Tarybos išvados dėl kultūros ir kūrybos sektorių įgalėjimo formuojant auditoriją duomenų pagrindu

(C/2024/3542)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

PRIPAŽINDAMA, KAD:

skaitmeninė transformacija tampa vis svarbesne Europos politikos tema, kurią atspindi tokios iniciatyvos kaip programa „Kūrybiška Europa“, Skaitmeninio dešimtmečio politikos programa, Europos pramonės strategija, Europos įgūdžių darbotvarkė, Europos švietimo erdvė ir Europos duomenų strategija, ir kuria remiantis kuriamos bendros Europos duomenų erdvės, įskaitant bendrą ES kultūros paveldo duomenų erdvę (1) ir Europos kultūros paveldo debesiją pagal programą „Europos horizontas“ (2);

2023–2026 m. ES darbo plane kultūros srityje (3) pabrėžiama tikroji kultūros, įskaitant kultūros paveldą, vertė. Atsižvelgiant į tai, darbo plane pabrėžiama, kad reikia skatinti kultūros ir kūrybos sektorių skaitmeninę transformaciją, kaip prioritetas akcentuojamas dalyvavimas kultūriniame gyvenime ir numatoma konkreti priemonė, kuria siekiama, kad įvairus Europos kultūrinis turinys būtų aptinkamas skaitmeninėje aplinkoje;

auditorijos formavimas suteikia galimybę užmegzti prasmingus ir interaktyvius ryšius su įvairia auditorija, gerinti naudotojų patirtį ir skatinti kultūrų įvairovę ir vystymąsi, socialinę sanglaudą ir demokratiją (4). Pasiekti plačią ir įvairią auditoriją yra vienas iš 2021–2027 m. programos „Kūrybiška Europa“ tikslų (5). Kultūros ir kūrybos sektoriai nagrinėja novatoriškas priemones ir gaires, kaip rinkti ir tvarkyti duomenis apie auditoriją, kad būtų plėtojamos geresnės ir labiau į naudotojus orientuotos paslaugos. Tai taip pat gali prisidėti prie įrodymais motyvuoto politikos formavimo (6). Tačiau reikia dėti daugiau bendrų pastangų;

naujos technologijos turi didelį potencialą didinti įtrauktį ir gerinti prieigą prie dabartinės ir potencialios auditorijos, tačiau kultūros organizacijos yra skirtinguose skaitmeninės plėtros etapuose ir jų naudojimasis technologijų teikėjų siūlomomis paslaugomis yra nevienodas;

duomenų vaidmuo suprantant, įtraukiant ir atkuriant auditoriją po COVID-19 pandemijos, kuri paspartino skaitmeninę transformaciją visuomenėje, tapo vis svarbesniu daugelio kultūros veikėjų prioritetu (7);

ATSIŽVELGDAMA Į TAI, KAD:

dėl skaitmenizacijos kultūros ir kūrybos sektoriuose gaunama vis daugiau duomenų, kurie gali būti naudojami auditorijai formuoti. Naudojantis auditorijos duomenimis kultūros ir kūrybos sektoriams suteikiama galimybė geriau suprasti auditorijos poreikius ir elgseną, užmegzti su ja prasmingus santykius, pritaikyti novatorišką kultūrinį turinį ir paslaugas ir vykdyti tikslinę informavimo veiklą, kad ji pasiektų platesnę auditoriją ir kuo labiau padidintų dalyvavimą kultūriniame gyvenime, visų pirma fizinį dalyvavimą. Tai skatina kultūrų įvairovę Europoje ir gali sustiprinti kultūros renginių vietas kaip neformalios ir laisvos socialinės sąveikos erdves, kurios yra labai svarbios demokratijai, dar vadinamas trečiosiomis vietomis;

auditorijos formavimas duomenų pagrindu suteikia kultūros ir kūrybos sektoriams galimybių ieškoti naujų verslo modelių ir generuoti papildomas pajamas pasitelkiant inovacijas ir bendradarbiavimo praktiką;

