|
Europos Sąjungos |
LT C serija |
|
C/2025/296 |
2025 1 9 |
Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas
(C/2025/296)
Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.
PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ
„Cebreros“
PDO-ES-02348-AM02
Pranešimo data: 2024 m. spalio 10 d.
PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS
1. IŠ DALIES KEIČIAMI KAI KURIE ANALITINIAI PARAMETRAI
Aprašymas
|
— |
Baltojo ir rožinio vyno mažiausia faktinė alkoholio koncentracija sumažinta nuo 12 iki 11,5 proc., o raudonojo vyno – nuo 13 iki 12,5 proc. |
|
— |
Baltojo vyno mažiausias bendrasis rūgštingumas (vyno rūgšties) sumažintas nuo 4 iki 3,5 g/l; raudonojo ir rožinio vyno – nuo 4,5 iki 4 g/l, o brandinto raudonojo ir rožinio vyno – nuo 4 iki 3,5 g/l. |
Šis pakeitimas turi įtakos produkto specifikacijos 2 skirsnio a punktui ir bendrojo dokumento 4 skirsniui.
Tai standartinis pakeitimas, nes jis nėra nė vienas iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1143 dėl geografinių nuorodų 24 straipsnio 3 dalyje nurodytų pakeitimų.
Pagrindimas
Mūsų vietovėje augantys vynmedžiai pasižymi saldesnių vynuogių derliumi, todėl iš jų gaminami vynai būna didesnės alkoholio koncentracijos. Kita vertus, mūsų vynuogynuose jauni vynmedžiai sodinami aukščiau ir jie yra labiau vėdinami. Jų vynuogėse esančio cukraus kiekis bus mažesnis, todėl ir vynai bus mažesnės alkoholio koncentracijos.
Mažiausias bendrasis rūgštingumas sumažinamas daugiausia dėl pasikeitusių aplinkos sąlygų, kurias lėmė pastaraisiais metais padidėjusi vidutinė temperatūra. Papildomas veiksnys – kritulių trūkumas, dėl kurio apskritai sumažėjo visų vynuogių veislių rūgštingumas.
2. SUMAŽINAMA MAŽIAUSIA POTENCINĖ VYNUOGIŲ ALKOHOLIO KONCENTRACIJA
Aprašymas
Mažiausia potencinė vynuogių, skirtų raudoniesiems vynams gaminti, alkoholio koncentracija sumažinta nuo 12 iki 11,5 proc., o vynuogių, skirtų baltiesiems vynams gaminti, – nuo 11 iki 10,5 proc.
Pakeitimas turi įtakos specifikacijos 3 skirsnio b punkto 1 daliai ir bendrojo dokumento 5 skirsnio 1 daliai.
Tai standartinis pakeitimas, nes jis nėra nė vienas iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1143 dėl geografinių nuorodų 24 straipsnio 3 dalyje nurodytų pakeitimų.
Pagrindimas
Mūsų vietovėje augantys vynmedžiai pasižymi saldesnių vynuogių derliumi, todėl iš jų gaminami vynai būna didesnės alkoholio koncentracijos. Kita vertus, mūsų vynuogynuose jauni vynmedžiai sodinami aukščiau ir jie yra labiau vėdinami. Jų vynuogėse esančio cukraus kiekis bus mažesnis, todėl ir vynai bus mažesnės alkoholio koncentracijos.
3. PADIDINAMS DIDŽIAUSIAS VYNUOGIŲ DERLIUS IŠ HEKTARO
Aprašymas
Didžiausias leistinas vynuogių, skirtų SKVN „Cebreros“ žymimiems vynams gaminti, derlius padidintas nuo 6 000 iki 8 000 kg iš hektaro.
Keičiama produkto specifikacijos 5 skirsnio 1 dalis ir bendrojo dokumento 5 skirsnio 2 dalis.
Tai standartinis pakeitimas, nes jis nėra nė vienas iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1143 dėl geografinių nuorodų 24 straipsnio 3 dalyje nurodytų pakeitimų.
Pagrindimas
Pastaraisiais metais pasikeitė vynuogynų, iš kurių vynuogių pagaminti vynai žymimi SKVN „Cebreros“, sąlygos. Pirmoji produkto specifikacija buvo parengta vietovėje esančių vynuogynų nykimo laikotarpiu. Dauguma jų iš esmės nebuvo prižiūrimi, todėl derlius buvo nedidelis. Pastaraisiais metais vynuogynus imta prižiūrėti labiau – jie ariami, tręšiami ir pan. Dėl to daugelyje sklypų derlingumas gerokai išaugo.
