Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė

ES gynybos finansavimas

(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Lenkijos prašymu)

(C/2025/2013)

Pranešėjas

Marcin NOWACKI

Prašymas parengti nuomonę	Lenkijos Respublikos Europos Sąjungos reikalų ministro Adam Szłapka raštas, 2024 9 6
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2025 2 6
Priimta plenarinėje sesijoje	2025 2 26
Plenarinė sesija Nr.	594
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	138 / 49 / 8

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pabrėžia, kad reikia skubiai spręsti besikeičiančios Europos saugumo padėties klausimą, vieningai taikant patikimus gynybos finansavimo mechanizmus. Sprendžiant geopolitinius uždavinius, visų pirma Rusijos agresijos prieš Ukrainą klausimą, būtina nedelsiant ir strategiškai investuoti į gynybos pajėgumus – tiek į karinę, tiek į civilinį parengtį, kad būtų apsaugotos pagrindinės ES vertybės, taika, saugumas ir ekonominiai interesai. Komitetas pabrėžia, kad grėsmė Europai – tai grėsmė socialinei apsaugai visoje ES, todėl būtina, kad pati ES veiktų darniai ir būtų užtikrintas visų valstybių narių saugumas ir stabilumas.

1.2.

ES turi aiškiai apibrėžti savo gynybos politikos tikslus ir stiprinti Europos gynybos ramstį, pagal kurį jos ištekliai ir operatyviniai gebėjimai turi būti susieti su NATO. Gynybos politika yra ES užsienio ir saugumo politikos dalis ir ja turi būti skatinama taika, demokratija ir žmogaus teisės mūsų žemyne, jo geografinėje aplinkoje ir pasaulyje, taip pat ginamos daugiašalės JT sistemos institucijos. Todėl plėtojant gynybos pajėgumus visada turėtų remiamas šiomis vertybėmis.

1.3.

Komitetas pabrėžia, kad reikia stengtis rasti galimybių padidinti ES gynybos pajėgumus vadovaujantis Sutartimi. Tai būtina siekiant įgyvendinti bendrus saugumo prioritetus, kartu išlaikant suderinamumą su ES principais.

1.4.

EESRK pabrėžia, kad siekiant užtikrinti vieningą požiūrį į gynybą, svarbu stiprinti ES ir NATO bendradarbiavimą. ES ir NATO strategijų papildomumas ir sąveikumas turi esminės svarbos norint išlaikyti darnią ir veiksmingą saugumo sistemą.

1.5.

Vienas iš neatidėliotinų finansavimo prioritetų turėtų būti šiuolaikinių gynybos sistemų kūrimas ir gamyba. Daugiau investuoti į tokias technologijas reikėtų pradėti nedelsiant, dar dabartiniu biudžetiniu laikotarpiu.

1.6.

Kad būtų sumažinta priklausomybė nuo išorės tiekėjų ir skatinamos inovacijos pačioje ES, ypač svarbu stiprinti Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę (EGTPB). Nors pirmenybė ir toliau turėtų būti teikiama gamybai ES, EESRK pripažįsta, kad pereinamuoju laikotarpiu kai kurios valstybės narės gali susidurti su sunkumais. Todėl, kaip laikinoji priemonė, licencijuojamos gamybos išlaikymas galėtų būti praktinis sprendimas. Vadovaujantis šiuo požiūriu sudaromos palankesnės sąlygos perduoti technologijas ir stiprinti gebėjimus, taip padedant valstybėms narėms vystyti savo gynybos pajėgumus.

1.7.

Komitetas pasisako už tai, kad siekiant kuo efektyviau panaudoti išteklius ir stiprinti strateginę partnerystę būtų plečiami bendrų viešųjų pirkimų mechanizmai, įskaitant Europos taikos priemonę (ETP). Siekiant šalinti gamybos trikdžius ir spręsti operacinės parengties klausimus, reikėtų platesniu mastu įgyvendinti tokias iniciatyvas kaip Šaudmenų gamybos rėmimo aktas (ASAP) ir priemonė Europos gynybos pramonei stiprinti vykdant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus (EDIRPA).

1.8.

Turėtų būti plėtojamos partnerystės su trečiosiomis šalimis siekiant bendromis jėgomis vystyti saugumo infrastruktūrą ir technologines inovacijas. Bendradarbiavimas tokiose srityse kaip kibernetinis ir kosmoso saugumas sustiprins Europos gynybos pajėgumus ir parengtį kylančioms grėsmėms. Tokiomis aplinkybėmis EESRK pabrėžia, kokios svarbios yra viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, kaip papildomos priemonės, padedančios pasinaudoti ekspertinėmis žiniomis ir ištekliais, spartinančios inovacijas ir jų diegimą svarbiausiose srityse.

1.9.

EESRK akcentuoja iniciatyvos IRIS2 – saugios palydovinio ryšio sistemos, kuri turi lemiamos reikšmės stiprinant ES gynybos ir kibernetinio saugumo pajėgumus – strateginę svarbą. Būtina teikti pirmenybę investicijoms į kosmoso sistemas, tokias kaip IRIS2, kad būtų užtikrinti strateginiai pajėgumai ir veiksmingai kovojama su kylančiomis grėsmėmis saugumui.

1.10.

Gynybos finansavimo prioritetas turėtų būti parama prie išorės sienų esančioms ES šalims, kurios patiria didžiausią tiesioginį regioninių konfliktų poveikį, su sąlyga, kad jos griežtai laikysis bendrų ES ir NATO tikslų bei principų. Taip didesni gynybos pajėgumai šiuose regionuose prisidės prie bendro ES saugumo ir užtikrins koordinuotą atsaką į prie Sąjungos sienų kylančias grėsmes.

1.11.

EESRK pabrėžia, kad gynybos finansavimą svarbu integruoti į platesnio pobūdžio ES finansinius mechanizmus, įskaitant kitą daugiametę finansinę programą (DFP). Į pasiūlymus dėl kitos DFP turėtų būti įtraukta daug papildomų išteklių gynybai, nepakenkiant kitiems ypatingos svarbos ES prioritetams, pavyzdžiui, sanglaudos politikai, žaliajai pertvarkai ir Europos socialinių teisių ramsčiui.

1.12.

Siekiant pabrėžti ypač svarbų gynybos finansavimo vaidmenį užtikrinant taiką ir saugumą Europoje, taip pat demokratinį Europos gyvenimo būdą ir socialinę sanglaudą, turėtų būti vykdomos visuomenės informavimo kampanijos.

1.13.

EESRK pritaria ES dvejopam požiūriui į gynybą ir pabrėžia, kad svarbu stiprinti Europos saugumo ir gynybos ramstį, taip pat pasinaudoti finansinėmis ir pramonės priemonėmis strateginiam partnerių bendradarbiavimui stiprinti. ES ir NATO strategijų papildomumas ir sąveikumas yra itin svarbūs siekiant išlaikyti atsparią gynybos sistemą.

