1.   

Prieš prasidedant naujai Europos Komisijos kadencijai, mes, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai, atstovaujantys pilietinės visuomenės organizacijoms, raginame Europos Sąjungos valstybes nares ir jos vadovus, Europos institucijas ir ES piliečius užtikrinti ir apsaugoti ES ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą pagal SESV 174 straipsnį.

2.   

Mes aiškiai pabrėžiame, kad pagrindinis principas „nė vieno nepalikti nuošalyje“ įgyvendinant sanglaudos politiką išlieka tvirtas ir galiojantis ir kad pilietinės visuomenės partneriai yra pasirengę toliau siekti šio principo, remiantis ES intensyvių investicijų politika.

3.   

Mes pabrėžiame, kad nevienodos galimybės gali pakenkti ilgalaikiam augimui ir konkurencingumui regionų, nacionaliniu ir ES lygmenimis. Todėl sanglaudos politika turi būti įvairesnė ir lankstesnė, tačiau kartu patikima, stabili ir aiški, kad būtų galima daugiau dėmesio skirti žmonėms, ypač pažeidžiamiausiems, ir geriau spręsti nevienodų galimybių problemą, su kuria susiduria daug žmonių.

4.   

Kritiškai vertiname už sanglaudos politiką atsakingo Komisijos nario pareigybės panaikinimą.

5.   

Mes nepritariame sanglaudos politikos varžymui ir pertvarkymui į ekstremaliųjų situacijų krizių sprendimo priemonę.

6.   

Mes nepritariame idėjai sanglaudos politiką paversti priemone, panašia į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP), kurioje struktūriniam suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui, pasidalijamajam valdymui ir daugiapakopiam valdymui tektų labai menkas vaidmuo arba jo iš viso nebūtų.

7.   

Pasisakome už partnerystės principą ir aiškias taisykles, kaip įtraukti pilietinę visuomenę ir socialinius partnerius į ES finansuojamų veiklų atranką, valdymą ir stebėseną.

8.   

Reikalaujame, kad kitame Bendrųjų nuostatų reglamente (BPR), kuriuo reglamentuojamas Sanglaudos fondų ir kitų ES lėšų panaudojimas po 2027 m., būtų suformuluotos griežtos nuostatos dėl pilietinės visuomenės dalyvavimo, kaip ir 2021–2027 m. laikotarpiu.

9.   

Raginame įgyvendinti sanglaudos politiką, kuri būtų orientuota į vietos lygmenį ir į žmonių poreikius.

9.1.   

Orientuota į vietos lygmenį, nes, remiantis teritorinio poveikio vertinimais, būtina deramai gerbti šiuos teritorinius ypatumus ir į juos visapusiškai atsižvelgti.

9.2.   

Norint pasiekti pageidaujamų rezultatų, reikia laikytis į žmones orientuoto požiūrio, pagal kurį visapusiškai laikomasi partnerystės principo ir kurio kertinis akmuo yra daugiapakopis valdymas, partnerystė ir principas „iš apačios į viršų“.

10.   

Raginame suteikti naują postūmį sanglaudos politikai. Mūsų Komitetas mano, kad reikėtų išplėsti priemonių ir požiūrių spektrą, jį modernizuoti arba peržiūrėti, siekiant sukurti tvirtą, veiksmingą, lanksčią ir atnaujintą sanglaudos politiką, daugiausiai dėmesio skiriant gebėjimams, tarpregioniniams ryšiams, rezultatų veiksmingumui ir naudos gavėjams teikiamoms galimybėms, neapsiribojant vien investicijomis. Šiuo tikslu būtina:

10.1.   

reaguoti į pagrindinius ES struktūrinius iššūkius: lėtą vystymąsi, ilgalaikį ekonomikos sąstingį ir vienodų galimybių trūkumą visuose regionuose ir skirtumus tarp regionų ir bendruomenių bei jų viduje;

10.2.   

daugiau dėmesio skirti teritorinės politikos strategijoms, pavyzdžiui, integruotoms teritorinėms investicijoms (ITI) ir bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai. Todėl būtina nuosekliai stiprinti vietos, miestų ir teritorinių valdžios institucijų lėšų valdymo pajėgumus;

10.3.   

ypatingą dėmesį reikia skirti tų kategorijų asmenims, kurių užimtumo lygis mažiausias (moterims, jaunimui, negalią turintiems žmonėms, imigrantams, žemą išsilavinimą turintiems asmenims) ir kuriems reikalingos specialios mokymo, perkvalifikavimo, kvalifikacijos kėlimo ir paramos programos vietoje;

10.4.   

toliau specializuoti ir įvairinti priemones, įskaitant finansines, kad sanglaudos politiką būtų galima įgyvendinti konkrečioms pažeidžiamų asmenų grupėms ir konkrečiuose regionuose, kuriuose bendri su užimtumu susiję sprendimai netinka šių asmenų integravimui į darbo rinką;

10.5.   

remti investicijas į socialinę infrastruktūrą, kad būtų veiksmingai sprendžiamos didelės ES kylančios demografinės problemos. Tai dar svarbiau regionuose, kuriuose mažėja darbo jėga ir yra mažai tretinį išsilavinimą turinčių žmonių, taip pat regionuose, iš kurių išvyksta jaunimas;

