—

atsižvelgdamas į metinį pranešimą apie Europos ombudsmeno 2023 m. veiklą,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15 straipsnį, 24 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnį ir 298 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento reglamentą (ES, Euratomas) 2021/1163, kuriuo nustatomos ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančios nuostatos ir bendrosios sąlygos (Europos ombudsmeno statutas) ir panaikinamas Sprendimas 94/262/EAPB, EB, Euratomas (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (Chartija) 11, 41, 42 ir 43 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į JT asmenų su negalia teisių konvenciją,

—

atsižvelgdamas į 2001 m. rugsėjo 6 d. Parlamento priimtą Europos gero administracinio elgesio kodeksą,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. sudarytą ir 2006 m. balandžio 1 d. įsigaliojusį Parlamento ir Europos ombudsmeno pagrindų susitarimą dėl bendradarbiavimo,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos ombudsmeno veiklos,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį ir 148 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A10-0016/2024),

A.

kadangi metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2023 m. veiklą buvo oficialiai pateiktas Parlamento Pirmininkei 2024 m. balandžio 18 d. ir ombudsmenė Emily O’Reilly pranešimą Peticijų komitetui Briuselyje pristatė 2024 m. rugsėjo 4 d.;

B.

kadangi pagal SESV 20, 24 ir 228 straipsnius Europos ombudsmenas turi įgaliojimus priimti skundus dėl netinkamų Sąjungos institucijų, organų, įstaigų ar agentūrų administravimo veiksmų, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas;

C.

kadangi SESV 15 straipsnyje pažymima, jog, „[s]iekdamos skatinti tinkamą valdymą ir užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą, Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai veikia kiek įmanoma gerbdami atvirumo principą“ ir kad „[v]isi Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę [...] susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų dokumentais“;

D.

kadangi Chartijos 41 straipsnyje pažymima, jog „[k]iekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką“;

E.

kadangi Chartijos 43 straipsnyje pažymima, jog „[k]iekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę kreiptis į Europos ombudsmeną su skundu dėl netinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų administravimo veiksmų, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas“;

F.

kadangi SESV 298 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad „Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai, vykdydami savo užduotis, remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija“;

G.

kadangi Europos ombudsmenas gali siūlyti rekomendacijas, teisių gynimo priemones ir tobulinimus, kuriais siekiama šalinti įvairius netinkamo administravimo aspektus;

H.

kadangi 2023 m. ombudsmenė pradėjo 398 tyrimus, iš kurių 393 buvo pagrįsti skundais, o 5 pradėti savo iniciatyva, ir baigė 372 tyrimus (iš jų 369 buvo pagrįsti skundais, o 3 pradėti savo iniciatyva);

I.

kadangi 2023 m. dauguma tyrimų buvo susiję su Komisija (250 tyrimų arba 62,81 proc.), o kita didžiausia dalis tyrimų buvo susijusi su Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) (47 tyrimai arba 11,81 proc.), Europos Parlamentu (16 tyrimų arba 4,02 proc.) ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX) (11 tyrimų arba 2,76 proc.); kadangi likę tyrimai pasiskirstė taip: Europos Sąjungos Taryba (7 tyrimai arba 1,76 proc.), Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (7 tyrimai arba 1,76 proc.), Europos išorės veiksmų tarnyba (6 tyrimai arba 1,51 proc.), Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (6 tyrimai arba 1,51 proc.), Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (5 tyrimai arba 1,26 proc.), kitos ES agentūros (33 tyrimai arba 8,27 proc.) ir kitos ES institucijos ar organai (12 tyrimų arba 3,01 proc.);

J.

kadangi 2023 m. didžiausia ombudsmenės tyrimų dalis buvo susijusi su Komisija, kurios administracinei veiklai skiriamas didelis visuomenės dėmesys, turint omenyje tai, kad tai yra ES vykdomoji valdžia;

K.

