Pranešėjas : Thibaut GUIGNARD (FR/EPP), Plœuc-l’Hermitage meras

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK),

Bendrosios pastabos

1.

pažymi, kad 80 proc. Europos teritorijos sudaro kaimo vietovės, kurios dažnai jaučiasi vis labiau marginalizuotos, jose taip pat didėja euroskepticizmas;

2.

pabrėžia, kad nuo 1991 m. kaimo vietovėse LEADER metodas, kuris vėliau buvo įtrauktas į politikos priemonę „Bendruomenės inicijuota vietos plėtros strategija“ (BIVP) ir taikomas pasitelkiant vietos veiklos grupes, įrodė galintis sutelkti vietos subjektus ir juos įgalinti įgyvendinti novatoriškas ir pritaikytas strategijas. Taip prisidedama prie Europos tikslų įgyvendinimo teikiant iniciatyvas grindžiamas šių vietovių realijomis;

3.

pabrėžia šių teritorinių metodų demokratinę pridėtinę vertę. BIVP strategija, kuria stiprinamas tiesioginis vietos bendruomenių dalyvavimas apibrėžiant jų pačių vystymąsi, prisidedama prie pagrindinių ES vertybių, pavyzdžiui, piliečių dalyvavimo ir socialinės sanglaudos, rėmimo. Vietos veiklos grupių kaimo vietovėse veiksmai yra tikra Europos Sąjungos vizitinė kortelė. Būtent per vietos veiklos grupes kaimo vietovių suinteresuotieji subjektai puoselėja ryšius su ES. Naujojo europinio bauhauzo (NEB) iniciatyva taip pat pripažįstama, kad bendruomenė yra veiksmams tinkamas lygmuo, kuriame rezultatai gali būti nedelsiant taikomi, matomi ir juntami ir kuriame įvairios veiklos sritys gali būti sujungtos į visumą (1);

4.

reiškia apgailestavimą dėl praleistos galimybės „Ilgalaikę ES kaimo vietovių viziją“ oficialiai įtvirtinti parengiant baltąją knygą, suteikiančią organizacinius įgaliojimus, taip pat dėl to, kad neparengta Europos kaimo darbotvarkė, nepaisant raginimo 2018 m. spalio 3 d. Europos Parlamento rezoliucijoje; be to, apgailestauja, kad Komisijos komunikatas buvo paskelbtas pavėluotai ir tai sutrukdė jį visapusiškai integruoti į dabartinę programavimo sistemą, ir su susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad nepakankamai dėmesio skiriama integruoto teritorinio vystymosi ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) principams;

5.

apgailestauja, kad dabartinėmis aplinkybėmis kaimo vietovės, kurios yra tikras Europos atspindys, pernelyg dažnai marginalizuojamos. Nors šios teritorijos susiduria su nuolatiniais iššūkiais, kaip antai demografiniai pokyčiai, perėjimas prie skaitmeninių technologijų, poreikis plėtoti tvarų žemės ūkį, kuriame būtų gaminamas įperkami aukštos kokybės produktai, ir prisitaikymas prie klimato kaitos, joms skirta politika nepakankamai koordinuojama. Todėl jos labai atsilieka tokiose srityse kaip demokratinis dalyvavimas, prieiga prie pagrindinių paslaugų ir infrastruktūros bei įsidarbinimo galimybės (2). Tokia padėtis kenkia Europos įvaizdžiui, silpnina pastangas stiprinti ES regionų ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir skatina neraminantį euroskepticizmą, kuris kelia grėsmę Sąjungos vienybei ir stabilumui;

6.

ragina, atsižvelgiant į naujausius tyrimus ir ataskaitas (3), stiprinti ir tikslingiau nukreipti teritorinę (vietos poreikiais grindžiamą) politiką didinant BIVP (LEADER) priemonės pajėgumus, kad būtų patenkinti didėjantys kaimo plėtros ir teritorinės sanglaudos reikalavimai. Šios programos įrodė, kad veiksmingai įgalina kaimo vietoves, tačiau dabar jas reikia pritaikyti, kad būtų galima spręsti ateities uždavinius;

