1.

Ar Direktyvos 93/13/EEB (1) 3, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami kaip draudžiantys nacionalinės teisės nuostatą, konkrečiai – Ispanijos civilinio proceso kodekso (CPK) 695 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pagal kurią, remiantis Ispanijos provincijų teismų išaiškinimu, neleidžiama vertinti sutarties sąlygų, kurių kreditorius netaikė apskaičiuodamas reikalaujamos grąžinti skolos dydį, tačiau jos buvo taikytos anksčiau ir jomis remiantis nepagrįstai sumokėtos sumos galėtų būti kompensuotos, nesąžiningumo?

2.

Jeigu būtų leidžiama patikrinti šių sąlygų nesąžiningumą, ar Direktyvos 93/13/EEB 6 ir 7 straipsniai ir veiksmingumo principas turi būti aiškinami kaip draudžiantys nacionalinės teisės nuostatą, t. y. CPK 695 straipsnio 2 dalį, pagal kurią vartotojui neleidžiama pateikti dokumentų po prieštaravimo dėl išieškojimo pareiškimo, nenumatyta teismo teisė savo iniciatyva rinkti būtinus įrodymus ir neleidžiama nustatyti [nepagrįstai sumokėtų] sumų dydžio priėmus galutinį sprendimą dėl prieštaravimo dėl išieškojimo?