(2)

ES pramonė įrodė esanti atspari, tačiau ji patiria sunkumų. Didelė infliacija, darbo jėgos trūkumas, tiekimo grandinių sutrikimai po COVID-19 pandemijos, didėjančios palūkanų normos ir energijos bei žaliavų kainų šuoliai daro neigiamą poveikį ES pramonės konkurencingumui. Tai vyksta esant stipriai, bet ne visada sąžiningai konkurencijai susiskaidžiusioje pasaulinėje rinkoje. ES jau pateikė keletą iniciatyvų savo pramonei remti, kaip antai Žaliojo kurso pramonės planą (40), Svarbiausiųjų žaliavų aktą (41), Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą (42), naująją Laikinąją valstybės pagalbos krizės ir pereinamojo laikotarpio sąlygomis sistemą (43) ir planą„REPowerEU“ (44). Nors šiais sprendimais teikiama skubi ir tikslinė parama, ES turi parengti struktūriškesnį atsaką į savo pramonės sektorių investicijų poreikius, kuriuo būtų užtikrinama sanglauda ir vienodos sąlygos bendrojoje rinkoje ir siekiama sumažinti ES strateginę priklausomybę;

(2)

ES pramonė įrodė esanti atspari, tačiau jos konkurencingumas taip pat turi būti užtikrintas ateityje. Didelė infliacija, darbo jėgos trūkumas, tiekimo grandinių sutrikimai po COVID pandemijos, Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, didėjančios palūkanų normos ir energijos sąnaudų bei žaliavų kainų šuoliai daro neigiamą poveikį ES pramonės konkurencingumui ir rodo, kad Sąjunga turi užtikrinti savo atvirą strateginį savarankiškumą bei įvairiuose sektoriuose mažinti savo strateginę priklausomybę nuo trečiųjų šalių. Tai vyksta esant stipriai, bet ne visada sąžiningai konkurencijai susiskaidžiusioje pasaulinėje rinkoje. ES jau pateikė keletą iniciatyvų savo pramonei remti, kaip antai Žaliojo kurso pramonės planą (40), Svarbiausiųjų žaliavų aktą (41), Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą (42), naująją Laikinąją valstybės pagalbos krizės ir pereinamojo laikotarpio sąlygomis sistemą (43) ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kuri buvo iš dalies pakeista planu„REPowerEU“ (44). Nors šiais sprendimais teikiama skubi ir tikslinė parama, ES turi parengti struktūriškesnį atsaką į savo pramonės sektorių investicijų poreikius, kuriuo būtų užtikrinama sanglauda, kuriamos kokybiškos darbo vietos ir vienodos sąlygos bendrojoje rinkoje, suteikiama daugiau galimybių gauti finansavimą ir mažinama ES strateginė priklausomybė. Pritaikius naujas, kitokias valstybės pagalbos sistemas, tapo lengviau paskirstyti galimus didelius valstybės pagalbos kiekius. Esant nepalankesnėms aplinkybėms, tokia padėtis gali pakenkti vidaus rinkos veiksmingumui;

(2a)

bendroji rinka suteikė didelių ekonominių, socialinių ir politinių privalumų visai Sąjungai, įskaitant jos piliečius ir įmones. Nors ši nauda plačiai pripažįstama, būtina toliau ieškoti sprendimų, kaip dar labiau išnaudoti neišnaudotą jo visuomeninį potencialą. 2023 m. kovo 16 d. Komisijos komunikatas „Bendrosios rinkos trisdešimtmetis“ sudaro sąlygas ilgalaikei strateginei bendrosios rinkos krypčiai. Būsima bendroji rinka turi išlikti pritaikoma atsižvelgiant į kintančią geopolitinę dinamiką, technologinę pažangą bei žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kartu skatinant sveikatos sistemos atsparumą senėjant visuomenei ir prisidedant prie ilgalaikio ES konkurencingumo ir našumo didinimo‘

(3)

giliųjų ir skaitmeninių technologijų, švarių technologijų ir biotechnologijų naudojimas ir plėtra Sąjungoje bus labai svarbūs siekiant išnaudoti žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos galimybes ir pasiekti jos tikslus, taip skatinant Europos pramonės konkurencingumą ir jos tvarumą. Todėl reikia nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų remiamas tokių technologijų plėtojimas ar gamyba Sąjungoje, apsaugant ir stiprinant jų vertės grandines, taip sumažinant Sąjungos strateginę priklausomybę ir sprendžiant esamas darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemas tuose sektoriuose rengiant mokymus ir pameistrystės programas ir kuriant visiems prieinamas patrauklias ir kokybiškas darbo vietas;

(3)

skaitmeninių technologijų, poveikio klimatui neutralizavimo technologijų ir biotechnologijų bei gyvybės mokslų naudojimas ir plėtra Sąjungoje bus labai svarbūs siekiant sumažinti Sąjungos strateginę priklausomybę, išnaudoti žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos galimybes bei pasiekti jos tikslus, taip užtikrinant Sąjungos nepriklausomumą ir strateginę autonomiją ir skatinant Europos pramonės konkurencingumą ir jos tvarumą. Todėl reikia nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų remiamas tokių technologijų plėtojimas ar gamyba Sąjungoje, apsaugant ir stiprinant jų tiekimo grandines, taip sumažinant Sąjungos strateginę priklausomybę ir sprendžiant esamas darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemas atitinkamuose sektoriuose pasitelkiant mokymąsi visą gyvenimą, mokymus ir pameistrystę ir kuriant visiems prieinamas patrauklias ir kokybiškas darbo vietas;

(4)

ypatingos svarbos technologijas būtina remti šiose srityse: giliųjų ir skaitmeninių technologijų, švarių technologijų ir biotechnologijų (įskaitant atitinkamas ypatingos svarbos žaliavų vertės grandines), visų pirma susijusias su projektais, įmonėmis ir sektoriais, kuriems tenka itin svarbus vaidmuo ES konkurencingumo ir atsparumo bei vertės grandinių atžvilgiu. Pavyzdžiui, giliosios ir skaitmeninės technologijos turėtų apimti mikroelektroniką, našiąją kompiuteriją, kvantines technologijas (t. y. kompiuteriją, ryšių ir jutiklių technologijas), debesijos kompiuteriją, tinklo paribio kompiuteriją ir dirbtinį intelektą, kibernetinio saugumo technologijas, robotiką, 5G ir pažangųjį junglumą bei virtualiąsias realybes, įskaitant veiksmus, susijusius su giliosiomis ir skaitmeninėmis technologijomis, naudojamomis gynybos bei orlaivių ir erdvėlaivių pramonės sektoriuose. Švarios technologijos, be kita ko, turėtų apimti atsinaujinančiųjų išteklių energiją; elektros energijos ir šiluminės energijos kaupimą; šilumos siurblius; elektros energijos tinklą; atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės degalus; tvarius alternatyviuosius degalus; elektrolizerius ir kuro elementus; anglies dioksido surinkimą, naudojimą ir saugojimą; energijos vartojimo efektyvumą; vandenilį ir su juo susijusią infrastruktūrą; išmaniuosius energetikos sprendimus; tvarumui svarbias technologijas, kaip antai vandens valymo ir gėlinimo; pažangiąsias medžiagas, kaip antai nanomedžiagas, kompozitines medžiagas ir ateities švarios statybos medžiagas, ir technologijas, skirtas tvariai svarbiausių žaliavų gavybai ir perdirbimui. Turėtų būti laikoma, kad biotechnologijos apima tokias technologijas kaip biomolekulės ir jų pritaikymo sritys, sveikatos saugumui itin svarbūs vaistai ir medicinos technologijos, pasėlių biotechnologijos, taip pat pramoninės biotechnologijos, pvz., skirtos atliekų šalinimui ir biotechnologijomis pagrįstai gamybai. Komisija gali paskelbti gaires, kuriose būtų išsamiau apibrėžtas technologijų taikymas šiose trijose srityse, pagal šį reglamentą laikomose ypatingos svarbos sritimis, taip skatinant bendrą supratimą, kokie projektai, įmonės ir sektoriai turi būti remiami pagal atitinkamas programas, atsižvelgiant į bendrą strateginį tikslą. Be to, bet kurios iš šių trijų sričių technologijos, kurios yra bendriems Europos interesams svarbių projektų (BEISP), patvirtintų pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą, objektas, turėtų būti laikomos ypatingos svarbos technologijomis, o atskiri projektai, kurie priskiriami tokiems BEISP, turėtų būti laikomi tinkamais finansuoti pagal atitinkamas programų taisykles, jeigu nustatytas finansavimo trūkumas ir tinkamos finansuoti išlaidos dar nebuvo visiškai padengti;