7.

pabrėžia, kad BIVP (LEADER), kuri jau išbandyta ir gerai žinoma priemonė visose Europos kaimo vietovėse, turėtų būtų visapusiškai integruota į ES ilgalaikę kaimo vietovių viziją ir padėti siekti jos tikslų; teigia, kad specialiai pritaikytų ir integruotų priemonių, tokių kaip bendruomenės inicijuota vietos plėtra, stiprinimas didina pritarimą šiai politikai regionuose ir padeda plėtoti vietos poreikiais grindžiamą požiūrį į sanglaudos politiką;

8.

ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti BIVP (LEADER) pajėgumais ir primena būtinybę išlaikyti pakankamą šios priemonės finansavimą, kad būtų išsaugota ir atkurta gyvybinga ir klestinti kaimo vietovių ekonomika;

9.

prašo šiuos klausimus apsvarstyti platesniame kontekste, konkrečiai atsižvelgiant į kaimo vietovėms skiriamo ES finansavimo susiskaidymą. Nors patirtis patvirtina, kad Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) daugiausia prisidėjo prie kaimo vietovių plėtros, pastaraisiais metais padidinus bendros žemės ūkio politikos tikslus liko labai mažai erdvės kaimo infrastruktūros ir paslaugų bei apskritai vietos plėtros klausimams;

10.

ragina Komisiją užtikrinti, kad visos valstybės narės tinkamai atsižvelgtų į integruotą ir bendruomenės lemiamą teritorinį aspektą, ir įvertinti jo įgyvendinimą ir poveikį bendros žemės ūkio politikos strateginiuose planuose, partnerystės susitarimuose dėl sanglaudos politikos programų ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose;

11.

mano, kad kiti fondai kaimo vietovėms suteikia galimybių ir sprendimų: Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Europos socialinis fondas + (ESF +) ir Teisingos pertvarkos fondas (TPF);

12.

ragina visų Europos struktūrinių fondų lėšomis remti darbo vietų kūrimą, socialinę įtrauktį, paslaugas kaimo gyventojams, inovacijas ir konkurencingumą kaimo ekonomikoje ir kurti tinkamą infrastruktūrą kaimo bendruomenėms, įskaitant pakankamą kiekį deramo ir įperkamo būsto. Dalis šių lėšų turėtų būti skirta teritoriniam požiūriui pasienio kaimo vietovėse stiprinti pasitelkiant BIVP, skirtą ne žemės ūkio kaimo plėtrai, ir papildyti pagal LEADER metodą remiamus veiksmus. Tai taip pat bus pagrindinis būdas, padėsiantis spręsti nepasitenkinimo geografijos problemą;

13.

mano, kad būtina supaprastinti galimybes gauti ES finansavimą ir procedūras taikant nuoseklų ir lankstų požiūrį į teritorinį vystymąsi, visų pirma kaimo vietovėse, tuo pat metu toliau laikytis daugiapakopio valdymo ir partnerystės principų, visų pirma žvelgiant iš būsimos ES plėtros perspektyvos;

Sudaryti palankesnes sąlygas kaimo vietovėms gauti finansavimą

14.

pabrėžia, kad svarbu plėtoti nuoseklų ir lankstų požiūrį į teritorijų finansavimą. Šiuo tikslu bus supaprastintos ir palengvintos galimybės gauti ES lėšų taikant visus fondus apimantį metodą;

15.

rekomenduoja skatinti naudoti finansavimą iš kelių fondų, kol bus nustatyta nauja strategija, ir visų pirma mažinti pernelyg didelę su dabartinėmis procedūromis susijusią biurokratiją;

16.

rekomenduoja raginti vadovaujančiąsias institucijas iki 2021–2027 m. programavimo laikotarpio pabaigos pasinaudoti lankstesnio LEADER finansavimo geriausios praktikos pavyzdžiais;