1.14.

EESRK tvirtai tiki, kad ši nuomonė bus labai vertinga kaip svarbus indėlis rengiant Europos Komisijos darbo programą ir būsimą baltąją knygą dėl Europos gynybos ateities. Komitetas pabrėžia šios nuomonės svarbą užtikrinant politikos nuoseklumą, nustatant strateginius investavimo prioritetus ir skatinant vieningą, į ateitį orientuotą požiūrį į Europos Sąjungai kylančių gynybos ir saugumo problemų sprendimą.

1.15.

Europa susiduria su didžiulėmis sudėtingomis geopolitinėmis grėsmėmis, todėl ES turi nustatyti bendrą gynybos politiką kaip bendros užsienio ir saugumo politikos dalį, sukurti tvirtą Europos gynybos ramstį ir tuo tikslu imtis būtinų teisėkūros ir finansinių priemonių. ES taip pat turi imtis aktyvaus diplomatinio vaidmens, kad Ukrainoje būtų pasiekta teisinga taika.

2. Nuomonės rengimo aplinkybės

2.1.

2024 m. rugsėjo 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) biuras, reaguodamas į 2024 m. rugsėjo 6 d. Lenkijos Respublikos Europos Sąjungos reikalų ministro Adam Szłapka prašymą, pavedė parengti tiriamąją nuomonę „ES gynybos finansavimas“. Šio prašymo tikslas – atliepti vis didėjantį poreikį skubiai nustatyti vieningą strateginį požiūrį į gynybos finansavimą Europoje kylant besikeičiantiems geopolitiniams ir saugumo iššūkiams. Sukurtas už gynybą ir kosmosą atsakingo Europos Komisijos nario portfelis aiškiai rodo strateginę šios srities svarbą formuojant ES politikos prioritetus.

2.2.

Nuomonė grindžiama ankstesniu EESRK darbu svarstant gynybos srities dokumentus, suderinant nuostatas su Pramonės permainų konsultacinės komisijos nuomonėse išdėstytais principais ir prioritetais ir sustiprinant Komiteto viziją dėl darnios ir į ateitį orientuotos Europos gynybos strategijos. Ja paremiamas ilgalaikis struktūrinis požiūris į Europos gynybos pajėgumų stiprinimą, pabrėžiant atsparumą, mažinant priklausomybę ir skatinant inovacijas ypatingos svarbos srityse. Integruojant šiuos bendrus prioritetus, nuomonėje parodomas ankstesnio indėlio tęstinumas, atspindintis ilgalaikį EESRK įsipareigojimą siekti strateginio pramonės konkurencingumo (1).

2.3.

EESRK tikisi, kad ši nuomonė bus pamatinis indėlis rengiant Europos Komisijos 2025 m. darbo programą ir būsimą baltąją knygą dėl Europos gynybos ateities, nes abu šie dokumentai turės lemiamos reikšmės formuojant ES strateginę kryptį gynybos ir saugumo srityje. EESRK pabrėžia šių dokumentų svarbą nukreipiant ypatingos svarbos investicijas, skatinant sinergiją visoje ES ir stiprinant ES gebėjimą spręsti vis sudėtingesnius geopolitinius uždavinius. Be to, EESRK mano, kad šia nuomone bus nustatyta tvirta ilgalaikio atsparumo skatinimo sistema.

2.4.

Geopolitinių grėsmių Europos ir pasaulio politiniam ir ekonominiam saugumui yra daugiau nei agresyvi Rusijos vyriausybės politika. Pagrindinės grėsmės yra: padėtis Artimuosiuose Rytuose ir Sahelyje, kur vyksta įvairaus intensyvumo karai; džihadistų teroristiniai veiksmai; konfliktai Pietų Kinijos jūroje ir Taivane; JAV ir Kinijos kovos dėl technologinės, ekonominės ir karinės hegemonijos padariniai; prekybos karų pavojai; sunkumai gauti žaliavų, kurios yra būtinos dabartinei technologinei revoliucijai ir žaliajai pertvarkai; kibernetinių išpuolių ir dezinformacijos kampanijų keliamos grėsmės ir kt.

2.5.

Šiuo metu kyla vis daugiau įvairių ir tarpusavyje susijusių grėsmių saugumui, todėl svarbu imtis daug skirtingų veiksmų. Nors šioje nuomonėje daugiausia svarstomas karinės gynybos finansavimas, EESRK pabrėžia, kad taip pat svarbu užtikrinti tinkamą finansavimą civilinei gynybai ir parengčiai, kad būtų didinamas visuomenės atsparumas. Tai atitinka Sauli Niinistö pranešimo nuostatas, kuriomis raginama didinant ES parengtį laikytis „visos visuomenės įtraukimo“, „visų valdžios lygmenų“ ir „visus pavojus apimančio“ (2) požiūrio.

2.6.

EESRK palankiai vertina tai, kad Europos Parlamentas įsteigė visavertį Saugumo ir gynybos komitetą (SEDE). EESRK pabrėžia didėjančią gynybos svarbą tarp ES strateginių prioritetų. Tokia raida yra svarbus žingsnis į priekį stiprinant ES institucinius gebėjimus užtikrinti visapusišką ir kryptingą politikos formavimo, finansavimo ir įgyvendinimo priežiūrą.

2.7.

Rusijos agresija prieš Ukrainą atskleidė ES gynybos finansavimo mechanizmų trūkumus ir išryškino spragas, ribojančias Sąjungos gebėjimą reaguoti į esamas tiesiogines ir kylančias naujas grėsmes saugumui. Siekiant veiksmingai kovoti su šiomis daugialypėmis grėsmėmis, reikia gerokai padidinti tiek nacionalinio, tiek ES lygmens gynybos finansavimą. Pagal galiojančias ES finansavimo teisines nuostatas, pavyzdžiui, Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 41 straipsnio 2 dalį, bendrąjį ES biudžetą su gynyba susijusioms išlaidoms galima naudoti tik ribotai (3). Dėl to ribojamas ES gebėjimas visapusiškai spręsti bendrus saugumo klausimus.

2.8.

Be tiesioginių grėsmių, ilgalaikių iššūkių Europos ekonominiams ir saugumo interesams kelia didėjanti Kinijos geopolitinė įtaka ir jos pasauliniai strateginiai užmojai. Be to, sudėtingą pasaulinę saugumo aplinką dar labiau apsunkina nestabilumas ir vis didėjanti rizika tokiuose regionuose kaip Artimieji Rytai ir Šiaurės Afrika. EESRK pabrėžia, kad būtina skubiai sutelkti dėmesį į regioninį nestabilumą Artimuosiuose Rytuose ir grėsmes, kurios kyla prie ES pietinių sienų, taip pat į nuolatines grėsmes prie rytinių sienų, nes tai daro tiesioginį poveikį ES stabilumui ir sanglaudai. Siekiant stiprinti dalijimąsi ištekliais, sąveikumą ir transatlantinį bendradarbiavimą, labai svarbu laikytis koordinuotesnio ir vieningesnio požiūrio, kaip nurodyta ES strateginiame kelrodyje (4). NATO, kurios narėmis yra 23 iš 27 ES valstybių narių, tebėra Europos saugumo kertinis akmuo. ES vaidmuo gynybos srityje turi būti stiprinamas papildant NATO veiksmus, t. y. išnaudojant ES ekonomines ir finansines priemones, laikantis NATO sąveikumo ir sutelkiant dėmesį į finansinį, pramoninį ir mokslinių tyrimų indėlį didinant kolektyvinį saugumą.

