|
Europos Sąjungos |
LT C serija |
|
C/2024/4492 |
2024 7 12 |
Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 664/2014 6b straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto patvirtinto standartinio saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda žymimo žemės ūkio arba maisto produkto specifikacijos pakeitimo paskelbimas
(C/2024/4492)
Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 664/2014 (1) 6b straipsnio 5 dalį.
PRANEŠIMAS APIE VALSTYBĖS NARĖS KILMĖS PRODUKTO SU SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA ARBA SAUGOMA GEOGRAFINE NUORODA SPECIFIKACIJOS STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ
[Reglamentas (ES) Nr. 1151/2012]
„Sel de Salies-de-Béarn“;
ES Nr. PGI-FR-01311-AM01 - 26.4.2024
SKVN ( ) SGN (X)
1. Produkto pavadinimas
„Sel de Salies-de-Béarn“;
2. Valstybė narė, kuriai priklauso geografinė vietovė
Prancūzija
3. Valstybės narės institucija, pranešanti apie standartinį pakeitimą
Žemės ūkio ir apsirūpinimo maistu savarankiškumo ministerija
–
4. Patvirtinto (-ų) pakeitimo (-ų) aprašymas
Paaiškinimas, kodėl pakeitimas (-ai) atitinka Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalyje pateiktą standartinio pakeitimo apibrėžtį
SGN „Sel de Salies-de-Béarn“ pakeitimo paraiška nesusijusi su nė vienu iš trijų Sąjungos lygmens pakeitimo atvejų, t. y.:
|
a) |
pakeitimu, kuriuo keičiamas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas; |
|
b) |
pakeitimu, dėl kurio kyla pavojus panaikinti ryšį su geografine aplinka; |
|
c) |
pakeitimu, dėl kurio atsiranda naujų prekybos produktu apribojimų. |
Todėl Prancūzijos valdžios institucijos mano, kad prašomas pakeitimas traktuotinas kaip standartinis.
1. PRODUKTO APRAŠYMAS
Išbraukiami spalvos deskriptoriai, pvz., „pieno baltumo“, „rausvais, [...] geltonumo [...] atspalviais“, „natūraliai“.
Nurodomas rupios druskos tankis: ne mažiau kaip 0,800 kg/l.
Iš pradžių nustatytas siektinas rupios ir smulkios druskos kristalų dydis – 0,5 mm – padidinamas iki 1 mm.
Mažesnis nei 1 % netirpiosios medžiagos kiekis sumažinamas iki 0,5 %.
Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.
2. PRODUKTO GAMYBOS BŪDO APRAŠYMAS
Nurodomas druskos nurinkimo sezoniškumas: „Druska kasmet nurenkama tik nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 30 d.“
Panaikinama nuostata, kad tai, ar druska tinkama pakuoti, druskos įmonės darbuotojas sprendžia pagal oro sąlygas, nes užtenka patikrinti jos drėgnį ir ją paliesti.
Išbraukiamas priedų epitetas „technologiniai“. Draudžiama naudoti bet kokius priedus.
Pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.
3. RYŠYS SU GEOGRAFINE VIETOVE
Skyrius perrašomas siekiant jį suderinti su Europos Komisijos reikalavimais (istorija sutrumpinama ir nuoseklumo dėlei tam tikros dalys pertvarkomos).
Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.
4. NACIONALINIAI REIKALAVIMAI
Įtraukiama nuostata dėl tankio ir drėgmės kontrolės atliekant analizę.
Siekiant dermės su gamybos metodu, draudžiama naudoti technologinius priedus.
Pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.
BENDRASIS DOKUMENTAS
„Sel de Salies-de-Béarn“;
ES Nr. PGI-FR-01311-AM01 - 26.4.2024
SKVN ( ) SGN (X)
1. [SKVN arba SGN] pavadinimas (-ai)
„Sel de Salies-de-Béarn“;
2. Valstybė narė arba trečioji šalis
Prancūzija
3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas
3.1. Produkto rūšis [žr. XI priedą]
2.6 klasė. Druska
3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas
Druska „Sel de Salies-de-Béarn“ išgaunama iš natūralaus sūrymo – iš sūraus šaltinio vandens, paimamo iš vietovėje telkšančių telkinių, susiformavusių ant triaso periodu Sali de Bearno regione nusėdusių druskingų nuosėdų. Sūrus šaltinio vanduo nusistovi požeminiame vandenyje savaime ištirpstant akmens druskai.
