Pranešėjas:

Petru Sorin DANDEA

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Sąjungos Taryba, 14.11.2023 ir 30.11.2023
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	10.4.2024
Priimta plenarinėje sesijoje	24.4.2024
Plenarinė sesija Nr.	587
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	179 / 0 / 4

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina nuolatines Komisijos pastangas sukurti bendrą pelno mokesčio sistemą vidaus rinkos konsolidavimui remti.

1.2.

EESRK pažymi, kad dėl Komisijos pasiūlymų dėl BKPMB (2011 m.) ir BPMB (2016 m.), kuriais siekiama sukurti bendrą mokesčio bazę visoje Europos Sąjungoje, Taryboje nebuvo pasiektas politinis sutarimas. Teikiant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl BEFIT į tai buvo atsižvelgta tiek politiniu, tiek techniniu požiūriu.

1.3.

EESRK pritaria Komisijos sprendimui pasiūlyti BEFIT šiuo tikslu priimant ES direktyvą, nes dėl dabartinės skirtingų nacionalinių taisyklių įvairovės atsiranda susiskaidymas ir skirtumai, trukdantys tarpvalstybinei veiklai visoje vidaus rinkoje, kadangi įmonės patiria didelių išlaidų laikydamosi keleto teisinių sistemų reikalavimų.

1.4.

EESRK pažymi, kad pagal pasiūlymo dėl BEFIT 48 straipsnio 2 dalį valstybės narės turės teisę padidinti joms skirtą dalį įtraukiant mokesčio bazės padidinimą, mokesčių atskaitas ar mokesčių paskatas. Nors EESRK pripažįsta, kad naudinga valstybėms narėms suteikti tam tikrą veiksmų laisvę, vis dėlto toks lankstumas gali prieštarauti Komisijos tikslui sumažinti įmones slegiančias reikalavimų laikymosi išlaidas.

1.5.

EESRK pritaria Komisijai, kad susitarimas dėl antrojo ramsčio galėtų padėti sukurti bendrą ES teisinę įmonių apmokestinimo sistemą. EESRK mano, kad siekiant iš tikrųjų supaprastinti ir sumažinti išlaidas, BEFIT turėtų būti suderinta su EBPO antrojo ramsčio taisyklėmis.

1.6.

EESRK pažymi, kad nors finansinių ataskaitų koregavimai pagal BEFIT yra labiau riboti nei koregavimai pagal antrąjį ramstį, nėra specialių taisyklių ar paskatų inovacinei veiklai ar konkrečioms pramonės šakoms. Pavyzdžiui, vis dar neaišku, ar bus išsaugotos kai kurių valstybių narių siūlomos inovacijų sistemos ir lengvatinis pajamų iš patentų apmokestinimas.

1.7.

EESRK mano, kad dėl galimybės kompensuoti tarpvalstybinius nuostolius BEFIT grupėje reikės paaiškinti tiek perkėlimo į būsimą mokestinį laikotarpį ir (arba) ankstesnį laikotarpį laiko apribojimus, tiek bendrą taikymą kartu su antruoju ramsčiu. Sumuojant pagal BEFIT bus galima vienoje valstybėje narėje patirtus tarpvalstybinius nuostolius atskaityti iš kitoje valstybėje narėje gauto pelno, tačiau tai gali prieštarauti papildomam mokesčiui pagal antrąjį ramstį, kad būtų užtikrintas minimalus 15 proc. efektyvusis mokesčio tarifas.

1.8.

EESRK rekomenduoja, kad bet koks duomenų tvarkymas, susijęs su BEFIT sistema, būtų vykdomas laikantis BDAR duomenų kiekio mažinimo principo (1), pagal kurį būtų renkami tik tie asmens duomenys, kurie yra tiesiogiai susiję ir būtini konkretiems pasiūlymo dėl BEFIT tikslams pasiekti, ir kad duomenys būtų saugomi tik trumpiausią tokiems tikslams pasiekti būtiną laikotarpį.

1.9.

EESRK pritaria Komisijai, kad būtina paaiškinti keletą sąvokų ir klausimų, susijusių su sandorių kainodaros srities teisės aktais, taip mėginant padaryti teisinę sistemą patikimesnę ir labiau nuspėjamą. Taip būtų galima sumažinti MVĮ kasdienėje veikloje patiriamas reikalavimų laikymosi išlaidas ir galbūt sumažinti procedūrų ir bylinėjimosi išlaidas.