2.9.

Neseniai Mario Draghi atlikta analizė parodė, kad iš 75 mlrd. EUR sumos, kurią nuo 2022 m. birželio mėn. iki 2023 m. birželio mėn. ES šalys išleido viešiesiems pirkimams gynybos srityje, 78 proc. teko ne ES tiekėjams (5). Ši priklausomybė rodo, kad reikia skubiai stiprinti EGTPB. Šios bazės stiprinimas yra būtinas siekiant sumažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų, didinti ES strateginius pajėgumus ir užtikrinti, kad Europa ir toliau kontroliuotų ypatingos svarbos gynybos pajėgumus.

2.10.

Nors esami mechanizmai, pavyzdžiui, Europos gynybos fondas (EGF), veiksmingai palengvina MTP vykdymą, vis dar labai trūksta finansavimo diegimui ir gamybos pajėgumams. Ši spraga turi būti pašalinta kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP), siekiant užtikrinti, kad pagrindinės gynybos technologijos būtų ne tik kuriamos, bet ir diegiamos bei gaminamos dideliu mastu. Patenkinus šį poreikį bus sustiprinta EGTPB ir užtikrintas ES gebėjimas visapusiškai ir tvariai atremti kintančius gynybos iššūkius.

2.11.

Šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas EGTPB parengties ir konkurencingumo didinimui, siekiant užtikrinti, kad gynybos produktai būtų prieinami ir tiekiami laiku. Nepriklausymas nuo kitų subjektų gynybos srityje tebėra svarbus ilgalaikis tikslas, tačiau tai neturėtų nustelbti ypatingos svarbos ir neatidėliotinų poreikių, atsirandančių dėl dabartinės saugumo padėties. Laikoma, kad siekiant šio tikslo svarbiausia sukurti tvirtesnį ir nuoseklesnį finansavimo mechanizmą. Gerinant ES gebėjimą reaguoti į kylančias grėsmes bus ypač svarbu stiprinti EGTPB, skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir remti novatoriškus gynybos projektus. Strateginis partnerių bendradarbiavimas užtikrins tvirtą, integruotą vidaus gynybos pramonę, kuri galėtų veikti kartu su sąjungininkais, palaikant Europos saugumą.

2.12.

Kintančios grėsmės saugumui paskatino valstybes nares išnagrinėti galimybes imtis bendrų gynybos finansavimo iniciatyvų, kad šiuos iššūkius būtų galima įveikti bendromis jėgomis. Nustačius Europos taikos priemonę (ETP), kuri yra nebiudžetinė priemonė, apribojimai apeinami, suteikiant ES galimybę finansuoti su gynyba susijusią veiklą, pavyzdžiui, bendrus karinės paskirties viešuosius pirkimus. ETP, kaip bendra užsienio ir saugumo politikos priemone, taip pat skatinamas bendradarbiavimas su ES partneriais, didinant kolektyvinius pajėgumus ir stiprinant partnerystes saugumo srityje. Tačiau, nors ETP yra vertingas kolektyvinių veiksmų mechanizmas, kadangi ji yra nebiudžetinė, jos taikymo sritis ir galimybės lieka ribotos.

2.13.

2023 m. kovo 20 d. patvirtintas 1 mlrd. EUR vertės bendras Ukrainai skirtų šaudmenų pirkimas pagal ETP rodo ES gebėjimą patenkinti skubius saugumo poreikius (6). Šiuos neatidėliotinus veiksmus papildė 2023 m. gegužės 3 d. priimtas Šaudmenų gamybos rėmimo aktas (ASAP), kuriuo siekiama padidinti ES ilgalaikės šaudmenų gamybos pajėgumus. ASAP buvo priimtas siekiant pašalinti gamybos trikdžius ir užtikrinti ilgalaikį šaudmenų tiekimą tiek Ukrainai, tiek ES gynybai. Šios pastangos toliau remiamos įgyvendinant EDIRPA, skatinant valstybes nares bendradarbiauti bendrų gynybinės paskirties įsigijimų srityje ir stiprinant EGTPB. Kaip nurodyta atitinkamoje EESRK nuomonėje, EDIRPA pabrėžiama, kad svarbu šalinti kritinius gynybos trūkumus taikant bendrų viešųjų pirkimų mechanizmus (7). Be to, Europos gynybos pramonės strategijoje išdėstyta visapusiška sistema, kuria siekiama stiprinti EGTPB diegiant inovacijas, vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir užtikrinant tiekimo grandinės atsparumą. Šia strategija, kaip aprašyta atitinkamoje EESRK nuomonėje, remiamas ES įsipareigojimas kurti atsparią ir savarankišką gynybos pramonę (8). Kartu šios iniciatyvos rodo ES strateginį požiūrį į operatyvinės parengties didinimą ir kolektyvinio saugumo stiprinimą reaguojant į aštrėjančias grėsmes.

2.14.

Europos gynybos fondas (EGF) ir Europos gynybos pramonės programa (EGPP) yra esminiai ES gynybos pajėgumų stiprinimo elementai. EGF yra skirtas bendradarbiavimu grindžiamiems tarpvalstybiniams moksliniams tyrimams ir plėtrai, inovacijų skatinimui ir ypatingos svarbos pajėgumų spragų šalinimui, siekiant padidinti ES strateginius gebėjimus. Savo ruožtu EGPP užtikrina platesnio masto skubų atsaką į kylančius iššūkius, kuriuos, pavyzdžiui, kelia Rusijos agresija prieš Ukrainą, orientuojantis į bendrus viešuosius pirkimus, pramonės stiprinimą ir operacinę parengtį. Pagal šią programą numatyti tokie mechanizmai, kaip EDIRPA ir tiekimo saugumo režimas, siekiant skatinti bendradarbiavimą ir stiprinti tiekimo grandines. Vis dėlto, pagal šias iniciatyvas skiriamas finansavimas (nors ir nemažas, palyginti su ankstesnėmis iniciatyvomis) tebėra nepakankamas, kad padėtų įveikti vis didėjantį spektrą Europai kylančių grėsmių.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK mano, kad kalbant apie saugumą ES turi nustatyti bendrą gynybos politiką kaip bendros užsienio ir saugumo politikos dalį ir sukurti tvirtą Europos gynybos ramstį, todėl reikia skubiai imtis būtinų teisėkūros ir finansinių priemonių. Tuo pat metu ES turi imtis aktyvaus diplomatinio vaidmens siekiant teisingos taikos Ukrainai, glaudžiai bendradarbiaudama su šios šalies vyriausybe.