Be to, naujai įregistruoti vynuogynai tankiai apsodintose vietovėse lemia didesnį derlių.
Galiausiai, remiantis Kastilijos ir Leono autonominės srities vyriausybės registrų duomenimis, per pastaruosius trejus metus buvo pateikta paraiškų pasodinti arba įregistruoti 82,5 ha naujų vynuogynų. Jauni vynmedžiai derlingesni nei seni vynmedžiai.
SKVN „Cebreros“ vietovėje užsiimama sausringos žemės vynininkyste. Tai reiškia, kad padidėjęs derlius nekenkia kokybei, nes tai yra derlius, kurį augalas užaugina natūraliai.
Todėl šiuo pakeitimu siekiama prisitaikyti prie naujos realybės, susijusios su vynuogynais SKVN „Cebreros“ vietovėje.
4. IŠ DALIES KEIČIAMOS ŽENKLINIMO NUOSTATOS
Aprašymas
|
— |
Nustatytas naujas ženklinimo terminas – „vino de parcel“ (liet. vynas iš konkretaus sklypo), kartu su jo naudojimo taisyklėmis. |
|
— |
Mažesnėms geografinėms vietovėms (Sierra de Gredos, Valle del Alberche, Valle del Tiétar, Valle de Iruelas) reikalavimas, kad 85 proc. naudojamų vynuogių būtų iš šių geografinių vietovių, buvo padidintas iki 100 proc. |
|
— |
Esamose mažesnėse geografinėse vietovėse, kurios buvo išvardytos produkto specifikacijos 5 skirsnyje ir kuriose pagamintas vynas turi būti žymimas terminu „Vino de Pueblo“ (liet. kaimo vynas), reikalavimas, kad 85 proc. vynuogių būtų iš šių geografinių vietovių, buvo padidintas iki 100 proc. |
|
— |
Nustatytos ir apibrėžtos naujos mažesnės geografinės vietovės. Tai yra kaimo vietovės (isp. parajes), kurių pavadinimai gali būti naudojami kartu su terminu „Vino de Paraje“, jei tenkinama sąlyga, kad vynas pagamintas tik iš toje kaimo vietovėje išaugintų vynuogių. |
Pakeitimas turi įtakos specifikacijos 8 skirsnio b punkto 3 daliai ir bendrojo dokumento 9 skirsniui.
Tai standartinis pakeitimas, nes jis nėra nė vienas iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1143 dėl geografinių nuorodų 24 straipsnio 3 dalyje nurodytų pakeitimų.
Pagrindimas
Vartotojai vis dažniau nori sužinoti, iš kur kilę jų geriami vynai, todėl gamintojai pageidauja vyno butelių etiketėse nurodyti papildomą informaciją, kad pabrėžtų ilgas kokybiškų vynuogių auginimo tradicijas turinčių kaimų ir geografinių vietovių svarbą. Taip pat tam, kad vartotojai galėtų gauti tikslią informaciją etiketėje, o tai reiškia, kad būtina reglamentuoti šių pavadinimų naudojimo sąlygas.
Šioms kategorijoms priskiriami vynai turi būti aukščiausios kokybės, o atsekamumas privalomas siekiant garantuoti, kad vynai iš tiesų pagaminti etiketėje nurodytoje geografinėje vietovėje. Tai padidins SKVN „Cebreros“ žymimų vynų asortimentą ir pagerins jos įvaizdį ekspertų ir vartotojų akyse.
BENDRASIS DOKUMENTAS
1. Pavadinimas (-ai)
Cebreros
2. Geografinės nuorodos tipas
SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda
3. Vynuogių produktų kategorijos
|
1. |
Vynas |
3.1. Kombinuotosios nomenklatūros kodas
|
— |
22 – NEALKOHOLINIAI IR ALKOHOLINIAI GĖRIMAI BEI ACTAS 2204 – Vynas iš šviežių vynuogių, įskaitant pastiprintus vynus; vynuogių misa, išskyrus priskiriamą 2009 pozicijai. |
4. Vyno (-ų) aprašymas
1. Baltieji vynai
TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS
Baltieji vynai gali būti nuo šiaudų iki aukso geltonumo atspalvių, skaidrūs ir ryškūs. Šių vynų aromatas vaisiškas. Jie yra aromatingi, subalansuoto ir glotnaus skonio. Statinėse brandinti vynai taurės kraštuose gali būti aukso spalvos, aromatas – labiau prisirpusių vaisių, ragaujant juntamas sodrumas.
