European flag

Europos Sąjungos
oficialusis leidinys

LT

C serija


C/2024/2814

2024 4 26

BIURO SPRENDIMAS

2023 m. rugsėjo 11 d.

dėl Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių, kuriuo panaikinami 2008 m. gegužės 19 d. ir liepos 9 d. Biuro sprendimai

(C/2024/2814)

EUROPOS PARLAMENTO BIURAS,

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 223 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdamas į Europos Parlamento narių statutą (1),

atsižvelgdamas į Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 25 straipsnį,

kadangi:

(1)

Europos Parlamento narių statute (toliau – Statutas) numatytos taisyklės ir bendrosios sąlygos, reglamentuojančios Europos Parlamento narių (toliau – Parlamento narys) pareigų atlikimą. Statute įtvirtintos ne tik nuostatos, susijusios su Parlamento narių teisių instituciniais aspektais, bet jame nustatytos ir vienodos finansinės sąlygos, taikomos Parlamento nariams vykdant įgaliojimus ir baigus juos vykdyti. Už Statuto finansinių aspektų įgyvendinimą atsako tik Biuras;

(2)

šių Įgyvendinimo taisyklių tikslas – papildyti ne tik Statuto nuostatas, kuriose aiškiai įtvirtinta, kad jų įgyvendinimo tvarką nustato Parlamentas, bet ir nuostatas, kurioms įgyvendinti būtinos iš anksto parengtos įgyvendinimo taisyklės;

(3)

šiomis Įgyvendinimo taisyklėmis taip pat pakeičiamos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklės, kurios buvo panaikintos tą dieną, kai įsigaliojo Statutas;

(4)

sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo klausimu nuspręsta, kad siekiant sumažinti administracinę naštą tikslinga naudotis sistema, taikoma Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjams ir Europos Komisijos (toliau – Komisija) nariams, t. y. išlaidos kompensuojamos per Europos Bendrijų institucijų bendrosios sveikatos draudimo sistemos išmokų biurus, laikantis Statute numatytų specialiųjų sąlygų;

(5)

šių Įgyvendinimo taisyklių nuostatos, reglamentuojančios išlaidų, susijusių su įgaliojimų vykdymu, įskaitant kelionės išlaidas, kompensavimą, grindžiamos Biuro 2003 m. gegužės 28 d. patvirtintomis taisyklėmis, kuriose nustatomas faktiškai patirtų išlaidų kompensavimo principas. Tačiau remiantis šiomis taisyklėmis ir atsižvelgiant į teismų praktiką nedidelė dalis išlaidų, susijusių su įgaliojimų vykdymu, ir toliau kompensuojama išmokant fiksuotąją sumą;

(6)

Parlamento kompensuojamų išlaidų, kurias Parlamento nariai faktiškai patiria įdarbindami asmeninį personalą, klausimu reikėtų numatyti aiškias Parlamento narių padėjėjų įdarbinimo valstybėse narėse, kuriose Parlamento nariai išrinkti, taisykles. Pavyzdžiui, reikia nustatyti, kad tų padėjėjų sutartis privalo administruoti mokėjimų tarpininkai. Be to, būtina atsižvelgti į akredituotų padėjėjų, kuriems bus taikoma speciali teisinė tvarka, priimta remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 336 straipsniu, ir ypač Europos Sąjungos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis, teisinį statusą. Atsižvelgiant į 2008 m. balandžio 22 d. Parlamento rezoliuciją tikslinga būtų uždrausti su Parlamento narių šeimos nariais sudarytų sutarčių finansavimą;

(7)

be to, svarbu pereinamojo laikotarpio nuostatose turėtų būti užtikrinta, kad remiantis teisėtų lūkesčių principu asmenys, kuriems buvo skirtos kai kurios išmokos pagal Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisykles, ir toliau galėtų jomis naudotis. Taip pat reikėtų užtikrinti teises į pensiją, įgytas pagal Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisykles prieš įsigaliojant Statutui. Be to, būtina atsižvelgti į specialiąją tvarką, taikytiną Parlamento nariams, kuriems, remiantis Statuto 25 arba 29 straipsniu, pereinamuoju laikotarpiu bus taikomos valstybių narių, kuriose jie išrinkti, nacionalinės sistemos jų įgaliojimų vykdymo finansinių sąlygų klausimu;

(8)

2008 m. gegužės 19 d. ir liepos 9 d. Biuro sprendimas (2), kuriuo patvirtinamos Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklės, buvo keletą kartų iš esmės keičiamas. Praėjus penkiolikai įgyvendinimo metų, reikėtų padaryti papildomų pakeitimų, kad būtų sudarytos palankios sąlygos Parlamento nariams ir Parlamento administracijai bendradarbiauti, užtikrintas patikimas Parlamento nariams skirtų lėšų finansinis valdymas, padidintas skaidrumas bei atskaitomybė ir užtikrintas Parlamento narių įgaliojimų nepriklausomumo principas. Siekiant aiškumo 2008 m. gegužės 19 d. ir liepos 9 d. Biuro sprendimas turėtų būti panaikintas ir pakeistas nauju aktu, į kurį įtraukti visi pakeitimai. Naujasis aktas turėtų įsigalioti pirmą mėnesinės sesijos, vyksiančios po 2024 m. įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų, dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

PARLAMENTO NARIO ĮGALIOJIMŲ VYKDYMAS

1 skyrius

Parlamento nario atlyginimas

1 straipsnis

Teisė gauti atlyginimą

Nuo dienos, kurią Parlamento nariai pradeda eiti pareigas, iki paskutinės mėnesio, kurį baigia eiti pareigas, dienos jie turi teisę gauti Europos Parlamento narių statuto (toliau – Statutas) 10 straipsnyje numatytą atlyginimą.

2 straipsnis

Draudimas vienu metu gauti kitą atlyginimą

1.   Atlyginimo, kurį Parlamento narys gauna už įgaliojimų vykdymą kitame parlamente tuo pačiu metu, kai vykdo įgaliojimus Parlamente, suma išskaitoma iš Statuto 10 straipsnyje numatyto atlyginimo.

2.   Šio straipsnio tikslais kitas parlamentas – tai bet kurioje valstybėje narėje įsteigtas ir įstatymų leidžiamosios valdžios įgaliojimus turintis parlamentas, kuriam netaikoma Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (3) 7 straipsnio 2 dalis.

3.   Atlyginimas apskaičiuojamas remiantis abiejų atlyginimų suma iki mokesčių atskaitymo.

4.   Parlamento nariai savo finansinių interesų deklaracijoje privalo nurodyti visus įgaliojimus, kaip jie suprantami pagal 1 dalį, ir visus tuo pagrindu gaunamus atlyginimus.

2 skyrius

Sveikatos priežiūros išlaidos

3 straipsnis

Asmenys, kuriems kompensuojamos išlaidos, ir išlaidų kompensavimo tvarka

1.   Remiantis Statuto 18 straipsniu ir mutatis mutandis taikant Europos Bendrijų pareigūnų bendrąsias sveikatos draudimo taisykles (4) (JSIS taisykles) ir jų bendrąsias įgyvendinimo nuostatas (5), teisę gauti kompensaciją už du trečdalius sveikatos priežiūros išlaidų, išlaidų ligos, nėštumo arba vaiko gimimo atvejais turi šie asmenys:

a)

Parlamento nariai ir buvę Parlamento nariai, gaunantys Statuto 13 straipsnyje numatytą pereinamojo laikotarpio pašalpą arba pensiją pagal Statuto 14 ir 15 straipsnius, už savo patirtas išlaidas ir už:

i)

sutuoktinių arba, kai tenkinama šių Įgyvendinimo taisyklių 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga, jų nuolatinių santuokos neįregistravusių partnerių patirtas išlaidas, ir

ii)

išlaikomų vaikų, kaip apibrėžta šių Įgyvendinimo taisyklių 62 straipsnio 3 dalyje, patirtas išlaidas iki tiems vaikams sukaks 21 metai arba ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 25 metai, jei jie yra nuolatinės formos studijų studentai arba mokosi pagal profesinio mokymo programą, arba neribotą laiką, jei jie serga sunkia liga arba turi negalią, kuri užkerta kelią jiems patiems patenkinti savo poreikius,

jei tie sutuoktiniai, nuolatiniai santuokos neįregistravę partneriai ar išlaikomi vaikai pagal jokias kitas teisės aktų nuostatas arba taisykles neturi teisės gauti tokio paties pobūdžio ir tokio paties dydžio išmokų kaip Parlamento nariai ar buvę Parlamento nariai;

b)

asmenys, turintys teisę gauti našlių ir našlaičių pensiją pagal Statuto 17 straipsnį.

Šios dalies a ir b punktuose nurodyti asmenys gali laisvai pasirinkti savo gydytoją ir ligoninę ar kliniką, kaip nustatyta Europos Sąjungos pareigūnų draudimo ligos atveju taisyklių 19 straipsnio 1 dalyje.

2.   Kai taikoma Europos bendrijų pareigūnų draudimo ligos atveju bendrųjų taisyklių 24 straipsnio 2 dalis, šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytų asmenų atveju nuoroda į Tarybos reglamentą (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 268/68 (6) (toliau – Tarnybos nuostatai) numatytą bazinį mėnesio atlyginimą reiškia nuorodą į atlyginimą, nustatytą pagal Statuto 10 straipsnį.

3.   Šio straipsnio 1 dalyje numatytos kompensacijos mokamos iš Europos Parlamento biudžeto. Taikomos Tarnybos nuostatų 72 straipsnio 3 ir 4 dalys ir Europos Sąjungos pareigūnų draudimo ligos atveju taisyklių 20 straipsnio 6 dalis.

4.   Pagal Europos Sąjungos pareigūnų draudimo ligos atveju taisyklių 30 straipsnį avansas gali būti mokamas tik stacionarinio gydymo išlaidų tiesioginio apmokėjimo forma. Išlaidų dalis, kurią turi sumokėti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti gavėjai, pritaikius kompensavimo tarifą grąžinama Europos Parlamentui Europos Sąjungos pareigūnų draudimo ligos atveju taisyklių 30 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytomis sąlygomis.

5.   Parlamento nariai ir buvę Parlamento nariai, gaunantys Statuto 13 straipsnyje numatytą pereinamojo laikotarpio pašalpą arba pensiją pagal Statuto 14 ir 15 straipsnius, gali atsisakyti teisės gauti sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją, nustatytą šio straipsnio 1 dalyje; šis atsisakymas įsigalioja pirmą mėnesio, einančio po prašymo pateikimo dienos, dieną. Toks atsisakymas taikomas atgaline data nuo dienos, kurią prasidėjo atitinkamo Parlamento nario pirmasis įgaliojimų vykdymo laikotarpis, jei atitinkamas prašymas pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos ir jei atitinkamas Parlamento narys per tą laikotarpį nepateikė prašymo kompensuoti sveikatos priežiūros išlaidas.

Jei gavėjas atsisako teisės gauti sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją, jis turi teisę gauti dviejų trečdalių sveikatos draudimo įmokos kompensaciją, kuri negali viršyti 400 EUR per mėnesį.

6.   Bet kuris Parlamento narys ar buvęs Parlamento narys, kuris pagal 5 dalį atsisako teisės gauti sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją, neturi teisės grįžti į 1 dalyje numatytą teisės gauti sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją sistemą, kol nuo dienos, kurią įsigaliojo atsisakymas, nepraėjo dvylika mėnesių. Analogiškai bet kuris vėlesnis pokytis, nesvarbu, ar susijęs su grįžimu į teisę gauti sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją reglamentuojančią sistemą, nustatytą 1 dalyje, ar su šios teisės atsisakymu, gali būti atliktas ne anksčiau kaip praėjus dvylikos mėnesių laikotarpiui.

Nedarant poveikio pirmos pastraipos taikymui, vėlesni prašymai dėl pakeitimų įsigalioja pirmą mėnesio, einančio po jų pateikimo dienos, dieną.

7.   Šis straipsnis taip pat taikomas buvusiems Parlamento nariams, gaunantiems Statuto 13 straipsnyje nurodytą pereinamojo laikotarpio pašalpą laikotarpiu nuo pirmos dienos, einančios po to, kai jie baigia eiti savo pareigas, iki dienos, nuo kurios jie turi teisę gauti pereinamojo laikotarpio pašalpą.

8.   Šis straipsnis taip pat taikomas buvusiems Parlamento nariams, gaunantiems 52 straipsnyje nurodytą senatvės pensiją, laikotarpiu nuo pirmos dienos, einančios po to, kai jie baigia vykdyti įgaliojimus, iki dienos, nuo kurios jie turi teisę gauti pensiją, jei iki to laiko, kai jie baigė vykdyti įgaliojimus, jie atitiko 52 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

4 straipsnis

Tvarka

Prašymai kompensuoti išlaidas teikiami tiesiogiai Komisijos išmokų biurui, laikantis tuo tikslu nustatytų procedūrų ir naudojant standartines formas, prie kurių pridedami patvirtinamieji dokumentai. Paprašius atitinkama Parlamento tarnyba teikia patarimus, kaip pateikti tokius prašymus.

5 straipsnis

Finansavimas

Kompensacijų sistemos finansavimą ir išlaidų apmokėjimo tvarką reglamentuoja Parlamento ir Komisijos bendradarbiavimo susitarimas, grindžiamas Statuto ir Europos Sąjungos pareigūnų draudimo ligos atveju taisyklių nuostatomis. Parlamento vardu šį susitarimą pasirašo Parlamento Pirmininkas, pasikonsultavęs su kvestoriais.

6 straipsnis

Skundai

Nedarant poveikio 76 straipsniui, bet koks ginčas dėl šio skyriaus aiškinimo konkrečiu atveju kartu su patvirtinamaisiais dokumentais per du mėnesius nuo pranešimo apie sprendimą, dėl kurio kilo ginčas, perduodamas spręsti generaliniam sekretoriui, o jis priima sprendimą gavęs JSIS valdymo komiteto nuomonę ir pasikonsultavęs su kvestoriais.

3 skyrius

Draudimas nuo rizikos, susijusios su Parlamento nario įgaliojimų vykdymu

7 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Parlamento nariai draudimo sutartyse numatytomis sąlygomis turi teisę į:

a)

draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, kurie gali įvykti Parlamento nariams vykdant savo įgaliojimus,

b)

draudimą nuo savo asmeninių daiktų ir turto vagystės ir praradimo vykdant savo įgaliojimus.

2.   Du trečdaliai draudimo įmokų mokama iš Parlamento biudžeto, o likusį trečdalį moka Parlamento nariai. Kiekvieno Parlamento nario įnašas išskaitomas tiesiogiai iš Statuto 10 straipsnyje numatyto atlyginimo.

3.   Šis straipsnis taikomas visiems Parlamento nariams nuo jų įgaliojimų vykdymo pradžios, jeigu jie aiškiai raštu generaliniam sekretoriui nepraneša, kad atsisako draudimo. Kai taikoma, Parlamento narių teisė į draudimą išnyksta paskutinę mėnesio, kurį jie pranešė apie atsisakymą, dieną.

8 straipsnis

Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

1.   Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartyje numatomas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, kurie gali įvykti Parlamento nariams visame pasaulyje jų įgaliojimų vykdymo metu.

2.   Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartyje numatoma, kad:

a)

mirties atveju penkių metinių atlyginimų, numatytų Statuto 10 straipsnyje, dydžio fiksuotoji suma išmokama šiems asmenims:

mirusio Parlamento nario sutuoktiniui arba nuolatiniam santuokos neįregistravusiam partneriui, kuris yra įvykdęs 62 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąlygą, ir vaikams pagal Parlamento nario palikimą reglamentuojančią paveldėjimo teisę; tačiau sutuoktiniui arba nuolatiniam santuokos neįregistravusiam partneriui mokėtina suma negali būti mažesnė nei 25 proc. fiksuotosios sumos,

tais atvejais, kai nėra pirmoje įtraukoje nurodytos eilės įpėdinių, – kitiems tiesiosios žemutinės linijos įpėdiniams pagal Parlamento nario palikimą reglamentuojančią paveldėjimo teisę,

tais atvejais, kai nėra pirmoje ir antroje įtraukose nurodytų eilių įpėdinių, – tiesiosios aukštutinės linijos įpėdiniams pagal Parlamento nario palikimą reglamentuojančią paveldėjimo teisę,

tais atvejais, kai nėra pirmoje, antroje ir trečioje įtraukose nurodytų eilių įpėdinių, – Parlamentui;

b)

visiško ir nuolatinio neįgalumo atveju atitinkamam asmeniui išmokama aštuonių metinių atlyginimų, numatytų Statuto 10 straipsnyje, dydžio fiksuotoji suma;

c)

dalinio nuolatinio neįgalumo atveju atitinkamam asmeniui išmokama b punkte nustatytos sumos dalis, apskaičiuojama pagal tarifą, nustatytą Bendrosiose taisyklėse dėl Europos Bendrijų pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų (7).

3.   Bendrosios taisyklės dėl Europos Sąjungos pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų, išskyrus profesines ligas bei anuitetą reglamentuojančias nuostatas ir visas nuostatas, kurių taikymas yra neatskiriamas nuo pareigūnų statuso, Parlamento nariams taikomos mutatis mutandis.

Taikoma šių Įgyvendinimo taisyklių 76 straipsnyje numatyta skundų pateikimo tvarka.

Bendrosiose taisyklėse dėl Europos Sąjungos pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų apibrėžtus skiriančiosios institucijos įgaliojimus Parlamento narių atžvilgiu vykdo Parlamento Pirmininkas.

Nuolatinio visiško ar dalinio neįgalumo pripažinimas pagal šį straipsnį ir Bendrąsias taisykles dėl Europos Sąjungos pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų neturi jokio poveikio Statuto 15 straipsnio taikymui. Tuo pačiu Statuto 15 straipsnio taikymas nekliudo pripažinti nuolatinį visišką ar dalinį neįgalumą pagal šį straipsnį ir Bendrąsias taisykles dėl Europos Sąjungos pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų.

4.   Bendrosiose taisyklėse dėl Europos Sąjungos pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų nustatytomis sąlygomis taip pat kompensuojamos sveikatos priežiūros, farmacijos produktų, stacionarinio gydymo, chirurginių operacijų, protezavimo, radiografijos, masažo ir ortopedijos išlaidos, išlaidos pagal gydymo įstaigų sąskaitas faktūras bei transporto išlaidos ir bet kokios panašios išlaidos, susidariusios dėl nelaimingo atsitikimo. Tačiau tokios išlaidos dengiamos papildoma tvarka ir tik tuomet, kai atitinkamas asmuo pasinaudojo visomis išlaidų, kurios dengiamos pagal sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimą reglamentuojančias nuostatas, numatytas Statuto 18 straipsnyje, kompensavimo teisėmis.

9 straipsnis

Draudimas nuo vagystės ir praradimo

1.   Draudimo nuo asmeninių daiktų ir turto vagystės ir praradimo sutartyje numatoma, kad:

a)

draudimas galioja visame pasaulyje;

b)

didžiausia draudimo suma yra 5 000 EUR kiekvienos vagystės ar praradimo atveju;

c)

jei atitinkamo Parlamento nario reikalavimas patenkinamas, jis moka 50 EUR išskaitą (franšizę);

d)

draudimo objektas – asmeniniai daiktai ir turtas;

e)

iš daikto ar turto, už kurį mokama kompensacija, kainos išskaičiuojamas nusidėvėjimo procentinis dydis.

