Pranešėjai : Joe HEALY

Piroska KÁLLAY

Arnold PUECH d’ALISSAC

Patarėjai:	Amaryllis BLIN (pranešėjo, I grupė) Atilla KUNSZABO (pranešėjos, II grupė)
	Kevin KINSELLA (pranešėjo, III grupė)
Prašymas pateikti nuomonę	ES Tarybai pirmininkaujančios Lenkijos raštas, 2024 9 6
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2025 1 29
Priimta plenarinėje sesijoje	2025 2 27
Plenarinė sesija Nr.	594
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	186/0/1

1.   Išvados ir rekomendacijos

EESRK rekomenduoja:

1.1.

parengti ir įgyvendinti trumpalaikes ir ilgalaikes ūkininkų pajamų rėmimo priemones, kad būtų apsidrausta nuo nepastovumo įgyvendinant BŽŪP ir kitomis aplinkybėmis;

1.2.

ES lygmeniu kurti viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių patikinimo modelį, kuris papildytų BŽŪP priemones ir patenkintų visų ūkininkų poreikius, atsižvelgiant į ūkių dydį ir specializaciją;

1.3.

išnagrinėti novatoriškų svertų, kaip antai parametrinio draudimo ir pajamų stabilizavimo priemonės, sukūrimo galimybes, naudą ir kliūtis, taip pat peržiūrėti reglamentus, kuriais apibrėžiamas nupjautinio vidurkio apskaičiavimas, siekiant iš paskutinių penkerių metų pašalinti dvejus blogiausius metus;

1.4.

į BŽŪP priemones po 2027 m. įtraukti anticiklinius elementus, kad būtų galima reaguoti į didelį spaudimą, kurį žemės ūkio sektorius patiria iš rinkų, dažnai dėl mažų arba labai svyruojančių kainų;

1.5.

siekti ir skatinti, kad valstybių narių lygmeniu būtų didesniu mastu naudojamasi galimybe 3 proc. tiesioginių išmokų skirti ūkininko įnašui į rizikos valdymo priemonę. Tai turėtų sustiprinti žemės ūkio savitarpio pagalbos fondus, kad būtų galima įgyvendinti su rizika sveikatai ir aplinkai susijusias iniciatyvas;

1.6.

ES lygmeniu nauja redakcija išdėstyti nuostatas dėl žemės ūkio krizių rezervo ir jį gerokai padidinti, kaip nuoseklią Europos krizių valdymo priemonę;

1.7.

remti ūkininkų investavimo pajėgumus paprastomis, pritaikytomis ir nebiurokratinėmis finansinėmis priemonėmis, susietomis su bankų ir kitų subjektų siūlomais finansiniais produktais, taip pat ir su kitomis galimybėmis (dotacijomis, investiciniais fondais, kvietimais pareikšti susidomėjimą, kvietimais teikti paraiškas dėl projektų ir pan.);

1.8.

apsvarstyti galimybę išplėsti Direktyvos dėl nesąžiningos prekybos praktikos (NPP) taikymo sritį, kad būtų uždrausta parduoti mažesne kaina nei savikaina, neleidžiant supirkėjams pirkti pigiau savikainos, kaip numatyta Ispanijos maisto grandinei taikomuose įstatymuose, prieš tai kruopščiai išnagrinėjus, kokį poveikį toks draudimas turės visiems maisto grandinės subjektams;

1.9.

įsteigti ES skaitmeninį centrą, kuris skelbtų informaciją apie rinkos kainas, sąnaudas ir maržas visoje maisto grandinėje;

1.10.

parengti naują ES politiką, kad ūkininkai galėtų kolektyviai derėtis dėl kainų;

1.11.

didinti paramą kooperatyvams, taip pat gamintojų organizacijų steigimo ir veiklos išlaidoms padengti;

1.12.

kitoje BŽŪP apsaugoti, didinti ir tikslingiau nukreipti tiesiogines išmokas aktyviems ūkininkams;

1.13.

primena, kad pirminiams gamintojams reikia papildomos pagalbos pereinant prie neutralaus poveikio klimatui gamybos iš BŽŪP ar kitų biudžetų, pavyzdžiui, nustatant pertvarkai skirtą tvarumo įnašą;

1.14.

kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) atstatyti BŽŪP biudžetą iki 0,5 proc. ES BVP, kad būtų patenkinti ES visuomenės poreikiai ir išlaikyti pagrindiniai užmojai, kaip antai ES apsirūpinimo maistu saugumas ir savarankiškumas, deramos ir perspektyvios ūkių pajamos, klimato politikos tikslai, biologinė įvairovė ir kitos viešosios paslaugos, už kurias nesumokama rinkoje;

1.15.

užtikrinti, kad anglies dioksido požiūriu efektyvios maisto gamybos sistemos ir šalys būtų skatinamos ir remiamos tęsti maisto gamybą, kad būtų kuo labiau sumažintas išmetamųjų teršalų kiekis ir išvengta anglies dioksido nutekėjimo;

1.16.

užtikrinti maisto gamybos standartų lygiavertiškumą visuose prekybos susitarimuose;

1.17.

supaprastinti BŽŪP subsidijų taisykles ir sumažinti ūkininkams tenkančią administracinę naštą, visų pirma susijusią su prašymais suteikti įvairius leidimus;

1.18.

skatinti konkretiems sektoriams numatomą dalyvaujamąjį valdymą, be kita ko, įsteigiant Europos maisto politikos tarybą ir stiprinant socialinį dialogą žemės ūkio maisto produktų sektoriuje;

1.19.

sudaryti sąlygas žaliajai ir teisingai Europos žemės ūkio veiklos pertvarkai, skatinant tvaresnę gamybos praktiką, įskaitant galimybes pasitelkti sezoninius darbuotojus (1) ir naudotis įperkama žaliąja energija, nesukuriant nepalankios konkurencinės padėties;

1.20.

apsaugoti ūkininkus, kad jie neatsidurtų nepalankioje konkurencinėje padėtyje dėl su trečiosiomis šalimis sudaromų tarptautinių prekybos susitarimų, kuriuose numatomos neproporcingos sąlygos.

1.21.

Aukštos kokybės žemės ūkio moksliniai tyrimai ir investicijos į švietimą gali padėti spręsti problemas, su kuriomis susiduria žemės ūkio sektorius, ir padidinti jo konkurencingumą. Todėl labai svarbu ES mokslinių tyrimų politikos biudžete gerokai padidinti žemės ūkio mokslinių tyrimų finansavimą.

