European flag

Europos Sąjungos
oficialusis leidinys

LT

C serija


C/2025/1818

2025 3 27

KOMISIJOS PRANEŠIMAS

2025 m. metinė Sąjungos Europos standartizacijos darbo programa

(C/2025/1818)

Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos (1) 8 straipsniu nustatyta, kad Komisija priima metinę Sąjungos Europos standartizacijos darbo programą. Vadovaujantis atitinkamomis taisyklėmis, šiame Komisijos pranešime nurodomi Europos standartai ir Europos standartizacijos leidiniai, kurių Komisija ketina prašyti iš Europos standartizacijos organizacijų 2025 m., taip pat su šiais standartais ir leidiniais susiję konkretūs tikslai ir politika (žr. priedą).

Pranešimo parengimo tikslas – konkrečiai skatinti ES politiką ir teisėkūrą siekiant kurti žaliąją, skaitmeninę ir atsparią bendrąją rinką ir įgyvendinti ES tarptautinius tikslus.

Standartizacijos svarba ES politikai aptarta keliuose Komisijos politikos dokumentuose, visų pirma standartizacijos strategijoje (2) ir ES pramonės strategijoje (3). Standartai padeda įgyvendinti ES politiką ir užtikrinti, kad ES produktai ir paslaugos būtų konkurencingi visame pasaulyje ir atitiktų naujausius saugos, saugumo, sveikatos apsaugos, socialinius ir aplinkos reikalavimus. Be to, jie yra svarbi mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų valorizacijos priemonė, nes atskleidžiamas veiksmingumas ir pasirengiama visiškai naujų pramonės vertės grandinių diegimui žaliojoje ir skaitmeninėje srityje (4).

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 8 straipsnio 3 dalį Komisija į savo metinę Sąjungos darbo programą įtraukia su tarptautiniu aspektu susijusius tikslus.

Tarptautinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje yra svarbus siekiant skatinti ES, kaip pasaulinius standartus nustatančio subjekto, vaidmenį, vadovaujantis Pasauliniu požiūriu į mokslinius tyrimus ir inovacijas (5).

Šio pranešimo priede pateikiami Europos standartų arba Europos standartizacijos rezultatų rengimo ir peržiūros veiksmai. Jie yra būtini ir tinkami ES teisės aktams ir politikai remti ir taip sustiprina ES lyderystę nustatant pasaulinius standartus.

Komisijos metinėje ES darbo programoje nustatomi strateginiai Europos standartizacijos politikos prioritetai. 2022 m. paskelbus standartizacijos strategiją, paskesniuose Komisijos pranešimuose buvo pateiktas sąrašas prioritetinių politikos veiksmų, kurie yra greta priede išvardytų veiksmų. Šiais prioritetiniais standartizacijos rezultatais, įskaitant paspartinta tvarka siektinus rezultatus, grindžiama svarbiausia ES politika siekiant žaliosios, skaitmeninės ir atsparios bendrosios rinkos, o Europos standartizacijos sistemoje jiems reikia skirti daugiau dėmesio.

Komisijos sprendimu (6) 2023 m. sausio mėn. įsteigtas Aukšto lygio forumo Europos standartizacijos klausimais, kuris Komisijai teikia rekomendacijas dėl Sąjungos metinės darbo programos prioritetinių veiksmų. Į šias rekomendacijas atsižvelgta šių metų Komisijos pranešime.

Atsižvelgdama į tai, Komisija nustatė šiuos standartizacijos veiksmus kaip politikos prioritetus:

1.

Biologinės medžiagos, biologiniai ir medienos produktai. Šiuo prioritetu siekiama didinti tvarumą, žiediškumą ir išteklių naudojimo efektyvumą, kartu išsaugant biologinę įvairovę ir remiant ES pramoninės bazės modernizavimą ir stiprinimą.

2.

Ypatingos svarbos žaliavos elektrinių transporto priemonių baterijoms. Šiuo prioritetu siekiama skatinti tvarios gavybos praktiką naudingųjų iškasenų ir medžiagų, naudojamų baterijų gamybai, vertės grandinėje ir remti efektyvias grąžinamojo perdirbimo rinkas, didinant kokybiškų antrinių žaliavų prieinamumą ir stiprinant strateginį mūsų pramonės savarankiškumą.

3.

Mažųjų modulinių reaktorių (MMR) medžiagų tinkamumo įvertinimas. Šiuo prioritetu siekiama stiprinti ES branduolinės energetikos sektorių, parengiant mažuosiuose moduliniuose reaktoriuose naudojamų medžiagų ir aušalo standartus, didinant saugą, skatinant inovacijas ir padedant siekti ES nulinio ŠESD balanso tikslų.

4.

ES patikimų duomenų sistema. Komisija pakartoja 2024 m. politikos prioritetą dėl patikimų duomenų sistemos, skirtos Duomenų akto įgyvendinimui remti.

5.

Europinė skaitmeninės tapatybės dėklė. Po atitinkamo reglamento pakeitimo Komisija pakartoja 2024 m. politikos prioritetą dėl europinės skaitmeninės tapatybės dėklės sistemos sukūrimo.

6.

Standartai, kuriais skatinamas kvantinių technologijų vystymas ir postkvantinės kriptografijos protokolų įdiegimas. Šiuo veiksmu siekiama ES lyderystės kvantinių technologijų ir postkvantinės kriptografijos standartų srityje, stiprinant jos tarptautinį vaidmenį, suderinant pavienes ES pastangas ir stiprinant sąsajas tarp standartizacijos, mokslinių tyrimų ir inovacijų, kad padidėtų konkurencingumas ir saugumas.


(1)   2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB, OL L 316, 2012 11 14, p. 12–33.

(2)   COM(2022) 31.

(3)   COM(2021) 350.

(4)   2022 m. lapkričio 21 d. Tarybos rekomendacija dėl pagrindinių žinių valorizacijos principų.

(5)   COM(2021) 252.

(6)   C(2022) 6189.


PRIEDAS

Apžvalga

Šioje 2025 m. metinėje Sąjungos Europos standartizacijos darbo programoje pagal toliau išvardijamus 78 veiksmus buvo nustatyti šie politikos prioritetai:

Biologinės medžiagos, biologiniai ir medienos produktai (5 veiksmas)

Ypatingos svarbos žaliavos elektrinių transporto priemonių baterijoms (3 veiksmas)

Mažųjų modulinių reaktorių (MMR) medžiagų tinkamumo įvertinimas (55 veiksmas)

ES skaitmeninės tapatybės dėklė (14 veiksmas)

ES patikimų duomenų sistema (8 veiksmas)

Standartai, kuriais skatinamas kvantinių technologijų vystymas ir postkvantinės kriptografijos protokolų įdiegimas (19 veiksmas)

Visas 2025 m. metinės Sąjungos darbo programos veiksmų sąrašas suskirstytas į penkias pagrindines kategorijas:

1)

Europos pramonės atsparumas;

2)

skaitmeninė pertvarka;

3)

žalioji pertvarka;

4)

Europos palydovinė sistema ir kosmoso infrastruktūra;

5)

produktų ir paslaugų vidaus rinka.

Tai, ką siekiama remti atsparumo veiksmais

Ypatingos svarbos žaliavos, įskaitant tas, kurios skirtos elektrinių transporto priemonių baterijoms, ir iš nuolatinių magnetų gautų ypatingos svarbos žaliavų grąžinamasis perdirbimas (1–3 veiksmai)

Priedų (adityviosios) gamybos metodai (4 veiksmas)

Biologinės medžiagos, biologiniai ir medienos produktai (5 veiksmas)

Tai, ką siekiama remti skaitmeninės pertvarkos veiksmais  (1):

Kibernetinio saugumo reikalavimai, keliami skaitmeninių elementų turintiems produktams (6 veiksmas)

Amžiaus patikra internetu (7 veiksmas)

ES patikimų duomenų sistema (8 veiksmas)

Duomenų tvarkymo paslaugų sąveikumas (9 veiksmas)

Saugi, sąveiki virtualios ir išplėstinės realybės ekosistema ir virtuali ekonomika (10 veiksmas)

ES dirbtinio intelekto politikos rėmimas (11 veiksmas)

Tarpininkavimo skaitmeninės paslaugos (12 veiksmas)

Inžinerijos sektoriaus duomenų žodynai (13 veiksmas)

ES skaitmeninės tapatybės dėklė (14 veiksmas)

Informacijos apie statybos produktus skaitmeninimas (15 veiksmas)

Žiniasklaidos pasiūlos įrenginiuose ir naudotojo sąsajose individualizuotas pritaikymas (16 veiksmas)

Vietos skaitmeniniai dvyniai ir pažangieji miestai (17 veiksmas)

Daugiarūšio transporto ir bendro kelių vežėjų bilietų pardavimo paslaugos (18 veiksmas)

Standartai, kuriais skatinamas kvantinių technologijų vystymas ir postkvantinės kriptografijos protokolų įdiegimas (19 veiksmas)

Tai, ką siekiama remti žaliosios pertvarkos veiksmais:

Vandenilio technologijos, komponentai, vandenilio transportavimas ir laikymas (20–21 veiksmai)

Anglies dioksido vežimas ir nuolatinis saugojimas (22 veiksmas)

Ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimai siekiant sumažinti energijos suvartojimą (23–40 veiksmai)

Eksploatuoti netinkamose transporto priemonėse esančių medžiagų perdirbimas ir pakartotinis naudojimas (41 veiksmas)

Aplinkos oro kokybės matavimas (42–45 veiksmai)

Pramoniniai išmetamieji teršalai (46 veiksmas)

Energetikos sektoriuje išmetamas metanas (47 veiksmas)

Mikroplastikas (48 veiksmas)

Ekosisteminių paslaugų vertinimas (49 veiksmas)

Tręšiamieji produktai (50 veiksmas)

Transporto infrastruktūros atsparumas klimato kaitai ir dekarbonizacija (51 veiksmas)

Prisijungimo prie kranto elektros tinklo jungtys vidaus vandenų laivams (52 veiksmas)

Žvejybos įrankių žiedinis projektavimas ir perdirbimas (53 veiksmas)

Elektrinių transporto priemonių įkrovimo infrastruktūra (54 veiksmas)

Mažųjų modulinių reaktorių (MMR) medžiagų tinkamumo įvertinimas (55 veiksmas)

Aplinkos oro kokybės stebėsena (56 veiksmas)

Elektronikos gaminių techniniai dokumentai (57 veiksmas)

Tvari ES dumblių pramonė (58 veiksmas)

Tai, kas remiama veiksmais, susijusiais su Europos palydovine sistema ir kosmoso infrastruktūra

Kosmoso (palydovų) duomenų vientisumas ir tikslumas (59 veiksmas)

Nedidelės rizikos bepiločių orlaivių projektavimas (60 veiksmas)

Kosmoso eismo valdymas (61 veiksmas)

Veiklos kosminėje erdvėje sauga, atsparumas ir tvarumas (62 veiksmas)

Tai, kas remiama veiksmais, susijusiais su produktų ir paslaugų vidaus rinka

Medicinos priemonės ir in vitro diagnostikos medicinos priemonės (63 veiksmas)