kadangi 2023 m. ombudsmenės užbaigtuose tyrimuose 99 (26,6 proc.) atvejais netinkamo administravimo atvejų nenustatyta, 206 (55,4 proc.) atvejais buvo rasti sprendimai ar daliniai sprendimai arba pati institucija išsprendė klausimą, 4 (12,4 proc.) atvejais tolesni tyrimai nebuvo pagrįsti, o 27 (7,3 proc.) atvejais nustatyta netinkamo administravimo atvejų;

L.

kadangi trys didžiausi tyrimuose, kuriuos ombudsmenė baigė 2023 m., nagrinėti susirūpinimą keliantys klausimai buvo skaidrumas ir atskaitomybė (pvz., galimybė susipažinti su informacija ir dokumentais) (34,2 proc.), tarnybos kultūra (21,5 proc.) ir įdarbinimas (15,3 proc.); kadangi kiti susirūpinimą keliantys klausimai buvo susiję su tinkamu su darbuotojais susijusių klausimų sprendimu, tinkamu naudojimusi diskrecija (taip pat vykdant pažeidimo nagrinėjimo procedūras), tinkamu pažeidimo nagrinėjimo procedūrų valdymu, pagarba pagrindinėms teisėms, procesinių teisių paisymu, dotacijomis, viešaisiais pirkimais, sutartimis, etika, visuomenės dalyvavimu ES sprendimų priėmimo procese ir patikimu finansų valdymu;

M.

kadangi 2023 m. ombudsmenė taip pat atliko platesnio masto strateginius tyrimus ir ėmėsi iniciatyvų dėl sisteminių problemų ES institucijose, įskaitant galimybę susipažinti su dokumentais, pagrindines teises, etikos klausimus, atskaitomybę priimant sprendimus ir ES pareigūnų įdarbinimą;

N.

kadangi ES piliečiai turi plačias teises susipažinti su ES administracijos dokumentais; kadangi ombudsmenė pradėjo tyrimą savo iniciatyva ir paprašė Komisijos skubiai spręsti sistemingo vėlavimo nagrinėjant prašymus leisti susipažinti su dokumentais problemą, taip siekiant užtikrinti, kad Komisija laikytųsi terminų, nustatytų ES teisės aktuose dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais (Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 (2)); kadangi tyrimas atskleidė, kad tais atvejais, kai asmenys prašo Komisijos peržiūrėti sprendimą dėl galimybės susipažinti su dokumentais (vadinamasis kartotinis prašymas), 85 proc. atvejų Komisija nesilaiko teisės aktuose nustatytų terminų: dauguma atsakymų pateikiama per ilgiau nei 60 dienų; kadangi dėl tokio vėlavimo gauta informacija dažnai tampa nebereikalinga prašymą pateikusiems asmenims, todėl jie negali pareikšti nuomonės atitinkamu sprendimų priėmimo proceso metu;

O.

kadangi 2023 m. ombudsmenė, atlikusi strateginį tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti, per kiek laiko Europos Komisija atsako į prašymus leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, paskelbė specialųjį pranešimą; kadangi Ombudsmeno tarnyba pateikė šį pranešimą Europos Parlamentui, prašydama paremti pastangas įtikinti Komisiją veikti laikantis ombudsmeno rekomendacijos, nes mano, kad piliečiai turi teisę tikėtis geresnės praktikos iš atviros, modernios ir paslaugios ES administracijos;

P.

kadangi specialusis pranešimas buvo aptartas Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete ir po to buvo priimta Europos Parlamento rezoliucija dėl laiko, per kurį Europos Komisija nagrinėja prašymus leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, (3) priimta 2024 m. kovo 14 d., kurioje Parlamentas išreiškė didelį susirūpinimą dėl to, kad Komisija stipriai vėluoja suteikti visuomenei galimybę susipažinti su prašomais dokumentais, ir paprašė Komisijos ištaisyti šį sistemingą ir didelį vėlavimą; kadangi Parlamentas atkreipė dėmesį į tai, kad jis apsvarstys galimybę šiam klausimui spręsti pasitelkti visas turimas parlamentines priemones; kadangi rezoliucijoje taip pat paminėtos derybos dėl COVID-19 vakcinų pirkimo ir Komisija paraginta tinkamai atskleisti informaciją, užtikrinti iniciatyvesnį skaidrumą, skiriant daugiau žmogiškųjų išteklių kartotinėms paraiškoms nagrinėti, taip pat laikytis atviresnio ir konstruktyvesnio požiūrio į prašytojus;

