Pranešėjas:

Ferre WYCKMANS

Bendrapranešėjis:

Alain COHEUR

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2024 1 18
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 2 dalis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2024 10 1
Priimta plenarinėje sesijoje	2024 10 23
Plenarinė sesija Nr.	591
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	237/1/4

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina E. Letta ataskaitą, kurioje raginama paspartinti Europos Komisijos socialinės ekonomikos veiksmų plano priemonių taikymą, daugiausia dėmesio skiriant strateginiam viešųjų pirkimų naudojimui socialinei ekonomikai remti.

1.2.

EESRK primena, kad dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose yra lemiamas veiksnys socialinės ekonomikos organizacijoms, ir pabrėžia, kad svarbu nustatyti naujoviškus kriterijus, kurie turėtų realią, o ne komercinę vertę, tai, pavyzdžiui, bendros gėrybės, socialinė pridėtinė vertė (kokybiškas užimtumas, pažeidžiamų asmenų įtrauktis ir integracija) ir ekologinė vertė (poveikis aplinkai) ar teritorinio artumo kriterijai.

1.3.

EESRK remia tokias iniciatyvas kaip Buying for Social Impact ir We Buy Social EU, kuriomis sudaromos sąlygos ne tik dalytis žiniomis, bet ir gerinti valdžios institucijų ir socialinės bei artumo ekonomikos subjektų tarpusavio supratimą, ir prašo įgyvendinti Lježo veiksmų planą.

1.4.

EESRK ragina valstybes nares ir įvairius valdymo lygmenis įgyvendinti visas Tarybos rekomendacijoje dėl socialinės ekonomikos pagrindinių sąlygų sukūrimo nustatytas priemones ir veiksmus, siekiant padėti socialinės ekonomikos subjektams patekti į rinką, pavyzdžiui, taikant proporcingus atrankos kriterijus arba skaidant sutartis į dalis.

1.5.

EESRK ragina Komisiją kuo greičiau pradėti rengti strateginį Europos lygmens viešųjų pirkimų veiksmų planą, kurio neseniai paprašė Taryba, ir sukurti priemonių įgyvendinimo stebėsenos sistemą, kad būtų padidintas jų veiksmingumas.

1.6.

Nesibaigiančių krizių kontekste ir atsižvelgdamas į 2014 m. Europos Sąjungos (ES) priimtas strategines gaires socialiniais ir aplinkos klausimais, EESRK ragina per kitą teisėkūros ciklą atlikti išsamų Europos viešųjų pirkimų sistemos vertinimą ir peržiūrą.

1.7.

EESRK ragina ES perkančiąsias organizacijas geriau pasinaudoti pirminėmis rinkos konsultacijomis, rezervuotomis sutartimis ir sutarčių suskaidymu į dalis.

1.8.

EESRK ragina Komisiją ES socialinės ekonomikos vartuose (Social Economy Gateway) sukurti specialų skyrių „Socialiai atsakingi viešieji pirkimai“, skirtą keitimuisi žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais.

2.   Rezultatai

2.1.

Šia nuomone savo iniciatyva EESRK nori atkreipti dėmesį į viešųjų pirkimų potencialą socialinės ekonomikos subjektams. Kaip pabrėžta neseniai parengtoje E. Letta ataskaitoje dėl bendrosios rinkos „Daug daugiau nei rinka“ (1), socialinės ekonomikos subjektai yra artumo ir teritorijų tvaraus vystymosi pagrindas, atskleidžiantis į žmogų orientuotos ekonomikos, giliai įsišaknijusios vietos bendruomenėse, esmę. Glaudūs ryšiai su regionais, kuriuose jie teikia paslaugas, leidžia jiems geriausiai suprasti vietos poreikius ir skatinti inovacijas socialinėje ir aplinkosaugos praktikoje, susijusioje su teritorinio vystymosi tikslais. Jų įsitvirtinimas teritorijose padeda gerinti bendruomenių socialinę struktūrą ir plėtoti atsparias ir tvarias teritorines ekosistemas, užtikrinant, kad socialinės ekonomikos skatinamas augimas ir pažanga būtų įtraukūs ir naudingi visiems.