2.   Draudimas nuo vagystės ir praradimo ne Parlamento patalpose galioja tik tuo atveju, jei atitinkamas Parlamento narys vagystės ar praradimo momentu buvo išvykęs į Parlamento ar frakcijos finansuojamą kelionę. Kai vagystė įvyksta Parlamento patalpose, draudimas galioja tik tuo atveju, jei daiktai ar turtas buvo laikomi saugioje vietoje.

3.   Didžiausia kompensuojama suma pinigų vagystės ar praradimo ne Parlamento patalpose atveju, apie kurį pranešta policijai, neviršija 250 EUR su sąlyga, kad be prarastų arba pavogtų pinigų buvo prarasti arba pavogti ir kiti asmeniniai daiktai. Draudimas negalioja, jeigu pinigai pavagiami arba prarandami Parlamento patalpose.

4.   Jeigu Parlamento ar frakcijos finansuojamos Parlamento nario kelionės metu, kai jis vyksta ne į savo gyvenamąją vietą, dėl vežėjo kaltės daugiau nei 12 valandų prarandamas arba pametamas bagažas, Parlamento nario patirtos asmeninio turto ar daiktų pirkimo ar nuomos išlaidos draudžiamos suma iki 500 EUR.

5.   Apie asmeninių daiktų ar turto vagystę arba praradimą ne Parlamento patalpose Parlamento narys privalo pranešti policijai. Apie vagystę arba praradimą Parlamento patalpose pranešama už saugą atsakingai Parlamento tarnybai.

6.   Apie vagystę arba praradimą būtina per aštuonias dienas pranešti generaliniam sekretoriui. Kartu su pranešimu pateikiama prarasto ar pavogto daikto pirkimo sąskaita faktūra arba, jei jos nėra, prarasto daikto pakaito sąskaita faktūra, jeigu šio daikto vertė didesnė nei 700 EUR.

7.   Šiuo draudimu nedraudžiama nuo vagystės ir praradimo, jei Parlamento narys yra apsidraudęs nuo jų privačiu draudimu.

4 skyrius

Išlaidų kompensavimas

1 skirsnis

Kelionės išlaidų kompensavimas

1 poskirsnis

Bendrosios nuostatos

10 straipsnis

Teisė gauti tarnybinės kelionės išlaidų kompensaciją

1.   Parlamento nariai turi teisę gauti kompensaciją už šias faktiškai patirtas išlaidas:

a)

kelionės į Parlamento darbo vietas ir iš jų arba į vieno iš oficialių Parlamento organų, kaip apibrėžta 3 dalyje, posėdžių vietas (toliau – įprastõs kelionės išlaidos);

b)

kelionės, susijusios su jų pareigų vykdymu ne valstybėje narėje, kurioje jie išrinkti, išlaidas remiantis 22 straipsniu (toliau – papildomos kelionės išlaidos);

c)

kelionės valstybėje narėje, kurioje jie išrinkti, išlaidas remiantis 23 straipsniu.

2.   Įprastos kelionės išlaidomis taip pat laikomos šios kelionės išlaidos:

a)

kelionės išlaidos, kurias Parlamento nariai patiria vykdami į specialiąsias komandiruotes, į kurias vykti leido Parlamento Pirmininkas, Biuras arba Pirmininkų sueiga;

b)

kelionės išlaidos, kurias komitetų arba pakomitečių pirmininkai patiria vykdami į Tarybos posėdžius.

3.   Oficialūs Parlamento organai – tai Parlamento darbo tvarkos taisyklių I antraštinės dalies 3 skyriuje nurodyti Parlamento organai, taip pat Parlamento komitetai, tarpparlamentinės ir kitos delegacijos, sudarytos vadovaujantis tomis Darbo tvarkos taisyklėmis, ir frakcijos bei kiti organai, kuriuos leido įsteigti Biuras ar Pirmininkų sueiga.

11 straipsnis

Kompensavimo pagrindas

Kelionės išlaidos kompensuojamos remiantis 12 straipsnyje nurodytu Parlamento nario dalyvavimo patvirtinimu ir pateikus reikiamus kelionės dokumentus bei, jei reikia, 14 straipsnyje nurodytus kitus patvirtinamuosius dokumentus.

12 straipsnis

Dalyvavimo patvirtinimas

1.   Parlamento nariai savo dalyvavimą patvirtina pasirašydami centriniame registre, kuris tuo tikslu yra prieinamas Parlamento nariams Biuro nustatytomis darbo valandomis. Kitu atveju Parlamento nariai savo dalyvavimą patvirtina pasirašydami dalyvių sąraše, kuris yra tiesiogiai prieinamas atitinkamoje plenarinių posėdžių salėje arba oficialaus Parlamento organo posėdžių salėje. Vietoj asmeninio parašo gali būti naudojamas Parlamento nario dalyvavimo elektroninis patvirtinimas.

2.   Išimties tvarka Parlamento nariai gali savo dalyvavimą patvirtinti pateikdami kitus dokumentus, kuriais įrodoma, kad įprastomis posėdžių valandomis jie buvo posėdžio vietoje. Tokia teise galima pasinaudoti ne daugiau kaip penkis kartus per kalendorinius metus.

3.   Parlamento narių ar kitų asmenų pareiškimai nelaikomi dalyvavimą patvirtinančiais dokumentais pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Tačiau 10 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose ir 2 dalyje numatytais atvejais dalyvavimas patvirtinamas Parlamento narių pareiškimais.

13 straipsnis

Kelionės dokumentai

1.   Kartu su prašymu kompensuoti kelionės išlaidas turi būti pateikti patvirtinamieji dokumentai, kuriuose nurodyta sumokėta kaina, pasirinktas maršrutas, klasė, kelionės data ir laikas, visų pirma:

a)

vardiniai bilietai ir visos įlaipinimo kortelės arba elektroniniai tokių bilietų panaudojimo įrodymai, jei keliaujama lėktuvu;

b)

visi kelionės dokumentai, jei keliaujama traukiniu ar laivu.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies nuostatų, jei keliaujama automobiliu, Parlamento narys pateikia pareiškimą, kuriame nurodomas kelionėje naudotos transporto priemonės registracijos numeris ir, kai keliaujama valstybėje narėje, kurioje Parlamento nariai išrinkti, nuvažiuotas atstumas, taip pat išvykimo ir atvykimo vietos.

Parlamento nariai pateikia įrodymą, kad jie yra toje kelionėje naudoto automobilio savininkai ar dengia su tuo automobiliu susijusias išlaidas arba kad jie faktiškai patyrė su automobilio naudojimu toje kelionėje susijusių išlaidų. Šios pastraipos tikslais laikoma, kad Parlamento nariai dengia išlaidas, susijusias su jų sutuoktiniams, nuolatiniams santuokos neįregistravusiems partneriams ar vaikams priklausančiais automobiliais.

Jei kelionės atstumas viršija 480 km, kartu su minėtu pareiškimu pateikiami patvirtinamieji dokumentai, pagal kuriuos galima nustatyti pasirinktą maršrutą ir kelionės datą.

Tarp patvirtinamųjų dokumentų turi būti bent vienas sandorį, kelionės metu atliktą vietoje, kuri yra nuo išvykimo arba atvykimo vietos nutolusi daugiau kaip 100 km, patvirtinantis kvitas (pvz., degalų ar maisto pirkimo kvitas, kelių mokesčio kvitas ir t. t.).

Visada būtina pateikti kelionių iš Briuselio į Strasbūrą ir atgal patvirtinamuosius dokumentus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti kelionės datą.

3.   Už sezoninius bilietus arba vardinius abonementus, suteikiančius teisę asmeniui keliauti už mažesnę kainą, gali būti kompensuojama avansu. Pasibaigus sezoninio bilieto arba abonemento galiojimo laikotarpiui, įforminamos sumos atsižvelgiant į tą išmokėtą avansą.

4.   Parlamento narys, kuris perka bilietus Parlamento kelionių agentūroje, gali prisiimdamas visą atsakomybę ir pasirašęs gavimo patvirtinimą prašyti, kad atsakinga Parlamento tarnyba jų kainą sumokėtų tiesiogiai tai kelionių agentūrai. Tokiais atvejais atsakinga Parlamento tarnyba gali 1 dalyje išvardytus patvirtinamuosius dokumentus gauti iš tos kelionių agentūros rezervavimo sistemos.

14 straipsnis

Kiti patvirtinamieji dokumentai

Kartu su prašymu kompensuoti kelionės išlaidas turi būti pateikti šie patvirtinamieji dokumentai:

a)

10 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais atvejais – kvietimas į renginį ar renginio, kuriame dalyvavo Parlamento narys, programa arba kiti patvirtinamieji dokumentai, įrodantys, kad kelionė buvo susijusi su Parlamento nario įgaliojimų vykdymu, arba 22 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – Parlamento nario pareiškimas, kuriame nurodoma, kad kelionė buvo susijusi su Parlamento nario įgaliojimų vykdymu;

b)

10 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytais atvejais – Parlamento nario pareiškimas, kuriame nurodoma, kad kelionė buvo susijusi su Parlamento nario įgaliojimų vykdymu;

c)

10 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytais atvejais – kai tinkama, Parlamento Pirmininko, Biuro arba Pirmininkų sueigos leidimas;

d)

10 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytais atvejais – Tarybos kvietimas.

15 straipsnis

Kompensuojamos išlaidos

1.   Kelionės išlaidos kompensuojamos atsižvelgiant į faktiškai patirtas išlaidas neviršijant:

a)

verslo klasės įkainių, neviršijančių viešai paskelbtų D verslo klasės įkainių, jei keliaujama lėktuvu;

b)

pirmos klasės įkainių, jei keliaujama traukiniu arba laivu;

2.   Jei keliaujama automobiliu, kelionės išlaidos kompensuojamos pagal faktiškai patirtas išlaidas laikantis šių taisyklių:

a)

ne daugiau kaip už 720 km už vieną kelionę pirmyn arba atgal;

b)

ne daugiau kaip už 23 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą didžiausią metinį atstumą visų kelionių automobiliu valstybėje narėje, kurioje Parlamento narys išrinktas, atveju;

c)

ne daugiau kaip už 60 000 km per vienus kalendorinius metus visų kelionių automobiliu valstybėje narėje, kurioje Parlamento narys išrinktas, pagal 10 straipsnio 1 dalies a ir c punktus, 10 straipsnio 2 dalį ir 2a dalį atveju;

d)

kol nepasiekiamos šios dalies i, ii ir iii punktuose nurodytos kompensavimui taikomos didžiausios ribos, didžiausia kompensuojama suma yra 0,56 EUR/km;

e)

kai, norint užbaigti kelionę automobiliu, būtina kirsti vandens telkinį, kompensuojamos kėlimosi keltu ar kitomis transporto priemonėmis išlaidos.

2 poskirsnis

Įprastos kelionės išlaidas reglamentuojančios nuostatos

16 straipsnis

Kompensavimas ir kelionės dienos

1.   Kad galima būtų gauti kompensaciją, į 10 straipsnio 1 dalies a punkte numatytas keliones turi būti vykstama siekiant dalyvauti oficialioje veikloje, kuri vyksta Parlamento darbo kalendoriuje šiam tikslui numatytomis dienomis.

Parlamento nariai taip pat gali vykti į 10 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas keliones Parlamento išorės veiklai skirtomis savaitėmis.

2.   Į 10 straipsnio 2 dalyje nurodytas keliones turi būti vykstama tik atsakingo organo, kuris įgaliotas suteikti leidimus vykti į kelionę, nustatytomis dienomis.

17 straipsnis

Maršrutas

1.   Kelionės į Parlamento darbo arba posėdžio vietą ar iš jos išlaidų kompensacija apskaičiuojama pagal tiesiausią maršrutą tarp Parlamento nario išvykimo arba atvykimo vietos ir darbo arba posėdžio vietos.

2.   Gyvenamoji vieta – tai Sąjungos teritorijoje esanti įprastinė Parlamento nario gyvenamoji vieta (kurioje jis faktiškai nuolat gyvena), kai nėra išvykęs vykdyti savo, kaip Parlamento nario, pareigų. Parlamento narys apie savo gyvenamąją vietą praneša atitinkamai Parlamento tarnybai.

3.   Tiesiausias maršrutas nustatomas atsižvelgiant į:

a)

arčiausiai Parlamento nario išvykimo vietos esantį oro uostą, kuriame galima įsigyti 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos kainos lėktuvo bilietą, ir atstumą nuo šio oro uosto iki atvykimo vietos, jei keliaujama lėktuvu;

b)

arčiausiai Parlamento nario išvykimo vietos esančią geležinkelio stotį ir į atstumą nuo šios stoties iki atvykimo vietos, jei keliaujama traukiniu;

c)

atstumą nuo Parlamento nario išvykimo vietos iki atvykimo vietos, jei keliaujama automobiliu ar laivu.

4.   Kai Parlamento narys pradeda eiti pareigas arba pakeičia gyvenamąją vietą, jam turi būti pranešta, iki kurio oro uosto ar stoties skaičiuojamas atstumas ir kuris maršrutas laikomas tiesiausiu (t. y. trumpiausiu) šių Įgyvendinimo taisyklių taikymo tikslais.

5.   Parlamento narys, pateikdamas priežastis, gali bet kuriuo metu raštu pasiūlyti atsakingai Parlamento tarnybai kitą maršrutą, kuriuo vykstant iš esmės sutaupoma laiko arba kuris yra iš esmės patogesnis, jei kelionės juo kaina padidėja ne daugiau kaip 20 proc. Jei šiam maršrutui pritariama, juo pakeičiamas tiesiausias maršrutas, nustatytas pagal 3 dalį.

Jei maršrutui nepritariama arba jei vykstant Parlamento nario pasiūlytu maršrutu kelionės kaina padidėja daugiau kaip 20 proc., klausimas perduodamas generaliniam sekretoriui, o šis, prieš priimdamas sprendimą, gali konsultuotis su kvestoriais.

6.   Kad pagal šį poskirsnį būtų kompensuojamos Parlamento nario kelionės į vieną iš Parlamento darbo vietų ar iš jos arba į oficialaus posėdžio vietą ar iš jos išlaidos, pertrauka kelionės metu negali būti ilgesnė nei viena nakvynė. Jei pertrauka trunka ilgiau nei viena nakvynė, kelionės išlaidos kompensuojamos nuo paskutinės išvykimo vietos.

Kai ta pertrauka daroma Briuselyje arba Strasbūre, kelionės išlaidos kompensuojamos nuo tų vietų, jei pertrauka kelionės metu yra ilgesnė nei trys nakvynės.

7.   Jei išvykimo arba atvykimo vieta nesutampa su Parlamento nario gyvenamąja vieta arba yra už valstybės narės, kurioje jis išrinktas, ribų arba viename iš Europos Sąjungos atokiausių regionų, 15 straipsnyje nurodytos kelionės išlaidos kompensuojamos pagal tiesiausią maršrutą tarp išvykimo ir atvyko vietų neviršijant didžiausios sumos, kurią Parlamento narys būtų sumokėjęs, jei būtų vykęs į savo gyvenamąją vietą arba iš jos tiesiausiu (t. y. trumpiausiu) maršrutu.

Pagal šią dalį išlaidos kompensuojamos tik už keliones Sąjungoje.

8.   Kai keliaujama tarp darbo vietų, dviejų posėdžių vietų ar darbo vietos ir posėdžių vietos, mutatis mutandis taikomos 3 ir 7 dalys.

9.   Šių Įgyvendinimo taisyklių tikslais taikomi tarifai periodiškai atnaujinami bent du kartus per metus.

18 straipsnis

Tvarka

1.   Parlamento nariai turi teisę į vienos kelionės per Parlamento darbo savaitę į abi puses (toliau – pagrindinė kelionė) tarp jų gyvenamosios vietos arba kitos išvykimo vietos, esančios valstybėje narėje, kurioje jie išrinkti, išskyrus atokiausius regionus, ir vienos iš Parlamento darbo vietų arba posėdžio vietos išlaidų kompensaciją.

2.   Išskyrus keliones savaitėmis, oficialiame Parlamento darbo kalendoriuje skirtomis veiklai ne vienoje iš jo darbo vietų, Parlamento nariai taip pat turi teisę į vienos viduryje Parlamento darbo savaitės surengtos kelionės į abi puses (toliau – tarpinė kelionė) tarp vienos iš Parlamento darbo vietų arba posėdžio vietos ir savo gyvenamosios vietos arba kitos vietos valstybėje narėje, kurioje jie buvo išrinkti, išlaidų kompensaciją.

3.   Teisė į tarpinės kelionės išlaidų kompensaciją nepriklauso nuo teisės gauti 10 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą kelionės valstybėje narėje, kurioje Parlamento narys išrinktas, išlaidų kompensaciją.

4.   Parlamento nariai neturi teisės į kompensaciją, jei buvo keliauta Parlamento suteiktu transportu.

5.   Parlamento nariai, negalintys naudotis tarnybiniu automobiliu, turi teisę pateikę patvirtinamuosius dokumentus gauti kompensaciją už kelionės taksi išlaidas, patirtas keliaujant tarp atvykimo ar išvykimo oro uosto arba stoties ir Parlamento darbo vietos arba posėdžio vietos, pagal Biuro 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą dėl EP narių vykimo į Europos Parlamento darbo vietas taisyklių.

19 straipsnis

Teisė gauti išmokas už kelionės atstumą ir trukmę

1.   Parlamento nariai, vykdami į kelionę Sąjungoje, turi teisę gauti išmokas už kelionės atstumą ir trukmę, kurios skirtos su kelione susijusioms papildomoms išlaidoms padengti. Ta teisė taikoma tik pagrindinei kelionei, kaip tai suprantama 18 straipsnio 1 dalyje.

2.   Teisė gauti išmokas už kelionės atstumą ir trukmę nesuteikiama, jei vykstama į 10 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose numatytas keliones arba 18 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais. 17 straipsnio 6 dalyje numatyta arba bet kokia kita pertrauka kelionės metu nesuteikia teisės į papildomą išmoką už kelionės atstumą ir trukmę.

3.   Kelionių tarp Parlamento nario gyvenamosios vietos ir Parlamento darbo vietų atveju didžiausia išmokų už kelionės atstumą ir trukmę suma nustatoma Parlamento nario įgaliojimų laiko pradžioje visam įgaliojimų laikui ir peržiūrima tik pasikeitus gyvenamajai vietai.

Jei išvykimo arba atvykimo vieta nesutampa su Parlamento nario gyvenamąja vieta, didžiausia išmokų už kelionės atstumą ir trukmę suma nustatoma kiekvienai kelionei atskirai neviršijant didžiausios sumos, kurią Parlamento narys būtų gavęs, jei būtų vykęs į savo gyvenamąją vietą arba iš jos.

4.   Kelionių į kitas posėdžių vietas ir iš jų, nurodytų 10 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 bei 2a dalyse, atveju didžiausia išmokų už kelionės atstumą ir trukmę suma nustatoma kiekvienai kelionei atskirai neviršijant didžiausios sumos, kurią Parlamento narys būtų gavęs, jei būtų vykęs į savo gyvenamąją vietą arba iš jos.

5.   Parlamento nariai gali pasirinkti, ar jie nori gauti visą išmokos už kelionės atstumą ir išmokos už kelionės trukmę sumą, ar jų dalį.