Druska „Sel de Salies-de-Béarn“ susidaro sūrų šaltinio vandenį lauke garinant druskos keptuvėse pagal senus sūrymo kaitinimo metodus.
„Sel de Salies-de-Béarn“ yra valgomoji druska. Nurinkta druska nėra nei rafinuojama, nei nuplaunama ir į ją nededama jokių priedų.
Tai rupi ar smulki druska.
3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)
–
3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje
Šioje geografinėje vietovėje atliekamos šios operacijos:
|
— |
gręžimas; |
|
— |
vandens pumpavimas iš sūraus šaltinio; |
|
— |
druskos gavyba; |
|
— |
džiovinimas, sijojimas, smulkinimas; |
|
— |
pakavimas. |
3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės
Vietos įmonės turi sukaupusios konkrečios patirties. Iš tiesų, kadangi jos gerai susipažinusios su produktu, jo lūžumu ir trapumu, ypatingas dėmesys skiriamas jo sandėliavimui ir pakavimui. Kai „Sel de Salies-de-Béarn“ pasiekia specifikacijoje nustatytą drėgnį, tai, ar ji tinkama pakuoti, druskos įmonės darbuotojas sprendžia ją liesdamas. Druska neturi lipti prie pirštų.
Druskos įmonės darbuotojai prižiūri, kad druska nebūtų pernelyg sugrūsta ir pernelyg dažnai liečiama. Tikslas – išsaugoti baltą spalvą, neleisti druskos kristalams sulipti ir išvengti kristalų suskaldymo, dėl kurio sunaikinamos skystos inkliuzijos.
Be to, dėl „Sel de Salies-de-Béarn“ pakavimo geografinėje vietovėje galima geriau užtikrinti šio produkto atsekamumą ir išvengti jo sumaišymo su kita druska.
3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės
Produkto etiketėse nurodoma:
|
1. |
SGN pavadinimas: „Sel de Salies-de-Béarn“; |
|
2. |
prekinis pavadinimas; |
|
3. |
rupi druska; |
|
4. |
smulki druska. |
4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas
Geografinę vietovę sudaro 13 Naujosios Akvitanijos regiono komunų:
|
— |
Landų departamentas: Saint-Cricq-du-Gave, Sorde-l’Abbaye. |
|
— |
Atlanto Pirėnų departamentas: Auterrive, Came, Carresse-Cassaber, Castagnède, Escos, Labastide-Villefranche, Léren, Oraàs, Saint-Dos, Saint-Pé-de-Léren, Salies-de-Béarn. |
5. Ryšys su geografine vietove
„Sel de Salies-de-Béarn“ savybes, pavyzdžiui, baltumą ar mineralinę sudėtį, ir gerą vardą lemia įvairūs gamtiniai, ypač klimato, veiksniai ir nuo XI a. sukaupta praktinė patirtis.
Mezozojaus eros pradžioje, triaso periodu, dėl sauso klimato per du vienas po kito ėjusius laikotarpius išgaravus jūros vandeniui, „Sel de Salies-de-Béarn“ geografinėje vietovėje atsirado druskingos nuosėdos – gipso evaporitai (kalcio sulfatas) ir halitai (natrio chloridas), iš kurių susiformavo iki 900 m gylio siekiantys sluoksniai; 600 m tų sluoksnių sudaro druska. Baigiantis kreidos periodui, triaso periodu susiformavęs Sali de Bearno masyvas patyrė didelį tektoninį spaudimą, susijusį su Pirėnų formavimusi.
Geografinėje vietovėje giliai esantys druskos sluoksniai yra ne tokie tankūs kaip juos dengiančios uolienos. Dėl jų elastingumo atsirado smaigalio ar kupolo formos druskos sankaupų, vadinamų diapyrais. Tokias negiliai esančias sankaupas galima aptikti geografinėje vietovėje stūksančiame triaso masyve.