|
* |
Ilgiau nei vienus metus brandintų vynų didžiausias lakusis rūgštingumas: 16,67 miliekvivalento viename litre iki 10 tūrio proc., padidėja 1 miliekvivalentu viename litre sulig kiekvienu alkoholio koncentracijos laipsniu, viršijančiu 10 tūrio proc. Šie vynai gali viršyti Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/934 I priedo C dalies 1 punkte nustatytas ribas, jei jie atitinka šio priedo 3 skirsnyje nustatytas sąlygas. |
|
* |
Ilgiau nei šešis mėnesius brandintų vynų didžiausias lakusis rūgštingumas: 3,5 g/l vyno rūgšties (46,67 miliekvivalento viename litre). |
|
* |
Šiame dokumente nenurodyti analitiniai parametrai atitinka galiojančias taisykles. |
Bendrosios analitinės savybės
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %): – |
|
— |
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %): 11,5. |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas: 3,5 g/l vyno rūgšties |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre): 13,33. |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre): 160. |
2. Rožiniai vynai
TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS
Rožiniai vynai yra skaidrūs ir ryškūs, o jų spalva – nuo blyškiai rausvos iki braškių arba aviečių raudonumo. Paprastai jiems būdingi raudonų ir (arba) juodų vaisių poskoniai, ragaujant jie yra vidutinės struktūros. Statinėse brandinti vynai gali įgauti daugiau oranžinių atspalvių, vaisių poskoniai gali būti ne tokie intensyvūs, juntamas medžio pokvapis.
|
* |
Ilgiau nei vienus metus brandintų vynų didžiausias lakusis rūgštingumas: 16,67 miliekvivalento viename litre iki 10 tūrio proc., padidėja 1 miliekvivalentu viename litre sulig kiekvienu alkoholio koncentracijos laipsniu, viršijančiu 10 tūrio proc. Šie vynai gali viršyti Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/934 I priedo C dalies 1 punkte nustatytas ribas, jei jie atitinka šio priedo 3 skirsnyje nustatytas sąlygas. |
|
* |
Ilgiau nei 12 mėnesių brandintų vynų didžiausias lakusis rūgštingumas: 3,5 g/l vyno rūgšties (46,67 miliekvivalento viename litre). |
|
* |
Šiame dokumente nenurodyti analitiniai parametrai atitinka galiojančias taisykles. |
Bendrosios analitinės savybės
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %): – |
|
— |
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %): 11,5. |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas: 4 g/l vyno rūgšties |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre): 13,33. |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre): 160. |
3. Raudonieji vynai
TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS
Raudonieji vynai yra skaidrūs, vyšnių raudonumo spalvos su violetiniais atspalviais. Paprastai jiems būdingi raudonų ir juodų vaisių pokvapiai, taip pat subalansuotas rūgštingumas ir struktūra. Dėl to jie subtilūs ir elegantiški. Statinėse brandinti vynai išlaiko savo vaisių poskonį kartu su medžio pokvapiais, tampa švelnesni, įgauna ilgiau išliekantį skonį ir plytų raudonumo atspalvių.
