1.

Ar nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į aprašytas faktines aplinkybes ir teisinius pagrindus, kuriais remtasi Ispanijoje nagrinėjant MSIG baudžiamąją bylą, ir turint omenyje įvairius anksčiau Prancūzijoje priimtus nuosprendžius dėl MSIG, pagal Pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnį ir KŠSĮ 54 straipsnį egzistuoja situacija bis in idem, susijusi su Ispanijoje pareikštu kaltinimu MSIG, nes įvykdytos „tos pačios veikos“, atsižvelgiant į Europos jurisprudencijoje nustatytą šios sąvokos taikymo sritį?

2.

Bet kuriuo atveju ar tai, kad Ispanijos teisėje nėra nuostatos, leidžiančios pripažinti anksčiau kitų valstybių narių teismų priimtų galutinių nuosprendžių pasekmes, siekiant nagrinėjamoje byloje įvertinti, ar dėl veikų tapatumo egzistuoja situacija bis in idem, atitinka Pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnį ir KŠSĮ 54 straipsnį, taip pat 2002 m. birželio 13 d. Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (1) 1 straipsnio 3 dalį, 3 straipsnio 2 dalį, 4 straipsnio 3 ir 5 dalis?

3.

Ar aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju arba apskritai Ispanijos teisėje nenumatyta teisės normos, praktikos ar galiausiai teisinio mechanizmo arba procedūros, leidžiančios pripažinti valstybių narių teismų anksčiau priimtų galutinių nuosprendžių pasekmes, siekiant nustatyti, subendrinti, pritaikyti bausmes ar riboti maksimalią jų trukmę tiek bylos nagrinėjimo ir nuosprendžio priėmimo etape, tiek vėlesniame nuosprendžio vykdymo etape, alternatyviai turint tikslą tuo atveju, kai nėra dėl veikų tapatumo susidariusios situacijos bis in idem, užtikrinti bausmės proporcingumą, pavyzdžiui, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja ankstesnis kitos valstybės narės teismų priimtas nuosprendis, kuriuo skirtos sunkios bausmės (jau atliktos) už veikas, įvykdytas kartu su Ispanijoje nagrinėjamomis veikomis (t. y. įvykdytas tuo pačiu laiku ir glaudžiai susijusias ar siejamas nusikalstamo ar panašaus ryšio), prieštarauja Pagrindinių teisių konvencijos 45 straipsniui ir 49 straipsnio 3 daliai arba 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose 7, 8, 9, 13 ir 14 konstatuojamosioms dalims ir 3 straipsnio 1, 2, 4 bei 5 dalims, taip pat 2002 m. birželio 13 d. Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos 12 konstatuojamajai daliai ir 1 straipsnio 3 daliai?

4.

Ar, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos arba kitų bylų aplinkybes, absoliutus anksčiau kitose ES valstybėse narėse priimtų galutinių nuosprendžių pasekmių netaikymas, aiškiai numatytas 2014 m. lapkričio 12 d. Organinio įstatymo Nr. 7/2014 dėl keitimosi nuosprendžių registrų informacija ir atsižvelgimo į teismo baudžiamuosius nuosprendžius Europos Sąjungoje, kuriuo į nacionalinę teisę perkeltos Sąjungos teisės normos, 14 straipsnio 2 dalies b punkte dėl Ispanijoje taikomų apkaltinamųjų nuosprendžių, 14 straipsnio 2 dalies c punkte dėl sprendimų vykdyti nuosprendį ir vienintelėje papildomoje nuostatoje (kai tokie galutiniai nuosprendžiai abiem b ir c punktuose nurodytais atvejais priimti iki 2010 m. rugpjūčio 15 d.), atitinka: