Pranešėjas : Ilpo HELTIMOINEN (FI/ECR), Lapenrantos miesto tarybos narys

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK),

1.

primena, kad pastarojo meto krizės, pavyzdžiui, COVID-19 pandemija ir neišprovokuota ir nepateisinama Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, taip pat finansų ir skolų krizės labai sutrikdė, o migracijos ir klimato krizės paveikė bendrąją rinką ir regionų konkurencingumą visoje ES, ir pabrėžia, kad svarbu stiprinti regionų ekonominį atsparumą;

2.

pabrėžia, kad pastarojo meto krizių teritorinis poveikis ne visur buvo vienodas. Kai kurios valstybės narės nukentėjo labiau nei kitos, be to, regioninis poveikis valstybėse narėse buvo asimetriškas. Kaip paaiškėjo, priklausomai nuo esamo pažeidžiamumo, skirtingų regionų ekonomikos gebėjimas atlaikyti sukrėtimus ir atsigauti po jų buvo labai skirtingas;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad regionų vystymosi požiūriu atsparumas ir konkurencingumas yra glaudžiai tarpusavyje susiję, ir kartu pripažįsta, kad tvirtos atsparumo strategijos yra labai svarbios tvariam ekonomikos konkurencingumui ir plėtrai;

4.

pabrėžia, kad regionų lygmeniu būtinas holistinis požiūris į atsparumą, įskaitant ekonominį, socialinį ir geopolitinį, taip pat žaliąjį ir skaitmeninį atsparumą (1); pabrėžia aktyvių priemonių svarbą siekiant kovoti su pagrindinėmis sukrėtimų priežastimis šiose srityse, pavyzdžiui, geopolitiniu nestabilumu, demografiniu nuosmukiu ir klimato kaita;

5.

ragina naujos kadencijos Europos Komisiją siekti stiprinti savo politikos priemonių, ypač susijusių su konkurencingumu ir bendrąja rinka, atsparumo aspektą, siekiant toliau didinti ekonominį atsparumą ir ilgalaikį vystymąsi visoje Europos Sąjungoje; taip ES galėtų prisidėti prie pastangų užkirsti kelią krizėms ir kartu užtikrinti, kad dedant šias pastangas būtų atsižvelgta subsidiarumo principą;

6.

pabrėžia principo „nepakenkti sanglaudai“ svarbą; ragina panašiai išnagrinėti galimybę formuojant ES politiką įgyvendinti principą „nepakenkti atsparumui“, siekiant didinti regioninio atsparumo ir ES politikos suderinamumą, užtikrinant, kad formuojant ES politiką, visų pirma atliekant teritorinio poveikio vertinimus, būtų atsižvelgiama į socialinio ir ekonominio atsparumo aspektą;

7.

palankiai vertina Europos Komisijos pastangas užtikrinti, kad ekonominis atsparumas taptų pagrindiniu jos strateginio prognozavimo politikos priemonių, pvz., metinių strateginio prognozavimo ataskaitų, elementu, tačiau apgailestauja dėl to, kad atliekant ekonominio atsparumo analizę šiuo metu pasigendama tikro ir išsamaus regioninio aspekto ir dėl to, kad šios srities Europos Komisijos politikos priemonėse nėra tinkamo regioninio aspekto;

8.

palankiai vertina tai, kad Enrico Lettos „Aukšto lygio ataskaitoje dėl bendrosios rinkos ateities“ (2) pabrėžiama ekonominio atsparumo svarba, ir pripažįsta, kad daugelis šioje ataskaitoje pateiktų pasiūlymų didinti Europos ekonominį atsparumą yra naudingi; vis dėlto mano, kad visų pirma reikia labiau diferencijuoto požiūrio į ekonominį atsparumą;

9.

ragina visus pagrindinius institucinius subjektus savo politiniame darbe ir būsimose diskusijose dėl bendrosios rinkos ateities atsižvelgti į stiprią ekonomikos konkurencingumo, tvarumo ir atsparumo sąsają;

Įrodymais pagrįstas atsparumo stiprinimas

10.

pažymi, kad naujausių ir tikslių regioninių ekonominių duomenų prieinamumas gali suteikti politikos formuotojams esminių įžvalgų apie regionų pažeidžiamumą ir gebėjimą prisitaikyti, taip sudarant palankesnes sąlygas žiniomis pagrįstam, regioniniu požiūriu jautresniam sprendimų priėmimui ir tikslesniam politikos planavimui;

