2025 m. vasario 13 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendimas byloje (Sąd Rejonowy dla m.st. Warszawy w Warszawie (Lenkija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Lexitor sp. z o.o. / A. B. S.A.

(Byla C-472/23 (1) , Lexitor)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Vartotojų apsauga - Vartojimo kredito sutartys - Direktyva 2008/48/EB - 10 straipsnio 2 dalis - Pareiga pateikti informaciją - Bendros kredito kainos metinė norma - Mokesčių ir komisinių pakeitimas - 23 straipsnis - Nacionalinės taisyklės dėl sankcijų - Proporcingumo principas)

(C/2025/1866)

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sąd Rejonowy dla m.st. Warszawy w Warszawie

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Lexitor sp. z o.o.

Atsakovas: A. B. S.A.

Rezoliucinė dalis

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB 10 straipsnio 2 dalies g punktas

turi būti aiškinamas taip:

tai, jog kredito sutartyje nurodyta bendros kredito kainos metinė norma, kuri yra per didelė dėl to, kad tam tikros šios sutarties sąlygos vėliau pripažįstamos nesąžiningomis, kaip tai suprantama pagal 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 straipsnio 1 dalį, todėl neprivalomomis vartotojui, savaime nėra šioje Direktyvos 2008/48 nuostatoje įtvirtintos pareigos pateikti informaciją pažeidimas.

Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalies k punktas

turi būti aiškinamas taip:

tai, jog kredito sutartyje yra išvardytos tam tikros aplinkybės, pateisinančios su sutarties vykdymu susijusių mokesčių padidėjimą, bet pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus vartotojas negali patikrinti tų aplinkybių atsiradimo ir jų poveikio šiems mokesčiams, yra šioje nuostatoje įtvirtintos pareigos pateikti informaciją pažeidimas, jeigu dėl šio nurodymo gali kilti pavojus vartotojo gebėjimui įvertinti savo įsipareigojimų apimtį.

Direktyvos 2008/48 23 straipsnis, siejamas su jos 47 konstatuojamąja dalimi,

turi būti aiškinamas taip:

pagal jį nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose tuo atveju, kai pažeidžiama pagal šios direktyvos 10 straipsnio 2 dalį kredito davėjui nustatyta pareiga pateikti informaciją, yra numatyta viena sankcija – kredito davėjo teisės į palūkanas ir mokesčius praradimas, neatsižvelgiant į individualų tokio pažeidimo sunkumą, jeigu dėl šio pažeidimo gali kilti pavojus vartotojo galimybei įvertinti savo įsipareigojimų apimtį.

(1) OL C, C/2023/498.