6.   Parlamento nariams rekomenduojama būsimoms kelionėms, susijusioms su jų įgaliojimų vykdymu, naudoti kaupiamąsias mylias, taškus ar kitas lojalumo programų nuolaidas, gautus vykstant į keliones, finansuojamas iš Parlamento biudžeto.

20 straipsnis

Išmokos už kelionės atstumą dydis

1.   Išmoka už kelionės atstumą nustatoma neviršijant šių dydžių:

a)

už pirmuosius 50 km – 25,01 EUR;

b)

už maršruto dalį nuo 51 iki 250 km – 0,14 EUR/km;

c)

už maršruto dalį nuo 251 iki 1 000 km – 0,07 EUR/km; ir

d)

už maršruto dalį, viršijančią 1 000 km, – 0,03 EUR/km.

2.   Sumos apskaičiuojamos pagal trumpiausią maršrutą tarp miesto, kuriame yra Parlamento nario gyvenamoji vieta, centro ir posėdžio vietos atvykimo infrastruktūros vykstant pirmyn arba atgal. Kelionės automobiliu atveju apskaičiuojant išmoką už atstumą taikoma 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta didžiausia kompensavimo riba už vieną kelionę pirmyn arba atgal.

Jei kelionės traukiniu atveju išmokos apskaičiavimo pagrindas nėra žinomas arba jį sunku nustatyti, išmoka apskaičiuojama pagal kelionės automobiliu atveju taikomą pagrindą.

21 straipsnis

Išmokos už kelionės trukmę dydis

1.   Išmoka už kelionės trukmę apskaičiuojama taip:

a)

už kelionę, iš viso trukusią 2–4 valandas, – aštuntadalis išmokos, numatytos 24 straipsnyje;

b)

už kelionę, iš viso trukusią 4–6 valandas, – ketvirtadalis išmokos, numatytos 24 straipsnyje;

c)

c) už kelionę, iš viso trukusią daugiau kaip 6 valandas, be nakvynės – pusė išmokos, numatytos 24 straipsnyje, ir

d)

už kelionę, iš viso trukusią daugiau nei 6 valandas, su nakvyne dėl deramai pagrįstų priežasčių – visa 24 straipsnyje numatyta išmoka, kai pateikiami patvirtinamieji dokumentai.

2.   Bendra kelionės trukmė apskaičiuojama taip:

a)

kai keliaujama lėktuvu, traukiniu arba laivu:

kelionės tarp Parlamento nario gyvenamosios vietos ir oro uosto arba stoties trukmė važiuojant 60 km/h greičiu,

kelionės lėktuvu, traukiniu ar laivu trukmė pagal tvarkaraštį,

viena valanda įlaipinat į lėktuvą arba išvykstant traukiniui ar laivui, 30 minučių išlaipinant arba atvykstant, ir

30 minučių – nuvykti iš oro uosto arba stoties į Parlamento pastatą Briuselyje, Liuksemburge ir Strasbūre (iš Entzheimo oro uosto) arba atvirkščiai.

Biuras nustato kelionės į Strasbūrą per kitus oro uostus trukmę atsižvelgdamas į esamas transporto galimybes (8);

b)

kai keliaujama automobiliu: kelionės tarp Parlamento nario gyvenamosios vietos ir darbo arba posėdžio vietos trukmė važiuojant 80 km/h greičiu ir ne daugiau kaip 9 valandos per vieną kelionę pirmyn arba atgal.

3 poskirsnis

Nuostatos, reglamentuojančios papildomas keliones ir keliones valstybėje narėje, kurioje Parlamento narys išrinktas

22 straipsnis

Papildomos kelionės išlaidos

1.   Didžiausia kompensuojama metinė kelionės išlaidų, patiriamų 10 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais atvejais, suma – 5 500 EUR.

2.   Parlamento nariai taip pat turi teisę pateikę sąskaitų arba sąskaitų faktūrų originalus prašyti kompensuoti jų oficialios veiklos vykdymo laikotarpiu patirtas kelionės taksi, automobilio nuomos, viešbučio ir kitas susijusias išlaidas, neviršijant 1 dalyje nustatytos didžiausios metinės sumos. Ši teisė taip pat taikoma vieną dieną iki oficialios veiklos pradžios ir vieną dieną po jos pabaigos.

3.   Kai Parlamento narys vyksta į vieną iš Parlamento darbo vietų tą savaitę, kai nevyksta jokia oficiali Europos Parlamento veikla, papildomos kelionės išlaidų kompensavimas turi apsiriboti tik kelionės išlaidomis, įskaitant kelionės taksi išlaidas, laikantis 2011 m. lapkričio 30 d. Biuro sprendime dėl Parlamento narių vykimo į Europos Parlamento darbo vietas taisyklėse nustatytų ribų, ir viešbučio išlaidas.

4.   Prie prašymų kompensuoti išlaidas už keliones, kai vykstama dalyvauti veikloje Parlamento nario ar Europos Parlamento frakcijos kvietimu, taip pat turi būti pridedami kiti patvirtinamieji dokumentai, įrodantys, kad kelionė buvo susijusi su Parlamento nario įgaliojimų vykdymu.

5.   Parlamento nariai gali įprastą ir papildomą keliones sujungti į vieną.

Jungtinės kelionės išvykimo ir atvykimo etapų išlaidos kompensuojamos pagal 10 straipsnio 1 dalies a punktą neviršijant didžiausios sumos, kurią Parlamento narys būtų sumokėjęs, jei būtų vykęs į savo gyvenamąją vietą arba iš jos tiesiausiu (t. y. trumpiausiu) maršrutu. Patirtos papildomos išlaidos dengiamos iš Parlamento nario papildomų kelionių išmokos, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje.

6.   Parlamento nariai gali derinti papildomą kelionę su neoficialia papildoma veikla, jei dėl to nepadidėja kompensuotinų kelionės ir gyvenimo išlaidų suma.

7.   Veikla, dėl kurios vykstama į papildomą kelionę, nesuteikia teisės gauti kitokios formos viešo ar privataus patirtų išlaidų kompensavimo.

8.   Didžiausia kompensuojama metinė kelionės išlaidų, kurias faktiškai patyrė komitetų arba pakomitečių pirmininkai, vykdami į konferenciją ar renginį Europos Sąjungai aktualiais klausimais, patenkančiais į jų komitetų ar pakomitečių veiklos sritį ir turinčius parlamentinį aspektą, suma yra 4 886 EUR. Norint dalyvauti tokiuose renginiuose, būtina gauti išankstinį Parlamento Pirmininko leidimą, kuris išduodamas patikrinus, ar yra lėšų atsižvelgiant į pirmiau nurodytą didžiausią sumą.

Komiteto ar pakomitečio pirmininkas gali raštu leisti vienam iš savo pavaduotojų arba, jei tai neįmanoma, vienam iš komiteto ar pakomitečio narių atstovauti jam tokioje konferencijoje ar renginyje.

Tų išlaidų kompensavimui taikomos tos pačios sąlygos, kurios taikomos papildomos kelionės išlaidų kompensavimui.

23 straipsnis

Kelionės valstybėje narėje, kurioje Parlamento narys išrinktas, išlaidos

1.   Kelionės valstybėje narėje, kurioje Parlamento narys išrinktas, išlaidos, nurodytos 10 straipsnio 1 dalies c punkte, gali būti kompensuojamos per vienus kalendorinius metus tik:

a)

už 24 keliones (į abi puses) lėktuvu, traukiniu ar laivu;

negali būti kompensuojamos Parlamento narių išlaidos už daugiau kaip dvi keliones į atokiausius regionus, priklausančius valstybei narei, kurioje jie išrinkti, išskyrus atvejus, kai ten yra Parlamento narių gyvenamoji vieta, kaip apibrėžta 17 straipsnio 2 dalyje;

negali būti kompensuojamos Parlamento narių išlaidos už daugiau kaip dvi keliones į Sąjungos asocijuotąsias užjūrio šalis ir teritorijas, palaikančias ypatingus santykius su valstybe nare, kurioje jie išrinkti;

b)

keliaujant automobiliu – už bendrą atstumą, ne ilgesnį kaip:

26 000 km Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Suomijoje ir Švedijoje išrinktiems Parlamento nariams,

20 000 km Bulgarijoje, Čekijoje, Airijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Portugalijoje ir Slovakijoje išrinktiems Parlamento nariams,

14 000 km Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Kroatijoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Maltoje, Nyderlanduose ir Slovėnijoje išrinktiems Parlamento nariams.

2.   Parlamento nario, išnaudojusio 1 dalies a punkte nustatytą kelionės išlaidų lėktuvu, traukiniu ar laivu normą, rašytiniu prašymu 1 dalies b punkte nurodyta kelionės automobiliu išmoka gali būti konvertuota į kelionės lėktuvu, traukiniu ar laivu išmoką, kelionę į vieną pusę prilyginant 2 procentams kilometrais išreikšto ilgiausio leidžiamo atstumo, nustatyto valstybei narei, kurioje atitinkamas Parlamento narys išrinktas.

3.   Automobilių stovėjimo ir kelionės išlaidos, patiriamos miesto vietovėje naudojantis viešuoju transportu (įskaitant taksi), kompensuojamos remiantis atitinkamos rūšies transportui, kuriuo buvo naudojamasi, įprastais patvirtinamaisiais dokumentais. Už keliones taksi kompensuojama suma dalijama iš sumos, mokėtinos už kilometrą kelionių automobiliu atvejais, o rezultatas atimamas iš kilometrais išreikšto atstumo, kaip nurodyta 1 dalies b punkte.

4.   Jei Parlamento narys, kurio gyvenamoji vieta, kaip apibrėžta 17 straipsnio 2 dalyje, yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jis išrinktas, vykdydamas Parlamento nario įgaliojimus vyksta iš tos gyvenamosios vietos į valstybę narę, kurioje jis buvo išrinktas, arba atvirkščiai, šio straipsnio 1 dalies a ir b punktų tikslais laikoma, kad kelionės vyksta valstybėje narėje, kurioje narys buvo išrinktas.

2 skirsnis

Gyvenimo išlaidų kompensavimas

24 straipsnis

Dienpinigiai

1.   Parlamento nariai turi teisę gauti dienpinigius už kiekvieną buvimo dieną:

a)

darbo arba posėdžio vietoje, kai jų dalyvavimas tinkamai patvirtinamas pagal 12 straipsnį, išskyrus dalyvavimą, kai vykstama į keliones, kurioms taikomos papildomos kelionės išlaidų kompensavimo nuostatos, ir į keliones valstybėje narėje, kurioje Parlamento nariai išrinkti;

b)

nacionalinio parlamento komiteto ar kito organo posėdyje, rengiamame ne Parlamento narių gyvenamojoje vietoje, kai pateikiamas oficialus kvietimas ir oficialus posėdžio, kuriame Parlamento nariai dalyvavo, protokolas, kuriame nurodoma apie jų dalyvavimą ir posėdžio trukmė.

Parlamento išorės veiklai skirtomis savaitėmis Parlamento nariai turi teisę gauti dienpinigius ne daugiau kaip už tris dienas, išskyrus atvejus, kai dienpinigiai mokami pagal šios dalies a ir b punktus, taip pat konkrečiais atvejais, kaip 2009 m. spalio 19 d. yra nusprendęs Biuras.

2.   1 dalyje nurodyto buvimo Sąjungos teritorijoje atveju Parlamento nariui skiriama 350 EUR dydžio fiksuotosios sumos išmoka.

3.   1 dalyje nurodyto buvimo ne Sąjungos teritorijoje atveju Parlamento nariui:

a)

skiriama fiksuotosios sumos išmoka, lygi pusei 2 dalyje numatytos sumos, už laikotarpį nuo paskutinio patogaus skrydžio prieš posėdį išvykimo laiko iki pirmo patogaus skrydžio po posėdžio atvykimo laiko arba prireikus – nuo specialaus Parlamento užsakomojo skrydžio išvykimo ir atvykimo laiko; tos išmokos apskaičiavimo tikslais ilgesni nei 12 valandų laikotarpiai skaičiuojami kaip visa diena, o ilgesni nei 6 valandų, tačiau trumpesni nei 12 valandų laikotarpiai skaičiuojami kaip pusė dienos;

b)

pateikus sąskaitų faktūrų originalus kompensuojamos posėdžio vietoje pagrįstai patirtos apgyvendinimo išlaidos;

c)

pateikus patvirtinamuosius dokumentus kompensuojami mokesčiai už vizas ir su tuo susijusios išlaidos;

d)

tinkamai pagrįstomis išimtinėmis aplinkybėmis kompensuojamos kelionės metu pagrįstai patirtos gyvenimo išlaidos.

4.   Kai pagrindinė kelionė vyksta tą pačią dieną, mokama pusė dienpinigių sumos, jei Parlamento narys darbo vietoje būna trumpiau nei šešias valandas.

3 skirsnis

Bendrosios nuostatos

25 straipsnis

Pagalba Parlamento nariams Parlamento ar frakcijos finansuojamų kelionių metu

1.   Parlamento narys, kuris Parlamento ar frakcijos finansuojamos kelionės metu suserga sunkia liga, patiria nelaimingą atsitikimą arba kuriam nenumatytos aplinkybės sutrukdo tinkamai tęsti kelionę, turi teisę gauti Parlamento pagalbą. Ta pagalba apima repatriacijos organizavimą ir atsakomybės prisiėmimą dėl su tuo susijusių išlaidų apmokėjimo. Parlamento narys arba prireikus jo atstovas gali prašyti organizuoti repatriaciją į vieną iš Parlamento darbo vietų arba nario gyvenamąją vietą.

2.   Jei Parlamento ar frakcijos finansuojamos kelionės metu Parlamento narys miršta, taip pat kompensuojamos būtinos mirusiojo transportavimo į gyvenamąją vietą išlaidos.

3.   Parlamentas apsidraudžia, kad įvykdytų savo įsipareigojimus dėl pagalbos. 1 ir 2 dalyse nurodytos Parlamento narių teisės įgyvendinamos laikantis draudimo sutartyje nustatytų sąlygų.

4.   Draudimo sutartis apima, inter alia, išlaidas, susijusias su šia pagalba:

pagalba sunkiai susirgus, įvykus nelaimingam atsitikimui ar mirus Parlamento nariui,

pagalba ir pirmalaike kelione atgal įvykus gaivalinei nelaimei ar dideliems viešosios tvarkos pažeidimams, sunkiai susirgus, įvykus nelaimingam atsitikimui ar mirus Parlamento nario šeimos nariui,

logistine ir administracine pagalba dokumentų praradimo arba vagystės atveju,

pagalba Parlamento nariui prieš jį pradėto teismo proceso atveju,

papildomu gyvybės ir netekto darbingumo draudimu (nesumokėtu likučiu).

26 straipsnis

Pagalba negalią turintiems Parlamento nariams

Generalinio sekretoriaus siūlymu kvestoriai, gavę Parlamento Medicinos tarnybos nuomonę, gali leisti Parlamentui kompensuoti kai kurias būtinas išlaidas, susijusias su pagalbos negalią turintiems Parlamento nariams teikimu, kad jie galėtų vykdyti savo įgaliojimus. Parlamento Medicinos tarnyba reguliariai įvertina ir patvirtina neįgalumo lygį ir siūlomos pagalbos būtinumą ir pagrįstumą. Kvestorių leidime nurodoma pagalbos teikimo tvarka ir leidimo galiojimo trukmė.

27 straipsnis

Nedalyvavimas posėdžiuose

24 straipsnyje numatyta dienpinigių suma sumažinama 50 proc. už kiekvieną dieną, kurią Parlamento narys nedalyvavo daugiau nei pusėje vardinių balsavimų, vykstančių bet kurią mėnesinės sesijos dieną, išskyrus vardinius balsavimus dėl Parlamento darbotvarkės tvirtinimo. Šio straipsnio taikymo tikslais tuo atveju, jei pusė visų vardinių balsavimų nėra sveikasis skaičius, jis suapvalinamas iki artimiausio mažesnio sveikojo skaičiaus.

28 straipsnis

Pagal Darbo tvarkos taisykles priimtų priemonių įgyvendinimas

1.   Parlamento nariai, kurie pagal Darbo tvarkos taisyklių 175 straipsnį buvo pašalinti iš plenarinių posėdžių salės, šio pašalinimo laikotarpiu praranda teisę į dienpinigius, numatytus šių Įgyvendinimo taisyklių 24 straipsnyje.

2.   Parlamento nariai praranda teisę į šių Įgyvendinimo taisyklių 24 straipsnyje numatytus dienpinigius, kai Parlamento Pirmininkas priima tokį sprendimą pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių 176 straipsnį.

5 skyrius

Asmeninio personalo teikiama pagalba

29 straipsnis

Parlamento nario išlaidų padėjėjų paslaugoms kompensavimas

1.   Parlamento nariai turi teisę naudotis savo nuožiūra pasirinkto asmeninio personalo paslaugomis. Parlamentas kompensuoja faktiškai patirtas išlaidas, kurios visos yra susijusios tik su vieno ar kelių padėjėjų įdarbinimu arba naudojimusi paslaugų teikėjų paslaugomis pagal šias Įgyvendinimo taisykles ir laikydamasis Biuro nustatytų sąlygų.

2.   Kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios yra susijusios su būtina ir tiesiogiai su Parlamento nario įgaliojimų vykdymu susijusia pagalba. Išlaidos, susijusios su privačiu Parlamento nario gyvenimu, nekompensuojamos jokiais atvejais.

3.   Išlaidos kompensuojamos už visą Parlamento nario įgaliojimų laiką. Išlaidos gali būti kompensuojamos tik tuo atveju, jei jos patirtos ne anksčiau kaip:

a)

likus trisdešimt dienų iki prašymo dėl naujų sutarčių registravimo ar sutarties keitimo pateikimo dienos, kai būtina pateikti sutartį arba jos pakeitimus, dėl kurių susidaro išlaidų, arba

b)

visais kitais atvejais – likus devyniasdešimt dienų iki prašymo dėl kompensavimo pateikimo dienos, kaip numatyta šiame skyriuje.

4.   Nuo 2023 m. liepos 1 d. didžiausia mėnesio suma, skiriama 30 straipsnyje nurodyto viso asmeninio personalo išlaidoms kompensuoti, yra 28 696 EUR.

5.   Jei Parlamento nario įgaliojimų laikas prasideda ne pirmą mėnesio dieną arba baigiasi ne paskutinę mėnesio dieną, to mėnesio Parlamento nario išlaidų padėjėjų paslaugoms kompensacijos suma apskaičiuojama proporcingai.

6.   Bet kokia nepanaudota 4 dalyje nurodytos mėnesio sumos dalis, kuri buvo sukaupta finansinių metų pabaigoje, perkeliama į kitus finansinius metus, neviršijant toje dalyje nurodytos didžiausios mėnesio sumos.

30 straipsnis

Bendrieji principai

1.   Parlamento nariai gali naudotis paslaugomis:

a)

akredituotų Parlamento narių padėjėjų, t. y. Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 5a straipsnyje nurodytų fizinių asmenų, gyvenančių vietoje, kurioje jie dirba, kaip numatyta Tarnybos nuostatų 20 straipsnyje, kad galėtų tiesiogiai padėti Parlamento nariams Europos Parlamento patalpose, esančiose vienoje iš trijų jo darbo vietų, ir

b)

vietinių padėjėjų, t. y. fizinių asmenų, padedančių Parlamento nariams valstybėje narėje, kurioje jie išrinkti, ir pagal taikytiną nacionalinę teisę bei šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis sudariusių su Parlamento nariais darbo arba paslaugų teikimo sutartis.