1.22.

Svarbu išlaikyti gyvybingą žemės ūkio gamybą visoje Europoje, įskaitant mažiau palankias vietoves. Tai gyvybiškai svarbi Europos apsirūpinimo maistu saugumo dalis ir ji turi išlikti vienu iš pagrindinių ES bendros žemės ūkio politikos principų.

1.23.

Gyvybingos, klestinčios, prieinamos ir atsparios ES kaimo vietovės yra labai svarbios norint užtikrinti sėkmingą žemės ūkį. Todėl svarbu, kad kaimo plėtra išliktų svarbiu bendros žemės ūkio politikos tikslu ir kad kaimo plėtrai būtų skiriama pakankamai lėšų.

2.   Įžanga

2.1.

Šia ES Tarybai pirmininkaujančios Lenkijos prašymu parengta tiriamąja nuomone papildomos ankstesnės nuomonės, visų pirma ES Tarybai pirmininkavusios Vengrijos prašymu parengta nuomonė Tvarių ir atsparių maisto sistemų skatinimas dažniau kylant krizėms.

2.2.

Pirmininkaujanti Lenkija numato įgyvendinti keletą priemonių ir sprendimų, kaip padėti ūkininkams kilus krizei, kaip apsaugoti jų pajamas ir pagerinti jų derybinę galią, taip pat kaip pagerinti ES teisės aktų įgyvendinimą. Pirmininkaujanti valstybė pabrėžia, kad būtina stiprinti esamas krizių valdymo priemones siekiant šalinti tokių dažnėjančių krizinių situacijų, kaip ekstremalios meteorologinės sąlygos, geopolitinis nestabilumas ir įtampa tarptautinėse rinkose, padarinius. Be to, būtina sutelkti dėmesį į bendrą žemės ūkio politiką ir, atsižvelgiant į naujus iššūkius ir krizes, įvertinti jos veiksmingumą biudžeto, pajamų rėmimo priemonių ir žaliojo kurso reikalavimų požiūriu.

2.3.

Buvo paviešinti ir išnagrinėti įvairiose šalyse įgyvendinami praktiniai pavyzdžiai, parodantys, kokiais būdais ES galėtų įvairiose srityse priimti ir įgyvendinti esamas ir naujas politikos iniciatyvas, kurios padėtų remti ūkių pajamas ir padidintų ūkininkų derybinę galią maisto grandinėje. EESRK siūlo Europos Komisijai išnagrinėti, kaip šiuos pasiūlymus būtų galima patvirtinti ir įgyvendinti visoje bendrojoje rinkoje.

3.   Paramos ūkininkams kilus krizei priemonės

3.1.

Visi pritaria tam, kad būtina išlaikyti ir apsaugoti Europos gamintojų pajamas, nes žemės ūkio gamyba iš esmės yra nenuspėjamo pobūdžio. Derlių, produktų kokybę ir kainas gali paveikti tam tikri veiksniai: klimato kaita, dėl kurios daugėja ekstremalių meteorologinių reiškinių, todėl vis sunkiau prognozuoti pasėlių derlių, aplinkosaugos ir sveikatos klausimai, žemės ūkio rinkos tendencijos, įtampa prekybos srityje ir geopolitiniai įvykiai.

3.2.

Atsižvelgdamas į tai, EESRK rekomenduoja parengti ir įgyvendinti priemones, kuriomis būtų remiamos ūkininkų pajamos ir užtikrinama jų apsauga nuo nepastovumo vis didesnių, dažnesnių ir rimtesnių pavojų akivaizdoje. Nors dauguma priemonių yra skirtos su klimatu susijusiai rizikai šalinti, EESRK mano, kad svarbu nustatyti ir sukurti priemones, kurios padėtų spręsti rinkos rizikos keliamas problemas, kurių poveikis gali būti toks pat didelis. Nors tam tikri modeliai yra skirti trumpalaikiams uždaviniams spręsti greitai reaguojant į sukrėtimus, kiti yra skirti ilgalaikiams iššūkiams atremti ir ūkininkų atsparumo pajėgumams stiprinti. EESRK nuomone, itin svarbu užtikrinti šių dviejų vienas kitą papildančių aspektų nuoseklumą Europos lygmeniu.

3.3.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad šios pajamų rėmimo sistemos taip pat atlieka svarbų vaidmenį remiant Europos gamintojus, kad jie galėtų plėtoti vykdomą ūkininkavimo veiklą kylant naujiems rinkos, socialiniams, aplinkosauginiams ir klimato iššūkiams, ir primena, kad svarbu derinti ekonominį ir aplinkosauginį veiksmingumą. EESRK nuomone, ypač svarbu, kad rizika tektų ne tik gamintojui, bet būtų tolygiai paskirstyta visoje maisto grandinėje.

Draudimo nuo klimato ir ekologinių nelaimių sistemos

3.4.

Pasauliniu mastu žemės ūkio privataus draudimo sistemomis skirtingose šalyse naudojamasi labai nevienodai. Iš pasaulinės 30 mlrd. USD siekiančios privataus draudimo rinkos Šiaurės Amerikai tenka 10 mlrd. USD, Kinijai – 10 mlrd. USD, o Indijai – 5 mlrd. USD. Europoje draudimo rinka yra mažesnė: Ispanijoje ji siekia 0,7 mlrd. USD, o Prancūzijoje ir Italijoje – 0,6 mlrd. USD. Daugumoje šių šalių draudimo įmokos nemaža dalimi yra subsidijuojamos vyriausybių, atsižvelgiant į per pastaruosius 15 metų smarkiai išaugusią riziką (2).

3.5.

Europos lygmeniu, kalbant apie žemės ūkio rizikos valdymą, kiekvienas modelis yra išskirtinis ir pritaikytas konkrečioms nacionalinėms aplinkybėms. EESRK pabrėžia, kad labai veiksmingai veikia XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje sukurta Ispanijos sistema, kuri iki šiol yra pagrindinė šios šalies viešosios žemės ūkio politikos priemonė ir kuri, beje, turėjo didelės įtakos 2022 m. Prancūzijoje įvykdytai pasėlių draudimo reformai.

3.6.

Ispanijos sistema yra universali ir ją galima pritaikyti prie įvairių sričių ir klimato sąlygų, todėl ji konkurencinga ir veiksminga. Ši sistema pagrįsta mišrios formos viešojo ir privačiojo sektorių partneryste: rizika perduodama privačioms draudimo bendrovėms, dalį draudimo įmokų moka ūkininkai, o likusias išlaidas padengia valstybė (3) .