(4)

ypatingos svarbos technologijas būtina remti šiose srityse: skaitmeninių technologijų, poveikio klimatui neutralizavimo technologijų, biotechnologijų ir gyvybės mokslų, įskaitant vaistus, įtrauktus į Sąjungos ypatingos svarbos vaistų sąrašą, sudarytą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/123  (44a) 6 straipsnį, ir jų sudėtines dalis, taip pat atitinkamas tų technologijų tiekimo grandines, ypač projektuose, įmonėse ir sektoriuose, atliekančiuose itin svarbų vaidmenį užtikrinant ES konkurencingumą ir atsparumą. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, skaitmeninių technologijų apibrėžtis turėtų būti suderinta su apibrėžtimi, pateikta Europos Parlamento ir Tarybos sprendime (ES) 2022/2481  (44b) , o poveikio klimatui neutralizavimo technologijų apibrėžtis suderinta su Reglamente (ES).../... [Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas] pateikta apibrėžtimi. Sąjungos teisėje nesant biotechnologijų apibrėžties, šiame reglamente turėtų būti perimta EBPO apibrėžtis. Gyvybės mokslai turėtų apimti mokslo žinių taikymą tokiose srityse kaip biologija, zoologija, botanika, ekologija, fiziologija, biochemija, mikrobiologija, farmakologija, agronomija, medicina. Taip pat turėtų būti apimti į Sąjungos ypatingos svarbos vaistų sąrašą įtraukti ypatingos svarbos vaistai, įskaitant vaistų veikliąsias medžiagas. Sąjungos atviras strateginis savarankiškumas ir konkurencingumas gali būti padidinti tik stiprinant tiekimo grandines technologijų sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas. Todėl finansinė parama ypatingos svarbos technologijų gamybos projektams visoje tiekimo grandinėje taip pat padeda siekti STEP tikslų. Technologijos turėtų būti laikomos ypatingai svarbiomis, kai jomis sukuriamas novatoriškas, pažangiausias elementą, turintis didelį ekonominį potencialą bendrojoje rinkoje, arba padedama užkirsti kelią Sąjungos priklausomybei arba ją mažinti. Komisija ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo priima deleguotąjį teisės aktą, kuriame būtų išsamiau apibrėžtas technologijų taikymas šiuose trijuose sektoriuose, pagal šį reglamentą laikomuose ypatingai svarbiais, taip skatinant bendrą supratimą, kokie projektai, įmonės ir sektoriai turi būti remiami pagal atitinkamas programas, atsižvelgiant į bendrą strateginį tikslą mažinti kritinę priklausomybę. Nustatydama strateginę priklausomybę, Komisija turėtų remtis pastaraisiais metais atliktais vertinimais. Nustatydama strateginę priklausomybę, Komisija turėtų remtis pastaraisiais metais atliktais vertinimais.  (44c) Komisija turėtų peržiūrėti deleguotąjį aktą atsižvelgdama į savo tarpinės vertinimo ataskaitos, parengtos pagal šį reglamentą, išvadas ir pritaikyti jį prie tuo metu vyraujančių rinkos sąlygų. Kadangi Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktu sukuriamas visapusiškas supratimas apie tas Europos pramonės šakas, kurios laikomos būtinomis klimato tikslams iki 2050 m. pasiekti, strateginiai projektai, nustatyti pagal Reglamentą (ES)... [Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas], atitinkantys tame reglamente nustatytus atsparumo ar konkurencingumo kriterijus, atsižvelgiant į esminius visų technologijų projektų pagal šį reglamentą aspektus, turėtų būti laikomi atitinkančiais STEP tikslus. Tas pats turėtų būti taikoma strateginiams projektams, nustatytiems pagal Reglamentą (ES)... [Svarbiausiųjų žaliavų aktas];

(5)

sustiprinti pagrindinių technologijų gamybos pajėgumus Sąjungoje nebus įmanoma, jeigu joje nebus pakankamai daug kvalifikuotos darbo jėgos. Tačiau darbo jėgos ir įgūdžių trūkumas yra padidėjęs visuose sektoriuose, įskaitant tuos, kurie laikomi svarbiais įgyvendinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, ir dėl jo kyla pavojus pagrindinių technologijų plėtrai, be kita ko, atsižvelgiant į demografinius pokyčius. Todėl būtina skatinti aktyvesnį žmonių aktyvumą darbo rinkoje, susijusioje su strateginiais sektoriais, visų pirma kuriant darbo vietas ir pameistrystės programas jauniems, palankių sąlygų neturintiems asmenims, visų pirma nedirbančiam, , nesimokančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam jaunimui. Tokia parama papildys keletą kitų veiksmų, kuriais siekiama patenkinti su pertvarka susijusius įgūdžių poreikius, kaip nurodyta ES įgūdžių darbotvarkėje (45);

(5)

sustiprinti technologijų gamybos pajėgumus atitinkamuose šiame reglamente nurodytuose Sąjungos sektoriuose nebus įmanoma, jeigu juose nebus pakankamai daug kvalifikuotos darbo jėgos. Tačiau numatoma, kad dėl demografinių pokyčių darbo jėgos ir įgūdžių trūkumas, kuris yra padidėjęs visuose sektoriuose, įskaitant tuos, kurie laikomi svarbiais įgyvendinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, toliau didės ir dėl jo kils pavojus technologijų plėtrai atitinkamuose šiame reglamente nurodytuose sektoriuose. Todėl būtina labiau skatinti daugiau žmonių dalyvauti darbo rinkoje, susijusioje su atitinkamais sektoriais, visų pirma investuojant į mokymąsi ir mokymąsi visą gyvenimą, atitinkamų įgūdžių ugdymą, kokybiškų darbo vietų kūrimą ir pameistrystę jaunimui, nedirbantiems, nesimokantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems nepalankioje padėtyje esantiems asmenims. Tokia parama papildys keletą kitų veiksmų, kuriais siekiama patenkinti su pertvarka susijusius įgūdžių poreikius, išdėstytus ES įgūdžių darbotvarkėje (45) . Tiems veiksmams tenka svarbus vaidmuo skatinant persikvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo mąstyseną, didinant Sąjungos įmonių, ypač MVĮ, konkurencingumą ir prisidedant prie kokybiškų darbo vietų kūrimo, siekiant socialiai sąžiningu, įtraukiu ir teisingu būdu išnaudoti visą žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos potencialą;

(6)

atsižvelgiant į pertvarkai reikalingų investicijų mastą, reikia sutelkti visas pagal esamas ES programas ir fondus turimas lėšas, įskaitant tas, kuriomis suteikiama biudžeto garantija finansavimo ir investavimo operacijoms, taip pat finansinių priemonių ir derinimo operacijų įgyvendinimui. Toks finansavimas turėtų būti naudojamas lanksčiau, kad strateginiuose sektoriuose būtų laiku teikiama tikslinė parama ypatingos svarbos technologijoms. Todėl Europos strateginių technologijų platformos (toliau – STEP) atsakas į Sąjungos investicijų poreikius turėtų būti struktūriškas ir ši platforma turėtų padėti geriau nukreipti esamas ES lėšas ypatingos svarbos investicijoms, kuriomis siekiama remti ypatingos svarbos technologijų kūrimą ar gamybą, taip išsaugant vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje ir siekiant užtikrinti geografiškai subalansuotą pagal STEP finansuojamų projektų paskirstymą atsižvelgiant į pagal atitinkamas programas suteikiamus įgaliojimus;