11.

todėl pabrėžia prieigos prie suderintų visų regionų ekonominio atsparumo duomenų svarbą kuriant tinkamas paramos priemones regionams ir rengiant veiksmingus regionų ekonominio atsparumo didinimo kriterijus;

12.

palankiai vertina tai, kad Jungtinis tyrimų centras sukūrė ir plėtoja regionines atsparumo rodiklių suvestines, ir pabrėžia, kad sukūrus labiau regionalizuotą atsparumo rodiklių suvestinių versiją būtų galima nustatyti konkretaus regiono pažeidžiamumą ir pajėgumus ir padėti regionams nustatyti savo stipriąsias puses bei tobulintinas sritis;

13.

ragina kuo greičiau pradėti taikyti tokias regionines atsparumo rodiklių suvestines, kad į jų rodiklius būtų galima laiku atsižvelgti rengiant ir įgyvendinant atitinkamas ES politikos priemones; prašo, pradėjus jas taikyti, tinkamai, kaip ir esamas atsparumo rodikliu suvestines, jas integruoti į Europos semestro pavasario dokumentų rinkinį;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad vis dar nėra pakankamai NUTS 2 lygmens regioninių duomenų, o šalies viduje duomenų prieinamumas dažnai būna nevienodas, ir kad NUTS 1 lygmens duomenų prieinamumas yra didesnis, tačiau duomenys vis dar yra neišsamūs; siūlo, kai būtina, papildomus duomenis rinkti ir NUTS 3 lygmeniu, siekiant papildyti NUTS 2 lygmens duomenis, kad būtų galima geriau nustatyti konkrečių vietovių pažeidžiamumą. Turėtų būti siekiama NUTS 3 lygio regionų miesto ir kaimo tipologiją atvaizduoti panaudojant duomenis ir taip prisidėti prie įrodymais grindžiamos ir konkrečioms vietovėms pritaikytos politikos;

15.

todėl pabrėžia, kad regioninių duomenų rinkimo veiksmingumas dažnai priklauso nuo modernios infrastruktūros ir skaitmenizacijos lygio, ir nurodo, kad būtina toliau investuoti į mažiau išsivysčiusius regionus, siekiant visoje ES užtikrinti visapusišką ir patikimą duomenų prieinamumą; taip pat atkreipia dėmesį į ypatingus gamtinių ir demografinių trūkumų turinčių regionų iššūkius, kuriuose dėl vienodų statistinių duomenų trūkumo sunku parengti šioms teritorijoms pritaikytą politiką;

16.

atkreipia dėmesį į skaitmeninių dvynių naudą darniam ir atspariam vietos ir regionų valdžios institucijų vystymuisi; skaitmeniniai dvyniai gali geoerdvinius duomenis susieti su dalykine informacija. Toks skaitmeninis geografinės erdvės atvaizdavimas leidžia išanalizuoti situacijas ir tikslingai išbandyti scenarijus, kad būtų galima parengti pagrįstus ir tvarius sprendimus;

Regioninio įvairinimo ir lyginamųjų pranašumų skatinimas

17.

pabrėžia, kad ekonomikos įvairinimas Europos regionuose yra labai svarbus atsparumo didinimo pastangų komponentas, vykdant tikslines investicijas, kuriomis skatinamas verslumas ir pramonės įvairinimas;

18.

pabrėžia lemiamą MVĮ vaidmenį įvairinant regionų ekonomiką ir tiekimo grandines ir taip prisidedant prie regionų ekonominio atsparumo didinimo, nes regionų priklausomybė nuo nedidelio skaičiaus stambių darbdavių didina jų jautrumą ekonominiams sukrėtimams veiklos nutraukimo atvejais; kartu pažymi, kad krizės dažnai labiausiai paveikia MVĮ;

19.

todėl nurodo, kad reikia imtis konkrečių atsparumo rėmimo priemonių, kad būtų pasinaudota MVĮ padėtimi regionų ekonomikoje, ragina Europos Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti reglamentavimo naštą įmonėms ir pripažinti principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“ per visą ES teisėkūros ciklą, taip pat užtikrinti, kad poveikio MVĮ tyrimai, MVĮ filtrai ir konkurencingumo patikros taptų ES politikos formavimo standartais;

20.

