Per 3 mėnesius nuo šios paraiškos paskelbimo dienos valstybės narės ar trečiosios valstybės institucijos arba teisėtą interesą turintis ir trečiojoje valstybėje įsisteigęs ar gyvenantis fizinis ar juridinis asmuo Komisijai gali pateikti prieštaravimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1143 (1) 17 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Aglonas maizes veistūklis“

ES Nr.: PGI-LV-03015 — 2023 10 18

SKVN ( ) SGN (X)

1.   [SKVN arba SGN] pavadinimas (-ai)

„Aglonas maizes veistūklis“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Latvija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

2.3 klasė. Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

SGN „Aglonas maizes veistūklis“ žymima ruginė duona su įkeptais vytintų kiaulienos lašinių ir svogūnų gabalėliais.

Išorinė išvaizda ir forma: pailgas kepalas užapvalintais galais, kurio ilgis maždaug keturis kartus didesnis nei plotis. Kiekvienoje viršutinės plutos pusėje yra trys grioveliai. Pluta: tamsi, lygi, blizgi. Skersai perpjautas minkštimas yra tamsus, su didesnėmis ar mažesnėmis akutėmis, elastingas ir gali būti šiek tiek drėgnas. Kiaulienos lašinių ir svogūnų gabalėliai dedami ant vienos tešlos pagrindo pusės.

Fizinės savybės

Produkto skonis: SGN „Aglonas maizes veistūklis“ žymimoje duonoje susijungia keturių jos sudedamųjų dalių skoniai: ruginės duonos, vytintų kiaulienos lašinių, kmynų ir svogūnų. Šiuos skonius išlaiko lygi, blizgi, tamsiai ruda rupios ruginės duonos kepalo pluta. Perpjovus kepalą skersai, išryškėja ir susijungia visi riekelėse esantys skoniai, kurie maloniai juntami ragaujant.

Aromatas: keptos ruginės duonos ir lapuočių medžių dūmų bei rūkytiems kiaulienos lašiniams, šviežiems kmynams ir svogūnams būdingi aromatai. Bendras aromatas malonus ir sužadinantis apetitą.

Spalva: SGN „Aglonas maizes veistūklis“ žymimos duonos pluta yra tamsiai ruda, blizgi, o perpjovus matomas jai būdingas tamsiai rudas duonos minkštimo atspalvis. Rudame minkštime yra vytintų kiaulienos lašinių ir svogūnų gabalėlių, kurių spalva gali būti nuo visiškai baltos iki šiek tiek gelsvos.

Tekstūra: vidutiniškai kieta pluta, minkštas rupus ruginis minkštimas, šiek tiek akyta struktūra ir minkšti vytintų kiaulienos lašinių gabalėliai. Švelniai paspaudus ant duonos „Aglonas maizes veistūklis“ lieka nedidelis įdubimas, tačiau po to kepalas vėl atsistato. Viena iš išskirtinių kepalo savybių yra ta, kad jis yra labiau elastingas, o ne kietas.

3.3.   Pašarai (tik gyvūninės kilmės produktams) ir žaliavos (tik perdirbtiems produktams)

—

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Geografinėje vietovėje vykdomi šie gamybos etapai: ruginės tešlos paruošimas (tešlos maišymas, rauginimas ir minkymas), vytintų kiaulienos lašinių ir svogūnų supjaustymas įdarui, duonos „Aglonas maizes veistūklis“ formavimas, įdaro dėjimas ant vienos tešlos pagrindo pusės ir įdaro įsukimas į tešlą, kepalo formavimas, išlyginimas ir kepimas. SGN „Aglonas maizes veistūklis“ žymima duona kepama ant klevo lapų alksniais ir drebulėmis kūrenamoje duonkepėje 50–56 minutes arba elektrinėje orkaitėje +300 °C temperatūroje apie 10 minučių, po to +250 °C temperatūroje 15 minučių ir +180 °C temperatūroje 10 minučių. Iškepti kepalai apšlakstomi šaltu vandeniu, uždengiami drėgna drobe, atvėsinami ir tuomet kiekvienas kepalas supakuojamas.

3.5.   Specialios produkto, su kuriuo susijęs registruotas pavadinimas, pjaustymo, tarkavimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

—

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Latvijoje Latgalos regione esantis Agluonos valsčius.