Svarstyklės ir matavimo priemonės (64 veiksmas)

Geležinkelių sistemos sąveika (65 veiksmas)

Žemoji įtampa (66 veiksmas)

Duomenų žodynas finansų sektoriaus priežiūros institucijoms skirtoms ataskaitoms rengti (67 veiksmas)

Antropometriniai mašinų saugos aspektai (68 veiksmas)

Antropometriniai asmeninių apsaugos priemonių aspektai (69 veiksmas)

Asmeninės apsaugos priemonės (70 veiksmas)

Statybos produktai (71 veiksmas)

Pavojingųjų medžiagų statybos produktuose išsiskyrimas į aplinką ir spinduliuotė (72 veiksmas)

Gaisro poveikis pastatų fasadams (73 veiksmas)

Dviračių infrastruktūros ir judumo planavimas (74 veiksmas)

Žaislų sauga (75 veiksmas)

Elektromagnetinis suderinamumas (76 veiksmas)

Radijo įranga (77 veiksmas)

Vartojimo gaminių sauga (78 veiksmas)

Europos standartų arba Europos standartizacijos leidinių, kuriais remiamas Europos pramonės atsparumas, rengimo ir peržiūros veiksmai

Nuoroda

Pavadinimas

Nuoroda

Europos standartai / Europos standartizacijos leidiniai

Europos standartai / Europos standartizacijos leidiniai: konkretūs tikslai ir politika

1

Ypatingos svarbos žaliavų iš nuolatinių magnetų perdirbimas

Reglamentas (ES) 2024/1252, kuriuo nustatoma saugaus ir tvaraus ypatingos svarbos žaliavų tiekimo užtikrinimo sistema

Europos nuolatinių magnetų perdirbimo standartų rengimas. Standartais turėtų būti užtikrinta:

metodų, kurie yra ekonomiškai konkurencingi, palyginti su pirmine gamyba, rėmimą;

aplinką tausojančius perdirbimo procesus;

kad iš atgaunamo neodimio būtų galima gaminti aukštos kokybės magnetus;

naudotų produktų, kurių sudėtyje yra neodimio magnetų, surinkimą ir rūšiavimą.

Šio veiksmo tikslas – užtikrinti ES tiekimo grandinių saugumą ir sumažinti su pirmine gamyba susijusį poveikį aplinkai.

2

Ypatingos svarbos žaliavos

Reglamentas (ES) 2024/1252, kuriuo nustatoma saugaus ir tvaraus ypatingos svarbos žaliavų tiekimo užtikrinimo sistema

Europos standartų ir standartizacijos leidinių, padedančių vykdyti ypatingos svarbos žaliavų žvalgymą, gavybą, rafinavimą ir perdirbimą, rengimas.

Šio veiksmo tikslas – stiprinti ES svarbiausiųjų žaliavų vertės grandinę, kad būtų remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka ir didinamas ES atsparumas.

3

Ypatingos svarbos žaliavos elektrinių transporto priemonių baterijoms

Reglamentas (ES) 2023/1542 dėl baterijų ir baterijų atliekų

Europos naudingųjų iškasenų ir baterijų gamybai naudojamų medžiagų gavybos, rafinavimo, apdorojimo ir perdirbimo standartų rengimas.

Tikslas – pritaikyti baterijų gamybai naudojamų naudingųjų iškasenų ir medžiagų vertės grandinę prie tvarios gavybos praktikos ir remti veiksmingą perdirbimo rinkų veikimą siekiant padidinti kokybiškų antrinių žaliavų prieinamumą.

4

Priedų gamybos metodai

„Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“, COM/2020/98 final

Parengti Europos standartus, kuriais remiama priedų gamyba (įskaitant 3D/4D spausdinimą) ir kurie apima metalo, polimerų, keramikos, biologines ir kitas medžiagų gamybos sistemas.

Šiuo veiksmu siekiama prisidėti prie energijos vartojimo efektyvumo ir didinti naujų adityviojoje gamyboje naudojamų įvairios paskirties (įskaitant biomedicinos) daugiasluoksnių medžiagų elementų ir daugiafunkcių medžiagų bei produktų konkurencingumą.

5

Biologinės medžiagos, biologiniai ir medienos produktai

„Tvari Europos bioekonomika. Ekonomikos, visuomenės ir aplinkos sąsajų stiprinimas“, COM/2018/673 final

„Tvarūs anglies ciklai“, COM/2021/800 final

Parengti naujus ir peržiūrėti esamus standartus dėl biologinių medžiagų, biologinių ir medienos produktų. Tai apima terminijos apibrėžimą, veiksmingumo įvertinimo bandymo metodų suderinimą ir veiksmingumo kriterijų nustatymą siekiant gerinti tvarumą, žiediškumą ir išteklių naudojimo efektyvumą, taip pat, kai taikytina, atnaujinamumą ir biologinį skaidumą. Parengti produktų kategorijos taisykles, kuriomis būtų remiamas standartas EN 15804 dėl statybinės medienos konstrukcijų, medienos plokščių ir pagalbinės įrangos.

Pagrindinis tikslas – stiprinti ES pramoninę bazę vystant naujas vertės grandines ir tvarius, ekonomiškai efektyvesnius pramoninius procesus, kartu palaikant ir plėtojant biožaliavinės ekonomikos sektorius ir pramonę, pritraukiant investicijų ir didinant naudojimą rinkoje.

Europos standartų arba Europos standartizacijos leidinių, kuriais remiama skaitmeninė pertvarka, rengimo ir peržiūros veiksmai

Nuoroda

Pavadinimas

Nuoroda

Europos standartai / Europos standartizacijos leidiniai

Europos standartai / Europos standartizacijos leidiniai: konkretūs tikslai ir politika

6

Kibernetinio saugumo reikalavimai, keliami skaitmeninių elementų turintiems produktams

Reglamentas (ES) 2024/2847 dėl horizontaliųjų kibernetinio saugumo reikalavimų, keliamų produktams su skaitmeniniais elementais (Kibernetinio atsparumo aktas)

Parengti Europos standartus ir Europos standartizacijos leidinius, atitinkančius esmines kibernetinio saugumo specifikacijas, kaip nustatyta Kibernetinio atsparumo akte, visų pirma dėl:

i)

saugumo specifikacijų, susijusių su skaitmeninių elementų turinčių produktų savybėmis, ir pažeidžiamumo tvarkymo specifikacijomis;

ii)

metodikų, susijusių su pirmiau nurodytų skaitmeninių elementų turinčių produktų saugumo užtikrinimo lygiais;

iii)

kibernetinio saugumo rizikos, susijusios su skaitmeninių elementų turinčiais produktais, vertinimo metodikos.

Pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas kurti saugius skaitmeninių elementų turinčius produktus užtikrinant, kad rinkai būtų pateikiami mažiau pažeidžiami aparatinės ir programinės įrangos produktai ir kad gamintojai rimtai atsižvelgtų į saugumą per visą produkto gyvavimo ciklą.

7

Amžiaus patikra internetu

COM(2022) 212 final. „Skaitmeninis dešimtmetis vaikams ir jaunimui: nauja Europos strategija dėl vaikams geresnio interneto (VGI+)“

Reglamentas (ES) 2024/1183, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014, kiek tai susiję su Europos skaitmeninės tapatybės sistemos nustatymu

Reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas)

Naujų Europos standartų dėl amžiaus nustatymo ir amžiaus patikros internetu parengimas, susijęs su Europos skaitmeninės tapatybės sistemos (e. ID) reglamentu ir į Skaitmeninių paslaugų akto (SPA) reglamentu.

Pagrindinis tikslas – gerinti vaikų saugumą internete taikant saugią, sertifikuotą ir sąveikią amžiaus patikrą (prieigos prie internetinių paslaugų visoje ES sistemas). Tikslas – didinti pasitikėjimą amžiaus patikros mechanizmais ir visų pirma kuo labiau sumažinti riziką, kad vaikai naudosis pagal amžių netinkamu turiniu.

8

ES patikimų duomenų sistema

Reglamentas (ES) 2022/868 dėl Europos duomenų valdymo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1724, (Duomenų valdymo aktas)

Reglamentas (ES) 2023/2854 dėl suderintų sąžiningos prieigos prie duomenų ir jų naudojimo taisyklių (Duomenų aktas)

Išsamus standartų, praktikos ir taisyklių rinkinys, kuriuo siekiama užtikrinti patikimą ir teisinius reikalavimus atitinkantį šalių, įskaitant duomenų tarpininkus ir altruizmo organizacijas, dalijimąsi duomenimis. Bus įtraukti duomenų katalogų standartai dėl duomenų išteklių skelbimo ir paieškos, bendrų duomenų integravimo ir naudojimo ontologiniai standartai ir bendri pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai, kuriais bus užtikrinamas Europos duomenų erdvės tarpsektorinis sąveikumas, didinamas skaidrumas ir taikymas. Visi veiksmai bus glaudžiai koordinuojami su Europos duomenų inovacijų valdyba ir prireikus su Duomenų erdvių paramos centru.

Duomenų rengėjai ir naudotojai, derindami iš įvairių šaltinių – tiek sektoriuose, tiek tarp jų – gaunamus duomenis, susiduria su didelėmis sąveikumo problemomis. Labai svarbu skatinti priimti standartinius, suderinamus formatus ir protokolus duomenims įvairiuose sektoriuose nuosekliai rinkti ir tvarkyti; ir šiuo tikslu gali padėti tęstinis IRT standartizacijos planas ir sustiprinta Europos sąveikumo sistema. Pirmiausia siekiama tobulinti randamus, prieinamus, sąveikius ir pakartotinai panaudojamus duomenis – pagrindinius randamų, prieinamų, sąveikių ir pakartotinai panaudojamų duomenų principus, kad būtų remiama Europos duomenų ekonomika. Bendros Europos duomenų erdvės, remiamos ES lėšomis (kaip antai programos „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programos), vystosi nevienoda sparta.

Itin svarbu užtikrinti šių erdvių sąveikumą. Taip bus sudarytos sąlygos kurti bendro pobūdžio priemones ir padėti įmonėms, veikiančioms įvairiose duomenų srityse.

9

Duomenų tvarkymo paslaugų sąveikumas

Reglamentas (ES) 2023/2854 dėl suderintų sąžiningos prieigos prie duomenų ir jų naudojimo taisyklių (Duomenų aktas)

Duomenų tvarkymo paslaugų, atitinkančių esminius reikalavimus pagal Duomenų akto 1 ir 2 dalis, sąveikumo darniųjų standartų rengimas. Tai galėtų apimti veiklą pagal esamas atvirąsias sąveikumo specifikacijas, parengtas pramonės atstovų.

Pagrindinis tikslas – užtikrinti veiksmingą Duomenų akto VI skyriaus, kurio nuostatomis suteikiama galimybė naudotojams keisti duomenų tvarkymo paslaugų teikėją, įgyvendinimą. Siekiant tai palengvinti, tokių paslaugų teikėjai turi suteikti klientams atviras sąsajas, kuriomis būtų palaikoma tokio keitimo galimybė. Paslaugų teikėjo keitimo veiksmingumas priklauso nuo duomenų tvarkymo paslaugų sąveikumo. Dėl to Duomenų akto 29 straipsniu siekiama nustatyti tokių paslaugų „bendrą kalbą“.