1.10.

Verta pažymėti, kad kai kuriuos Komisijos pasiūlymo tikslus galbūt taip pat būtų buvę galima pasiekti tobulinant Direktyvą dėl mokestinių ginčų sprendimo mechanizmų ir kad dar neaišku, kaip kitos didelės trečiosios šalys reaguos į naująjį ES požiūrį į sandorių kainodarą. Be to, EESRK mano, kad būtų naudinga iš naujo įsteigti Bendrą sandorių kainodaros forumą, kad būtų galima aptarti, kaip geriau spręsti sandorių kainodaros ginčus ES.

1.11.

EESRK pabrėžia, kad svarbu pasiūlymu dėl BEFIT atidžiai įvertinti suinteresuotoms įmonėms tenkančias reikalavimų laikymosi išlaidas ir administracinę naštą, kad jos suprastų tikrąją naujosios sistemos naudą įmonėms visoje Europoje. Komisijos planuojama BEFIT veiksmingumo ir efektyvumo stebėsenos veikla šiuo atžvilgiu atrodo tikslinga (įgyvendinimo ir pradinės BEFIT einamosios išlaidos, įmonių grupių, patenkančių į privalomą pasiūlymo taikymo sritį, skaičius, savanoriškai taisyklių besilaikančių įmonių skaičius, reikalavimų laikymosi išlaidų pokyčiai ir dvigubo apmokestinimo ginčų skaičius).

1.12.

EESRK pažymi, kad, Komisijos manymu, BEFIT „svarb[i] ir nuosavų išteklių požiūriu, kaip nurodyta 2021 m. komunikate „Būsimi nauji ES biudžeto nuosavi ištekliai“. Tačiau dėl ilgo ir neapibrėžto BEFIT laukiančio teisėkūros proceso sunku įvertinti nuosavų išteklių skyriams turimų išteklių sumą ir tai, kada tokių papildomų išteklių bus skirta.

1.13.

Siekiant užtikrinti tinkamą BEFIT ir konkrečių nacionalinių mokesčių taisyklių, taikomų kai kuriose valstybėse narėse socialinės ekonomikos subjektams, pavyzdžiui, kooperatyvams ir socialinėms įmonėms, koordinavimą, EESRK ragina BEFIT sistemoje pripažinti, kad tokios specialios fiskalinės taisyklės egzistuoja.

2.   Komisijos pasiūlymas ir aplinkybės

2.1.

Komisijos pasiūlymą „Verslas Europoje. Pajamų apmokestinimo sistema“ (BEFIT) sudaro naujas bendras taisyklių rinkinys, pagal kurį nustatoma įmonių grupių mokesčio bazė, ir juo siekiama sumažinti tarpvalstybiniu mastu veikiančių didelių įmonių mokestinių prievolių vykdymo išlaidas, kad nacionalinėms valdžios institucijoms būtų lengviau nustatyti, kokius mokesčius reikia mokėti.

2.2.

Komisijos pasiūlymu pakeičiami du ankstesni 2011 m. ir 2016 m. pasiūlymai atitinkamai dėl bendros pelno mokesčio bazės (BPMB) ir bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB), kurie buvo atšaukti nepasiekus politinio konsensuso. Naujoji sistema grindžiama ankstesne patirtimi, įgyta taikant BKPMB, EBPO ir G20 tarptautinį susitarimą dėl mokesčių, susijusį su visuotiniu minimaliu apmokestinimo lygiu, ir 2022 m. pabaigoje priimtą Antrojo ramsčio direktyvą.

2.3.

Kalbant apie taikymo sritį, naujosios taisyklės bus privalomos ES veikiančioms grupėms, kurių bendros metinės pajamos sudarys bent 750 mln. EUR, kai pagrindiniam patronuojančiajam subjektui priklauso ne mažiau kaip 75 proc. nuosavybės teisių arba teisę į pelną suteikiančių teisių. BEFIT grupės narys šias ribines vertes turi atitikti nepertraukiamai per visus finansinius metus. Kitos mažesnės grupės, pavyzdžiui, tarpvalstybiniu mastu veikiančios MVĮ grupės, gali laikytis taisyklių, jei jos rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas.