(6)

ateinančiais metais reikės didelių investicijų Sąjungos atviram strateginiam savarankiškumui visapusiškai stiprinti, jos konkurencingumui pasaulinėje rinkoje išsaugoti ir žaliajai bei skaitmeninei pertvarkai įgyvendinti. Esamos ES programos ir fondai, įskaitant tuos, kuriais suteikiama biudžeto garantija finansavimo ir investavimo operacijoms, taip pat finansinių priemonių ir derinimo operacijų įgyvendinimui, turėtų padėti siekti tų tikslų. Be visiško lėšų mobilizavimo, Sąjungos finansavimas turėtų būti naudojamas lanksčiau, kad būtų laiku teikiama tikslinė parama technologijoms atitinkamuose sektoriuose, sustiprinant Sąjungos masto ir tarpvalstybinių projektų finansavimą. Todėl Europos strateginių technologijų platforma (toliau – STEP) turėtų padėti geriau nukreipti esamas Sąjungos lėšas ypatingos svarbos investicijoms, kuriomis siekiama remti technologijų kūrimą ar gamybą atitinkamuose sektoriuose, taip išsaugant vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje ir siekiant užtikrinti geografiškai subalansuotą pagal STEP finansuojamų projektų paskirstymą atsižvelgiant į pagal atitinkamas programas suteikiamus įgaliojimus; Nors STEP yra atvira kiekvienai valstybei narei, joje ypatingą dėmesį derėtų skirti poveikio klimatui neutralizavimo pramonės slėniams, apibrėžtiems Reglamente (ES).../... [Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas], projektams teritorijose, įtrauktose į Reglamento (ES) 2021/1056 11 straipsnyje nurodytus teritorinius teisingos pertvarkos planus, mažiau išsivysčiusiems ir pereinamojo laikotarpio regionams, taip pat labiau išsivysčiusiems regionams valstybėse narėse, kurių vidutinis BVP vienam gyventojui yra mažesnis už ES-27 ES vidurkį, išreikštą perkamosios galios standartais (PGS) ir apskaičiuotą remiantis 2015–2017 m. Sąjungos duomenimis;

(7)

STEP turėtų būti nustatomi ištekliai, kurie turėtų būti panaudojami pagal jau veikiančias Sąjungos programas ir fondus, t. y. programą „InvestEU“, programą „Europos horizontas“, Europos gynybos fondą ir Inovacijų fondą. Kartu turėtų būti skiriamas papildomas 10 mlrd. EUR finansavimas. Iš šios sumos 5 mlrd. EUR turėtų būti panaudota Inovacijų fondo (46) lėšoms padidinti, o 3 mlrd. EUR – bendrai ES garantijos, skiriamos ES skyriui pagal programos „InvestEU“ reglamentą, sumai padidinti iki 7,5 mlrd. EUR, atsižvelgiant į atitinkamą atidėjinių normą. 0,5 mlrd. EUR turėtų būti skirta padidinti finansinį paketą pagal Reglamentą dėl programos „Europos horizontas“ (47), kuris turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, o 1,5 mlrd. EUR turėtų būti skirta Europos gynybos fondui (49);

(7)

STEP turėtų būti nustatomi pagal jau veikiančias Sąjungos programas ir fondus (t. y. programą „InvestEU“, programą „Europos horizontas“, programą „ES – sveikatos labui“, Skaitmeninės Europos programą, Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), Sanglaudos fondą, Teisingos pertvarkos fondą (TPF), „Europos socialinio fondą +“ (ESF+), Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP), Europos gynybos fondą ir Inovacijų fondą) turimi ištekliai projektams, kuriais prisidedama prie STEP tikslų. Kartu turėtų būti skiriamas papildomas 13 mlrd. EUR Sąjungos finansavimas. Iš šios sumos 5 mlrd. EUR turėtų būti panaudota Inovacijų fondo (46) lėšoms padidinti, o 4,2 mlrd. EUR – bendrai ES garantijos, skiriamos ES skyriui pagal programos „InvestEU“ reglamentą (47), sumai padidinti iki 10,5 mlrd. EUR, atsižvelgiant į atitinkamą atidėjinių normą. 1,3 mlrd. EUR turėtų būti skirta padidinti finansinį paketą pagal Reglamentą dėl programos „Europos horizontas“, kuris turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, o 2,5 mlrd. EUR turėtų būti skirta Europos gynybos fondui (49);

(8)

suverenumo ženklas turėtų būti suteikiamas projektams, kuriais prisidedama prie STEP tikslų, su sąlyga, kad projektas buvo įvertintas ir atitinka būtiniausius kokybės reikalavimus, visų pirma projekto tinkamumo, atmetimo ir finansavimo skyrimo kriterijus, nustatytus kvietime teikti pasiūlymus pagal programą „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programą (50) arba programą „ES – sveikatos labui“ (51), taip pat Europos gynybos fondo arba Inovacijų fondo kvietime teikti pasiūlymus, ir nepriklausomai nuo to, ar projektui jau buvo skirta lėšų pagal tas priemones. Šie būtiniausi kokybės reikalavimai bus nustatyti apibrėžiant aukštos kokybės projektus. Šis ženklas turėtų būti naudojamas kaip kokybės ženklas siekiant padėti projektams pritraukti viešąsias ir privačiąsias investicijas, patvirtinant jų indėlį siekiant STEP tikslų. Be to, naudojant šį ženklą bus kuriamos geresnės galimybės gauti ES finansavimą, nes visų pirma bus palengvinamas kaupiamasis arba mišrus finansavimas pagal kelias Sąjungos priemones;

(8)

suverenumo ženklas turėtų būti suteikiamas projektams, kuriais prisidedama prie STEP tikslų, atsižvelgiant į projektų indėlį stiprinant ir struktūrizuojant vietos pramonės tinklus ir jų indėlį į darbo vietų kūrimą, su sąlyga, kad projektas buvo įvertintas ir atitinka būtiniausius kokybės reikalavimus, visų pirma projekto tinkamumo, atmetimo ir finansavimo skyrimo kriterijus, nustatytus kvietime teikti pasiūlymus pagal programą „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programą (50) , programą „ES – sveikatos labui“ (51), taip pat Europos gynybos fondo, Inovacijų fondo ir sanglaudos politikos fondo kvietimuose teikti pasiūlymus, nepriklausomai nuo to, ar projektui jau buvo skirta lėšų pagal tas priemones. Šie būtiniausi kokybės reikalavimai bus nustatyti apibrėžiant aukštos kokybės projektus. Laikoma, kad strateginiai projektai, nustatyti pagal Reglamentą (ES).../... [Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas], atitinkantys tame reglamente nustatytus atsparumo ar konkurencingumo kriterijus, padeda siekti šio reglamento tikslų mažinant strateginę priklausomybę arba užkertant jai kelią arba bendrojoje rinkoje panaudojant novatorišką, pažangiausią elementą. Todėl šiems strateginiams projektams pagal Reglamentą (ES).../... [Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas] turėtų būti suteiktas suverenumo ženklas. Be to, kadangi visais strateginiais projektais, nustatytais pagal Reglamentą (ES).../... [Svarbiausiųjų žaliavų aktas] siekiama įgyvendinti šios platformos tikslus, jiems taip pat turėtų būti suteiktas suverenumo ženklas. Siekiant remti projektus, kuriais galiausiai bus prisidedama prie Europos strateginės priklausomybės nuo trečiųjų šalių mažinimo, ženklas turėtų būti suteikiamas tik Sąjungoje arba atitinkamos programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje įsisteigusių teisės subjektų valdomiems projektams. Laikantis to paties principo, jei projektą valdo keli teisės subjektai, antspaudas projektui turėtų būti suteikiamas tik tuo atveju, jei bent vienas nepriklausomas teisės subjektas yra įsisteigęs valstybėje narėje ir bent du kiti nepriklausomi teisės subjektai yra įsisteigę skirtingose valstybėse narėse arba asocijuotosiose šalyse. Šis ženklas turėtų būti naudojamas kaip kokybės ženklas siekiant padėti projektams pritraukti viešąsias ir privačiąsias investicijas, patvirtinant jų indėlį siekiant STEP tikslų. Be to, naudojant šį ženklą bus kuriamos geresnės galimybės gauti ES finansavimą, nes visų pirma bus palengvinamas kaupiamasis arba mišrus finansavimas pagal kelias Sąjungos priemones. Skirdamos projektams paramą pagal savo programas, valstybės narės taip pat turėtų raginamos atsižvelgti į suverenumo ženklą;

