P9_TA(2024)0040

Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą įgyvendinimo ataskaita

2024 m. sausio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą įgyvendinimo (2023/2081(INI))

(C/2024/5729)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 ir 169 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (1),

—	atsižvelgdamas į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (2),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (3),

—	atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, suderinimo (4),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1925/2006 dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis (5),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 609/2013 dėl kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų, specialiosios medicininės paskirties maisto produktų ir viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti ir kuriuo panaikinami Tarybos direktyva 92/52/EEB, Komisijos direktyvos 96/8/EB, 1999/21/EB, 2006/125/EB ir 2006/141/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/39/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 41/2009 ir (EB) Nr. 953/2009 (6),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas) (7),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/522, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. laikotarpio Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programa (programa „ES – sveikatos labui“) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 282/2014 (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl sąžiningos, sveikos ir aplinkai palankios maisto sistemos pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (9),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020)0381),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą augalų ir augalinių preparatų maistinės sudėties kategorijų ir sveikatingumo teiginių bei jų naudojimo maisto produktams bendro pobūdžio reglamentavimo sistemos vertinimo santrauka“ (SWD(2020)0096),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 15 d. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslinę nuomonę „Didžiausia leidžiama su maistu suvartojamų cukrų norma“ (10),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. PSO publikaciją „Maistingumo ženklinimas. Politikos dokumentas“ (11),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. PSO publikaciją „Pagrindiniai principai ir pagrindų vadovas dėl ženklinimo pakuotės priekinėje pusėje, siekiant skatinti sveiką mitybą“ (12),

—	atsižvelgdamas į trečiąjį JT darnaus vystymosi tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio mėn. UNICEF publikaciją „Vaikų teisės atliekant poveikio vertinimus: vaikų teisių įtraukimo į poveikio vertinimus ir veiksmų vaikų labui vadovas“ (13),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9-0416/2023),

kadangi Reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 (reglamentas dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą) buvo priimtas siekiant užtikrinti aukščiausio įmanomo lygmens vartotojų apsaugą ir sudaryti palankesnes sąlygas vartotojams rinktis; kadangi reglamentas dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą yra taikomas savanoriškiems teiginiams apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą visuose komerciniuose pranešimuose, įskaitant ženklinimą ir reklamą, taip pat pranešimuose, skirtuose sveikatos priežiūros specialistams (14); kadangi Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) atlikus mokslinį teiginių vertinimą Komisija patvirtina moksliniais įrodymais pagrįstus ir vartotojams suprantamus sveikumo teiginius;

kadangi teiginiai gali būti skirstomi į funkcinio sveikumo teiginius, rizikos mažinimo teiginius ar su vaikų vystymusi susijusius teiginius; kadangi 2023 m. liepos mėn. ES buvo leidžiama vartoti 269 sveikumo teiginius; kadangi su vaikų vystymusi ir sveikata susiję teiginiai ženklinant maisto produktus gali būti leidžiami pagal reglamente dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą nustatytas procedūras ir reikalavimus;

kadangi su ne mažiau kaip 18 proc. naujų produktų, patenkančių į ES maisto produktų ir gėrimų rinką, pateikiami teiginiai apie maistingumą arba sveikatingumą ir tokie teiginiai pateikiami su maždaug ketvirtadaliu visų ES rinkoje esančių maisto produktų (15); kadangi, reglamento dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą 10 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad maisto produktus, kurių reklamoje yra teiginių, vartotojai gali palaikyti produktais, turinčiais mitybinių, fiziologinių ar kitų sveikatai naudingų privalumų palyginti su panašiais arba kitais produktais, kurie nėra papildyti tokiomis maistinėmis medžiagomis ir kitomis medžiagomis, ir tai gali paskatinti vartotojus priimti sprendimus, tiesiogiai lemiančius tokį pavienių maistinių ar kitų medžiagų bendrą suvartojamą kiekį, kuris neatitiktų mokslininkų rekomenduojamo kiekio;

