P9_TA(2023)0482

Jaunieji mokslininkai

2023 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl jaunųjų mokslininkų (2023/2884(RSP))

(C/2024/4183)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikatą „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“ (COM(2020)0274),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė (EMTE)“ (COM(2020)0628),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikatą „Pasaulinis požiūris į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Europos tarptautinio bendradarbiavimo kintančiame pasaulyje strategija“ (COM(2021)0252),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 18 d. Komisijos komunikatą „Europos universitetų strategija“ (COM(2022)0016),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 27 d. Komisijos komunikatą „Įgūdžių ir talentų pritraukimas į ES“ (COM(2022)0657),

—	atsižvelgdamas į 2023 m. sausio 17 d. Komisijos komunikatą „Specialistų potencialo išnaudojimas Europos regionuose“ (COM(2023)0032),

—	atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 11 d. Komisijos rekomendaciją dėl Europos mokslininkų chartijos ir dėl Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodekso (1),

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos mokslinių tyrimų, inovacijų ir verslumo talentų pritraukimo ir išlaikymo Europoje sistemos (COM(2023)0436), kuriuo sukuriama nauja Europos mokslo darbuotojų karjeros sistema,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 1 d. Tarybos išvadas dėl naujos Europos mokslinių tyrimų erdvės,

—	atsižvelgdamas į 2022–2024 m. Europos mokslinių tyrimų erdvės politikos darbotvarkę,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 28 d. Tarybos išvadas „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas: patrauklios ir tvarios karjeros galimybių bei darbo sąlygų suteikimas tyrėjams ir protų apykaitos pavertimas tikrove“,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendaciją (ES) 2021/2122 dėl Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pakto (2),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 13 d. atnaujintą UNESCO rekomendaciją dėl mokslo ir mokslininkų,

—	atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 12 d. rezoliuciją „Geresnės karjeros ir judumo galimybės. Mokslo darbuotojams skirta Europos partnerystė“ (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją „Europos švietimo erdvė: bendras holistinis požiūris“ (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2023 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl kokybiškų stažuočių Sąjungoje (6),

—	atsižvelgdamas į Komisijai skirtą klausimą dėl jaunųjų mokslininkų (O-000052/2023 – B9-0034/2023),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.	kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 179 straipsniu remiamas laisvas mokslo darbuotojų judėjimas visoje ES, stiprinant Sąjungos mokslinį bei technologinį pagrindą;

kadangi pagal SESV 181 straipsnį ES ir jos valstybės narės įpareigojamos koordinuoti savo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, siekiant užtikrinti, kad nacionalinė politika ir ES politika būtų tarpusavyje suderintos, o Komisija gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos tokiam koordinavimui skatinti ir remti;

C.	kadangi SESV 182 straipsniu nustatoma daugiametė bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, kuri turi būti papildyta priemonėmis, būtinomis Europos mokslinių tyrimų erdvei (EMTE) sukurti, įskaitant veiksmus, kuriais remiamas mokslo darbuotojų mokymas ir judumas;

D.	kadangi baigus kurti EMTE bus sudarytos sąlygos laisvam mokslo darbuotojų, mokslo žinių ir technologijų judėjimui, kuris yra ilgalaikis Europos Sąjungos prioritetas;

kadangi 2021 m. gegužės 28 d. Tarybos išvadose atkreipiamas dėmesys į didėjančią užimtumo akademinėje bendruomenėje, ypač socialinių ir humanitarinių mokslų srityse, nesaugumo tendenciją, dėl kurios prarandami specialistai ir mažėja darbo vietos saugumas, o tai ypač neigiamai veikia jaunuosius mokslininkus; kadangi, norint pritraukti ir išlaikyti specialistus Europoje, reikia didesnio mokslo darbuotojų karjeros sąveikumo ir palyginamumo, sukuriant Europos mokslo darbuotojų sistemą ir gerinant tarpsektorinį verslo ir akademinės bendruomenės judumą; kadangi Europos universitetų aljansai galėtų būti naudojami bandomosioms bendroms įdarbinimo procedūroms ir geriausios praktikos pavyzdžiams mokymo ir profesinio tobulėjimo srityje įgyvendinti;

kadangi Komisijos komunikate dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės nurodoma nemažai problemų, stabdančių jaunųjų mokslininkų karjerą, įskaitant užimtumo nestabilumą; kadangi esama didelio disbalanso tarp didėjančio daktaro laipsnį įgijusių absolventų skaičiaus ir mažo etatų skaičiaus valstybinėse mokslo sistemose, o tai trukdo išlaikyti specialistus;

kadangi Komisijos komunikate „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“ pabrėžiama, kad mokslo darbuotojai yra mokslo ir inovacijų pirmosiose gretose ir kad jiems reikia specialių įgūdžių sėkmingam darbui akademinėje bendruomenėje ir už jos ribų;

kadangi Komisijos komunikate „Specialistų potencialo išnaudojimas Europos regionuose“ atkreipiamas dėmesys į specialistų ugdymo kliūtis ES regionuose, kuriems daro poveikį demografinis nuosmukis, nekintanti tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų dalis ir didelis iš tokių regionų pasitraukiančių jaunuolių skaičius;