2.2.

Siekiant išnaudoti visą socialinės ekonomikos potencialą, E. Letta ataskaitoje išvardijamos įvairios priemonės, kuriomis galima sudaryti palankesnes sąlygas socialinės ekonomikos subjektams naudotis finansiniais ištekliais. Tarp jų viešieji pirkimai įvardyti kaip galinga priemonė socialinės ekonomikos subjektams remti. EESRK palankiai vertina E. Letta ataskaitoje išreikštą raginimą paspartinti Europos Komisijos socialinės ekonomikos veiksmų plane pasiūlytus veiksmus, daugiausia dėmesio skiriant strateginiam viešųjų pirkimų naudojimui socialinei ekonomikai remti.

2.3.

Apie 250 000 valdžios institucijų viešiesiems pirkimams išleidžia 15 000 mlrd. EUR, t. y. sumą, prilygstančią daugiau kaip 14 proc. metinio Europos Sąjungos BVP (2).

2.4.

Neseniai paskelbtoje ataskaitoje The social impact of public procurement. Can the EU do more? (3) teigiama, kad daugelis valstybių narių perkančiųjų organizacijų vis dar sudaro sutartis, viršijančias ES nustatytas ribas, ir tik mažiausios kainos arba mažiausių sąnaudų pagrindu. Tai reiškia, kad į viešųjų pirkimų dokumentus neįtraukiami kokybės kriterijai, socialiniai, aplinkosaugos ir inovacijų aspektai.

2.5.

ISO standarte 20400 (4) dėl atsakingų viešųjų pirkimų teigiama, kad viešieji pirkimai yra galinga priemonė visoms organizacijoms, norinčioms atsakingai prisidėti prie JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Integruodamos socialinę atsakomybę į pirkimų politiką ir praktiką, įskaitant tiekimo grandines, organizacijos gali valdyti atsakingo aplinkos, socialinio ir ekonominio vystymosi riziką (ir galimybes).

3.   Įkvepiančios iniciatyvos

3.1.

2020 m. įgyvendinant Europos projektą Buying for Social Impact (5) nustatytos penkios problemos, trukdančios įtraukti socialines sąlygas į viešuosius pirkimus: — skirtingai į nacionalinę teisę perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES (6); — nepakankamos viešųjų institucijų, atsakingų už sutarčių skyrimą, žinios apie naujas direktyvos nuostatas; — sunku įgyvendinti socialinius direktyvos aspektus; — nepakankamai išvystyta socialinės ekonomikos ekosistema (nėra konkrečių socialinės ekonomikos teisinių sistemų ir nepakankamas socialinės ekonomikos subjektų gebėjimas reaguoti į rinkas); — viešojo sektoriaus informuotumo apie socialinę ekonomiką trūkumas, kurį iš dalies lemia tai, kad perkančiosios organizacijos, atsakingos už specifikacijų rengimą, neturi pakankamai žinių apie socialinės ekonomikos subjektų ypatumus.

3.2.

Socialinės ekonomikos veiksmų plane (7) Komisija pabrėžia, kad „2014 m. iš esmės pakeitus ES viešųjų pirkimų taisykles (8), visų lygių valdžios institucijoms atsirado daug galimybių viešuosius pirkimus naudoti įvairiems politikos tikslams, įskaitant aplinkosaugos skatinimą ir socialinių tikslų siekimą, įgyvendinti“. Europos Komisija įsipareigoja dėti „daugiau pastangų, kad atkreiptų dėmesį į konkrečią viešųjų pirkimų ir koncesijų procedūrų naudojimo naudą ir būdus, siekiant darbo ir socialinės politikos tikslų, geresnių darbo sąlygų ir aukštos kokybės socialinių paslaugų teikimo“.

3.3.