Q.

kadangi ombudsmenė pabrėžė, kad reikia tinkamai stebėti ir užtikrinti naujų Parlamento etikos taisyklių įgyvendinimą;

R.

kadangi ombudsmenė pripažino, kad Parlamentas padarė didelę pažangą griežtindamas etikos taisykles po „Katargeito“, tačiau išreiškė susirūpinimą dėl jų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo; kadangi ombudsmenė pradėjo atskirą tyrimą dėl trečiųjų šalių nuo 2021 m. apmokėtų Komisijos kelionės išlaidų;

S.

kadangi skaidrumas yra esminė demokratinės visuomenės dalis ir svarbi kovos su korupcija priemonė; kadangi ES piliečiai turi teisę į aukščiausio lygmens skaidrumą ir kadangi, siekiant užtikrinti atskaitomybę, itin svarbi aukščiausio lygmens prieiga prie viešųjų dokumentų;

T.

kadangi 2023 m. Ombudsmeno tarnyba toliau didino visuomenės informuotumą apie ombudsmeno vaidmenį palaikant aukštus darbo standartus ES administracijoje ir saugant piliečių teises bei pagrindines laisves,

1.

patvirtina Europos ombudsmenės pateiktą 2023 m. metinį pranešimą ir teigiamai vertina tai, kad jame puikiai išdėstyti svarbiausi faktai ir skaičiai, susiję su jos darbu 2023 m.;

2.

sveikina Emily O’Reilly už jos puikų darbą ir nenuilstamas pastangas remti demokratiją didinant ES institucijų, organų, įstaigų ir agentūrų atskaitomybę bei skaidrumą ir užtikrinti, kad ES administracija reaguotų į piliečiams rūpimus klausimus;

3.

pareiškia vertinantis konstruktyvų Europos ombudsmenės bendradarbiavimą su Europos Parlamentu, visų pirma, jo Peticijų komitetu, taip pat su kitomis ES institucijomis;

4.

palankiai vertina ombudsmenės paskelbtą vadovą dėl galimybės susipažinti su ES dokumentais, kuriuo siekiama didinti piliečių informuotumą apie jų teisę susipažinti su dokumentais ir sudaryti jiems sąlygas tikrinti, kaip priimami sprendimai ES; mano, kad labai svarbu ir toliau teikti piliečiams tinkamą informaciją apie ombudsmeno veiklos vaidmenį ir aprėptį bei jo įtaką ES institucijų vystymuisi;

5.

džiaugiasi, kad ombudsmenė, savo iniciatyva atlikusi specialųjį tyrimą dėl to, per kiek laiko Europos Komisija atsako į prašymus leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, pateikė rekomendacijas; ragina Komisiją patobulinti tokių prašymų tvarkymo metodus, skubiai spręsti sistemingo vėlavimo problemą ir laikytis Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais nustatytų terminų; pritaria ombudsmenės nuomonei, kad dokumentų ir informacijos, kurių prašoma, dažnai reikia tik tam tikrą laiką ir, jei vėluojama, prašytojams jų nebereikia; mano, kad Komisija turi imtis iniciatyvos ir skelbti dokumentus ir statistinius duomenis apie tai, kaip ji nagrinėja prašymus dėl galimybės susipažinti su dokumentais, nes tokia informacija yra labai svarbi siekiant padidinti skaidrumą šiuo klausimu ir sustiprinti Komisijos atskaitomybę piliečiams; pabrėžia, kad daugelyje ombudsmenės tyrimų, ypač susijusių su lobistine veikla, daugiausia dėmesio buvo skiriama sprendimų priėmimo proceso skaidrumui;

6.