3.2.

EESRK manymu, norint kovoti su geopolitinėmis ir ankstesniame skirsnyje išvardytomis grėsmėmis ir užtikrinti Europos piliečių saugumą, reikia didinti išlaidas gynybai ir saugumui. ES saugumo ir gynybos politika turėtų būti vykdoma atsižvelgiant į ES užsienio politiką ir vertybes, kuriomis ji grindžiama: ginti taiką, demokratiją, tarptautinę tvarką, grindžiamą pagarba teisinės valstybės principui ir tarptautinei teisei bei Jungtinių tautų sistemos institucijoms ir ją apibrėžiančioms demokratinėms vertybėms. Todėl plėtojant gynybos pajėgumus visada turėtų būti remiamasi šiomis vertybėmis.

3.3.

Strateginio savarankiškumo saugumo ir gynybos srityje koncepcijos plėtojimas turėtų paskatinti ES aiškiai apibrėžti savo gynybos politikos tikslus ir stiprinti Europos saugumo ir gynybos politikos ramstį, pagal kurį jos ištekliai ir veiklos pajėgumai turėtų būti koordinuojami su NATO – politiniu ir kariniu aljansu, kuriam priklauso didžioji dauguma valstybių narių.

3.4.

EESRK tvirtai remia vykstančias diskusijas dėl ES gynybos ir saugumo finansavimo ir pripažįsta, kad tai yra ypač svarbi saugumo sistemos stiprinimo ir strateginio bendradarbiavimo su partneriais skatinimo priemonė. Šis finansavimas turės labai didelės reikšmės kuriant ir išlaikant karinės ir civilinės gynybos parengtį ir atsparumą. Komitetas taip pat pabrėžia, kad būtina laikytis suderinto požiūrio, kuris apimtų tiek nacionalinį, tiek ES lygmens finansavimą. Tokia bendradarbiaujamoji finansinė strategija yra esminis veiksnys siekiant skatinti efektyvų išteklių naudojimą, suderinti investicijas ir veiksmingai spręsti daugialypius saugumo uždavinius. Nuoseklus EESRK dalyvavimas sprendžiant gynybos ir saugumo klausimus, kaip matyti iš jo ankstesnių nuomonių (ypač tų, kurias parengė CCMI ir kurių nuorodos pateiktos pirmiau), rodo Komiteto įsipareigojimą formuoti nuoseklią ir veiksmingą Europos gynybos politiką (9). Europos lygmeniu Europos gynybos fondas (EGF), Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) yra finansinės priemonės, kurių potencialą reikia stiprinti, kaip nurodyta M. Draghi pranešime. Tam reikėtų sudaryti sąlygas reglamentu, o EGF galėtų padidinti savo pajėgumus prieš patvirtinant DFP po 2027 m.

3.5.

EESRK taip pat pabrėžia, jog norint ryžtingai reaguoti į dabartines geopolitines grėsmes, svarbu, kad Europos NATO narės įsipareigotų gynybai skirti ne mažiau kaip 2,5 proc. savo BVP. Valstybės narės išlaikys visišką savo ginkluotųjų pajėgų suverenumą. Šis principas yra Europos gynybos politikos pagrindas, juo užtikrinama, kad nacionaliniai saugumo prioritetai atitiktų bendrus ES ir NATO tikslus. Toks įsipareigojimas ne tik dera su NATO gairėmis, bet ir užtikrins didesnį finansinį ir strateginį indėlį į Europos ir transatlantinį saugumą. Taip mezgamas dialogas deda pamatus atsparesnei ir operatyvesnei gynybinei pozicijai visoje ES.

3.6.

Kai prasidėjo Rusijos agresija prieš Ukrainą, šalia konflikto zonos esančios ES pasienio šalys pirmosios suteikė neatidėliotiną logistinę ir gynybos koordinavimo pagalbą. Tai, kad šios šalys yra geografiškai arti ir pirmosios suteikė saugumą ir paramą, rodo, kad būsimose gynybos finansavimo sistemose svarbu joms teikti pirmenybę. Būtina stiprinti jų gynybos pajėgumus norint padidinti bendrą ES saugumą ir parengtį reaguoti, ypač atsižvelgiant į aštrėjančias grėsmes prie jos sienų.

3.7.

EESRK ragina skirti papildomus išteklius dar iki kitos DFP įgyvendinimo pradžios. Be to, EESRK pabrėžia, kad siekiant veiksmingai patenkinti gynybos poreikius, reikia gerokai padidinti bendrą kitos DFP biudžetą. Toks proaktyvus finansavimo metodas yra ypač svarbus siekiant veiksmingai spręsti neatidėliotinas saugumo problemas, ypač atsižvelgiant į vykstančius geopolitinius pokyčius ir kylančias grėsmes. Didesniu biudžetu bus užtikrinta, kad ES turėtų finansinių pajėgumų, kad galėtų visapusiškai patenkinti neatidėliotinus gynybos poreikius ir sustiprinti savo ilgalaikius strateginius pajėgumus. EESRK pabrėžia, kad toks požiūris turėtų papildyti NATO kolektyvinės gynybos įgaliojimus, kurie ilgą laiką užtikrino patikimą sistemą bendriems saugumo iššūkiams atremti. Europos gynybai labai svarbus transatlantinis bendradarbiavimas, ypač su JAV; taip turėtų būti ir toliau, kad būtų galima atremti dabartinius ir būsimus iššūkius saugumui ir gynybai. EESRK pabrėžia, kad bendradarbiavimas ir partnerystės saugumo ir gynybos srityje visada turi būti grindžiami pasitikėjimu, lygybe ir abipuse pagarba, pagarba demokratinėms vertybėms ir žmogaus teisėms, taip pat daugiašalių institucijų gynimu. ES valstybėms narėms eksportuojant ginkluotę ir gynybos sistemas taip pat reikėtų atsižvelgti į šių principų taikymą ir pagarbą šioms vertybėms.

3.8.

Pasiūlymai dėl kitos daugiametės finansinės programos (DFP), kuriuos Komisija pateiks 2025 m. ir kurie bus suderinti su Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančia Lenkija, suteikia didelę galimybę užtikrinti ilgalaikį ir tvarų ES gynybos finansavimą. Šis suderinimas yra ypač svarbus, nes juo sukuriama platforma koordinuotai spręsti neatidėliotinus gynybos ir saugumo uždavinius.

3.9.