10

Saugi, sąveiki virtualios ir išplėstinės realybės ekosistema ir virtuali ekonomika

ES ketvirtosios kartos saityno ir virtualiųjų pasaulių iniciatyva: gera naujos technologinės pertvarkos pradžia, COM/2023/442 final

Parengti esamos padėties vertinimą ir pateikti rekomendacijų dėl šių sričių standartų: žmogaus ir kompiuterio sąsajų, erdvinės kompiuterijos, taikomųjų programų diegimo, įrenginių saugumo ir ryšių, biometrinių jutiklių įrenginiuose, virtualiosios ir išplėstinės realybės modelių duomenų laikymo ir keitimosi jais. Tai taip pat turėtų apimti virtualiojo turto projektavimą ir virtualiajai ekonomikai bei visuomenei skirtus standartus, kuriais būtų sprendžiami tapatybės nustatymo, nuosavybės, intelektinės nuosavybės apsaugos ir vaikų saugumo klausimai.

Šio veiksmo tikslas – vystyti ketvirtosios kartos saityną („Web 4.0“) ir virtualiuosius pasaulius, grindžiamus atviromis ir plačiai paplitusiomis technologijomis bei standartais, kuriais pasiekiamas platformų ir tinklų sąveikumas, užtikrinant naudotojų pasirinkimo laisvę. Tvarumas, įtrauktis ir prieinamumas tampa pagrindiniais technologinės plėtros principais. Tai apima ES vertybių propagavimą ir skatinimą laikytis ES taisyklių bendradarbiaujant tarptautiniu mastu, taip pat bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais rengiant standartus.

11

Dirbtinis intelektas

Reglamentas (ES) 2024/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės (Dirbtinio intelekto aktas)

Darniųjų standartų ir standartizacijos leidinių, kuriais būtų padedama įgyvendinti Dirbtinio intelekto aktą, parengimas. Šie darnieji standartai ir standartizacijos leidiniai visų pirma turėtų apimti esminius reikalavimus dėl didelės rizikos dirbtinio intelekto sistemų, bendrosios paskirties dirbtinio intelekto modelių teikėjų pareigas, taip pat duomenų teikimo ir dokumentavimo procesus siekiant gerinti išteklių naudojimo efektyvumą dirbtinio intelekto sistemose ir užtikrinti energijos vartojimo efektyvumu grindžiamą bendrosios paskirties dirbtinio intelekto modelių plėtrą.

Skatinti į žmogų orientuoto ir patikimo dirbtinio intelekto naudojimą, kartu užtikrinant aukštą sveikatos apsaugos, saugos ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių apsaugos (įskaitant demokratijos, teisinės valstybės ir aplinkos apsaugą) lygį, apsisaugant nuo dirbtinio intelekto sistemų žalingo poveikio ES, ir remti inovacijas.

12

Tarpininkavimo skaitmeninės paslaugos

Reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas)

Naujų standartų parengimas pagal Skaitmeninių paslaugų akto (Reglamentas (ES) 2022/2065) 44 straipsnio 1 dalį. Šiais veiksmais siekiama, nustatant su tarpininkavimo paslaugomis susijusias pareigas, remti Komisijos politikos tikslą užtikrinti saugią, nuspėjamą ir patikimą internetinę aplinką ir pagarbą pagrindinėms teisėms internete.

Pagrindiniai šio veiksmo tikslai – palengvinti veiksmingą ir nuoseklų Skaitmeninių paslaugų akte nustatytų pareigų taikymą, standartizuotomis priemonėmis padedant užtikrinti, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjai laikytųsi reikalavimų (bent 44 straipsnyje nurodytose teminėse srityse). Taip bus sustiprintas saugumas ir pasitikėjimas, padidinta platformų atskaitomybė ir užtikrintas vienodas taisyklių taikymas, puoselėjant darnią skaitmeninę rinką ES.

13

Inžinerijos sektoriaus duomenų žodynai

Europos duomenų strategija, COM/2020/66 final

Reglamentas (ES) 2023/2854 dėl suderintų sąžiningos prieigos prie duomenų ir jų naudojimo taisyklių (Duomenų aktas)

CEN techninių specifikacijų (informaciniais tikslais) parengimas inžinerijos sektoriaus duomenų žodynams, įskaitant, be kita ko, inžinerinių medžiagų tinkamumo įvertinimą ir duomenų teikimą.

Pagrindinis tikslas – skatinti, kad, konkrečių sričių ekspertams parengiant duomenų žodynus, būtų suderinti inžinerijos sektoriaus duomenys, taip sistemų sąveikumui taikant technologiškai neutralų sprendimą, pagal kurį duomenų žodynuose pateikiamos specifikacijos dėl konkrečiomis technologijomis pagrįsto įgyvendinimo, kaip antai duomenų bazių ir pranešimo formatų.

14

ES skaitmeninės tapatybės dėklė

Reglamentas (ES) 2024/1183, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014, kiek tai susiję su Europos skaitmeninės tapatybės sistemos nustatymu

Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje

Standartų, specifikacijų, protokolų, sąsajų ir techninių ataskaitų, įskaitant gaires, parengimas siekiant palengvinti europinių skaitmeninės tapatybės dėklių naudojimą ir pripažinimą.

Šiuo veiksmu siekiama užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir pakankamą elektroninės atpažinties priemonių ir patikimumo užtikrinimo paslaugų, naudojamų visoje ES, saugumo lygį. Taip fiziniai ir juridiniai asmenys galės saugiai naudotis savo teise dalyvauti skaitmeninėje visuomenėje ir gauti internetines viešąsias ir privačiąsias paslaugas visoje ES.

15

Informacijos apie statybos produktus skaitmeninimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 305/2011, COM/2022/144 final

Europos standartų parengimas siekiant pateikti įvairioms medžiagoms taikytinų gairių dėl informacijos, susijusios su Reglamentu dėl statybos produktų, kuriuo pakeičiamas Reglamentas (ES) Nr. 305/2011, skaitmeninimo.

Pagrindinis tikslas – parengti gaires dėl su statybos produktais susijusios techninės informacijos skaitmeninimo pagal tame reglamente numatytą taikytiną požiūrį į skaitmeninimą.

16

Žiniasklaidos pasiūlos įrenginiuose ir naudotojo sąsajose individualizuotas pritaikymas

Reglamentas (ES) 2024/1083, kuriuo nustatoma bendra žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkoje sistema (Europos žiniasklaidos laisvės aktas)

Skatinti rengti darniuosius standartus, susijusius su įrenginių ar naudotojo sąsajų, kuriais kontroliuojama ar valdoma prieiga prie žiniasklaidos paslaugų teikimo programų ir naudojimasis jomis, projektavimu, siekiant individualizuotai pritaikyti žiniasklaidos pasiūlą pagal naudotojo interesus ar pageidavimus, laikantis Sąjungos teisės, ar prie tokiais įrenginiais perduodamų skaitmeninių signalų.

Pagrindinis tikslas – užtikrinti vienodas sąlygas teikiant įvairias žiniasklaidos paslaugų teikimo programas, atsižvelgiant į technologinę plėtrą vidaus rinkoje, ir užtikrinti sąžiningą prieigą naudojantis visomis įvairiomis žiniasklaidos paslaugomis. Bendrų darniųjų standartų parengimas padėtų išvengti skirtingų techninių standartų, dėl kurių pramonei ir vartotojams atsiranda kliūčių ir papildomų išlaidų, ir skatintų atrasti sprendimus, kuriais būtų pasiektas Europos žiniasklaidos laisvės akte nustatytų su žiniasklaidos paslaugomis susijusių pareigų įgyvendinimas.

17

Vietos skaitmeniniai dvyniai ir pažangieji miestai

2024 m. vasario 1 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2024/459 dėl Europos skaitmeninės infrastruktūros konsorciumo Tinkliniai vietos skaitmeniniai dvyniai CITIVERSE kurti (ESIK TVSD CITIVERSE) įsteigimo

Reglamentas (ES) 2024/903, kuriuo nustatomos viešojo sektoriaus aukšto lygio sąveikumo visoje Sąjungoje priemonės (Europos sąveikumo aktas)

Parengti Europos standartus, kad būtų pasiektas didelis sąveikumas tarp miestų duomenų platformų ir sprendimų, kuriais palaikomi vietos skaitmeniniai dvyniai konkrečiose (pvz., judumo, energijos vartojimo efektyvumo, miestų planavimo, atliekų surinkimo) srityse, remiantis bendra bazine architektūra ir minimaliųjų sąveikumo mechanizmų rinkiniu.

Pagrindinis tikslas – skatinti sąžiningą konkurenciją tarp technologijų teikėjų, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, kad šie subjektai galėtų kurti arba pritaikyti sprendimus konkretiems miestų poreikiams tenkinti.

18

Daugiarūšio transporto ir bendro kelių vežėjų bilietų pardavimo paslaugos

Komisijos reglamentas (ES) Nr. 454/2011 dėl transeuropinės geležinkelių sistemos telematikos priemonių keleivių vežimo paslaugoms posistemio techninės sąveikos specifikacijos

2023 m. lapkričio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2024/490, kuriuo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1926, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/40/ES nuostatos dėl informacijos apie keliavimą daugiarūšiu transportu paslaugų teikimo

Europos standartų parengimas dėl taikomųjų programų sąsajų (API), skirtų transporto bilietams platinti ir brūkšniniams kodams generuoti, kad būtų galima vykdyti mišriųjų bilietų pardavimą ir sukurti ES mokėjimų už važiavimą profilį.

Tikslas yra remti įvairių sistemų sąveikumą, kad būtų galima suteikti galimybių rinktis daugiau daugiarūšio vežimo variantų ir platinti tokio vežimo bilietus.

19

Standartai, kuriais skatinamas kvantinių technologijų vystymas ir postkvantinės kriptografijos protokolų įdiegimas

„2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis. Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“, COM/2021/118 final/2

2024 m. balandžio 11 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2024/1101 dėl Koordinuotų perėjimo prie postkvantinės kriptografijos veiksmų gairių

C/2024/2393

Reglamentas (ES) 2024/2847 dėl horizontaliųjų kibernetinio saugumo reikalavimų, keliamų produktams su skaitmeniniais elementais (Kibernetinio atsparumo aktas)

Europos standartų ir standartizacijos leidinių rengimas siekiant remti kvantinių technologijų ir postkvantinės kriptografijos pažangą, tai derinant prie ES politikos ir strateginių tikslų.

Šio veiksmo tikslas – užtikrinti, kad ES toliau pirmautų rengiant kvantinių technologijų ir postkvantinės kriptografijos (PQC) standartus. Postkvantinėje kriptografijoje reikėtų sutelkti pastangas į ES vaidmens tarptautinėje standartizacijoje stiprinimą, taip pat pavienių standartizacijos pastangų suvienijimą ES lygmeniu, kad poveikis būtų didesnis. Šiuo veiksmu taip pat siekiama stiprinti sąsają tarp standartizacijos, mokslinių tyrimų ir inovacijų, kartu skatinant Europos konkurencingumą, strateginį savarankiškumą ir ekonominį saugumą.