kultūros ir kūrybos sektoriai yra labai įvairialypiai ir apima tiek viešas, tiek privačias organizacijas, sektorius ir pramonės šakas, veikiančius įvairiais politikos ir organizaciniais lygmenimis, apimančius įvairią kultūrinę raišką, menines disciplinas, įvairius skaitmeninių inovacijų etapus ir skaitmeninės infrastruktūros skirtumus; todėl sprendžiant auditorijos formavimo duomenų pagrindu klausimą reikėtų taikyti diferencijuotą požiūrį;

siekiant pažangos skaitmeninės transformacijos ir techninių, skaitmeninių ir kūrybinių įgūdžių srityje, reikia lyderystės ir verslumo, kad būtų galima pasinaudoti duomenimis grindžiamais sprendimais ir pažangiomis technologijomis, pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu. Be to, taip pat reikėtų atsižvelgti į auditorijos skaitmeninius įgūdžius. Todėl reikėtų apsvarstyti visapusišką požiūrį ir tinkamą paramą kultūros organizacijoms, turinčioms ribotus pajėgumus, ekspertines žinias ir priemones, kad būtų išnaudotos skaitmeninės transformacijos teikiamos galimybės ir įveikti su ja susiję iššūkiai (8);

10.

kai kurios kultūros ir kūrybos sektorių organizacijos, formuodamos auditoriją, pasikliauja technologijų bendrovėmis, socialine žiniasklaida, platformomis ar tarpininkais. Šie technologijų rinkos dalyviai ne visada gali dalytis auditorijos duomenimis, konkrečiai susijusiais su tų kultūros ir kūrybos sektorių organizacijų veikla, turiniu ar kūriniais. Tai galėtų turėti įtakos kultūros ir kūrybos sektorių gebėjimui visapusiškai išnaudoti skaitmenizacijos potencialą ir savo konkurencingumą;

11.

kelios valstybės narės į savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo po COVID-19 planus įtraukė finansavimą kultūros ir kūrybos sektorių skaitmenizacijos programoms ir strategijoms rengti (kai kurios iš jų daugiausia dėmesio skyrė dalyvavimui). Tačiau pažangą paskatinti gali tik bendras užmojis stiprinti bendradarbiavimą platesniu mastu;

12.

duomenų naudojimas auditorijos formavimo ir dalyvavimo tikslais suteikia daug galimybių, tačiau taip pat reikia, kad kultūros ir kūrybos sektoriai iš anksto numatytų tokio naudojimo keliamą riziką ir poveikį ir atitinkamai pritaikytų savo darbo metodus. Tuo tikslu, be kita ko, reikia atsižvelgti į teisinius susirūpinimą keliančius klausimus (įskaitant intelektinės nuosavybės teises, autorių teises, privatumo ir asmens duomenų apsaugos teises), etinius, tvarumo ir ekologinius susirūpinimą keliančius klausimus, taip pat atidžiai įvertinti dirbtinio intelekto ir kitų pažangių skaitmeninių technologijų poveikį;

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ:

13.

apsvarstyti galimybę kurti politikos sistemas ir sudaryti sąlygas, kuriomis būtų palaikomas ir skatinamas duomenimis grindžiamas požiūris kultūros ir kūrybos sektoriuose, be kita ko, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis remiant auditorijos duomenų rinkimą, apsaugą, tvarkymą ir naudojimą;

14.

skatinti kultūros ir kūrybos sektorių organizacijas parengti duomenimis grindžiamų sprendimų strategiją, kuri būtų jų auditorijos formavimo politikos dalis, ir jas remti šioje srityje; skatinti ir remti kultūros ir kūrybos sektorių organizacijas pažangesnio ir etiško dalijimosi auditorijos duomenimis ir jų naudojimo srityse. Taip siekiama užtikrinti, kad patys sektoriai galėtų geriau susipažinti su auditorija, ją atpažinti ir pritraukti naują auditoriją, kad Europos turinys būtų lengviau aptinkamas ir kad auditorija galėtų rasti tinkamas ir įvairaus pobūdžio kultūros ir kūrybos paslaugas;