2.4.

Konkrečiau, į Komisijos pasiūlymą bus įtrauktos bendros taisyklės dėl mokesčio bazės apskaičiavimo subjektų lygmeniu. Visos bendrovės, kurios yra tos pačios grupės narės, nustatys savo mokesčių bazes pagal bendrą mokesčių koregavimų savo finansinės apskaitos ataskaitose rinkinį.

2.5.

Susumuoti mokesčio bazę ES grupių lygmeniu labai svarbu naujosios sistemos veikimui. Visos grupės narių mokesčių bazės bus sujungtos į vieną mokesčio bazę. Tai leidžia taikyti tarpvalstybinių nuostolių užskaitą, nes nuostoliai bus automatiškai įskaitomi į pelną kitose valstybėse. Šiuo metu tokia lengvata įmanoma tik retais atvejais, todėl grupės pelnas gali būti pernelyg apmokestinamas, o tai gali atgrasyti įmones nuo tarpvalstybinės veiklos vidaus rinkoje.

2.6.

Suminė mokesčio bazė bus paskirstyta remiantis pereinamojo laikotarpio paskirstymo taisykle, pagal kurią naudojama kiekvienam BEFIT grupės nariui tenkanti suminės mokesčio bazės procentinė dalis, apskaičiuota kaip ankstesnių trejų finansinių metų apmokestinamųjų rezultatų vidurkis. Pagal pereinamojo laikotarpio paskirstymo taisyklę bus galima lengviau nustatyti nuolatinio paskirstymo metodą, kuris gali būti grindžiamas paskirstymo formule, taikant esminius veiksnius.

2.7.

Konkrečiau, II skyriuje pateikiamos kiekvieno BEFIT grupės nario preliminaraus mokesčio rezultato nustatymo taisyklės, taikant taisykles, kurios nustatytos 2 skirsnyje „Į finansinę apskaitą įtraukto grynojo pelno arba nuostolių koregavimai“, 3 skirsnyje „Nusidėvėjimas“ ir 4 skirsnyje „Terminų ir kiekybinio įvertinimo taisyklės“.

2.8.

Organizaciniu požiūriu, pagal V skyriaus nuostatas mišriu vieno langelio principu veikianti sistema leis vienam grupės nariui užpildyti grupės informacijos deklaracijas vienos valstybės narės mokesčių administratoriui. Kitaip tariant, deklaracijas teikiantis subjektas, kuris iš esmės yra pagrindinis patronuojantysis subjektas, teiks vieną visos BEFIT grupės informacijos deklaraciją (toliau – BEFIT informacijos deklaracija) savo mokesčių administratoriui (toliau – deklaravimo institucija). Tuomet deklaravimo institucija dalinsis visa svarbia informacija su kitomis valstybėmis narėmis, kuriose grupė vykdo veiklą.

2.9.

Mokesčių auditas ir toliau bus vykdomas, o ginčai sprendžiami nacionaliniu lygmeniu. Kai kuriais atvejais auditą gali reikėti atlikti bendrai pagal galiojančią teisės aktų sistemą. Kiekvienai BEFIT grupei taip pat bus sudaryta vadinamoji BEFIT komanda, kuri suburs kiekvieno atitinkamo valstybių narių, kuriose grupė vykdo veiklą, mokesčių administratoriaus atstovus dalytis informacija ir koordinuoti veiksmus.

2.10.

Remiantis Komisijos pasiūlymu, „siekdamos užtikrinti, kad bendros sistemos taisyklės būtų tinkamai įgyvendinamos ir vykdomos, valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus. Tokios sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos“.

2.11.

Komisijos pasiūlyme taip pat pateikiamos tikslinės taisyklės, kuriomis siekiama suderinti sandorių kainodaros taisykles ES viduje, užtikrinant bendrą požiūrį į dažniausiai pasitaikančių kritinių klausimų, susijusių su sandorių kainodara, sprendimą.

2.12.