Komisija ėmėsi įvairių iniciatyvų, skirtų gebėjimams socialiai atsakingų viešųjų pirkimų srityje didinti. Pavyzdžiui, #WeBuySocialEU (9) rodo, kaip viešųjų pirkimų naudojimas padeda siekti socialinių tikslų ES, ir skatina perkančiąsias organizacijas integruoti socialinius aspektus į savo pirkimo politiką ir praktiką. Šis projektas taip pat padeda socialinės ekonomikos subjektams suprasti viešųjų pirkimų procedūras ir jose veiksmingai dalyvauti. EESRK palankiai vertina tokias iniciatyvas, kuriomis siekiama ne tik skatinti dalytis žiniomis, bet ir gerinti valdžios institucijų ir socialinės ekonomikos bei artumo ekonomikos subjektų tarpusavio supratimą.

3.4.

2023 m. rekomendacijoje dėl socialinės ekonomikos pagrindinių sąlygų sukūrimo Taryba rekomenduoja valstybėms narėms „skatinti savo perkančiąsias organizacijas strategiškai pirkti prekes ir paslaugas, siekti socialinių tikslų, kartu atsižvelgiant į socialines inovacijas ir aplinkosaugos tikslus ir visapusiškai pasinaudoti Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklėse numatytomis priemonėmis, įskaitant priemones, skirtas tam tikroms paslaugoms, žinomoms kaip asmeniui teikiamos paslaugos ir visuotinės svarbos paslaugos, organizuoti, taikant solidarumo principu grindžiamą specialią tvarką“.

3.5.

EESRK ragina valstybes nares ir įvairius valdžios lygmenis įgyvendinti visas šioje rekomendacijoje numatytas priemones siekiant padėti socialinės ekonomikos subjektams patekti į rinką, pavyzdžiui, nustatyti proporcingus ir įtraukius atrankos kriterijus, kad maži ir novatoriški socialinės ekonomikos subjektai galėtų dalyvauti konkursuose, arba suskaidyti sutartis į dalis, siekiant palengvinti kitų įmonių ir socialinės ekonomikos subjektų bendradarbiavimą.

3.6.

Ankstesnėje nuomonėj (10)e EESRK priminė, kad dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose yra lemiamas veiksnys socialinės ekonomikos subjektams ir pabrėžia, kad „svarbu sukurti naujoviškus kriterijus, kurie turėtų realią, o ne komercinę vertę, pavyzdžiui, bendros gėrybės, socialinės pridėtinės vertės (užimtumo, pažeidžiamų asmenų įtraukties ir integracijos) ir ekologinės vertės (poveikio aplinkai) ar teritorinio artumo kriterijus“.

3.7.

Europos regionų komitetas nuomonėje „Socialinei ekonomikai palankios aplinkos sukūrimas. Vietos ir regionų perspektyva“ (11) ragina „vykdyti politiką, kuria skatinami socialiai atsakingi viešieji pirkimai ir socialinių reikalavimų įtraukimas į konkursus, kaip priemonė, padedanti plėtoti socialinės ekonomikos sektorių“ ir „pritaria minčiai, kad pagal Europos teisinę sistemą pripažintiems socialinės ekonomikos įmonėms turi būti sudarytos sąlygos patekti į Europos viešąsias rinkas nekonkuruojant su įprastomis įmonėmis, nes jos tenkina socialinius poreikius arba vykdo viešųjų paslaugų užduotis, kai jas įgalioja Vyriausybė“.

3.8.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas socialinės ekonomikos subjektams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir skatinti visapusiškai naudotis turimomis priemonėmis, 2024 m. Lježo socialinės ekonomikos veiksmų gairėse (12)„Europos, nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos raginamos į viešųjų pirkimų procedūras įtraukti daugiau tvarumo ir įtraukties kriterijų“.

3.9.

EESRK ragina valstybes nares pranešti apie įgyvendinamas priemones, kuriomis siekiama socialinę ekonomiką įtraukti socialiai atsakingus viešuosius pirkimus, kad būtų galima įvertinti pažangą ir parodyti geriausią praktiką nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis. Geras pavyzdys – Paryžiaus miesto tarybos iniciatyva bendromis pastangomis sukurti platformą ESS2024.org (13), kuri atvėrė viešuosius pirkimus socialinės ekonomikos subjektams ir žiedinei ekonomikai organizuojant 2024 m. olimpines žaidynes. Tai sudarė sąlygas socialinės ekonomikos subjektams dalyvauti 2024 m. Paryžiaus žaidynių projekte, suteikė galimybes įdarbinti nepalankioje padėtyje esančius asmenis ir palengvino novatoriškų ir tvarių sprendimų kūrimą.