15.

skatinti kultūros ir kūrybos sektorių organizacijas dalyvauti atitinkamose ES finansuojamose programose, kuriomis siekiama remti duomenimis grindžiamą bendradarbiavimą ir novatoriškus sprendimus kultūros ir kūrybos sektoriuose, ir padėti joms tose programose dalyvauti;

16.

skatinti ugdyti kultūros ir kūrybos sektorių organizacijų ir specialistų skaitmeninius įgūdžius, sudaryti palankesnes sąlygas kurti sąveikias priemones, vykdyti gebėjimų stiprinimo veiklą ir remti programas, skirtas skaitmeniniams procesams organizacijose stiprinti, taip įgalinant jas veiksmingai naudotis kintančia skaitmenine aplinka;

PRAŠO EUROPOS KOMISIJOS IR VALSTYBIŲ NARIŲ ATITINKAMOSE SAVO KOMPETENCIJOS SRITYSE IR DERAMAI ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ:

17.

skatinti mokslinius tyrimus ir sudaryti palankesnes sąlygas tarpsektoriniam ir tarpvalstybiniam bendradarbiavimui (pavyzdžiui, su kitais valdžios lygmenimis, akademine bendruomene ir komerciniais subjektais) nagrinėjant ir naudojant prieinamos, bazinės ir tvarios skaitmeninės infrastruktūros, sudarančios sąlygas saugiems, patikimiems ir sąveikiems duomenims, standartus, laikantis Sąjungos intelektinės nuosavybės, autorių teisių, duomenų ir privatumo apsaugos taisyklių ir remiantis esama infrastruktūra;

18.

propaguoti standartų ir sistemų, skirtų padėti kultūros ir kūrybos sektoriams rinkti ir tvarkyti savo auditorijos duomenis, kūrimą ir naudojimą, kad duomenys taptų prieinami, palyginami, tinkami naudoti ir sąveikūs, todėl juos būtų galima naudoti teikiant naujas (labiau į naudotojus orientuotas) paslaugas;

19.

skatinti kultūros ir kūrybos sektorius, kai tik įmanoma, taikyti atvirųjų duomenų (9) ir FAIR (10) duomenų principus, kad būtų remiamas dalijimasis duomenimis ir jų judėjimas, kaip nustatyta visų pirma Atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos direktyvoje ir iniciatyvos „MyData“ principuose, kad būtų užtikrinta asmenų teisė susipažinti su apie juos surinktais duomenimis (11), kartu veiksmingai apsaugant savo duomenis kaip konkurencinį išteklių;

20.

skatinti duomenų raštingumo ir gebėjimų stiprinimo programų kultūros ir kūrybos sektoriuose kūrimą; šios programos turėtų būti skirtos duomenų rinkimui, analizei, apsaugai, tvarkymui ir valdymui, duomenų naudojimo auditorijai formuoti ir auditorijai valdyti strategijos parengimui, ir informuotumo ir žinių apie Europos deklaraciją dėl skaitmeninių teisių ir principų ir apie tai, kaip ją galima taikyti formuojant auditoriją duomenų pagrindu, užtikrinant skaidrumą auditorijoms, kurių neskelbtini duomenys yra tvarkomi, didinimui;

21.

skatinti ir intensyvinti mokslinius tyrimus, kad būtų išnaudotas auditorijos formavimo skaitmeninių priemonių potencialas, nustatant kylančias tendencijas ir kultūros ir kūrybos sektoriuose reikalingus perspektyvius įgūdžius, taip pat kaip šiuos įgūdžius būtų galima ugdyti pagal švietimo ir profesinio mokymo programas, atveriančias galimybes įsidarbinti kultūros ir kūrybos sektoriuose. Europos lygmeniu prie to gali prisidėti Europos švietimo erdvė, Europos įgūdžių darbotvarkė, Įgūdžių paktas (12), Europos plano aljansai ir Skaitmeninių įgūdžių ir darbo vietų platforma (13);

22.