pabrėžia, kad nors finansinė parama turi būti prieinama visiems regionams, kurie susiduria su ekonominiais sukrėtimais, ja reikėtų aktyviai siekti didinti regionų, kurie bus labiausiai pažeidžiami dėl būsimų ekonominių sukrėtimų, atsparumą. Parama turėtų būti teikiama laikantis subsidiarumo principo ir ji turėtų būti grindžiama regionų pranašumais, kad regionai galėtų didinti savo konkurencingumą rinkos sąlygomis;

21.

pabrėžia, kad finansinę paramą taip pat reikia skirti jaunimo įgūdžių ugdymui ir užimtumo galimybių didinimui pažeidžiamiausiuose regionuose, ypač tuose sektoriuose, kurie yra itin svarbūs dvejopai pertvarkai; pripažįsta, kad investuojant į jaunimo švietimą ir profesinį tobulėjimą galima padidinti ilgalaikį mažiau išsivysčiusių regionų ekonominį atsparumą;

22.

pabrėžia ekonomines galimybes, kurias įvairiems regionams atveria dvejopa pertvarka, ir pažymi, kad reikia nuspėjamo, lankstaus ir skaidraus reguliavimo, stiprių regioninių ekosistemų ir viešojo bei privačiojo sektorių ir universitetų bendradarbiavimo; laikydamasi technologinio neutralumo principo, naudodamasi esamomis mažo anglies dioksido kiekio ir atsinaujinančiųjų išteklių technologijomis, Europos Komisija privalo užtikrinti technologinę konkurenciją (3), taip skatindama technologinę pažangą ir ekonomikos įvairinimą; todėl pabrėžia, kad svarbu sudaryti sąlygas taikyti įvairius sprendimus ir juos propaguoti, atsižvelgiant į skirtingas ES regionų sąlygas, susijusias su klimatu, geografija, infrastruktūra, energetikos sistemomis (4) ir išsivystymo lygį, taip pat į esamą pramonę ir konkretų pridėtinės vertės kūrimo potencialą, kad nebūtų pakenkta regionų ekonomikos įvairinimui ir atsparumui;

23.

ragina ES pramonės politiką sutelkti į paramą naujų inovacijų pažangių technologijų srityje moksliniams tyrimams ir plėtrai ir pabrėžia, kad investicijos į mokslinius tyrimus, švietimą ir įgūdžius didina ilgalaikį regionų ekonominį atsparumą;

24.

palankiai vertina esamų finansavimo priemonių, įskaitant Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), Sanglaudos fondą, „Europos socialinį fondą +“, programą „InvestEU“, programą „Europos horizontas“, Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP), potencialą remiant regioninio įvairinimo pastangas; tačiau ragina taikyti labiau holistinį, tikslinį ir integruotą požiūrį, pagal kurį įvairinimas būtų pagrindinis ir aiškus finansavimo tikslas, o ne antraeilis rezultatas, siekiant padidinti politikos poveikį būtent įvairinimo srityje;

25.

palankiai vertina naujausias Europos Komisijos iniciatyvas, pvz., regioninius inovacijų slėnius ir regioninių inovacijų partnerystes, kurios padeda tirti unikalius lyginamuosius Europos regionų pranašumus; be to, mano, kad vietos valdžios institucijoms turėtų būti suteikta konkreti erdvė tokioms iniciatyvoms įgyvendinti, atsižvelgiant į jų ypatumus, o ypač į vidutinio dydžio ir didelių miestų ypatumus;

26.

pažymi, kad tokių iniciatyvų įgyvendinimas ir tolesnis plėtojimas dera su visa apimančiu tikslu išnaudoti regionų pranašumus ir skatinti inovacijas, nes tai yra esminiai ramsčiai stiprinant regionų atsparumą ir užtikrinant stabilų ilgalaikį ekonomikos augimą ir plėtrą;

27.

pabrėžia naudingą regioninių investicijų skatinimo agentūrų vaidmenį nustatant pridėtinę vertę turinčius vietos sektorius, kurie yra gerai integruoti į regionų ekonominį kontekstą, ir ragina tokias agentūras įtraukti į paramos priemonių ir finansavimo schemų įgyvendinimą; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad šios agentūros veiktų skaidriai ir paisydamos viešojo intereso, numatant patikimas atskaitingumo priemones;

Regioninių vertės grandinių užtikrinimas

28.