pabrėžia, kad galimybė visuomenei susipažinti su dokumentais yra pagrindinė ES piliečių teisė ir Europos demokratijos kertinis akmuo; primena, kad dėl technologinių ir visuomeninių pokyčių nuo Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 priėmimo jis turi būti suderintas su naujomis skaitmeninėmis aplinkybėmis; atitinkamai pripažįsta, kad būtina peržiūrėti šį reglamentą, ir primygtinai ragina Tarybą pradėti konstruktyvias derybas su Parlamentu ir Komisija dėl šios peržiūros, kad šios trys pagrindinės ES institucijos taptų sektinais skaidrumo ir viešosios atskaitomybės pavyzdžiais visai ES; yra tvirtai įsitikinęs, kad bet kokios derybos dėl Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 peržiūros turėtų būti grindžiamos Parlamento jau priimta pozicija ir kad dokumento taikymo sritis turėtų būti išplėsta įtraukiant visas ES institucijas, įstaigas ir agentūras, taip padidinant sprendimų priėmimo proceso atskaitomybę; todėl primena, kad Parlamento pozicija, jog dokumento sąvoka turi apimti bet kuria forma (parašytas ant popieriaus, elektroninėje laikmenoje arba garso, vaizdo ar audiovizualiniame įraše) pateiktą duomenų turinį, susijusį su klausimu, priklausančiu Sąjungos institucijos, įstaigos, tarnybos ar agentūros atsakomybės sričiai (4); pabrėžia, jog labai svarbu, kad institucijų santykiai su piliečiais būtų skaidrūs, kaip pripažino ir ombudsmenė savo tyrime dėl trišalių dialogų skaidrumo (5), kuriame ombudsmenė suprato konkrečius ES tarpinstitucinių derybų sistemos iššūkius ir opius klausimus, tačiau paragino institucijas stengtis įveikti tokius iššūkius, kad piliečiai galėtų veiksmingai naudotis savo demokratinėmis teisėmis;

7.

pritaria ombudsmenės specialiojo pranešimo (6) Europos Parlamentui dėl to, per kiek laiko Europos Komisija atsako į prašymus leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, išvadoms ir yra susirūpinęs dėl ombudsmenės vertinimo, kad šis sistemingas ir didelis Komisijos vėlavimas atsakyti į prašymus leisti visuomenei susipažinti su dokumentais yra netinkamas administravimas; pabrėžia, kaip svarbu, kad Komisija skirtų daugiau išteklių atsakyti į kartotinius prašymus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001, ir kad reikia aktyviau užtikrinti skaidrumą ir laikytis konstruktyvesnio požiūrio prašytojų atžvilgiu; ragina Komisiją prioriteto tvarka ištaisyti šią padėtį reformuojant visuomenės galimybės susipažinti su dokumentais valdymą; primena Komisijai apie Parlamento teisę kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir tikisi, kad naujoji Komisijos narių kolegija aiškiai ir nedviprasmiškai įsipareigos ištaisyti šią padėtį;

8.

atkreipia dėmesį į ombudsmenės tyrimą dėl to, kokiu mastu Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija taiko ES teisę ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus, susijusius su prašymais leisti visuomenei susipažinti su teisėkūros dokumentais, šiame tyrime ombudsmenė pabrėžė, kad reikia užtikrinti galimybes visuomenei laiku susipažinti su teisėkūros dokumentais ir sudaryti palankesnes sąlygas ES piliečiams dalyvauti ES teisėkūros procese; pripažįsta, jog svarbu, kad visos institucijos laiku išnagrinėtų prašymus leisti susipažinti su dokumentais, taip siekiant skatinti pasitikėjimą ES teisėkūros procesu, kuris grindžiamas pagrindiniais skaidrumo ir galimybės visuomenei susipažinti su informacija principais, kaip patvirtinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje; primena, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ES institucijos gali atsisakyti leisti susipažinti su teisėkūros dokumentais tik išimtinėmis aplinkybėmis, o jų argumentai turi būti pagrįsti konkrečiais ir apčiuopiamais faktais;

9.