I.	kadangi Komisijos komunikate „Įgūdžių ir talentų pritraukimas į ES“ pripažįstama, kad ES turi tapti patrauklesnė talentams iš viso pasaulio, įskaitant judumo programose dalyvaujančius jaunuosius mokslininkus, ir pabrėžiama, kad tai labai svarbu;

kadangi Komisijos komunikate „Pasaulinis požiūris į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Europos tarptautinio bendradarbiavimo kintančiame pasaulyje strategija“ atkreipiamas dėmesys į mokslo diplomatijos svarbą ir pabrėžiama, kad ES turėtų skatinti savo tyrėjus ir novatorius prisidėti prie pasaulinių inovacijų ekosistemų ir naudotis jų teikiamomis galimybėmis, taip pat teigiama, kad ES turėtų toliau skatinti su žmogiškojo kapitalo plėtra susijusį bendradarbiavimą, įgyvendindama tyrėjų mokymo ir judumo iniciatyvas, visų pirma programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“;

kadangi jaunieji mokslininkai paprastai suprantami kaip asmenys, įgiję daktaro laipsnį arba lygiavertę kvalifikaciją pirmaisiais metais po doktorantūros studijų, bet kokia jaunųjų mokslininkų apibrėžtis turėtų būti grindžiama ne amžiumi, o patirties mokslinių tyrimų srityje lygiu; kadangi apibrėžiant jaunuosius mokslininkus pagal jų amžių gali būti pažeistas nediskriminavimo principas ir tai gali neatspindėti skirtingų gyvenimo trajektorijų, dėl kurių žmonės gali rinktis mokslo darbuotojo karjerą; kadangi tokiu būdu taip pat būtų neatsižvelgta į kai kurias būtinas karjeros pertraukas, su kuriomis susiduria jaunieji mokslininkai, pavyzdžiui, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogas, karinę tarnybą, su moksliniais tyrimais nesusijusį darbą ir ilgą ligos laikotarpį;

kadangi turimo finansavimo pobūdis dažnai lemia laikinojo ir nuolatinio darbo sutarčių pusiausvyrą, ypač nacionaliniu lygmeniu; kadangi tuo atveju, kai didžioji dalis finansavimo, kurį gali gauti universitetai, yra trumpalaikis projektų finansavimas, pirmiausia galima pratęsti tik trumpalaikes projektų sutartis, nes universitetams bus sunku prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, jei jie nebus pagrįsti ilgalaikiu finansavimu;

kadangi COVID-19 krizė neigiamai paveikė daug jaunųjų mokslininkų, kurie susidūrė su prastesnėmis darbo sąlygomis, finansavimo problemomis, mažesnėmis galimybėmis naudotis laboratorijomis ir kitomis būtinomis priemonėmis; kadangi dėl to jie turėjo mažiau galimybių užbaigti projektus, parengti publikacijas ir įgyti kvalifikaciją, reikalingą norint pakilti karjeros laiptais;

kadangi Europos Sąjungos aukštojo mokslo sektoriuje moterys užima tik 24 proc. aukščiausių pareigų ir vis dar yra nepakankamai atstovaujamos tarp kai kurių gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM), įskaitant informacines ir ryšių technologijas (IRT) bei inžineriją, srities doktorantų; kadangi nedaug valstybių narių įtraukė nuostatas dėl lyčių lygybės mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir pažanga integruojant lyčių aspektą į nacionalines mokslinių tyrimų programas yra lėta;

kadangi, nors ES ir toliau pirmauja pasaulyje pagal bendrą mokslo darbuotojų skaičių – 23,5 proc. (palyginti su 21,1 proc. Kinijoje ir 16,2 proc. JAV), – nuolatinių akademinių pareigybių skaičius Europoje smarkiai nepadidėjo; kadangi tik nedidelė dalis daktaro laipsnį įgijusių absolventų randa nuolatinį darbą akademinėje ar viešųjų mokslinių tyrimų srityje, todėl jaunieji mokslininkai privalo ugdyti universaliuosius įgūdžius ir gauti atitinkamą mokymą, būtiną norint sėkmingai siekti karjeros ne akademinėje srityje;

kadangi didelė prekių ir paslaugų kainų infliacija, taip pat didėjantys nuomos mokesčiai ir hipotekos palūkanų normos prisideda prie pragyvenimo išlaidų krizės, kuri daro didelį poveikį jauniesiems mokslininkams, ypač gaunantiems mažus atlyginimus ir susiduriantiems su nesaugiomis darbo sąlygomis; kadangi jaunieji mokslininkai, norėdami siekti karjeros, turi atlikti daug nemokamo darbo ir taip ribojamos jų galimybės gauti papildomą atlygį;