Agluonos valsčius yra Preilių savivaldybės teritorinis vienetas, esantis pietinėje Rušuono ežero pakrantėje, savivaldybės šiaurės rytuose. Agluonos valsčius ribojasi su Kraslavos savivaldybės Graverių, Kastulinos ir Škeltovos valsčiais, Aukštutinės Dauguvos savivaldybės Ambelių ir Viškių valsčiais bei Preilių savivaldybės Rušuono valsčiumi. Agluona yra valsčiaus administracinis centras.

5.   Ryšys su geografine vietove

Ryšys su geografine vietove grindžiamas geru produkto vardu, kurį užtikrina ilgalaikės istorinės tradicijos ir savybės, ypač nuo XIX a. pabaigos nepakitęs gamybos būdas. Latgaloje, konkrečiai Agluonoje, duona buvo kepama kiekviename ūkyje šeimos reikmėms, o namuose būdavo visa tam reikalinga įranga – malūnas grūdams malti, duonkubiliai, duonos ližės ir namudinės mūrinės krosnys. Daug kas buvo išsaugoma ir perduodama iš kartos į kartą. Produkto gamybos būdas ir receptūra taip pat išliko ir šioje geografinėje vietovėje nepasikeitė nuo XIX a. pabaigos. Duona „Aglonas maizes veistūklis“ vis dar turi būti ruošiama rankomis, pradedant nuo plikytų miltų paruošimo ir rauginimo, po to – ruginės tešlos minkymo, duonos „Aglonas maizes veistūklis“ formavimo, tešlos pagrindo įdarymo vytintų kiaulienos lašinių ir svogūnų gabalėliais, šių gabalėlių įsukimo į tešlą ir gaminio kepimo.

Senais laikais šiame regione duona „veistūklis“ buvo kepama namuose tik savo reikmėms (žr. V. Kudinos atsiminimus apie savo patirtį žurnale „Praktiskais Latvietis“, L. Mežniecės – žurnale „Mājas Labumi“, I. Čeksterės – knygoje „Mūsu maize“ (liet. „Mūsų kasdienė duona“). Šį faktą enciklopedijose mini akademikė J. Kursytė). Toponimas „Aglonas“ produkto pavadinime atsirado prieš 22 metus, kai jis pradėtas gaminti pagal protėvių metodą kepykloje (2000 m. Agluonoje atidaryta kepykla, kurioje parduodamas didelis duonos asortimentas, įskaitant duoną „Aglonas maizes veistūklis“), tačiau visuose procesuose ir toliau naudojamas senovinis mūsų regiono receptas ir rankų darbas.

Duona „maizes veistūklis“ nuo seno buvo ypatingas, svarbus ir stiprų sotumą suteikiantis produktas, valgomas ir kasdien, ir per šventes. Tai buvo puikus skanėstas bet kurio amžiaus vaikams bet kurią dieną. Anksčiau ji buvo valgoma su rūgpieniu arba pasukomis. Šiais laikais ji valgoma ir su kitais rauginto pieno gėrimais (kefyru, ukrainietišku rūgiuoju pienu). Įvairių rūšių duonos kepimas, įskaitant SGN „Aglonas maizes veistūklis“ žymimos duonos gaminimą, Agluonoje vis dar labai svarbus, duona išlieka vienu iš pagrindinių prasimaitinimo šaltinių. 2005 m. įkurtame Duonos muziejuje eksponuojama Agluonos duona, įskaitant duoną „Aglonas maizes veistūklis“. Kita vertus, pagarba duonos kepimo tradicijoms ir jų propagavimas padeda plėtoti ir populiarinti Agluonos duonos muziejaus, kurį kasmet aplanko daugiau kaip 13 000 turistų, veiklą. Tai didina žmonių susidomėjimą duonos svarba ir verte.