(9)

tuo tikslu turėtų būti galima remtis kitų Sąjungos programų tikslais atliktais vertinimais pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (52) 126 ir 127 straipsnius, siekiant sumažinti Sąjungos lėšų gavėjams tenkančią administracinę naštą ir skatinti investicijas į prioritetines technologijas. Rengdamos ir siūlydamos savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir priimdamos sprendimus dėl investicinių projektų, kurie turėtų būti finansuojami iš joms tenkančios Modernizavimo fondo dalies (53), valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę įtraukti veiksmus, kuriems suteiktas suverenumo ženklas (su sąlyga, kad jie atitinka EGADP reglamento nuostatas). Komisija turėtų atsižvelgti į suverenumo ženklą, vykdydama EIB statuto 19 straipsnyje numatytą procedūrą ir atlikdama programos „InvestEU“ reglamento 23 straipsnyje nustatytą politikos patikrinimą. Be to, turėtų būti reikalaujama, kad įgyvendinantieji partneriai nagrinėtų projektus, kuriems suteiktas suverenumo ženklas, jeigu pagal to reglamento 26 straipsnio 5 dalį jie priskiriami jų geografinei ir veiklos sričiai. Už STEP programas atsakingos institucijos taip pat turėtų būti skatinamos apsvarstyti galimybę remti strateginius projektus, nustatytus pagal Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės ir Svarbiausiųjų žaliavų aktus, kuriems taikomas reglamento 2 straipsnis ir kuriems gali būti taikomos kaupiamojo finansavimo taisyklės;

(9)

tuo tikslu turėtų būti galima remtis kitų Sąjungos programų tikslais atliktais vertinimais pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (52) 126 ir 127 straipsnius, siekiant sumažinti Sąjungos lėšų gavėjams tenkančią administracinę naštą ir skatinti investicijas į prioritetines technologijas. Peržiūrėdamos savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir priimdamos sprendimus dėl investicinių projektų, kurie turėtų būti finansuojami iš joms tenkančios Modernizavimo fondo dalies, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę įtraukti projektus, kuriems suteiktas suverenumo ženklas (su sąlyga, kad jie atitinka EGADP reglamento (53) nuostatas). Komisija turėtų atsižvelgti į suverenumo ženklą, vykdydama EIB statuto 19 straipsnyje numatytą procedūrą ir atlikdama programos „InvestEU“ reglamento 23 straipsnyje nustatytą politikos patikrinimą. Be to, turėtų būti reikalaujama, kad įgyvendinantieji partneriai nagrinėtų projektus, kuriems suteiktas suverenumo ženklas, jeigu pagal to reglamento 26 straipsnio 5 dalį jie priskiriami jų geografinei ir veiklos sričiai. Už STEP programas atsakingos institucijos turėtų būti apsvarstyti galimybę remti strateginius projektus, nustatytus pagal Reglamentą (ES) .../... [Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas] ir Reglamentą .../... [Svarbiausiųjų žaliavų aktas], kuriems taikomas šio reglamento 2 straipsnis ir kuriems gali būti taikomos kaupiamojo finansavimo taisyklės;

(9a)

siekdama užtikrinti atvirą strateginį savarankiškumą bei padidinti mokslinių tyrimų ir plėtros rezultatų rinkos vertę ypatingos svarbos technologijų srityje, Sąjunga turi nustatyti standartus, kaip nurodyta 2022 m. vasario 2 d. Komisijos komunikate „ES standartizacijos strategija. Pasaulinių standartų nustatymas siekiant paremti atsparią, žaliąją ir skaitmeninę ES bendrąją rinką.“. Todėl projektai, į kurių pasiūlymus įtraukiamos standartizacijos pastangas, turėtų būti remiami visose Sąjungos programose, pagal kurias teikiamas finansavimas pagal STEP. Be to, įgyvendinant projektus pagal STEP būtina atsižvelgti į standartizaciją, kad būtų paspartintas ir išplėstas konkrečios technologijos diegimas visoje bendrojoje rinkoje. Be to, tarptautinių standartų suderinimas su Europos interesais gali užtikrinti lyderystę technologijų srityje ir vienodas veiklos sąlygas visame pasaulyje. Komisija ir valstybės narės turėtų dėti konkrečias pastangas, kad paremtų projektus pagal STEP, kad būtų aktyviai bendradarbiaujama su nacionalinėmis, Europos ir, kai tinkama, tarptautinėmis standartizacijos institucijomis;

(9b)

kadangi pasitikėjimas yra labai svarbus investicijų elementas, reikėtų sukurti valdymo struktūrą siekiant užtikrinti, kad STEP būtų įgyvendinama veiksmingai, efektyviai, sąžiningai ir skaidriai. Tuo tikslu Komisija turėtų įsteigti STEP komitetą, sudarytą iš įvairių technologijų, kurioms taikomas šis reglamentas, taip pat Sąjungos programų ir fondų, teikiančių finansinę paramą platformai, ekspertų. STEP komitetas turėtų būti atsakingas už suverenumo ženklo suteikimą ir propagavimą, taip pat už Suverenumo portalo valdymą ir imtis įvairių tinklų ir suinteresuotųjų subjektų, kurie yra svarbūs siekiant platformos tikslų, veiklos koordinavimo vaidmens. Atsižvelgiant į tai, kad technologijos, kurioms taikomas šis reglamentas, nuolat kinta, reikėtų įsteigti Strateginių technologijų pramonės patariamąją grupę, kuri padėtų Komisijai teikdama konsultacijas dėl naujausių technologinių pokyčių ir iššūkių, su kuriais susiduria atitinkami sektoriai. Šią grupę turėtų sudaryti Sąjungos pramonės sektorių, kuriems taikomas šis reglamentas, atstovai. Pramonės patariamojoje grupėje reikėtų atsižvelgti į geografinę pusiausvyrą;

(10)

Komisija turėtų sukurti naują viešai prieinamą interneto svetainę (toliau – suverenumo portalas), kurioje būtų teikiama informacija apie galimą paramą įmonėms ir projektų rengėjams, pageidaujantiems gauti lėšų STEP investicijoms. Tuo tikslu šiame portale prieinamu ir naudotojui patogiu būdu turėtų būti informuojama apie ES biudžete numatytas STEP investicijų finansavimo galimybes. Tai turėtų būti informacija apie tiesiogiai valdomas programas, kaip antai programą„Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programą, programą „ES – sveikatos labui“ ir Inovacijų fondą, taip pat apie kitas programas, pavyzdžiui, programą „InvestEU“, EGADP ir sanglaudos politikos fondus. Be to, suverenumo portalas turėtų padėti didinti STEP investicijų matomumą investuotojams, šiuo tikslu šiame portale skelbiant projektų, kuriems suteiktas suverenumo ženklas, sąrašą. Šiame portale taip pat turėtų būti nurodomos nacionalinės kompetentingos institucijos, veikiančios kaip kontaktiniai punktai STEP įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu klausimais;

(10)