2.   Du ar keli Parlamento nariai gali sudaryti grupę, kad galėtų įdarbinti vieną ar kelis 1 dalyje nurodytus padėjėjus arba vieną ar kelis stažuotojus arba naudotis jo (jų) paslaugomis, jei jie tai padaro raštu ir naudodami kompetentingo leidimus suteikiančio pareigūno patvirtintą tipinį susitarimą. Tokiais atvejais atitinkami Parlamento nariai iš savo grupės paskiria vieną ar kelis Parlamento narius, įgaliotus grupės vardu pasirašyti sutartis arba pateikti prašymą dėl įdarbinimo. Grupės pavadinime negali būti jokios nuorodos į politinę partiją, fondą ar judėjimą.

Parlamento nariai atitinkamai Parlamento tarnybai pateikia rašytinį pareiškimą, kuriame nustatomos atitinkamos dalys, išskaičiuotinos iš 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sumos. Didžiausia bet kuriam Parlamento nariui tenkanti dalis grupėje negali būti didesnė nei 80 proc.

Apskaičiuojant kiekvienam Parlamento nariui tenkančių sutarčių skaičių, kiekvienas Parlamento narių grupės įdarbintas padėjėjas ar stažuotojas priskiriamas atsakingo Parlamento nario nurodytam vienam iš grupę sudarančių Parlamento narių.

3.   Akredituotiems Parlamento narių padėjėjams 32–40 straipsniai netaikomi.

4.   Taip pat gali būti kompensuojamos su susitarimais dėl stažuotės susijusios išlaidos, nustatytos laikantis Biuro nustatytų sąlygų.

5.   Parlamento nariai taip pat gali pasitelkti valstybėje narėje gyvenančius fizinius asmenis arba joje įsisteigusius juridinius asmenis, kurie jiems teiktų specializuotas ir aiškiai nustatytas paslaugas ir su kuriais jie būtų sudarę paslaugų teikimo sutartį pagal taikytiną nacionalinę teisę ir laikantis šiame skyriuje nustatytų sąlygų. Tie paslaugų teikėjai turi turėti atitinkamoms paslaugoms teikti reikiamą kvalifikaciją arba patirtį.

Juridiniai asmenys, teikiantys paslaugas, kurių kaina viršija 60 000 EUR su PVM, turi būti įsisteigę valstybėje narėje ir su Parlamento nariu sudarytos sutarties įsigaliojimo dieną turi būti atitinkamoje srityje vykdę veiklą ne trumpiau kaip vienus metus.

Paslaugų teikėjas atrenkamas rengiant viešųjų pirkimų procedūrą, išskyrus pagal 1 dalies b punktą vietinių padėjėjų teikiamas paslaugas, kai jų kaina viršija 60 000 EUR su PVM. Ta sutarties vertės riba taikoma sudedant visas sumas, jeigu su tuo pačiu paslaugų teikėju sudaromos kelios sutartys dėl panašių paslaugų. Viešųjų pirkimų procedūroje turi dalyvauti ne mažiau kaip penki visiškai nepriklausomi kandidatai. Sprendimas dėl sutarties skyrimo gali būti priimamas tik jei buvo pateikta ne mažiau kaip trys tinkami pasiūlymai. Sutartis skiriama dalyviui, kurio pasiūlyme nurodytas geriausias kainos ir kokybės santykis.

6.   Teikiamos paslaugos negali apimti aprūpinimo darbuotojais paslaugų, išskyrus paslaugų teikėjų laikinųjų paslaugų teikimo atvejus, kai aprūpinimas darbuotojais yra paslaugų teikėjų profesinė veikla ir jie turi tinkamą leidimą verstis ta veikla pagal nacionalinę teisę.

Pagal 1 dalies b punktą teikiamoms paslaugoms teikti negali būti pasitelkiami subteikėjai. Pagal 5 dalį teikiamoms paslaugoms teikti subteikėjai gali būti pasitelkiami tik esant tinkamai pagrįstoms priežastims, apie tai informavus atitinkamą Parlamento tarnybą, ir bet kuriuo atveju ne didesnei kaip 20 proc. visos atitinkamos sutarties vertės daliai.

7.   Biuras tvirtina kompensuojamų Parlamento nario išlaidų padėjėjų paslaugoms sąrašą (9).

8.   Padėjėjų ir stažuotojų vardai ir pavardės, taip pat paslaugų teikėjų ir mokėjimų tarpininkų vardai ir pavardės arba įmonių pavadinimai visą jų sutarties galiojimo laikotarpį skelbiami Parlamento interneto svetainėje kartu su vieno ar kelių Parlamento narių, kuriems šie asmenys padeda, vardais ir pavardėmis.

Padėjėjai, stažuotojai, paslaugų teikėjai, mokėjimų tarpininkai ir atitinkamas Parlamento narys dėl tinkamai pagrįstų priežasčių, pvz., siekdami užtikrinti savo saugumą, arba dėl to, kad atitinkama sutartis, nors ir galioja, buvo sustabdyta arba nutraukta, gali raštu paprašyti generalinio sekretoriaus, kad jų vardas ir pavardė arba įmonės pavadinimas nebūtų skelbiami Parlamento interneto svetainėje. Generalinis sekretorius nusprendžia, ar tokį prašymą patenkinti. Apie tą sprendimą informuojami visi atitinkami asmenys.

9.   Neatsižvelgiant į padėjėjų darbo laiko grafiką, bet kuriuo konkrečiu laikotarpiu Parlamento nariui skirtų akredituotų Parlamento nario padėjėjų negali būti daugiau kaip keturi, o vietinių padėjėjų – dešimt. Išimtiniais atvejais ir ne ilgiau kaip vienam mėnesiui didžiausias akredituotų Parlamento nario padėjėjų skaičius gali būti padidintas iki penkių, kai tai būtina siekiant sudaryti palankesnes pereinamojo laikotarpio sąlygas tarp dviejų padėjėjų darbo sutarčių.

Akredituoti Parlamento nario padėjėjai, įdarbinti siekiant pagal Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų VII antraštinės dalies nuostatų įgyvendinimo taisyklių (10) 18 straipsnio 6 dalį pavaduoti dėl pateisinamų priežasčių nedirbantį akredituotą Parlamento nario padėjėją, neįtraukiami į didžiausią šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytą skaičių.

10.   Pateikdami nurodymus dėl savo akredituotų padėjėjų skyrimo į atitinkamo lygio pareigas, Parlamento nariai turėtų atsižvelgti į jų kvalifikaciją ir patirtį, užduotis, kurios jiems bus pavedamos, karjeros galimybes ir poreikį užtikrinti patikimą finansų valdymą.

11.   Ne mažiau kaip 40 proc. šių Įgyvendinimo taisyklių 29 straipsnio 4 dalyje nustatytos sumos skiriama posėdžių išlaidoms, atsirandančioms pagal Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų VII antraštinę dalį, padengti. Todėl visos Parlamento nario išlaidos padėjėjų paslaugoms, kurios atsiranda ne pagal Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų VII antraštinę dalį, kartu sudėjus negali būti didesnės kaip 60 proc. šių Įgyvendinimo taisyklių 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sumos.

Be to, išlaidos, susijusios su 30 straipsnyje nurodytų paslaugų teikimu, negali būti didesnės kaip 20 proc. šiame straipsnyje numatytos sumos.

Tos didžiausios sumos apskaičiuojamos už kiekvienus finansinius metus sudedant 29 straipsnio 4 dalyje numatytų mėnesinių išmokų sumas ir prie tos sumos proporcingai pridedant į kitus finansinius metus pagal 29 straipsnio 6 dalį perkeltą nepanaudoto likučio dalį.

12.   Parlamentas kompensuoja fizinių asmenų, kuriuos Parlamento narys pasamdė kaip vietinius padėjėjus arba kurie teikia specializuotas paslaugas, išlaidas, skirtas darbo užmokesčiui neatskaičius mokesčių arba atlyginimui be PVM, neviršijant didžiausios per mėnesį kompensuojamos sumos. Tą didžiausią kompensuojamą sumą pagal 13 dalį nustato Biuras ir jis gali ją kasmet koreguoti. Taikytina didžiausia kompensuojama suma skelbiama Parlamento interneto svetainėje.

13.   Didžiausia kompensuojama suma yra tris su puse karto didesnė už orientacinę sumą. Orientacinė suma lygi vienai dvyliktajai Eurostato paskelbtos valstybės narės, kurioje atitinkamas Parlamento narys išrinktas, visą darbo laiką dirbančių asmenų vidutinio metinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių sumos.

Vis dėlto, tokiu būdu apskaičiuota didžiausia kompensuojama suma negali būti mažesnė už 6 lygio akredituoto Parlamento nario padėjėjo bazinį atlyginimą arba didesnė už 19 lygio akredituoto Parlamento nario padėjėjo bazinį atlyginimą.

Premijos kompensuojamos tik neviršijant pirmiau nurodytos didžiausios kompensuojamos sumos, skaičiuojamos metams, ir negali viršyti vienos šeštosios padėjėjo vidutinio metinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių sumos.

Didžiausia kompensuojama suma proporcingai sumažinama, jeigu vietinis padėjėjas dirba ne visą darbo laiką arba ne visą mėnesį.

14.   Vietinio padėjėjo, kurio pagrindinės funkcijos yra administracinė parama ir sekretoriaus pareigos, bet kuriam taip pat tenka rengti tekstus bei teikti patarimus, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių neviršija 60 proc. pagal 13 dalį Biuro nustatytos didžiausios per mėnesį kompensuojamos sumos.

Vietinio padėjėjo, kurio pagrindinės funkcijos yra rengti tekstus ir teikti patarimus, bet kuriam taip pat tenka atlikti administracinės paramos ir sekretoriaus funkcijas, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių neviršija 70 proc. pagal 13 dalį Biuro nustatytos didžiausios per mėnesį kompensuojamos sumos, išskyrus atvejus, kai vietinis padėjėjas turi diplomą, patvirtinantį, kad jis sėkmingai baigė bent trejų metų universitetines studijas, arba turi lygiaverčio lygio profesinę patirtį.

15.   Parlamentas kompensuoja vietinių padėjėjų kelionės išlaidas, kurias jie faktiškai patyrė Parlamento nario prašymu vykdami į nereguliarią tarnybinę kelionę, susijusią su jų pareigų vykdymu. Laikoma, kad tarnybinės kelionės, susijusios su Parlamento plenarinėmis sesijomis, yra nereguliarios.

Tokios išlaidos kompensuojamos pateikus patvirtinamuosius dokumentus.

Turi būti pasirenkamos ekonomiškiausios ir veiksmingiausios transporto priemonės ir apgyvendinimo formos, atsižvelgiant į jų pasiūlą ir prieinamumą tuo metu. Lėktuvu ar traukiniu keliaujama atitinkamai ekonomine arba antrąja klase. Turi būti apsigyvenama standartiniame kambaryje. Naudotis taksi paslaugomis galima tik išimtiniais atvejais ir trumpiems atstumams, jei nėra jokio viešojo transporto.

Kompensacijos suma negali viršyti taikytinuose nacionalinės teisės aktuose numatytos minimalios sumos, o apgyvendinimo išlaidų atveju – Parlamento pareigūnams ir kitiems tarnautojams taikomos didžiausios kompensuojamos sumos.

31 straipsnis

Finansinės pasekmės esant nustatytam priekabiavimo prie akredituoto Parlamento nario padėjėjo atvejui

Jei, pasibaigus skundo dėl priekabiavimo nagrinėjimo vidaus procedūrai, kurios metu buvo išklausytos abi šalys, Parlamento Pirmininkas nustato, kad Parlamento narys yra kaltas dėl psichologinio arba seksualinio priekabiavimo prie akredituoto Parlamento nario padėjėjo, Parlamentas, nukrypdamas nuo 29 straipsnio, iš to Parlamento nario išlaidų padėjėjų paslaugoms kompensacijos išskaičiuoja visų pagal to akredituoto padėjėjo sutartį numatytų Parlamento nario finansinių įsipareigojimų, visų pirma padėjėjo atlyginimo, sumas, o Parlamento narys netenka teisės toliau naudotis to padėjėjo paslaugomis.

32 straipsnis

Mokėjimų tarpininkai

1.   Visas Parlamento nario ar Parlamento narių grupės sudaromas darbo ir paslaugų teikimo sutartis, taip pat susitarimus dėl stažuotės su stažuotojais, dirbančiais valstybėje narėje, kurioje Parlamento narys išrinktas, turi tvarkyti mokėjimų tarpininkai, įsisteigę bet kurioje valstybėje narėje.

2.   Mokėjimų tarpininko paslaugas teikia fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi teisę bet kurioje valstybėje narėje verstis profesine veikla, susijusia su darbo arba paslaugų teikimo sutarčių mokesčių ir socialinės saugos klausimais pagal nacionalinę teisę.

Mokėjimų tarpininko paslaugas teikiantis fizinis arba juridinis asmuo negali būti patekęs į kurią nors iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (11) (toliau – Finansinis reglamentas) 136 straipsnio 1 dalyje nurodytų situacijų, dėl kurių draudžiama dalyvauti procedūroje.

Mokėjimų tarpininkai naudojasi profesionalia kompiuterizuota darbo užmokesčio apskaitos sistema.

3.   Parlamento narys sudaro atskirą sutartį su savo nuožiūra pasirinktu mokėjimų tarpininku, atitinkančiu 2 dalyje nurodytas sąlygas.

Išlaidos, patirtos už mokėjimų tarpininkų paslaugas pagal šio straipsnio 1 dalį, dengiamos iš 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sumos ir joms netaikoma 30 straipsnio 11 dalies antroje pastraipoje išlaidoms už paslaugas nustatyta riba.

Mokėjimų tarpininkams mokamas atlyginimas be PVM negali būti didesnis kaip 4 proc. 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sumos.

Didžiausia mokėjimų tarpininkams mokamo atlyginimo suma peržiūrima taikant kaupimo principą per kalendorinius metus, proporcingai jų sutarties galiojimo laikotarpiui.

4.   Parlamento nario ir mokėjimų tarpininko sutartis sudaroma remiantis kompetentingo leidimus suteikiančio pareigūno patvirtinta tipine sutartimi.

Bet kokia nauja tipinės sutarties versija yra privaloma po to, kai apie ją pranešama Parlamento nariams. Ji netaikoma atgaline data esamoms sutartims.

Laikantis šio skyriaus nuostatų, tipinėje sutartyje nustatomos mokėjimo sąlygos pagal 1 dalyje nurodytas sutartis, mokėjimų tarpininko atlygis ir atsakomybė.

33 straipsnis

Su asmeniniu personalu sudarytų sutarčių tvarkymo tvarka

1.   Mokėjimų tarpininkas užtikrina, kad tinkamai taikomi nacionalinės ir Sąjungos teisės aktai, ypač socialinio draudimo ir mokestinių prievolių, susijusių su jo administruojamomis sutartimis, klausimais.

2.   Atlyginimas mokėjimų tarpininkui mokamas pateikus atitinkamas sąskaitas faktūras.

3.   Parlamento nariai pateikia mokėjimų tarpininkui visus dokumentus ir informaciją, kurių jam reikia, kad būtų užtikrintas jam patikėtų sutarčių teisėtumas ir tinkamas administravimas, visų pirma 34 straipsnio 2 dalyje, 35 straipsnio 1 dalies a punkte, 38 straipsnyje, 39 straipsnio 1 dalies a punkte ir 40 straipsnyje nurodytą informaciją ir dokumentus.

4.   Parlamentas sumoka mokėjimų tarpininkui pagal jam patikėtas sutartis, įskaitant susitarimus dėl stažuotės, mokėtinas sumas, kai jis pateikia reikiamus patvirtinamuosius dokumentus.

5.   Pagal darbo sutartį arba susitarimą dėl stažuotės Parlamentas mokėjimų tarpininkui moka avansus, susijusius su patirtomis atlyginimo, socialinio draudimo įmokų ir mokesčių išlaidomis.

Už tokių avansų įforminimą atsako Parlamento nariai ir jų mokėjimų tarpininkai; avansai įforminami vadovaujantis šiomis Įgyvendinimo taisyklėmis ir taikytinais nacionalinės teisės aktais.

34 straipsnis

Prašymas kompensuoti Parlamento nario išlaidas padėjėjo paslaugoms

1.   Pagal 30 straipsnio 1 dalies b punktą ir 2, 4 ir 5 dalis prašymus kompensuoti Parlamento nario išlaidas padėjėjo paslaugoms, kuriuose nurodomi gavėjai ir mokėtinos sumos, atsakingai Parlamento tarnybai turi pateikti Parlamento narys arba jo mokėjimų tarpininkas, o prašymus turi pasirašyti visi atitinkami Parlamento nariai ir mokėjimų tarpininkai. Darbo sutarties atveju kartu su prašymu pateikiami 35 straipsnyje nurodyti, o paslaugų teikimo sutarties atveju – 39 straipsnyje nurodyti patvirtinamieji dokumentai.

2.   Parlamento nariai nedelsdami praneša savo mokėjimų tarpininkams ir atitinkamai Parlamento tarnybai apie bet kokius sutartinių santykių ir nurodymų dėl mokėjimų pakeitimus ir nurodo sutarties pakeitimus.

Mokėjimų tarpininkai nedelsdami ir nelaukdami sąskaitų įforminimo perduoda atsakingai Parlamento tarnybai šią informaciją ir atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus.

35 straipsnis

Dokumentai, kurie pateikiami, kai sudaryta darbo sutartis

Prašymuose kompensuoti išlaidas, susijusias su darbo sutartimi, pateikiama:

a)

darbo sutarties, kurią Parlamento narys sudarė su vietiniu padėjėju, originalas;

b)

išsamus pareigybės aprašymas ir tikslus vietos, kurioje bus vykdomos pareigos, adresas;

c)

išsami išklotinė, kurioje nurodomas darbo užmokestis, darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokos ir kitos išlaidos, kurias numatoma sumokėti ar kompensuoti atitinkamais kalendoriniais metais ir baigus galioti sutarčiai, ir kurioje atsižvelgiama į nacionalinės teisės nuostatas, įskaitant minimalųjį darbo užmokestį ir sutartines prievoles reglamentuojančias nuostatas, taip pat visas komandiruočių išlaidų kompensacijas;

d)

patvirtinta galiojančio vietinio padėjėjo tapatybės dokumento kopija;

e)

įprastinę vietinio padėjėjo gyvenamąją vietą patvirtinantis dokumentas;

f)

vietinio padėjėjo kvalifikaciją ir profesinę patirtį patvirtinantis dokumentas ir

g)

visų toliau nurodytų rūšių atlyginamos ar neatlyginamos su darbu nesusijusios veiklos, kurią vykdo vietinis padėjėjas, sąrašas: profesinė veikla, politinės pareigos, studijos po vidurinės mokyklos baigimo, ilgiau nei vieną mėnesį trunkantys kvalifikacijos tobulinimo kursai, stažuotės ir veikla politinėje partijoje, fonde, judėjime ar parlamentinėje frakcijoje; kartu su tuo sąrašu turi būti pateikiama:

i)

padėjėjo pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad savo darbo sutarties galiojimo laikotarpiu jis nevykdys jokios tiesioginės ar netiesioginės veiklos (net ir tokios, už kurią jam nebūtų mokamas atlyginimas), jeigu ta veikla yra tokio pobūdžio, kad gali kliudyti padėjėjui atlikti savo, kaip padėjėjo, pareigas arba dėl jos gali kilti interesų konfliktas, ir

ii)

Parlamento nario pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad jis yra susipažinęs su veiklos, nesusijusios su padėjėjo darbu, rūšių sąrašu, ir patvirtinama, kad ši veikla nekliudo padėjėjui atlikti savo, kaip padėjėjo, pareigas arba dėl jos nekyla interesų konflikto.