3.7.

Vis dėlto sėkmingai įdiegti draudimo sistemas trukdo viena kliūtis: būtina pakeisti metodą, pagal kurį nustatomos istorinės derlingumo atskaitos vertės. Dėl daugybės klimato keliamų pavojų mažėja vidutinis derlingumas, todėl gaunamos mažos atskaitos vertės. Reglamentas, kuriuo apibrėžiamas nupjautinis ir trejų metų vidurkis (4), yra viršvalstybinis ir priklauso ne tik nuo ES, bet ir nuo PPO (5). Todėl EESRK rekomenduoja kuo greičiau pradėti PPO konsultacijas šiuo klausimu, siekiant pasiūlyti naują trejų metų vidutinio derlingumo apskaičiavimą, panaikinant dvejus blogiausius metus ir išlaikant kitus trejus metus, remiantis paskutinių penkerių metų duomenimis.

Draudimo sistemos, skirtos apsisaugoti nuo įtampos rinkoje

3.8.

Kad būtų galima pašalinti tradicinio draudimo apribojimus ir apsaugoti ūkininkus nuo rinkos nepastovumo trumpuoju laikotarpiu, EESRK pabrėžia parametrinio draudimo privalumus. Remiantis indeksais (kritulių kiekio, baltymingumo ir pan.), kai indekso skalėje viršijama tam tikra riba, automatiškai pradedamas kompensacijos mokėjimas. Tai užtikrina spartą, skaidrumą ir sąžiningesnes kainas, nes tikslesnis rizikos modeliavimas, tačiau šis metodas tebėra sudėtingas, jam reikia dešimties metų istorinių duomenų ir jis dažnai brangus. EESRK ragina jį toliau plėtoti ir pritaikyti ūkininkams.

3.9.

2014 m. priimtu JAV žemės ūkio įstatymu buvo atsisakyta atsietosios pagalbos ir pereita prie anticiklinės pagalbos (6). Pagal šią sistemą derinama federalinės vyriausybės teikiama pasėlių draudimo pagalba (apdrausta 85 proc. pagrindinių pasėlių plotų) ir anticiklinė pagalba, pagrįsta nupjautiniu vidurkiu. Jei numatoma rinkos kaina sėjos metu yra maža, draudimas veiksmingai neapsaugos ūkio pajamų derliaus nuėmimo metu, tačiau anticiklinė pagalba gali garantuoti kainą, pardavimą ir net maržą ilguoju laikotarpiu. 2019–2023 m. laikotarpiu JAV pagalbai krizių atvejais sutelktas 77 mlrd. EUR biudžetas (7).

3.10.

EESRK pakartoja, kad svarbu užtikrinti Europoje vykdomą stiprią, atsparią ir tvarią maisto gamybą, gebančią įveikti ateities krizes, nes to būtų neįmanoma pasiekti perkėlus gamybą į kitas šalis. EESRK mano, kad tokio pasirengimo ateičiai negalima pasiekti vien tik rinka grindžiamais metodais. EESRK laikosi nuomonės, kad perėjimas prie anticiklinio požiūrio gali padėti užtikrinti Europos strateginį savarankiškumą. Kartu reikia kaupti strateginius rezervus, kurie yra būtini siekiant: 1) patenkinti pagrindinius Europos gyventojų maisto poreikius; 2) užtikrinti pramoninį tiekimą išlaikant aukštą gamybos lygį; 3) remti kaimynines šalis ištikus ekonomikos ir (arba) geopolitinei krizei (pvz., Ukrainą). Dėl šių priežasčių EESRK siūlo Komisijai apsvarstyti galimybę po 2027 m. į BŽŪP priemones įtraukti anticiklinius elementus, kad būtų galima reaguoti į didelį spaudimą, kurį žemės ūkio sektorius patiria iš rinkų, dažnai dėl mažų arba labai svyruojančių kainų.

3.11.

Galiausiai EESRK pritaria tam, kad būtų įsteigtas prevencijos fondas, kaip „pajamų stabilizavimo priemonė“ (8), kuri jau išbandyta Italijoje ir Prancūzijoje. Toks savitarpio pagalbos fondas gali kompensuoti didelius pajamų nuostolius, patirtus dėl rinkos pavojų (valiutų kursų, žaliavų kainų). Jis papildo kitas sistemas ir gali būti bendrai finansuojamas ūkininkų, galutinės grandies veiklos vykdytojų, valstybių narių regionų ir Europos. Italijoje (9) toks fondas gali būti iki 70 proc. finansuojamas viešosiomis lėšomis (BŽŪP / EŽŪFKP ir (arba) nacionalinėmis lėšomis).

BŽŪP: poreikis stiprinti rizikos ir krizių valdymo priemones

3.12.

EESRK pakartoja, jog svarbu užtikrinti, kad draudimo sistemos papildytų BŽŪP priemones ir sustiprintų jos krizių valdymo įrankius. Nors tiesioginės išmokos sudaro pirmąjį pajamų stabilizavimo lygmenį, jos nėra skirtos reaguoti į staigias klimato ar rinkos krizes. Pagal BŽŪP teikiama tam tikra parama su klimatu susijusios rizikos draudimui ir pajamų stabilizavimo priemonėms, tačiau jų įgyvendinimo lygis visoje ES kol kas yra pernelyg žemas ir nevienodo masto. Per 2014–2017 m. laikotarpį pagal BŽŪP išmokėta tik 380 mln. EUR rizikos valdymo priemonėms remti, t. y. mažiau nei 1 proc. BŽŪP biudžeto (10).

3.13.

BŽŪP 19 straipsnyje nustatyta, kad „valstybė narė gali nuspręsti skirti iki 3 proc. ūkininkui mokėtinų tiesioginių išmokų, kurie būtų skirti ūkininko įnašui į rizikos valdymo priemonę“, tačiau šia galimybe valstybės narės naudojasi retai. EESRK mano, kad svarbu siekti ir skatinti, kad valstybės narės šiuo svertu naudotųsi didesniu mastu, siekiant stiprinti tam tikrų priemonių įgyvendinimą, ypač savitarpio pagalbos fondų steigimą.

3.14.