EESRK tvirtai pasisako už tai, kad pagal kitą DFP būtų padidintas bendras biudžetas, ir pabrėžia, kad gynybai reikia skirti gerokai daugiau išteklių. Vis dėlto EESRK pažymi, kad tokių pastangų negalima dėti kitų ypatingos svarbos ES prioritetų sąskaita, ypač žaliosios pertvarkos, sanglaudos politikos ir Europos socialinių teisių ramsčio, nes jie yra ypač svarbūs skatinant socialinę ir ekonominę konvergenciją visoje ES. Komitetas pabrėžia, kad kiekviena investicija į gynybą yra ir investicija į platesnio masto socialinius tikslus ir iniciatyvas, kylančius iš Europos socialinių teisių ramsčio, užtikrinant, kad vienu metu būtų stiprinamas ir saugumas, ir socialinė gerovė.

3.10.

ES saugumo negalima užtikrinti vien tik karine galia. Pagal tokį scenarijų, kuris vyksta dabar, siekdama užtikrinti ilgalaikį saugumą, ES gynybos iniciatyvų turi imtis kartu spręsdama socialinius iššūkius. Glaudesnis bendradarbiavimas ir bendrosios rinkos sukūrimas gynybos sektoriuje, kaip siūloma E. Letta pranešime (10), leistų pasiekti masto ekonomiją ir suteiktų galimybę nemažai sutaupyti, o sutaupytus išteklius būtų galima skirti socialinėms išlaidoms. Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) duomenimis (11), išlaidos dėl ES masto veiksmų nebuvimo gynybos srityje siektų 18–57 mlrd. EUR per metus.

3.11.

Komitetas akcentuoja, kad reikia stengtis persvarstyti galiojančius teisės aktus, kurie šiuo metu riboja galimybes finansuoti gynybą, ypač kai tokie suvaržymai kyla dėl Sutartyje nustatytų ES biudžeto naudojimo gynybos tikslams apribojimų. Būtina rasti praktinius sprendimus šių apribojimų rėmuose, siekiant įgyvendinti bendrus saugumo prioritetus, kartu išlaikant suderinamumą su ES pagrindiniais principais. Tokią reformą įgyvendinti būtina lygiagrečiai didinant ES biudžetą pagal kitą DFP, kad būtų užtikrinta pakankamai finansinių išteklių didėjantiems saugumo poreikiams patenkinti. Derindama gynybos finansavimą su platesnio masto ES finansinėmis strategijomis, Sąjunga gali paskatinti taikyti darnesnį ir koordinuotesnį požiūrį į gynybos srities investicijas. Siekdama finansuoti gynybos projektus, ES galėtų išnagrinėti galimybes, kaip būtų galima padidinti įnašus į DFP ir sukurti skolinimosi mechanizmus, panašius į tuos, kurie buvo taikomi COVID-19 pandemijos metu. Taip pat reikėtų nustatyti privalomus gynybos išlaidų tikslus, kartu numatant reguliarius atskaitomybės mechanizmus.

3.12.

EESRK taip pat pabrėžia, kad svarbu patenkinti trumpalaikius poreikius, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų ir pramonės stiprinimo, kad būtų užtikrinta neatidėliotina parengtis ir atsparumas. Ukrainoje įgyta patirtis rodo, kad inovacijos atlieka itin svarbų vaidmenį gynybos ir dvejopo naudojimo objektų srityse, ypač kalbant apie bepiločius orlaivius, kurie pasirodė esantys nepakeičiami karinėse operacijose ir civiliniais tikslais. Siekiant užtikrinti veiklos efektyvumą ir sumažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų, būtina stiprinti ES gebėjimą kurti ir gaminti tokias technologijas vietoje. Perėjimas prie strateginio bendradarbiavimo su partneriais, įskaitant Japoniją, Korėjos Respubliką ir Australiją, dar labiau prisidės prie šių pastangų ir kartu sustiprins Europos gynybos sistemą ir inovacijų pajėgumus.

3.13.

Rusijos agresija prieš Ukrainą aiškiai parodė, kokios svarbios yra modernios gynybos technologijos, pavyzdžiui, bepiločiai orlaiviai ir priešraketinės sistemos, nes tokios technologijos pasirodė esančios nepakeičiamos atremiant didelio masto agresiją. Kadangi Ukrainoje padaryta ekonominė žala, preliminariu vertinimu, viršija 462 mlrd. EUR, tampa akivaizdu, kad neveikimo kaina yra milžiniška, todėl būtina visoje ES investuoti į proaktyvias gynybos priemones (12). Tokiam regioniniam pasirengimui būtina patikima ES gynybos sistema, kuri padėtų ne tik spręsti jau prasidėjusius konfliktus, bet ir įveikti galingiausių valstybių, kurių įtakos zona siekia Europos sienas ir apima pasaulines strategines sritis, keliamus ilgalaikius iššūkius. Tokios pastangos turi atitikti ES gynybos politikos tikslus, kurie yra ES užsienio ir saugumo politikos strategijos dalis, ir dėl jų reikia susitarti NATO lygmeniu, siekiant skatinti stabilumą ir gebėti imtis būtinų koordinuotų atsakomųjų veiksmų.

3.14.

EESRK pabrėžia gynybos ir saugumo mokslinių tyrimų ir plėtros, kaip inovacijų katalizatoriaus, svarbą, nes tai neapsiriboja tik tradicinės karinės paskirties technologijomis, o teikia ir didesnę ekonominę naudą. Investicijomis į gynybą tiesiogiai remiamos inovacijos ir MTP, skatinant technologinę pažangą, kuria stiprinami kariniai ir civiliniai pajėgumai. EESRK, gynybą vertindamas plačiau ir į šią sąvoką įtraukdamas junglumą, infrastruktūrą ir technologijų pritaikomumą įvairiuose sektoriuose, pabrėžia, kad gynyba turi ilgalaikio augimo potencialą. Technologinė pažanga gynybos srityje stiprina ne tik karinius pajėgumus, bet ir kuria technologijas civiliniams tikslams, kurios gali paskatinti ekonomikos vystymąsi įvairiuose sektoriuose. Laikantis tokio tarpusavyje susijusio požiūrio kuriama atspari ekonomika, užtikrinant, kad investicijos į gynybą prisidėtų prie platesnio masto visuomenės ir technologijų pažangos.

3.15.

EESRK pabrėžia, kad reikia skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus, daugiausia dėmesio skiriant gynybos technologijoms, kurios integruoja pramoninę gamybą su pažanga elektronikos, ryšių ir optikos srityse ir yra ypač svarbios žvalgybai ir operatyvinei pagalbai. Jų dvejopo naudojimo potencialas, įskaitant taikymą sienų stebėjimui ir civilinės infrastruktūros stebėsenai, dar labiau pabrėžia jų strateginę vertę. Atsižvelgiant į jų dvejopo naudojimo pobūdį, itin svarbu, kad visos ES valstybės narės ir tarptautiniai partneriai nuosekliai laikytųsi eksporto kontrolės ir sankcijų taikymo, kad būtų apsaugoti saugumo interesai. Teikdama pirmenybę jų technologinei plėtrai, ES įgis konkurencinį pranašumą ir sustiprins savo gynybos pramoninės bazės atsparumą. Todėl EESRK ragina nedelsiant remti bepiločių orlaivių ir priešraketinių sistemų gamybą, pabrėždamas, kad šias pastangas vertėtų dėti jau dabartiniu biudžetiniu laikotarpiu.