36 straipsnis

Sąskaitų įforminimas

1.   Visų pirma siekiant, kad padaryti avansiniai mokėjimai būtų įforminti, mokėjimų tarpininkai ne vėliau kaip metų, einančių po atitinkamų finansinių metų, kovo 31 d., pateikia atitinkamai Parlamento tarnybai išlaidų suvestines, kuriose nurodytos išlaidos, patirtos mokant kiekvieno įdarbinto vietinio padėjėjo ir kiekvieno stažuotojo, dirbančio valstybėje narėje, kurioje Parlamento narys išrinktas, atlyginimą, mokesčius, darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas ir kitas kompensuotinas išlaidas. Be to, jie pateikia įrodymą, kad konkretus vietinis padėjėjas priklauso socialinio draudimo sistemai, nurodo, kad Parlamento narys yra darbdavys, ir pateikia draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe liudijimą, jeigu toks draudimas privalomas pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus, ir metinę pajamų ataskaitą. Jie taip pat patvirtina, kad įvykdytos visos pagal taikytiną nacionalinę teisę nustatytos pareigos, ir, atitinkamai Parlamento tarnybai paprašius, pateikia visus ataskaitiniu laikotarpiu išduotus darbo užmokesčio lapelius, taip pat atlyginimo, draudimo įmokų ir mokesčių sumokėjimo įrodymą.

Jeigu nutraukiama mokėjimų tarpininko ir Parlamento nario sutartis ir baigiasi Parlamento nario įgaliojimų vykdymo laikotarpis, tos prievolės turi būti įvykdytos ne vėliau kaip per tris mėnesius.

Pirmoje pastraipoje nurodytos išklotinės rengiamos vadovaujantis Parlamento nustatytomis specifikacijomis.

2.   Jei 1 dalyje nurodytos išklotinės nepateikiamos per nustatytą terminą, laikoma, kad visi atitinkami mokėjimai nebuvo atlikti tvarkingai. Patikrinusi 1 dalyje nurodytas suvestines arba tuo atveju, kai jos nepateiktos, atitinkama Parlamento tarnyba nusiunčia mokėjimų tarpininkams pranešimą, kuriame konstatuojama, ar mokėjimai atlikti tvarkingai ar ne, ir prireikus nurodoma, kokius trūkstamus dokumentus būtina pateikti, o to pranešimo kopiją – Parlamento nariui.

Tais atvejais, kai šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytame pranešime konstatuojama, kad mokėjimai nebuvo atlikti tvarkingai, jiems įforminti reikalingi dokumentai turi būti pateikti atitinkamai Parlamento tarnybai per vieną mėnesį nuo pranešimo dienos. Tais atvejais, kai per tą laikotarpį tie dokumentai nepateikiami, Parlamentas atitinkamai taiko 71 straipsnį, 72 straipsnį arba juos abu.

37 straipsnis

Su vietinių padėjėjų sutartimis susijusios pareigos

1.   Mokėjimų tarpininkai pagal taikytiną nacionalinę teisę nustatytu laikotarpiu ir ne mažiau kaip penkerius metus nuo atitinkamos Parlamento kadencijos pabaigos privalo saugoti atlyginimo lapelių registracijos žurnalą, kuriame fiksuojamos visos išmokėtos darbo užmokesčio sumos ir, kai taikoma, išskaityti mokesčiai ir darbdavio bei darbuotojo socialinio draudimo įmokos.

Nedarant poveikio pirmai pastraipai, pasibaigus mokėjimų tarpininko sutarčiai, Parlamento nariui ir jo pasirinktam kvalifikuotam specialistui nedelsiant nusiunčiamos visų darbo užmokesčio apskaitos dokumentų patvirtintos kopijos.

2.   Padėjėjai nesiima jokių veiksmų, kurie sukeltų Parlamento nario, kuriam jie padeda, ir Parlamento interesų konfliktą. Jie nedelsdami informuoja atitinkamą Parlamento narį apie ketinimą užsiimti kokia nors atlyginama ar neatlyginama su jų darbu nesusijusia veikla arba kandidatuoti rinkimuose.

Jų gyvenamoji vieta turi būti nuo darbo vietos tokiu atstumu, kuris yra suderinamas su tinkamu jų pareigų atlikimu.

3.   Parlamento narys nedelsdamas informuoja atitinkamą Parlamento tarnybą apie visus darbo sąlygų pasikeitimus, kurie turi poveikio Parlamento nario išlaidoms padėjėjų paslaugoms, ir apie padėjėjų planus užsiimti su jų darbu nesusijusia veikla, išskyrus veiklą, apie kurią jau pranešta pagal 35 straipsnio g punktą, arba kandidatuoti rinkimuose. Parlamento narys privalo užtikrinti, kad su darbu nesusijusi veikla ir kandidatavimas rinkimuose nekliudytų padėjėjams atlikti savo pareigų ir neprieštarautų Sąjungos finansiniams interesams, imdamasis atitinkamų priemonių, kurios gali apimti padėjėjo darbo laiko pritaikymą arba galimybę padėjėjui išeiti kasmetinių ar nemokamų atostogų. Atitinkama Parlamento tarnyba gali pareikalauti pateikti priemonių, kurių tuo tikslu imtasi dėl atitinkamų padėjėjų, įrodymų.

4.   Kandidatuoti rinkimuose ketinantys vietiniai padėjėjai privalo laikytis nacionalinės teisės aktų dėl rinkimų kampanijų. Jeigu jie išrenkami, su jais susijusių išlaidų kompensacijos nebemokamos, išskyrus atvejus, kai jie gali pateikti įrodymų, kad jiems suteikti įgaliojimai dera su jų, kaip Parlamento narių padėjėjų, pareigų atlikimu.

5.   Į Parlamento narių ir padėjėjų sudarytas sutartis turi būti įtrauktos 2 ir 4 dalyse nustatytos sąlygos.

6.   Su darbo sutartimis, sudarytomis su vietiniais padėjėjais, susijusios patirtos išlaidos gali būti kompensuojamos, jei minimalus darbo laikas yra 5 valandos per savaitę, o bendras darbo laikas, įskaitant su darbu nesusijusiai veiklai skirtą laiką, neviršija 48 valandų per savaitę. Šios dalies tikslais į 35 straipsnyje nurodytą neatlyginamą veiklą atsižvelgiama tik tuo atveju, jei atsižvelgiant į atitinkamą atvejį, už šią veiklą paprastai atlyginama.

38 straipsnis

Darbo sutarties nutraukimo išlaidos

1.   Išlaidos, patirtos tais atvejais, kai nutraukiamos darbo sutartys, kurias Parlamento nariai sudarė su vietiniais padėjėjais, gali būti kompensuojamos, jeigu:

a)

jos yra privalomos pagal taikytiną nacionalinę darbo teisę, įskaitant kolektyvines sutartis, ir

b)

Parlamento nariai įvykdė teisės aktų nustatytas pareigas, susijusias su darbo sutarčių, sudarytų su savo vietiniais padėjėjais, nutraukimu, įskaitant pranešimo apie atleidimą iš darbo pateikimą likus pakankamai laiko iki jų įgaliojimų laiko pabaigos, išskyrus tuos atvejus, kai įgaliojimų laiko pabaigos negalima numatyti iš anksto.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išlaidos gali būti kompensuojamos neviršijant teisės aktuose nustatyto minimalaus dydžio ir 29 straipsnio 4 dalyje nustatytos didžiausios sumos.

3.   Dėl specialaus šalių susitarimo patirtos papildomos išlaidos, nenumatytos pagal teisės aktuose arba kolektyvinėse sutartyse nustatytas pareigas, gali būti kompensuojamos neviršijant 29 straipsnio 4 dalyje nustatytos didžiausios sumos, tik jei neviršijama suma, kuri yra lygi vietinio padėjėjo vieno mėnesio baziniam vidutiniam atlyginimui neatskaičius mokesčių per paskutinius darbo metus.

4.   3 dalis netaikoma, jei:

a)

atitinkamas vietinis padėjėjas Parlamento nariui dirbo trumpiau nei dvylika mėnesių;

b)

atitinkamas padėjėjas per du mėnesius nuo jo sutarties galiojimo pabaigos vėl pasamdomas Parlamento nario arba Parlamento narių grupės padėjėju.

5.   Jei pagal taikytinus nacionalinės darbo teisės aktus Parlamento nariai privalo padėjėjui mokėti sumą darbo sutarties nutraukimo išlaidoms padengti, kuri yra daugiau nei tris kartus didesnė už jo vieno mėnesio atlyginimą neatskaičius mokesčių, tokios išlaidos gali būti kompensuojamos pateikus tinkamai parengtus ir kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų patvirtintus dokumentus.

39 straipsnis

Dokumentai, kurie pateikiami, kai sudaryta paslaugų sutartis

1.   Išskyrus specializuotas paslaugas, kurių kaina neviršija 500 EUR su PVM, prašyme kompensuoti išlaidas, susijusias su paslaugų teikimo sutartimis, pateikiama:

a)

sutartis, kurią Parlamento narys sudarė su paslaugų teikėju ir kurioje aiškiai apibrėžtas paslaugų, kurios bus teikiamos, pobūdis;

b)

išskyrus paslaugų teikimo sutarčių, sudarytų su vietiniais padėjėjais, kai paslaugų vertė viršija 60 000 EUR su PVM, atvejus, pirkimo dokumentus, įskaitant:

skelbimą, kuriame aprašomi poreikiai ir reikalavimai, sutarties skyrimo kriterijai ir orientacinis tvarkaraštis,

konkurso dalyviams išsiųstus kvietimus arba bet kokias kitas naudotas informacijos skelbimo priemones,

gautus pasiūlymus ir

pagrindimą, kodėl pasirinktas atitinkamas konkurso dalyvis;

c)

jeigu paslaugų teikėjas yra juridinis asmuo, dokumento, patvirtinančio jo įrašymą į juridinių asmenų registrą, arba lygiaverčio dokumento, kuriame nurodyta įsisteigimo vieta ir data, kopija drauge su įsteigimo dokumentais arba, jeigu paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo, dokumentas, kuriame nurodyta jo įsisteigimo vietą, 35 straipsnio d–f punktuose išvardyti dokumentai, taip pat, išskyrus specializuotų paslaugų sutarčių atvejus, to straipsnio g punkte nurodytas dokumentas;

d)

jeigu paslaugų teikėjas yra juridinis asmuo, fizinių asmenų, dalyvaujančių teikiant paslaugas, sąrašas kartu su informacija apie jų išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją ir patirtį, susijusią su atitinkamų paslaugų teikimu, taip pat pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad nėra interesų konflikto, kaip apibrėžta 66 straipsnio 2 dalyje, ir kad nė vienas iš tų asmenų nėra padėjėjas, kaip apibrėžta 30 straipsnyje, arba bet kokios kitos 41 straipsnio d dalyje nurodytos kategorijos darbuotojas;

e)

Parlamento nario pasirašytas pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad subteikėjai paslaugoms teikti bus pasitelkiami tik esant tinkamai pagrįstoms priežastims, apie tai informavus atitinkamą Parlamento tarnybą, ir bet kuriuo atveju ne didesnei kaip 20 proc. visos sutarties vertės daliai, arba, jei paslaugų teikėjai yra vietiniai padėjėjai, Parlamento nario pasirašytas pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad paslaugoms teikti subteikėjai pasitelkiami nebus.

2.   Išlaidos suteiktoms paslaugoms kompensuojamos, kai Parlamento narys atitinkamai Parlamento tarnybai pateikia išsamią sąskaitą faktūrą, kurioje nurodomos paslaugų teikėjo faktiškai suteiktos paslaugos, ir su juo sudarytos sutarties kopiją. Prie sąskaitos faktūros pridedamas Parlamento nario patvirtinimas, kad paslauga faktiškai suteikta. Atitinkamai Parlamento tarnybai paprašius, Parlamento narys taip pat pateikia pagrindinius patvirtinamuosius dokumentus.

Jeigu paslaugoms iš dalies arba visiškai netaikomas PVM, atitinkama Parlamento tarnyba gali pareikalauti, kad mokėjimų tarpininkas patvirtintų, jog esama teisinio pagrindo netaikyti PVM.

40 straipsnis

Ypatingos išlaidos

Kai vietinis padėjėjas (-a), su kuriuo (-ia) sudaryta darbo sutartis, dėl motinystės atostogų arba dėl sunkios ligos nedirba ilgiau kaip tris mėnesius, be 29 straipsnio 4 dalyje nurodytos sumos papildomai gali būti kompensuojama ta dalis su jo (jos) pakeitimu nuo trečiojo jo (jos) nedarbo mėnesio susijusių išlaidų, kurių nepadengia pagal taikytiną valstybinio socialinio draudimo sistemą darbuotojui (-ai) mokamos išmokos. Mokėjimų tarpininkas atitinkamai Parlamento tarnybai pateikia Parlamento nario tinkamai pasirašytą prašymą kompensuoti tokias išlaidas.

41 straipsnis

Nekompensuojamos išlaidos

Sumos, mokamos pagal šį skyrių, negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai skirtos:

a)

finansuoti sutartims, sudarytoms su politinių tikslų siekiančia organizacija, tokia kaip politinė partija, fondas, judėjimas ar parlamentinė frakcija;

b)

padengti išlaidoms, kurios gali būti kompensuojamos mokant kitas šiose Įgyvendinimo taisyklėse arba kitose Parlamento darbo tvarkos taisyklių nuostatose numatytas išmokas;

c)

kompensuoti išlaidoms, susijusioms su paslaugų teikimo sutartimi, kai dėl to gali kilti interesų konfliktas, ypač tais atvejais, kai Parlamento narys arba vienas iš d punkte nurodytų asmenų:

yra bendrovės ar pelno siekiančios organizacijos, kuri veikia kaip jo paslaugų teikėja, vienintelis savininkas arba dalininkas,

yra bendrovės ar pelno siekiančios organizacijos, veikiančios kaip jo paslaugų teikėja, valdybos ar kito vykdomojo organo narys,

turi prieigą prie savo paslaugų teikėjo banko sąskaitos,

turi suinteresuotumą bet kokia finansine nauda, susijusia su savo paslaugų teikėjo veikla, arba ją gauna;

d)

finansuoti sutartims, pagal kurias įdarbinami Parlamento narių sutuoktiniai ar nuolatiniai santuokos neįregistravę partneriai arba jų tėvai, vaikai, broliai ar seserys arba pagal kurias naudojamasi jų paslaugomis, arba dėl kurių apskritai gali kilti interesų konfliktas, kaip apibrėžta 66 straipsnio 2 dalyje.

e)

padengti išlaidoms, susijusioms su sutartimis, sudarytomis su fiziniais asmenimis, įdarbintais kaip akredituoti Parlamento narių padėjėjai, tačiau negyvenančiais vietoje, kurioje jie dirba, kaip numatyta Tarnybos nuostatų 20 straipsnyje, kad galėtų tiesiogiai padėti Parlamento nariams Europos Parlamento patalpose, esančiose vienoje iš trijų jo darbo vietų.

6 skyrius

Aprūpinimas įranga ir priemonėmis

42 straipsnis

Galimybė naudotis vidaus paslaugomis ir aprūpinimas įranga bei priemonėmis

1.   Biuras nustato taisykles, reglamentuojančias Parlamento narių galimybę naudotis Parlamento teikiamomis vidaus paslaugomis ir jų aprūpinimą įranga bei priemonėmis, visų pirma:

naudojimąsi tarnybiniais automobiliais,

Parlamento narių biuro baldų skyrimą,

IT ir telekomunikacijų įrangos skyrimą,

raštinės reikmenų skyrimą,

Parlamento narių ir Parlamento frakcijų naudojimąsi patalpomis, kurios jiems skirtos Parlamento informacijos biuruose,

institutui, asociacijai ar fondui padovanoto arba palikto Parlamento narių archyvinio paveldo tvarkymą,

tvarką, pagal kurią Parlamento nariai, kurių įgaliojimų laikas baigiasi Parlamento kadencijos metu, gali iš Briuselyje ir Strasbūre esančių kabinetų iškraustyti savo asmeninius daiktus ir pervežti juos į savo kilmės šalį,

naudojimąsi tarnybiniais dviračiais,

Parlamento nariams skirtų kalbos ir kompiuterių kursų rengimą,

naudojimąsi Parlamento medicinos tarnybos paslaugomis.

2.   Biuras taip pat gali priimti nuostatas, pagal kurias buvusiems Parlamento Pirmininkams visą jų Parlamento nario įgaliojimų laiką ir buvusiems Parlamento nariams suteikiama galimybė naudotis Parlamento infrastruktūra.

7 skyrius

Bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka

43 straipsnis

Teisė gauti bendroms išlaidoms kompensuoti skirtą išmoką

1.   Parlamento nariai turi teisę gauti išmoką, skirtą kompensuoti bendroms išlaidoms, kurios atsiranda jiems vykdant Europos Parlamento nario veiklą.

2.   Pagal Statuto 17 konstatuojamąją dalį ir 20 straipsnio 3 dalį bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka mokama kaip fiksuotoji suma.

3.   Parlamento nariai turi teisę gauti bendroms išlaidoms kompensuoti skirtą išmoką nuo to mėnesio, kurį buvo gautas jų prašymas dėl išmokos mokėjimo.

4.   Parlamento nariai gali pasirinkti, ar jie nori gauti visą bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos sumą, ar jos dalį.

44 straipsnis

Laikotarpis, už kurį mokama išmoka

1.   Bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka mokama visą Parlamento nario įgaliojimų laiką.

2.   Mėnesinės bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos dydis – 4 950 EUR.

3.   Parlamento nariams, kurių įgaliojimų laikas prasideda po penkioliktos mėnesio dienos, tą mėnesį mokama tik pusė numatytos bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos sumos.

4.   Pusė bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos sumos taip pat mokama dar tris mėnesius, einančius po mėnesio, kai baigiasi Parlamento nario įgaliojimų laikas, jei jis Parlamento nario pareigas ėjo bent šešis mėnesius ir nėra pakartotinai išrinktas dar vienai kadencijai.

45 straipsnis

Mokėjimai ir nedalyvavimas posėdžiuose

1.   Bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka mokama tiesiogiai Parlamento nariams.

2.   Parlamento narys, kuris per parlamentinius metus (nuo rugsėjo 1 d. iki rugpjūčio 31 d.) praleido mažiausiai 50 proc. nustatytų plenarinių sesijų dienų, grąžina Parlamentui 50 proc. per tą laikotarpį gautos bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos sumos.

3.   Parlamento Pirmininkas gali leisti Parlamento nariui nedalyvauti posėdžiuose bet kurį 2 dalyje nurodytą laikotarpį dėl jo ligos, rimtų šeimyninių priežasčių arba komandiruotės, į kurią vykti leido Parlamento Pirmininkas, Biuras arba Pirmininkų sueiga. Patvirtinamieji dokumentai turi būti pateikti kvestoriams ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nedalyvavimo posėdžiuose laikotarpio pradžios.