Duoną „Aglonas maizes veistūklis“ gaminantys ir kepantys žmonės yra 4 punkte nurodytoje vietovėje gyvenančių šeimų palikuonys. 2023 m. žurnale „Praktiskais Latvietis“ išspausdinti daugiau nei 50 metų senumo kepyklos vadovės Vijos Kudinos prisiminimai: „Kiek tik atsimenu, duona „maizes veistūklis“ visada buvo mūsų gyvenime. Mano motina, kuri gyveno šiame geografiniame regione, buvo labai paklausi šeimininkė šventėms, ir aš, būdama maža, lydėdavau ją į namus, kuriuose vykdavo tos šventės. Net tokia nenuorama kaip aš galėdavo pasitarnauti virtuvėje. Buvau smalsi ir žingeidi ir pagarbiai stebėjau, kaip dirba puikiosios šeimininkės. Viską įsidėmėdavau. Klausinėdavau. Labiausiai mane sužavėjo duona „maizes veistūklis“ – paaiškėjo, kad tai gali būti ne tik vaikams namuose kepamas maistas, bet ir švenčių proga ruošiamas valgis. Mūsų namuose, esančiuose už 8 kilometrų nuo Agluonos, tai būdavo mažas kepaliukas, pagamintas iš tešlos, likusios po duonos kepimo. Šis kepaliukas lydėjo mane visą gyvenimą, kur bebūčiau, o pastaruosius 22 metus, nuo tada, kai buvo atidaryta Agluonos kepykla, o vėliau – Agluonos duonos muziejus, jis išdėliotas lentynose ir ant stalų kartu su kitomis duonos rūšimis, populiarindamas Agluonos ir Latgalos kulinarinį paveldą.“

Duonos „Aglonas maizes veistūklis“ ir jos gamybos vietovės ryšys grindžiamas šios ypatingos duonos geru vardu ir šio regiono žmonių, kurie ją gamina taip, kad ji išlaikytų 3.2 punkte aprašytas savybes, žiniomis.

Duonos „Aglonas maizes veistūklis“ gerą vardą iš esmės lemia nekintanti tradicija, ilgą laiką perduodama šeimose iš kartos į kartą, kepti duoną pačių sumūrytose krosnyse, kur iškepama visiškai tokios pačios sudėties ir išvaizdos duona, kurios unikalumas užkariavo vartotojų širdis.

Šis produktas labiausiai žinomas ir vartojamas Agluonoje ir jos apylinkėse, tačiau jo galima rasti visose Latgaloje vykstančiose mugėse. Dėl turizmo pramonės jo žinomumas per daugelį metų ženkliai išaugo ne tik Latvijoje, bet ir kaimyninėse šalyse.

Apie SGN „Aglonas maizes veistūklis“ žymimos duonos gerą vardą liudija tai, kad šio produkto jau galima įsigyti prekybos vietose ir kad jo gamyba buvo demonstruojama tarptautinėje maisto produktų mugėje „Riga Food“, Latvijos etnografiniame buities muziejuje po atviru dangumi, tarptautiniuose folkloro festivaliuose BALTICA, taip pat vietiniuose festivaliuose, pavyzdžiui, kasmet vykstančiuose Latgalos miestuose ir miesteliuose, kaip antai Rėzeknė, Daugpilis, Ludza, Dagda, Preiliai, Kraslava, Latvijos švenčių šeimininkių susibūrime Rygos Miško parke, suaugusiųjų ir jaunimo seminaruose Rygoje, Vidžemėje ir Kurše, taip pat daugybės mugių komerciniuose stenduose ir degustacijose. Nedideli duonos „Aglonas maizes veistūklis“ kepalėliai su Agluonos simboliu, papuošti rugių varpų ir gėlių motyvais (priklausomai nuo metų laiko), taip pat populiarūs mažesniuose renginiuose, pavyzdžiui, šeimos šventėse, derliaus nuėmimo, sėjos, sezoninėse šventėse ir pan.

Nuo 2005 m., kai buvo įkurtas Agluonos duonos muziejus, duona „Aglonas maizes veistūklis“ ir šis muziejus yra neatsiejami. Tai iliustruojama leidinyje „Uz Aglonu pēc īstas senču maizes rikas“ (liet. „Į Agluoną tikros protėvių duonos riekės“) (TVNET, 2005 m. rugpjūčio 9 d.): „Agluonos muziejuje pradėta kepti duona „Agluonos maizes veistūklis“. Vija pasakoja, kad senais laikais latviai turėdavo dideles šeimas ir kepdavo duoną, kurios užtektų ilgiau. Paskutinį tešlos gabalėlį įdarydavo lašiniais (). Be abejo, tai brangi duona, bet pasisotinti užtenka vieno gabalėlio.“ Muziejų kasmet aplanko turistai iš Latvijos, Lietuvos, Estijos, Lenkijos, Švedijos, Suomijos, Anglijos ir kitų šalių. Turistai supažindinami su ypatingomis Latgalos duonos rūšimis, visų pirma duona „Aglonas maizes veistūklis“, ir pademonstruojama, kaip ji gaminama. Vėliau produktas ragaujamas ir jo siūloma nusipirkti, nes kiekvienas lankytojas nori parvežti duonos „Aglonas maizes veistūklis“ namo lauktuvių savo šeimos nariams.