|
* |
Ilgiau nei vienus metus brandintų vynų didžiausias lakusis rūgštingumas: 16,67 miliekvivalento viename litre iki 10 tūrio proc., padidėja 1 miliekvivalentu viename litre sulig kiekvienu alkoholio koncentracijos laipsniu, viršijančiu 10 tūrio proc. Šie vynai gali viršyti Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/934 I priedo C dalies 1 punkte nustatytas ribas, jei jie atitinka šio priedo 3 skirsnyje nustatytas sąlygas. |
|
* |
Ilgiau nei 12 mėnesių brandintų vynų didžiausias lakusis rūgštingumas: 3,5 g/l vyno rūgšties (46,67 miliekvivalento viename litre). |
|
* |
Šiame dokumente nenurodyti analitiniai parametrai atitinka galiojančias taisykles. |
Bendrosios analitinės savybės
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %): – |
|
— |
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %): 12,5 |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas: 4 g/l vyno rūgšties |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre): 13,33. |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre): 150. |
5. Vyno gamybos metodai
5.1. Pagrindiniai vynininkystės metodai
|
1. |
Auginimo metodas
Vynmedis gali būti formuojami šiais būdais:
|
|
2. |
Specifinis vynininkystės metodas Mažiausia galima vynuogių alkoholio koncentracija: 11,5 proc. (raudonųjų vynuogių veislėms) ir 10,5 proc. (baltųjų vynuogių veislėms). Naudojamos vyno neužteršiančios ir pagal galiojančius teisės aktus leidžiamos talpyklos. Didžiausia ekstrahavimo išeiga: 70 l iš 100 kg vynuogių. Brandinimo sąlygos:
|
|
3. |
Vyno gamybai taikomi apribojimai:
Gaminant vynuogių misą draudžiama naudoti tiek didelio greičio centrifugas, tiek nuolatinį presą. |
5.2. Didžiausias derlius ir išeiga
|
1. |
8 000 kg vynuogių iš hektaro. |
|
2. |
56 hektolitrai iš hektaro. |
6. Nustatyta geografinė vietovė
Geografinę vietovę sudaro šios Avilos provincijos savivaldybės: La Adrada, El Barraco, Burgohondo, Casavieja, Casillas, Cebreros, Cuevas del Valle, Fresnedilla, Gavilanes, Herradón de Pinares, Higuera de las Dueñas, El Hoyo de Pinares, Lanzahíta, Mijares, Mombeltrán, Navahondilla, Navalmoral, Navaluenga, Navarredondilla, Navarrevisca, Navatalgordo, Pedro Bernardo, Piedralaves, San Bartolomé de Pinares, San Esteban del Valle, San Juan de la Nava, San Juan del Molinillo, Santa Cruz de Pinares, Santa Cruz del Valle, Santa María del Tiétar, Serranillos, Sotillo de la Adrada, El Tiemblo, Villanueva de Ávila, Villarejo del Valle.
7. Pagrindinė (-s) vyninių vynuogių veislė (-s)
„ALBILLO REAL“
„GARNACHA TINTA“
„GARNACHA TINTORERA“
„TEMPRANILLO“.
8. Ryšys (-iai) su geografine vietove
8.1. Gamtiniai ir žmogiškieji veiksniai
Gamtiniai veiksniai
Saugotina vietovė yra centrinėje Pirėnų kalnų masyvo dalyje, tarp Alberčės ir Tietaro upių, kurios įteką į Tachą, baseinų. Abu upių baseinus skersai skiria rytinė Gredoso kalnų masyvo dalis. Vyrauja granitinės kilmės medžiagos.
Alberčės baseino reljefas nelygus, tačiau neturi aiškių išskirtinių ypatumų. Jame stūkso aukšti kalnai stačiais šlaitais. Vynuogynai daugiausia išsidėstę kairiosios slėnio dalies šlaituose, pietinėje pusėje. Vynuogynai auga 800–1 000 m aukštyje, nors kai kurie sklypai gali būti didesniame nei 1 000 m aukštyje. Tietaro upės baseinas yra žemesniame lygyje, bet prie ištakų jo lygis staiga pakyla link upės vagos.
Dirvožemiui būdingas priemolis, jis smėlingas ir šiek tiek rūgštus, pamatinės uolienos – granitinės, mažai organinių medžiagų. Nedidelėje vietovės dalyje yra skalūnų dujų, joje dirvožemis priemolingas, molingas ir smėlingas. Pagal Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) klasifikaciją būdingiausias vietovės dirvožemis – rudžemis. Nepasotintasis ir humusinis rudžemis sudaro didžiąją dalį vynuogynų dirvožemio.
Vietovei būdingas žemyninis Viduržemio jūros klimatas. Čia žiemos palyginti trumpos ir nelabai šaltos, o vasaros ilgos, šiltos ir sausos. Vietovės, kurioje auga vynuogynai (Siera de Gredoso vietovėje vyrauja kalnų klimatas), vidutinė metinė temperatūra – 12–15 °C, o kritulių kiekis – 400–800 mm per metus. Per metus 215 dienų nebūna šalnų. Apskritai galima teigti, kad klimatas yra šiltesnis ir lietingesnis nei kitose regiono vietovėse, išsidėsčiusiose palei Duero upę, kuriose registruotos kitos SKVN.