skatinti valstybes nares ir atitinkamus partnerius konsultuotis, dalytis žiniomis ir gerosios praktikos pavyzdžiais ir bendradarbiauti Europos lygmeniu, kuriant ir (arba) įgyvendinant skaitmenines ekosistemas, strategijas ir bendras skaitmenines priemones, skirtas duomenims apie auditorijos dalyvavimą ir formavimą rinkti, atsižvelgiant į mažesnes kultūros organizacijas, turinčias ribotus išteklius, ir į technologijų infrastruktūros prieinamumo skirtumus valstybėse narėse;

23.

atlikti gerosios praktikos pavyzdžių, susijusių su duomenų rinkimu, apsauga, tvarkymu kultūros ir kūrybos sektoriuose įvertinimą ir auditorijos dalyvavimo bei formavimo analizę;

PRAŠO EUROPOS KOMISIJOS SAVO KOMPETENCIJOS SRITYSE:

24.

kai taikytina, skatinti kultūros ir kūrybos sektorių galimybes dalyvauti kitose nei programa „Kūrybiška Europa“ Europos programose, susijusiose su skaitmenine transformacija ir inovacijomis, pagal kurias teikiama finansinė parama, pavyzdžiui, Skaitmeninės Europos programoje, programoje „Europos horizontas“ ir Bendrosios rinkos programoje, be kita ko, teikiant aiškias gaires ir informaciją;

25.

išnagrinėti būdus, kaip toliau skatinti duomenų skaidrumo iniciatyvas kultūros ir kūrybos sektorių naudai, kad jie galėtų geriau suprasti savo darbo ir veiklos poveikį ir remtis atitinkamomis įžvalgomis savo kūrybiniuose procesuose;

26.

išnagrinėti būdus, kaip toliau remti skaitmeninės transformacijos poreikius ir kintančius kultūros ir kūrybos sektorių reikalavimus, naudojant duomenimis grindžiamus sprendimus ir skatinant novatoriškus skaitmeninius projektus Europos iniciatyvose.

(1) Komisijos rekomendacija dėl bendros Europos kultūros paveldo duomenų erdvės (OL L 401, 2021 11 12, p. 5).

(2) 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1).

(3) Tarybos rezoliucija dėl 2023–2026 m. ES darbo plano kultūros srityje (2022/C 466/01) (OL C 466, 2022 12 7, p. 1).

(4) Europos Komisijos ataskaita „Culture and Democracy, the evidence. How citizens’ participation in cultural activities enhances civic engagement, democracy and social cohesion: lessons from international research“ („Kultūra ir demokratija: įrodymai – piliečių dalyvavimo kultūros veikloje svarba piliečių įtraukimui, demokratijai ir socialinei sanglaudai – tarptautinių tyrimų patirtis“) (2023 m.) ir Porto Santo chartija (2021 m.)

(5) 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/818, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. programa „Kūrybiška Europa“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013 (OL L 189, 2021 5 28, p. 34).

(6) Tarybos išvados dėl kultūros prieinamumo naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis skatinimo, daugiausia dėmesio skiriant auditorijos formavimui (2017/C 425/03) (OL C 425, 2017 12 12, p. 4).

(7) „Voices of Culture“ ataskaita „(Re)-Engaging digital audiences in the cultural sectors: improving audience data“ („Skaitmeninės auditorijos (atnaujintas) dalyvavimas kultūros sektoriuose: auditorijos duomenų gerinimas“).

(8) Atvirojo koordinavimo metodo ataskaita „Promoting access to culture through digital means“ („Prieigos prie kultūros išteklių naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis skatinimas“).

(9) Atvirieji duomenys – duomenys, kurie yra atvirai prieinami, naudojami, koreguojami ir platinami. Atvirieji duomenys licencijuojami pagal atvirąją licenciją, kuria leidžiama kitiems subjektams savo nuožiūra pakartotinai naudoti kito kūrėjo darbą. Be specialios licencijos tokį naudojimą paprastai draudžia autorių teisės, patentas ar prekybos licencija.