Europos standartų arba Europos standartizacijos leidinių, kuriais remiama žalioji pertvarka, rengimo ir peržiūros veiksmai

Nuoroda

Pavadinimas

Nuoroda

Europos standartai / Europos standartizacijos leidiniai

Europos standartai / Europos standartizacijos leidiniai: konkretūs tikslai ir politika

20

Vandenilio technologijos ir sudedamosios dalys

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir gamtinių dujų vidaus rinkos ir vandenilio vidaus rinkos, COM/2021/804 final

Direktyva (ES) 2023/2413, kuria iš dalies keičiami Direktyva (ES) 2018/2001, Reglamentas (ES) 2018/1999 ir Direktyva 98/70/EB, kiek tai susiję su skatinimu naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, ir panaikinama Tarybos direktyva (ES) 2015/652

Europos kokybės, technologijų ir saugos standartų, taikytinų vandenilio gamybai ir naudojimui, rengimas.

Šiuo veiksmu siekiama tobulinti vandenilio infrastruktūros ir technologinių komponentų kūrimą ir techninę priežiūrą bendrojoje rinkoje.

21

Vandenilio transportavimas ir laikymas

Reglamentas (ES) 2022/869 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių

Direktyva (ES) 2024/1788 dėl dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių, gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkų bendrųjų taisyklių

Esamų vandenilio kokybės ir saugos Europos standartų, susijusių su įleidimu į specialų vandenilio tinklą ir galutine naudojimo paskirtimi, įskaitant vandenilinius degalus, peržiūra ir naujų standartų rengimas.

Sąlygų vandenilio transportavimo ir saugojimo metodų plėtrai sudarymas ir skatinimas palengvins iškastinio kuro ir žaliavų pakeitimą sektoriuose, kurių priklausomybę nuo iškastinio kuro sunku sumažinti.

22

Anglies dioksido vežimas ir nuolatinis saugojimas

Reglamentas (ES) 2024/1735 dėl priemonių sistemos Europos nulinio balanso technologijų gamybos ekosistemai stiprinti sukūrimo

Parengti naujus Europos anglies dioksido vežimo vamzdynais, laivais, traukiniais ir sunkvežimiais bei nuolatinio geologinio saugojimo standartus.

Pagrindinis tikslas – užtikrinti plėtojamos anglies dioksido vežimo infrastruktūros ir nuolatinio saugojimo pajėgumų aukšto lygio sąveiką.

23

Vandens siurblių ekologinis projektavimas

2012 m. birželio 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 547/2012, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi vandens siurblių ekologinio projektavimo reikalavimai

2012 m. birželio 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 547/2012, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi vandens siurblių ekologinio projektavimo reikalavimai

Esamų matavimo ir skaičiavimo metodų, naudojamų vandens siurblių ekologinio projektavimo specifikacijoms nustatyti, standartų peržiūra ir naujų standartų rengimas.

Pagrindinis tikslas – sumažinti vandens siurblių suvartojamos energijos kiekį, atsižvelgiant į platesnio požiūrio į gaminius galimybę ir galbūt įvertinant kitus aspektus, pvz., susijusius su žiedine ekonomika.

24

Pramoninių ventiliatorių ekologinis projektavimas

2011 m. kovo 30 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 327/2011, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi ventiliatorių, varomų 125 W–500 kW įėjimo galios elektros varikliais, ekologinio projektavimo reikalavimai

Peržiūrėti esamus ir parengti naujus standartus, kad būtų galima taikyti išplėstinį požiūrį į produktus, visų pirma nustatant pakankamą veikimo taškų skaičių ir interpoliacijos / skaičiavimo metodą ir (arba) būdingą kreivę. Papildyti tiesioginio matavimo metodus tinkamais skaičiavimo / interpoliacijos metodais ir kiekybiškai įvertinti jų pagrįstumą. Nustatyti oro ventiliatoriams, dideliems patogumo ventiliatoriams bei dideliems ventiliatoriams taikytinus metodus, pvz., ekstrapoliuojant pagal mastelį apskaičiuotus modelius.

Pakartojamų, atkuriamų, ekonomiškai efektyvių ir praktiškų bandymo metodų pramoninių ventiliatorių suvartojamos energijos kiekiui matuoti nustatymas, siekiant sumažinti tokių ventiliatorių energijos nuostolių lygį ir taip prisidėti prie bendrosios rinkos veikimo ir energijos taupymo.

25

Kietojo kuro katilų ekologinis projektavimas ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimas

2015 m. balandžio 28 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/1189, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi kietojo kuro katilų ekologinio projektavimo reikalavimai

2015 m. balandžio 27 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1187 kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES papildoma nuostatomis dėl kietojo kuro katilų ir komplektų, kuriuos sudaro kietojo kuro katilas, papildomieji šildytuvai, temperatūros reguliatoriai ir saulės energijos įrenginiai, ženklinimo energijos vartojimo efektyvumo etikete reikalavimų

Esamų su kietojo kuro katilų ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo specifikacijomis susijusių matavimo ir skaičiavimo metodų standartų peržiūra ir naujų standartų rengimas.

Pagrindinis tikslas – mažinti kietojo kuro katilų energijos sąnaudas ir toliau riboti jų poveikį aplinkai.

26

Virtuvės įrangos ekologinis projektavimas ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimas

2014 m. sausio 14 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 66/2014, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi buitinių orkaičių, kaitviečių ir gartraukių ekologinio projektavimo reikalavimai

Esamų virtuvės įrangos standartų peržiūra ir naujų standartų rengimas.

Pagrindinis tikslas – sumažinti virtuvės įrangos energijos suvartojimą.

27

Buitinių indaplovių ekologinis projektavimas ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimas

2019 m. spalio 1 d. Komisijos reglamentas (ES) 2019/2022, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi buitinių indaplovių ekologinio projektavimo reikalavimai, iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1275/2008 ir panaikinamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1016/2010

2019 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/2017, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1369 papildomas buitinių indaplovių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo nuostatomis ir panaikinamas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1059/2010

Esamų su buitinių indaplovių ekologinio projektavimo ir energetinio ženklinimo specifikacijomis susijusių matavimo ir skaičiavimo metodų standartų peržiūra ir naujų standartų rengimas.

Pagrindinis tikslas – sumažinti energijos suvartojimą ir pagerinti indaplovių išteklių naudojimo efektyvumą.

28

Elektros ir elektroninės buitinės ir biuro įrangos ekologinis projektavimas

2023 m. balandžio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) 2023/826, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi elektros ir elektroninės buitinės ir biuro įrangos ekologinio projektavimo reikalavimai, susiję su išjungties veiksenos, budėjimo veiksenos ir tinklinės budėjimo veiksenos energijos sąnaudomis, ir panaikinami Komisijos reglamentai (EB) Nr. 1275/2008 ir (EB) Nr. 107/2009

Peržiūrėti esamus ir parengti naujus elektros ir elektroninės buitinės ir biuro įrangos standartus.

Elektros ir elektroninės buitinės ir biuro įrangos budėjimo, išjungties ir tinklinio budėjimo veiksena suvartojamos energijos kiekio mažinimas.

29

Vietinių patalpų šildytuvų ekologinis projektavimas ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimas

2015 m. balandžio 28 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/1188, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi vietinių patalpų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai

2015 m. balandžio 24 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1186, kuriuo dėl vietinių patalpų šildytuvų energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimų nustatymo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES

Peržiūrėti esamus standartus ir parengti naujus standartus, kad būtų padidintas vietinių patalpų šildytuvų energijos vartojimo efektyvumas ir sumažintas iš jų išmetamų teršalų kiekis.

Energijos vartojimo mažinimas ir tolesnis vietinių patalpų šildytuvų poveikio aplinkai ribojimas.

30

Patalpų šildytuvų ekologinis projektavimas ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimas

2013 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 813/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi patalpų šildytuvų ir kombinuotųjų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai

2013 m. vasario 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 811/2013, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/30/ES nuostatos dėl patalpų šildytuvų, kombinuotųjų šildytuvų, patalpų šildytuvo, temperatūros reguliatoriaus ir saulės energijos įrenginio komplektų, taip pat kombinuotojo šildytuvo, temperatūros reguliatoriaus ir saulės energijos įrenginio komplektų energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo

Esamų patalpų šildytuvų ir kombinuotųjų šildytuvų standartų peržiūra, kad būtų galima išmatuoti atitinkamus gaminio parametrus taikant patikimus, tikslius ir atkuriamus matavimo metodus, kuriuose atsižvelgiama į pripažintus pažangiausius matavimo metodus ir naujų standartų rengimas.

Patalpų šildytuvams ir kombinuotiesiems šildytuvams taikomų energijos suvartojimo, garso galios lygio, kietųjų dalelių ir išmetamo azoto oksido kiekio specifikacijų standartizavimas visoje ES. Tai turėtų padėti užtikrinti geresnį bendrosios rinkos veikimą ir pagerinti šių produktų aplinkosauginį veiksmingumą.

31

Kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų ekologinis projektavimas

2015 m. balandžio 24 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/1185, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai

Esamų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų standartų peržiūra ir naujų standartų rengimas.

Energijos vartojimo mažinimas ir tolesnis kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų poveikio aplinkai ribojimas.

32

Fotovoltinių produktų (modulių ir inverterių) ekologinis projektavimas ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimas

Komisijos reglamentas PLAN/2020/7002, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi fotovoltinių produktų (modulių, inverterių ir sistemų) ekologinio projektavimo reikalavimai

Komisijos deleguotasis reglamentas PLAN/2020/7007 dėl fotovoltinių produktų (modulių, inverterių ir sistemų) energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimų, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1369

Naujų fotovoltinių produktų (modulių ir inverterių) standartų rengimas, kad būtų galima išmatuoti atitinkamus gaminio parametrus taikant patikimus, tikslius ir atkuriamus matavimo metodus, kuriuose atsižvelgiama į pripažintus pažangiausius matavimo metodus.

Pagrindinis šios priemonės tikslas – parengti pakartojamus, atkuriamus, ekonomiškai efektyvius ir praktiškus bandymų metodų atitinkamiems fotovoltinių modulių ir inverterių parametrams vertinti, taip siekiant didinti jų efektyvumą, kartu padedant gerinti bendrosios rinkos veikimą ir taupyti energiją.

33

Vandens šildytuvų ekologinis projektavimas ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimas

2013 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 814/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi vandens šildytuvų ir karšto vandens talpyklų ekologinio projektavimo reikalavimai

2013 m. vasario 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 812/2013, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES, nustatant vandens šildytuvų, karšto vandens talpyklų, taip pat vandens šildytuvo ir saulės energijos kolektoriaus komplektų energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimus

Esamų vandens šildytuvų ir karšto vandens talpyklų standartų peržiūra, kad būtų galima išmatuoti atitinkamus gaminio parametrus taikant patikimus, tikslius ir atkuriamus matavimo metodus, kuriuose atsižvelgiama į pripažintus pažangiausius matavimo metodus, ir naujų standartų rengimas.