Be to, 2024 m. sausio mėn. pradėtame strateginiame dialoge dėl ES žemės ūkio ateities (11) rekomenduojama reformuoti dabartinį žemės ūkio rezervą, kad būtų tikslingiau mažinama išskirtinė ir katastrofų rizika. „Farm Europe“ teigimu, šis fondas, kurio apskaičiuotasis kapitalas siektų 2 mlrd. EUR, atitiktų poreikį kurti naujus praktinius rizikos valdymo metodus, kartu išlaikant pakankamą tiesioginio finansavimo lygį. Dabar į reformuotą BŽŪP įtrauktas naujas bent 450 mln. EUR metinis finansinis rezervas. EESRK nuomone, žemės ūkio rezervą reikėtų gerokai padidinti, kad būtų užtikrintos veiksmingos kainų rėmimo ir krizių valdymo priemonės (12).

Savitarpio pagalbos fondai

3.15.

EESRK dar kartą pabrėžia, kad žemės ūkio gamybą veikiančius pavojus sveikatai svarbu vertinti kaip realią kolektyvinę, o ne individualią riziką, kuri gali neigiamai paveikti visuomenę ir ekonomiką. EESRK taip pat pabrėžia, kaip svarbu taikyti prevencines priemones, būtinas siekiant užkirsti kelią kokios nors epidemijos plitimui ir jos kontrolės praradimui, nes galimi padariniai atsieitų daug brangiau nei pati prevencija. EESRK siūlo ES apsvarstyti ir valstybių narių lygmeniu sukurti nacionalinius žemės ūkio savitarpio pagalbos fondus, skirtus su sveikata ir aplinka susijusiai rizikai mažinti, pagal Prancūzijoje veikiančio nacionalinio žemės ūkio rizikos sveikatai ir aplinkai pasidalijimo fondo Fonds national Agricole de mutualisation du risque sanitaire et environnemental (FMSE) pavyzdį. Europoje FMSE yra išskirtinis rizikos valdymo modelis, tapęs labai svarbia priemone Prancūzijoje gyvūnų ir augalų sveikatos politikai remti. Šis modelis skirtas tiek sveikatos, tiek aplinkos klausimams ir jį finansuoja ūkininkai, valstybė ir ES.

3.16.

FMSE taip pat gali dalyvauti vykdant kolektyvinės svarbos sveikatos programas. Šias specialistams padedant ir vadovaujant vykdomas programas galima pritaikyti taip, kad būtų skatinamos prevencinės priemonės, atliekami tyrimai ir kenkėjų arba ligų kontrolė. Jos apima su sveikata susijusių aplinkybių įvertinimą, išsamią informaciją apie numatomus veiksmus, išlaidas ir finansavimo mechanizmus. Veiksmai gali būti finansuojami narių įnašais, numatant galimybę juos finansuoti valstybės ir (arba) vietos valdžios institucijų lėšomis.

BŽŪP ir bankų teikiamos finansinės priemonės

3.17.

Galimybė gauti finansavimą yra esminė sąlyga siekiant užtikrinti žemės ūkio sektoriaus prisitaikymą prie klimato kaitos ir jo atsparumą, kartu Europos mastu sprendžiant kartų kaitos problemą. EESRK rekomenduoja remti ūkininkų investavimo pajėgumus paprastomis, nebiurokratinėmis finansinėmis priemonėmis.- Pirma, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad pasidalijamojo valdymo finansinės priemonės pagal BŽŪP savanoriškas ir lanksčias priemones (EŽŪFKP, ERPF, ESF+) gali pagerinti ūkininkų galimybes gauti finansavimą suteikiant paskolas, garantijas ir kapitalą, kurių gavimo sąlygos gali būti geresnės nei rinkoje (mažesnė palūkanų norma, geresnis užstatas ir kt.).

3.18.

Kalbant apie bankų teikiamas finansines priemones, kai kurie Prancūzijos bankai kuria novatoriškas ūkininkų investavimo pajėgumų rėmimo priemones, pavyzdžiui, „Crédit Agricole“ siūlo „bandomąsias paskolas“ ir „paskolas be palūkanų“.

3.19.

Bandomosios paskolos užtikrina didesnį finansavimo lankstumą, nes sunkumų patiriantis ūkininkas gali sutartyje nustatyta tvarka keisti savo banko įmokų dydį iki didžiausios leistinos 30 proc. ribos. Dar vienas lankstumo aspektas – leidžiama sustabdyti paskolos grąžinimą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, taikant du bankininkystės metodus: atidedant mokėjimą praėjus pirmiesiems metams arba padidinant mėnesinę įmoką ir nekeičiant paskolos termino. Kita priemonė – paskolos be palūkanų (pranc. prêt à taux zero (PTZ)), suteikiamos siekiant spręsti grynųjų pinigų srauto problemas ir palengvinti finansavimą, visų pirma kai pradedama vykdyti naują veiklą. Imant 150 000 EUR ar didesnes paskolas, pagal PTZ gali būti padengiama 50 000 EUR.

3.20.

Jaunieji ūkininkai vis dar susiduria su didelėmis kliūtimis norėdami gauti finansavimą, reikalingą žemės ūkio verslui pradėti ir išlaikyti. Apskritai bankai vangiai skolina pinigus šia veikla užsiimti norintiems jauniems žmonėms, daugiausia dėl to, kad tokio tipo investicijos siejamos su didele rizika, o grąža dažnai gaunama tik tolimoje ateityje ir nėra pakankamai didelė, kad bankams pasirodytų labai patraukli.

3.21.

Savo ruožtu bankas „Crédit Mutuel Alliance Fédérale“ siūlo žemės ūkio veiklos pradžios paskolą su 2 proc. subsidijuojama palūkanų norma, skirtą projektų vadovams, įsipareigojusiems užsiimti tokia žemės ūkio veikla, kuri pagal 2023–2027 m. BŽŪP pripažįstama kaip padedanti pereiti prie ekologinio ūkininkavimo. Bankas taip pat siūlo specialias subsidijas aplinkos sąlygų įvertinimui ir sertifikavimui.

3.22.

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į keletą strateginio dialogo dėl ES žemės ūkio ateities (13) rekomendacijų (ir joms pritaria), kuriose pabrėžiama, kad svarbu: 1) nustatyti aiškius pereinamojo laikotarpio rodiklius ir orientacinius kriterijus remiantis nuoseklia ir supaprastinta reguliavimo sistema (bankininkystės veikla turi būti vykdoma atsižvelgiant į ilgalaikį žemės ūkio ir investicijų į jį aspektą, o tam reikia apibrėžti aiškias, įgyvendinamas ir patikimais duomenimis paremtas pertvarkos trajektorijas); 2) stiprinti viešųjų (Europos investicijų banko, Europos investicijų fondo, valstybinių investicijų bankų) ir privačiųjų finansavimo subjektų bendradarbiavimą ES valstybėse narėse; 3) apsvarstyti naują sistemą, kurioje būtų geriau atsižvelgiama į su pertvarka susijusią riziką; 4) skatinti galimybę naudotis žemės ūkio draudimu. Šiuo tikslu būtina pradėti Komisijos ir draudimo bendrovių dialogą.