Duonos muziejaus lankytojų knygoje gausu pagiriamųjų atsiliepimų tiek apie šiltą priėmimą, tiek apie gardžius latgališkus patiekalus, įskaitant duoną „Aglonas maizes veistūklis“, nes tokios duonos niekur kitur nėra. Muziejuje rengiamos meistriškumo pamokos moksleiviams, per kurias mokoma kepti duoną (įskaitant duoną „Aglonas maizes veistūklis“). Šie renginiai vyko pagal programą „Latvijas skolas soma“ (liet. „Latvijos mokyklinis krepšys“), visoje Latgaloje vykdomą projektą „Tikšanās ar savu maizes kukulīti“ (liet. „Susipažink su savo duonos kepalėliu“) ir vietos valdžios institucijų organizuojamą projektą „Maizes stāsts“ (liet. „Duonos istorija“).

Reikėtų atskirai paminėti Agluonos duonos muziejaus 15 metų trukusio bendradarbiavimo su Europos regioninio kulinarinio paveldo tinklu ir Latvijos kulinarinio paveldo centro asociacija istoriją. Šios organizacijos kartu propagavo Latgalos vertybes, įskaitant duoną „Aglonas maizes veistūklis“, festivaliuose ir konferencijose, per patirtines ir pažintines keliones į Lietuvą, Estiją, Švediją, Turkiją ir kt. Kai į Latgalą atvyksta Europos kulinarinio paveldo tinklui priklausančių šalių delegacijos, jos vaišinamos ypatingąja duona „Aglonas maizes veistūklis“.

Duona „Aglonas maizes veistūklis“ taip pat sulaukė pripažinimo pagal du tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos projektus – „Kulinarinių paslaugų gerinimas Latgalos ir Vitebsko regionuose, remiantis kulinarinio paveldo koncepcija“ (BELLA CUSINE, 2013–2014 m.) ir „Kulinarinio paveldo ir tradicinių amatų įgūdžių išsaugojimas ir skatinimas (BELLA CULTURE 2020–2022 m.)“. Duona „Aglonas maizes veistūklis“ buvo ragaujama pagal šią tarptautinę programą organizuojamuose renginiuose. 2014 m. buvo išleista knyga apie programos dalyvius „Dari pats BELLA tradīcijās“ (liet. „Pasidaryk pats BELLA stiliumi“). Joje išspausdintas straipsnis „Tur, kur smaržo pēc maizes“ (liet. „Ten, kur kvepia duona“), kuriame aprašomos su Agluonos duona susijusios tradicijos ir asortimentas.

Apie duonos „Aglonas maizes veistūklis“ gerą vardą galima spręsti ir iš to, kad apie ją daug rašoma spaudoje, kalbama per televiziją ir radiją. Apie ją pasakojama šiuose reportažuose, laidose ir dokumentiniuose filmuose: „Rudzu maize“ (liet. „Ruginė duona“) (2021 m. spalio 16 d.), „Vija Kudiņa – Aglonas muzeja saimniece“ (liet. „Vija Kudina – Agluonos muziejaus kuratorė“) (2021 m. rugsėjo 6 d.), „La Dolce Vita ar Roberto“ (liet. „La Dolce Vita su Roberto“) (2019 m. balandžio 15 d.), „Īstās latvju saimnieces“ (lite. „Tikrosios Latvijos šeimininkės“) (2016 m. kovo 10 d.), „Aglonas muzeja dzimšanas diena“ (liet. „Agluonos muziejaus gimtadienis“) (2017 m. rugpjūčio 31 d.), „Latgolys laikadečs“ (2012 m.), „Dzīvesvieta“ (lite. „Vieta gyventi“) (2006 m. kovo 17 d.).