atkreipia dėmesį į ombudsmenės ketinimą atlikti platesnio masto tyrimą dėl to, kaip Komisija aiškina informacijos apie aplinką ir informacijos, susijusios su į aplinką išmetamais teršalais, sąvokos aprėptį; yra ypač susirūpinęs dėl ombudsmenės nustatyto netinkamo administravimo atvejo Komisijai atsisakius suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, susijusiais su keramikos pramonės išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, apie kurį pranešta pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą; apgailestauja, kad Komisija atmetė ombudsmenės pasiūlytą sprendimą ir nesugebėjo užtikrinti reikalaujamo skaidrumo, taip pat visapusiškai įgyvendinti 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (7) ir Orhuso konvencijos; ragina Komisiją užtikrinti visuomenei galimybes susipažinti su informacija apie aplinką, laikantis ES teisės ir susijusios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, ir skatinti visuomenės dalyvavimą priimant su aplinka susijusius sprendimus; yra labai susirūpinęs dėl to, kad Komisijos atsisakymas suteikti galimybę susipažinti su visais dokumentais, kurių prašyta dėl su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, apie kurį pranešama pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, apima daugiau pramonės įrenginių, o ne vien tik keramikos pramonę, ir ragina ombudsmeną toliau plačiai teikti informaciją apie tyrimų, kuriais siekiama didinti skaidrumą, išvadas; primena, kad daug Europos Parlamentui teikiamų peticijų yra susijusios su aplinkosauginės informacijos trūkumu arba ribotomis galimybėmis su ja susipažinti;

10.

ragina Tarybą leisti visuomenei laisvai susipažinti su teisine nuomone dėl 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2022/2041 (8) dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje, kaip rekomendavo ombudsmenė, gavusi netinkamo administravimo šioje srityje įrodymų;

11.

remia ombudsmenės pastangas toliau prisidėti prie ES dokumento sąvokos tikslinimo ir pabrėžia, kad ES institucijos turėtų laikytis ombudsmenės rekomendacijų ir pritaikyti savo administracinę praktiką prie kintančių ryšio priemonių; pabrėžia, kad piliečių teisė pasinaudoti visuomenei sudaromomis galimybėmis susipažinti su informacija taikoma rašytiniams fiziniams ir elektroniniams dokumentams, taip pat garso ir vaizdo įrašams, susijusiems su ES institucijų politika, veikla ir sprendimais, ir primena, kad su darbu susiję tekstiniai pranešimai ir momentiniai pranešimai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 laikomi dokumentais; apgailestauja dėl atvejų, kai Komisija nesuteikė visuomenei galimybės susipažinti su dokumentais – e. laiškais arba tekstinėmis žinutėmis, pvz., susijusiais su ES dirvožemio, miškų ir prisitaikymo prie klimato kaitos strategijų projektais arba Komisijos pirmininkės ir farmacijos įmonės generalinio direktoriaus komunikacija, susijusia su COVID-19 vakcinų pirkimu;

12.

vertina ombudsmenės įsipareigojimą užtikrinti pagrindines teises vykdant su migracija susijusius veiksmus; pažymi, kad ombudsmenė, siekdama užtikrinti, kad ES laikytųsi savo įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, paprašė Komisijos išsamiau paaiškinti, kaip ji ketina užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms atlikdama veiksmus, susijusius su ES ir Tuniso susitarimo memorandumu; pabrėžia, kad visos ES institucijos, organai ir agentūros privalo gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, kaip nurodyta Sutartyse ir Chartijoje;

13.

pažymi, kad, ombudsmenei savo iniciatyva atlikus tyrimą, Komisija nusprendė bendradarbiauti su nacionalinėmis ir vietos valdžios institucijomis, kad parengtų ES finansuojamų migracijos valdymo įstaigų poveikio pagrindinėms teisėms vertinimą;

14.

džiaugiasi ombudsmenės tyrimais po „Katargeito“ skandalo Parlamente; tvirtai palaiko ombudsmenės išvadas, kad ES institucijos turi laikytis ES etikos ir kovos su korupcija taisyklių ir jas stiprinti ir kad turi būti tinkamai stebima, kaip Parlamentas įgyvendina reformas šioje srityje, taip pat užtikrinama, kad jos būtų vykdomos visais lygmenimis; pabrėžia, kad Parlamentui ir Komisijai būtina nuolat skirti daug dėmesio tiesioginei ir netiesioginei lobistinei veiklai, taip siekiant aptikti spragas ir nustatyti trūkumus, dėl kurių gali mažėti skaidrumas ir atskaitomybė ir padidėti galimų interesų konfliktų rizika; palankiai vertina didelę pažangą, padarytą įgyvendinant dabartinį Su Europos Parlamento narių sąžiningumu ir skaidrumu susijusį elgesio kodeksą, ir ragina ombudsmeną prireikus toliau stebėti jo įgyvendinimo procesą; pabrėžia, kad siekiant stiprinti piliečių pasitikėjimą Europos Sąjungos institucijomis turi būti griežtai laikomasi etikos taisyklių;