Komisija turėtų sukurti naują viešai prieinamą interneto svetainę (toliau – suverenumo portalas), kurioje būtų teikiama informacija apie projektus, kuriais prisidedama prie STEP tikslų. Siekiant patenkinti įmonių ir projektų rengėjų, ieškančių lėšų STEP projektams pagal Sąjungos finansavimo programas, poreikius, suverenumo portalas turėtų prieinamu ir naudotojui patogiu būdu informuoti apie ES biudžete numatytas STEP investicijų finansavimo galimybes. Tai turėtų apimti informaciją apie tiesiogiai valdomas Sąjungos programas „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programą, programą „ES – sveikatos labui“, Europos gynybos fondą ir Inovacijų fondą, taip pat kitus Sąjungos finansavimo šaltinius, pavyzdžiui, programą „InvestEU“, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir sanglaudos politikos fondus. Siekiant padidinti Suverenumo portalo naudingumą projektų rengėjams, portale turėtų veikti greitas simuliatorius, kuriame būtų pateiktos gairės dėl to, kuriai Sąjungos programai ar projektui gali būti tinkamas konkretus projektas, neatskleidžiant konfidencialios verslo informacijos, ir kuris nebūtų teisiškai įpareigojantis. Be to, suverenumo portalas turėtų padėti didinti STEP investicijų matomumą investuotojams, šiuo tikslu šiame portale skelbiant projektų, kuriems suteiktas suverenumo ženklas, sąrašą. Informacijos apie projektus, susijusius su saugumu ir gynyba, skelbimas turėtų būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju ir turėtų būti taikomas tik tiems projektams, kuriems, projekto rengėjo arba Komisijos nuomone, paskelbimas yra būtinas. Deramas dėmesys turėtų būti skiriamas poreikiui apsaugoti informacijos saugumo konfidencialumą gynybos srityje. Šiame portale taip pat turėtų būti nurodomos nacionalinės kompetentingos institucijos, veikiančios kaip kontaktiniai punktai STEP įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu klausimais; Komisija turėtų užtikrinti, kad portalas papildytų panašias platformas, įskaitant Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto platformą, ir vengti biurokratizmo ir administracinės naštos;

(10a)

Komisija turėtų stebėti platformos tikslų įgyvendinimą, kad galėtų įvertinti pažangą siekiant Sąjungos politikos tikslų. Stebėsena turėtų būti vykdoma tikslingai ir proporcingai pagal platformą vykdomai veiklai, kad būtų išvengta pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, visų pirma paramos gavėjams. Siekiant užtikrinti atskaitomybę Sąjungos piliečiams, Komisija turėtų kasmet teikti Europos Parlamentui ir Tarybai platformos tikslų įgyvendinimo pažangos pagal kiekvieną programą ir fondą ataskaitą, taip pat bendrų pagal atitinkamas programas ir fondus finansuojamų STEP išlaidų ir STEP veiklos rezultatų ataskaitą, grindžiamą tose programose numatytais veiklos rodikliais. Be to, turėtų būti teikiama informacija apie kokybinį ir kiekybinį platformos indėlį į tarpvalstybinius projektus ir projektus kiekvienoje valstybėje narėje;

(11)

STEP grindžiama esamų programų perprogramavimu ir stiprinimu siekiant remti strategines investicijas, tačiau ši platforma taip pat yra svarbus elementas nustatant naujų intervencinių priemonių, kuriomis būtų grindžiamas Europos suverenumo fondas, galimybes ir jas rengiant. 2025 m. atliekant vertinimą bus įvertintas veiksmų, kurių buvo imtasi, aktualumas ir šiuo vertinimu bus remiamasi vertinant poreikį padidinti strateginiams sektoriams teikiamą paramą;

(11)

nors STEP grindžiama esamų programų perprogramavimu ir stiprinimu strateginėms investicijoms remti ir Sąjungos priklausomybei mažinti, ji taip pat yra svarbus elementas išbandant naujų intervencinių priemonių, kuriomis užtikrinamas būtinas struktūrinis atsakas į Sąjungos investicijų poreikius, įgyvendinamumą ir rengimą. Visų pirma tai gali būti laikoma žingsniu siekiant įsteigti Europos suverenumo fondą, kuris galėtų prisidėti prie Europos pramonės politikos formavimo ir stiprinimo teikiant didesnį finansavimą Europos pramonei pagal daugiametę finansinę programą po 2027 m. 2025 m. atliekant tarpinį vertinimą bus įvertintas veiksmų, kurių imtasi, aktualumas, bus pateikta naujausia informacija apie Sąjungos ir svarbiausių strateginių sektorių priklausomybės padėtį, kad būtų visapusiškai sustiprintas jos savarankiškumas. Atlikdama tarpinį vertinimą Komisija taip pat turėtų įvertinti, ar įmanoma išplėsti Suverenumo portalą, kad būtų sujungtos visos esamos viešai prieinamos interneto svetainės ir viename bendrame portale būtų teikiama informacija apie Sąjungos programas ir lėšas, kurioms taikomas tiesioginis, pasidalijamasis ir netiesioginis valdymas. Šiuo vertinimu turėtų būti remiamasi vertinant poreikį padidinti strateginiams sektoriams teikiamą paramą daugiametėje finansinėje programoje po 2027 m., kad būtų geriau sprendžiami nustatyti uždaviniai ir įgyvendinami Sąjungos politikos tikslai šioje srityje;

(12)

siekiant įtraukti papildomą 5 mlrd. EUR finansavimo paketą 2024–2027 m. laikotarpiu, turėtų būti iš dalies pakeista Direktyva 2003/87/EB (54). Inovacijų fondo lėšomis remiamos investicijos į novatoriškas mažo anglies dioksido kiekio technologijas, kurioms gali būti skirta STEP. Todėl padidinus Inovacijų fondo apimtį turėtų būti sudarytos sąlygos teikti finansavimą siekiant tikslo remti ypatingos svarbos švarių technologijų kūrimą ar gamybą Sąjungoje. Atsižvelgiant į sanglaudos užtikrinimo ir bendrosios rinkos skatinimo tikslus ir siekiant remti žaliąją pertvarką bei švarių technologijų plėtrą visoje Sąjungoje, papildomas finansinis paketas turėtų būti skiriamas skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus, kuriuos gali teikti subjektai iš valstybių narių, kurių vidutinis BVP vienam gyventojui yra mažesnis už ES 27 vidurkį, išreikštą perkamosios galios standartais (PGS) ir apskaičiuotą remiantis 2015–2017 m. laikotarpio Sąjungos duomenimis;

(12)

siekiant iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto skirti papildomą 5 mlrd. EUR finansavimo paketą 2024–2027 m. laikotarpiu, turėtų būti iš dalies pakeista Direktyva 2003/87/EB (54). Inovacijų fondo lėšomis remiamos investicijos į novatoriškas mažo anglies dioksido kiekio technologijas, kurioms gali būti skirta STEP. Todėl padidinus Inovacijų fondo apimtį turėtų būti sudarytos sąlygos teikti finansavimą siekiant tikslo remti poveikio klimatui neutralizavimo technologijų kūrimą ar gamybą Sąjungoje. Atsižvelgiant į tikslus užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir skatinti bendrąją rinką, taip pat siekiant remti žaliąją pertvarką ir poveikio klimatui neutralizavimo technologijų plėtrą visoje Sąjungoje, turėtų būti skirtas papildomas finansinis paketas skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus dėl strateginių projektų, kaip apibrėžta Reglamente .../... [Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas], jei jie strateginių projektų atrankos procese atitinka atsparumo arba konkurencingumo kriterijus. Iki 2025 m. gruodžio 31 d. finansinis paketas lygiomis dalimis turėtų būti prieinamas subjektams iš valstybių narių, kurių vidutinis BVP vienam gyventojui yra mažesnis už ES 27 vidurkį, išreikštą perkamosios galios standartais (PGS) ir apskaičiuotą remiantis 2015–2017 m. laikotarpio Sąjungos duomenimis, ir subjektams iš visų valstybių narių. Skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus techninė pagalba turėtų būti teikiama menkai dalyvaujančioms valstybėms narėms, kaip numatyta naujausioje ATLPS direktyvos peržiūroje;