D.	kadangi pagal reglamento dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą 13 straipsnio 3 dalį Komisija vėliausiai iki 2010 m. sausio 31 d. turėjo priimti leistinų teiginių Bendrijos sąrašą;

kadangi teiginiai apie maistingumą ar sveikatingumą daro įtaką vartotojų maisto produktų pasirinkimui, taip pat kitoms savybėms, pvz., kainai, prekės ženklui, spalvai ir pakuotės formai; kadangi sveikumo teiginiai, ypač teiginiai apie rizikos mažinimą, daro didesnį poveikį vartotojų požiūriui nei teiginiai apie maistingumą (16); kadangi vartotojų supratimui apie teiginius apie maistingumą ir sveikatingumą įtakos turi įvairūs veiksniai, įskaitant žinias apie maistingumą ir išsilavinimo lygį, ir į tai turėtų būti atsižvelgta siekiant palengvinti perėjimą prie sveikesnės mitybos ir skatinti keisti maisto produktų sudėtį; kadangi vien informavimo, švietimo ir informuotumo didinimo kampanijų nepakanka, kad būtų pasiekti reikiami pokyčiai siekiant tvaresnio ir sveikesnio vartotojų pasirinkimo, nes jiems gali turėti įtakos kiti pagrindiniai maisto aplinkos elementai, pvz., įperkamumas, rinkodara ir prieinamumas;

kadangi reglamentu dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą Komisijai buvo suteikti įgaliojimai iki 2009 m. sausio 19 d. nustatyti maisto produktų arba konkrečių maisto produktų kategorijų maistinės sudėties kategorijas; kadangi maistinės sudėties kategorijos praktikoje dar nustatytos; kadangi 2020 m. Komisijos pateiktoje reglamento dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą vertinimo ataskaitoje dar kartą patvirtinta, kad reikia parengti maistinės sudėties kategorijas, kaip priemonę apsaugoti vartotojus nuo prastos maistinės sudėties maisto produktų su sveikumo teiginiais poveikio; kadangi strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ dar kartą patvirtinta, kad turėtų būti nustatytos maistinės sudėties kategorijos, siekiant apriboti nesveikų maisto produktų rinkodarą ir skatinimą naudojant teiginius apie maistingumą ir sveikatingumą;

kadangi savo 2021 m. rezoliucijoje dėl strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ Parlamentas aiškiai palankiai įvertino tai, kad paskelbtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo nustatomi maistinės sudėties kategorijos, siekiant uždrausti vartoti teiginius apie maisto produktų, kuriuose yra daug riebalų, cukraus ir (arba) druskos, arba bendrai nesveikų maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, ir paragino ypatingą dėmesį skirti vaikams skirtiems maisto produktams ir kitiems specialios paskirties maisto produktams;

H.	kadangi vartotojai ir toliau susiduria su teigiamais teiginiais apie maisto produktų, kuriuose yra daug riebalų, druskos ar cukraus, maistingumą ar sveikatingumą, o tai nesuderinama su aukšto lygio vartotojų apsaugos tikslu;

kadangi daugumoje valstybių narių sparčiai daugėja su antsvoriu susijusių problemų ir nutukimo – daugiau kaip pusė Europos suaugusiųjų ir kas trečias vaikas turi antsvorio ar yra nutukę (17); kadangi vaikų antsvoris ir nutukimas kelia vis daugiau visuotinių visuomenės sveikatos problemų; kadangi yra pakankamai įrodymų, kad vaikų nutukimui įtaką daro prekyba maisto produktais, kuriuose yra daug riebalų, druskos ir cukraus, tačiau vaikams ir toliau daro poveikį aukštas rinkodaros, kurioje naudojami galingi ir įtikinami metodai, įskaitant vis dažniau naudojamas skaitmenines priemones, lygis;

kadangi nesveika mityba, kurioje yra daug druskos, cukraus ir riebalų, įskaitant sočiuosius riebalus ir transriebalus, yra pagrindinis ligų ir mirtingumo rizikos veiksnys Europoje ir, PSO duomenimis, kasmet sukelia 8 mln. pirmalaikių mirčių; kadangi 2017 m. 1 iš 5 mirties atvejų priežastis buvo nesveika mityba, daugiausia dėl širdies ir kraujagyslių ligų ir vėžio; kadangi daugiau dėmesio reikia skirti ligų prevencijai;