4.   Kūdikio besilaukiančiai Parlamento narei leidžiama nedalyvauti oficialiuose Parlamento posėdžiuose tris mėnesius iki to kūdikio gimimo. Ta Parlamento narė turi pateikti gydytojo pažymą, kurioje nurodytas numanomas gimdymo laikas. Po gimdymo Parlamento narei leidžiama nedalyvauti oficialiuose posėdžiuose šešis mėnesius. Ta Parlamento narė turi pateikti kūdikio gimimo liudijimo kopiją.

46 straipsnis

Kompensuojamos išlaidos

1.   Mokant bendroms išlaidoms kompensuoti skirtą išmoką, siekiama padengti, inter alia, tokias išlaidas, kaip biuro veiklos ir išlaikymo išlaidos, kanceliarinių prekių ir dokumentų tvarkymo išlaidos, biuro įrangos išlaidos, reprezentacinės veiklos arba administracinės išlaidos.

2.   Parlamento nariams konstatavus, kad pagal šias Įgyvendinimo taisykles arba kitas Parlamento taisykles numatytos kitų išmokų sumos išnaudotos, jie taip pat gali panaudoti bendroms išlaidoms kompensuoti skirtą išmoką, siekdami tiesiogiai sumokėti už veiklą, kurios išlaidos kompensuojamos mokant tas išmokas.

47 straipsnis

Bendroms išlaidoms kompensuoti skirtai išmokai taikomi principai

1.   Siekdamas palengvinti Parlamento narių vykdomą savo išlaidų valdymą ir kontrolę, Parlamentas perveda bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos lėšas į tai išmokai skirtą sąskaitą, į kurią jis neperveda jokių kitų lėšų. Tokiai sąskaitai taikomos su įgaliojimais susijusios įprastos garantijos.

2.   Už tai, kaip naudojamos pagal šį skyrių išmokėtos sumos, yra atsakingi tik Parlamento nariai.

3.   Pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių 11 straipsnį Parlamento nariai gali patys arba padedami išorės auditoriaus dokumentuoti šių sumų panaudojimą, pateikdami išsamią informaciją arba informaciją pagal išlaidų rūšis, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, ir pasirūpinti, kad visa ši informacija arba jos dalis būtų paskelbta atitinkamo Parlamento nario tinklalapyje, esančiame Parlamento interneto svetainėje.

4.   3 dalyje nurodytos išlaidų rūšys yra šios:

 

1 išlaidų rūšis: Vietos biuro nuoma ir susiję mokesčiai

 

2 išlaidų rūšis: Vietos biuro veiklos išlaidos

 

3 išlaidų rūšis: Kanceliarinės prekės, raštinės ir kiti reikmenys

 

4 išlaidų rūšis: Knygos, periodiniai leidiniai, laikraščiai ir spaudos apžvalgos

 

5 išlaidų rūšis: Biuro įranga ir baldai

 

6 išlaidų rūšis: Protokolo ir reprezentacinės išlaidos

 

7 išlaidų rūšis: Renginių, seminarų ir konferencijų organizavimas

 

8 išlaidų rūšis: Kitos administracinės išlaidos

 

9 išlaidų rūšis: Veikla, kurios išlaidos kompensuojamos mokant kitas išmokas, kai tų išmokų sumos išnaudotos

 

10 išlaidų rūšis: Kitos išlaidos, susijusios su Parlamento nario įgaliojimų vykdymu.

5.   Biuras patvirtina bet kokias papildomas priemones, kurias jis laiko esant reikalingas siekiant palengvinti Parlamento narių sprendimų, susijusių su 3 dalimi, įgyvendinimą.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

PARLAMENTO NARIO ĮGALIOJIMŲ PABAIGA

1 skyrius

Pereinamojo laikotarpio pašalpa

48 straipsnis

Teisė gauti pereinamojo laikotarpio pašalpą

Nuo pirmos mėnesio, einančio po dienos, kurią Parlamento nariai baigia eiti pareigas, dienos buvę Parlamento nariai turi teisę gauti Statuto 13 straipsnyje numatytą pereinamojo laikotarpio pašalpą.

49 straipsnis

Sąlygos

1.   Tais atvejais, kai buvę Parlamento nariai, kurie turi teisę gauti pereinamojo laikotarpio pašalpą, vykdo įgaliojimus kitame parlamente arba eina viešąsias pareigas, atlyginimas, į kurį jie už tai turi teisę, išskaičiuojamas iš pereinamojo laikotarpio pašalpos.

2.   Pereinamojo laikotarpio pašalpai mutatis mutandis taikoma 2 straipsnio 3 dalis.

3.   Šio straipsnio tikslais kitas parlamentas – tai bet koks teisėkūros įgaliojimus turintis parlamentas, įsteigtas valstybėje narėje.

4.   Šio straipsnio tikslais viešosios pareigos – tai bet kurios iš šių pareigų:

a)

renkamos atlyginamos pareigos, į kurias įeina valdžios funkcijų vykdymas;

b)

valstybės ar regiono vyriausybės nario pareigos;

c)

valdžios funkcijas vykdančio vyresniojo pareigūno pareigos arba Sąjungos institucijos pareigūno ar nario pareigos.

50 straipsnis

Išmokų sutaptis

1.   Jei buvęs Parlamento narys tuo pat metu turi teisę gauti Statuto 13 straipsnyje nurodytą pereinamojo laikotarpio pašalpą ir Statuto 14 straipsnyje nurodytą senatvės pensiją arba 15 straipsnyje nurodytą pensiją, jo pasirinkimu jam mokama viena iš tų dviejų išmokų. Apie savo sprendimą buvęs Parlamento narys turi pranešti generaliniam sekretoriui ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo savo įgaliojimų laikotarpio pabaigos. Šis sprendimas yra neatšaukiamas.

2.   Jei buvęs Parlamento narys pasirenka pereinamojo laikotarpio pašalpą, jo senatvės arba netekto darbingumo pensijos mokėjimas sustabdomas tam laikui, kol jis turi teisę į pereinamojo laikotarpio pašalpą.

51 straipsnis

Tvarka

1.   Tam, kad buvusiam Parlamento nariui būtų skirta pereinamojo laikotarpio pašalpa, jis privalo pateikti prašymą skirti šią pašalpą per tris mėnesius nuo savo įgaliojimų vykdymo pabaigos datos kartu su rašytiniu pareiškimu, kuriame nurodo, ar jis eina kokias nors šių Įgyvendinimo taisyklių 49 straipsnyje nurodytas pareigas. Tam laikotarpiui pasibaigus, pirmoji mėnesio, kurį atitinkami Parlamento padaliniai gavo prašymą, diena laikoma pereinamojo laikotarpio pašalpos mokėjimo pradžios data. Teisės gauti pereinamojo laikotarpio pašalpą galiojimo laikotarpis nustatomas pagal Statuto 13 straipsnio 2 dalį.

2.   Jei taikoma, kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu rašytiniu pareiškimu pateikiamas 50 straipsnio 1 dalyje nurodytas Parlamento nario sprendimas.

3.   Apie bet kokį sąlygų, pagal kurias buvo skirta pereinamojo laikotarpio pašalpa, pasikeitimą, dėl kurio galėtų pasikeisti buvusio Parlamento nario teisė į tą pašalpą, turi būti nedelsiant pranešta atitinkamai Parlamento tarnybai. Jei kyla abejonių, generalinis sekretorius gali paprašyti atitinkamo buvusio Parlamento nario pateikti savo pastabas.

4.   Jei remdamasis faktais, kuriuos galima patikrinti visuomenei prieinamuose šaltiniuose, generalinis sektorius sužino, kad buvęs Parlamento narys eina bet kurias iš 49 straipsnyje nurodytų pareigų, jis sustabdo pereinamojo laikotarpio pašalpos mokėjimą ir apie tai atitinkamai praneša atitinkamam buvusiam Parlamento nariui.

5.   Buvęs Parlamento narys gali bet kada atsisakyti teisės į pereinamojo laikotarpio pašalpą. Apie savo sprendimą jis privalo pranešti generaliniam sekretoriui.

2 skyrius

Senatvės pensija

52 straipsnis

Teisė gauti senatvės pensiją

1.   Parlamento nariai, kurie vykdė savo įgaliojimus ne mažiau kaip vienus metus, turi teisę, pasibaigus jų įgaliojimų laikui, iki gyvos galvos gauti senatvės pensiją nuo pirmos mėnesio, einančio po mėnesio, kurį jiems sukako 63 metai, dienos, kaip nurodyta Statuto 14 straipsnyje.

Buvę Parlamento nariai arba jų teisiniai atstovai pateikia prašymus išmokėti senatvės pensiją per šešis mėnesius nuo teisės atsiradimo, išskyrus nenugalimos jėgos (force majeure) atvejus. Tam terminui pasibaigus, senatvės pensijos mokėjimo pradžios diena laikoma pirmoji mėnesio, kurį buvo gautas prašymas, diena.

2.   Senatvės pensijos mokėjimas sustabdomas, jei prašymą išmokėti pensiją pateikęs asmuo yra pakartotinai išrenkamas į Parlamentą. Teisės į senatvės pensiją, kurias Parlamento narys įgyja naujų įgaliojimų vykdymo laikotarpiu, pridedamos prie teisių į senatvės pensiją, įgytų iki tol, kol jis buvo pakartotinai išrinktas. Senatvės pensija pradedama vėl mokėti tada, kai Parlamento narys baigia vykdyti įgaliojimus Parlamente.

3.   Kai tas pats Parlamento narys vykdo įgaliojimus su pertrauka, skaičiuojant senatvės pensiją sudedami visų įgaliojimų vykdymo laikotarpiai.

53 straipsnis

Draudimas vienu metu gauti kitą pensiją

1.   Senatvės pensijos, kurią buvęs Parlamento narys gauna už kitame parlamente vykdytus įgaliojimus, kai tuo pačiu metu jis vykdė įgaliojimus ir Europos Parlamente, suma išskaitoma iš senatvės pensijos pagal Statuto 14 straipsnį.

2.   Šio straipsnio tikslais kitas parlamentas – tai parlamentas, kaip apibrėžta 2 straipsnio 2 dalyje.

3.   Suma apskaičiuojama remiantis abiejų pensijų suma iki mokesčių atskaitymo.

4.   Buvę Parlamento nariai, kurie vykdė įgaliojimus kitame parlamente, kai tuo pačiu metu jie vykdė įgaliojimus ir Europos Parlamente, praneša, kokią senatvės pensiją jie turi teisę gauti už kitame parlamente vykdytus įgaliojimus.

54 straipsnis

Teisių į senatvės pensiją galiojimo pabaiga

Mirus buvusiam Parlamento nariui senatvės pensija mokama iki paskutinės mėnesio, kurį jis mirė, dienos.

3 skyrius

Netekto darbingumo (invalidumo) pensija

55 straipsnis

Teisė gauti netekto darbingumo pensiją

1.   Parlamento narys, kuriam 59 straipsnyje numatyta tvarka pripažintas visiškas neįgalumas, dėl kurio jis negali eiti savo pareigų likusį tos kadencijos laiką, ir kuris dėl tos priežasties atsisako mandato, turi teisę gauti netekto darbingumo pensiją, mokėtiną nuo to mandato atsisakymo įsigaliojimo dienos, nedarant poveikio šio straipsnio 3 daliai.

2.   Parlamento nario teisė gauti netekto darbingumo pensiją išnyksta, jei jis nepraneša apie mandato atsisakymą per tris mėnesius nuo sprendimo, kuriuo nustatomas neįgalumas, oficialaus perdavimo jam dienos.

3.   Parlamento narys teisę gauti netekto darbingumo pensiją įgyja pasibaigus kadencijai, kurios metu atsirado neįgalumas, jei:

a)

Parlamento narys dėl savo neįgalumo negali atsisakyti mandato arba

b)

sprendimas, kuriuo nustatomas Parlamento nario neįgalumas, buvo priimtas pasibaigus kadencijai, kurios metu atsirado neįgalumas, arba

c)

Parlamento kadencija baigiasi dar nesibaigus 2 dalyje nurodytam laikotarpiui.

56 straipsnis

Netekto darbingumo pensijos apskaičiavimas

1.   Netekto darbingumo pensijos sumą sudaro po 3,5 proc. Statuto 10 straipsnyje numatyto atlyginimo už kiekvienus visus įgaliojimų vykdymo metus ir po vieną dvyliktąją šios sumos už kiekvieną visą papildomą mėnesį, tačiau visa suma negali būti mažesnė kaip 35 proc. ir didesnė kaip 70 proc. buvusio atlyginimo.

2.   Netekto darbingumo pensijai apskaičiuoti mutatis mutandis taikomos senatvės pensijos apskaičiavimo taisyklės.

57 straipsnis

Draudimas vienu metu gauti kitą pensiją

1.   Netekto darbingumo pensijos, kurią Parlamento narys gauna už kitame parlamente vykdytus įgaliojimus, kai tuo pačiu metu jis vykdė įgaliojimus ir Europos Parlamente, suma išskaitoma iš netekto darbingumo pensijos pagal 55 straipsnį.

2.   Šio straipsnio tikslais kitas parlamentas – tai parlamentas, kaip apibrėžta 2 straipsnio 2 dalyje.

3.   Buvę Parlamento nariai, kurie vykdė įgaliojimus kitame parlamente, kai tuo pačiu metu jie vykdė įgaliojimus ir Europos Parlamente, praneša, kokią netekto darbingumo pensiją jie turi teisę gauti už kitame parlamente vykdytus įgaliojimus.

58 straipsnis

Išmokų sutaptis

Jei buvęs Parlamento narys tuo pat metu turi teisę gauti netekto darbingumo pensiją ir senatvės pensiją, jam skiriama senatvės pensija. Tačiau senatvės pensijos suma negali būti mažesnė už netekto darbingumo pensijos sumą.

59 straipsnis

Tvarka

1.   Parlamento narys arba jo teisinis atstovas pateikia Parlamento Pirmininkui prašymą nustatyti neįgalumą kartu su gydytojo pažyma ir nurodo gydytojo, kuris jam atstovaus 60 straipsnyje nurodytoje neįgalumo nustatymo komisijoje, vardą ir pavardę.

2.   60 straipsnyje nurodyta neįgalumo nustatymo komisija, vadovaudamasi Parlamento suteiktais įgaliojimais, per tris mėnesius nuo tos dienos, kai generalinis sekretorius ją sušaukia, pateikia medicininę ataskaitą, kurioje išdėstomos priežastys ir įvertinama, ar tenkinamos 55 straipsnio 1 dalyje nustatytos teisę gauti netekto darbingumo pensiją reglamentuojančios sąlygos. Išimtiniais atvejais generalinis sekretorius gali šį terminą pratęsti.

3.   Jei medicininėje ataskaitoje konstatuojama, kad atitinkamas Parlamento narys atitinka neįgalumo nustatymo sąlygas, Parlamento Pirmininkas patvirtina Parlamento nario teisę gauti netekto darbingumo pensiją ir apie sprendimą praneša atitinkam Parlamento nariui bei paprašo jo atsisakyti mandato. Jei medicininėje ataskaitoje konstatuojama, kad atitinkamas Parlamento narys neatitinka neįgalumo nustatymo sąlygų, Parlamento Pirmininkas jį informuoja apie galimą sprendimo apskundimo tvarką.

60 straipsnis

Neįgalumo nustatymo komisija

1.   Neįgalumo nustatymo komisiją sudaro trys gydytojai:

pirmasis – atitinkamo Parlamento nario paskirtas gydytojas,

antrasis – Parlamento paskirtas gydytojas,

trečiasis – minėtų abiejų gydytojų bendru susitarimu paskirtas gydytojas.

Jei per du mėnesius nuo antrojo gydytojo paskyrimo dienos nepavyksta susitarti dėl trečiojo gydytojo paskyrimo, Parlamento prašymu jį ex officio paskiria Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Pirmininkas.

2.   Neįgalumo nustatymo komisijos veiklos išlaidas, įskaitant kelionės išlaidas, padengia Parlamentas.

3.   Parlamento narys gali pateikti neįgalumo nustatymo komisijai visas gydančio gydytojo ar bet kurių kitų medikų, su kuriais yra konsultavęsis, išvadas ir pažymas.

4.   Neįgalumo nustatymo komisijos darbas yra konfidencialus.

61 straipsnis

Neįgalumo lygio persvarstymas

1.   Buvę Parlamento nariai, nebeatitinkantys 55 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisę gauti netekto darbingumo pensiją reglamentuojančių sąlygų, netenka teisės gauti tą pensiją.

2.   Kol buvusiam Parlamento nariui nėra sukakę 63 metų, Parlamentas gali reikalauti, kad buvusį Parlamento narį kas penkerius metus apžiūrėtų paskirtas gydytojas, siekiant patikrinti, ar jis vis dar atitinka 55 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisę gauti netekto darbingumo pensiją reglamentuojančias sąlygas.

3.   Ta apžiūra taip pat gali būti atliekama nesuėjus 2 dalyje nurodytam terminui, visų pirma tuo atveju, jei Parlamentas sužino, kad buvęs Parlamento narys eina atlyginamas pareigas. Prireikus ši padėtis įvertinama remiantis faktais, kuriuos galima patikrinti visuomenei prieinamuose šaltiniuose, konkrečiu atveju atsižvelgiant į aplinkybes ir atlikus tyrimą, kuriam vykstant abi šalys gali pateikti savo argumentus ir atsakyti į kitos šalies argumentus.

4.   Apžiūrą atlikusio gydytojo teikimu neįgalumo nustatymo komisija gali konstatuoti, kad buvusio Parlamento nario sveikatos būklė pagerėjo taip, kad jis nebeatitinka 55 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisę gauti netekto darbingumo pensiją reglamentuojančių sąlygų.

5.   Sprendimą nutraukti netekto darbingumo pensijos mokėjimą priima Parlamento Pirmininkas, remdamasis neįgalumo nustatymo komisijos išvadomis. Mutatis mutandis taikomi 59 ir 60 straipsniai. Jei Parlamento narys nepaskyrė gydytojo, kuris jam atstovautų neįgalumo nustatymo komisijoje, taikoma 60 straipsnio 1 dalies antra pastraipa.

4 skyrius

Našlių pensija ir našlaičių pensija

62 straipsnis

Teisė gauti našlių ir našlaičių pensiją

1.   Parlamento narį arba buvusį Parlamento narį, kuriam mirties momentu buvo mokama senatvės arba netekto darbingumo pensiją arba kuris ateityje būtų įgijęs teisę ją gauti, pergyvenęs sutuoktinis ir išlaikomi vaikai turi teisę gauti atitinkamai našlių pensiją ir našlaičių pensijas.

2.   Šio skyriaus nuostatų taikymo tikslais nuolatiniams santuokos neįregistravusiems partneriams taikomos tokios pačios sąlygos kaip ir sutuoktiniams, jeigu pora pateikia valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos išduotą oficialų dokumentą, kuriuo patvirtinamas santuokos neįregistravusių partnerių statusas.

3.   Išlaikomas vaikas – tai Parlamento nario, buvusio Parlamento nario, Parlamento nario sutuoktinio arba buvusio Parlamento nario sutuoktinio santuokinis ar nesantuokinis vaikas arba įvaikis, kurį faktiškai išlaikė Parlamento narys arba buvęs Parlamento narys. Išlaikomu vaiku taip pat laikomas negimęs vaikas arba vaikas, kurio įvaikinimo procedūrą Parlamento narys arba buvęs Parlamento narys buvo pradėjęs ir kurio įvaikinimo procedūra baigiama po Parlamento nario mirties.