Žmogiškieji veiksniai
Per amžius žmonės vynmedžiams auginti rinkdavosi geriausią žemę – tinkamiausią, esančią pietinėje arba pietryčių pusėje. Reikėtų pažymėti, kad kai kurie sklypai yra dideliame aukštyje – virš 1 000 m.
„Garnacha Tinta“ ir „Albillo Real“ yra pagrindinės vyno gamybai naudojamos veislės. Visais laikais būdavo nurodoma, kaip šios veislės gerai prisitaikiusios prie vietovės. Nors šios veislės auginamos ir kitose vietovėse, dėl dirvožemio ir klimato ypatybių saugomiems vynams būdingos išskirtinės savybės.
Nustatytoje vietovėje augantys vynuogynai – labai seni. 94 proc. vynmedžių yra daugiau kaip 50 metų, o 37 proc. – daugiau kaip 80 metų. Tai reiškia, kad derlius nedidelis, tačiau aukštos kokybės.
Vietovė apsodinta retai – paprastai atstumas tarp vynmedžių yra didesnis nei 2,5 × 2,5 m. Taigi, sodinimo tankumas yra 1 600 vynmedžių hektare ir pritaikytas atsižvelgiant į mažą netolygų kritulių kiekį ir dirvožemį, kuriame nedaug organinių medžiagų.
8.2. Produkto savybės
Nustatytos vietovės vynai gali būti skirstomi į: baltuosius, rožinius, raudonuosius, jaunus ir brandintus. Jiems visiems būdingos šios vietovės suteikiamos ypatybės:
|
— |
didelė alkoholio koncentracija; |
|
— |
didelis ir subalansuotas vyno rūgšties kiekis; |
|
— |
galimybė ilgai išsilaikyti (ypač gerai išsilaiko raudonieji vynai); |
|
— |
subalansuotas, švelnus, malonus ragauti ir labai gaivus skonis. |
8.3. Priežastinis ryšys
Nustatytos vietovės vynų išskirtinumą iš esmės lemia geografinė aplinka. Kaip minėta, vietovėje yra du kalnų masyvai ir teka dvi upės – jos abi priklauso Tacho upės baseinui. Vynuogynai daugiausia išsidėstę kairiuosiuose abiejų slėnių šlaituose, pietinėje pusėje. Dėl to vietovės dirvožemio savybės, geologija ir klimatas sudaro sąlygas išskirtinei ir ypatingai vynmedžių auginimo vietovei. Be to, žmonių praktinė patirtis pasirenkant tinkamiausias veisles ir augimo būdus suteikia galimybę gaminti ypatingą ir unikalų produktą. Pagrindiniai veiksniai, kurie įrodo šį ryšį, apibendrinami toliau.
|
— |
Dirvožemio struktūra – priesmėlis su granito pamatinėmis uolienomis – vynams suteikia subtilumo, todėl jie malonūs ragauti. |
|
— |
Kitaip nei aplinkinėse vietovėse, saugomos vietovės mikroklimatas yra švelnesnis nei likusioje Kastilijos ir Leono dalyje. Jis yra vėsesnis nei pietinėse bei rytinėse vietovėse ir suteikia vynams išskirtinių savybių. O tai, kad vasarą ir rudens pradžioje neiškrenta kritulių, užtikrina sveiką ir aukštos kokybės vynuogių derlių. |
|
— |
Vynuogynai auga dideliame aukštyje, kai kurie iš jų – daugiau kaip 1 000 metrų virš jūros lygio. Dėl šios priežasties vynuogių rūgštingumas pakankamas ir vynas pasižymi šviežumu ir gaivumu. |
|
— |
Vynuogių veislių žemėlapis taip pat yra savitas. Vynuogių augintojai šimtmečiais rinkosi geriausiai šiai vietovei tinkančias veisles – iš veislių „Garnacha Tinta“ ir „Albillo Real“ vynuogių gaminami pagrindiniai vynai ir jos suteikia jiems išskirtinių savybių. Iš veislės „Garnacha Tinta“ vynuogių gaminami vynai pasižymi didele alkoholio koncentracija, nors dėl aukščio ir klimato jiems būdingas gaivumas. Veislės „Albillo Real“ vynuogės yra vietos veislės ir skiriasi nuo veislės „Albillo Mayor“ vynuogių, kurios paplitusios kitose Kastilijos ir Leono vietovėse. Iš šios veislės vynuogių gaminami kompleksiški, aromatingi ir gaivūs baltieji vynai, labai tinkami brandinti statinėje. |
|
— |