pabrėžia, kad įvairios ir saugios tiekimo grandinės, kaip, be kita ko, pabrėžta E. Lettos ataskaitoje, yra labai svarbios siekiant apsaugoti bendrąją rinką ir suformuoti ekonominio atsparumo pagrindą, ypač regionams, kurių ekonomika yra mažiau įvairi;

29.

pabrėžia, kad investicijos į regionų infrastruktūrą ir prieinamumą yra labai svarbios siekiant stiprinti jų ekonominį atsparumą ir bendrąją rinką, ir ragina plėtojant infrastruktūrą labiau atsižvelgti į konkretų regioninį pažeidžiamumą, pavyzdžiui, prie išorės sienų esančių regionų, atokiausių regionų ir didelių ir nuolatinių gamtinių ar demografinių trūkumų turinčių regionų, pažeidžiamumą; mano, kad investicijos į transeuropinį transporto tinklą (TEN-T), įskaitant į pasenusią geležinkelio ir vidaus vandens kelių infrastruktūrą, yra būtinos siekiant užtikrinti konkurencingą, saugų ir mažataršį žmonių ir prekių judėjimą; pabrėžia, jog svarbu prioritetą teikti tvariems transporto sprendimams, atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimui ir poveikio aplinkai mažinimui;

30.

mano, kad reikia daugiau dėmesio skirti visapusiško saugumo ir tiekimo saugumo koncepcijai visoje Europos Sąjungoje, ir ragina Europos Komisiją atlikti koordinuotą ir nuolatinį visų politikos sektorių vertinimą siekiant sustiprinti pasirengimą būsimiems sukrėtimams;

31.

šiomis aplinkybėmis pabrėžia atsparių prie išorės sienų esančių sausumos ir jūrų regionų, kaip vartų į Europos Sąjungą, svarbą saugumui ir atsparumui ir ragina į tai atsižvelgti būsimoje konkurencijos ir sanglaudos politikoje, pabrėždamas solidarumo su ES pasienio regionais svarbą ir specifinius iššūkius, su kuriais jie susiduria, įskaitant iššūkius dėl neteisėtos migracijos; šiomis aplinkybėmis mano, kad reikėtų didinti Europos išteklius ES išorės sienų apsaugai;

32.

pripažįsta, kad neseniai priimta Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliosiose situacijose priemonė atliks svarbų vaidmenį didinant bendrosios rinkos atsparumą krizių metu, ir palankiai vertina tai, kad į teisės aktų leidėjų susitarimą dėl šios priemonės buvo įtrauktos Komiteto nuomonėje dėl šio teisės akto pasiūlymo pateiktos rekomendacijos, ypač susijusios su specialiais pasienio ir atokiausių regionų reikalavimais;

33.

pabrėžia, kad pernelyg sudėtingų biurokratinių apribojimų mažinimo ir reguliavimo procesų racionalizavimo potencialas yra perspektyvi ekonominių sukrėtimų švelninimo strategija; pripažįsta, kad pernelyg didelė biurokratinė našta trukdo ekonominei veiklai, ir pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama didinti reguliavimo veiksmingumą kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi aukštų socialinių, saugumo ir aplinkos apsaugos standartų;

34.

pritaria laikinų priemonių sistemos sukūrimui – tokią sistemą būtų galima taikyti siekiant sumažinti reglamentavimo naštą įmonėms arba valdžios institucijoms padidėjusio netikrumo laikotarpiu, sudarant sąlygas greičiau priimti sprendimus ir lanksčiau reaguoti į kylančius ypatingus iššūkius;

35.

primena, kad valstybės pagalba buvo esminė priemonė, padėjusi ES atsigauti po pastarojo meto krizių, ir pabrėžia, kad tai taip pat gali būti veiksminga priemonė regionų ekonominiam atsparumui didinti, jei teikiant valstybės pagalbą taikomi tinkami atsparumo kriterijai; vis dėlto apgailestauja, kad dėl dviejų laikinųjų valstybės pagalbos sistemų taip pat atsirado konkurencijos iškraipymų bendrojoje rinkoje, padarytas neigiamas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai ir susidarė dideli valstybės pagalbos sumų, apie kurias pranešė valstybės narės, skirtumai, lėmę nevienodas finansines galimybes ir konkurencines sąlygas didesnių ir turtingesnių valstybių narių ir regionų, galinčių teikti didesnę pagalbą, naudai;