3.10.

EESRK palankiai vertina ataskaitą The social impact of public procurement. Can the EU do more? (14), kurioje apžvelgiamas viešųjų pirkimų nuostatų įgyvendinimas valstybėse narėse ir pateikiama daug rekomendacijų valstybėms narėms ir Europos institucijoms. Valstybių narių prašoma peržiūrėti savo vidaus viešųjų pirkimų politiką ir kasmet nustatyti strateginių viešųjų pirkimų (įskaitant socialiai atsakingus pirkimus) įgyvendinimo tikslus, parengiant tinkamas ataskaitų rengimo ir duomenų teikimo priemones. Valstybės narės ir regionų bei vietos valdžios institucijos raginamos didinti visų perkančiųjų organizacijų informuotumą apie tai, kad viešieji pirkimai gali būti naudojami socialinės politikos, užimtumo ir lyčių lygybės tikslams skatinti tiek politiniu, tiek veiklos lygmenimis.

3.11.

EESRK taip pat pritaria rekomendacijai perkančiosioms organizacijoms geriau pasinaudoti pirminėmis rinkos konsultacijomis, rezervuotomis sutartimis ir sutarčių suskaidymu į dalis, visų pirma siekiant sudaryti geresnes sąlygas MVĮ, socialinės ekonomikos subjektams ir pilietinės visuomenės organizacijoms dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose.

3.12.

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą dėl viešųjų pirkimų ES (15), 2024 m. gegužės 24 d. Konkurencingumo taryba patvirtino išvadas „Sąžiningos ir veiksmingos konkurencijos skiriant ES viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutartis didinimas“ (16) ir pasiūlė vienu iš kitos Europos Komisijos kadencijos prioritetų paskelbti ES masto strateginį viešųjų pirkimų veiksmų plano priėmimą. EESRK ragina Komisiją kuo greičiau priimti šį veiksmų planą.

3.13.

EESRK ragina į viešųjų pirkimų procedūras sistemingai įtraukti kvalifikacinius kriterijus ne tik tam, kad būtų išvengta lenktynių dėl žemesnių darbo užmokesčio ir darbo sąlygų standartų, taip pat nesąžiningos konkurencijos, bet visų pirma būtų užtikrintas teisinis tikrumas perkančiosioms organizacijoms, kurios įsipareigoja siekti socialinių, aplinkosauginių ir etinių tikslų vykdydamos viešuosius pirkimus. Šiais kvalifikaciniais kriterijais galėtų būti atsižvelgiama į valdymo elementus ir kitus socialinės ekonomikos ypatumus (demokratinę ar bendradarbiavimo praktiką, pelno ir pertekliaus reinvestavimą siekiant toliau įgyvendinti socialinius ar aplinkos apsaugos tikslus, suinteresuotųjų subjektų įtraukimą, skaidrumą ir t. t.). EESRK ragina atlikti galimybių ir kliūčių analizę Europos lygmeniu, taip pat konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais dėl šių galimų orientacinių kriterijų.

3.14.

Dabartinis nesibaigiančių krizių laikotarpis, kuris daro ypač didelį poveikį pažeidžiamiausiems asmenims, ir įvairios ES socialinės ir aplinkosaugos iniciatyvos, kurių imtasi nuo 2014 m., verčia peržiūrėti direktyvą. Tai visų pirma pasakytina apie Europos žaliąjį kursą (2020 m.), žiedinės ekonomikos (2020 m.) ir socialinės ekonomikos (2021 m.) veiksmų planus ir Gamtos atkūrimo aktą (2024 m.), kurių įgyvendinimui socialiai atsakingi ir žiediniai viešieji pirkimai gali suteikti stiprų postūmį. Aktyvesnis socialiai ir aplinkos požiūriu atsakingų viešųjų pirkimų organizavimas taip pat padės siekti Jungtinių Tautų 2030 m. darnaus vystymosi tikslų. EESRK ragina, atsižvelgiant į visas šias naujas strategines gaires, parengti politiką, kuri iš tikrųjų padėtų ketinimus paversti privalomomis priemonėmis.