(13)

siekiant išplėsti investicijų, kuriomis siekiama stiprinti pramonės plėtrą ir vertės grandines strateginiuose sektoriuose, rėmimo galimybes, ERPF paramos apimtis turėtų būti išplėsta numatant naujus konkrečius ERPF tikslus, nedarant poveikio Reglamente (ES) 2021/1060 (55) ir Reglamente (ES) 2021/1058 (56) nustatytoms išlaidų tinkamumo finansuoti ir klimato srities išlaidų taisyklėms. Strateginiuose sektoriuose taip pat turėtų būti galima remti gamybines investicijas į įmones, kurios nėra MVĮ, bet gali svariai prisidėti prie mažiau išsivysčiusių ir pertvarką vykdančių regionų vystymosi, taip pat labiau išsivysčiusiuose valstybių narių regionuose, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis už ES vidurkį. Vadovaujančiosios institucijos raginamos skatinti didelių įmonių ir vietos MVĮ, tiekimo grandinių, inovacijų ir technologijų ekosistemų bendradarbiavimą. Tai padėtų padidinti bendrą Europos pajėgumą stiprinti savo pozicijas tuose sektoriuose, suteikiant galimybę visoms valstybėms narėms vykdyti tokias investicijas ir taip kovoti su didėjančių skirtumų rizika;

(13)

siekiant išplėsti investicijų, kuriomis siekiama stiprinti pramonės plėtrą ir vertės grandines strateginiuose sektoriuose, rėmimo galimybes, ERPF paramos apimtis turėtų būti išplėsta numatant naujus konkrečius ERPF tikslus, nedarant poveikio Reglamente (ES) 2021/1060 (55) ir Reglamente (ES) 2021/1058 (56) nustatytoms išlaidų tinkamumo finansuoti ir klimato srities išlaidų taisyklėms. Strateginiuose sektoriuose taip pat turėtų būti galima remti gamybines investicijas į įmones, daugiausia dėmesio skiriant MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms, kurios gali svariai prisidėti prie mažiau išsivysčiusių ir pertvarką vykdančių regionų vystymosi, taip pat labiau išsivysčiusiuose valstybių narių regionuose, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis už ES vidurkį. Vadovaujančiosios institucijos raginamos skatinti didelių įmonių ir vietos MVĮ, tiekimo grandinių, inovacijų ir technologijų ekosistemų bendradarbiavimą. Tai padėtų padidinti bendrą Europos pajėgumą stiprinti savo pozicijas tuose sektoriuose, suteikiant galimybę visoms valstybėms narėms vykdyti tokias investicijas ir taip kovoti su didėjančių skirtumų rizika; Šiems naujiems konkretiems tikslams numatyti ištekliai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 20 proc. ERPF pradinių asignavimų pagal Reglamentą (ES) 2021/1058;

(14)

Reglamente (ES) 2021/1056 (57) nustatyta TPF paramos taikymo sritis taip pat turėtų būti išplėsta, įtraukiant didelių įmonių investicijas į švarias technologijas, kuriomis prisidedama prie STEP tikslų, su sąlyga, kad jos bus suderinamos su numatomu indėliu vykdant perėjimą prie poveikio klimatui neutralumo, kaip nustatyta teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose. Teikiant paramą tokioms investicijoms neturėtų būti reikalaujama peržiūrėti teritorinio teisingos pertvarkos plano, jeigu tokia peržiūra būtų išimtinai susijusi su trūkumų analize, reikalinga pagrįsti investiciją darbo vietų kūrimo požiūriu;

(14)

Reglamente (ES) 2021/1056 (57) nustatyta TPF paramos taikymo sritis taip pat turėtų būti išplėsta, kad apimtų investicijas į poveikio klimatui neutralizavimo technologijas ir darbo jėgos bei įgūdžių trūkumo problemų sprendimą remiant šias investicijas, kuriomis prisidedama prie STEP tikslų, su sąlyga, kad jos bus suderinamos su numatomu indėliu vykdant perėjimą prie poveikio klimatui neutralumo, kaip nustatyta teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose, daugiausia dėmesio skiriant MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms. Teikiant paramą įmonėms, kurios nėra MVĮ, taip pat reikėtų atsižvelgti į investicijas, kuriomis prisidedama prie pameistrystės ir darbo vietų kūrimo arba švietimo ar mokymo naujiems įgūdžiams įgyti. Teikiant paramą tokioms investicijoms neturėtų būti reikalaujama peržiūrėti teritorinį teisingos pertvarkos planą;

(14a)

valstybės narės turėtų turėti galimybę perkelti visus savo preliminarius asignavimus arba jų dalį iš prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo išteklių į ERPF, jei jos ketina remti produktyvias investicijas, kuriomis gali būti svariai prisidedama prie mažiau išsivysčiusių ir pereinamojo laikotarpio regionų vystymosi, taip pat investicijas labiau išsivysčiusiuose valstybių narių regionuose, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis už ES vidurkį, įskaitant regionus ir vietos bendruomenes, kuriuos labiausiai neigiamai paveikė Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos. Investicijos, kuriomis prisidedama prie STEP tikslų, turi būti finansuojamos iš ERPF, o prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas gali padėti siekti panašių tikslų ir būti panašaus turinio, nes abiem atvejais galiausiai siekiama didinti bendrą Europos pajėgumą stiprinti savo poziciją tam tikruose sektoriuose, suteikiant valstybėms narėms prieigą prie investicijų ir taip kovojant su didėjančių skirtumų rizika ir švelninant neigiamą poveikį ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai;

(14b)

valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę perkelti visus savo preliminarius asignavimus arba jų dalį iš prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo išteklių į TPF, jei šie ištekliai skirti veiksmams, atitinkantiems patvirtintus teritorinius teisingos pertvarkos planus, remti, be kita ko, teisingos pertvarkos regionuose, kuriems Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos daro tiesioginį ar netiesioginį poveikį. TPF ir prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas gali padėti siekti STEP tikslų, nes abiem jais galiausiai siekiama sudaryti sąlygas regionų ekonomikos įvairinimui ir didinti bendrus Europos pajėgumus stiprinti savo poziciją tam tikruose sektoriuose, suteikiant valstybėms narėms galimybę investuoti, taip kovojant su didėjančių skirtumų rizika ir švelninant neigiamą poveikį ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai;

(16)

siekiant padėti paspartinti investicijas ir nedelsiant užtikrinti investicijų, kuriomis remiami STEP tikslai pagal ERPF, ESF+ (59) ir TPF, likvidumą, turėtų būti skiriama papildoma išskirtinio išankstinio finansavimo suma – vienkartinė išmoka, mokama atsižvelgiant į prioritetus, susijusius su investicijomis, kuriomis remiami STEP tikslai. Papildomas išankstinis finansavimas turėtų būti taikomas visiems TPF asignavimams, atsižvelgiant į poreikį paspartinti jų vykdymą ir sukurti tvirtas sąsajas su TPF siekiant padėti valstybėms narėms siekti STEP tikslų. Toms išskirtinio išankstinio finansavimo sumoms taikomos taisyklės turėtų atitikti Reglamente (ES) 2021/1060 nustatytas taisykles, taikomas išankstiniam finansavimui. Be to, siekiant toliau skatinti tokių investicijų naudojimą ir užtikrinti greitesnį jų vykdymą, turėtų būti suteikiama galimybė STEP prioritetams taikyti iki 100 proc. padidintą ES finansavimo normą. Įgyvendindamos naujus STEP tikslus, vadovaujančiosios institucijos raginamos taikyti tam tikrus socialinius kriterijus arba skatinti teigiamus socialinius rezultatus, pavyzdžiui, kurti pameistrystės galimybes ir darbo vietas palankių sąlygų neturintiems jaunuoliams, visų pirma nedirbančiam, nesimokančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam jaunimui, taikyti viešųjų pirkimų direktyvose nustatytus socialinius sutarties skyrimo kriterijus tais atvejais, kai projektą įgyvendina įstaiga, kuri turi organizuoti viešuosius pirkimus ir mokėti tinkamą darbo užmokestį, dėl kurio susitariama kolektyvinių derybų metu;