Skverbdamasis į giluminius sluoksnius vanduo mineralizuojasi, daugiausia dėl kontakto su triaso periodo druska. Būdamas druskingoje masėje ar su ja kontaktuodamas vanduo druską išplauna ir prisisotina natrio chlorido. Tekėdamas triaso periodo sluoksniuose esančiais dolomito koridoriais toks vanduo prisisotina mineralinėmis druskomis ir mikroelementais.
Vanduo teka kanalais, atsiradusiais ištirpus triaso periodo uolienoms (druskai, klintims ir dolomitams).
Dėl aukščių skirtumo vanduo prasimuša į paviršių ir geografinėje vietovėje sudaro natūralius sūrius telkinius.
Kalbant apie žmogiškuosius veiksnius, randama daug puodynių ir krosnių liekanų, kurios rodo, kad druska triaso periodu susiformavusiame Sali de Bearno masyve buvo kasama jau bronzos amžiuje. Bronzos amžiuje (nuo 2200 iki 800 metų pr. m. e.) ir Antikos laikais (nuo 600 metų pr. m. e. iki 400 m.) į keramines vazas supilstytą sūrų šaltinio vandenį šildydavo ir garindavo, paskui vazas sudaužydavo ir išgaudavo druską.
Viduramžiais (V–XV a.) druskos gavybos metodas iš esmės pasikeičia – atsiranda druskos keptuvė. Šildomas malkomis vanduo išgarinamas, o druska nusėda ant indo dugno.
XVI a. šalia šios gamtinės gėrybės gyvenę Sali de Bearno gyventojai nusprendė
|
— |
įkurti bendro intereso įmonę „Corporation des Part-Prenants“ (gildiją), |
|
— |
sukurti Sūrių šaltinių taisykles (pranc. „Règlement de la Fontaine Salée“). |
Praėjus penkiems šimtams metų nuo įmonės įkūrimo ji vis dar veikia ir šiandien.
„Sel de Salies-de-Béarn“ ir šiandien išgaunama iš geografinėje vietovėje esančių sūrių vandens šaltinių. Druska susidaro sūrų šaltinio vandenį garinant lauke druskos keptuvėse pagal senus sūrymo kaitinimo metodus.
„Sel de Salies-de-Béarn“ pasižymi ypatingomis fizinėmis savybėmis:
|
— |
struktūra: rupi druska būna kristalų pavidalo. Ją sudaro ant druskos keptuvės dugno susikaupusių piltuvo formos kristalų sankaupa. Dėl gavybos būdo kristalų sankaupos būna skirtingų formų: pilnavidurių piramidžių ir piramidžių daugiau ar mažiau laužtomis linijomis. Tai lemia skirtingą „Sel de Salies-de-Béarn“ kristalų dydį. „Sel de Salies-de-Béarn“ kristalų dydis yra įvairus, granuliometrija labai skirtinga. |
|
— |
skystos inkliuzijos: kadangi „Sel de Salies-de-Béarn“ kristalai formuojasi ir jungiasi netolygiai, juose susidaro mikroskopinių skylučių. Šios mikroskopinės skylutės prisipildo sūrymo ir taip jis išlieka „Sel de Salies-de-Béarn“ kristaluose. Jos vadinamos skystomis inkliuzijomis. |
|
— |
spalva: „Sel de Salies-de-Béarn“ pasižymi balta spalva. Ši spalva natūrali: specialiai neapdorojama, priedų nepridedama. |
Dėl savo fizinių savybių, susijusių su gamybos būdu, „Sel de Salies-de-Béarn“ yra lūžus ir trapus produktas.