4.   Konkrečios pastabos ir pasiūlymai

4.1.

EESRK ragina Europos Komisiją ES socialinės ekonomikos vartuose sukurti skyrių „Socialiai atsakingi viešieji pirkimai“ ir jame skelbti visus leidinius („Veiksmingų socialiai atsakingų viešųjų pirkimų užtikrinimas“ (17), „Urbact“ žinių centras (18) ir kt.), kaupti nacionalinių, regioninių ar vietos valdžios institucijų gerosios praktikos pavyzdžius, kad jis taptų įkvėpimo šaltiniu ir susitikimų vieta, kur būtų galima gilinti žinias ir sužinoti apie ES sėkmingos patirties atvejus.

4.2.

Kadangi tiekiant prekes ir teikiant paslaugas negali būti pažeidžiami socialiniai, visuomeniniai, sveikatos ir tvarumo principai, sudarytos nevienodos konkurencijos sąlygos ar iškreipta konkurencija (o tai savo ruožtu galėtų sukelti socialinį dempingą), EESRK ragina per kitą teisėkūros ciklą persvarstyti Europos viešųjų pirkimų sistemą. Tam tikros socialinės sąlygos turi būti privalomos, pavyzdžiui: — laikytis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų Nr. 87 dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo ir Nr. 98 dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo; — valdžios institucijos turi užtikrinti, kad užmokestis ir darbo sąlygos atitiktų teisės aktais ir (arba) susitarimais nustatytus standartus. Tai ne diskriminacinis požiūris, o pagarba grindžiama atsakomybė.

4.3.

EESRK palankiai vertina tai, kad trijų socialinės ekonomikos sektorių darbdaviams ir darbuotojams atstovaujančios Europos organizacijos (European Cleaning and Facility Services Industry (EFCI) (19), Acting as the voice of the security industry (CoESS) (20), kartu su UNI Global Union Europa — UNI Europa ir Food Service Europe (FSO) su European Federation of Trade Unions in the Food, Agriculture, and Tourism sectors (EFFAT) (21)) priėmė bendrą deklaraciją dėl viešųjų pirkimų ir kolektyvinių derybų, kurioje Komisijos prašoma: — „mažiausios kainos“ kriterijų pakeisti „ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo“ kriterijumi“ (22); — kaip kriterijų naudoti teisinių ir kolektyvinių sutarčių, jei tokių yra, taikymą; — teikti rekomendacijas dėl kolektyvinių konsultacijų; — leisti atsižvelgti į kainų svyravimus, atsirandančius dėl konkurso metu pasiektų susitarimų dėl darbo užmokesčio.

4.4.

EESRK palankiai vertina Europos darbo institucijos (EDI) rekomendacijas, pateiktas „Politikos priemonių, skirtų užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui viešuosiuose pirkimuose, vertinimo ataskaitoje“ (23) ir atkreipia dėmesį į socialinės ekonomikos subjektų potencialą kovoti su neoficialiu darbu, atsižvelgiant į jų socialinius tikslus ir integracijos į darbo rinką veiksmus.

4.5.

Socialinės ekonomikos subjektai turi pripažinti visuotinės svarbos sampratą kolektyvinėse derybose, visų pirma siekiant nuoseklumo su tokiais prioritetais, kaip darbuotojų orumas ir teisingas darbo užmokestis.

4.6.

EESRK palankiai vertina Direktyvos 2014/24/ES 74–77 straipsnių esmę ir juose išdėstytą požiūrį, taip pat požiūrį į sutartis dėl socialinių ir kitų specialių paslaugų pirkimo, tačiau ragina nustatyti lankstesnį požiūrį ir atsisakyti nuostatos dėl sutartims taikomos ribotos trejų metų trukmės (77 straipsnis), nes ja iš tiesų netiesiogiai draudžiama pratęsti sutartį. Šių straipsnių taisyklės pasirodė pernelyg griežtos ir sumažino praktines pastangas užtikrinti veiksmingą paslaugų kokybę paskutiniais sutarties vykdymo metais, dėl to dažnai tenka pakeisti gerus paslaugų teikėjus, net jei jų paslaugos tenkina perkančiąsias organizacijas ir galutinius naudotojus.