Q.	kadangi 2009 m. kovo 12 d. rezoliucijoje „Geresnės karjeros ir judumo galimybės. Mokslo darbuotojams skirta Europos partnerystė“ nustatyta daug svarbiausių problemų, su kuriomis šiandien vis dar susiduria jaunieji mokslininkai, ir nurodyta, kad per tam tikrą laiką padaryta tik nedidelė pažanga;

kadangi 2021 m. liepos 8 d. rezoliucijoje dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės pateikta nemažai rekomendacijų, kaip pagerinti karjeros sąlygas ir sustiprinti dalyvavimą ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programose, ypač kalbant apie jaunuosius mokslininkus ir moteris, dirbančius STEM srityse;

kadangi 2021 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje dėl Europos švietimo erdvės pabrėžiama, kad svarbu suteikti daugiau mokslinių tyrimų ir mokymo galimybių jauniesiems mokslininkams visoje Europoje, taip pat užtikrinti abipusį diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą, kuris gali palengvinti profesinį judumą;

kadangi tikslas, pagal kurį išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai turėtų sudaryti 3 proc. Sąjungos bendrojo vidaus produkto (BVP), dar nepasiektas, visų pirma dėl nepakankamų privačiųjų investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą, todėl nuolat nepakankamai investuojama į mokslą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, o tai mažina mokslinių tyrimų organizacijų gebėjimą užtikrinti puikias karjeros perspektyvas;

U.	kadangi sąvoka „jaunieji mokslininkai“ reiškia ne mokslininkų amžių, o jų karjeros etapą, o tai dabartinėmis aplinkybėmis reiškia, kad daugelis atitinkamų mokslininkų nebegali būti laikomi jaunais;

Karjeros sąlygos ir tinklaveikos galimybės

palankiai vertina nuo 2023 m. liepos mėn. pateiktus Komisijos pasiūlymus didinti karjeros ES mokslinių tyrimų srityje patrauklumą, suteikiant daugiau judumo galimybių; primena, kad mokslo darbuotojų, ypač jaunųjų mokslininkų, karjeros tobulinimas yra pagrindinis 2022–2024 m. EMTE politikos darbotvarkės prioritetas, kuris gali padėti nustatyti, ar ES išlaikys savo, kaip pasaulinės mokslinių tyrimų ir inovacijų bei naujų technologijų lyderės, statusą;

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos sukurti naują Europos mokslo darbuotojų karjeros sistemą, įskaitant naują Mokslininkų chartiją ir mokslo darbuotojams skirtą Europos kompetencijos sistemą („ResearchComp“), kad būtų remiamas tarpsektorinis judumas, įtraukiant EMTE talentų platformą ir Karjeros mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje stebėjimo centrą; pabrėžia, kad iš naujausių mokslinių tyrimų matyti, kad duomenys apie mokslo darbuotojų karjerą Europoje nėra pakankamai kokybiški, kad būtų galima parengti veiksmingą politiką; primygtinai ragina Komisiją padidinti savo užmojus renkant duomenis tiek kokybės, tiek spartos požiūriu;

pažymi, kad nors per pastarąjį dešimtmetį mokslo darbuotojų skaičius Europoje smarkiai išaugo, jų darbo vietų kokybė suprastėjo; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad nuolatinio darbo vietų trūkumas, tendencija sudaryti laikinojo ir mažų garantijų darbo sutartis, pasenusios teisinės ir užimtumo sistemos ir institucinės karjeros paramos trūkumas pradedantiesiems mokslo darbuotojams gali trukdyti jiems planuoti savo ateitį ir paskatinti daugelį jų išvykti iš Europos į trečiąsias šalis, kurios siūlo patrauklesnes ir stabilesnes sąlygas tarptautiniams specialistams; mano, kad toks protų nutekėjimas kelia didelę grėsmę ES siekiant tikslo išlikti pasauline mokslinių tyrimų ir inovacijų lydere, visų pirma kai kurių pažangiausių švarios energijos, giliųjų ir skaitmeninių technologijų srityse; primena, kad dėl šio specialistų praradimo taip pat švaistomi viešieji ištekliai, kurie buvo investuoti visais jaunųjų mokslininkų rengimo etapais;