K.	kadangi savo 2022 m. vasario 16 d. rezoliucijoje „Europos stiprinimas kovojant su vėžiu – išsamios ir suderintos strategijos link“ (18) Europos Parlamentas pabrėžė sveikos mitybos vaidmenį užkertant kelią vėžiui ir mažinant sergamumą šia liga;

kadangi EFSA negalėjo nustatyti saugaus laisvųjų ir pridėtinių cukrų suvartojimo kiekio, nes „nepageidaujamo poveikio (reakcija) sveikatai rizika nekintamai (aritmetine progresija) didėjo visame stebimų suvartojamų kiekių (dozių) intervale, t. y. kuo didesnis suvartojimo kiekis, tuo didesnė neigiamo poveikio rizika“ (19); kadangi PSO Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra saldiklį aspartamą įvardijo kaip „galbūt turintį kancerogeninį poveikį žmonėms“; kadangi PSO atlikta sisteminė peržiūra rodo, kad becukriai saldikliai galėtų būti siejami su padidėjusia II tipo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų rizika, mirtingumu dėl įvairių priežasčių ir padidėjusiu kūno svoriu; kadangi sveikesnė mityba vartojant daugiau augalinių maisto produktų, pvz., šviežių vaisių ir daržovių, neskaldytų grūdų ir ankštinių augalų, ir vengiant vartoti pernelyg daug mėsos ir itin perdirbtų produktų padeda gerinti sveikatą, mažina mirtingumą nuo su mityba susijusių neužkrečiamųjų ligų ir yra naudinga aplinkai;

kadangi veiksmingos informavimo priemonės, pvz., maistingumo ženklinimas pakuotės priekinėje pusėje padeda vartotojams rinktis sveikesnius maisto produktus ir vengti nesveiko produktų, kuriuose yra daug druskos, riebalų ir cukraus, vartojimo; kadangi Europos Parlamentas tokio pobūdžio ženklinimui pritarė 2021 m. spalio 20 d. rezoliucijoje savo iniciatyva dėl strategijos „Nuo ūkio iki stalo“, kurioje Komisija raginama užtikrinti, kad būtų plėtojamas privalomas ir suderintas ES maistingumo ženklinimas pakuotės priekinėje pusėje, grindžiamas moksliniais įrodymais ir įrodytu vartotojų supratimu, siekiant remti tikslios informacija apie maisto produktus ir sveikesnes alternatyvas teikimą;

kadangi 2012 m. Komisija sudarė 2 078 dar neįvertintų su augalinėmis medžiagomis susijusių sveikumo teiginių dėl sąrašą daugiausia remiantis tuo, kad nebuvo atlikti klinikiniai intervenciniai tyrimai, ir kad dėl to 2010 m. buvo sustabdyta EFSA vertinimo ir leidimų suteikimo procedūra; kadangi dar neįvertinti sveikatingumo teiginiai – tiek tie, kurie buvo įvertinti neigiamai, tiek ir dar neįvertinti– vis dar gali būti vartojami ES rinkoje laikantis reglamente dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą nustatytų pereinamojo laikotarpio priemonių, kol bus priimtas sprendimas dėl dar neįvertintų teiginių sąrašo;

kadangi 2020 m. Komisija savo reglamento dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą vertinimo ataskaitoje padarė išvadą, kad vartotojai ir toliau susiduria su nevienodo lygmens moksliniu vertinimu pagrįstais augalinių medžiagų sveikumo teiginiais, įskaitant nepagrįstus sveikumo teiginius, dėl kurių vartotojai gali manyti, kad nurodytas teigiamas poveikis buvo moksliškai įvertintas, nors taip nėra;

P.	kadangi geriau koordinuojama augalinių medžiagų saugos sistema galėtų padėti pagerinti vartotojų apsaugą;

kadangi teisės aktai dėl augalinių medžiagų, esančių maisto produktuose ir maisto papilduose, nėra suderinti ES lygmeniu; kadangi valstybės narės turi leidžiamų arba draudžiamų maisto produktuose naudoti augalinių medžiagų sąrašus arba tokių sąrašų neturi; kadangi augalinių medžiagų priskyrimas maistui arba vaistams priklauso kiekvienos atskiros valstybės narės kompetencijai; kadangi vaisto paskirtis – gydyti žmonių ligas arba užkirsti joms kelią, o maisto papildai skirti vartotojams, kurie neturi neatidėliotinų medicininių poreikių; kadangi dėl to svarbu aiškiai atskirti maistą nuo vaistų;