4.   Ūkininkų pajamų užtikrinimo ir jų derybinės galios didinimo priemonės

4.1.

Naujais Ispanijos maisto grandinės įstatymais, apimančiais daugiau aspektų, o ne tik ES nesąžiningos prekybos praktiką, gerokai pagerinta maisto grandinės veikla. Pagal Ispanijos teisę draudžiama maisto produktus pardavinėti pigiau nei už savikainą ir reikalaujama, kad kiekviena maisto grandinės grandis padengtų gamybos sąnaudas. Be to, visi sandoriai, kurių vertė viršija 1 000 EUR, turi būti įforminami rašytine sutartimi ir visos sutartys turi būti registruojamos skaitmeniniame registre. Informacijos apie maisto produktus ir jų kontrolės agentūra (AICA) renka skundus, stebi, kaip laikomasi reikalavimų, ir viešai skelbia informaciją apie sankcijas už pažeidimus. Be to, veikia maisto grandinės stebėjimo centras, atsakingas už sąnaudų ir kainų analizę. Baudos už teisės aktų pažeidimus skelbiamos, kai išnaudojamos visos įmanomos teisinės priemonės, siekiant išvengti žalos reputacijai dėl tariamos nesąžiningos veiklos, kurios galbūt niekada nebuvo.

4.2.

Vienas iš pagrindinių Ispanijos maisto grandinės teisės elementų – draudimas parduoti pigiau nei už savikainą. Tai užtikrinama draudžiant pirkėjui pirkti nuostolingai arba mažesne nei ankstesnio ekonominės veiklos vykdytojo kaina. Nustatyti įvairių produktų, rūšių, kalibrų, gyvulių veislių ir sektorių gamybos sąnaudas yra sudėtinga ir tai dar nenumatyta Ispanijos teisės aktuose.

4.3.

EESRK mano, kad Ispanijos ir Prancūzijos modelius reikia iš esmės išanalizuoti, nagrinėjant, ar jais veiksmingai sprendžiamos didžiosios maisto grandinės problemos ir ypač, ar jais stiprinama ūkininkų padėtis ir užtikrinamos sąžiningos kainos visoje maisto grandinėje. Remdamasis strateginio dialogo dėl ES žemės ūkio ateities pasiūlymais, EESRK ragina Komisiją įvertinti šių nacionalinių žemės ūkio kainų taisyklių poveikį ūkininkų ir kitų grandinės dalyvių padėčiai, jų konkurencingumui, taip pat konkurencijai tiekimo grandinėje ir vartotojams.

4.4.

EESRK siūlo Komisijai išnagrinėti, koks būtų galimas poveikis maisto grandinės subjektams ir koks būtų teisinis tikrumas išplėtus direktyvą dėl NPP, kad visoje ES būtų uždrausta parduoti pigiau nei už savikainą (14). Taip būtų užtikrintos sąžiningesnės bei perspektyvesnės kainos ir sudarytos sąlygos pirminiams gamintojams gauti deramas pajamas iš rinkos ir padengti papildomas su ES nustatytomis taisyklėmis ir aukštesniais standartais susijusias išlaidas, tačiau reikėtų iš esmės įvertinti poveikį visai maisto tiekimo grandinei, įskaitant vartotojus. Tai atitiktų ES strateginiame dialoge dėl ES žemės ūkio ateities nustatytą tikslą, kad žemės ūkis pagrindines pajamas turi gauti iš rinkos ir turi remti tvarios gamybos metodus (15).

4.5.

Labiau holistinio požiūrio į tvarių tiekimo grandinių sutartis pavyzdys – Italijos įmonėje „Coldiretti“, kur savanoriškai laikomasi platesnio, integruoto ir visą sistemą apimančio požiūrio į vertės grandinę nuo gamintojo iki vartotojo. Pagal šį modelį visoje grandinėje skatinamas skaidrumas ir geri komerciniai santykiai, o tai savo ruožtu didina pelningumą ir garantuoja minimalią kainą ūkininkams.

4.6.

Norint užtikrinti skaidrumą, įgyvendinti direktyvą dėl NPP ir taikyti rinkos krizių valdymo priemones, būtina žinoti tikrąsias gamybos sąnaudas, kainas ir maržas visose maisto grandinės grandyse. EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą įsteigti gamybos sąnaudų, maržų ir prekybos praktikos maisto grandinėje stebėsenos centrą (16).

4.7.

EESRK siūlo Komisijai pagerinti jau veikiantį skaitmeninį centrą, kuris rinktų informaciją apie rinkos kainas ir maržas visoje maisto grandinėje, laikydamasis konfidencialumo ir ES konkurencijos taisyklių ir atsižvelgdamas į kitus tarptautinius pavyzdžius, tokius kaip JAV žemės ūkio rinkodaros tarnyba (17).

4.8.

Siekiant užtikrinti teisingesnes kainas ir perspektyvias pajamas pirminiams gamintojams, būtina stiprinti ūkininkų padėtį tokiose struktūrose kaip gamintojų organizacijos, kooperatyvai ir tarpšakinės organizacijos, tokiu būdu padidinant jų derybinę galią maisto grandinėje. Parduodami savo produktus daug stambesniems perdirbėjams ar mažmenininkams ir turėdami ribotą derybinę galią, pavieniai ūkininkai, išskyrus tuos, kurie dirba per kooperatyvus ar gamintojų organizacijas, privalo sutikti su jiems nustatytomis kainomis.

4.9.

Pavyzdys – Prancūzijoje galiojantis „Egalim“ įstatymas (18), kuriuo siekiama užtikrinti labiau subalansuotus komercinius santykius žemės ūkio maisto grandinėje nustatant sąžiningesnes kainas ūkininkams. Juo taip pat siekiama gerinti maisto produktų kokybę ir tvarumą. Šiuo įstatymu taip pat norima stiprinti ūkininkų padėtį prekybos derybose, pakeičiant kainų nustatymo procesą, sudarant sąlygas pirminiams gamintojams derėtis su pirkėjais dėl sutarčių per jiems atstovaujančias institucijas, remiantis gamybos sąnaudomis.