Vandens šildytuvams ir karšto vandens talpykloms taikomų energijos suvartojimo, garso galios lygio ir išmetamo azoto oksido kiekio specifikacijų standartizavimas visoje ES. Tai turėtų padėti užtikrinti geresnį bendrosios rinkos veikimą ir pagerinti šių produktų aplinkosauginį veiksmingumą.

34

Oro kondicionierių „oras–oras“ ir šilumos siurblių ekologinis projektavimas

2012 m. kovo 6 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 206/2012, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi oro kondicionierių ir patogumo ventiliatorių ekologinio projektavimo reikalavimai, su pakeitimais, padarytais 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentu (ES) 2016/2282

Esamų oro kondicionierių „oras–oras“ ir šilumos siurblių standartų peržiūra, atsižvelgiant į patikimus, tikslius ir atkuriamus matavimo metodus, kuriuose atsižvelgiama į pripažintas pažangiąsias technologijas, ir naujų standartų rengimas.

Oro kondicionierių „oras–oras“ ir šilumos siurblių energijos sąnaudų jų naudojimo etapu, taip pat kitokio susijusio poveikio aplinkai ir šių įrenginių garso galios lygio mažinimas.

35

Išorinių maitinimo šaltinių ekologinis projektavimas

[Data] KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) …/…, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi išorinių maitinimo šaltinių, belaidžių įkroviklių, belaidžio įkrovimo padėklų, bendrosios paskirties nešiojamųjų baterijų įkroviklių ir USB C tipo kabelių ekologinio projektavimo reikalavimai ir panaikinamas Komisijos reglamentas (ES) 2019/1782

Peržiūrėti esamus standartus ir parengti naujus bandymų metodus siekiant vertinti adaptyviųjų maitinimo šaltinių energijos vartojimo efektyvumą ir atsižvelgti į naujus ekologinio projektavimo reikalavimus, kaip antai dėl sąveikumo ir patvarumo.

Šio veiksmo tikslas – mažinti energijos nuostolių lygį visoje ES, remiant bendrosios rinkos veikimą ir taupant energiją. Tai taip pat apima bandymų metodų, skirtų atitikčiai naujiems ekologinio projektavimo reikalavimams užtikrinti, kūrimą.

36

Pramoninių ventiliatorių ekologinis projektavimas

2024 m. liepos 3 d. Komisijos reglamentas (ES) 2024/1834, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi ventiliatorių, varomų 125 W–500 kW įėjimo galios elektros varikliais, ekologinio projektavimo reikalavimai ir panaikinimas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 327/2011

Naujų Europos standartų parengimas arba esamų standartų pritaikymas ventiliatorių, varomų 125 W–500 kW įėjimo galios elektros varikliais, bandymams

Pakartojamų, atkuriamų, ekonomiškai efektyvių ir praktiškų bandymo metodų pramoninių ventiliatorių suvartojamos energijos kiekiui ir kitiems svarbiems parametrams matuoti siekiant didinti jų efektyvumą parengimas, taip remiant bendrosios rinkos veikimą ir skatinant energijos taupymą.

37

Dulkių siurblių ekologinis projektavimas ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimas

PLAN/2019/5366 – reglamentavimo priemonė dėl dulkių siurblių ekologinio projektavimo reikalavimų (Reglamento (ES) Nr. 666/2013 peržiūra)

PLAN/2019/5367 – reglamentavimo priemonė dėl dulkių siurblių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimų

Europos standartų dėl dulkių siurblių ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimų, derintinų paskelbiant nuorodą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, parengimas.

Pagrindinis tikslas – turėti darniuosius standartus dėl dulkių siurblių, kurie būtų atkuriami ir atspindėtų jų naudojimą realiomis sąlygomis. Tai svarbu, be kita ko, dėl dvigubo braukimo valant siurbliu kartų skaičiaus, siurbimo antgalio pločio, iš dalies užpildytos talpyklos apibrėžties ir kt. Kitas tikslas – turėti standartus, kuriais būtų remiamas teisės į remontą principas.

38

Išmaniųjų telefonų, mobiliųjų telefonų, kurie nėra išmanieji telefonai, belaidžių telefonų ir kišeninių kompiuterių ekologinis projektavimas ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimas

2023 m. birželio 16 d. Komisijos reglamentas (ES) 2023/1670, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi išmaniųjų telefonų, mobiliųjų telefonų, kurie nėra išmanieji telefonai, belaidžių telefonų ir kišeninių kompiuterių ekologinio projektavimo reikalavimai ir iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) 2023/826

2023 m. birželio 16 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/1669, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1369 papildomas nuostatomis dėl išmaniųjų telefonų ir kišeninių kompiuterių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo

Naujo išmaniųjų telefonų, mobiliųjų telefonų, kurie nėra išmanieji telefonai, belaidžių telefonų ir kišeninių kompiuterių energijos vartojimo efektyvumo, veiksmingumo, patvarumo ir žiediškumo matavimo ir apskaičiavimo Europos standarto parengimas.

Pagrindinis šios priemonės tikslas – parengti pakartojamus, atkuriamus, ekonomiškai efektyvius ir praktiškus bandymų metodus išmaniųjų telefonų, mobiliųjų telefonų, kurie nėra išmanieji telefonai, belaidžių telefonų ir kišeninių kompiuterių energijos vartojimo efektyvumui ir kitiems svarbiems parametrams matuoti siekiant didinti jų efektyvumą, taip padedant gerinti bendrosios rinkos veikimą ir taupyti energiją.

39

Serverių ir duomenų saugojimo gaminių ekologinis projektavimas

2019 m. kovo 15 d. Komisijos reglamentas (ES) 2019/424, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi serveriams ir duomenų saugojimo gaminiams keliami ekologinio projektavimo reikalavimai ir iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 617/2013

Naujų Europos standartų dėl serverių ir duomenų saugojimo gaminių efektyvumo, veiksmingumo ir energijos poreikio matavimo ir apskaičiavimo parengimas.

Pagrindinis šios priemonės tikslas – parengti pakartojamus, atkuriamus, ekonomiškai efektyvius ir praktiškus bandymų metodus serverių ir duomenų saugojimo gaminių energijos vartojimo efektyvumui ir kitiems svarbiems parametrams matuoti. Tikslas yra padidinti jų efektyvumą, taip prisidedant prie bendrosios rinkos veikimo ir energijos taupymo.

40

Mažos, vidutinės ir didelės galios transformatorių ekologinis projektavimas

2014 m. gegužės 21 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 548/2014 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/125/EB nuostatų, susijusių su mažos, vidutinės ir didelės galios transformatoriais, įgyvendinimo

Naujų Europos mažos, vidutinės ir didelės galios transformatorių energijos vartojimo efektyvumo ir veiksmingumo matavimo ir skaičiavimo standartų rengimas.

Pagrindinis šios priemonės tikslas – parengti pakartojamus, atkuriamus, ekonomiškai efektyvius ir praktiškus bandymų metodus mažos, vidutinės ir didelės galios transformatorių energijos vartojimo efektyvumui ir kitiems svarbiems parametrams matuoti. Tikslas yra padidinti jų efektyvumą, taip prisidedant prie bendrosios rinkos veikimo ir energijos taupymo.

41

Eksploatuoti netinkamose transporto priemonėse esančių medžiagų perdirbimas ir pakartotinis naudojimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl transporto priemonių projektavimo žiediškumo reikalavimų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių valdymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2018/858 ir 2019/1020 ir panaikinamos direktyvos 2000/53/EB ir 2005/64/EB, COM/2023/451 final

Parengti Europos standartus, kuriais tobulinami transporto priemonių ir jų dalių žiedinio projektavimo, gamybos, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo procesai. Šie standartai turi apimti plastikinių dalių projektavimo perdirbimo tikslais tobulinimą, taip pat eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo gerinimą, siekiant padidinti svarbiausiųjų žaliavų regeneravimą ir plieno bei aliuminio laužo kokybę, taip pat išrūšiuotų, perdirbtų ir regeneruotų automobilių medžiagų kokybei taikomus apskaičiavimo ir vertinimo metodus.

Šiuo veiksmu siekiama pagerinti medžiagų perdirbimą bei pakartotinį naudojimą ir sumažinti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių atliekų susidarymą.

42

Aplinkos oro kokybė – policiklinių aromatinių angliavandenilių stebėsenos aplinkos ore matavimo metodai

2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore 4 straipsnio 1, 8 bei 13 dalys ir V priedas

Parengti policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos aplinkos ore matavimo standartus.

Užtikrinimas, kad policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore analizė būtų pakankamai tiksli, patikima ir palyginama visoje ES.

43

Aplinkos oro kokybė – modeliavimu grindžiami vertinimai

2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje 6, 7, 9 ir 10 straipsniai ir I priedas

Parengti standartus, užtikrinančius, kad modeliavimu grindžiami oro kokybės vertinimai būtų objektyvūs, patikimi, palyginami ir pakankamai kokybiški, kad būtų galima gauti patikimos informacijos apie oro teršalų koncentraciją aplinkos ore.

Užtikrinimas, kad surinkta informacija apie oro taršą būtų pakankamai reprezentatyvi ir palyginama visoje ES.

44

Aplinkos oro kokybė. Oro taršos matavimo jutikliais sistemų veikimas

2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje 6, 7, 9 ir 10 straipsniai ir I priedas

Parengti patvirtintą bandymo standartą (-us), kad būtų galima įvertinti oro taršos matavimo jutikliais sistemų veikimą. Standartu bus įvertinama, ar jutikliais grindžiamos sistemos atitinka Direktyvoje 2008/50/EB nustatytus duomenų kokybės tikslus.

Aplinkos oro vertinimų gerinimas, įvertinant, ar jutikliais grindžiamos sistemos atitinka Direktyvoje 2008/50/EB nustatytus duomenų kokybės tikslus. Tai taip pat leis šį stebėsenos metodą taikyti plačiau ir geriau įvertinti oro kokybę.

45

Aplinkos oro kokybė. Kietųjų dalelių dydžio skirstinys pagal skaičių

Direktyva (ES) 2024/2881 dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje

Parengti naujus kietųjų dalelių dydžio skirstinio pagal skaičių matavimo Europos standartus.

Pagrindinis tikslas – gerinti oro kokybę tobulinant duomenis ir mokslines žinias apie ultrasmulkiųjų dalelių poveikį sveikatai ir aplinkai. Norint tai pasiekti, būtina užtikrinti, kad ultrasmulkiųjų dalelių kiekio matavimas pagal kietųjų dalelių dydžio skirstinį aplinkos ore būtų pakankamai tikslus, patikimas ir palyginamas visoje ES. Direktyvoje (ES) 2024/2881 nustatyta pareiga stebėti šį vis didesnį susirūpinimą keliantį nereguliuojamą oro teršalą, įtraukiant reikalavimus dėl ultrasmulkiųjų dalelių kiekio matavimo, visų pirma miesto aplinkoje.