Druskos įmonės darbuotojai atidžiai tikrina sandėliavimo, manipuliavimo ir pakavimo sąlygas:
|
— |
kad kuo mažiau oksiduotųsi paviršiuje esantys kristalai, nes dėl to gali pakisti druskos spalva; |
|
— |
kad su produktu būtų atliekama kuo mažiau neatsargių operacijų, dėl kurių „Sel de Salies-de-Béarn“ kristalai būtų pažeisti, o juose esančios skystos inkliuzijos sunaikintos. |
D. Cussey-Geisler ir M.H. Grimaldi lyginamojoje studijoje „Bajonos kumpiui sūdyti naudojamos druskos ypatumai“ (pranc. „Caractérisation du sel utilisé pour la salaison du Jambon de Bayonne“, UPPA, 1989 m. liepos mėn.), kurioje lyginama įvairi skirtingos kilmės druska, daroma išvada, kad druskoje „Sel de Salies-de-Béarn“ esama daug mikroelementų – kalcio, kalio, magnio ir įvairių sulfatų, būdingų triaso periodo evaporitams. Šių mikroelementų yra šaltinio vandenyje, kuriame dėl sąlyčio su geologiniais sluoksniais susiformuoja daug mineralų. Šių mikroelementų yra ir „Sel de Salies-de-Béarn“ kristaluose esančiose skystose inkliuzijose.
Geografinėje vietovėje glūdinčios druskingos triaso periodo uolienos sudaro kupolo formos sankaupas. Kadangi jos negilios, jos prasimuša į triaso periodu susiformavusio Sali de Bearno masyvo paviršių. Skverbdamasis per šiuos sluoksnius, gruntinis vanduo prisisotina mineralinėmis druskomis bei mikroelementais ir išteka iš sūraus vandens šaltinių. Jau bronzos amžiuje triaso periodu susiformavusio Sali de Bearno masyvo gyventojai atrado šių sūraus vandens šaltinių privalumus: tereikia tokį vandenį pakaitinti, kad jis išgaruotų ir susidarytų druskos kristalai. Ilgainiui kaitinimo metodas pakito, tačiau principas išliko toks pats: sūrymas neįkaitinamas iki užvirimo ir chemiškai neapdorojamas. Per tūkstantmetį sukaupta praktinė patirtis nepažeidžia esminių šaltinio vandens savybių. Kristalizacija, pasiekiama be jokio kito žmogaus įsikišimo, tik kaitinant vandenį, sudaro sąlygas išsaugoti visus jo privalumus. Kadangi druskos kristalai pasižymi ypatinga struktūra, juose gausu skystų inkliuzijų. Šiose skystose inkliuzijose įstrigusios mineralinės druskos ir mikroelementai išlieka „Sel de Salies-de-Béarn“ kristaluose. Jau XIX a. mineralų gausa šaltinio vandenyje ir druskoje „Sel de Salies-de-Béarn“ bei jų ryšys atskleisti įvairiuose jų naudą tyrinėjusiuose medicinos veikaluose, pavyzdžiui, dr. R. Petit, B. de Larroque, J. Marsoo ir C. Nogaret veikaluose. Sali de Bearno iškilo šalia druskos gavybos triaso periodu susiformavusio masyve vietų. Ji miestui buvo tokia svarbi, kad jau XVI a., siekiant apsaugoti šią gamtinę gėrybę, įkurta bendro intereso organizacija. Ši organizacija veikia ir šiandien, o jos parengtos „Sūrių šaltinių taisyklės“ (pranc. „Règlement de la Fontaine Salée“), tebegalioja.
