Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Pirmininkų sueigos pasiūlymą,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį), ypač į jos 3 straipsnio 3 dalį, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 9, 14, 148, 153, 160 ir 168 straipsnius, ir į prie ES sutarties ir SESV pridėtą Protokolą Nr. 26 dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—	atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl galimybės visiems turėti prieigą prie deramo būsto už prieinamą kainą (1),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 213 straipsnį,

A.	kadangi Jungtinių Tautų visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje numatyta teisė į būstą;

kadangi Europos socialinių teisių ramsčiu nustatoma, kad asmenims, kuriems to reikia, turi būti suteikiamas kokybiškas socialinis būstas arba teikiama parama aprūpinant būstu, ir tai turi būti įgyvendinama tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis, atsižvelgiant į atitinkamą kompetenciją; kadangi skatinant benamių socialinę įtrauktį jiems turi būti suteiktos tinkamos pastogės ir paslaugos; kadangi asmenų su negalia teisė į būstą nusipelno specialios apsaugos ir specialios politikos, kad būtų užtikrintas būsto prieinamumas;

kadangi Europos Sąjunga išgyvena būsto krizę, ir įvairių pajamų ir visų amžiaus grupių asmenys susiduria su didelėmis kainomis ir įperkamo būsto trūkumu; kadangi neįperkamas būstas kelia didelį susirūpinimą daugeliui Sąjungos piliečių ir dėl to jie, ypač jaunimas, negali pradėti savarankiško gyvenimo; kadangi ši krizė daro poveikį visų valstybių narių gyventojams ir gali turėti neigiamą įtaką jų sveikatai, gerovei ir gyvenimo sąlygoms;

kadangi privačios nuosavybės apsauga ir teisinio tikrumo privatiems savininkams užtikrinimas, įskaitant geriausią patirtį, susijusią su kova su būsto užėmimu, taip pat žmonių apsauga nuo iškeldinimo, yra svarbūs nacionalinio lygmens aspektai, darantys poveikį būsto prieinamumui ir teisei į būstą tam tikrose valstybėse narėse;

E.	kadangi Sąjunga turi su būstu susijusių kompetencijų;

F.	kadangi reikia laikytis holistinio požiūrio į būstą, pagal kurį būtų derinamos skirtingos politikos sritys, už kurias atsakingi skirtingi Parlamento komitetai;

nusprendžia sudaryti specialųjį komitetą pavadinimu „Specialusis komitetas būsto krizės Europos Sąjungoje klausimais“, kurio tikslas – pasiūlyti sprendimus dėl deramo, tvaraus ir įperkamo būsto, ir nusprendžia, kad šis komitetas, bendradarbiaudamas ir konsultuodamasis su kompetentingais nuolatiniais komitetais, kai tai susiję su jų įgaliojimais ir atsakomybės sritimis pagal Darbo tvarkos taisyklių VI priedą, turi vykdyti šias pareigas:

nustatyti dabartinius būsto poreikius pagal teritorijas ir gyventojų grupes, visų pirma mažas ir vidutines pajamas gaunančias grupes, ir įvertinti būsto trūkumo poveikį nelygybei, įperkamumui, demografijai, skurdui ir socialinei atskirčiai, be kita ko, naudojant esamus pagal lytį suskirstytus duomenis;

analizuoti esamą atitinkamą Sąjungos, nacionalinę, regioninę ir vietos būsto politiką, daugiausia dėmesio skiriant tikslinėms priemonėms, susijusioms su socialiniu, tvariu ir įperkamu būstu miestuose, salose, pakrančių ir kaimo vietovėse, siekiant nustatyti ir pateikti rekomendacijas, įskaitant būsto prieinamumo politikos priemones, specialiai skirtas asmenims su negalia ir riboto judumo asmenims;

c)	analizuoti spekuliacijų būstu poveikį ir ekonomines pasekmes, taip pat siūlyti tolesnius veiksmus;

d)	įvertinti, ar nustatant pragyvenimo išlaidų rodiklius ir susijusias politikos priemones tinkamai atsižvelgiama į būsto kainų ir nuomos tendencijas,

e)	nustatyti ir įvertinti viešųjų ir privačiųjų Sąjungos ir nacionalinių išteklių, įskaitant esamus Sąjungos fondus, skirtus deramam, tvariam ir įperkamam būstui ir benamystės panaikinimui, veiksmingumą ir, kai aktualu, teikti rekomendacijas;

f)	analizuoti su trumpalaike būsto nuoma susijusias sistemines problemas ir jų poveikį įperkamo būsto prieinamumui ypač paveiktose vietovėse, ir pateikti atitinkamus pasiūlymus;

g)	stebėti, kaip įgyvendinami Sąjungos teisės aktai dėl duomenų, susijusių su trumpalaikės būsto nuomos paslaugomis, rinkimo ir dalijimosi jais, kurie turi būti priimti nacionaliniu lygmeniu ne vėliau kaip 2026 m. gegužės 20 d.;

h)	analizuoti Sąjungos politikos, darančios įtaką būsto prieinamumui ir įperkamumui, poveikį būstui ir socialiniam būstui, valstybės pagalbai ir tiekimo grandinės trūkumams, įskaitant dabartiniuose Sąjungos reglamentuose esančias su investavimo pajėgumais susijusias kliūtis;

i)	įvertinti galimas kliūtis, darančias poveikį statybų sektoriui, ir jų įtaką būsto krizei;

j)	nustatyti su įperkamo būsto prieinamumo, tvarumo ir finansavimo poreikiais susijusius trūkumus ir galimų reformų reikalingumą;

k)	įvertinti ne pelno ir riboto pelno būsto sprendimų, pavyzdžiui, socialinio ar kooperatinio būsto, poveikį įvairių grupių būsto įperkamumui ir prieinamumui;

l)	įvertinti politiką ir pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kurių reikia siekiant pagerinti deramo, tvaraus ir įperkamo būsto teikimą ir prieinamumą, be kita ko, sudarant sąlygas naujoms statybos, būsto pertvarkymo ir renovacijos programoms, atsižvelgiant į laisvų pastatų potencialą;

nustatyti novatoriškas technologijas, procesus, paslaugas ir produktus, kuriais būtų remiama renovacijos banga, atsižvelgiant į esamas Sąjungos iniciatyvas; nustatyti, kur administracinė ir reguliavimo našta trukdo renovacijos bangai, siekiant sumažinti nereikalingą reglamentavimo naštą, kartu užtikrinant kokybišką darbą statybos sektoriuje ir įperkamo būsto kokybės standartus;

n)	prisidėti prie Europos įperkamo būsto plano ir Europos būsto statybos strategijos, kurią pristatys Komisija, plėtojimo ir būsimo įgyvendinimo;

o)	rengti klausymus su Sąjungos institucijų ir kompetentingų institucijų, tarptautinių, nacionalinių ir regioninių institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir atitinkamų ekonomikos sektorių ekspertais, atsižvelgiant į įvairių suinteresuotųjų subjektų perspektyvas;

p)	rengti vizitus siekiant studijuoti geriausią praktiką visoje Europoje;

2.	nusprendžia, kad specialusis komitetas turės 33 narius;

3.	nusprendžia, kad įgaliojimai specialiajam komitetui suteikiami 12 mėnesių ir kad šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo pirmojo posėdžio datos;

4.	paveda specialiajam komitetui pasibaigus kadencijai pateikti galutinį pranešimą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama 1 dalyje nurodytiems klausimams.