15.

pabrėžia, kad esminį vaidmenį ES institucijų darbe atlieka skaidrumas, geras administravimas bei institucinė stabdžių ir atsvarų sistema;

16.

atkreipia dėmesį į ombudsmeno atliktus interesų konfliktų rizikos Komisijoje tyrimus, ypač susijusius su Europos gynybos fondu (EGF), įskaitant tai, kad Komisija neprivalo viešai skelbti ekspertų, su kuriais ji konsultuojasi dėl su EGF susijusių projektų, vardų ir pavardžių; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į ombudsmeno pasiūlymą, kad Komisija turėtų aktyviai skelbti Reglamentavimo patikros valdybos narių interesų deklaracijas ir, prireikus, iš dalies pakeisti atitinkamas Valdybą reglamentuojančias taisykles;

17.

atkreipia dėmesį į ombudsmeno raginimą Europos investicijų bankui (EIB) patobulinti savo taisykles dėl interesų konfliktų ir sustiprinti jo Etikos ir atitikties komiteto priežiūros vaidmenį, išreikštą po to, kai EIB pirmininko pavaduotojas tapo nacionalinio skatinamojo finansavimo banko generaliniu direktoriumi; atsižvelgdamas į tai, ragina ombudsmeną ir toliau daug dėmesio skirti visų ES institucijų, agentūrų bei organų vyresniosios vadovybės narių veiklos pertraukos laikotarpių ir „sukamųjų durų“ reiškinio klausimams, siekiant užtikrinti aukščiausius skaidrumo ir viešosios atskaitomybės etikos standartus;

18.

palankiai vertina Komisijos atliktus savo viešųjų pirkimų vidaus gairių pakeitimus, kurie buvo teigiamai įvertinti ombudsmeno tyrime ir kurie padeda geriau spręsti galimus profesinius interesų konfliktus skelbiant konkursus;

19.

skatina Komisiją labiau stengtis padidinti su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP) susijusį skaidrumą ir ragina Komisiją geriau tvarkyti prašymus leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su EGADP, taip pat toliau skelbti preliminarius valstybių narių mokėjimo prašymų vertinimus;

20.

palankiai vertina ombudsmeno sprendimą savo iniciatyva pradėti tyrimą dėl Komisijos vėlavimo, susijusio su pavojingų cheminių medžiagų rizikos valdymu, kurio tikslas – išnagrinėti vėlavimo atvejus nustatant apribojimus, kai siekiama sumažinti konkrečių cheminių medžiagų keliamą riziką, ir įtraukiant chemines medžiagas į medžiagų, kurių naudojimui reikalingas išankstinis leidimas, sąrašą;

21.

yra susirūpinęs dėl to, kad Komisijos komunikacijoje su tabako pramone ombudsmenas nustatė keletą su skaidrumu susijusių problemų; vis dėlto, pažymi, kad Komisija įsipareigojo toliau vertinti tabako pramonės lobistinės veiklos poveikį jos departamentams; primena Komisijai, kad ES ir visos jos valstybės narės yra pasirašiusios Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvenciją, todėl jos, nustatydamos ir įgyvendindamos savo visuomenės sveikatos politiką tabako kontrolės srityje, privalo imtis veiksmų, kad apsaugotų šią politiką nuo komercinių ir kitų tabako pramonės interesų;

22.