3.16.

EESRK pabrėžia tikslinių investicijų į gynybos technologijas svarbą siekiant spręsti besikeičiančias Europos saugumo problemas. Kaip pabrėžta Europos Komisijos pranešime „Saugiau kartu. Europos civilinio ir karinio pasirengimo ir parengties stiprinimas“, kurį parengė buvęs Suomijos prezidentas Sauli Niinistö, sukūrus investicijų garantijos programą gerokai padidėtų gynybos pramonės finansavimo galimybės. Šis fondas sumažintų investicijų riziką ir skatintų inovacijas tokiose ypatingos svarbos srityse kaip kibernetinis saugumas, dirbtinis intelektas ir dvejopo naudojimo pajėgumai. Specialiai gynybos sektoriui skirtos garantijos paskatintų įsitraukti tiek viešąjį, tiek privatųjį sektorių ir užtikrintų patikimą šaltinį technologinei pažangai finansuoti (13).

3.17.

EESRK pasisako už didesnes investicijas į besiformuojančias technologijas, pavyzdžiui, kibernetinį saugumą, dirbtinį intelektą ir kosmoso pajėgumus. Komitetas pabrėžia, kad svarbu laikytis visapusiško požiūrio, kuris apimtų MTP pastangas tiek civiliniais, tiek kariniais tikslais, siekiant veiksmingai spręsti šiuolaikinius saugumo klausimus. Skatindama inovacijas šiose pagrindinėse srityse ES gali sustiprinti savo technologinius pajėgumus ir išlaikyti konkurencinį pranašumą pasaulyje, kuriame saugumo aplinka tampa vis sudėtingesnė. NATO transatlantinės partnerystės susitarimai suteikia vertingų galimybių bendromis jėgomis kurti technologines inovacijas, ypač kibernetinio saugumo ir dirbtinio intelekto srityse. Derindama ES ir NATO prioritetus, Europa gali pasinaudoti bendromis ekspertinėmis žiniomis, kad sustiprintų savo gynybos pajėgumus.

3.18.

EESRK pabrėžia gyvybiškai svarbų mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) bei vidutinės kapitalizacijos įmonių vaidmenį gynybos sektoriuje, pripažindamas jų lankstumą ir gebėjimą skatinti inovacijas. Komitetas pabrėžia, kad svarbu nustatyti, su kokiomis konkrečiomis finansinėmis problemomis susiduria MVĮ, ir parengti kryptingus sprendimus, pavyzdžiui, specialiai pritaikytas finansines priemones ir supaprastintą prieigą prie viešųjų lėšų. Siekiant įvairinti tiekimo grandinę ir didinti Europos gynybos pramonės atsparumą, būtina užtikrinti, kad šios priemonės pasiektų įvairaus spektro MVĮ visose valstybėse narėse. Spręsdama šiuos uždavinius, ES gali įgalinti MVĮ veiksmingiau prisidėti prie gynybos projektų ir skatinti inovacijas bei konkurencingumą šiame sektoriuje.

3.19.

Svarbiausias ES gynybos politikos tikslas – sukurti atsparią ir pritaikomą Europos gynybos sistemą stiprinant finansų infrastruktūrą, didinant investicijas į MTP ir konsoliduojant EGTPB. Pastarojo meto geopolitiniai įvykiai aiškiai rodo, kad reikia skubiai mažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų ir skatinti tvirtą gynybos produktų gamybos vidaus rinką. Reikia skatinti ir Europos pramonę, ir bendras Europos mokslinių tyrimų, plėtros ir gamybos programas. Taip pat būtina nustatyti bendras pirkimo procedūras tiek vidaus rinkoje, tiek su išorės tiekėjais, nes tai sumažintų sąnaudas. ES privalo išnaudoti tokias priemones kaip technologijų perdavimas ir dalijimasis praktine patirtimi, kad paremtų skirtingo pramoninio išsivystymo lygio valstybes nares ir užtikrintų įtraukią pažangą. Tai atitinka SESV 173 straipsnį, kuriame pabrėžiama, kad svarbu stiprinti ES konkurencingumą ir skatinti inovacijas, kad būtų užtikrintos tvarios ir saugios tiekimo grandinės (14). Be to, kadangi tai skubu dėl saugumo padėties, bendradarbiavimas su panašiai mąstančiais išorės partneriais ir toliau išlieka būtinas ir tokio bendradarbiavimo nereikėtų visiškai atmesti.

3.20.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį finansuodamas prie išorės sienų esančių ES šalių ir regionų strateginės svarbos infrastruktūrą ir taip netiesiogiai remdamas saugumo tikslus. Didėjant saugumo iššūkiams, ERPB dėmesys regioniniam stabilumui ir atsparumui papildo Europos investicijų banko (EIB) dedamas pastangas. Naujas strategines dvejopo naudojimo prekių pramonės veiksmų gaires parengęs EIB gali sustiprinti savo vaidmenį Europos gynybos ir saugumo sektoriuje. Pagal šias veiksmų gaires atveriamos finansavimo galimybės tarpvalstybiniams projektams, o mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) skirta finansine priemone stiprinamos ypatingos svarbos gynybos tiekimo grandinės (15). EIB ir ERPB kartu siūlo suderintą sistemą, kuria siekiama stiprinti Europos gynybos pajėgumus, subalansuojant inovacijas, regioninį stabilumą ir žaliąją pertvarką.

3.21.

Be to, plėtojant partnerystes su NATO nepriklausančiomis šalimis, kaip antai Japonija, Pietų Korėja ir Australija, būtų galima toliau stiprinti ES pajėgumus dedant bendras pastangas saugumo infrastruktūros ir technologinių naujovių srityse. Tokios partnerystės prisidėtų prie Europos gynybos ir technologinės parengties ir padėtų atremti tiek tradicines karines grėsmes, tiek naujus iššūkius, susijusius su kibernetiniu ir kosmoso saugumu.

3.22.

EESRK pabrėžia, kad gynybos sąvoka turi būti vertinama platesniame kontekste, apimančiame ne tik tradicinius karinius aspektus, bet ir tokius svarbius sektorius kaip junglumas, infrastruktūra, kibernetinis saugumas ir informacinė visuomenė. Ilgalaikiuose gynybos biudžetuose turi būti atsižvelgiama į infliaciją, technologinę pažangą ir kintančią geopolitinę dinamiką. Finansuojant gynybą pirmenybė turėtų būti teikiama atsparumui ir tvarumui, užtikrinant pajėgumų išsaugojimą ekonomikos nuosmukio metu. Kadangi šiuolaikinės grėsmės saugumui vis dažniau nukreiptos į skaitmeninį ir infrastruktūros pažeidžiamumą, šios sritys yra labai svarbios siekiant užtikrinti ES atsparumą. Siekiant išlaikyti visapusišką gynybos strategiją, kuri leistų įveikti kintančius saugumo iššūkius, ypač svarbu atsižvelgti į šiuos tarpusavyje susijusius sektorius. Veiksmų pirmiau minėtose srityse paskirtis yra dvejopa, nes jie taip pat turi esminės reikšmės siekiant ES ekonominio saugumo strategijos tikslų (16).