4.7.

EESRK labai palankiai vertina Direktyvos 2014/24/ES 20 straipsnio nuostatas dėl rezervuotų sutarčių, kuriomis užtikrinama galimybė viešuose pirkimuose dalyvauti įmonėms, suteikiančioms darbo vietas nepalankioje padėtyje esantiems asmenims. Šis straipsnis yra puiki socialinės ekonomikos subjektų pripažinimo priemonė, tačiau EESRK apgailestauja, kad ne visos valstybės narės ją taiko.

---

(1)  E. Letta Daug daugiau nei rinka. Sparta, saugumas ir solidarumas – bendrosios rinkos įgalinimas siekiant tvarios ateities ir klestėjimo visiems ES piliečiams , 2024 m. balandžio mėn.

(2)  Varga, E., How Public Procurement Can Spur the Social Economy, Stanford Social Innovation Review, 2021 5 5.

(3)  Europos Parlamentas, Sąjungos vidaus politikos generalinis direktoratas, Caimi, V., Sansonetti, S., The social impact of public procurement. Can the EU do more? , 2023 m.

(4)   ISO 20400:2017, Atsakingi pirkimai. Gairės.

(5)  Europos Komisija, Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga, Buying for social impact , Leidinių biuras, 2020 m.

(6)   2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).

(7)   COM(2021) 778 final.

(8)   2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB.

(9)   WeBuySocialEU — AEIDL.

(10)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl socialinės ekonomikos pagrindinių sąlygų sukūrimo (COM(2023) 316 final – 2023/0179 (NLE)) (OL C, C/2024/882, 2024 2 6, ELI: http: http://data.europa.eu/eli/C/2024/882/oj).

(11)   Socialinei ekonomikai palankios aplinkos sukūrimas. Vietos ir regionų perspektyva.

(12)   Lježo socialinės ekonomikos veiksmų gairės .

(13)  EBPO, Buying social with the social economy – OECD Local Economic and Employment Papers, 2023 m.

(14)   The social impact of public procurement. Can the EU do more?, Europos Parlamento ekspertų grupė.

(15)  Europos Audito Rūmai Viešieji pirkimai ES – Per 10 metų laikotarpį iki 2021 m. konkurencija darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių srityje sumažėjo , Specialioji ataskaita 28/2023, ES leidinių biuras.

(16)   Taryba priėmė išvadas dėl Audito Rūmų ataskaitos dėl viešųjų pirkimų.

(17)  Europos Komisija, Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga, Tepper, P., McLennan, A., Hirt, R. ir kt. Veiksmingų socialiai atsakingų viešųjų pirkimų užtikrinimas. 71 gerosios patirties atvejis , Leidinių biuras, 2020 m.

(18)   Strateginiai viešieji pirkimai.

(19)   www.uni-europa.org/wp-content/uploads/sites/3/2023/03/20230221_Publicprocurement_collectivebargaining.pdf.

(20)   www.uni-europa.org/wp-content/uploads/sites/3/2022/12/2022_12_20_Joint_statement-CoESS-UNI_Public-Procurement-and-Collective-Bargaining_FINAL.pdf.

(21)   https://effat.org/wp-content/uploads/2023/06/FoodServiceEurope-EFFAT-Declaration-on-Public-Procurement-and-Collective-Bargaining-2023-06-19.pdf.

(22)  Ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama geriausiam kainos ir kokybės santykiui, atsižvelgiama į aplinkos ir socialinius veiksnius, kokybę, gyvavimo ciklo sąnaudas ir novatoriškumą.

(23)   https://www.ela.europa.eu/en/news/new-study-highlights-strategies-tackle-undeclared-work-eu-public-procurement.