46

Pramoniniai išmetamieji teršalai

Direktyva (ES) 2024/1785, kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) ir Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų

Peržiūrėti esamus standartus ir parengti naujus standartus, kuriais būtų padedama įgyvendinti peržiūrėtą Pramoninių išmetamų teršalų direktyvą, įskaitant formaldehido, bendrojo dujinio gyvsidabrio kiekio (ilgalaikiu ėminių ėmimu su dažnomis analizėmis), pasklidojo išmetamojo amoniako (pvz., dėl intensyviojo gyvulių auginimo) ir perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS) vandenyje ir ore periodinius matavimus, nustatant geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB).

Šio veiksmo tikslas – gerinti teršalų kiekio matavimą, skatinti efektyviai naudoti išteklius ir integruoti geriausius prieinamus gamybos būdus, taip apsaugant žmonių sveikatą ir aplinką, o kartu sudarant palankias sąlygas tvariajai pramonės ir žemės ūkio praktikai.

47

Energetikos sektoriuje išmetamas metanas

Reglamentas (ES) 2024/1787 dėl energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio mažinimo

Naujų metano kiekio, išmetamo naftos, dujų ir anglių gavybos vietose, įskaitant neaktyvius, užsandarintus, uždarytus ir apleistus objektus, nustatymo standartų rengimas ir esamų standartų peržiūra. Naujų Europos standartų dėl tyrimų, skirtų metano nuotėkiui naftos ir dujų gavybos vietose nustatyti ir pašalinti, rengimas ir esamų standartų peržiūra. Naujų Europos įrangos standartų, kurie padėtų projektuojant užkirsti kelią dujų išleidimui, rengimas ir esamų standartų peržiūra.

Tikslas – remti energetikos veiklos vykdytojų įpareigojimus panašiai matuoti ir mažinti išmetamą metano kiekį visoje Sąjungoje. Tai padės užtikrinti vienodas sąlygas veiklos vykdytojams, prieigą prie palyginamos informacijos ir suderintą išmetamo metano kiekio mažinimo veiksmingumo lygį.

48

Mikroplastikas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl plastiko granulių patekimo į aplinką prevencijos siekiant mažinti taršą mikroplastiku, COM/2023/645 final

Parengti Europos standartus, kuriais būtų remiamos kovos su tarša mikroplastiku (plastiko dalelėmis, kurių skersmuo paprastai mažesnis nei 5 mm), kuris netyčia patenka į aplinką (pvz., iš granulių ir sintetinių tekstilės medžiagų), priemonės.

Šio veiksmo tikslas – apriboti mikroplastiko išmetimą į aplinką ir taip sumažinti aplinkos taršą ir galimą pavojų žmonių sveikatai.

49

Ekosisteminių paslaugų vertinimas

Reglamentas (ES) 2024/3024, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 691/2011, kiek tai susiję su naujų aplinkos ekonominių sąskaitų modulių diegimu

Europos standartų ir leidinių, kurie skiriasi nuo finansinių ir statistinių standartų, rengimas siekiant padėti įvertinti ekosistemines paslaugas. Duomenys apie ekosistemines paslaugas suteikia pagrindą teikti ataskaitas apie biologinę įvairovę, klimato kaitą ir sausumos bei jūrų ekosistemų būklę. Šiuose standartuose bus apibrėžiamos techninės charakteristikos, į kurias bus atsižvelgiama renkantis duomenų vertinimo ir rinkimo procedūras ir modelius.

Pagrindinis šio veiksmo tikslas – remti Europos ekosisteminių paslaugų sąskaitų duomenų kokybę, kad būtų teikiama geresnė informacija, aktuali pagal Europos žaliąjį kursą.

50

Tręšiamieji produktai

Reglamentas (ES) 2019/1009, kuriuo nustatomos ES tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklės

Naujų Europos standartų dėl bandymų metodų, susijusių su teršalų, organinių teršalų bei mikroorganizmų nustatymu ir kitais konkrečių parametrų, susijusių su ES tręšiamųjų produktų agronominiu veiksmingumu ir sauga, tyrimais, kurie nustatyti Reglamente (ES) 2019/1009, rengimas arba esamų standartų peržiūra.

Šio veiksmo tikslas – užtikrinti, kad gamintojai, rinkos priežiūros institucijos ir notifikuotosios įstaigos, vertindami ES tręšiamųjų produktų atitiktį Reglamento (ES) 2019/1009 reikalavimams, galėtų pasikliauti bandymų metodais, kuriems taikomi darnieji standartai. CEN šiuo metu dirba pagal standartizavimo pavedimą M/564 dėl ES tręšiamųjų produktų darniųjų standartų rengimo. Planuojama pateikti CEN naują standartizavimo pavedimą parengti papildomus darniuosius bandymų metodų standartus, kurie būtini siekiant taikyti neseniai į pirmiau minėtą teisės aktą įtrauktas naujas nuostatas.

51

Transporto infrastruktūros atsparumas klimato kaitai ir dekarbonizacija

Reglamentas (ES) 2024/1679 dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros Sąjungos gairių

Naujų Europos standartų parengimas dėl transporto infrastruktūros statinių atsparumo klimato kaitai ir dekarbonizacijos, kaip antai:

standartizuoto gyvavimo ciklo vertinimo ir viso gyvavimo ciklo anglies dioksido apskaitos bei atsparumo klimato kaitai, kaip vieno pagrindinių projektavimo proceso elementų;

bendros metodikos, pagal kurią apskaičiuojamas, stebimas ir pranešamas per gyvavimo ciklą išmetamo anglies dioksido kiekis inžinerinių statinių lygmeniu ir kuri taikytina vertinant gyvavimo ciklo sąnaudas per konkursus, patenkančius į ES viešųjų pirkimų direktyvų taikymo sritį.

Pagrindiniai šio veiksmo tikslai – remti:

žaliosios, tvarios ir klimato kaitos poveikiui atsparios infrastruktūros plėtrą, atsižvelgiant į aktyvaus veikimo režimus, ir naujų technologijų, kuriomis siekiama dekarbonizuoti transporto infrastruktūros statybą, skatinimą;

tinkamą dėmesio skyrimą transporto tinklo ir jo infrastruktūros bei paslaugų atsparumui, ypač tarpvalstybinėse atkarpose, atsižvelgiant į kintančias klimato sąlygas ir geopolitines aplinkybes.

52

Prisijungimo prie kranto elektros tinklo jungtys vidaus vandenų laivams

Reglamentas (ES) 2023/1804 dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kuriuo panaikinama Direktyva 2014/94/ES

„NAIADES III. Ateities iššūkiams parengto Europos vežimo vidaus vandenų keliais skatinimas“, COM/2021/324 final/2

Standartų EN 15869-2:2019 ir EN 16840:2017 peržiūra siekiant padidinti įžeminimo sistemų suderinamumą, galbūt įtraukti 125A–250A galios reikalavimų specifikacijas ir integruoti tokias funkcijas kaip sąveikumas, prisijungimo laiko seka ir išoriniai atkūrimo mechanizmai jungties trikties atveju.

Šio veiksmo tikslas – remti mūsų transporto sistemų transformaciją pereinant prie visai netaršaus judumo, tuo tikslu mažinant vidaus vandenų laivyboje iš prisišvartavusių laivų išmetamų teršalų kiekį.

53

Žvejybos įrankių žiedinis projektavimas ir perdirbimas

Direktyva (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo

Parengti naują Europos standartą, kuriuo būtų padedama įgyvendinti Direktyvą (ES) 2019/904 dėl darniųjų standartų, susijusių su žvejybos įrankių žiediniu projektavimu, parengimo, siekiant skatinti parengimą pakartotiniam naudojimui ir palengvinti perdirbamumą gyvavimo ciklo pabaigoje.

Šio veiksmo tikslas – remtis CEN/TC 466 darbu pagal standartizavimo pavedimą M/574, toliau rengiant žvejybos įrankių žiedinio projektavimo standartus. Tai apima esamų standartų pritaikymą, kad jie atspindėtų politikos ir inovacijų raidą, visų pirma didesnės gamintojo atsakomybės sistemų kūrimą, pažangą atliekų tvarkymo srityje ir alternatyviųjų medžiagų (pvz., biologiškai skaidžių polimerų) integravimą. Standartuose taip pat turėtų būti atsižvelgiama į technologinę pažangą žvejybos įrankių gamybos srityje ir užtikrinamas tolesnis jų pritaikomumas prie būsimų inovacijų.

54

Elektrinių transporto priemonių įkrovimo infrastruktūra

Reglamentas (ES) 2023/1804 dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kuriuo panaikinama Direktyva 2014/94/ES

Naujų Europos standartų parengimas dėl:

i)

įkrovimo stotelių prieinamumo naudotojams su negalia;

ii)

ES viešojo rakto infrastruktūros (VRI) kredencialų valdymo sistemos, skirtos prijungimui ir įkrovimui elektromobilumo sektoriuje;

iii)

taikomųjų programų sąsajos (API), skirtos įkrovimo prieigų ir degalų pildymo punktų operatorių keitimuisi duomenimis su valstybių narių nacionaliniais prieigos punktais ir duomenų naudotojais;

iv)

įkrovimo prieigos ir įkrovimo stotelių valdymo sistemos tarpusavio ryšio;

v)

įkrovimo prieigų operatoriaus, elektromobilumo paslaugų teikėjų ir e. tarptinklinio ryšio platformų tarpusavio ryšio.

Pagrindinis tikslas – užtikrinti alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių skaitmeninės ir sąveikios įkrovimo ir degalų pildymo infrastruktūros diegimą, daugiau dėmesio skiriant elektrinių transporto priemonių įkrovimo infrastruktūros poreikiams.

Tikimasi, kad šie standartai papildys esamą darbą pagal pavedimą M/581, kuriuo tiesiogiai padedama įgyvendinti Reglamento (ES) 2023/1804 II priedą (Techninės specifikacijos).

55

Mažųjų modulinių reaktorių (MMR) medžiagų tinkamumo įvertinimas

2022 m. kovo 9 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2022/1214, kuriuo dėl ekonominės veiklos tam tikruose sektoriuose iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139 ir dėl tam tikros informacijos apie tą ekonominę veiklą viešo atskleidimo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178

Reglamentas (ES) 2024/1735 dėl priemonių sistemos Europos nulinio balanso technologijų gamybos ekosistemai stiprinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1724

Naujų Europos standartų, susijusių su Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto mažųjų modulinių reaktorių aspektu, parengimas, įtraukiant konstrukcinių medžiagų korozijos ir mechaninį tinkamumo įvertinimą, taip pat aušalų termofizinį ir cheminį tinkamumo įvertinimą.

Šio veiksmo tikslas – stiprinti ES pramonės konkurencingumą branduolinės energetikos sektoriuje, skatinti švarios energijos technologijų inovacijas, didinti reaktorių saugą ir patikimumą ir, skatinant tvarias ir atsparias energetikos sistemas, padėti pasiekti ES nulinio ŠESD balanso tikslus.

