1.

Ar galima manyti, kad Teisingumo Teismo sprendimas prilygsta tiesiogiai privalomai Sąjungos teisės nuostatai, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (1) (toliau – Kodeksas), 105 straipsnio 4 dalį, ar reikia manyti, kad tai yra teisės išaiškinimas, kuris nepakeičia ankstesnio teisinio reglamentavimo, kiek tai susiję su Kodekso 105 straipsnio 4 dalimi?

2.

Ar – atsižvelgiant visų pirma į Kodekso 10 straipsnio 2 dalį ir 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1971 (toliau – BEREC reglamentas) 4 straipsnio 4 dalį – galima manyti, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (toliau – BEREC) gairės BoR (16) 127 (toliau – 2016 m. BEREC gairės), kurias, kiek tai susiję su šio ginčo dalyku, pakeitė 2022 m. birželio 9 d. BEREC gairės BoR (22) 81 (toliau – 2022 m. BEREC gairės), yra Sąjungos teisės dalis arba tiesiogiai privalomos šios teisės nuostatos ir, kaip tokios, yra teisinio reglamentavimo pakeitimas, pateisinantis Kodekso 105 straipsnio 4 dalyje numatytos išimties taikymą, ar tai yra tik teisės išaiškinimas (ypač jeigu gairėmis įgyvendinamas Teisingumo Teismo sprendimas), kuris nepakeičia ankstesnio teisinio reglamentavimo, kiek tai susiję su Kodekso 105 straipsnio 4 dalimi?

3.

Jeigu Kodekso 105 straipsnio 4 dalyje numatytos išimties taikymo nepateisina nei Teisingumo Teismo sprendimas, nei 2022 m. BEREC gairės, ar galima manyti, kad tiesiogiai privaloma nacionalinės teisės nuostata, kaip tai suprantama pagal Kodekso 105 straipsnio 4 dalį, yra nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimas, kuriuo elektroninių ryšių paslaugų teikėjams taikomas jurisprudencijoje pakeistas kriterijus, nurodytas 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje (2) (toliau – Reglamentas 2015/2120), 3 straipsnio trečioje pastraipoje ir grindžiamas 2022 m. BEREC gairėmis, iš dalies pakeistomis pagal Teisingumo Teismo sprendimą, atsižvelgiant į tai, kad Reglamento 2015/2120 nuostata išliko tokia pati ir su ginču susijusiu laikotarpiu nesikeitė?