4.10.

EESRK siūlo Komisijai parengti naują politikos modelį, kuriuo būtų oficialiai pripažįstama ir stiprinama žemės ūkio sektoriaus derybinė pozicija maisto grandinėje, įstojant į kooperatyvus, tarpšakines ir gamintojų organizacijas. Be to, EESRK siūlo nustatyti ginčų sprendimo procedūrą (19). EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti BRO reglamentą, pagal kurį valstybės narės turi nustatyti tarpininkavimo mechanizmą, kad šalys galėtų spręsti ginčus dėl rašytinių sutarčių sudarymo, tačiau mano, kad esminės svarbos turės sprendimų priėmimo mechanizmas. Kooperatyvams ir gamintojų organizacijoms vedant derybas dėl kainų, į kainų sutartis galima įtraukti papildomas išlaidas, susijusias su aukštais ES aplinkos, darbo ir gyvūnų gerovės standartais (20).

4.11.

Visoje ES yra 22 000 žemės ūkio kooperatyvų, kurie priklauso 7 milijonams ūkininkų (21). Kooperatyvų pozicijos stiprinimas ir didesnė parama steigti gamintojų organizacijas ir vykdyti jų veiklą taip pat padės padidinti ūkininkų derybinę galią maisto grandinėje.

4.12.

Tolesnis mechanizmų, susijusių su sutarčių kainodara, būsima kainodara ir apsidraudimu, plėtojimas gali atlikti teigiamą vaidmenį mažinant riziką ir didinant tikrumą dėl sąžiningų kainų ir perspektyvių ūkininkų pajamų.

4.13.

Kitos priemonės, galinčios padėti padidinti derybinę galią ir pagerinti ūkių pajamas: — skatinimas vietos produktams numatyti vietą prekybos centrų lentynose, kad būtų remiama trumpa tiekimo grandinė ir vietos produktai; — pasiūlymas ES ištirti komercinių prekių ženklų poveikį kainų mažinimui ir didesnių sąnaudų perkėlimui pirminiams tiekėjams; — prekybos automatai ūkiuose, leidžiantys tiesiogiai parduoti produktus; — mažesnis PVM, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas mažu mastu gaminamiems tvariems žemės ūkio maisto produktams; — viešoji parama sveikoms ir tvarioms gamintojų ir vartotojų sistemoms.

4.14.

Miestų ir kaimo vietovių partnerystė maisto tvarumo srityje gali padėti padidinti ūkininkų pajamas, pavyzdžiui, įgyvendinant vietos valdžios institucijų ICLEI programų iniciatyvas (22). Pagrindiniai aspektai – prieinamumas, dalyvavimas ir galimybės. Turėtų būti skatinami ir propaguojami modeliai, grindžiami trumpomis maisto tiekimo grandinėmis ir ekologinio ūkininkavimo zonomis, taip pat bendruomenių remiama žemės ūkio veikla. Puikūs pažangos šioje srityje pavyzdžiai yra privalomi tvarių viešųjų pirkimų teisės aktai maisto ir viešojo maitinimo produktams Italijoje ar Gento mieste taikomas sąžiningos prekybos metodas.

4.15.

EESRK primena, kad pirminiams gamintojams reikia papildomos pagalbos pereinant prie neutralaus poveikio klimatui gamybos (23). Tam yra įvairių galimybių, pavyzdžiui, prašoma, kad ES mokesčių mokėtojai sąžiningai papildomai prisidėtų prie vertingos aplinkosaugos paslaugos, kuri priešingu atveju nebūtų teikiama, arba nustatant tvarumo įnašą pertvarkai, kuri akivaizdžiai nebus visiškai finansuojama iš kitos BŽŪP biudžeto. Be to, EESRK mano, kad rinkos taip pat turėtų būti tvarumo varomoji jėga ir jį finansuoti, kad papildomos išlaidos nebūtų užkraunamos pirminiam gamintojui kaip silpniausiai grandžiai.

4.16.

Kad vartotojai gebėtų rinktis sveikus ir tvarius maisto produktus, būtinas švietimas mitybos klausimais. Mokyklose pirmenybė turėtų būti teikiama švietimo mitybos klausimais programoms, orientuotoms į moksliškai pagrįsto mitybos ir maisto saugos ugdymo bei raštingumo užtikrinimą, taip pat aiškinama, kas yra vietiniai ir sezoniniai produktai bei kaip priimti atsakingus pirkimo sprendimus. Taip pat būtina visoje ES taikyti patikimą, išsamų, moksliniais tyrimais pagrįstą, palyginamą ir skaidrų maisto produktų ženklinimą. Siekiant pabrėžti vartotojų vaidmenį ir rinkos poreikius remiant Europos ūkininkų produktus, būtina ištirti vartotojų pageidavimus, ypač jų lūkesčius ir reikalavimus dėl tokių maisto produktų ženklinimo. Tai apima kokybės savybių, kurias reikėtų paryškinti, nustatymą, veiksmingas tokių produktų pardavimo strategijas ir tinkamą ženklinimo praktiką. Taip pat reikėtų nustatyti vartotojų segmentus ir konkrečioms šalims būdingus ypatumus. Šiuo tikslu būtų galima atlikti ES masto tiriamąją apklausą, pagrįstą kokybiniu požiūriu ir vartotojams skirtu klausimynu, siekiant nustatyti kiekvienos šalies vartotojų poreikius ir segmentus. Reikėtų aprašyti esamą geriausią patirtį trumpomis maisto tiekimo grandinėmis grindžiamų ES verslo modelių srityje ir apibrėžti, kurių segmentų vartotojai galėtų būti įtraukti į tokias iniciatyvas (pvz., ekologinio ūkininkavimo zonos (24), bendruomenių remiama žemės ūkio veikla ir trumpų tiekimo grandinių sutartys (25)).

4.17.

Remiantis Romos sutarties 39 straipsniu, vienas svarbiausių BŽŪP tikslų – užtikrinti deramą ūkininkų gyvenimo lygį. ES ūkių pajamos yra maždaug 40 proc. mažesnės, palyginti su ne žemės ūkio pajamomis (26). Tiesioginės išmokos yra svarbiausia BŽŪP priemonė ūkių pajamoms remti. 2017–2021 m. laikotarpiu ES tiesioginių išmokų dalis vidutiniškai sudarė 23 proc. žemės ūkio gamybos veiksnių pajamų.

4.18.