kadangi prieš pateikiant augalinius vaistus į ES rinką turi būti atliekamos leidimų išdavimo procedūros, per kurias būtina įrodyti produktų saugą ir veiksmingumą ir atitiktį tokių sričių kaip kokybės vertinimas, farmakologinis budrumas ir gerosios gamybos praktikos laikymasis papildomiems teisiniams reikalavimams; kadangi augaliniams vaistams, kurie jau saugiai naudojami 30 metų, įskaitant 15 metų ES, gali būti taikoma supaprastinta tradicinių augalinių vaistų registravimo procedūra, pagal kurią tradicinio vartojimo duomenys yra priimtini vaisto saugumui ir veiksmingumui pagrįsti;

kadangi labai vėluojama įgyvendinti reglamento dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą nuostatas, susijusias su teiginiais apie augalines medžiagas; kadangi reglamento dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą aukšto vartotojų apsaugos lygio užtikrinimo tikslui pasiekti Komisija nedelsdama turi imtis užtikrinti visapusišką reglamento dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą įgyvendinimą arba jį peržiūrėti, nes tam tikrais aspektais jis neatitinka savo paskirties;

kadangi valstybės narės yra atsakingos už reglamento dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą vykdymo užtikrinimą savo jurisdikcijose; kadangi valstybės narės privalo taikyti tarpusavio pripažinimo principą; kadangi dėl skirtingo aiškinimo ir vykdymo užtikrinimo skirtumų valstybėse narėse vykdymo užtikrinimo veiksmai, kurių imamasi dėl netinkamo teiginių naudojimo, skiriasi – nuo patarimų, kaip koreguoti prašymus, iki baudų už netinkamą jų naudojimą;

kadangi socialiniai tinklai labai prisideda prie maisto produktų ir maisto papildų reklamos ir pardavimo, o vis dar neaišku, kokiu mastu reglamentu dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą reguliuojama su sveikata susijusi komunikacija apie maisto produktus internete; kadangi ne visada aišku, ar nuomonės formuotojų ar garsenybių pranešimai socialiniuose tinkluose yra komerciniai, ar nekomerciniai (20), ir dėl jų gali atsirasti nepatikrintų melagingų ir klaidinančių teiginių apie maisto produktus, pavyzdžiui, reklamuojamų baltymų ir kitų papildų, skirtų raumenų augimui didinti, atveju;

pažymi, kad pagrindinis reglamento dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą tikslas yra užtikrinti, kad teiginiai apie maisto produktus būtų grindžiami visuotinai pripažintais moksliniais įrodymais ir kad juos galėtų suprasti vidutinis vartotojas; pabrėžia, kad praktikoje vis dar pranešama apie klaidinančius teiginius prekiaujant maisto produktais tiek internete, tiek ne internete;

atkreipia dėmesį į didėjantį vartotojų susidomėjimą informacija apie maistą (21); pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad ženklinime pateikiama ir pristatymo, rinkodaros ir reklamos tikslais naudojama informacija apie maisto produktų maistinę ar sveikatingumo vertę būtų tiksli, moksliškai pagrįsta ir prasminga; ragina reguliariai atnaujinti leistinų teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą sąrašą, atsižvelgiant į mokslo pažangą maisto ir mitybos srityse;

pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad sveikumo teiginiai ir toliau derėtų su ES sveikatos politika ir prioritetais; dar kartą patvirtina, kad svarbu, kad Komisija galėtų savo nuožiūra neleisti tvirtinti teiginių, kai dėl jų vartotojams gali būti teikiama prieštaringa ir dviprasmiška informacija (22);