17.

siūlo sukurti naujas įgyvendinimo priemones, kuriomis būtų stipriau remiama vietos subjektų vykdoma vietos plėtra (BIVP (LEADER)) 27 valstybėse narėse po 2027 m. Šios priemonės būtų grindžiamos bendro rezervo principu, kuris apimtų šiuos aspektus: a) rezervą sudaro pagrindinis fondas, kurio valdymo reglamento nuostatos būtų taikomos kitų prisidedančių fondų įnašams, pavyzdžiui, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), „Europos socialinis fondas +“ (ESF +) ir Teisingos pertvarkos fondas (TPF); b) supaprastintos taisyklės taikomos mažiems projektams siekiant sumažinti administracinę naštą, tenkančią fondo lėšų gavėjams, ir supaprastinti sąlygas gauti finansavimą novatoriškoms ir specifiniams teritorijų poreikiams pritaikytoms vietos iniciatyvoms. Pirmenybė būtų teikiama vienkartinėms išmokoms, kurių veiksmingumas jau įrodytas Estijoje ir Lenkijoje; c) kiekviename atitinkamame fonde nustatoma privaloma BIVP finansavimo procentinė dalis (rezervavimo mechanizmas), taip užtikrinant reikšmingą paramą pažeidžiamiausioms teritorijoms, visų pirma kaimo, priemiesčių, kalnų, salų ir pasienio teritorijoms. Šis naujas valdymo metodas leistų visapusiškai įgyvendinti Lisabonos sutartį, nes būtų stiprinama teritorinė sanglauda ir skatinama optimaliai panaudoti valstybėms narėms skirtus finansinius paketus, visų pirma kaimo vietovėse.

Remtis vietos veiklos grupių dinamika ir įtraukti suinteresuotuosius subjektus

18.

ragina pripažinti strateginį vietos veiklos grupių vaidmenį nacionaliniu ir regionų lygmenimis; kai kurios jų veikia nuo 1991 m. kaip novatoriškų sprendimų, pritaikytų prie kaimo vietovių poreikių, iniciatorės. Šios vietos struktūros, kurias sudaro vietos ekspertai, gerai žino vietos ypatumus ir vystymosi svertus;

19.

ragina vadovaujančiąsias institucijas instituciniu lygmeniu labiau pripažinti vietos veiklos grupių svarbą ir remti jų pastangas rengti kaimo plėtros strategijas. Vietos veiklos grupėms reikia suteikti daugiau išteklių ir savarankiškumo, kad jos galėtų kuo labiau padidinti savo teritorinį poveikį. Šių grupių vaidmuo neapsiriboja vien tik projektų įgyvendinimu: jos yra pagrindinės teritorinės sanglaudos ir vietos tinklų kūrimo dalyvės;

20.

reikia vykdyti tinkamą vietos veiklos grupių kontrolę. Reikėtų stebėti šių grupių veiksmus, kad būtų galima užtikrinti prieigą prie jų valdymo vienodomis sąlygomis, atsižvelgiant į nuopelnus ir pasiektus tikslus;

21.

Ragina vadovaujančiąsias institucijas toliau laikytis labiau holistinio ir dalyvavimu grindžiamo požiūrio į kaimo plėtrą. Pagrindinis vadovaujančiųjų institucijų tikslas turi būti teritorinė sanglauda ir vystymasis. Šiuo tikslu kaimo vietovėse turi būti stiprinama administravimo ir finansų inžinerija;

22.

ragina į vietos veiklos grupes įtraukti daugiau pilietinės visuomenės atstovų ir neapsiriboti tik jau dalyvaujančiais ekspertais ir privačiojo bei viešojo sektorių atstovais;

23.

prašo įtraukti daugiau moterų į sprendimus dėl LEADER projektų priimančius organus ir į BIVP ir ragina visas visuomenės amžiaus grupes – nuo jaunimo iki vyresnio amžiaus žmonių – dalyvauti planuojant ir kuriant projektus;

24.