EESRK mano, kad BŽŪP tiesioginės išmokos yra nepakeičiamos remiant ES ūkių pajamas, todėl jos turi būti išlaikomos ir didinamos vykdant kitą BŽŪP reformą (27). EESRK nuomone, tiesioginės išmokos turėtų būti labiau orientuotos į aktyvius ūkininkus. EESRK taip pat laikosi nuomonės, kad didelės tiesioginės išmokos yra nepaprastai svarbios siekiant išsaugoti ES šeimos ūkio modelį ir daugiafunkcį ES žemės ūkio vaidmenį.-

4.19.

BŽŪP išlaidos, išreikštos ES išlaidų procentine dalimi, sumažėjo labai smarkiai – nuo 73 proc. 1980 m. iki tik 23,6 proc. 2022 m (28). BŽŪP išlaidos biudžete, palyginti su ES bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis, sumažėjo nuo 0,54 proc. 1990 m. iki 0,32 proc. 2021–2027 m. laikotarpiu (29). Kad dabartinio 2021–2027 m. BŽŪP biudžeto vertė būtų tokia pati, kokia buvo 2020 m., kai jis buvo nustatytas, jį reikėtų padidinti iki 481 mlrd. EUR. Apskaičiuota, kad iki 2034 m., t. y. iki kitos DFP pabaigos, kad būtų išlaikyta 2020 m. vertė, BŽUP biudžetas turėtų būti padidintas 166 mlrd. EUR, palyginti su 2021–2027 m. biudžetu (30).

4.20.

Kad būtų galima įgyvendinti užmojus ir pasiekti esamus ir naujus papildomus tikslus, kurių reikalauja ES visuomenė, EESRK siūlo atstatyti BŽŪP biudžetą iki 0,5 proc. ES BVP. Atspari ir tvari ES maisto sistema, paremta tvirtu BŽŪP biudžetu, yra visiškai pagrįsta ir duoda didelės naudos ES visuomenei, be kita ko: — užtikrina ES apsirūpinimo maistu saugumą ir apsirūpinimo maistu savarankiškumą; — užtikrina stabilų aukštos kokybės ir įperkamo maisto tiekimą; — padeda išsaugoti kaimo vietoves ir kaimo ekonomiką remiantis ūkininkavimu, žemės ūkio maisto produktų sektoriaus darbo vietomis ir susijusiais sektoriais, pavyzdžiui, turizmo; — apsaugo šeimos ūkius, kad jie gautų deramas ir perspektyvias pajamas; — padeda siekti klimato kaitos mažinimo tikslų; — apsaugo biologinę įvairovę; — padeda atkurti gamtą; — padeda išsaugoti kraštovaizdį; — prisideda prie anglies dioksido sekvestracijos; — užtikrina aukštus gyvūnų gerovės standartus; — mažina pesticidų ir trąšų naudojimą; — prisideda prie geros dirvožemio būklės ir biologinės įvairovės išsaugojimo; — skatina jaunimą pradėti ūkininkauti ir padeda išlaikyti ūkininkų skaičių; — teikia viešąsias paslaugas, už kurias neapmoka rinka.

4.21.

EESRK mano, kad abipusiškumas, siejamas su standartų lygiavertiškumu, ir vienodos sąlygos ūkių gamybos ir tvarumo standartų srityje privalo atsispindėti visose ES prekybos politikos diskusijose ir būti įtvirtinti susitarimuose (31). Nesubalansuoti ir ES gamybos bei tvarumo standartų neatitinkantys prekybos susitarimai, pavyzdžiui, MERCOSUR susitarimas, kenkia patikimumui ir lemia anglies dioksido nutekėjimą, todėl tokie susitarimai neturėtų būti remiami.

4.22.

EESRK mano, kad įvairių šalių įstojimas įmanomas tik tuo atveju, jei bus padidintas BŽŪP biudžetas ir bus išspręsti žemės ūkio ir maisto produktų sektoriaus klausimai, įskaitant kai kurių naujų šalių mažesnių gamybos sąnaudų klausimą (32).

4.23.

EESRK pritaria tam, kad būtų įsteigtas Žemės ūkio maisto produktų teisingos pertvarkos fondas (33), kuris nepriklausytų BŽŪP, siekiant pertvarkos laikotarpiu ūkininkams ir žemės ūkio maisto produktų sektoriui teikti investicijų paramą paskolų ir dotacijų forma.- Jauniesiems ūkininkams finansiškai sunkiausia užsiimti tvariu ūkininkavimu, todėl jiems turėtų būti skiriama didžiausia parama.

5.   Geresnio ES teisės aktų įgyvendinimo priemonės (valdymas, komunikacija ir finansavimas)

5.1.

Europos ūkininkai visiems ES piliečiams teikia pagrindines viešąsias gėrybes, taip užtikrindami apsirūpinimo maistu saugumą: dėl šios priežasties ilgalaikis apsirūpinimo maistu savarankiškumas ir apsirūpinimo maistu saugumas neabejotinai turėtų būti Europos Sąjungos strateginio savarankiškumo elementas. Formuojant politiką ūkininkų interesai vėl turi atsidurti dėmesio centre.

5.2.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tam, kad naujojo BŽŪP subsidijų teikimo modelio taisyklės būtų dar labiau supaprastintos ir geriau pritaikytos ūkininkams. Šiuo požiūriu itin svarbu, kad įvairiuose žemės ūkio sektoriuose vyktų įvairios politinės diskusijos, nukreiptos į konkrečius šių sektorių poreikius: žalioji pertvarka nebus veiksminga be ūkininkų ir jų pritarimo.

5.3.

Būtina teikti paskatas ūkininkams dalyvauti vykdant žaliąją pertvarką ir taikyti tvaresnės gamybos praktiką bei prie jos prisitaikyti. Tvarumo standartų laikymasis turėtų padidinti Europos ūkininkų konkurencingumą rinkoje. Siekiant užtikrinti sklandesnį įgyvendinimą visiems suinteresuotiesiems subjektams, reikia rasti pusiausvyrą tarp ūkininkų pajamų stabilumo, klimato kaitos švelninimo ir konkurencingumo. Šis požiūris turėtų būti propaguojamas visoje maisto grandinėje, nes iki šiol žaliasis kursas buvo įgyvendinamas tik gamybos grandyje. Žaliojo kurso įgyvendinimą maisto grandinėje būtina vykdyti tolygiau, taip pat tarp konkurencingumo ir tvarumo reikia atkurti pusiausvyrą, kuri, regis, buvo pažeista. Kad būtų galima spręsti šias problemas, vis dar reikalingi aiškūs ir skaidrūs tvarių maisto sistemų teisės aktai.