primena, kad ES institucijos privalo užtikrinti nepriklausomų ir aukštos kvalifikacijos pareigūnų, įdarbintų atvirai ir išlaikant tinkamą geografinę pilietybių ir kalbų pusiausvyrą, paslaugas; atkreipia dėmesį į tai, kad ombudsmenas atliko tyrimą dėl to, kaip Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) atlieka pirminės atrankos testus, kurie yra naujų darbuotojų įdarbinimo į ES viešąją tarnybą procedūros dalis, ir nustatė problemas, susijusias su išskirtinai nuotoliniu būdu vykdomų testų organizavimu; ragina EPSO patobulinti savo įdarbinimo procedūras užtikrinant, kad dėl techninių reikalavimų tam tikri kandidatai neatsidurtų nepalankioje padėtyje, ir teikti aiškią informaciją kandidatams; laikosi nuomonės, kad kandidatams turėtų būti suteikta galimybė, jei jie taip pasirenka, laikyti šiuos testus fiziškai atvykus į testavimo centrą, kaip buvo įprasta prieš COVID-19 pandemiją;

23.

palankiai vertina tai, kad 2023 m. Europos ombudsmeno tarnyba toliau informavo kuo platesnę auditoriją apie savo vaidmenį bei darbą ir dalyvavo Europos jaunimo renginyje (EYE2023); pabrėžia ombudsmeno organizuotos diskusijos dėl ES administracijos sąžiningumo sistemos reikalavimų laikymosi, kurioje dalyvavo Komisija ir Parlamentas, svarbą;

24.

palankiai vertina ombudsmenės tyrimus, atliktus po to, kai buvo gauta skundų iš asmenų su negalia, ir pritaria jos, kaip aktyvios JT asmenų su negalia teisių konvencijos ES sistemos dalyvės, darbui; pabrėžia ombudsmeno įsipareigojimo stebėti, kaip ES administracija įgyvendina JT asmenų su negalia teisių konvenciją, svarbą ir ragina visas ES institucijas skirti ypatingą dėmesį ombudsmeno rekomendacijoms, pateiktoms atliekant tyrimus, susijusius su asmenų su negalia teisėmis; džiaugiasi, kad ombudsmenė 2023 m. pirmininkavo JT asmenų ne negalia teisių konvencijos ES sistemai ir nuolat dirbo kaip tos sistemos narės;

25.

pabrėžia, kad Europos prieinamumo aktas (9) buvo priimtas 2019 m. balandžio 17 d. ir kad jame nustatytas terminas, iki kurio valstybės narės turi jį perkelti į nacionalinę teisę, yra 2022 m. birželio 28 d.; pabrėžia, kad pagrindinis Europos prieinamumo akto užmojis buvo palengvinti bent 87 mln. asmenų su negalia gyvenimą, sudarant jiems palankesnes sąlygas naudotis, be kita ko, viešuoju transportu, banko paslaugomis, kompiuteriais, televizoriais, e. knygomis ir internetinėmis parduotuvėmis; labai apgailestauja dėl to, kad nė viena valstybė narė dar neužtikrino visiško ir nuoseklaus šio akto perkėlimo į nacionalinę teisę ir toliau vėluoja, kaip patvirtina šiuo metu Komisijos prieš jas pradėtos pažeidimo nagrinėjimo procedūros; ragina ombudsmeną vykdant bendrą veiklą pagal JT asmenų su negalia teisių konvencijos ES sistemą iškelti klausimą dėl šio labai rimto ES teisės pažeidimo, dėl kurio sunkiai pažeidžiamos asmenų su negalia teisės, taip siekiant padėti išspręsti šią problemą pirmumo tvarka;

26.

palankiai vertina ombudsmeno tyrimą dėl to, kaip Komisija taiko ES tarnybos nuostatuose nustatytą taisyklę dėl išmokos vaikui padvigubinimo siekiant padėti prižiūrėti vaikus su negalia; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dėl šio klausimo imtis veiksmų, kad visa ES administracija peržiūrėtų taikytinas taisykles, taip siekiant užtikrinti atskirą esminį visų paraiškų dėl šios rūšies išmokų vertinimą;

27.