Maistinės sudėties kategorijų įtraukimas į sveikumo teiginių vertinimus

primena, kad pagal reglamento dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą 4 straipsnį Komisija iki 2009 m. sausio 19 d. turėjo nustatyti maistinės sudėties kategorijas, kad apribotų teiginių apie maisto produktų, kuriuose yra daug riebalų, cukraus ir (arba) druskos, maistingumą ir sveikatingumą vartojimą; apgailestauja dėl to, kad Komisijos pasiūlymas dėl maistinės sudėties kategorijų dar nepateiktas, nors jį buvo planuojama pateikti 2022 m. atliekant ES teisės aktų dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams peržiūrą; primygtinai reikalauja, kad toliau būtų laikoma aktualu ir būtina nustatyti maistinės sudėties kategorijas su konkrečiomis maistingųjų medžiagų ribinėmis vertėmis dėl teiginių apie sveikatingumą ir maistingumą vartojimo pagal reglamento dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą 4 straipsnį, kad būtų pasiekti reglamento dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą tikslai;

primena, kad teiginiais vartotojai neturėtų būti klaidinami dėl tikrosios produkto maistinės vertės; pabrėžia, kad, nesant maistinės sudėties kategorijų, teiginiai gali pabrėžti teigiamą aspektą apskritai nesveiko produkto, ar produkto, kuriame viršijamos konkrečių maistinių medžiagų, pvz., riebalų, cukrų ir druskos, ribinės vertės; pažymi, kad ant daugelio maisto produktų, įskaitant vaikams skirtus produktus, ir toliau pateikiami teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą, neatsižvelgiant į tai, kad juose yra didelis kiekis susirūpinimą keliančių maisto medžiagų; pabrėžia, kad siekiant apriboti teiginių apie maisto produktų, kuriuose yra daug riebalų, cukraus ir (arba) druskos, maistingumą ir sveikatingumą, vartojimą, būtina parengti konkrečias maistinės sudėties kategorijas, kaip numatyta reglamento dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą 4 straipsnyje ir laikantis reglamento dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą tikslų; pabrėžia, kad būsimos maistinės sudėties kategorijos, kurios turėtų būti grindžiamos patikimais ir nepriklausomais moksliniais įrodymais, galėtų padėti vartotojams priimti informacija pagrįstus, sveikus ir tvarius sprendimus dėl maisto produktų;

apgailestauja dėl to, kad trūksta sistemingo ir įrodymais pagrįsto požiūrio kuriant maisto aplinką, kuri padėtų vartotojams priimti informacija pagrįstus sprendimus ir skatintų pereiti prie sveikesnės mitybos, kurios laikantis būtų vartojama daugiau augalinių maisto produktų, pvz., šviežių vaisių ir daržovių, neskaldytų grūdų ir ankštinių augalų; mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų ne tik tinkamai įgyvendinti reglamento dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą nuostatas, bet ir daugiau investuoti į švietimą maisto ir mitybos klausimais, pvz., informavimo kampanijas, vykdydamos įvairias programas, įskaitant programą „ES – sveikatos labui“, visų pirma remdamos veiksmus mokyklose, kad vaikai ir paaugliai būtų mokomi apie sveikos ir subalansuotos mitybą; pabrėžia socialinių veiksnių įtaką vartotojų raštingumui, susijusiam su teiginiais apie maisto produktus; atkreipia dėmesį, kad vien informavimo, švietimo ir sąmoningumo didinimo kampanijų nepakanka, kad vartotojai rinktųsi remdamiesi informacija, todėl jas turi papildyti politika, kuria gerinama maisto aplinka;

Vartotojų informavimas

pabrėžia, kad vartotojai yra linkę pernelyg daug vartoti maisto produktų, pažymėtų teiginiais, kad yra skatinamas sveikatingumas; šis reiškinys vadinamas aureolės efektu; pasisako už tai, kad visų maisto produktų ir maisto papildų ženklinime, kuriame pateikiami sveikumo teiginiai, būtų nurodytos tiek mažiausios, tiek didžiausios vartojimo ribos ir ypač rekomendacija prieš vartojant maisto papildus konsultuotis su sveikatos priežiūros specialistu, kad būtų išvengta galimos neigiamos sąveikos su konkrečiu gydymu ir nebūtų skatinami galimi valgymo sutrikimai; pabrėžia, kad manoma, jog informacijos asimetrija išliks sparčiai kintančioje maisto aplinkoje, ir ragina finansuoti mokslinius tyrimus, susijusius su vartotojų supratimu apie teiginius;