5.4.

Labai svarbu bendradarbiauti, palaikyti profesinį dialogą ir gerinti komunikaciją tarp skirtingų maisto sistemų. Kadangi būtina skubiai keisti valdymą, EESRK paragino įsteigti Europos maisto politikos tarybą (34), kad maisto politikos formavimas būtų labiau integruotas ir pagrįstas dalyvavimu. EESRK palankiai vertina pranešimą apie Europos žemės ūkio maisto produktų valdybos (EBAF) strateginį dialogą ir mano, kad ši valdyba yra labai panaši į EESRK siūlomą tarybą. Komisija turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad EESRK, kaip organizuotos pilietinės visuomenės namai, gali pasirūpinti erdve EBAF posėdžiams.

Atviro socialinio dialogo žemės ūkio maisto produktų sektoriuje stiprinimas

5.5.

Atsižvelgiant į socialinės paramos sąlygas (35) ir TDO politikos gaires (36) dėl deramo darbo skatinimo žemės ūkio maisto produktų sektoriuje, svarbus atspirties taškas yra skaidraus trišalio dialogo, kuriame dalyvautų darbuotojai, darbdaviai ir vyriausybės atstovai, skatinimas.

5.6.

Itin svarbu pašalinti teisines ar administracines kliūtis, kurios gali trukdyti žemės ūkio ir maisto pramonės darbuotojams ir darbdaviams steigti pasirinktas organizacijas ar prisijungti prie jų, ir spręsti problemas, kurios trukdo jiems dalyvauti visų lygių socialinio dialogo procesuose, siekiant užtikrinti, kad vykstant šiems procesams jų kolektyvinis balsas būtų išgirstas, nes joks sprendimas dėl ūkininkų negali būti priimtas be jų indėlio.

5.7.

Socialinių partnerių vaidmuo vykdant socialinį dialogą turėtų būti veiksmingiau integruotas į BŽŪP, galbūt numatant lėšų jų darbui šiais klausimais remti. Taip pat svarbu užtikrinti, kad darbuotojai būtų tinkamai informuojami apie savo teises. Norint sėkmingai įgyvendinti socialinės paramos sąlygas, tiek ES, tiek nacionaliniai socialiniai partneriai turi visiškai suderinti nustatytus tikslus ir įsipareigoti juos įgyvendinti.

---

(1)  Duomenų apie sezoninių darbuotojų socialinės apsaugos padėtį žemės ūkio ir maisto sektoriuose ES valstybėse narėse po COVID-19 rinkimas, EESRK.

(2)   Ailleurs dans le monde, ça se passe comment? (liet. „Kokia padėtis kitose pasaulio šalyse?“) – Pleinchamp.

(3)   La couverture des risques en agriculture et les assurances agricoles.

(4)  Dabar trejų metų vidurkis yra grindžiamas ankstesniais penkeriais metais, neįskaičiuojant geriausių ir blogiausių metų verčių.

(5)  1994 m. Marakešo susitarimas, antro priedo 7 dalies a punktas, PPO.

(6)   Les aides contracycliques américaines, plus efficaces que les prix planchers? / Agriculture Stratégies.

(7)   1-Explosion-du-budget-du-farm-bill.pdf.

(8)   ISR.

(9)   L’Italie a mis en place un ISR pour sécuriser le revenu des betteraviers .

(10)   Naujas Europos žemės ūkio krizių fondas.

(11)   Strateginis dialogas dėl ES žemės ūkio ateities.

(12)   OL C, C/2025/117, 2025 1 10, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/117/oj.

(13)   Strateginis dialogas dėl ES žemės ūkio ateities (Europos Komisija).

(14)   OL C 440, 2018 12 6, p. 165 ir OL C 517, 2021 12 22, p. 38.

(15)   Strateginis dialogas dėl ES žemės ūkio ateities.

(16)   OL C, C/2025/117, 2025 1 10, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/117/oj.

(17)   OL C, C/2025/117, 2025 1 10, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/117/oj.

(18)   „Egalim 3“: Balancing the trade relationship between agri-food and large retailers .

(19)   OL C, C/2025/117, 2025 1 10, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/117/oj.

(20)   Strateginis dialogas dėl ES žemės ūkio ateities.

(21)   Policy Areas Copa Cogeca.

(22)   Equity served: How local governments can ensure a just transition for sustainable food systems.

(23)   OL C, C/2024/2099, 2024 3 26, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/2099/oj.

(24)   Ekologinio ūkininkavimo zonos arba ekologiją puoselėjantys regionai, apimantys visą ekologinę ekosistemą su visais suinteresuotaisiais subjektais, gali užtikrinti didesnę socialinę ir ekonominę investicijų grąžą bendruomenei ir ypač ūkininkams. Geri tokių iniciatyvų pavyzdžiai yra Cilento ir ICLEI atvejų tyrimai Bergame (mokyklas aprūpinančios ekologinio ūkininkavimo zonos).

(25)  Daug iniciatyvų pradėta įgyvendinti Italijoje. Pavyzdžiui, alternatyvus kviečių pirkimo modelis: „Grani Antichi di Montespertoli“ (Toskana) ir „Forno Di Calzolari“ (Emilija-Romanija) yra kepyklos, priklausančios Lėto maisto bendruomenei ir mokančios teisingą atlygį ūkininkams.

(26)   Apie BŽŪP glaustai.

(27)   OL C, C/2024/2099, 2024 3 26, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/2099/oj.

(28)   OL C, C/2024/2099, 2024 3 26, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/2099/oj.

(29)   Financing of the CAP: facts and figures.

(30)  Duomenys iš „Farm Europe“.

(31)   OL C 517, 2021 12 22, p. 38.

(32)   OL C, C/2024/6021, 2024 10 23, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/6021/oj.

(33)   OL C, C/2024/6878, 2024 11 28, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/6878/oj.

(34)   OL C 293, 2023 8 18, p. 1

(35)  Pagrindinis socialinės paramos sąlygų principas: pagrindinių darbo standartų nesilaikantiems ūkininkams BŽŪP subsidijos gali būti sumažinamos. Valstybės narės turi iki 2025 m. sausio 1 d. įgyvendinti naująsias taisykles dėl socialinės paramos sąlygų.

(36)   Deramo darbo žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuje skatinimo politikos gairių projektas (ilo.org).