(10) FAIR (duomenų randamumo, prieinamumo, sąveikumo ir pakartotinio panaudojimo) principai – tarptautinės duomenų tvarkymo gairės, kuriomis siekiama optimizuoti pakartotinį duomenų naudojimą. Tai pasiekiama užtikrinant, kad duomenys būtų randami, prieinami, sąveikūs ir pakartotinai panaudojami. Pagrindiniai FAIR duomenų elementai yra gausūs metaduomenys ir dokumentai, kuriems naudojami atviri arba standartiniai failų formatai ir pakartotinio naudojimo licencijos.

(11) Iniciatyva „MyData“ – į žmogų orientuotas požiūris į asmens duomenų tvarkymą, pagal kurį sektoriaus duomenų poreikis derinamas su skaitmeninėmis žmogaus teisėmis. Tikslas – sudaryti žmonėms sąlygas geriau kontroliuoti savo asmens duomenis, suteikiant jiems galimybę nustatyti aplinkybes, kuriomis šie duomenys yra naudojami.

(12) Kultūros ir kūrybos pramonės ekosistemos didelio masto įgūdžių partnerystė. Žr. Kūrybinių įgūdžių pakto manifestą https://pact-for-skills.ec.europa.eu/about/industrial-ecosystems-and-partnerships/creative-and-cultural-industries_en.

(13) Žr., pavyzdžiui, 2022 m. „Voices of Culture“ ataskaitą dėl skaitmeninės auditorijos (atnaujinto) dalyvavimo kultūros sektoriuje ir Kūrybinių įgūdžių paktą.

PRIEDAS

Šaltiniai

—	Komisijos rekomendacija dėl bendros Europos kultūros paveldo duomenų erdvės (OL L 401, 2021 11 12, p. 5)

—	Konferencijos išvados „European Audiences: 2020 and beyond“ („Europos auditorijos: 2020 m. ir vėliau“) (2012 m.)

—	Tarybos išvados dėl kultūros prieinamumo naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis skatinimo, daugiausia dėmesio skiriant auditorijos formavimui (OL C 425, 2017 12 12, p. 4)

—	Tarybos rezoliucija dėl 2023–2026 m. ES darbo plano kultūros srityje (OL C 466, 2022 12 7, p. 1)

—	2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (Atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos direktyva) (OL L 172, 2019 6 26, p. 56)

—

Europos Komisijos ataskaita „Culture and Democracy, the evidence. How citizens’ participation in cultural activities enhances civic engagement, democracy and social cohesion: lessons from international research“ („Kultūra ir demokratija: įrodymai – piliečių dalyvavimo kultūros veikloje svarba piliečių įtraukimui, demokratijai ir socialinei sanglaudai – tarptautinių tyrimų patirtis“), 2023 m.

—	Europos pramonės strategija https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/europe-fit-digital-age/european-industrial-strategy_lt

—	Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Annual Single Market Report 2021“ („2021 m. metinė bendrosios rinkos ataskaita“), kuriame nustatoma kultūros ir kūrybos pramonės ekosistema, p. 98–104 (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/en/TXT/?uri=CELEX%3A52021SC0351)

—	Europos įgūdžių paktas: https://pact-for-skills.ec.europa.eu/index_lt

—	Kultūros ir kūrybos pramonės inovacijų politikos platforma: https://ekipengine.eu/policy-areas/

—	Atvirojo koordinavimo metodo ataskaita „Promoting access to culture through digital means“ („Prieigos prie kultūros išteklių naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis skatinimas“) (2017 m.)