mano, kad ES politika, kuria kovojama su jaunųjų mokslininkų nutekėjimu, turėtų būti visapusiškesnė, ne tik pripažįstant įrodytą judumo vertę, bet ir svarstant būdus, kaip išlaikyti ir pritraukti specialistus valstybėse narėse ir regionuose, kurie labiausiai kenčia nuo mokslo darbuotojų išvykimo, ir įpareigojant tas pačias valstybes nares dėti daugiau pastangų remiant savo jaunųjų mokslininkų karjerą;

apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės ES finansavimą moksliniams tyrimams naudoja siekdamos kompensuoti dėl platesnių fiskalinių apribojimų sumažėjusį nacionalinį finansavimą, o ne kaip priemonę papildomam ir aukštesniam akademinių sistemų kompetencijos lygiui plėtoti;

pripažįsta, kad su daugeliu tų pačių problemų ir rūpesčių, su kuriais susiduria jaunieji mokslininkai po doktorantūros studijų, susiduria ir doktorantai, įskaitant izoliaciją, mažų garantijų darbo sutartis ir finansinį nesaugumą, taip pat didelius judumo ir karjeros iššūkius; mano, kad išsami sistema, skirta jaunųjų mokslininkų problemoms spręsti, turėtų apimti tiek doktorantūros studijų, tiek doktorantūros studijas baigusių mokslo darbuotojų rėmimo priemones; apgailestauja, kad pernelyg daug doktorantūros mokslo darbuotojų gauna stipendijas, kurios suteikia ribotas socialines garantijas, nepaisant to, kad jų pareigos yra labai kvalifikuotos; pabrėžia, kad nors judumas yra naudingas akademinės bendruomenės narių profesiniam tobulėjimui ir juo prisidedama prie mokslo kokybės gerinimo visame pasaulyje, jis taip pat gali kelti didelių iššūkių mokslo darbuotojams asmeniniame gyvenime;

ragina Europos universitetus ir mokslinių tyrimų institutus siūlyti patrauklesnes pareigybes doktorantams ir doktorantūros studijas baigusiems asmenims ir visų pirma apsvarstyti galimybę padidinti atlyginimus, jei jie šiuo metu yra per maži, kad mokslo darbuotojai galėtų užsitikrinti tinkamą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir išlaikyti priimtiną pragyvenimo lygį, ypač esant didelei infliacijai ir didėjant nuomos mokesčiams; pažymi, kad Europos jauniesiems mokslininkams turėtų būti suteikta galimybė padoriai pragyventi iš savo atlyginimo, kad užtikrintai skatintume laisvai pasirinktus aukščiausios kokybės mokslinius tyrimus; yra labai susirūpinęs dėl teiginių, kad kai kurios mokslinius tyrimus finansuojančios agentūros gali tikėtis, jog mokslinių tyrimų organizacijos darbo planuose vienam visam projekto mėnesiui skirs mažiau nei etato ekvivalentą, o tai gali lemti, kad doktorantūros mokslo darbuotojai faktiškai gaus už minimalųjį darbo užmokestį mažesnes pajamas;

pripažįsta, kad reikia stiprinti mokslininkų asociacijų ir universitetų tinklaveiką visoje ES, siekiant geriau propaguoti bendrus jaunųjų mokslininkų interesus;

palankiai vertina „EU TalentOn“ ir kitas ES iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti jaunųjų mokslininkų tinklaveiką, matomumą ir bendradarbiavimą; mano, kad Komisija turėtų konsoliduoti tokias iniciatyvas ir sukurti specialias finansavimo eilutes, kuriomis būtų remiami tinklaveikos tikslai daug platesniame Europos mokslo darbuotojų rate, o jaunųjų mokslininkų dalyvavimas tokiose ES iniciatyvose taptų norma, o ne išimtimi;

10.

remia mentorystės programų tobulinimą, siekiant padėti jauniesiems mokslininkams žengti skirtingais profesiniais keliais, taip pat skatinti mokslo darbuotojų judumą sektoriuose ir tarp jų; mano, kad jauniesiems mokslininkams turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti aukštos kokybės mokamose stažuotėse karjerai svarbiuose sektoriuose, kurios galėtų praplėsti ir pagerinti jų profesines perspektyvas;

11.

ragina dėti visapusiškas pastangas, kad būtų nustatytos ir pašalintos kliūtys, trukdančios mokslo darbuotojams, mokslo žinioms ir technologijoms laisvai judėti valstybėse narėse, visoje Europoje ir už jos ribų; pasisako už tai, kad visiškas persikėlimo išlaidų kompensavimas taptų įprasta Europos praktika; primygtinai reikalauja, kad valstybės narės dėtų ypatingas pastangas geresniam bendradarbiavimui ir tolesniam administracinių procedūrų derinimui užtikrinti, kad mokslo darbuotojams būtų lengviau judėti po Europos Sąjungą su šeima; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų siekti sumažinti administracinę naštą, susijusią su jaunųjų mokslininkų įdarbinimu ir jų sutarčių pratęsimu;