63 straipsnis

Našlių pensijos ir našlaičių pensijos apskaičiavimas

1.   Didžiausia našlių pensijos ir našlaičių pensijos suma negali būti didesnė nei senatvės pensijos, į kurią būtų turėjęs teisę Parlamento narys pasibaigus kadencijai, suma, atsižvelgiant į laikotarpį nuo Parlamento nario mirties dienos iki tos kadencijos pabaigos dienos.

2.   Buvusių Parlamento narių atveju didžiausia našlių pensijos ir našlaičių pensijos suma negali būti didesnė nei senatvės pensijos, kuri buvo mokama buvusiam Parlamento nariui arba į kurią jis būtų turėjęs teisę.

3.   Pergyvenusio sutuoktinio našlių pensiją sudaro 60 proc. šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytos sumos ir ne mažiau kaip 30 proc. Statuto 10 straipsnyje nurodyto atlyginimo, net jei pastaroji suma yra didesnė už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas sumas.

Pergyvenusio sutuoktinio teisei gauti našlių pensiją nedaro poveikio tai, kad tas sutuoktinis sudaro naują santuoką. Pergyvenęs sutuoktinis neturi teisės gauti našlių pensijos, jeigu konkrečiu atveju įvertinus aplinkybes nelieka pagrįstų abejonių, kad santuoka buvo sudaryta tik siekiant gauti pensiją. Prireikus ta padėtis įvertinama remiantis faktais, kuriuos galima patikrinti visuomenei prieinamuose šaltiniuose, konkrečiu atveju atsižvelgiant į aplinkybes ir atlikus tyrimą, kuriam vykstant abi šalys gali pateikti savo argumentus ir atsakyti į kitos šalies argumentus.

4.   Išlaikomam vaikui skirtą našlaičių pensiją sudaro 20 proc. 1 arba 2 dalyje nurodytos sumos.

5.   Nukrypstant nuo 4 dalies, jei yra daugiau nei du išlaikomi vaikai, pensija kiekvienam išlaikomam vaikui nustatoma sumą, atitinkančią 40 proc. 1 arba 2 dalyje nurodytos didžiausios sumos, padalijant iš išlaikomų vaikų skaičiaus.

6.   Kai taikoma, didžiausia mokėtina pensijos suma paskirstoma sutuoktiniui ir išlaikomiems vaikams pagal 3, 4 ir 5 dalyse nustatytą procentinį santykį.

7.   Nukrypstant nuo 4 ir 5 dalių, jei nėra pergyvenusio sutuoktinio (-ės), pensija, mokama kiekvienam išlaikomam vaikui, yra lygi 20 proc. 1 arba 2 dalyje nurodytos didžiausios sumos. Tačiau jei išlaikomų vaikų skaičius yra didesnis nei penki, didžiausia atitinkamai 1 arba 2 dalyse nurodyta suma lygiomis dalimis paskirstoma išlaikomiems vaikams, turintiems teisę gauti našlaičių pensiją.

64 straipsnis

Našlių pensijos ir našlaičių pensijos mokėjimo trukmė

1.   Našlių ar našlaičių pensija skiriama nuo pirmos kalendorinio mėnesio, einančio po Parlamento nario arba buvusio Parlamento nario mirties dienos, dienos.

2.   Pensijos gavėjo mirties atveju teisė gauti našlių pensiją išnyksta pasibaigus mėnesiui, kurį miršta pensijos gavėjas.

3.   Teisė gauti našlaičių pensiją išnyksta pasibaigus mėnesiui, kurį išlaikomam vaikui sukanka 21 metai.

Tačiau teisė gauti našlaičių pensiją pratęsiama tam laikui, kol išlaikomas vaikas studijuoja arba mokosi pagal profesinio mokymo programą, bet ne ilgiau kaip iki mėnesio, kurį jam sukanka 25 metai, pabaigos.

Našlaičių pensija ir toliau mokama, jei išlaikomas vaikas dėl ligos ar negalios negali savęs išlaikyti. Šią ligą arba negalią turi pripažinti Parlamento gydytojas. Pensijos gavėjas gali ginčyti gydytojo sprendimą prašydamas surengti komisijos, kuri sudaroma laikantis Tarnybos nuostatų II priedo 3 skirsnyje nurodytos neįgalumo nustatymo komisijos (Invalidumo komiteto) sudarymo taisyklių, posėdį.

Ši teisė pasibaigia, jei išlaikomas vaikas vėl gali save išlaikyti. Parlamentas gali reikalauti, kad išlaikomą vaiką kas penkerius metus apžiūrėtų paskirtas gydytojas, siekiant patikrinti, ar jis vis dar atitinka teisę gauti našlaičių pensiją reglamentuojančias sąlygas.

4.   Pergyvenę sutuoktiniai ir išlaikomi vaikai, turintys teisę gauti pensiją, prašymą dėl pensijos mokėjimo pateikia per šešis mėnesius nuo teisės į pensiją įgijimo pradžios datos. Tam laikotarpiui pasibaigus, pirmoji mėnesio, kurį atitinkama Parlamento tarnyba gavo prašymą, diena laikoma pensijos mokėjimo pradžios data.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1 skyrius

Mokėjimo sąlygos

65 straipsnis

Finansinio reglamento nuostatų laikymasis

1.   Šios Įgyvendinimo taisyklės įgyvendinamos ir mokėjimo prašymai pagal jas teikiami laikantis Finansinio reglamento.

2.   Kai šiose Įgyvendinimo taisyklėse numatyta sudaryti Parlamento ir trečiųjų asmenų sutartis, kompetentingas leidimus suteikiantis pareigūnas turi įgaliojimus jas pasirašyti.

66 straipsnis

Lėšų naudojimo principas

1.   Pagal I antraštinės dalies 4, 5 ir 6 skyrius mokamos sumos naudojamos finansuoti tik veiklai, susijusiai su Parlamento nario įgaliojimų vykdymu, ir iš jų negali būti dengiamos asmeninės išlaidos arba finansuojama politinio pobūdžio parama ar dovanos.

2.   Naudodami lėšas, suteikiamas pagal šias Įgyvendinimo taisykles, Parlamento nariai nesiima jokių veiksmų, dėl kurių gali kilti jų pačių interesų konfliktas su Sąjungos interesais.

Interesų konfliktas kyla, kai Parlamento narių veiksmams daromas poveikis dėl šeimos, emocinių ryšių, ekonominių interesų arba bet kokių kitų tiesioginių ar netiesioginių asmeninių interesų.

3.   Parlamento nariai privalo grąžinti Parlamentui nepanaudotas lėšas, išskyrus tuos atvejus, kai jos išmokamos kaip fiksuotoji suma.

67 straipsnis

Banko pervedimas, valiuta ir valiutos keitimo kursas

1.   Mokėjimai pagal šias Įgyvendinimo taisykles atliekami atitinkamų sumų banko pervedimu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2366 (12). Parlamentas sumoka mokėtojui taikomus mokesčius. Visus kitus mokesčius sumoka gavėjas.

2.   Mokėjimai atliekami eurais, jei gavėjas, kuris buvo išrinktas arba kurio gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, kurios valiuta nėra euro, neprašo atlikti viso mokėjimo arba jo dalies tos valstybės narės valiuta.

3.   Bet kuri kita valiuta į eurus perskaičiuojama taikant mėnesio euro buhalterinį keitimo kursą, nustatytą remiantis Finansinio reglamento 19 straipsnio 3 dalimi.

4.   Nukrypstant nuo 3 dalies, kai kompensuojamos Parlamento nario išlaidos padėjėjų paslaugoms, bet kuri kita valiuta į eurus perskaičiuojama taikant ankstesnių metų gruodžio mėnesio euro buhalterinį kursą. Tačiau Parlamento kadencijos metu didžiausia Parlamento nariui per mėnesį kompensuojama suma kita valiuta nei euro, pritaikius metinį indeksavimą ir atsižvelgiant į Biuro sprendimu patvirtintus sumos padidinimus, negali būti mažesnė už praėjusiems metams nustatytą didžiausią mėnesinę sumą.

68 straipsnis

Banko sąskaitos

1.   Tik pradėjęs eiti savo pareigas, Parlamento narys praneša atitinkamai Parlamento tarnybai savo vardu Sąjungos valstybėje narėje atidarytos vienos ar kelių banko sąskaitų, į kurias bus pervedama Statuto 10 straipsnyje numatytas atlyginimas, kitos išmokos ir kitų išlaidų kompensacijos, duomenis (pvz., IBAN numerį, BIC (SWIFT) kodą ir atitinkamo banko adresą).

Jei Parlamento narys, buvęs Parlamento narys arba jo įpėdiniai pagal įstatymą nenurodo kitaip, į sąskaitą, kuri atidaryta Statuto 10 straipsnyje numatytam atlyginimui pervesti, pervedama ir pereinamojo laikotarpio pašalpa bei pensijos.

2.   Visi mokėjimai kitiems asmenims nei Parlamento narys atliekami tik iš anksto gavus gavėjo banko išduotą dokumentą, kuriame patvirtinama, kad gavėjas yra sąskaitos, į kurią turi būti atliktas mokėjimas, turėtojas, ir kuriame nurodomas sąskaitos IBAN numeris, BIC (SWIFT) kodas ir banko adresas.

3.   Dėl mokėjimų už padėjėjo paslaugas Parlamento narys nurodo savo darbuotojo banko sąskaitos duomenis mokėjimų tarpininkui arba atitinkamais atvejais – atitinkamai Parlamento tarnybai. Darbuotojas atidaro banko sąskaitą Sąjungos valstybėje narėje. Mokėjimai atliekami ta valiuta, kokia nustatytas darbuotojo darbo užmokestis arba atlyginimas.

Mokėjimų tarpininkas pateikia savo banko sąskaitos duomenis atitinkamai Parlamento tarnybai.

69 straipsnis

Mokėjimai

1.   Statuto 10 straipsnyje numatytas einamojo mėnesio atlyginimas, pereinamojo laikotarpio pašalpa ir pensijos mokami to mėnesio 15 dieną. Einamojo mėnesio bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka mokama to mėnesio pirmą dieną.

2.   Einamojo mėnesio mokėjimai mokėjimų tarpininkui, susiję su Parlamento nario išlaidomis padėjėjų paslaugoms, atliekami to mėnesio 15 dieną.

Atliekant tuos mokėjimus atsižvelgiama į Parlamento nario nurodymus, pateiktus iki ankstesnio mėnesio 25 dienos.

3.   Kitos išlaidos kompensuojamos tada, kai pateikiami šiose Įgyvendinimo taisyklėse numatyti reikiami dokumentai.

Atitinkamos Parlamento tarnybos prašymu pensijų gavėjai pateikia įrodymą, kad asmuo egzistuoja, – pažymą, kurią parengia gydytojas arba kompetentinga valdžios institucija.

4.   Šiose Įgyvendinimo taisyklėse numatytų reikiamų dokumentų pateikimo galutinis terminas yra toks:

a)

dėl kelionės išlaidų ir dienpinigių – ne vėliau kaip kalendorinių metų, einančių po metų, kuriais prasidėjo atitinkama kelionė, liepos 31 d.;

b)

dėl Parlamento nario išlaidų padėjėjų paslaugoms ir kitų išlaidų – iki taikomose nuostatose numatyto termino pabaigos ir ne vėliau kaip biudžetinių metų, už kuriuos prašoma kompensuoti išlaidas, gruodžio 7 d.

5.   Generalinis sekretorius gali nustatyti specialią avansų įprastos kelionės ir gyvenimo išlaidoms kompensuoti mokėjimo tvarką.

2 skyrius

Įforminimas ir neteisingai išmokėtų lėšų susigrąžinimas

70 straipsnis

Alternatyvūs patvirtinamieji dokumentai

Jei prarandami reikiami patvirtinamieji dokumentai, Parlamento narys turi pateikti pareiškimą apie praradimą kartu su alternatyviais patvirtinamaisiais dokumentais, atitinkančiais šiose Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.

71 straipsnis

Parlamento atliekamų mokėjimų nutraukimas

1.   Jei Parlamento narys, buvęs Parlamento narys, vienas iš jų įpėdinių pagal įstatymą arba mokėjimų tarpininkas nesilaiko šių Įgyvendinimo taisyklių arba Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių, kompetentingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali visiškai ar iš dalies nutraukti atitinkamus mokėjimus.

2.   Kompetentingas leidimus suteikiantis pareigūnas pirmiausia raštu praneša atitinkamam asmeniui apie ketinimą nutraukti atitinkamus mokėjimus ir suteikia jam galimybę raštu pateikti pastabų ir visus patvirtinamuosius dokumentus. Prireikus pranešimo kopija siunčiama visiems susijusiems tretiesiems asmenims.

3.   Jei atitinkamas asmuo nepateikia pakankamų įrodymų, kad laikosi šių Įgyvendinimo taisyklių arba Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių, kompetentingas leidimus suteikiantis pareigūnas priima sprendimą dėl atitinkamų mokėjimų nutraukimo. Bet kuris toks sprendimas nedaro poveikio šių Įgyvendinimo taisyklių 72 straipsnio taikymui.

72 straipsnis

Parlamento nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimas

1.   Pagal šias Įgyvendinimo taisykles arba Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisykles nepagrįstai išmokėtos sumos susigrąžinamos iš atitinkamo Parlamento nario ar buvusio Parlamento nario arba jų įpėdinių pagal įstatymą. Sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo priima generalinis sekretorius.

2.   Prieš priimdamas sprendimą dėl susigrąžinimo generalinis sekretorius raštu praneša atitinkamam asmeniui apie pradėtą lėšų susigrąžinimo procedūrą ir suteikia jam galimybę raštu pateikti pastabų ir visus patvirtinamuosius dokumentus.

3.   Priėmęs sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo, generalinis sekretorius susigrąžina lėšas pagal Finansinį reglamentą. Lėšų susigrąžinimo tvarka neturi būti trukdoma Parlamento nariui veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus.

4.   Generalinis sekretorius kompetentingam generaliniam direktoriui gali perduoti pagal 1 ir 2 ir 3 dalis suteiktus įgaliojimus.

5.   Šis straipsnis taip pat taikomas ir tretiesiems asmenims.

3 skyrius

Kitos bendrosios finansinės nuostatos

73 straipsnis

Indeksavimas

1.   Biuras gali kasmet indeksuoti 3 straipsnio 5 dalyje, 15 straipsnio 2 dalies d punkte, 20 straipsnyje, 22 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 24 straipsnio 2 dalyje ir 44 straipsnio 2 dalyje numatytas sumas neviršijant didžiausios sumos, lygios Eurostato paskelbto ankstesnių metų spalio mėnesio Sąjungos metiniam infliacijos lygiui.

2.   Kai tinkama, šių Įgyvendinimo taisyklių 29 straipsnio 4 dalyje nurodytą sumą Biuras kasmet indeksuoja pagal jungtinį indeksą, kurį susitarimu su valstybių narių nacionalinėmis statistikos tarnybomis nustatė Eurostatas, vadovaudamasis Tarnybos nuostatų 65 straipsniu. Šis indeksavimas gali būti atliekamas atgaline data nuo metų, kuriais taikomas atitinkamas indeksas, liepos mėnesio.

74 straipsnis

Apmokestinimas

Parlamento nariams ir Statuto 13, 14, 15 ir 17 straipsniuose nustatytų pensijų gavėjams Statuto 12 straipsnyje nustatytomis sąlygomis taikomas Reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 260/6818 (13).

75 straipsnis

Areštas

1.   Statuto 10 straipsnyje numatytas atlyginimas, pereinamojo laikotarpio pašalpa, senatvės pensija pagal šias Įgyvendinimo taisykles arba senatvės pensija pagal Europos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių III priedą gali būti areštuoti (ne daugiau kaip trečdalis atitinkamos išmokos), jei yra priimtas teismo arba kompetentingos administracinės institucijos sprendimas.

2.   Generalinis sekretorius duoda nurodymus vykdyti tokį sprendimą. Tuose nurodymuose tinkamai atsižvelgiama į naujausią turimą Eurostato nustatytą skurdo rizikos ribą, kai taikytina, atitinkamo Parlamento nario ar buvusio Parlamento nario nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje ir, kai taikytina, jie turi atitikti reikalavimą užtikrinti, kad Parlamento nariai galėtų veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus. Prieš duodant tokius nurodymus išklausomas atitinkamas Parlamento narys.

4 skyrius

Baigiamosios nuostatos

76 straipsnis

Skundai

1.   Jei Parlamento narys ar buvęs Parlamento narys mano, kad kompetentingos tarnybos jam netinkamai taikė šias Įgyvendinimo taisykles, jis gali pateikti skundą generaliniam sekretoriui.

2.   Generalinio sekretoriaus sprendimui nepritariantis Parlamento narys ar buvęs Parlamento narys gali pateikti skundą kvestoriams, kurie priima sprendimą, pasikonsultavę su generaliniu sekretoriumi. Skundas adresuojamas pirmininkaujančiam kvestoriui.

3.   Jei skundų nagrinėjimo procedūros šalis nepritaria kvestorių priimtam sprendimui, ji gali pateikti skundą Biurui. Biuras priima galutinį sprendimą. Toks skundas grindžiamas patvirtinamaisiais dokumentais, kurie jau buvo pateikti pagal 1 ir 2 dalis, ir adresuojamas Parlamento Pirmininkui.

4.   Bet koks pateiktas skundas pagal 1, 2 arba 3 dalį turi būti pagrįstas ir pateiktas raštu kartu su visais patvirtinamaisiais dokumentais per du mėnesius nuo pranešimo apie ginčijamą sprendimą dienos.

5.   Parlamentas užtikrina, kad skundų pateikėjai gautų gavimo patvirtinimą dėl bet kurių skundų, kuriuos jie teikia.

6.   Jei Parlamento narys po to, kai pateikė skundą pagal šio straipsnio 1, 2 arba 3 dalį, ir prieš kompetentingam apeliaciniam organui priimant sprendimą ginčija sprendimą, dėl kurio pateiktas skundas, pateikdamas ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį, pripažįstama, kad skundas liko be dalyko ir procedūra užbaigiama.

Skundas pagal šio straipsnio 1, 2 arba 3 dalį paskelbiamas nepriimtinu, jei Parlamento narys jį pateikia po to, kai pateikė ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį.

7.   Šis straipsnis taip pat taikomas Parlamento narių įpėdiniams pagal įstatymą ir buvusiems Parlamento nariams.

77 straipsnis

Elektroniniu būdu nuskenuoti patvirtinamieji dokumentai

1.   Kai šiose Įgyvendinimo taisyklėse daroma nuoroda į prašymų kompensuoti išlaidas pateikimą, tokius prašymus galima teikti elektronine forma naudojant skaitmeninį parašą.

2.   Kai pagal šias Įgyvendinimo taisykles reikalaujama pateikti patvirtinamuosius dokumentus, galima pateikti nuskenuotas tokių dokumentų kopijas, jei Parlamento narys garbingai pareiškia, kad pateiktos nuskenuotos dokumentų kopijos atitinka originalus.