Duonos muziejaus kuratorė Vita Kudina 2015 m. už nuopelnus Agluonos duonos populiarinimo renginiuose pelnė „Bonuks“ apdovanojimą. Po to Rėzeknės „GORS“ koncertų salėje buvo gausiai patiekta latgališkų patiekalų, įskaitant duoną „Aglonas maizes veistūklis“.

Be to, apie ją buvo nemažai rašyta spaudoje: „Godinot maizi, atklāja novadu dienu“ (liet. „Savivaldybių diena paskelbta atidaryta, pagerbta duona“) laikraštyje „Latgales Laiks“ (2013 m. rugsėjo 20 d.); „Īstās latvju saimnieces receptes“ (liet. „Tikrų Latvijos šeimininkių receptai“) laikraštyje „Ezerzeme“ (2016 m. vasario 12 d.); „Sandras Kalnietes konkursa „Atdzimst no pelniem“ balvu saņem Vija Ancāne“ (liet. „Vija Ancanė gavo apdovanojimą Sandros Kalnietės konkurse „Prisikėlę iš pelenų“) (Pastaba: 2013 m. Vija Ancanė oficialiai susigrąžino savo mergautinę pavardę Kudina) laikraštyje „Latgales Laiks“ (2010 m. gegužės 14 d.); „Dieva maizīte un ikdienišķā svētā“ (liet. „Komunijos ostija ir mūsų šventa kasdienė duona“) laikraštyje „Latvietis“ (2015 m. rugpjūčio 14 d.); „Aglonas maizes muzejs“ (liet. „Agluonos duonos muziejus“) laisvojoje enciklopedijoje „Vikipedija“ (2021 m. spalis); „Mana 2022. gada vasara“ (liet. „Mano 2022 m. vasara“) laikraštyje „Latvija Amerikā“ (2023 m. vasario 5 d.); „Maize ar Māras Krusta svētību – kumoss pasaules garšu buķetē„ (lite. „Maros kryžiumi palaiminta duona – gabalėlis pasaulio skonių įvairovės“) laikraštyje „Vietējā Latgales Avīze“ (2014 m. gegužės 23 d.); ir žurnaluose – „Maize ikdienišķā un svētā“ (liet. „Mūsų šventa kasdienė duona“) žurnale „Mājas Labumi“ (2011 m.); „Rudzu spēks ikdienā un svētkos“ (liet. „Rugių galia kasdieniame gyvenime ir per šventes“) žurnale „Dārzs un Drava“ (2021 m. balandžio mėn.), „Aglonas maizes veistūklis“ žurnale „Praktiskais Latvietis“ (2023 m. kovo mėn.) ir „Aglonas maizes veistūkļa ceļš“ (liet. „Duonos „Aglonas maizes veistūklis“ kelias“) žurnale „Saimnieks“ (April 2023).

Didelių leidinių autoriai taip pat neliko abejingi Agluonos duonai, įskaitant duoną „Aglonos maizes veistūklis“. Paminėtinos dvi mokslininkės Janinos Kursitės enciklopedijos: „Neakadēmiskā latviešu valodas jeb novadu vārdene“ (liet. „Neakademinis latvių kalbos arba regioninis terminų žodynas“) (2007 m.) ir „Virtuves vārdene“ (liet. „Virtuvės terminų žodynas“) (2012 m.), kuriuose paaiškinamas žodis „veistūklis“.

Svarbių paliudijimų pateikiama ir knygose: Vijos Ancanės (Kudinos) „Mūsu maize by Indra Čekstere“ (2004 m.), išversta į anglų kalbą pavadinimu „Our Daily Bread“ (liet. „Mūsų kasdienė duona“), „Maizes grāmata“ (liet. „Duonos knyga“), Latgalės kulinarinio paveldo centro išleista „Latgales pavārgrāmata“ (liet. „Latgalės receptų knyga“) (2020 m.) ir „Tradīciju burtnīcas“ (liet. „Užrašai apie tradicijas“) (2010 m.).

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

https://www.pvd.gov.lv/lv/lauksaimniecibas-un-partikas-produktu-norazu-registracija

---

(1)   2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1143 dėl vyno, spiritinių gėrimų ir žemės ūkio produktų geografinių nuorodų, taip pat dėl garantuotų tradicinių gaminių ir žemės ūkio produktų neprivalomų kokybės terminų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, (ES) 2019/787 ir (ES) 2019/1753 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1151/2012, (OL L, 2024/1143, 2024 4 23, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1143/oj).