3.23.

Projektas IRIS2 atlieka labai svarbų vaidmenį stiprinant ES gynybos pajėgumus naudojantis saugiu palydoviniu ryšiu. Šia iniciatyva konkrečiai atsižvelgiama į kosmoso sistemų poreikį, kad būtų sustiprinti ES strateginiai pajėgumai ir kibernetinis saugumas. Teikdama pirmenybę šiam projektui, ES gali užtikrinti atsparumą kylančioms grėsmėms, kartu stiprinti savo integruotą saugumo sistemą (17).

3.24.

Komitetas ragina dėti pastangas siekiant padidinti ES gynybos pajėgumus vadovaujantis Sutartimi. Būtina rasti praktinius sprendimus šių apribojimų rėmuose siekiant įgyvendinti bendrus saugumo prioritetus, kartu išlaikant suderinamumą su ES pagrindiniais principais.

3.25.

EESRK pabrėžia itin svarbų viešosios nuomonės vaidmenį formuojant pritarimą civilinei ir karinei gynybai bei jos finansavimui. Būtina rengti koordinuotas visuomenės sąmoningumo ugdymo kampanijas ir informuoti žmones apie ypač svarbų gynybos finansavimo indėlį į Europos taikos, saugumo ir pagrindinių vertybių apsaugą. Didinti visuomenės supratimą apie gynybos iniciatyvas ir paramą joms yra ypač svarbu, kad būtų skatinami kolektyviniai įsipareigojimai siekti nacionalinių ir ES lygmens saugumo tikslų. Vykdant šias kampanijas taip pat turėtų būti aptariamos platesnio masto saugumo tendencijų pasekmės, padedant plėtoti labiau informacija pagrįstą ir aktyvesnį viešąjį diskursą parengties ir atsparumo klausimais. Šioje srityje lemiamas vaidmuo teks pastangoms užtikrinti civilinę ir pilietinę parengtį. Šių kampanijų metu taip pat reikėtų pabrėžti, kaip svarbu palaikyti tarptautines partnerystes.

Briuselis, 2025 m. vasario 26 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Oliver RÖPKE

(1) OL C, C/2024/4062, 2024 7 12, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4062/oj.

OL C, C/2024/4663, 2024 8 9, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4663/oj.

OL C, C/2024/4662, 2024 8 9, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4662/oj.

OL C, C/2024/4658, 2024 8 9, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4658/oj.

(2) Europos Komisija (2024 m.), Saugiau kartu. Europos civilinio ir karinio pasirengimo ir parengties stiprinimas (Safer Together Strengthening Europe’s Civilian and Military Preparedness and Readiness) .

(3) Europos Sąjungos sutartis (ES sutartis).

(4) Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), 2022 m., Saugumo ir gynybos strateginis kelrodis .

(5) Europos Komisija (2024 m.), Europos konkurencingumo ateitis. Europos konkurencingumo strategija (The future of European competitiveness – A competitiveness strategy for Europe) .

(6) Europos Sąjungos Taryba, ES bendras šaudmenų ir raketų pirkimas Ukrainai. Taryba susitarė dėl 1 mlrd. € paramos pagal Europos taikos priemonę, 2024 m.

(7) OL C 486, 2022 12 21, p. 168.

(8) OL C, C/2024/4663, 2024 8 9, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4663/oj.

(9) Išsamesnė informacija apie EESRK istorinį indėlį į gynybos politiką pateikiama EESRK nuomonėje „Atsparesnės, konkurencingesnės ir tvaresnės Europos kūrimas“ (OL C, C/2024/4062, 2024 7 12, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4062/oj).

OL C, C/2024/4663, 2024 8 9, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4663/oj.

OL C, C/2024/4662, 2024 8 9, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4662/oj.

OL C, C/2024/4658, 2024 8 9, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4658/oj.

OL C 486, 2022 12 21, p. 168.

(10) Enrico Letta Much more than a market (Daug daugiau nei rinka), 2024 m. balandžio mėn.

(11) EPRS, „Europos gynybos išlaidų kokybės gerinimas. ES veiksmų nebuvimo kaštų ataskaita“, 2024 m. lapkričio mėn.

(12) Pasaulio bankas (2024 m.), Ukraine Recovery and Reconstruction Needs Assessment Released .

(13) Europos Komisija (2024 m.), Saugiau kartu. Europos civilinio ir karinio pasirengimo ir parengties stiprinimas (Safer Together Strengthening Europe’s Civilian and Military Preparedness and Readiness) .

(14) Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV).

(15) Europos investicijų bankas (EIB), 2024–2027 m. strateginės veiksmų gairės .

(16) Europos Komisija (2023 m.), Bendras komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai.

(17) Europos Komisija (2024 m.), IRIS2: new EU Secure Satellite Constellation .

PRIEDAS

Toliau nurodyti skyriaus nuomonės sakiniai iš dalies pakeisti siekiant atsižvelgti į asamblėjos priimtą pakeitimą, nors daugiau nei ketvirtadalis balsavusiųjų pritarė pradinei teksto versijai (Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio, 4 dalis):

8 pakeitimas

ECO/655

ES gynybos finansavimas

1.10 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

Gynybos finansavimo prioritetas turėtų būti parama prie išorės sienų esančioms ES šalims, kurios patiria didžiausią tiesioginį regioninių konfliktų poveikį, su sąlyga, kad jos griežtai laikysis principo „pirmajam smūgiui – ne“ . Tokiu būdu didesni gynybos pajėgumai šiuose regionuose prisidės prie bendro ES saugumo ir užtikrins koordinuotą atsaką į prie Sąjungos sienų kylančias grėsmes.

Gynybos finansavimo prioritetas turėtų būti parama prie išorės sienų esančioms ES šalims, kurios patiria didžiausią tiesioginį regioninių konfliktų poveikį, su sąlyga, kad jos griežtai laikysis bendrų ES ir NATO tikslų bei principų. Tokiu būdu didesni gynybos pajėgumai šiuose regionuose prisidės prie bendro ES saugumo ir užtikrins koordinuotą atsaką į prie Sąjungos sienų kylančias grėsmes.