ragina labiau atkreipti dėmesį į tai, kad pagal LEADER galima sudaryti sąlygas inovacijoms šiuo tikslu remiant novatoriškus projektus ir nesukuriant papildomos biurokratinės naštos;

25.

siūlo stiprinti komunikacijos ir švietimo BIVP (LEADER) klausimais pastangas, kad vietos subjektai galėtų visapusiškai pasinaudoti šios priemonės teikiama nauda. Vietos valdžios institucijos, ypač kaimo ir atokiose vietovėse, turi būti geriau informuojamos apie šios priemonės suteikiamas galimybes gauti Europos finansavimą;

26.

siūlo parengti mokymo programas vietos subjektams, visų pirma LEADER koordinatoriams ir išrinktiems atstovams, siekiant sustiprinti jų įgūdžius BIVP (LEADER) srityje. Šie mokymai turėtų padėti geriau suprasti esamas priemones, užtikrinti projektų valdymo stabilumą ir darbo grupių veiksmų tęstinumą, taip pat susitelkti į integruotas kaimo plėtros strategijas. Daugiausia dėmesio reikėtų skirti inovacijoms, įgūdžių įgijimui, finansavimo iš kelių fondų metodams ir veiksmingam BIVP (LEADER) mechanizmų naudojimui siekiant skatinti tvarią kaimo plėtrą; primygtinai reikalauja kaimo projektų vykdytojams sudaryti sąlygas finansuoti teritorijų inžineriją, kad būtų stiprinamas ekonominis ir ekologinis atsparumas;

27.

ragina parengti specialiai pritaikytas paramos programas vietos veiklos grupėms, vietos asociacijoms ir kitiems galimiems paramos gavėjams. Tai padidintų jų informuotumą apie sanglaudos politikos lėšų naudojimą ir palengvintų projektų įgyvendinimą vietos lygmeniu iki 2021–2027 m. programavimo laikotarpio pabaigos;

28.

siūlo po 2027 m. sukurti mokymo programas, kuriose galės dalyvauti visi kaimo vietovių suinteresuotieji subjektai, įskaitant ES fondų valdymo institucijas, vietos išrinktus atstovus, vietos veiklos grupes ir kitus suinteresuotuosius subjektus. Šiomis programomis turėtų būti siekiama mokyti praktiškai taikyti pagrindinius BIVP (LEADER) principus, įgalinti veikti ir skatinti horizontalųjį valdymą, decentralizuotai priimti sprendimus ir organizuoti veiklą;

29.

ragina skatinti tęstinį mokymą. Tuo būdu būtų kompensuota dažna LEADER koordinatorių kaita, ypač šalyse, kuriose ši kaita yra itin didelė, ir pagerintas lėšų valdymas vietos lygmeniu ugdant geresnį finansavimo ir teritorinio valdymo mechanizmų supratimą;

Didinti pasitikėjimą BIVP ir LEADER

30.

ragina skatinti suinteresuotųjų subjektų tarpusavio pasitikėjimą, kad būtų padidintas BIVP veiksmingumas. Keliose valstybėse narėse BIVP, visų pirma įgyvendinama pasitelkiant LEADER, pasirodė esanti lanksti ir veiksminga priemonė, ypač ten, kur vietos vyriausybės ir valdžios institucijos parodė pasitikėjimą šiomis priemonėmis. Pasitikėjimas yra labai svarbus sėkmingam šių teritorinių priemonių įgyvendinimui;

31.

ragina parengti Europos Komisijos, valstybių narių, valdymo institucijų, vietos veiklos grupių ir projektų vykdytojų tarpusavio pasitikėjimo susitarimą. Šiuo susitarimu turėtų būti siekiama vengti perteklinio reglamentavimo ir jį sumažinti bei sumažinti skirtingų lygmenų valdžios institucijos atliekamų patikrų skaičių, kartu užtikrinti griežtą lėšų valdymą. Būtina rasti pusiausvyrą tarp apsaugos nuo rizikos ir sklandžios galimybės gauti ES finansavimą;