Naujomis sandorių kainodaros taisyklėmis siekiama Europos Sąjungoje nustatyti bendrą įprastų rinkos sąlygų principo taikymo sistemą. Šio tikslo siekiama: i) į Sąjungos teisę įtraukiant ištiestosios rankos principą; ii) suderinant pagrindines sandorių kainodaros taisykles; iii) paaiškinant EBPO sandorių kainodaros gairių vaidmenį ir statusą ir iv) sudarant galimybę Europos Sąjungoje nustatyti bendras privalomas taisykles dėl konkrečių sandorių kainodaros klausimų pagal EBPO sandorių kainodaros gaires.

2.13.

Pasiūlyme dėl sandorių kainodaros direktyvos patvirtinami pagrindiniai analizės pagal EBPO sandorių kainodaros gaires elementai (faktinių sudarytų sandorių apibrėžimas, palyginamumo analizė, pripažinti EBPO sandorių kainodaros metodai) ir paaiškinama, kaip Europos Sąjungoje turėtų būti taikomi koregavimo mechanizmai, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo.

3.   Bendrosios ir konkrečios pastabos

3.1.

EESRK teigiamai vertina nuolatines Komisijos pastangas kurti bendrą pelno mokesčio sistemą vidaus rinkai remti; šis sumanymas ES istorijos dalimi tapo dar tada, kai praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje jis buvo pirmą kartą paminėtas Europos ekonominės bendrijos politiniuose dokumentuose. Šio plataus užmojo tikslo vėl siekiama pasiūlymu dėl BEFIT.

3.2.

EESRK pažymi, kad dėl naujausių Komisijos bandymų sukurti bendrą mokesčio bazę visoje ES (2011 m. ir 2016 m. pasiūlymuose dėl BKPMB ir BPMB) Taryboje nebuvo pasiektas politinis sutarimas. Teikiant šį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto tiek politiniu, tiek techniniu požiūriu buvo atsižvelgta į anksčiau įgytą patirtį. Parengtame tekste taip pat atsižvelgiama į naujausius mokesčių pokyčius, susijusius su globalizacija ir skaitmenizacija.

3.3.

EESRK palankiai vertina tai, kad prieš skelbdama galutinę dokumento dėl BEFIT redakciją Komisija surengė viešas konsultacijas. Iš viso per konsultacijas gauti 123 pranešimai iš verslo asociacijų, mokesčių konsultantų ir teisininkų. Savo nuomonę taip pat pateikė piliečiai ir didesnės bei mažesnės įmonės, akademinės bendruomenės atstovai ir mokslo tiriamosios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos ir profesinės sąjungos.

3.4.

EESRK pritaria Komisijai, kad pasiūlymas dėl BEFIT dera su kitomis neseniai įgyvendintomis teisėkūros iniciatyvomis mokesčių srityje, pavyzdžiui, DAB sistema. Komisijos taikomai BEFIT administravimo sistemai iš tiesų gali būti labai naudingas esamas ir stiprėjantis nacionalinių mokesčių administratorių bendradarbiavimas.

3.5.

EESRK pritaria Komisijos sprendimui pateikti pasiūlymą dėl ES direktyvos dėl BEFIT, nes dėl dabartinės skirtingų nacionalinių taisyklių įvairovės atsiranda susiskaidymas ir skirtumai, o tai trukdo tarpvalstybinei veiklai, nes įmonės patiria didelių išlaidų siekdamos laikytis įvairių skirtingų teisinių sistemų reikalavimų. Dėl skirtumų valstybėse narėse taip pat gali atsirasti neatitikimų, galinčių paskatinti arba nepakankamą apmokestinimą, arba daugkartinį to paties pelno apmokestinimą. Todėl ES teisėkūros iniciatyva yra tinkamesnė ir veiksmingesnė nei gausybė nacionalinių intervencinių priemonių (subsidiarumo principas).

3.6.

EESRK pritaria Komisijai, kad valstybių narių patvirtintas susitarimas dėl EBPO ir G20 įtraukios sistemos antrojo ramsčio (2) gali padėti sukurti bendrą įmonių apmokestinimo vidaus rinkoje teisinę sistemą. Siekiant iš tikrųjų supaprastinti ir sumažinti išlaidas, BEFIT turėtų būti suderinta su EBPO antrojo ramsčio taisyklėmis. Tačiau pagal BEFIT reikalaujama, kad mokesčių mokėtojai parengtų finansines ataskaitas pagal ES teisę atitinkantį apskaitos standartą (3) (pvz., nacionalinius BAP arba TFAS).