12.

mano, kad jauniesiems socialinių ir humanitarinių mokslų srities mokslininkams akademinė karjera kelia ypač daug iššūkių dėl mažesnių atlyginimų ir apskritai riboto mokslinių tyrimų finansavimo; mano, kad reikėtų imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad mokslininko karjera socialinių ir humanitarinių mokslų srityje suteiktų panašias galimybes kaip ir moksliniai tyrimai STEM srityje; pripažįsta, kad Europos ekonomikoje vis labiau trūksta aukštos kvalifikacijos STEM srities darbuotojų, tačiau primena, kad socialinių ir humanitarinių mokslų žinios taip pat yra būtinos laisvos ir atviros ekonomikos ir visuomenės veikimui užtikrinti;

13.

mano, kad mokslo žinių plėtojimas atliekant tikslius mokslinius tyrimus turėtų išlikti svarbiu tikslu; mano, kad jauniesiems mokslininkams turėtų būti suteikta galimybė laisvai plėtoti savo karjerą taip, kad pirmenybė būtų teikiama pagrindiniams moksliniams tyrimams ir nebūtinai būtų reikalaujama nedelsiant kurti komercinius ir technologinius sprendimus; primena, kad stažuotės dažnai yra pirmoji profesinė patirtis ir gali nulemti karjeros kryptį; todėl primygtinai pabrėžia, kad mokslinių tyrimų centrai, siekdami pritraukti talentingus jaunuosius mokslininkus, turi užtikrinti konkurencingą atlygį;

Finansavimas

14.

pabrėžia, kad pagrindinė atsakomybė užtikrinti pakankamą ir tvarų viešąjį mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą tenka valstybėms narėms; atkreipia dėmesį į tai, kad visomis pastangomis, kurių imasi Sąjunga, įskaitant bendrąją programą, papildomos nacionalinės pastangos ir jomis negalima išspręsti problemų, kylančių dėl netobulos nacionalinių sistemų struktūros; primygtinai reikalauja, kad valstybės narės įsipareigotų užtikrinti platesnio užmojo mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) finansavimą ir visiškai įgyvendintų 2020 m. gruodžio 1 d. Tarybos išvadose nustatytą 3 proc. BVP investicijų tikslą; mano, kad šiam tikslui pasiekti bent 1,25 proc. BVP investicijų turėtų būti finansuojama iš viešųjų lėšų; ragina didinti viešojo ir privačiojo sektorių įsipareigojimus MTI srityje, taip pat gerinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą ir finansavimo mechanizmus, nes tai būtina siekiant išlaikyti ES pasaulinį lyderystės potencialą ir spręsti neatidėliotinus visuomenės uždavinius, o jauniesiems mokslininkams suteikti daugiau naudingų ilgalaikių karjeros perspektyvų;

15.

apgailestauja, kad pagrindinių programos „Europos horizontas“ finansavimo schemų, įskaitant schemas, skirtas mokslo darbuotojų karjeros raidai (visų pirma stipendijas pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ir Europos mokslinių tyrimų tarybos dotacijas pradedantiesiems mokslininkams), sėkmės rodiklis tebėra pernelyg žemas, o dauguma puikiai įvertintų projektų lieka nefinansuoti;

16.

mano, kad didelė dalis puikių ir novatoriškų projektų, kuriems neskiriamas finansavimas, susilpnins Europos MTI pajėgumus ir gali labai demotyvuoti talentingus jaunuosius mokslininkus, kurių daugelis savo įgūdžius pritaikys kitur pasaulyje;

17.

tvirtina, kad didesnis sėkmės rodiklis galėtų būti ypač naudingas pareiškėjams iš ES valstybių narių, turinčių silpnesnę mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir mažesnius administracinės paramos pajėgumus, kurioms dažniausiai sunkiausia gauti konkurencingą ES finansavimą;

18.

apgailestauja, kad nei pasiūlyme dėl 2024 m. ES biudžeto, nei siūlomoje daugiametės finansinės programos peržiūroje nenumatyta padidinti programos „Europos horizontas“ biudžeto, kuris yra būtinas siekiant pagerinti ES finansavimo sėkmės rodiklį ir išvengti talento iššvaistymo jauniesiems mokslininkams tęsiant karjerą už Europos ribų; ragina padidinti programos „Europos horizontas“ biudžetą, kad pagal kiekvieną paprogramę būtų galima finansuoti ne mažiau kaip 50 proc. visų puikiai įvertintų pasiūlymų;

Judumas ir perkeliamumas

19.