Druska „Sel de Salies-de-Béarn“ – baltasis regiono auksas – garsėja nuo seno. Šiuo gaminiu prekiauta jau žiloje senovėje, o ir šiandien jis atlieka ekonomikoje svarbų vaidmenį. Apie jį ir jo garsą liudija daug istorinių šaltinių. Antai 1768 m. savo veikale „Įvairūs kritiniai istoriniai pamąstymai apie fiziką, literatūrą ir poeziją“ (pranc. „Mélanges historiques critiques de physique, de littérature et de poésie“) „Sel à Salies-de-Béarn“ gamybą aprašė Orbesano markizas. Aprašymą jis baigė tokia pastaba: „Visi žino, kad įprastą druską reikia balinti, kad pranyktų karčiai sūrus skonis ir kad ta druska taptų tinkama vartoti. Su Sali druska to daryti nereikia.“ „Sel de Salies-de-Béarn“ savybes pripažįsta ir specialistai: tiek sūdinių gamintojai, tiek restoranų savininkai. Pavyzdžiui, XIX a. (1866–1877 m.) išleistame Pierre‘o Larousse‘o Didžiajame visuotiniame žodyne (pranc. Grand dictionnaire universel) teigiama, kad „geriausi kumpiai – ko gero Bajonos kumpiai, paruošti naudojant Sali druską“. Kalbant plačiau, savo 1873–1877 m. veikale „Pramonės stebuklai, arba pagrindinių šiuolaikinių pramonės šakų aprašymas“ (pranc. „Les merveilles de l'industrie ou Description des principales industries moderne“) Louis Figuier teigia, kad „druskos laikymo parduotuvėse trukmė priklauso nuo sezono. Žiemą, t. y. sūdinių gamybos metu, Vilfranko ir Sali parduotuvėse druskos beveik nebūna. Neretai netgi būna, kad druska į parduotuves patenka tiesiai iš katilų.“ „Sel de Salies-de-Béarn“ nuo seno naudojama gaminant gerai žinomus produktus – kumpį „Jambon de Bayonne“ (SGN), avies sūrį „Ossau-Iraty“ (SKVN) ir ančių kepenėles (paštetą, konfi ir kt.) „Canard à foie gras du Sud-Ouest“ (Šalosas, Gaskonė, Žeras, Landai, Perigoras, Kersi) (SGN).
Daugybė virtuvės šefų savo meniu siūlo druska „Sel de Salies-de-Béarn“ pasūdytų patiekalų, o kai kurie iš jų garsėja būtent šios druskos plutoje keptais patiekalais: pavyzdžiui, Berenso užeigos „Auberge du Relais“ virtuvės šefas Yves Larrouture garsėja šios druskos plutoje kepta antienos magrė, o Po viešbučio „Hôtel du Parc Beaumont“ virtuvės šefas Christophe‘as Canati – šios druskos plutoje kepta pularda.
„Sel de Salies-de-Béarn“ – įkvėpimo šaltinis ir kai kuriems konditeriams bei šokoladininkams. Jau beveik trisdešimtmetį ši druska puikuojasi tarp originalių skanėstų, pvz., Franck‘o Lavignasse‘o gaminamos karamelės „Lou Saleys“ arba ledų, ingredientų.
Šiandien visi specialistai su pasididžiavimu nurodo naudojamos druskos kilmę, be kita ko, savo etiketėse, interneto svetainėse ir reklaminėse skrajutėse.
Apie „Sel de Salies-de-Béarn“ gerą vardą ir garsą byloja daugybė nacionalinės ir tarptautinės spaudos straipsnių (pasirodžiusių žurnaluose „Paris Match“ ir „Cheese Connoisseur“ (Jungtinės Valstijos), dienraštyje „Le Devoir“ (Kanada) ir kt.) ir audiovizualinių reportažų (laidoje „Journal de 13h“, Télématin laidoje „Sciences“ ir kt.). Druskos originalumą lemia geografinė vietovė, kurios geologiniai ypatumai daro įtaką sūriam šaltinio vandeniui. Tai, kad ji išgaunama nuo žilos senovės iki nūdienos, padėjo išlaikyti tradicijas.
Ėmęsi šios veiklos čiabuviai atsisakė klajūniško gyvenimo būdo ir iš kartos į kartą perdavė vieni kitiems su druskos gavyba susijusius kultūrinius papročius.
Druska ir šiandien užima svarbią vietą socialiniame ir kultūriniame Sali de Bearno gyvenime. Ji populiarinama per asociacijas, meno kūrinius ir kultūros renginius. Pavyzdžiui, asociacija „Jurade du sel“ jau daugiau kaip trisdešimt metų kasmet rengia garsiąją „Hesta de la sau“ (druskos šventę). Kiekvieną kartą į šį renginį susirenka daugiau nei 10 000 žmonių.
Ištisus metus druskos miestą lanko būriai turistų.
Nuoroda į paskelbtą specifikaciją
ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4492/oj
ISSN 1977-0960 (electronic edition)