—

pripažinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2025/40 (1) 50 straipsnio 1–7 ir 9–12 dalis negaliojančiomis ab initio;

—

priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Ieškinio pirmasis pagrindas grindžiamas diskriminaciniu Reglamento 2025/40 pobūdžiu

—

Reglamentas 2025/40 sukuria nevienodas sąlygas perdirbimo rinkoje, nes teikia pirmenybę pakuočių gamintojams ir gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms ieškovių ir kitų suinteresuotų subjektų nenaudai. Ieškovės praranda prieigą prie pagrindinių žaliavų (PET, aliuminio, plieno), kurias dabar turi kontroliuoti gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos. Tai iškraipo konkurenciją, žlugdo ankstesnes investicijas ir susilpnina suinteresuotų subjektų konkurencingumą. Tokia padėtis akivaizdžiai prieštarauja Reglamente 2025/40 deklaruotiems tikslams siekti vienodų sąlygų vidaus rinkoje.

2.

Ieškinio antrasis pagrindas grindžiamas negaliojimo atgal ir teisinio saugumo principų pažeidimu

—

Reglamentas 2025/40 galioja atgal, nes nustato naujas pareigas subjektams, kurie jau investavo siekdami ankstesnių tikslų pagal ankstesnes teisės normas. Visų pirma, staigus metalinių pakuočių surinkimo padidinimas nuo 0 % iki 80 % per kelis mėnesius yra objektyviai neįgyvendinamas ir pažeidžia teisinio saugumo bei teisėtų lūkesčių principus. Tai taip pat sukuria valstybėms narėms teisinį nesaugumą, nes dėl Komisijos įgyvendinimo aktų, kurie turi būti priimti ne anksčiau kaip 2027 m., valstybės narės negali laiku įvertinti, ar jos atitinka atleidimo nuo privalomo užstato sistemos sąlygas. Reglamentas 2025/40 de facto nustato užstato sistemą kaip vienintelį sprendimą, nors su esama infrastruktūra tikslas būtų pasiektas per realų terminą.

3.

Ieškinio trečiasis pagrindas grindžiamas neatsižvelgimu į Čekijos Respublikos išsiderėtas išimtis aliuminio pakuotėms

—

Reglamente 2025/40 perimti pirminėje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/62/EB (2) nustatyti perdirbimo tikslai, tačiau sistemingai nepaisoma galiojančių išimčių, kurias valstybės narės (įskaitant Čekijos Respubliką) gavo po sudėtingų derybų. Čekijos Respublikai taikoma suderėta išimtis dėl aliuminio perdirbimo (35 % iki 2029 m., 50 % iki 2034 m.), kuria remdamasi ji jau pritaikė nacionalinius teisės aktus ir investicijas. Reglamente 2025/40 savavališkai nepaisoma šios išimties, taip pažeidžiant teisinio saugumo principą ir valstybių bei privačių subjektų teisėtus lūkesčius. Be to, toks požiūris diskredituoja patį derybų proceso pagal Direktyvą 94/62/EB tikslą ir sukuria teisinį chaosą.

4.

Ieškinio ketvirtasis pagrindas grindžiamas subsidiarumo principo pažeidimu ir Reglamento 2025/40 neproporcingumu

—

Reglamentu 2025/40 nepagrįstai kišamasi į valstybių narių kompetenciją, nes be perdirbimo tikslų (kurie yra perimti iš Direktyvos 94/62/EB) jame nurodomas konkretus technologinis sprendimas – privaloma užstato sistema. Tai pažeidžia subsidiarumo principą, nes valstybės galėtų pasiekti tikslus pačios kitais veiksmingais būdais. Be to, reglamentas yra neproporcingas: staigus reikalavimas iki 2026 m. surinkti 80 % metalinių pakuočių nesuteikia laiko prisitaikyti ir nepaiso pačiame Reglamente 2025/40 esančių pareiškimų dėl pereinamojo laikotarpio būtinybės (žr. 20, 22 ir 137 konstatuojamąsias dalis). Taigi, vieno sprendimo nustatymas neįrodžius jo būtinumo ar pridėtinės vertės ES (ES sutarties 5 straipsnio 3 dalis) prieštarauja ES principams.

5.

Ieškinio penktasis pagrindas grindžiamas finansinės žalos grėsme

—

Pagal užstato sistemą pagrindinių perdirbamų medžiagų kontrolė yra perduota siaurai subjektų grupei. Ieškovės, kaip perdirbėjos, praranda pajamų šaltinį ir investicijų į perdirbimo technologijas grąžą. Toks požiūris pažeidžia laisvos konkurencijos ir vienodų sąlygų ES vidaus rinkoje principus.