apgailestauja, kad vėluojama pateikti pasiūlymą dėl Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams persvarstymo dėl maistingumo ženklinimo pakuotės priekinėje pusėje rengimo, nes įrodyta, kad šis ženklinimas veiksmingai padeda vartotojams rinktis sveikesnius maisto produktus ir gėrimus; prašo Komisijos ir valstybių narių skatinti vartotojus ir padėti jiems priimti informacija pagrįstus sveikus bei tvarius sprendimus, susijusius su maisto produktais, ir kuo greičiau patvirtinti privalomą ir suderintą ES maistingumo ženklinimą pakuotės priekinėje pusėje, kuris būtų parengtas remiantis patikimais ir nepriklausomais moksliniais įrodymais ir įrodytu vartotojų supratimu; pažymi, kad tyrimai rodo, jog maisto produktų poveikis sveikatai negali būti paaiškinamas vien maistine sudėtimi, bet ir perdirbimo lygiu, ypač itin perdirbtų maisto produktų atveju; todėl pabrėžia, kad informacijos apie maisto perdirbimą įtraukimas į aiškinamąjį maistingumo ženklinimą pakuotės priekinėje pusėje gali būti naudingas visuomenės sveikatai ir vartotojams ir gali būti veiksmingas padedant vartotojams rinktis sveikesnius maisto produktus; ragina imtis reguliavimo priemonių siekiant sumažinti itin perdirbtų maisto produktų naštą visuomenės sveikatai;

Teiginių aktualumas

pažymi, kad daug ES rinkoje naudojamų teiginių yra susiję su maistinėmis medžiagomis, kurių trūksta tik labai nedaugelio Europos vartotojų mityboje; ragina Komisiją išnagrinėti galimybes teisėkūros srityje išplėsti EFSA kompetencijos sritį, kad ji apimtų ne tik tokių teiginių mokslinio pagrindo analizę, bet ir tokių teiginių naudojimo aktualumo vertinimą; tvirtai pritaria tam, kad EFSA, atsižvelgdama į maistingumo teiginio naudojimą, nuolat skelbtų konkrečias gaires;

10.

ragina Komisiją įvertinti galimybę apriboti leidžiamo maistingumo teiginio „nepridėta cukraus“ vartojimą produktams, kuriuose yra saldiklių arba didelis laisvųjų cukrų kiekis;

11.

pabrėžia, kad net jei teiginiai apie kūdikių pradinio maitinimo mišinius yra moksliškai pagrįsti, pvz., sveikumo teiginys „DHR vartojimas padeda normaliai vystytis jaunesnių nei 12 mėnesių kūdikių regėjimui“, jų vartojimas turėtų nedaryti įtakos kūdikių mitybos pasirinkimui ir riboti pradinio maitinimo mišinių gerinimą (23);

12.

pritaria tam, kad būtų pradėtos išankstinės gamintojų ir EFSA konsultacijos, kad EFSA galėtų pateikti savo lūkesčius, susijusius su paraiškų dėl leidimo teikti teiginius teikimu, kartu laikantis EFSA nepriklausomumo principo;

Augalinės medžiagos

13.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to, kad augalinių medžiagų klasifikacija kaip maisto ar vaistų yra ES lygmeniu nepakankamai suderinta, ta pati augalinė medžiaga vienoje valstybėje narėje gali būti ženklinama kaip maistas, o kitoje – kaip vaistas; pabrėžia, kad tokie neatitikimai kelia sunkumų gamintojams ir reguliavimo institucijoms ir gali neigiamai paveikti vartotojų saugą ir gerovę, nes vartotojams sunku atskirti tradicinius augalinius vaistus nuo botaninių maisto papildų, pagamintų iš tos pačios (-ų) augalinės (-ių) medžiagos (-ų), o tai gali sukelti nesusipratimų dėl jų vartojimo;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad nėra leidžiamų ar draudžiamų naudoti maisto produktuose ir maisto papilduose augalinių medžiagų ES sąrašo, taip pat į tai, kad nėra išsamaus naudingo ar neigiamo poveikio augalinių medžiagų sveikatai sąrašo ir kad dėl to atsiranda teisės aktų skirtumų tarp valstybių narių, rinkos susiskaidymas ir galbūt vartotojus pasiekia nesaugūs produktai;

15.