remia judumo tarp valstybių narių ir sektorių principą, kuris yra vienas iš ES mokslinių tyrimų politikos ir finansavimo kertinių akmenų ir pagrindinė priemonė, padedanti skatinti ir palaikyti jaunųjų mokslininkų tobulėjimą Europoje, o tai lemia geresnius mokslinius tyrimus ir geresnes karjeros perspektyvas;

20.

pažymi, kad kai kurios prestižiškiausios ES finansavimo programos, įskaitant programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ir Europos mokslinių tyrimų tarybos dotacijas pradedantiesiems mokslininkams, yra orientuotos į mokslo darbuotojų karjeros raidą; pabrėžia, kad svarbu naudoti ES finansavimo schemas siekiant paskatinti mokslo darbuotojus grįžti į Europą po to, kai jie doktorantūros mokslinius tyrimus atliko trečiojoje šalyje, ir taip kovoti su protų nutekėjimu, kuris kenkia Europos mokslinių tyrimų sistemoms;

21.

apgailestauja, kad Taryba nesiėmė konkretesnių veiksmų, kad įpareigotų visas valstybes nares pašalinti kliūtis, kurios gali apsunkinti jaunųjų mokslininkų judumą; pripažįsta, kad savanoriškai dedamos tam tikros pastangos siekiant didesnio suderinimo, tačiau mano, kad dėl pasenusių ir nelanksčių nacionalinių taisyklių vis dar labai sunku pereiti iš vienos akademinės sistemos į kitą, pradedant sunkumais ir vėlavimais pripažįstant akademines kvalifikacijas ir baigiant rizika, kad tarpvalstybinį judumą pasirinkę mokslo darbuotojai gali susidurti su nesaugiomis įdarbinimo sąlygomis ir prarasti socialines teises;

22.

palankiai vertina iniciatyvą ERA4YOU ir siūlomą EMTE talentų platformą kaip priemonę tarpsektoriniam judumui skatinti ir jaunųjų mokslininkų perspektyvoms gerinti;

23.

įspėja, kad vien tik skatinant jaunuosius mokslininkus pereiti iš akademinės bendruomenės į kitus sektorius mokslo darbuotojo karjeros patrauklumas niekaip nepadidės; mano, kad akademinės karjeros galimybių gerinimas ir tarpsektorinio judumo didinimas turėtų būti laikomi dviem vienas kitą papildančiais tikslais, o galutinis tikslas turėtų būti užtikrinti judėjimą visomis kryptimis, įskaitant judėjimą iš verslo sektoriaus ir valdžios institucijų atgal į universitetus ir viešuosius mokslinių tyrimų institutus; pabrėžia, kad remiant jaunuosius mokslininkus per visą jų karjeros laikotarpį būtų lengviau juos sėkmingai išlaikyti ES mokslinių tyrimų sistemoje;

24.

pabrėžia didelius geografinius mokslo darbuotojų karjeros patrauklumo ir tvarumo skirtumus, kurių ES finansavimu iki šiol nesugebėta visiškai panaikinti; mano, kad mokslo darbuotojų judumas Europoje daugiausia yra vienpusis (t. y. iš pietų ir rytų į šiaurę ir vakarus), nors ES turėtų siekti tolygesnio žiedinio mokslo darbuotojų judėjimo iš vienos akademinės sistemos į kitą, kad būtų sudarytos sąlygos specialistų judėjimui ir padedama kovoti su protų nutekėjimu;

25.

atkreipia dėmesį į tebesitęsiančius sunkumus, susijusius su teisių į išmokas perkėlimu iš vienos šalies į kitą, taip pat į kliūtis, trukdančias perkelti teises į išmokas tarp skirtingų sektorių (viešojo ar privačiojo) toje pačioje valstybėje narėje; teigia, kad geresnis teisių į išmokas perkeliamumas labai palengvintų profesinį judumą ir sudarytų palankesnes sąlygas jaunuosius mokslininkus išlaikyti Europoje; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę išnagrinėti šio klausimo sprendimo būdus Europos universitetų aljansų sistemoje;

26.

pritaria Komisijos planui remtis visos Europos mokslininkų pensijų fondu (RESAVER) ir sukurti bendrą mokslo darbuotojų karjeros sistemą, kad būtų toliau skatinamas tarpvalstybinis ir tarpsektorinis judumas, ir kad būtina toliau stengtis užtikrinti, kad RESAVER būtų tikrai naudingas mokslininkams;

27.

apgailestauja, kad universitetinių laipsnių ir diplomų standartizavimo ir pripažinimo procedūros skirtingose šalyse gali būti pernelyg biurokratiškos ir taikomos nenuosekliai; mano, kad abipusis pripažinimas yra būtina jaunųjų mokslininkų judumo sąlyga, kuri neturėtų būti susijusi su nepagrįstai didele administracine našta ar ilgu delsimu, galinčiu trukdyti judumui ir įdarbinimui;