36.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įgyvendinti regioninį valstybės pagalbos lankstumą ekonominių sukrėtimų atvejais, kad būtų galima laiku ir tikslingai remti itin nukentėjusius regionus neiškraipant bendrosios rinkos, ir viešųjų pirkimų kriterijuose atsižvelgti į poreikį spręsti konkretaus regioninio pažeidžiamumo problemą, kad būtų padidintas regionų atsparumas;

37.

pabrėžia, kad įperkama ir saugi energijos gamyba yra būtina ekonomikos atsparumo ir konkurencingumo sąlyga; pripažįsta didėjančių energijos kainų ir nepastovumo problemą; todėl pabrėžia ne tik poreikį skatinti atsinaujinančiosios energijos, pavyzdžiui, vėjo, saulės, hidroenergijos, biomasės, geoterminės ir potvynių energijos, gamybą, bet ir branduolinės energijos potencialą didinant ES energetinį atsparumą ir nepriklausomybę ir siekiant jos anglies dioksido išmetimo mažinimo tikslų; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina tai, kad Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte (angl. Net Zero Industry Act, NZIA) branduolinė energija pripažinta strategine ES anglies dioksido išmetimo mažinimo technologija; be to, palankiai vertina Europos Komisijos remiamą Europos mažųjų modulinių reaktorių pramonės aljansą;

38.

pabrėžia, kad svarbu skatinti energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybą, ypač decentralizuotas ir vietos atsinaujinančiųjų išteklių, taip pat izoliuotas energijos sistemas, siekiant pereiti prie švarios energijos, padidinti energetinį saugumą ir suteikti naujų ekonominių galimybių, ypač kaimo vietovėms;

39.

pabrėžia, kad, siekiant sumažinti energijos suvartojimą ES, pirmenybę reikia teikti energijos vartojimo efektyvumui ir taupymui, taip veiksmingai prisidedant prie klimato apsaugos ir energetinės nepriklausomybės;

40.

ragina daugiau dėmesio skirti iššūkiams, susijusiems su vėjo energijos gamyba ir gynybiniu stebėjimu didelėse ES teritorijose, turinčiose sieną su Rusija ir Baltarusija; atkreipia dėmesį į tai, kad daug regionų negali gaminti vėjo energijos netoli sienos esančiose teritorijose, nes tai nesuderinama su radarų ir gynybos jutiklių technologijomis; pabrėžia, kad palengvinus radarų ir jutiklių technologijų kūrimą taip, kad šiuose regionuose būtų galima gaminti vėjo energiją, būtų galima rasti svarbų Europos sprendimą, kaip užtikrinti švarios energijos prieinamumą ir kartu padidinti prie ES išorės sienų esančių regionų atsparumą;

41.

pabrėžia, kad siekiant stiprinti ES ekonominį atsparumą reikia daugiau investuoti į ypatingos svarbos skaitmeninę infrastruktūrą, pvz., judriojo ryšio tinklus, povandeninius kabelius, palydovus, duomenų centrus, ateities technologinius sprendimus ir ypatingos svarbos technologijas, taip pat toliau plėtoti Europos vertės grandines;

42.

primena, kad aukšto lygio kibernetinis saugumas ir susijusios ekspertinės žinios yra labai svarbūs ES ir jos regionų konkurencingumui ir atsparumui ir kad sėkmingai skaitmeninei pertvarkai būtinas aktyvus vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas; pabrėžia, kad reikia saugoti skaitmenines teises, įskaitant privatumą ir saviraiškos laisvę, kaip pagrindinius kibernetinio saugumo principus;

43.

palankiai vertina pastangas stiprinti ES atvirą strateginį savarankiškumą, užtikrinti pagrindinių strateginių prekių ir produktų gamybą ES ir mažinti pažeidžiamų pagrindinių tiekimo grandinių riziką; pabrėžia, kad svarbu didinti antrinių žaliavų naudojimą, e. atliekų surinkimą ir perdirbimą, kovą su neteisėtu šalinimu ir siekti pažangos kuriant žiedinę ekonomiką;

Regioninis valdymas ir socialinis įgalėjimas

44.

primena, kad visose valstybėse narėse pastarojo meto krizės parodė, jog greitas ir veiksmingas valdžios institucijų reagavimas labai priklauso nuo gero valdymo ir veiksmingo vadovavimo ir kad tam reikia glaudaus visų valdžios lygmenų bendradarbiavimo su nevyriausybiniais subjektais, pavyzdžiui, įmonėmis ir pilietine visuomene;