3.7.

EESRK pažymi, kad įdiegus BEFIT, vienu metu bus taikomi trys taisyklių rinkiniai: nacionalinė pajamų nustatymo sistema, antrojo ramsčio sistema ir BEFIT sistema. Tokia nesuderinta sistema gali tapti našta mažoms valstybėms narėms, kurių administraciniai pajėgumai yra riboti, ypač kai didelės grupės būstinė yra mažoje valstybėje narėje.

3.8.

EESRK pažymi, kad nors finansinių ataskaitų koregavimai pagal BEFIT yra labiau riboti nei koregavimai pagal antrąjį ramstį, nėra specialių taisyklių ar paskatų inovacinei veiklai ar konkrečioms pramonės šakoms. Pavyzdžiui, vis dar neaišku, ar bus išsaugotos kai kurių valstybių narių siūlomos inovacijų sistemos ir lengvatinis pajamų iš patentų apmokestinimas, o tai gali sumažinti ES konkurencinį pranašumą.

3.9.

EESRK pažymi, kad pagal pasiūlymo dėl BEFIT 48 straipsnio 2 dalį (4), valstybės narės turės teisę į joms skirtą dalį įtraukti mokesčio bazės padidinimą, mokesčių atskaitas ar mokesčių paskatas ir dėl to įvairiose valstybėse narėse gali būti skirtingai apmokestinamas įmonių pelnas. EESRK pripažįsta, kad naudinga valstybėms narėms suteikti tam tikrą veiksmų laisvę, tačiau toks didesnis lankstumas gali pakenkti pasiūlymu dėl BEFIT siekiamiems supaprastinimo tikslams.

3.10.

EESRK mano, kad dėl galimybės kompensuoti tarpvalstybinius nuostolius BEFIT grupėje reikės paaiškinti: i) perkėlimo į būsimą mokestinį laikotarpį ir (arba) ankstesnį laikotarpį laiko apribojimus; ii) bendrą taikymą kartu su antruoju ramsčiu. Sumuojant pagal BEFIT sistemą bus galima vienoje valstybėje narėje patirtus tarpvalstybinius nuostolius atskaityti iš kitoje valstybėje narėje gauto pelno, tačiau tai gali prieštarauti papildomam mokesčiui pagal antrąjį ramstį, kad būtų užtikrintas minimalus 15 proc. efektyvusis mokesčio tarifas.

3.11.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad asmens duomenis, pavyzdžiui, informaciją apie BEFIT grupės nuosavybės teises, mokesčių administratoriai gali tvarkyti siekdami taikyti pasiūlymo IV skyrių ir išnagrinėti ir pasiekti bendrą sutarimą dėl BEFIT informacijos deklaracijos turinio ir atskirų mokesčių deklaracijų tvarkymo ir vertinimo pagal V skyrių. EESRK rekomenduoja, kad bet koks su BEFIT sistema susijęs duomenų tvarkymas būtų atliekamas laikantis BDAR nustatyto duomenų kiekio mažinimo principo, pagal kurį būtų renkama tik ta asmeninė informacija, kuri yra tiesiogiai susijusi ir būtina konkretiems pasiūlymo dėl BEFIT tikslams pasiekti, ir kad duomenys būtų saugomi tik trumpiausią tokiems tikslams pasiekti būtiną laikotarpį.

3.12.

EESRK pritaria Komisijai, kad būtina paaiškinti keletą sąvokų ir klausimų, susijusių su sandorių kainodaros srities teisės aktais, taip siekiant, kad teisinė sistema būtų patikimesnė ir labiau nuspėjama. Taip būtų galima sumažinti MVĮ kasdienėje veikloje patiriamas reikalavimų laikymosi išlaidas ir galbūt sumažinti procedūrų ir bylinėjimosi išlaidas, kurias kiekvienais metais patiria daug įmonių. Šiuo atžvilgiu verta pažymėti, kad kai kuriuos Komisijos pasiūlymo tikslus galbūt būtų buvę galima pasiekti taip pat tobulinant Direktyvą dėl mokestinių ginčų sprendimo mechanizmų ir kad dar neaišku, koks bus kitų didelių trečiųjų šalių jurisdikcijų santykis su naujuoju ES požiūriu į sandorių kainodaros taisykles.