28.

pabrėžia, kad visi šie iššūkiai yra dar didesni mokslo darbuotojams, atvykstantiems į Sąjungą iš trečiųjų šalių; pažymi, kad Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų siekdamos užtikrinti, kad vizų ir sveikatos draudimo reikalavimai, būtini norint atvykti į Sąjungą, ir kiti atvykimo reikalavimai būtų lengviau ir paprasčiau prieinami ir pasiekiami mokslo darbuotojams iš trečiųjų šalių; pabrėžia, kad tai labai svarbu siekiant į Europą pritraukti daugiau specialistų;

Lyčių lygybė ir gerovės matai

29.

pripažįsta, kad būtina dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti lyčių lygybę ir lyčių pusiausvyrą mokslo darbuotojų karjeros srityje; ragina stiprinti įvairovę mokslinių tyrimų srityje, visų pirma užtikrinant ir skatinant lyčių lygybę, remiantis priemone „Lyčių lygybė akademinės bendruomenės ir mokslinių tyrimų srityse“ (angl. GEAR); pabrėžia, kad reikia dėti ypatingas pastangas, kad būtų išspręstas nepakankamo moterų atstovavimo STEM srityje klausimas;

30.

teigia, kad Europoje moterys užima tik trečdalį mokslo darbuotojų ir tik šiek tiek daugiau nei ketvirtadalį aukšto lygio akademinių pareigybių, be to, jos sudaro neproporcingai didelę dalį mokslo darbuotojų, dirbančių ne visą darbo laiką ir pagal mažų garantijų darbo sutartis;

31.

ragina ES lygmeniu ir valstybėse narėse bendrai įsipareigoti užtikrinti, kad įdarbinimo ir atrankos procesai būtų neutralūs lyties požiūriu ir nebūtų šališki; pažymi, kad įgyvendinant programą „Europos horizontas“ šiuo metu išbandoma galimybė kai kuriuos projektus anonimizuoti, kad sumažėtų vertinimo šališkumas;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad jaunieji mokslininkai, norėdami užsitikrinti karjerą, dažnai turi atlikti daug nemokamo darbo, o tai riboja jų galimybes susirasti alternatyvių atlyginimo šaltinių už akademinės bendruomenės ribų; mano, kad dabartinė pragyvenimo išlaidų krizė kelia dar didesnį pavojų mokslo darbuotojų karjeros perspektyvumui ir gali atgrasyti kai kuriuos gabiausius Europos jaunuosius mokslininkus nuo tolesnio mokslinio darbo, ypač tuos, kurie kilę iš skurdesnių socialinių sluoksnių arba turi priežiūros pareigų;

33.

kritikuoja skaidrumo ir pirmumo stoką daugelyje uždarų akademinių procedūrų, taip pat su moksliniais tyrimais susijusio menkai apmokamo, mažų garantijų darbo ir darbo ne visą darbo laiką sutarčių plitimą; apgailestauja, kad daugelis valstybinių universitetų tebėra gana uždari išorės pareiškėjams; pabrėžia EURAXESS užmojį, kad visos laisvos darbo vietos Europoje būtų skelbiamos vienoje vietoje ir taip būtų suteiktos geresnės galimybės mokslo darbuotojams ir skatinama sąžininga jų konkurencija;

34.

išreiškia susirūpinimą dėl prastos daugelio jaunųjų mokslininkų, ypač tų, kurie COVID-19 pandemijos metu buvo priversti kovoti su izoliacija ir finansavimo praradimu, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, didelės įtampos ir nepakankamos psichinės gerovės; apgailestauja dėl to, kad pandemija buvo ypač sunki mokslo darbuotojams, turintiems priežiūros pareigų, tarp kurių vis dar neproporcingai daug moterų;

35.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad jos taikytų sąžiningas ir skaidrias procedūras, skirtas kovoti su įvairaus pobūdžio priekabiavimu ir piktnaudžiavimu akademinėse sistemose, nes tai gali ypač paveikti pradedančiųjų mokslo darbuotojų karjerą, mat jie, siekdami sėkmingos akademinės karjeros, tebėra labai priklausomi nuo vyresniųjų mokslo darbuotojų rekomendacijų ir nukreipimų;

Finansavimo ir vertinimo procesų kliūtys

36.

ragina Komisiją apsvarstyti būdus, kaip užtikrinti, kad ES finansavimo schemos nekeltų nerealių lūkesčių ar nepagrįstų kliūčių jauniesiems mokslininkams, ypač tiems, kurie teikia paraiškas iš šalių su silpnesnėmis administracinės paramos struktūromis;

37.

remia pastangas racionalizuoti ir supaprastinti vertinimo procesus taip, kad jaunieji mokslininkai patirtų mažiau įtampos ir nepervargtų ir daugiau dėmesio būtų skiriama paraiškų kokybei, o ne kiekybei;