45.

pabrėžia, kad siekiant įveikti demografinę krizę ir užtikrinti atsparią Europos demografinę ateitį, būtina vykdyti holistinę politiką; šiuo požiūriu pripažįsta, kad norint sumažinti spaudimą darbo rinkoje viena veiksmingiausių priemonių be teisėtos migracijos skatinimo ir veiksmingo trečiųjų šalių piliečių integravimo būtų didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje, o tam reikia sudaryti pagrindines sąlygas, pavyzdžiui, teikti vaikų priežiūros paslaugas, rengti kalbų ir profesinius mokymus; ragina rengti programas, kuriomis būtų skatinamas jaunimo grįžimas į kaimo vietoves ir mažiau išsivysčiusius regionus ir skatinama tose vietovėse likti, remiant užimtumą, skaitmeninį junglumą ir verslumą, be kita ko, rengiant mokymus, organizuojant mentorystę ir suteikiant prieigą prie finansavimo, ir mokantis iš geriausios valstybių narių praktikos;

46.

pabrėžia, kokios svarbios yra tikslinės programos, kuriomis per švietimą, mokymą ir verslumo rėmimą didinamas moterų dalyvavimas visuose sektoriuose; primena, kad lyčių lygybė sprendimų priėmimo procesuose, susijusiuose su ekonomine ir regioninio planavimo politika, didina atsparumą ir skatina įvairias perspektyvas, tuo prisidedant prie tvirtesnės ir labiau prisitaikančios bendrosios rinkos;

47.

be to, primena, kad galimybė naudotis kokybiškomis visuotinės svarbos paslaugomis ir aukštos kokybės infrastruktūra yra būdas kovoti su neigiamomis populiacijos tendencijomis ir kad į tai reikėtų atsižvelgti būsimoje ES konkurencijos ir sanglaudos politikoje, kad būtų įgyvendinta „laisvė pasilikti“, kaip nurodyta minėtoje E. Lettos ataskaitoje;

48.

pabrėžia esminį bendruomenės įgalėjimo vaidmenį didinant regionų atsparumą kylantiems iššūkiams, šiuo tikslu įgyvendinant bendruomenės atsparumo didinimo programas, kuriomis siekiama suteikti vietos gyventojams esminių įgūdžių ir žinių, susijusių su finansiniu informuotumu, rizikos valdymu ir prisitaikymu, puoselėjant pasirengimo ir bendradarbiavimo kultūrą vietos lygmeniu;

49.

pažymi, kad finansinis raštingumas gali padėti piliečiams priimti pagrįstus sprendimus, geriau suprasti ekonominę riziką ir galimybes, priimti labiau pagrįstus investicinius sprendimus ir atitinkamai veiksmingiau įveikti neapibrėžtumą, kuriant vis atsparesnes bendruomenes, gebančias geriau įveikti ekonominius sukrėtimus asmeniniu lygmeniu;

50.

todėl ragina didinti finansavimą finansinio raštingumo iniciatyvoms, ypač skirtoms jaunimui ir mažiau išsivysčiusiems regionams, kaip esminei atsparumo didinimo strategijai, skiriant tikslingus finansinius išteklius programoms, kuriomis siekiama didinti piliečių finansinį informuotumą;

51.

pabrėžia, kad svarbu nuolat tobulinti visas švietimo sistemas apskritai, nes tai didina Europos žmogiškojo kapitalo vertę, ypač kalbant apie Sąjungos šalių kalbų mokymą, nes tai didina darbuotojų produktyvumą, gerina bendrosios rinkos veikimą ir jos konkurencingumą kitų subjektų, esančių už Sąjungos ribų, atžvilgiu.

---

(1)   https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/strategic-planning/strategic-foresight/2020-strategic-foresight-report_en?prefLang=lt.

(2)   www.consilium.europa.eu/media/ny3j24sm/much-more-than-a-market-report-by-enrico-letta.pdf.

(3)  Europos regionų komiteto nuomonė „Siekiant netaršaus kelių transporto: alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimas ir išmetamo CO2 normų sugriežtinimas“ ( OL C 270, 2022 7 13, p. 38).

(4)  Europos regionų komiteto nuomonė „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis rengiantis COP 26“ ( OL C 440, 2021 10 29, p. 25).