2024 m. spalio 31 d. Conserve Italia – Consorzio Italiano fra cooperative agricole Soc. coop. agr. ir Conserves France SA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2024 m. rugsėjo 4 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-59/22 Conserve Italia ir Conserves France / Komisija

(Byla C-762/24 P)

(C/2025/154)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantės: Conserve Italia - Consorzio Italiano fra cooperative agricole Soc. coop. agr. ir Conserves France SA, atstovaujamos avocat M. Petite, avvocati L. Di Via, M. Bazzini, A. Oliva, E. Belli

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliančių reikalavimai

Apeliantės Teisingumo Teismo prašo:

—	pripažinti apeliacinį skundą priimtinu;

—	panaikinti skundžiamą sprendimą;

—	atitinkamai sumažinti baudos dydį ir imtis kitų priemonių, kurias Teisingumo Teismo laiko tinkamomis;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas : nepakankami ir nelogiški motyvai, susiję su Conserve Italia veiklos ypatumų nepripažinimu ir kriterijumi, kuriuo remiantis buvo nustatytas maksimalus baudos dydis – Reglamento Nr. 1/2003  (1) 23 straipsnio 2 dalies pažeidimas ir klaidingas taikymas.

Apeliantės pirmiausia nurodo, kad skundžiamas sprendimas nepakankamai motyvuotas, nes neatsižvelgus į Conserve Italia ypatumus ir ypač į vertikalaus bendradarbiavimo principą, taikomą kooperatyvui, kurio veikla apima daug produktų, ne tik nepripažinta, kad Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos funkcinis taikymas yra tinkamas, bet ir tinkamai nemotyvuotas atsisakymas pritarti apeliančių argumentams.

Bendrasis Teismas tik tautologiškai konstatavo, kad nustačius, jog Conserve Italia yra įmonė, nėra pagrindo nukrypti nuo formalaus nuostatų dėl maksimalaus baudos dydžio apskaičiavimo aiškinimo, t. y. remtis ne bendra Conserve Italia pasiekta apyvarta (taikant minėto 23 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą), o apyvarta, susijusia su produktais, kurie yra pažeidimo dalykas (taikant 23 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą).

Taigi sprendime pripažinta, kad visi apeliančių pateikti argumentai a priori atmestini kaip paprasčiausiai neveiksmingi. Atvirkščiai, apeliantės mano, kad tokios konkrečios struktūros, kaip Conserve Italia, ypatumai aiškiai atskiria jos veiklą nuo kitų ekonominės organizacijos formų, kaip, be kita ko, pripažinta Teisingumo Teismo jurisprudencijoje.

Be to, apeliantės nurodo, kad skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida ir patikslina, jog pažeista Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa, nes teismas, neanalizuodamas ir nesuprasdamas, kaip veikia Conserve Italia, nepagrįstai nusprendė, kad nėra visų šios nuostatos taikymo sąlygų, nors jos iš tiesų egzistuoja visos kartu. Šioje byloje nagrinėjamas elgesys iš tiesų yra susijęs su kai kurių su Conserve Italia susijusių žemės ūkio įmonių, kurios per Conserve Italia veikia pažeidimo paveiktoje rinkoje (t. y. daržovių konservų rinkoje), veikla.

Taigi siekdamos, kad būtų apskaičiuota pažeidimo sunkumui ir atitinkamų veiklos vykdytojų ekonominei galiai proporcinga bauda, apeliantės reikalauja atsižvelgti tik į Conserve Italia apyvartą, gautą pardavus žemės ūkio produktus, kuriuos apima nagrinėjamas elgesys, remiantis Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos funkciniu taikymu.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas: Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies kartu su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsniu pažeidimas ir netinkamas taikymas nustatant baudą

Pateikdamos apeliacinio skundo antrąjį pagrindą apeliantės kritikuoja tai, kad sprendime netaikoma Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa, nes šioje nuostatoje reikalaujama atsižvelgti į įmonių, kurios yra asociacijos narės, pasiektą apyvartą tik išimtiniais atvejais, jei tai būtina siekiant išsaugoti bet kokios paskirtos baudos atgrasomąją funkciją.

Tai darydamas Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes pažeidė ir klaidingai taikė Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį, kartu su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsniu, kiek tai susiję su paskirtos baudos nustatymu.

Iš tiesų, Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos loginis pagrindas negali (ir neturi) būti siejamas vien tik su interesu taikyti griežtas sankcijas, nes šia nuostata veikiau siekiama užtikrinti visišką sankcijų sistemos veiksmingumą, kartu užtikrinant baudų proporcingumą ir būtiną atgrasomąjį poveikį pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnį, kuris dabar neabejotinai taikomas ir skiriant sankcijas už konkurencijos pažeidimus.

Taigi apeliantės tvirtina, kad jei Bendrasis Teismas būtų tinkamai įvertinęs Conserve Italia kooperatyvo struktūrą ir vertikalaus bendradarbiavimo principą, kuriuo grindžiama jo veikla, jis būtų padaręs teisingą išvadą, kad taikant Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą apeliantėms gali būti paskirta teisinga ir proporcinga bauda.

---

(1)   2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205).