38.

palankiai vertina pažangumo ženklą, kuriuo talentingiems jauniesiems mokslininkams suteikiama daugiau nei viena galimybė gauti ES finansavimą tos pačios rūšies projektui; mano, kad pažangumo ženklas ypač reikalingas atsižvelgiant į tai, kad pavienių ES dotacijų pagal programą „Europos horizontas“ sėkmės rodikliai yra nedideli, nes nepakanka lėšų finansuoti daugumą MTI projektų, kurie įvertinami puikiais balais;

Tolesni veiksmai

39.

pažymi, kad buvusi Komisijos narė Mariya Gabriel ne kartą pareiškė, jog reikia gerinti jaunųjų mokslininkų įdarbinimo sąlygas ir galimybes Europoje; palankiai vertina Komisijos narės Ilianos Ivanovos įsipareigojimą, kurį ji išreiškė per klausymą Parlamente, tęsti jos pirmtakės darbą šioje srityje, telkiant konsorciumus, kad būtų padedama jauniesiems mokslininkams, ir remiant teisingą atlygį bei karjeros galimybes;

40.

primygtinai ragina Komisiją teikti pirmenybę karjeros stebėjimo centro sukūrimui, t. y. atvirai stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemai visoje Europoje, kalbant apie metinę pažangą, susijusią su pagrindinėmis ir užimtumo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, socialinę apsaugą, sutarčių rūšis ir pensijų dydžius; pažymi, kad tam reikia tolesnio darbo ir bandomųjų projektų, kurie būtų rengiami tiesiogiai su šiuo metu tokius duomenis turinčiais subjektais;

41.

ragina Tarybą skubiai priimti ir įgyvendinti Komisijos pasiūlytas naujas iniciatyvas, kuriomis siekiama suteikti daugiau galių mokslo darbuotojų karjerai ir sustiprinti EMTE, įskaitant siūlomą Tarybos rekomendaciją dėl peržiūrėtos Mokslininkų chartijos ir mokslo darbuotojams skirtos Europos kompetencijos sistemos;

42.

ragina Komisiją apsvarstyti, kaip bendrąja programa galima prisidėti prie didesnės mokslo darbuotojų karjeros įvairovės skatinimo; primygtinai ragina Komisiją visų pirma parengti scenarijus ir įvertinti jų įgyvendinamumą, kalbant apie naujus finansavimo ir sutartimis įformintus susitarimus dėl projektų pagal bendrąją programą, siekiant skatinti pageidaujamus pokyčius programos naudos gavėjų įdarbinimo ir išlaikymo praktikoje; mano, kad pagal tokius scenarijus taip pat būtų galima įvertinti Europos garantijos, teikiamos viešosioms mokslinių tyrimų organizacijoms, kurios samdo mokslo darbuotojus projektui pagal programą „Europos horizontas“ įgyvendinti remiantis sutartimi, kuri yra gerokai ilgesnė nei projekto vykdymo trukmė, pagrįstumą; mano, kad, jei įmanoma, Komisija turėtų ieškoti būdų, kaip skatinti naujų formų institucinio finansavimo mechanizmus pagal programą „Europos horizontas“;

43.

primygtinai reikalauja, kad ES ir jos valstybės narės dėtų daugiau bendrų pastangų sprendžiant ilgalaikes pagrindines problemas, su kuriomis susiduria Europos jaunieji mokslininkai, nes tai galiausiai padės ES pasiekti savo tikslą išlikti pasauline lydere MTI srityje ir pirmauti kuriant naujas technologijas svarbiausiose srityse; primygtinai ragina Komisiją vadovauti šiems procesams taip, kad visoje EMTE būtų veiksmingai pagerintos galimybės siekti aukštos kokybės mokslo darbuotojo karjeros, taip užtikrinant daugiakryptę ir subalansuotą protų apykaitą; mano, kad šiems tikslams pasiekti būtina sutelkti visas suinteresuotąsias šalis, įskaitant nacionalines valdžios institucijas ir finansavimo agentūras, privačius fondus ir visą privatųjį sektorių, bendradarbiaujant su Parlamentu;

44.

ragina Komisiją visapusiškai ir aktyviai įtraukti jaunųjų mokslininkų interesams atstovaujančias organizacijas į politikos, kuria siekiama pagerinti jaunųjų mokslininkų padėtį, rengimą;

° °

45.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 75, 2005 3 22, p. 67.

(2) OL L 431, 2021 12 2, p. 1.

(3) OL C 87 E, 2010 4 1, p. 116.

(4) OL C 99, 2022 3 1, p. 167.

(5) OL C 205, 2022 5 20, p. 17.

(6) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0239.