(16)

siekiant padėti paspartinti investicijas ir nedelsiant užtikrinti investicijų, kuriomis remiami STEP tikslai pagal ERPF, ESF+ (59) ir TPF, likvidumą, turėtų būti skiriama papildoma išskirtinio išankstinio finansavimo suma – vienkartinė išmoka, mokama atsižvelgiant į prioritetus, susijusius su investicijomis, kuriomis remiami STEP tikslai. Papildomas išankstinis finansavimas turėtų būti taikomas visiems TPF asignavimams, atsižvelgiant į poreikį paspartinti jų vykdymą ir sukurti tvirtas sąsajas su TPF siekiant padėti valstybėms narėms siekti STEP tikslų. Toms išskirtinio išankstinio finansavimo sumoms taikomos taisyklės turėtų atitikti Reglamente (ES) 2021/1060 nustatytas taisykles, taikomas išankstiniam finansavimui. Be to, siekiant toliau skatinti tokių investicijų naudojimą ir užtikrinti greitesnį jų vykdymą, turėtų būti suteikiama galimybė STEP prioritetams taikyti iki 100 proc. padidintą ES finansavimo normą. Įgyvendindamos naujus STEP tikslus, vadovaujančiosios institucijos raginamos taikyti tam tikrus socialinius kriterijus ir skatinti teigiamus socialinius rezultatus, pavyzdžiui, kurti pameistrystės galimybes ir darbo vietas palankių sąlygų neturintiems jaunuoliams, visų pirma nedirbančiam, nesimokančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam jaunimui, taikyti viešųjų pirkimų direktyvose nustatytus socialinius sutarties skyrimo kriterijus tais atvejais, kai projektą įgyvendina įstaiga, kuri turi organizuoti viešuosius pirkimus ir mokėti tinkamą darbo užmokestį, dėl kurio susitariama kolektyvinių derybų metu;

(18)

2014–2020 m. programų įgyvendinimo reglamentavimo sistema buvo pritaikyta, kad valstybėms narėms ir regionams būtų suteikiama daugiau lankstumo įgyvendinimo taisyklių atžvilgiu ir didesnis likvidumas kovojant su COVID-19 pandemijos ir agresijos karo prieš Ukrainą padariniais. Šioms programavimo laikotarpio pabaigoje nustatytoms priemonėms įgyvendinti reikia skirti pakankamai laiko ir administracinių išteklių, kad būtų galima visapusiškai jas išnaudoti ir įgyvendinti, taip pat ir tuo metu, kai valstybės narės sutelks išteklius į 2021–2027 m. veiksmų programų, susijusių su STEP tikslais, peržiūrą. Siekiant sumažinti už programas atsakingoms institucijoms tenkančią administracinę naštą ir užkirsti kelią galimam lėšų praradimui po programų užbaigimo vien dėl administracinių priežasčių, turėtų būti pratęsti Reglamentu (ES) Nr. 1303/2013 (61) ir Reglamentu (ES) Nr. 223/2014 (62) nustatyti 2014–2020 m. laikotarpio programų administracinio užbaigimo terminai. Konkrečiau, tos galutinės mokėjimo paraiškos pateikimo terminas turėtų būti pratęstas 12 mėnesių. Be to, užbaigimo dokumentų pateikimo terminas taip pat turėtų būti pratęstas 12 mėnesių. Atsižvelgiant į šį pakeitimą, tikslinga paaiškinti, kad maisto produktai ir medžiagos, nupirkti iki tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos (2023 m. pabaigos), gali būti toliau platinami ir po tos datos. Siekiant užtikrinti patikimą ES biudžeto vykdymą ir mokėjimų viršutinių ribų laikymąsi, 2025 m. atliktini mokėjimai kiekvienos programos atveju turėtų neviršyti 1 proc. finansinių asignavimų naudojant išteklius pagal daugiametę finansinę programą. Mokėtinos sumos, viršijančios 1 proc. programos asignavimų vienam fondui 2025 m. viršutinę ribą, nebūtų mokamos nei 2025, nei vėlesniais metais, o būtų naudojamos tik išankstiniam finansavimui patvirtinti. Nepanaudotos sumos bus panaikinamos pagal bendrąsias įsipareigojimų panaikinimo užbaigiant programą taisykles;

(18)

2014–2020 m. programų įgyvendinimo reglamentavimo sistema buvo pritaikyta, kad valstybėms narėms ir regionams būtų suteikiama daugiau lankstumo įgyvendinimo taisyklių atžvilgiu ir didesnis likvidumas kovojant su COVID-19 pandemijos ir agresijos karo prieš Ukrainą padariniais. Šioms priemonėms įgyvendinti reikia skirti pakankamai laiko ir administracinių išteklių, kad būtų galima visapusiškai jas išnaudoti ir įgyvendinti, taip pat ir tuo metu, kai valstybės narės sutelks išteklius į 2021–2027 m. veiksmų programų, susijusių su STEP tikslais, peržiūrą. Siekiant sumažinti už programas atsakingoms institucijoms tenkančią administracinę naštą ir užkirsti kelią galimam lėšų praradimui po programų užbaigimo vien dėl administracinių priežasčių, turėtų būti pratęsti Reglamentu (ES) Nr. 1303/2013 (61) ir Reglamentu (ES) Nr. 223/2014 (62) nustatyti 2014–2020 m. laikotarpio programų administracinio užbaigimo terminai. Konkrečiau, tos galutinės mokėjimo paraiškos pateikimo terminas turėtų būti pratęstas 12 mėnesių. Be to, užbaigimo dokumentų pateikimo terminas taip pat turėtų būti pratęstas 12 mėnesių. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę pateikti galutinę mokėjimo paraišką iki 2025 m. birželio 30 d., o Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 138 straipsnyje nurodytus dokumentus – iki 2026 m. vasario 15 d., kad valstybės narės turėtų pakankamai laiko galutinai įvykdyti su projektų užbaigimu susijusį procesą. Atsižvelgiant į šį pakeitimą, tikslinga paaiškinti, kad maisto produktai ir medžiagos, nupirkti iki tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos (2023 m. pabaigos), gali būti toliau platinami ir po tos datos. Siekiant užtikrinti patikimą ES biudžeto vykdymą ir mokėjimų viršutinių ribų laikymąsi, 2025 m. atliktini mokėjimai kiekvienos programos atveju turėtų neviršyti 10 proc. finansinių asignavimų naudojant išteklius pagal daugiametę finansinę programą. Mokėtinos sumos, viršijančios 10 proc. programos asignavimų vienam fondui 2025 m. viršutinę ribą, nebūtų mokamos nei 2025, nei vėlesniais metais, o būtų naudojamos tik išankstiniam finansavimui patvirtinti. Nepanaudotos sumos bus panaikinamos pagal bendrąsias įsipareigojimų panaikinimo užbaigiant programą taisykles. Atsižvelgiant į konkrečius sunkumus, su kuriais susiduria atokiausi regionai, kaip apibrėžta SESV 349 straipsnyje, turėtų būti numatyta speciali nukrypti leidžianti nuostata dėl galutinės tarpinio mokėjimo paraiškos už galutinius ataskaitinius metus pateikimo termino, o 2025 m. tarpinių mokėjimų viršutinė riba turėtų būti 15 proc.;

(19)

programa „InvestEU“ yra ES pavyzdinė programa, kuria siekiama skatinti investicijas, visų pirma susijusias su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, teikiant paklausa grindžiamą finansavimą, be kita ko, taikant derinimo mechanizmus, ir techninę paramą. Toks požiūris padeda pritraukti papildomą viešąjį ir privatųjį kapitalą. Atsižvelgiant į didelę „InvestEU“ garantijos paklausą rinkoje, programos „InvestEU“ ES skyrius turėtų būti padidintas taip, kad atitiktų STEP tikslus. Taip, be kita ko, bus pagerintos esamos programos „InvestEU“ galimybės investuoti į BEISP projektus nustatytuose ypatingos svarbos technologijų sektoriuose. Be to, valstybės narės raginamos prisidėti prie programos „InvestEU“ valstybių narių skyriaus ir remti STEP tikslus atitinkančius finansinius produktus, nedarant poveikio galiojančioms valstybės pagalbos taisyklėms. Valstybės narės turėtų turėti galimybę į savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus kaip vieną iš priemonių įtraukti piniginį įnašą, skirtą programos „InvestEU“ valstybių narių skyriui, taip remiant STEP tikslus. Tas papildomas įnašas, skirtas remti STEP tikslus, galėtų siekti iki 6 proc. viso jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano finansinio asignavimo programos „InvestEU“ valstybių narių skyriui. Siekiant geriau įgyvendinti STEP tikslus, taip pat turėtų būti numatomos papildomos lankstumo priemonės ir pateikiami paaiškinimai;