—	„CORDIS results pack on digital cultural heritage“ („CORDIS rezultatų rinkinys dėl skaitmeninio kultūros paveldo“), Europos Sąjungos leidinių biuras, 2020 m., https://data.europa.eu/doi/10.2830/941375

—	Porto Santo chartija (2021 m.) https://portosantocharter.eu/the-charter

—	2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1)

—

2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695 kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1)

—	Kultūros paveldo debesija: https://research-and-innovation.ec.europa.eu/research-area/social-sciences-and-humanities/cultural-heritage-and-cultural-and-creative-industries-ccis/cultural-heritage-cloud_en

—	Europos Komisijos prioritetas „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“ https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/europe-fit-digital-age_lt

—	„Voices of Culture“ ataskaita „(Re)-Engaging digital audiences in the cultural sectors: improving audience data“ („Skaitmeninės auditorijos (atnaujintas) dalyvavimas kultūros sektoriuose: auditorijos duomenų gerinimas“) (2022 m.)

—	Vuylsteke, Devoldere, et al. (2023 m.) Kultūros ir kūrybos sektorių skaitmeninė transformacija (pasirengimas 2024 m. Belgijos pirmininkavimui ES)

Apibrėžtys

—	Šiose Tarybos išvadose taikomos toliau pateiktos terminų apibrėžtys.

—

Auditorijos duomenys – kultūros organizacijų renkama ir tvarkoma informacija apie asmenis arba žmonių grupę, kurie yra kultūros produktų, veiklos, paveldo vietų, paslaugų ar turinio (numatomi) naudotojai. Auditorijos duomenys gali apimti demografinę informaciją, duomenis apie lankytojų lankomumą ir elgseną, auditorijos sąveiką ir dalyvavimą, narystės duomenis, apklausas ir atsiliepimus arba informaciją apie kultūrinius prioritetus.

—

Auditorijos formavimas – kultūros organizacijų pastangos ir veikla, kuriomis siekiama puoselėti, įvairinti ir plėsti savo auditoriją, siekiant tikslo didinti įsitraukimą, dalyvavimą ir ryšius. Auditorijos formavimą galima suprasti įvairiai, atsižvelgiant į jo tikslus ir tikslines grupes: tai gali būti auditorijos didinimas (auditorijos, kurios socialinis ir demografinis profilis yra toks pat kaip dabartinės auditorijos, pritraukimas), ryšio su auditorija stiprinimas (dabartinės auditorijos patirties gerinimas) ir auditorijos įvairinimas (žmonių, kurių socialinis ir demografinis profilis skiriasi nuo dabartinės auditorijos, pritraukimas). Šis procesas apima dabartinės ir potencialios auditorijos poreikių, preferencijų ir interesų supratimą ir informavimo iniciatyvų įgyvendinimą, kad būtų pasiekta platesnė ir įvairesnė auditorija.

—

Skaitmeninė infrastruktūra – ryšių paslaugos ir platformos, saugojimo paslaugos ir programinės įrangos pagrindinės funkcijos, protokolai ir standartai. Skaitmeninė infrastruktūra nebūtinai yra susijusi su materialine ir technine infrastruktūra (pavyzdžiui, kabeliais, belaidžiais tinklais, duomenų centrais, interneto mainais), bet veikiau su paslaugomis ir platformomis, kurios sudaro sąlygas kultūros organizacijų tarpusavio ryšiui ir mainams.

—

Sąveikumas – informacinių sistemų ir programinės įrangos gebėjimas keistis duomenimis ir naudotis pasidalyta informacija – tai yra būtina sąlyga, kad kultūros organizacijos galėtų sklandžiai keistis auditorijos duomenimis ir juos naudoti. Tai apima įvairių programinės įrangos sistemų gebėjimą dirbti kartu, kad jos galėtų suprasti, aiškinti ir naudoti duomenis, kuriais jos dalijasi. Sąveikioje duomenų aplinkoje įvairios sistemos gali veiksmingai sąveikauti ir bendrauti, užtikrindamos, kad duomenis būtų galima perduoti, prie jų prieiti ir juos naudoti įvairiose platformose ir technologijose be didelių suderinamumo problemų.

—	Trečiosios vietos – neoficialios, laisvos socialinės sąveikos erdvės, itin svarbios demokratijai. Kalbant apie kultūros ir kūrybos sektorių, trečiosios vietos galėtų būti muziejai, bendruomenės centrai, viešosios bibliotekos, knygynai, teatrai ir operos teatrai.