10.6.   

didinti tarpvalstybinių darbo rinkų, kurios dėl teisinių ir administracinių kliūčių yra nepakankamai išvystytos, potencialą. Todėl būtina stiprinti tarpvalstybinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą, ypač infrastruktūros plėtros ir socialinės ekonomikos subjektų veiklos rėmimo srityse;

10.7.   

toliau apsaugoti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) ir jų tvarumą. Tam reikia naujoviškai, bet paprastai naudoti esamas standartines Europos priemones, pavyzdžiui, Europos socialinį fondą, Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), Sanglaudos fondą ir Teisingos pertvarkos mechanizmą, kad MVĮ būtų lengva gauti finansavimą ir palankias kredito sąlygas ilguoju laikotarpiu;

10.8.   

stiprinti viso Teisingos pertvarkos mechanizmo sąveiką. Mes esame įsitikinę, kad sanglaudos politika turi išlikti pagrindinė ES investicijų politika, siekiant remti Europos regioninę prisitaikymo prie klimato srities tikslų politiką. Reikšmingos žalos nedarymo principu turėtų būti užtikrinama, kad investicijos visiškai atitiktų žaliojo kurso tikslus.

10.9.   

toliau nagrinėti didelių įmonių finansavimą, kaip svarbų konvergencijos veiksnį, ypač strateginių technologijų srityje, pasitelkiant neseniai pasiūlytą naująją Europos strateginių technologijų platformos (STEP) priemonę;

10.10.   

sukurti naujų ekonominių perspektyvų mažiau išsivysčiusioms, periferinėms ir retai apgyvendintoms kaimo vietovėms, ES saloms ir atokiausiems regionams. Taip pat būtina spręsti kaimo vietovių, miesto vietovių ir miestų centrų atotrūkio problemą, stiprinant jų tarpusavio ryšius;

10.11.   

skatinti iniciatyvas, kuriomis siekiama kruopščiai nustatyti konkrečius regionų ir teritorijų, patekusių į vystymosi spąstus, poreikius ir į juos atsižvelgti, taip pat padėti jiems įveikti sunkumus;

10.12.   

priimti sanglaudos politiką, kuri apimtų tokius pagrindinius elementus kaip pasidalijamasis valdymas, regioninis požiūris, išankstinis finansavimas ir bendro finansavimo normos. Vien investicijų nepakanka. Kiekvienam regionui reikia tvirtų valdymo struktūrų ir tinkamo politikos priemonių derinio, kuris padėtų išnaudoti sinergiją su visais suinteresuotaisiais subjektais. Mums reikia principo „iš apačios į viršų“. Todėl investicijos dažnai turi būti vykdomos kartu su konkrečiai pritaikytomis reformomis ir piliečiams palankia politika;

10.13.   

labiau įtraukti pilietinę visuomenę ir visus vietos lygmens suinteresuotuosius subjektus, kad sanglaudos politikoje būtų padidintas partnerystės ir daugiapakopio valdymo principo veiksmingumas. Tai gali padėti sumažinti spaudimą demokratijai, didinant atsakomybę už ES;

10.14.   

stiprinti įvairių lygmenų valdžios institucijų, paramos gavėjų ir kitų nacionalinių, regioninių ir vietos suinteresuotųjų subjektų administracinius gebėjimus bei teikti labiau pritaikytą techninę paramą, siekiant pagerinti politikos įgyvendinimą vietoje;

10.15.   

apsvarstyti ir atsižvelgti į geriausią praktiką, veiksmingas politikos priemones ir tikslinį finansavimą, kaip šiuo metu įgyvendinama pagal EGADP, kad jie ir toliau būtų taikomi pagal naująją sanglaudos politiką. Turime užtikrinti, kad lėšos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir toliau būtų naudojamos visapusiškai atsižvelgiant į būsimos sanglaudos politikos įgyvendinimą ir kad pagal EGADP jau pradėtos vykdyti investicijos ir programos nebūtų sustabdytos dėl priemonės finansavimo pokyčių;

10.16.   

toliau integruoti sanglaudos tikslus į Europos semestrą;

10.17.   

parengti platesnio užmojo bendrą daugiametės finansinės programos (DFP) biudžetą ir užtikrinti tinkamą sanglaudos politikos finansavimą, be kita ko, atsižvelgiant į būsimą ES investicijų gynybos srityje poreikį ir į tai, kad Europos Sąjungai gali priklausyti daugiau nei 27 valstybės narės (ES 27+). Nepakanka į ES, jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, gerovę ir konkurencingumą investuoti tik 1 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų;

10.18.   

atsižvelgti į būsimą plėtrą, kad kitu programavimo laikotarpiu būtų skirta pakankamai lėšų, kad būtų užtikrinta sklandi būsimų valstybių narių integracija, nepakenkiant investicijoms į dabartinius besivystančius regionus.

11.   

Mes, pilietinės visuomenės atstovai, darysime viską, kad būtų apsaugoti pagrindiniai sanglaudos politikos principai ir užtikrinsime, kad ji ir toliau liktų Europą vienijančiu veiksniu.