56

Oro kokybės stebėsena

Direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje

Direktyva (ES) 2024/2881 dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje

Naujų Europos standartų parengimas ir esamų peržiūra siekiant padėti atlikti ozono pirmtakų matavimus, atsižvelgiant į didesnį lakiųjų organinių junginių skaičių.

Pagrindiniai ozono pirmtakų matavimų tikslai yra išanalizuoti visas ozono pirmtakų tendencijas, patikrinti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijų efektyvumą, patikrinti išmetamųjų teršalų apskaitos nuoseklumą, padėti suprasti ozono susidarymo ir pirmtakų sklaidos procesus, taip pat taikyti fotocheminius modelius ir padėti nustatytai taršos koncentracijai priskirti išmetimo šaltinius.

57

Elektronikos techniniai dokumentai

Direktyva 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinantis Sprendimą 93/465/EEB

Naujų Europos standartų parengimas siekiant sugriežtinti elektros ir elektroninės įrangos atitikties vertinimą ir pagerinti ryšius tiekimo grandinėje. Tai apima standarto EN IEC 63000, kuriame nurodyti techniniai dokumentai, kuriuos gamintojai turi parengti deklaruodami atitiktį taikomiems medžiagų naudojimo ribojimams, peržiūrą.

Pagrindinis šio veiksmo tikslas – patobulinti techninius dokumentus, kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų lengviau įvertinti elektros ir elektroninės įrangos atitiktį atitinkamiems teisės aktams.

58

Tvari ES dumblių pramonė

„Stipraus ir tvaraus ES dumblių sektoriaus kūrimas“ COM/2022/592 final

Europos standartų, kuriais būtų padedama taikyti dumblių pramonei skirtus standartizuotus protokolus, analizės metodus, gaires, geriausią praktiką ir apibrėžtis, parengimas, apimant dumblių produktų auginimą, apdorojimą ir kokybės kontrolę siekiant užtikrinti jų saugą, kokybę ir tvarumą juos naudojant maisto, pašarų ir kitoms reikmėms.

Standartų nustatymas palengvins valdymą, padidins visuomenės informuotumą ir pripažinimą rinkoje, taip pat pagerins su dumbliais ir dumblių produktais susijusio verslo aplinką ES.

Europos standartų arba Europos standartizacijos leidinių, kuriais remiama Europos palydovinė sistema ir kosmoso infrastruktūra, rengimo ir peržiūros veiksmai

Nuoroda

Pavadinimas

Nuoroda

Europos standartai / Europos standartizacijos leidiniai

Europos standartai / Europos standartizacijos leidiniai: konkretūs tikslai ir politika

59

Kosmoso (palydovų) duomenų vientisumas ir tikslumas

Reglamentas (ES) 2021/696, kuriuo sudaroma Sąjungos kosmoso programa, įsteigiama Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra

Siūlomu veiksmu būtų remiama Sąjungos kosmoso programa. Juo taip pat būtų padedama įgyvendinti 2023 m. rugsėjo 13 d. Europos Komisijos Pirmininkės ketinimų raštą Europos Parlamento Pirmininkei ir Europos Sąjungos Tarybos Pirmininkui dėl ES kosmoso duomenų ekonomikos strategijos parengimo.

Pagrindinis tikslas – užtikrinti kosmoso (palydovų) duomenų vientisumą, o tai reiškia, kad reikia palaikyti ir užtikrinti duomenų nuoseklumą, tikslumą ir patikimumą per visą jų gyvavimo ciklą, taip pat užtikrinti duomenų tikslumą. Duomenų tikslumas Žemės stebėjimo kontekste reiškia tai, kaip tiksliai stebėjimų duomenys atitinka realią padėtį vietoje. Tai labai svarbu patikimam jų pritaikymui tokiose srityse kaip žemės ūkis, klimato modeliavimas ir miestų planavimas. Tai turėtų apimti tikslią informaciją apie neapibrėžtį (kaip antai paklaidų ribas ar pasikliautinuosius intervalus).

60

Nedidelės rizikos bepiločių orlaivių projektavimas

2019 m. kovo 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/945 dėl bepiločių orlaivių sistemų ir trečiųjų valstybių bepiločių orlaivių sistemų naudotojų

Naujų Europos darniųjų standartų parengimas arba esamų peržiūra siekiant padėti integruoti bepiločius orlaivius į oro erdvę mažiau rizikingai veiklai vykdyti.

Pagrindinis tikslas – remti saugų mažiau rizikingos bepiločių orlaivių eksploatavimo veiklos integravimą į bendrą Europos oro erdvę, užtikrinant, kad ES rinkai būtų teikiamos tik reikalavimus atitinkančios bepiločių orlaivių sistemos.

61

Kosmoso eismo valdymas

Reglamentas (ES) 2021/696, kuriuo sudaroma Sąjungos kosmoso programa, įsteigiama Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra

Kosmoso eismo valdymo gairių ir standartų parengimas siekiant apibrėžti atsakomybės sritis ir veiklos taisykles, vertinti riziką ir nustatyti saugos procedūras, kad ateityje būtų išvengta su perpildyta kosmoso aplinka susijusios rizikos.

Kosmoso aplinkos tvarumas tebėra neatidėliotinas klausimas, kurį reikėtų spręsti vykdant standartizaciją Europos lygmeniu. Laikantis bendro standartais grindžiamo požiūrio, bus išvengta kosmoso aplinkos perpildymo ateityje ir bus pašalintos kliūtys inovacijoms Europos kosmoso srityje.

62

Veiklos kosminėje erdvėje sauga, atsparumas ir tvarumas

Bendras komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Europos Sąjungos kosmoso strategija saugumo ir gynybos srityje“, JOIN/2023/9 final

PLAN/2023/214 – ES kosmoso teisės aktas: saugi, apsaugota ir tvari veikla kosminėje erdvėje

Europos standartų rengimas konkrečiose ES kosmoso teisės akto apimamose srityse, tokiose kaip kosmoso paslaugos ir operacijos (ISOS), elektriniai, elektroniniai ir elektromechaniniai komponentai kosmoso taikmenoms, duomenų ir kosmoso paslaugų atsekamumas, kosmoso infrastruktūros ir veiklos atsparumas bei sauga.

Šie standartai yra itin svarbūs siekiant užtikrinti veiklos kosminėje erdvėje saugą ir patikimumą, didinti sąveikumą ir stiprinti ypatingos svarbos tiekimo grandinių atsparumą. Juos priėmus bus sustiprinta Europos lyderystė kosmoso sektoriuje, padidintas pasaulinis konkurencingumas ir užtikrintos saugios ir atsparios kosmoso paslaugos.

Europos standartų arba Europos standartizacijos leidinių, kuriais remiamas prekių ir paslaugų vidaus rinka atsparumas, rengimo ir peržiūros veiksmai

Nuoroda

Pavadinimas

Nuoroda

Europos standartai / Europos standartizacijos leidiniai

Europos standartai / Europos standartizacijos leidiniai: konkretūs tikslai ir politika

63

Medicinos priemonės ir in vitro diagnostikos medicinos priemonės

Reglamentas (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių

Reglamentas (ES) 2017/746 dėl in vitro diagnostikos medicinos priemonių

Peržiūrėti esamus ir parengti naujus Europos standartus, taikomus projektuojant ir gaminant:

medicinos priemones, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2017/745 (MPR);

in vitro diagnostikos medicinos priemones, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2017/746 (IVPR).

Standartai bus taikomi projektavimui ir gamybai, rizikos valdymui ir ekonominės veiklos vykdytojų bei rėmėjų pareigoms, įskaitant prievoles, susijusias su:

kokybės valdymo sistemomis;

rizikos valdymu;

klinikiniais bandymais ir veiksmingumo tyrimais

klinikiniu įvertinimu.

Sklandaus bendrosios rinkos veikimo medicinos priemonių atžvilgiu užtikrinimas nustatant aukštus medicinos priemonių ir diagnostikos in vitro medicinos prietaisų kokybės ir saugos standartus. Jais turėtų būti sprendžiamos bendros tokių produktų saugos problemos ir taip užtikrinamas aukštas pacientų, naudotojų ir kitų žmonių sveikatos apsaugos ir saugos lygis.

64

Svarstyklės ir matavimo priemonės

Direktyva 2014/31/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su neautomatinių svarstyklių tiekimu rinkai, suderinimo

Direktyva 2014/32/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo priemonių tiekimu rinkai, suderinimo

Parengti naujus arba peržiūrėti esamus Europos standartus, siekiant paremti pažangiausių technologijų taikymą svarstyklėms ir matavimo priemonėms.

i)

Visuomenės apsauga nuo neteisingų rezultatų, gautų per svėrimo operacijas naudojant neautomatines svarstykles, kai jos naudojamos tam tikrų kategorijų reikmėms;

ii)

tinkamų ir atsekamų matavimo priemonių, kurios gali būti naudojamos įvairioms matavimo užduotims, kurios daro tiesioginį ir netiesioginį poveikį kasdieniam žmonių gyvenimui, atlikti, skatinimas. Šios užduotys vykdomos viešojo intereso, visuomenės sveikatos, saugos ir tvarkos, aplinkos apsaugos, vartotojų apsaugos, mokesčių ir muitų rinkimo ir sąžiningos prekybos tikslais. Jas vykdant gali būti reikalinga naudoti teisiškai kontroliuojamas matavimo priemones.

65

Geležinkelių sistemos sąveika

Direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje

Parengti naujus arba peržiūrėti esamus Europos standartus ir standartizacijos leidinius, kad būtų remiamas Direktyvos (ES) 2016/797 taikymas.

Pagrindinis tikslas – užtikrinti aukštą geležinkelių sistemos sąveikos lygį, atsižvelgiant į technologinius (skaitmeninius) pokyčius ir ekologinius (žaliuosius) apribojimus.

66

Žemoji įtampa

Direktyva 2014/35/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrose įtampos ribose skirtų naudoti elektros įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo

Esamų standartų peržiūra ir naujų standartų rengimas Direktyvoje 2014/35/ES nustatytų esminių reikalavimų taikymui paremti.

Užtikrinti, kad darnieji standartai, kuriais remiamas Žemosios įtampos direktyvoje 2014/35/ES nustatytų esminių reikalavimų taikymas, būtų atnaujinti ir atitiktų naujas pažangiąsias technologijas. Tie darnieji standartai, kurių nuorodos bus paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, reikš atitikties atitinkamiems esminiams reikalavimams prielaidą.

Taigi bus užtikrinta, kad tinkamai įrengti, prižiūrimi ir pagal numatytą paskirtį naudojami elektros įrenginiai nekels pavojaus žmonių ir naminių gyvūnų ar turto saugai.