Dėl tradiciškai taikomų sodinimo atstumų, mažo kritulių kiekio ir organinių medžiagų trūkumo dirvožemyje vynuogių derlius labai sumažėja. Tai vienas iš veiksnių, lemiančių aukštą vynuogių kokybę tiek derliaus, tiek polifenolių koncentracijos požiūriu. Vynuogės pasižymi analitinių savybių pusiausvyra ir gerai sunoksta. |
|
— |
Vynuogynai labai seni – 94 proc. vynmedžių yra daugiau kaip 50 metų, o 37 proc. – daugiau kaip 80 metų. Šis veiksnys kartu su anksčiau paminėtomis savybėmis nulemia tai, kad vynai labai gerai bręsta. |
Dėl visų pirmiau aprašytų aplinkybių galima užauginti vynuoges, kurios labai gerai sunoksta, taigi, galima pagaminti didelės alkoholio koncentracijos vynus – baltųjų ir rožinių vynų alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 12 proc., o raudonųjų vynų – ne mažesnė kaip 13 proc. Kartu vynai pasižymi dideliu rūgštingumu – bendrasis vynų rūgštingumas ne mažesnis kaip 4,5 g/l vyno rūgšties. Ši dviguba savybė – didelė alkoholio koncentracija ir didelis rūgštingumas – suteikia SKVN „Cebreros“ žymimiems vynams būdingą pusiausvyrą.
Vynai iš saugomos vietovės skiriasi nuo aplinkinių vietovių, ypač Duero slėnio, vynų, nes pasižymi būdinga alkoholio ir rūgštingumo pusiausvyra, vynų struktūra išskirtinė, bet neperdėta, todėl jie yra labai subtilūs.
9. Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)
Teisinis pagrindas
Nustatytas nacionalinės teisės aktuose.
Papildomų sąlygų rūšis
išpilstymas nustatytoje geografinėje vietovėje.
Sąlygos aprašymas
Vyno gamybos procesas apima išpilstymą į butelius ir brandinimą. Taigi specifikacijoje aprašytas juslines, fizines ir chemines savybes galima užtikrinti tik tada, kai visi vyno gamybos veiksmai atliekami gamybos vietovėje. Vynų išpilstymas į butelius yra vienas iš svarbiausių etapų, leidžiančių SKVN „Cebreros“ žymimiems vynams įgyti specifikacijoje nurodytas savybes. Todėl, siekiant užtikrinti kokybę ir suteikti kilmės bei kontrolės garantiją, išpilstymas į butelius vykdomas sandėliuose, esančiuose gamybos vietovėje esančiose išpilstymo gamyklose.
Teisinis pagrindas
Nustatytas nacionalinės teisės aktuose.
Papildomų sąlygų rūšis
Papildomos su ženklinimu susijusios nuostatos.
Sąlygos aprašymas
Į butelius išpilstytų vynų etiketėse būtina įskaitomai nurodyti geografinį pavadinimą „Cebreros“ bei terminus „Denominación de Origen Protegida“ (liet. saugoma kilmės vietos nuoroda) arba tradicinį terminą „Vino de Calidad“ (liet. rūšinis vynas).
Taip pat būtina nurodyti derliaus metus, net jei vynas nebuvo brandinamas.
Be to, SKVN „Cebreros“ žymimų vynų etiketėse gali būti naudojamos šios neprivalomos nuorodos:
|
— |
terminai „FERMENTADO EN BARRICA“ (liet. fermentuota statinėje) arba „ROBLE“ (liet. ąžuolo [statinėje]), jei vynai atitinka galiojančiuose teisės aktuose nustatytas sąlygas; |
|
— |
terminas „VINO DE PARCELA“ (liet. vynas iš sklypo), jei vynas pagamintas tik iš viename sklype arba keliuose gretimuose sklypuose užaugintų vynuogių. Sklypuose, kuriuose auginamos vynuogės šiems vynams gaminti, draudžiama naudoti herbicidus. Gamintojai privalo tai patikrinti atlikdami dirvožemio analizę. Šis terminas negali būti vartojamas kartu su mažesnės geografinės vietovės pavadinimu; |
|
— |
vienos ar daugiau toliau išvardytų mažesnių geografinių vietovių pavadinimai ir terminai, kurie turi būti rašomi prie jų:
|
Nuoroda į produkto specifikaciją
ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/296/oj
ISSN 1977-0960 (electronic edition)