32.

siūlo skatinti taikyti išankstinio finansavimo ir išankstinio mokėjimo schemas mažiems projektams visose valstybėse narėse, visų pirma verslininkų, asociacijų ar MVĮ vykdomiems projektams. Šiuo metu tokių projektų finansavimas dažnai kompensuojamas tik atlikus darbus, o tai trukdo kai kuriems vietos subjektams, neturintiems finansinių pajėgumų, skirti reikiamas lėšas;

33.

siekiant skatinti naudotis išankstinio finansavimo galimybėmis, ragina dalytis valstybių narių, kurios jau tuo naudojasi, patirtimi su tomis valstybėmis narėmis, kurios šia galimybe naudojasi rečiau, kad tokia praktika taptų įprasta. Be to, ragina nustatyti mechanizmą, kuriuo būtų užtikrintas sistemingas pradinės įmokos, sudarančios 80 proc. skirtos dotacijos, mokėjimas, kai tik projektas patvirtinamas;. Šios mechanizmo tikslas – sumažinti grynųjų pinigų srautų sunkumus, su kuriais susiduria projektų vykdytojai, ypač kaimo ir pažeidžiamiausiose vietovėse, kartu padidinti Europos finansavimo veiksmingumą ir prieinamumą;

Didinti savarankiškumą vietos lygmeniu kartu stiprinant kontrolę Europos lygmeniu

34.

ragina skatinti ir dažniau taikyti tinkamumo kaimo vietovėms tikrinimo mechanizmą rengiant Europos teisės aktus ir institucines sistemas. Tai visų pirma taikoma kitai daugiametei finansinei programai, taip pat valstybių narių nacionalinei ir regioninei politikai;

35.

siūlo visiems atitinkamiems Europos Komisijos generaliniams direktoratams bent du kartus per programavimo laikotarpį atlikti politikos, už kurią jie yra atsakingi, teritorinio poveikio vertinimą. Šie vertinimai leistų nustatyti tikslesnius atskaitos taškus ir būdus, kaip geriau Europos politiką susieti su kaimo vietovių ypatumais;

36.

ragina valstybes nares atlikti išsamius savo kaimo plėtros vidaus politikos vertinimus pagal bendrą metodiką, kurią turės pasiūlyti Europos Komisija. Šie vertinimai leis geriau atsižvelgti į kaimo vietovių poreikius ir padidins nacionalinės ir Europos politikos nuoseklumą;

37.

rekomenduoja įvertinti, ar veiklos rezultatais grindžiamas metodas galėtų būti padėti padidinti kaimo vietovėms skirtos politikos veiksmingumą. Tačiau tam reikėtų dalį finansavimo nukreipti į konkrečių ir išmatuojamų tikslų įgyvendinimą, siekiant užtikrinti, kad ištekliai būtų skiriami ten, kur jie daro realų ir ilgalaikį poveikį.

---

(1)   Naujasis europinis bauhauzas, 2023 m., p. 5–6.

(2)  Perpiña Castillo, C., Jacobs-Crisioni, C., Barranco, R., Curtale, R., Kompil, M., Vallecillo, S., Auteri, D. et Dijkstra, L., Opportunities and challenges for remote rural areas in the European Union, Europos Komisija, Ispra, 2023 m., JRC135398; Vilcu, R., Van den Bossche, L., Altman, N., Ziegler, V., Salle, E., Zomer, B. (2023 m.); Empowering rural areas in multi-level governance processes , Pozicijos dokumentas SHERPA.

(3)  Europos Komisija, Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas, Evaluation on the impact of LEADER on Balanced Territorial Development, Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, 2024 m.;

Europos Komisija, Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas, Münch, A., Gorny, H., Badouix, M., Gaugitsch, R. et al., Study on funding for EU rural areas – Final report, Europos Sąjungos leidinių biuras, 2024 m.;

Europos Komisijos Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas, KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS, pridedamas prie Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl 9-osios sanglaudos ataskaitost.