67

Duomenų žodynas finansų sektoriaus priežiūros institucijoms skirtoms ataskaitoms rengti

COM(2021) 798, ES finansinių paslaugų priežiūros duomenų strategija

Reglamentas (ES) 2019/876, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su sverto koeficientu, grynojo pastovaus finansavimo rodikliu, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimais, sandorio šalies kredito rizika, rinkos rizika, pagrindinių sandorio šalių pozicijomis, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijomis, didelėmis pozicijomis, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 648/2012

Naujo Europos standarto, skirto finansų sektoriuje veikiančių subjektų duomenų, teikiamų atitinkamoms institucijoms finansų priežiūros tikslais, ir duomenų, viešai atskleidžiamų įvairiose teisinėse sistemose, turiniui ir formatui aprašyti, rengimas.

Standartu turėtų būti užtikrinta, kad duomenys būtų aprašyti struktūrizuotai, išsamiai, nuosekliai ir nedviprasmiškai, vartojant teisės aktuose įtvirtintas sąvokas, kad būtų nustatytas aiškus ryšys tarp surinktų ir (arba) atskleistų duomenų elementų ir atitinkamų teisės aktų specifikacijų.

Ilgalaikis tikslas – modernizuoti ES priežiūrinę atskaitomybę ir įdiegti sistemą, leidžiančią teikti tikslius, nuoseklius ir savalaikius duomenis ES ir nacionalinėms priežiūros institucijoms, kartu visoms susijusioms šalims kuo labiau sumažinant bendrą atskaitomybės naštą.

Duomenų standartizavimas ir bendras sutarimas dėl duomenų, renkamų ir atskleidžiamų taikant įvairias teisėkūros sistemas, padės lengviau naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir supaprastins duomenų perdavimą, patvirtinimą ir analizę.

68

Antropometriniai mašinų saugos aspektai

Reglamentas (ES) 2023/1230 dėl mašinų

Antropometrinių tyrimų atlikimas, kaip antai antropometrinių duomenų, reprezentatyvių ES gyventojų populiacijos atžvilgiu, rinkimas, arba praktinių seminarų organizavimas gamintojams, naudotojams ir standartizavimo funkcijų vykdytojams siekiant kuo labiau sumažinti arba panaikinti įrangos operatoriaus patiriamą nepatogumą, nuovargį ir fizinį bei psichologinį stresą, kad būtų atsižvelgiama į įvairius operatoriaus kūno matmenis, stiprumą ir ištvermę. Tokie duomenys taip pat turėtų apimti kūno dalių, ypač galūnių ir jų galų, matmenis, kad būtų išvengta sąlyčio su mašina per angas rizikos.

Pagrindinis tikslas – atlikti antropometrinius tyrimus, pavyzdžiui, atnaujinant esamus ir renkant trūkstamus antropometrinius duomenis, reprezentatyvius ES gyventojų populiacijos atžvilgiu, arba organizuoti praktinius seminarus naudotojams, gamintojams ir standartizavimo funkcijų vykdytojams. Šie duomenys būtini tam, kad būtų galima parengti standartus ir galiausiai kurti mašinas, kurias dauguma ES operatorių galėtų saugiai naudoti.

69

Antropometriniai asmeninių apsaugos priemonių aspektai

Reglamentas (ES) 2016/425 dėl asmeninių apsaugos priemonių

Atlikti antropometrinius tyrimus, kaip antai rinkti antropometrinius duomenis, kurie būtų reprezentatyvūs ES gyventojų populiacijos atžvilgiu, arba organizuoti praktinius seminarus gamintojams, naudotojams ir standartizavimo funkcijų vykdytojams, kad AAP būtų galima pritaikyti prie didžiausios įmanomos ES naudotojų dalies morfologijos visomis tinkamomis priemonėmis, kaip antai tinkamomis pritaikymo ir pritvirtinimo sistemomis arba tinkamo dydžio priemonių parūpinimu.

Pagrindinis tikslas – atlikti antropometrinius tyrimus, pavyzdžiui, atnaujinti esamus ir surinkti trūkstamus antropometrinius duomenis, reprezentatyvius ES gyventojų populiacijos atžvilgiu, arba organizuoti praktinius seminarus naudotojams, gamintojams ir standartizavimo funkcijų vykdytojams. Šie duomenys yra būtini siekiant parengti standartus ir galiausiai kurti produktus, kuriais dauguma naudotojų ES galėtų saugiai naudotis.

70

Asmeninės apsaugos priemonės

Reglamentas (ES) 2016/425 dėl asmeninių apsaugos priemonių

Parengti naujus arba peržiūrėti esamus Europos standartus, kad būtų remiamas pažangiausių technologijų taikymas asmeninėms apsaugos priemonėms.

Pagrindinis tikslas – užtikrinti naudotojų sveikatos apsaugą bei saugą ir laisvą asmeninių apsaugos priemonių judėjimą vidaus rinkoje. Be to, darnieji Europos standartai palengvins patekimą į rinką, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

71

Statybos produktai

Reglamentas (ES) 2024/3110, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros taisyklės

Statybos produktų eksploatacinių savybių vertinimo Europos standartų rengimas ir atnaujinimas:

plokščiojo stiklo, profiliuotojo stiklo ir stiklo blokų produktų;

kaminų, dūmtakių ir specialių produktų;

termoizoliacinių produktų ir kompozitinių izoliacinių rinkinių bei sistemų;

cemento, statybinių kalkių ir kitų hidraulinių rišiklių;

durų, langų, langinių, vartų ir atitinkamų apkaustų;

gelžbetonio armatūros ir įtempiamojo plieno betonui (ir pagalbinių įrenginių) – rinkinių po įtempimo.

Pagrindinis tikslas – atnaujinti standartus, juos pritaikant prie naujosios reglamentavimo sistemos, ir skirti dėmesio eksploatacinėms produktų savybėms Reglamente apibrėžtų pagrindinių reikalavimų statiniams atžvilgiu, taip pat įtraukiant aplinkosauginio tvarumo vertinimą.

72

Pavojingųjų medžiagų statybos produktuose išsiskyrimas ir spinduliuotė

Reglamentas (ES) 2024/3110, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros taisyklės

Pavojingųjų medžiagų statybos produktuose patekimo į aplinką, išsiskyrimo, kiekio ir spinduliuotės vertinimo bandymų metodų parengimas.

Pagrindinis tikslas – nustatyti statybos produktų eksploatacinių savybių vertinimo, atsižvelgiant į pavojingųjų medžiagų patekimą į aplinką, išsiskyrimą, kiekį ir spinduliuotę, metodus.

73

Gaisro poveikis pastatų fasadams

Reglamentas (ES) 2024/3110, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros taisyklės

Bandymų metodų, skirtų išoriniam gaisro poveikiui pastatų fasadams vertinti, sukūrimas.

Pagrindinis tikslas – nustatyti metodus, kuriuos taikant būtų nustatomas fasadų atsparumas išoriniam gaisro poveikiui. Bus nustatyti du metodai – vidutinio ir didelio masto fasado bandymai. Šiuo bandymo metodu bus vertinamas bent ugnies sklidimas fasadu ir jo dalių kritimas.

74

Dviračių infrastruktūros ir susisiekimo planavimas

Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1926, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/40/ES nuostatos dėl informacijos apie keliavimą daugiarūšiu transportu paslaugų teikimo (iš dalies pakeistas 2023 m. lapkričio 29 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2024/490)

Europos deklaracija dėl dviračių transporto (C/2024/2377)

Europos standartų parengimas dėl dviračių eismo tinklo, įskaitant tokias savybes kaip dviračių tako paviršiaus kokybė ir dvipusis eismas; dviračių skaičiavimo duomenys (pvz., skaitiklių vieta, infrastruktūros tipas, skaičiuojami judėjimo būdai, judėjimo kryptis ir pravažiavimų skaičius); dviratininkų elgesio duomenys (pvz., staigaus posūkio pasirinkimas, maršruto pasirinkimas, kelionės greitis ir laukimo laikas); taip pat dviračių statymas, užtikrinant suderinimą su atitinkamomis keitimosi duomenimis ir transporto modeliavimo sistemomis.

Pagrindinis tikslas – remti tikralaikį maršrutų planavimą, optimizuoti dviračių susisiekimo infrastruktūrą ir gerinti eismo valdymą standartizuojant duomenis apie dviračių tinklus, statymą ir dviratininkų elgesį. Tai bus naudinga judumo planuotojams, maršrutų plėtotojams ir transporto modeliams.

75

Žaislų sauga

Direktyva 2009/48/EB dėl žaislų saugos

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl žaislų saugos, kuriuo panaikinama Direktyva 2009/48/EB

COM/2023/462 final

Naujų standartų, apimančių LED žibintų žaisluose, kuriems taikoma Direktyva 2009/48/EB, technines specifikacijas, rengimas.

Naujų darniųjų standartų, kuriais bus padedama įgyvendinti siūlomą reglamentą, parengimas.

Šio veiksmo tikslas – užtikrinti aukštą vaikų, žaidžiančių žaislais, sveikatos apsaugos ir saugos lygį, taip pat laisvą žaislų judėjimą Sąjungoje.

76

Elektromagnetinis suderinamumas

Direktyva 2014/30/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo

Esamų standartų peržiūra ir naujų standartų rengimas Direktyvoje 2014/30/ES nustatytų esminių reikalavimų taikymui paremti.

Užtikrinti, kad darnieji standartai, kuriais remiamas Direktyvoje 2014/30/ES nustatytų esminių reikalavimų taikymas, būtų atnaujinti ir toliau atspindėtų visuotinai pripažintas pažangiausias technologijas.

77

Radijo įranga

Direktyva 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo

Parengti naujus standartus, kuriais būtų padedama įgyvendinti Direktyvą 2014/53/ES, ir peržiūrėti esamus standartus.

Užtikrinti, kad darnieji standartai, kuriais remiamas Direktyvoje 2014/53/ES nustatytų esminių reikalavimų taikymas, būtų atnaujinti ir toliau atspindėtų visuotinai pripažintas pažangiausias technologijas.

78

Vartojimo gaminių saugos standartai

Reglamentas (ES) 2023/988 dėl bendros gaminių saugos

Bendradarbiaujant su Komisijos Vartotojų saugos tinklo ekspertų grupe, parengti arba peržiūrėti Europos standartus, kuriais būtų padedama įgyvendinti Reglamentą (ES) 2023/988 dėl bendros gaminių saugos, daugiausia dėmesio skiriant vaikams skirtiems gaminiams, gimnastikos įrangai, žiebtuvėliams ir kitiems gaminiams, patenkantiems į to reglamento taikymo sritį. Tai apima vaikų saugos didinimą vidaus žaliuzių, virvelinių langų dangų ir saugos įtaisų atžvilgiu, taip pat gimnastikos ir stacionariosios įrangos bei langų ir balkonų durų uždarymo įtaisų saugos didinimą.

Pagrindinis tikslas – didinti gaminių saugą pagal Reglamentą (ES) 2023/988 dėl bendros gaminių saugos, užtikrinant, kad į dabartinius standartus būtų įtrauktos naujausios mokslo žinios ir jie atitiktų esminius teisės aktų reikalavimus.


(1)   ES tęstiniame IRT standartizacijos plane pateikta išsamesnė IRT standartizacijos, reikalingos ES politikai ir reglamentavimui remti, apžvalga.


ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/1818/oj

ISSN 1977-0960 (electronic edition)