3.13.

Bet kokiu atveju EESRK mano, kad būtų naudinga iš naujo įsteigti Bendrą sandorių kainodaros forumą ir paskatinti atvirą diskusiją, kaip geriau spręsti sandorių kainodaros ginčus ES.

3.14.

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad būtų naudinga įvertinti direktyvos įgyvendinimą praėjus penkeriems metams nuo jos įsigaliojimo dienos ir taip būtų galima valstybėms narėms suteikti laiko ir reikiamos pagalbos, kad jos galėtų tinkamai įgyvendinti naują sistemą ir prireikus pakeisti teisės aktų sistemą. Šiuo atžvilgiu labai svarbu, kad valstybės narės bendradarbiautų ir dalytųsi informacija apie būsimą sistemos veikimą.

3.15.

Komisijos planuojama BEFIT veiksmingumo ir efektyvumo stebėsenos veikla taip pat atrodo esanti naudinga ir bus susijusi su BEFIT įgyvendinimo ir pradinėmis einamosiomis išlaidomis, įmonių grupių, patenkančių į privalomą pasiūlymo taikymo sritį, skaičiumi ir savanoriškai taisyklių besilaikančių įmonių skaičiumi, taip pat reikalavimų laikymosi išlaidų pokyčiais ir ginčų dėl dvigubo apmokestinimo skaičiumi.

3.16.

EESRK pabrėžia, kad svarbu atidžiai įvertinti reikalavimų laikymosi išlaidas ir administracinę naštą visoms susijusioms įmonėms, kad būtų galima suprasti tikrąją naujosios sistemos naudą įmonėms visoje Europoje.

3.17.

EESRK pažymi, kad, Komisijos manymu, BEFIT „svarb[i] ir nuosavų išteklių požiūriu, kaip nurodyta 2021 m. komunikate „Būsimi nauji ES biudžeto nuosavi ištekliai“. Tačiau dėl ilgo ir neapibrėžto pasiūlymo dėl BEFIT laukiančio teisėkūros proceso, iš tikrųjų sunku įvertinti nuosavų išteklių skyriams turimų išteklių sumą ir tai, kada tokių papildomų išteklių bus skirta.

3.18.

Siekiant užtikrinti tinkamą BEFIT ir konkrečių nacionalinių mokesčių taisyklių, taikomų socialinės ekonomikos subjektams, pavyzdžiui, kooperatyvams ir socialinėms įmonėms, koordinavimą kai kuriose valstybėse narėse, EESRK ragina BEFIT sistemoje pripažinti, kad tokios specialios fiskalinės taisyklės egzistuoja. Vienas iš pavyzdžių šiuo atžvilgiu yra galimybė atskaityti pelną, kurį kooperatyvai ir kooperatinės grupės yra deponavusios kaip rezervą, kuris negali būti paskirstytas nariams, kol bendrovė vykdo veiklą ar net ją panaikinus. Kitas atvejis būtų galimybė atskaityti pelną ar dividendus, kuriuos kooperatyvai paskirsto savo nariams proporcingai jų tarpusavio santykiams. Toks požiūris atitiktų 2021 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatą (Socialinės ekonomikos veiksmų planas) ir 2023 m. lapkričio 27 d. Tarybos rekomendaciją Nr. 1344 (Tarybos rekomendacija dėl socialinės ekonomikos pagrindinių sąlygų sukūrimo).

---

(1)   2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas – BDAR) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(2)  2021 m. gruodžio mėn. valstybės narės vieningai priėmė „Antrojo ramsčio direktyvą dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje“.

(3)  Ypatingą dėmesį Komisija turėtų skirti BEFIT poveikiui bendrovėms, kurių konsoliduotoji mokesčių bazė pagrįsta ne ES šaliai taikytiniems BAP.

(4)  Pasiūlymo 48 straipsnio 2 dalyje nurodoma: „Be 1 dalyje išvardytų koregavimų, valstybė narė gali leisti papildomais straipsniais padidinti arba sumažinti BEFIT grupės nariams, kurie toje valstybėje narėje yra rezidentai mokesčių tikslais arba yra įsteigę nuolatinę buveinę, priskirtą dalį.“