nepritaria tam, kad ir toliau būtų sustabdytas teiginių apie augalines medžiagas vertinimas, ir atkreipia dėmesį į tai, kad kyla rimtų teisinių abejonių dėl pagal reglamente dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą nustatytas pereinamojo laikotarpio priemones toliau naudojamų dar neįvertintų teiginių; pabrėžia, kad būtina spręsti dar neįvertintų su augalinėmis medžiagomis susijusių teiginių sąrašo klausimą toliau vertinant šiuos teiginius, nes tai yra skubiai reikalinga vartotojų apsaugos priemonė, kaip nurodyta 2020 m. Komisijos reglamento dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą vertinimo ataskaitoje; yra labai susirūpinęs dėl to, kad pagal reglamente dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą nustatytas pereinamojo laikotarpio priemones toliau naudojant dar neįvertintus teiginius gali būti klaidinami vartotojai ir gali kilti pavojus jų sveikatai, nes jie gali neteisingai manyti, kad dar neįvertinti teiginiai buvo moksliškai įvertinti ir kad su jais susijusi rizika yra valdoma;

16.

mano, jog labai svarbu, kad EFSA ir Komisija, laikydamosi reglamento dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą nuostatų, skubiai peržiūrėtų dar neįvertintus su maisto produktuose esančiomis augalinėmis medžiagomis susijusius sveikumo teiginius; ragina Komisiją tuos teiginius, kurie jau buvo įvertinti neigiamai, pašalinti iš dar neįvertintų teiginių sąrašo;

17.

primygtinai ragina valstybes nares veiksmingai bendradarbiauti nustatant koordinuotą požiūrį į augalinius maisto papildus ir ragina Komisiją šiuo klausimu pateikti gaires; ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant paskelbti ES lygmens augalinių medžiagų, draudžiamų naudoti maistui, sąrašą, sudarytą pagal jų toksiškumą ar valstybėse narėse jau nustatytą jų neigiamą poveikį sveikatai;

Vykdymo užtikrinimas

18.

ragina Komisiją pateikti atnaujintas gaires, kaip elgtis rinkodaros praktikos, naudojamos siekiant apeiti reglamentą dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, atveju;

19.

ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti žinių tinklą, kuriuo būtų siekiama remti teiginių apie maistingumą ir sveikatingumą darbo grupę; atkreipia dėmesį į tai, kad šis tinklas turėtų padėti palengvinti keitimąsi geriausia patirtimi, panaikinti įvairių valstybių narių reglamento aiškinimo spragas ir šalinti vykdymo užtikrinimo skirtumus;

Sveikumo teiginiai internetinėje komunikacijoje

20.

pabrėžia, kad reglamentas dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą buvo priimtas tuo metu, kai socialiniai tinklai dar neatliko tokio svarbaus vaidmens reklamuojant ir parduodant maisto produktus ir maisto papildus; yra susirūpinęs dėl to, kad tebėra neaišku, kiek veiksmingai reglamentu dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą reguliuojama su sveikata susijusi internetinė komunikacija apie maisto produktus;

21.

yra susirūpinęs dėl neleistinų ir klaidinančių teiginių apie maistingumą ir sveikumą internete; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad reglamentas dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą išliktų aktualus ir interneto aplinkoje, ypač dėl to, kad tam tikros pažeidžiamos grupės, pvz., vaikai ir paaugliai, gali itin jautriai reaguoti į tam tikrus sveikumo teiginius ir informaciją apie maistą, kuriais dalijamasi socialiniuose tinkluose, ir tai kelia pavojų jų fizinei ir psichinei sveikatai; šiuo atžvilgiu mano, kad svarbu apibrėžti, kas socialiniuose tinkluose yra komercinė komunikacija apie maisto produktus ir maisto papildus;

22.

ragina dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kad būtų prieita prie veiksmingo ir ES lygmens požiūrio į kovą su perdirbtų maisto produktų, kurių sudėtyje daug riebalų, cukraus ir druskos, reklamos ir rinkodaros poveikiu vaikams ir paaugliams; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę imtis teisinių veiksmų, kuriais būtų apsaugota šios pažeidžiamos vartotojų grupės sveikata;

23.

ragina Komisiją parengti išsamias gaires dėl reglamento dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą vykdymo užtikrinimo internete; mano, kad šiose gairėse turėtų būti nustatytos aiškios sveikumo teiginių internete stebėsenos ir reguliavimo procedūros ir standartai, užtikrinant, kad tokie teiginiai būtų tikslūs ir skaidrūs, bei užtikrinant vartotojų gerovę pagal Skaitmeninių paslaugų aktą; atkreipia dėmesį į valstybių narių ir interneto platformų teikėjų atsakomybę, kaip nustatyta Skaitmeninių paslaugų akte, t. y. imtis veiksmų prieš neteisėto turinio skleidimą ir užtikrinti vartotojams skaidrumą internetinės reklamos srityje;

24.

ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti platformą, kurioje būtų dalijamasi geriausia reglamento dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą vykdymo užtikrinimo internete patirtimi ir skatinamas valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimas;

° °

25.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 404, 2006 12 30, p. 9.

(2) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(3) OL L 304, 2011 11 22, p. 18.

(4) OL L 183, 2002 7 12, p. 51.

(5) OL L 404, 2006 12 30, p. 26.

(6) OL L 181, 2013 6 29, p. 35.

(7) OL L 277, 2022 10 27, p. 1.

(8) OL L 107, 2021 3 26, p. 1.

(9) OL C 184, 2022 5 5, p. 2.

(10) Europos maisto saugos tarnyba, „Tolerable upper intake level for dietary sugars“, EFSA leidinys, 20 tomas, 2 leidimas, Europos maisto saugos tarnyba, 2021 m. gruodžio 15 d.

(11) Pasaulio sveikatos organizacija, Nutrition labelling: policy brief, Pasaulio sveikatos organizacija, Ženeva, 2022 m.

(12) Pasaulio sveikatos organizacija, Guiding principles and framework manual for front-of-pack labelling for promoting healthy diets, Pasaulio sveikatos organizacija, Ženeva, 2019 m.

(13) UNICEF Children’s rights in impact assessments – A guide for integrating children’s rights into impact assessments and taking action for children, UNICEF, Ženeva, 2013 m. gruodžio mėn.

(14) 2016 m. liepos 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas Verband Sozialer Wettbewerb eV / Innova Vital GmbH, C-19/15, ECLI:EU:C:2016:563.

(15) Europos Komisija, „Galutinės ataskaitos santrauka – CLYMBOL (Sveikatos teiginių ir simbolių vaidmuo vartotojų elgsenoje)“ (angl. „Final Report Summary – CLYMBOL (Role of health-related claims and symbols in consumer behaviour)“), 2017 m. kovo 8 d.

(16) Pichierri, M. et al., „The interplay between health claim type and individual regulatory focus in determining consumers’ intentions toward extra-virgin olive oil“, Food Research International, 136 tomas, 109467 straipsnis, Elsevier, 2020 m. spalio mėn.

(17) Pasaulio sveikatos organizacija, „2022 m. PSO Europos regioninė nutukimo ataskaita“ , Pasaulio sveikatos organizacija, Ženeva, 2022 m.

(18) OL C 342, 2022 9 6, p. 109.

(19) Europos maisto saugos tarnyba, „EFSA paaiškina mokslinės nuomonės dėl leistinos didžiausios leistinos su maistu suvartojamų cukrų koncentracijos projektą“, Europos maisto saugos tarnyba, 2021 m.

(20) Ashwell, M. et al., „Nature of the evidence base and strengths, challenges and recommendations in the area of nutrition and health claims: a position paper from the Academy of Nutrition Sciences“, British Journal of Nutrition, 130 tomas, 2 leidimas, 2023 m. liepos 28 d., p. 221–238.

(21) Europos Sąjunga, „Eurobarometro“ apklausa „Mūsų maisto pritaikymas ateičiai. Naujos tendencijos ir nauji iššūkiai“, 2020 m. spalio mėn.

(22) 2017 m. birželio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas Dextro Energy GmbH & Co. KG / Europos Komisija, C-296/16, ECLI:EU:C:2017:437.

(23) Munblit, D. et al., „Health and nutrition claims for infant formula are poorly substantiated and potentially harmful“, British Medical Journal, 369 tomas, m875 straipsnis, 2020 m., ir Cheung, K.Y., et al., „Health and nutrition claims for infant formula: international cross sectional survey“, British Medical Journal, 380 tomas, 8371 leidimas, 2023 m.