1.   Įžanga

Pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV), jei Komisija kreipiasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – Teismas) dėl to, kad valstybė narė nevykdo pareigos pagal Sutartis, ji gali pasiūlyti Teismui skirti tai valstybei narei finansines sankcijas dviem atvejais:

—	jei valstybė narė nesiėmė būtinų priemonių ankstesniam Teismo sprendimui, kuriuo konstatuojamas Sąjungos teisės pažeidimas, įvykdyti (SESV 260 straipsnio 2 dalis) (1),

—	jei valstybė narė neįvykdė pareigos pranešti apie priemones, kuriomis pagal teisėkūros procedūrą priimta direktyva perkeliama į nacionalinę teisę (SESV 260 straipsnio 3 dalis).

Abiem atvejais Teismo skiriamas sankcijas gali sudaryti vienkartinė suma, skiriama dėl pažeidimo tęsimo iki sprendimo paskelbimo dienos arba visiško pareigos įvykdymo dienos, jei ji įvykdoma anksčiau, ir už kiekvieną dieną mokama periodinė bauda, siekiant paskatinti atitinkamą valstybę narę kuo greičiau nutraukti pažeidimą po sprendimo paskelbimo. Teismui pasiūlymus dėl finansinių sankcijų sumos teikia Komisija, tačiau sumas nustatyti turi Teismas, naudodamasis savo diskrecija (2) ir atsižvelgdamas į tai, kas, jo nuomone, yra tinkama tomis aplinkybėmis, taip pat proporcinga nustatytam pažeidimui ir valstybės narės mokumui (3).

Galimybė Teismui skirti valstybėms narėms finansines sankcijas, o Komisijai – prašyti taikyti tokias sankcijas suteikta 1992 m. Mastrichto sutartimi. Siekdama užtikrinti skaidrumą ir vienodą požiūrį, Komisija nuo 1996 m. paskelbė keletą komunikatų, kuriuose išdėstė politiką ir metodiką, kurias ji taiko apskaičiuodama finansines sankcijas. 2023 m. paskelbtu Komunikatu dėl finansinių sankcijų, taikomų vykdant pažeidimų nagrinėjimo procedūras (2) (toliau – 2023 m. komunikatas), Komisija peržiūrėjo ir pakeitė visus ankstesnius šios srities komunikatus. Skaičiai ir duomenys, naudoti finansinėms sankcijoms apskaičiuoti, buvo atnaujinti 2024 m. (3).

2023 m. komunikate Komisija nustatė valstybių narių mokumo apskaičiavimo metodą, grindžiamą valstybės narės bendruoju vidaus produktu (BVP) (2/3 vertės) ir atitinkamos valstybės narės gyventojų skaičiumi (1/3 vertės).

2024 m. balandžio 25 d. Teisingumo Teismas priėmė sprendimą byloje C-147/23, Komisija / Lenkija  (4), kuriame išnagrinėjo, inter alia, Komisijos 2023 m. komunikate nustatytą finansinių sankcijų apskaičiavimo metodą.

Tame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, kad Komisijos „[...] metodas grindžiamas prielaida, kad egzistuoja ryšys tarp valstybės narės gyventojų skaičiaus ir jos mokumo, tačiau taip nebūtinai yra. Vadinasi, vadovaujantis šiuo metodu atsižvelgimas į demografinį kriterijų lemia koeficiento n atsiejimą nuo realaus atitinkamos valstybės narės mokumo, ir dėl to [...] gali būti nustatytas toks koeficientas n, kuris nebūtinai atitinka mokumą. […] Vadinasi, nustatant atitinkamos valstybės narės mokumą, koeficiento n apskaičiavimo metodas negali apimti atsižvelgimo į demografinį kriterijų ”. (5)

Atsižvelgiant į šią naujausią teismo praktiką, būtina peržiūrėti apskaičiavimo metodą, kurį Komisija naudoja siūlydama finansines sankcijas, taikomas vykdant pažeidimo nagrinėjimo procedūras. Visų pirma, remiantis Teisingumo Teismo sprendimu, apskaičiuojant valstybių narių mokumą arba koeficientą n (2023 m. komunikato 3.4 skirsnis) turėtų būti remiamasi tik valstybių narių BVP. Todėl šiuo komunikatu pakeičiamas 2023 m. komunikato 3.4 skirsnis ir jo I priedas, atitinkamas vertes atnaujinant naujausiais makroekonominiais duomenimis.

2.   Valstybių narių mokumas

Baudos dydžiu turėtų būti užtikrinama, kad sankcija būtų proporcinga ir atgrasanti. Atgrasomasis baudos poveikis turi du aspektus. Sankcija turi būti pakankamai didelė, kad būtų užtikrinta, jog:

—	valstybė narė pažeidimą nutrauktų (todėl ji turi būti didesnė nei nauda, kurią valstybė narė gauna nesilaikydama reikalavimo),

—	valstybė narė pažeidimo nebekartotų.

Sankcijų, kurios turi būti taikomos kaip atgrasymo priemonės, dydis skirsis priklausomai nuo valstybių narių mokumo. Šį atgrasomąjį poveikį atspindi koeficientas n. Jis apibrėžiamas kaip atitinkamos valstybės narės bendrojo vidaus produkto (BVP) (6) ir valstybių narių BVP vidurkio santykis. Šia verte išreiškiamas atitinkamos valstybės narės mokumas, palyginti su kitų valstybių narių mokumu, apskaičiuojamas taip:

Kaip nustatyta 2023 m. komunikato 4.2.2 skirsnyje, apskaičiuodama vienkartinę sumą Komisija taiko tą patį koeficientą n, kaip ir apskaičiuodama periodinę baudą.

Kiekvienos valstybės narės koeficientai n nustatyti priedo 3 punkte, o minimalios vienkartinės sumos – priedo 5 punkte.

Kaip nustatyta 2023 m. komunikato 5 skirsnyje, jei Komisija paprašys skirti finansines sankcijas Jungtinei Karalystei, ji taikys tą pačią formulę, kuri nustatyta šiame komunikate valstybių narių mokumui apskaičiuoti (7).

3.   Taikymo pradžios data

Šiame komunikate nustatytas taisykles ir kriterijus Komisija taikys visiems sprendimams kreiptis į Teismą pagal SESV 260 straipsnį po šio komunikato paskelbimo Oficialiajame leidinyje dienos.

---

(1)  Arba jei valstybė narė nesiėmė būtinų priemonių pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį priimtam Teismo sprendimui, kuriuo konstatuojamas sprendimo dėl valstybės pagalbos pažeidimas, įvykdyti.

(2)  Komisijos komunikatas 2023/C 2/01 „Finansinės sankcijos, taikomos vykdant pažeidimo nagrinėjimo procedūras“ (OL C 2, 2023 1 4, p. 1).

(3)  Komisijos komunikatas C/2024/360 „Finansinėms sankcijoms, dėl kurių skyrimo vykdant pažeidimų nagrinėjimo procedūrą Komisija teikia pasiūlymą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, apskaičiuoti naudojamų duomenų atnaujinimas“ (OL C, C/2024/1123, 2024 1 26).

(4)   2024 m. balandžio 25 d. Teisingumo Teismo (pirmosios kolegijos) sprendimas Komisija / Lenkija (C-147/23, EU:C:2024:346).

(5)  Sprendimo bylos C-147/23 84–86 punktai.

(6)  Šaltinis: nominalusis BVP, Eurostatas. Eurostatas reguliariai skelbia valstybių narių BVP duomenis (nama_10_gdp).

(7)  

.