pabrėžia Europos ombudsmenų tinklo ir kasmetinių per Europos ombudsmenų tinklą rengiamų susitikimų su nacionaliniais ir regioniniais ombudsmenais svarbą toliau didinant informuotumą apie tai, ką Europos ombudsmenas gali padaryti ES piliečių labui; ragina ombudsmeną toliau per Europos ombudsmenų tinklą keistis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais su nacionaliniais ombudsmenais; pažymi, kad 2023 m. Europos ombudsmenų tinklo metinėje konferencijoje daugiausia dėmesio skirta žmogaus teisių apsaugai ir dirbtinio intelekto naudojimo viešojo administravimo srityje naudos bei galimų trūkumų nagrinėjimui; ragina pilietinės visuomenės organizacijas geriau pasinaudoti Europos ombudsmeno paslaugomis tikrinant ES institucijas, užtikrinant skaidrumą ir nagrinėjant Sąjungos teisės nesilaikymo atvejus; palankiai vertina Bosnijos ir Hercegovinos žmogaus teisių ombudsmeno institucijos prisijungimą prie Europos ombudsmenų tinklo; ragina Ombudsmeną stiprinti bendradarbiavimą su ES šalių kandidačių nacionaliniais ombudsmenų biurais, kad būtų sustiprinti tų šalių valdžios institucijų gebėjimai prisiderinti prie ES standartų gero administravimo, sąžiningumo ir atskaitomybės srityse;

28.

ragina tęsti glaudų bendradarbiavimą tarp ombudsmeno ir Europos Parlamento Peticijų komiteto, kurių abiejų misija – priartinti ES institucijas prie piliečių; pareiškia itin vertinantis tai, kiek dėmesio ombudsmenė skyrė visiems skundams ir kiek dėl jų ėmėsi tolesnių veiksmų, įskaitant į jos kompetencijos sritį nepatenkančių skundų, susijusių su ES teisės aktų įgyvendinimu, perdavimą kitai atitinkamai institucijai ar Parlamento Peticijų komitetui; ragina Ombudsmeno tarnybą toliau taip daryti, kadangi bendradarbiavimas su Peticijų komitetu, laiku teikiama informacija ir galimybė susipažinti su dokumentais visomis 24 oficialiosiomis ES kalbomis gali padidinti veiksmingą piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmimo procese;

29.

palankiai vertina tai, kad ES institucijų pritarimo lygis, t. y. teigiamų atsakymų į bendrą ombudsmenės pateiktų pasiūlymų, kuriais siekiama pakoreguoti arba pagerinti jų administracinę praktiką, procentinė dalis 2023 m. siekė 81 proc., ir tai yra pagerėjimas, palyginti su praėjusiais metais; tačiau yra tvirtai įsitikinęs, kad Sąjungos institucijos, agentūros, organai ir įstaigos turi visapusiškai ir nuosekliai laikytis visų ombudsmeno sprendimų, rekomendacijų ir pasiūlymų;

30.

giria ombudsmenę už jos nuolatinius konstruktyvius darbo santykius su Komisija, nes tai yra ES institucija, kuriai daro poveikį dauguma ombudsmeno tyrimų; pažymi, kad šie santykiai padeda Komisijai padaryti savo administracines procedūras veiksmingesnes ir skaidresnes;

31.

pripažįsta ir palankiai vertina ombudsmenės ir jos tarnybos pastangas nuolat tobulinti savo vidaus procedūras siekiant užtikrinti, kad skundų pateikėjų patirtis būtų kuo geresnė ir kad skundai būtų nagrinėjami kuo veiksmingiau; remia ombudsmenės pastangas toliau didinti tarnybos veiklos matomumą ir palankiai vertina Ombudsmeno internetinės skundų sistemos patobulinimus, dėl kurių ji tapo patogesnė naudoti; palankiai vertina daugiakalbę Ombudsmeno interneto svetainę, kurioje atsispindi ombudsmeno įsipareigojimas teikti pagalbą 24 oficialiosiomis ES kalbomis; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti visapusišką asmenų su negalia prieigą prie visų išteklių, kuriuos ES teikia savo piliečiams, ypač teikiant sistemingas vertimo raštu ir žodžiu paslaugas visomis oficialiosiomis kalboms, įskaitant gestų kalbą;

32.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei jų ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms institucijoms.