Lietuvos išleistos naujos proginės apyvartinės 2 eurų monetos nacionalinė pusė

Apyvartinės eurų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė visoje euro zonoje. Siekdama informuoti visas šalis, kurių veikla susijusi su šiomis monetomis, ir plačiąją visuomenę, Komisija skelbia visų naujo eurų monetų dizaino variantų aprašą (1). Remiantis 2009 m. vasario 10 d. Tarybos išvadomis (2), euro zonos valstybėms narėms ir šalims, su Europos Sąjunga sudariusioms susitarimą dėl pinigų, kuriuo numatoma išleisti eurų monetas, suteikiama teisė išleisti tam tikrą proginių apyvartinių eurų monetų skaičių laikantis tam tikrų sąlygų – visų pirma tai turi būti tik 2 eurų nominalo monetos. Tokių monetų techninės charakteristikos yra tokios pat kaip kitų 2 eurų monetų, tačiau nacionalinėje pusėje yra proginis atvaizdas, turintis didelę simbolinę prasmę tai valstybei ar visai Europai.

Monetas leidžianti šalis – Lietuva.

Įamžinimo objektas – Lietuvos šiaudinių sodų rišimo tradicija, įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą.

Dizaino aprašas. Monetoje pavaizduotas stilizuotas šiaudinis sodas, sudarytas iš įvairaus dydžio geometrinių figūrų, kurių viena viršūnė nukreipta į viršų (dangų), kita – į apačią (požemį). Monetoje taip pat iškaltas įrašas „LIETUVA“, monetos išleidimo metai („2024“) ir Lietuvos monetų kalyklos ženklas. Šiaudinių sodų rišimas – dekoratyvinę ir apeiginę paskirtį turinti baltų kultūros tradicija, susijusi su gerove ir dvasingumu. Šios monetos nacionalinės pusės dizainą sukūrė Tomas Dragūnas.

Išorinėje dalyje (žiede) pavaizduota dvylika Europos Sąjungos vėliavos žvaigždučių.

Numatomas tiražas – 500 000 monetų.

Išleidimo data – 2024 m. ketvirtas ketvirtis.

---

(1)  Žr. OL C 373, 2001 12 28, p. 1, kur pavaizduotos visų 2002 m. išleistų eurų monetų nacionalinės pusės.

(2)  Žr. 2009 m. vasario 10 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadas ir 2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos rekomendaciją dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių (OL L 9, 2009 1 14, p. 52).