3.   Kad būtų galima patikrinti, ar nuskenuotos patvirtinamųjų dokumentų kopijos sutampa su originalais, Parlamento nariai originalus saugo iki kalendorinių metų, einančių po metų, kuriais pateiktas prašymas kompensuoti ar padengti išlaidas, gruodžio 31 d.

Siekiant užtikrinti, kad nuskenuotos patvirtinamųjų dokumentų kopijos atitiktų originalus, atitinkama Parlamento tarnyba įgyvendina atrankinės kontrolės sistemą.

78 straipsnis

Terminų apskaičiavimas

Apskaičiuojant šiose Įgyvendinimo taisyklėse numatytus laikotarpius taikomi Tarybos reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 (14) 2 ir 3 straipsniai.

79 straipsnis

Pranešimai

1.   Parlamento padalinių pranešimai pagal šias Įgyvendinimo taisykles ir Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisykles gali būti teikiami bet kokiomis turimomis priemonėmis, užtikrinančiomis perdavimo veiksmingumą, įskaitant e. paštą ar bet kokias kitas elektronines priemones. Parlamento narių atveju pranešimai e. paštu laikomi tinkamai pateiktais gavus pranešimą apie perskaitytą e. laišką arba praėjus ne daugiau kaip penkioms darbo dienoms nuo pranešimo apie e. laiško pristatymą jų oficialiu Parlamento e. pašto adresu gavimo.

2.   Tam, kad gautų pranešimus, Parlamento nariai praneša Parlamentui savo e. pašto adresą ir nuolatinės gyvenamosios vietos adresą pasibaigus jų įgaliojimų vykdymo laikotarpiui, o po to per vieną mėnesį kaskart, kai adresas pasikeičia. Tos pačios nuostatos taikomos Parlamento narių ir buvusių Parlamento narių įpėdiniams pagal įstatymą – jie praneša Parlamentui savo e. pašto adresus ir nuolatinės gyvenamosios vietos adresus paveldėjimo momentu, o po to per vieną mėnesį kaskart, kai adresas pasikeičia.

3.   Finansinio reglamento 98 straipsnio 2 dalies antros pastraipos tikslais laikoma, kad bet koks Parlamento vėlavimas išsiųsti debetinį dokumentą skolininkui atsiranda dėl skolininko elgesio, jei to skolininko elgesiui buvo taikoma šio straipsnio 2 dalis ir jis jos nesilaikė.

80 straipsnis

Įsigaliojimas

Šios Įgyvendinimo taisyklės įsigalioja pirmą mėnesinės sesijos, vykstančios po 2024 m. įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų, dieną.

81 straipsnis

Panaikinimas

2008 m. gegužės 19 d. ir liepos 9 d. Biuro sprendimas dėl Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių panaikinamas nuo pirmos mėnesinės sesijos, vykstančios po 2024 m. įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų, dienos. Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklės neteko galios Statuto įsigaliojimo dieną, tačiau jos lieka galioti pereinamojo laikotarpio nuostatų, nustatytų šių Įgyvendinimo taisyklių IV antraštinėje dalyje, tikslais.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

82 straipsnis

Našlių, netekto darbingumo ir senatvės pensijos

1.   Našlių pensija, netekto darbingumo pensija, išlaikomiems vaikams mokama papildoma netekto darbingumo pensija ir senatvės pensija, kurios buvo mokamos vadovaujantis Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių I, II ir III priedais, ir toliau mokamos vadovaujantis tais priedais tiems asmenims, kurie gaudavo šias pensijas iki 2009 m. liepos 14 d.

Jei buvęs Parlamento narys, gaudavęs netekto darbingumo pensiją, mirė po 2009 m. liepos 14 d., našlių pensija mokama jo sutuoktiniui, nuolatiniam santuokos neįregistravusiam partneriui arba išlaikomiems vaikams, vadovaujantis Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių I priede nustatytomis sąlygomis.

2.   Teisės į senatvės pensiją, pagal Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių III priedą įgytos iki 2009 m. liepos 14 d., išlieka. Asmenys, įgiję teises pagal tą pensijų sistemą, gauna pensiją, apskaičiuojamą atsižvelgiant į jų teises, įgytas pagal tą priedą, kai tik jie atitinka atitinkamos valstybės narės teisės aktuose nustatytas sąlygas ir pateikia to priedo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą prašymą.

83 straipsnis

Papildoma pensija

1.   Papildoma pensija, kuri buvusiems Parlamento nariams arba kitiems gavėjams pagal Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių VII priedo 1, 3 ir 4 straipsnius tampa mokėtina nuo 2023 m. liepos 1 d., mokama laikantis šių sąlygų ir nukrypti leidžiančių nuostatų:

a)

pensijos suma, numatyta Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių VII priedo 2 straipsnio 1 dalyje, ir didžiausios bei mažiausios pensijos sumos pagal to priedo 2 straipsnio 2 dalį sumažinamos 50 proc.;

b)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjo bazinis atlyginimas, kaip tai suprantama Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių VII priedo 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse, yra lygus baziniam atlyginimui, nustatytam 2023 m. birželio 30 d., ir po tos dienos neatnaujinamas.

c)

pensija pagal Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių VII priedo 1 straipsnį mokama nuo pirmos kalendorinio mėnesio, einančio po dienos, kurią Parlamento nariui sukanka 67 metai, dienos;

d)

jei Parlamento narys mirė nesulaukęs 67 metų, teisė gauti našlių ir našlaičių pensijas pagal Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių VII priedo 4 straipsnio 1 dalį atidedama iki pirmos kalendorinio mėnesio, einančio po mėnesio, kurį mirusiam Parlamento nariui būtų sukakę 67 metai, dienos.

2.   Pensijų, į kurias buvę Parlamento nariai arba kiti gavėjai įgijo teises pagal Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių VII priedo 1, 3 ir 4 straipsnius iki 2023 m. liepos 1 d., sumos, mokėtinos nuo tos dienos, sumažinamos ir koreguojamos taip:

a)

pensijos suma, numatyta Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių VII priedo 2 straipsnio 1 dalyje, ir didžiausios bei mažiausios pensijos sumos pagal to priedo 2 straipsnio 2 dalį sumažinamos 50 proc.;

b)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjo bazinis atlyginimas, kaip tai suprantama pagal Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių VII priedo 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse, yra lygus baziniam atlyginimui, nustatytam 2023 m. birželio 30 d., ir po tos dienos neatnaujinamas.

3.   Jei, taikant 1 dalies a ir (arba) b punktus arba 2 dalies a ir (arba) b punktus, buvusiam Parlamento narys arba kitas gavėjas atsidurtų žemiau arba gerokai žemiau paskutinės jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje nustatytos skurdo rizikos ribos, jis gali kvestoriams pateikti prašymą padidinti pensiją. Jei taikoma, ta riba yra Eurostato nustatoma riba. Kartu su tuo prašymu pateikiama visa atitinkama informacija ir patvirtinamieji dokumentai, kad Parlamentas galėtų įvertinti kitas buvusio Parlamento nario arba kito gavėjo pajamas ir finansinę padėtį, pavyzdžiui, kompetentingos nacionalinės institucijos išduota pažyma, patvirtinanti kitas jo pajamas ir finansinę padėtį.

Atsižvelgę į kitas buvusio Parlamento nario arba kito gavėjo pajamas ir finansinę padėtį, kvestoriai gali leisti padidinti pensiją, kad būtų pasiekta skurdo rizikos riba. Vis dėlto, padidinta pensijos suma negali būti didesnė už pensiją, kuri būtų mokama pagal Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių, taikytinų nuo 2023 m. birželio 30 d., VII priedo 1–4 straipsnius.

Tais atvejais, kai kvestoriai leido padidinti pensiją, buvęs Parlamento narys arba kitas atitinkamas gavėjas atitinkamai Parlamento tarnybai kasmet pateikia atnaujintus pirmoje pastraipoje nurodytus patvirtinamuosius dokumentus, kad galima būtų įvertinti, ar vis dar tenkinamos sumos padidinimo sąlygos. Jei atitinkamai Parlamento tarnybai atlikus metinį vertinimą reikia panaikinti pradinį sprendimą arba padidinti pensiją, palyginti su ta, kuri buvo skirta iš pradžių, atitinkama Parlamento tarnyba tuo tikslu pateikia kvestoriams pasiūlymą dėl sprendimo. Sprendimą dėl visų kitų iš pradžių duoto leidimo padidinti sumas patikslinimų priima atitinkama Parlamento tarnyba.

Jei buvęs Parlamento narys arba kitas gavėjas nesutinka su pagal šios dalies antrą arba trečią pastraipą priimtu kvestorių sprendimu, jis gali per du mėnesius nuo pranešimo apie tą sprendimą prašyti, kad klausimas būtų perduotas nagrinėti Biurui pagal 76 straipsnio 3 dalį.

4.   Bet kokiai papildomai pensijai pagal Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių VII priedo 1 ir 2 straipsnius, kuri 2019 m. sausio 1 d. dar nebuvo mokėtina, taikomas specialusis mokestis, sudarantis 5 proc. pensijos nominalios sumos. Mokestis tiesiogiai mokamas Papildomo (savanoriško) pensijų kaupimo fondui.

5.   Kitiems gavėjams pagal Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių VII priedo 3 ir 4 straipsnius mokėtinai papildomai (savanoriškai) pensijai, kuri 2019 m. sausio 1 d. dar nebuvo mokėtina, taikomas specialusis mokestis, sudarantis 5 proc. mokėtinos pensijos nominalios sumos. Mokestis tiesiogiai mokamas Papildomo (savanoriško) pensijų kaupimo fondui.

6.   Po Statuto įsigaliojimo dienos toliau įgyti naujas teises pagal Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių VII priedą turi šie 2009 metais išrinkti Parlamento nariai:

a)

Parlamento nariai, kurie buvo ankstesnės kadencijos Parlamento nariai, ir

b)

Parlamento nariai, kurie jau įgijo arba buvo beįgyjantys teises į papildomą pensiją, ir

c)

Parlamento nariai, kurių atžvilgiu valstybė narė, kurioje jie išrinkti, vadovaudamasi Statuto 29 straipsniu, priėmė nukrypti leidžiančias nuostatas, arba kurie pagal Statuto 25 straipsnį patys pasirinko valstybės narės sistemą, ir

d)

Parlamento nariai, kurie neturi teisės gauti valstybės narės arba ES pensijos, susijusios su jų, kaip Europos Parlamento narių, įgaliojimų vykdymu.

7.   Parlamento narių įmokos į Papildomo (savanoriško) pensijų kaupimo fondą mokamos iš jų privačių lėšų.

8.   Nedarant poveikio Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių VII priedo 1 straipsnio 6 dalies taikymui, šešių mėnesių laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. Parlamento narys arba buvęs Parlamento narys, kuris dalyvauja papildomo (savanoriško) pensijų kaupimo sistemoje, kaip tai suprantama Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių VII priede, gali pateikti prašymą dėl pasitraukimo iš papildomo (savanoriško) pensijų kaupimo sistemos ir gauti papildomą pensiją vienkartinės galutinės fiksuotosios sumos išmokos forma. Tą prašymą Parlamento narys arba buvęs Parlamento narys pasirašo ir pateikia Europos Parlamento generaliniam sekretoriui. Generalinio sekretoriaus parašu patvirtintas prašymas tampa privalomas ir neatšaukiamas. Generalinis sekretorius įgaliojimus parašu patvirtinti dokumentą gali perduoti atitinkamos Parlamento tarnybos atstovui.

Galutinės vienkartinės fiksuotosios sumos išmokos sumą atitinkama Parlamento tarnyba nustato nuo mėnesio, kurį buvo gautas pirmoje pastraipoje nurodytas prašymas, pabaigos. Ji apskaičiuojama sudedant dvi sumas. Pirmoji suma atitinka bendrą nominalių įmokų, kurias atitinkamas Parlamento narys arba buvęs Parlamento narys įmokėjo į papildomo (savanoriško) pensijų kaupimo sistemą, sumą, atskaitant jo jau gautas nominalias pensijos išmokas. Šis atskaitymas negali viršyti įmokų, kurias jis įmokėjo į papildomo (savanoriško) pensijų kaupimo sistemą, bendros sumos. Antroji suma atitinka 20 proc. bendros nominalių įmokų, kurias atitinkamas Parlamento narys arba buvęs Parlamento narys įmokėjo į papildomo (savanoriško) pensijų kaupimo sistemą, sumos. Visos sumos mokamos eurais.

Visos Parlamento nario, buvusio Parlamento nario ar būsimo kito atitinkamo gavėjo įgytos ir (arba) būsimos teisės į pensijų kaupimo sistemą galutinai apmokamos iki mėnesio, kurį buvo gautas šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas prašymas, pabaigos. Visų pirma, nebetaikomos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių VII priedo 1, 3 ir 4 straipsniuose nustatytos teisės, o šio straipsnio 3 dalis netaikoma Parlamento nariui, buvusiam Parlamento nariui ar būsimam kitam atitinkamam gavėjui.

Vienkartinė galutinė fiksuotosios sumos išmoka išmokama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai Parlamentas gauna pirmoje pastraipoje nurodytą prašymą.

84 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio pašalpa

1.   Pereinamojo laikotarpio pašalpa, kuri buvo skirta vadovaujantis Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių V priedu, ir toliau mokama vadovaujantis tuo priedu tiems asmenims, kurie gaudavo šią pašalpą iki Statuto įsigaliojimo dienos.

2.   Parlamento nariams, kurie pasibaigus šeštajai Parlamento kadencijai galutinai baigia vykdyti savo įgaliojimus, mokama minėtame V priede numatyta pereinamojo laikotarpio pašalpa.

3.   Apskaičiuojant Parlamento nariams, kurie gauna Statuto 10 straipsnyje numatytą atlyginimą ir kurių įgaliojimų laikas pasibaigia po Statuto įsigaliojimo dienos, pagal Statuto 13 straipsnį skirtą pereinamojo laikotarpio pašalpą atsižvelgiama į iki tos dienos trukusį laikotarpį, kuriuo jie vykdė savo įgaliojimus.

4.   Tačiau 3 dalyje nurodyti Parlamento nariai gali prašyti, kad pereinamojo laikotarpio pašalpos dalis už jų įgaliojimų laiką iki Statuto įsigaliojimo dienos būtų skaičiuojama taikant Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių V priede išdėstytas nuostatas. Laikotarpis, į kurį atsižvelgiama skaičiuojant tos pašalpos dalį, išskaičiuojamas iš Statuto 13 straipsnio 2 dalyje numatytos didžiausios trukmės laikotarpio.

85 straipsnis

Parlamento nariai, kuriems taikomas Statuto 25 arba 29 straipsnis

1.   2009 metais pakartotinai išrinktiems Parlamento nariams, kurie pasinaudojo jiems pagal Statuto 25 straipsnį suteikta teise, už laikotarpį po 2009 m. liepos 14 d. atlyginimas, pereinamojo laikotarpio pašalpa, senatvės, netekto darbingumo ir našlių pensijos mokami tik valstybės narės, kurioje jie išrinkti, teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tik iš tos valstybės narės biudžeto.

Be to, šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti Parlamento nariai gali prašyti, kad Parlamentas mokėtų pereinamojo laikotarpio pašalpą už laikotarpį, kuriuo jie vykdė įgaliojimus, iki 2009 m. liepos 14 d. pagal Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių V priede nustatytas taisykles.

2.   1 dalis taip pat taikoma Parlamento nariams, kuriems pagal Statuto 29 straipsnį valstybė narė, kurioje jie išrinkti, nustatė nukrypti leidžiančią nuostatą.

3.   Nukrypstant nuo šių Įgyvendinimo taisyklių 7 straipsnio 2 dalies, Parlamento narių, kurių atžvilgiu valstybė narė, kurioje jie išrinkti, vadovaudamasi Statuto 29 straipsniu, priėmė nukrypti leidžiančias nuostatas arba kurie pagal Statuto 25 straipsnį patys pasirinko valstybės narės sistemą, atveju vienas trečdalis Parlamento narių mokėtinos draudimo įmokos mokamas tiesiogiai ir individualiai iš jų asmeninės sąskaitos.

4.   Nukrypstant nuo šių Įgyvendinimo taisyklių 3 straipsnio 1 dalies, tuo atveju, jei buvę Parlamento nariai, gaunantys pensiją pagal nacionalinę sistemą remiantis Statuto 25 arba 29 straipsniu, neturi pirminio sveikatos draudimo, jie turi teisę gauti kompensaciją už du trečdalius sveikatos priežiūros išlaidų ir išlaidų nėštumo arba vaiko gimimo atvejais šiose Įgyvendinimo taisyklėse nustatytomis sąlygomis.

5.   Buvę Parlamento nariai, gaunantys pensiją pagal nacionalinę sistemą remiantis Statuto 25 arba 29 straipsniu ir sergantys pripažinta sunkia liga, turi teisę gauti kompensaciją už sveikatos priežiūros išlaidas, susijusias su tęsiamu taikomu gydymu, šiose Įgyvendinimo taisyklėse nustatytomis sąlygomis, jei:

a)

sunkią ligą sukėlė įvykis, kuris atsitiko Parlamento nariui vykdant įgaliojimus ir dėl kurio Parlamento narys nebegalėjo toliau jų vykdyti,

b)

Parlamentas šią ligą pripažino sunkia liga Parlamento nariui vykdant įgaliojimus ir

c)

ligos gydymas buvo pradėtas Parlamento nariui vykdant įgaliojimus.

Jei buvęs Parlamento narys turi pirminį sveikatos draudimą, ta teisė yra papildoma (t. y. galioja tik toms išlaidoms, kurių nepadengia pirminis draudimas).


(1)   2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento sprendimas 2005/684/EB, Euratomas dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo (OL L 262, 2005 10 7, p. 1).

(2)   OL C 159, 2009 7 13, p. 1.

(3)   OL L 278, 1976 10 8, p. 5, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/1976/787(2)/oj.

(4)  Bendru institucijų paskyrimų tarnybų sutarimu nustatytos Europos Bendrijų pareigūnų bendrosios sveikatos draudimo taisyklės, kaip nurodyta Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 nustatytų Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnyje.

(5)   2007 m. liepos 2 d. Komisijos sprendimas C(2007)3195, nustatantis bendrąsias gydymo išlaidų kompensavimo įgyvendinimo nuostatas.

(6)   1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas (OL L 56, 1968 3 4, p. 4, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/1968/259(1)/oj).

(7)  Bendru institucijų paskyrimų tarnybų susitarimu nustatytos Bendrosios taisyklės dėl Europos Bendrijų pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų, kaip nurodyta Tarnybos nuostatų 73 straipsnio 1 dalyje.

(8)  Žr. 2009 m. gegužės 4 d. Biuro posėdžio protokolo 15 punktą ir kvestorių pranešimą Nr. 23/09.

(9)  Žr. Parlamento nario padėjėjo paslaugoms skirtų išlaidų, kurios gali būti kompensuojamos, sąrašą, kurį Biuras patvirtino 2010 m. liepos 5 d. ir 2015 m. spalio 26 d.

(10)   2014 m. balandžio 14 d. Biuro sprendimas.

(11)   2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1046/oj).

(12)   2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2015/2366/oj).

(13)   1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 260/68, nustatantis apmokestinimo Europos Bendrijų naudai sąlygas ir tvarką (OL L 56, 1968 3 4, p. 8, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/1968/260/oj).

(14)   1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles (OL L 124, 1971 6 8, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/1971/1182/oj).


ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/2814/oj

ISSN 1977-0960 (electronic edition)