Balsavimo rezultatai

Už	106
Prieš	79
Susilaikė	10

4 pakeitimas

ECO/655

ES gynybos finansavimas

3.1 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

EESRK manymu, norint kovoti su geopolitinėmis ir ankstesniame skirsnyje išvardytomis grėsmėmis ir užtikrinti Europos piliečių saugumą, reikia didinti išlaidas gynybai ir saugumui. ES saugumo ir gynybos politika turėtų būti vykdoma atsižvelgiant į ES užsienio politiką ir vertybes, kuriomis ji grindžiama: ginti taiką, demokratiją, tarptautinę tvarką, grindžiamą pagarba teisinės valstybės principui ir tarptautinei teisei bei Jungtinių tautų sistemos institucijoms ir ją apibrėžiančioms demokratinėms vertybėms. Todėl gynybos pajėgumų plėtojimą reikėtų įtvirtinti privaloma teisine sistema, kuria būtų užkirstas kelias tam, kad bet kuri ES valstybė narė paskelbtų karą, užpultų arba suduotų pirmą smūgį bet kuriai kitai šaliai .

EESRK manymu, norint kovoti su geopolitinėmis ir ankstesniame skirsnyje išvardytomis grėsmėmis ir užtikrinti Europos piliečių saugumą, reikia didinti išlaidas gynybai ir saugumui. ES saugumo ir gynybos politika turėtų būti vykdoma atsižvelgiant į ES užsienio politiką ir vertybes, kuriomis ji grindžiama: ginti taiką, demokratiją, tarptautinę tvarką, grindžiamą pagarba teisinės valstybės principui ir tarptautinei teisei bei Jungtinių tautų sistemos institucijoms ir ją apibrėžiančioms demokratinėms vertybėms. Todėl gynybos pajėgumų plėtojimas visada turėtų remtis šiomis vertybėmis .

Šis pakeitimas buvo susijęs su 5 pakeitimu dėl 1.2 punkto, kurį pateikė tie patys nariai.

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

ES turi aiškiai apibrėžti savo gynybos politikos tikslus ir stiprinti Europos gynybos ramstį, pagal kurį jos ištekliai ir operatyviniai gebėjimai turi būti susieti su NATO. Gynybos politika yra ES užsienio ir saugumo politikos dalis ir turi skatinti taiką, demokratiją ir žmogaus teises mūsų žemyne, jo geografinėje aplinkoje ir pasaulyje, taip pat ginti daugiašales JT sistemos institucijas. Todėl gynybos pajėgumų plėtojimą reikėtų įtvirtinti privaloma teisine sistema, kuria būtų užkirstas kelias tam, kad bet kuri ES valstybė narė paskelbtų karą, užpultų arba suduotų pirmą smūgį bet kuriai kitai šaliai .

ES turi aiškiai apibrėžti savo gynybos politikos tikslus ir stiprinti Europos gynybos ramstį, pagal kurį jos ištekliai ir operatyviniai gebėjimai turi būti susieti su NATO. Gynybos politika yra ES užsienio ir saugumo politikos dalis ir turi skatinti taiką, demokratiją ir žmogaus teises mūsų žemyne, jo geografinėje aplinkoje ir pasaulyje, taip pat ginti daugiašales JT sistemos institucijas. Todėl gynybos pajėgumų plėtojimas visada turėtų remtis šiomis vertybėmis .

Balsavimo rezultatai taikomi abiem pakeitimams:

Už	93
Prieš	85
Susilaikė	3

6 pakeitimas

ECO/655

ES gynybos finansavimas

3.23 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė	Pakeitimas
Komitetas ragina dėti pastangas siekiant padidinti ES gynybos pajėgumus paisant dabartinių Sutartyje nustatytų suvaržymų, kuriais ribojamas ES biudžeto lėšų panaudojimas gynybos reikmėms . Būtina rasti praktinius sprendimus šių apribojimų rėmuose siekiant įgyvendinti bendrus saugumo prioritetus, kartu išlaikant suderinamumą su ES pagrindiniais principais.	Komitetas ragina dėti pastangas siekiant padidinti ES gynybos pajėgumus vadovaujantis Sutartimi. Būtina rasti praktinius sprendimus šių apribojimų rėmuose siekiant įgyvendinti bendrus saugumo prioritetus, kartu išlaikant suderinamumą su ES pagrindiniais principais.

Šis pakeitimas buvo susijęs su 7 pakeitimu dėl 1.3 punkto, kurį pateikė tie patys nariai.

Skyriaus nuomonė	Pakeitimas
Komitetas pabrėžia, kad reikia stengtis rasti galimybių, kaip padidinti ES gynybos pajėgumus paisant dabartinių Sutartyje nustatytų suvaržymų, kuriais ribojamas ES biudžeto lėšų panaudojimas gynybos reikmėms . Tai būtina siekiant įgyvendinti bendrus saugumo prioritetus, kartu išlaikant suderinamumą su ES principais.	Komitetas pabrėžia, kad reikia stengtis rasti galimybių, kaip padidinti ES gynybos pajėgumus vadovaujantis Sutartimi. Tai būtina siekiant įgyvendinti bendrus saugumo prioritetus, kartu išlaikant suderinamumą su ES principais.

Balsavimo rezultatai taikomi abiem pakeitimams:

Už	115
Prieš	75
Susilaikė	5

Toliau pateikiamas pakeitimas, už kurį buvo atiduota ne mažiau kaip 1/4 balsų (DTT 74 str. 3 dalis), bet jis buvo atmestas diskusijų metu:

3 pakeitimas

ECO/655

ES gynybos finansavimas

3.4 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė	Pakeitimas
EESRK taip pat pabrėžia, jog norint ryžtingai reaguoti į dabartines geopolitines grėsmes, svarbu, kad Europos NATO narės įsipareigotų gynybai skirti ne mažiau kaip 2,5 proc. savo BVP . Valstybės narės išlaikys visišką savo ginkluotųjų pajėgų suverenumą. Šis principas sudaro Europos gynybos politikos pagrindą ir užtikrina, kad nacionaliniai saugumo prioritetai atitiktų bendrus ES ir NATO tikslus. Toks įsipareigojimas ne tik dera su NATO gairėmis, bet ir užtikrins didesnį finansinį ir strateginį indėlį į Europos ir transatlantinį saugumą. Taip mezgamas dialogas deda pamatus atsparesnei ir operatyvesnei gynybinei pozicijai visoje ES.	EESRK taip pat pabrėžia, jog svarbu, kad Europos NATO narės skubiai įvykdytų savo įsipareigojimus dėl NATO išlaidų ir nustatytų, kokio papildomo finansavimo reikės ateinantiems dešimčiai metų. Toks įsipareigojimas ne tik dera su NATO gairėmis, bet ir užtikrins didesnį finansinį ir strateginį indėlį į Europos ir transatlantinį saugumą. Taip mezgamas dialogas deda pamatus atsparesnei ir operatyvesnei gynybinei pozicijai visoje ES.
Paaiškinimas
Bus pateiktas žodžiu.

Balsavimo rezultatai

Už	79
Prieš	102
Susilaikė	3