(19)

programa „InvestEU“ yra ES pavyzdinė programa, kuria siekiama skatinti investicijas, visų pirma susijusias su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, teikiant paklausa grindžiamą finansavimą, be kita ko, taikant derinimo mechanizmus, ir techninę paramą. Toks požiūris padeda pritraukti papildomą viešąjį ir privatųjį kapitalą. Atsižvelgiant į didelę „InvestEU“ garantijos paklausą rinkoje, programos „InvestEU“ ES skyrius turėtų būti padidintas taip, kad atitiktų STEP tikslus. Taip, be kita ko, bus pagerintos esamos programos „InvestEU“ galimybės investuoti į BEISP projektus nustatytuose atitinkamuose technologijų sektoriuose. Siekiant užtikrinti visišką turimų lėšų įsisavinimą ir su sąlyga, kad įgyvendinantieji partneriai neturi pakankamų pajėgumų įsisavinti 25 proc. jiems skirtos ES garantijos, Komisija išimties tvarka gali EIB grupei suteikti daugiau kaip 75 proc. ES garantijos. Atsižvelgdama į tai, Komisija turėtų skatinti kitus nei EIB grupė įgyvendinančiuosius partnerius ir padėti jiems įsisavinti visą jiems prieinamą finansavimą. Be to, valstybės narės raginamos prisidėti prie programos „InvestEU“ valstybių narių skyriaus ir remti STEP tikslus atitinkančius finansinius produktus, nedarant poveikio galiojančioms valstybės pagalbos taisyklėms. Valstybės narės turėtų turėti galimybę į savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus kaip vieną iš priemonių įtraukti piniginį įnašą, skirtą programos „InvestEU“ valstybių narių skyriui, taip remiant STEP tikslus. Tas papildomas įnašas, skirtas remti STEP tikslus, galėtų siekti iki 6 proc. viso jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano finansinio asignavimo programos „InvestEU“ valstybių narių skyriui. Siekiant geriau įgyvendinti STEP tikslus, taip pat turėtų būti numatomos papildomos lankstumo priemonės ir pateikiami paaiškinimai. Apskritai Komisija ir visos institucijos, atsakingos už STEP įgyvendinimą remiančias programas, turėtų būti skatinamos užtikrinti finansavimo šaltinių nuoseklumą, suderinamumą, papildomumą ir sinergiją su STEP tikslais;

(20)

programa „Europos horizontas“ yra pagrindinė ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa, o jos Europos inovacijų taryba (EIC) teikia paramą inovacijoms, kurios gali būti proveržio ir perversminės ir kurių plėtros potencialas gali būti pernelyg rizikingas privatiems investuotojams. Pagal programą „Europos horizontas“ turėtų būti numatomos papildomos lankstumo priemonės, kad pagal Europos inovacijų tarybos programą „Accelerator“ būtų galima teikti tik nuosavam kapitalui skirtą paramą bankams nepatrauklioms MVĮ, įskaitant startuolius, ir bankams nepatrauklioms MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, vykdančioms inovacijas STEP remiamų technologijų srityje, ir nepriklausomai nuo to, ar jos anksčiau buvo gavusios kitų rūšių paramą pagal Europos inovacijų tarybos programą „Accelerator“. Šiuo metu EIC fondo įgyvendinimas yra apribotas iki didžiausios 15 mln. EUR investicijų sumos, išskyrus išimtinius atvejus, ir fondas negali patenkinti tolesnio finansavimo arba didesnių investicijų poreikių. Jei nuosavam kapitalui skirtą paramą būtų leista teikti bankams nepatrauklioms MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, būtų užpildyta rinkos spraga – investicijų poreikis siekia 15–50 mln. EUR. Be to, patirtis parodė, kad bandomajam Europos inovacijų tarybos projektui pagal programą „Horizontas 2020“ skirtos sumos nėra visiškai panaudojamos. Šios nepanaudotos lėšos turėtų būti skiriamos programoje „Europos horizontas“ numatytos Europos inovacijų tarybos programos „Accelerator“ tikslams. Reglamentas dėl programos „Europos horizontas“ taip pat turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų atsižvelgta į padidintą Europos gynybos fondui skirtą finansinį paketą;

(20)

programa „Europos horizontas“ yra pagrindinė ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa, o jos Europos inovacijų taryba (EIC) teikia paramą visų pirma inovacijoms, kurios gali būti proveržio ir perversminės ir kurių plėtros potencialas gali būti pernelyg rizikingas privatiems investuotojams. Pagal programą „Europos horizontas“ turėtų būti numatomos papildomos lankstumo priemonės, kad pagal Europos inovacijų tarybos programą „Accelerator“ būtų galima teikti tik nuosavam kapitalui skirtą paramą bankams nepatrauklioms MVĮ, įskaitant startuolius, ir bankams nepatrauklioms MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, vykdančioms inovacijas, visų pirma toms, kurios kuria STEP remiamas technologijas, ir nepriklausomai nuo to, ar jos anksčiau buvo gavusios kitų rūšių paramą pagal Europos inovacijų tarybos programą „Accelerator“. Įgyvendindama EIC fondą, Komisija apribojo fondo investicijas iki didžiausios 15 mln. EUR investicijų sumos, išskyrus išimtinius atvejus, ir tai apribojo fondo galimybes veiksmingai patenkinti tolesnio finansavimo arba didesnių investicijų poreikių. Jei nuosavam kapitalui skirtą paramą būtų leista teikti bankams nepatrauklioms MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, būtų užpildyta rinkos spraga, ypač kai investicijų poreikis siekia 15–50 mln. EUR. Be to, patirtis parodė, kad bandomajam Europos inovacijų tarybos projektui pagal programą „Horizontas 2020“ skirtos sumos nėra visiškai panaudojamos. Pagal Reglamento (ES) 2018/1046 15 straipsnio 3 dalį tos nepanaudotos lėšos turėtų būti skiriamos programoje „Europos horizontas“ numatytos Europos inovacijų tarybos programos „Accelerator“ tikslams. Reglamentas dėl programos „Europos horizontas“ taip pat turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų atsižvelgta į padidintą Europos gynybos fondui skirtą finansinį paketą;

(20a)

EIC atlieka labai svarbų vaidmenį siūlydama pradinį finansavimą sparčiai augantiems startuoliams ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms. Turėdama specializuotų žinių, EIC turi idealias sąlygas padidinti finansavimo galimybes įmonėms, ieškančioms kapitalo veiklai plėsti pasibaigus pradiniam inovacijų etapui. Tačiau iki šiol įgyvendinant EIC programą „Accelerator“ paaiškėjo, kad dėl EIC, kaip pagrindinės investuotojos į proveržio inovacijas Europoje per EIC fondą, plataus užmojo ir transformacinio pobūdžio įgyvendinantiesiems subjektams kilo įgyvendinimo sunkumų ir teisinio netikrumo, visų pirma susijusio su Europos inovacijų tarybos ir MVĮ reikalų vykdomosios įstaigos vaidmeniu. Atsižvelgiant į tai, kad EIC fondas atlieka pagrindinį vaidmenį sėkmingai įgyvendinant STEP, turėtų būti patikslintos atitinkamos teisės aktų nuostatos dėl EIC veikimo. Siekiant toliau gerinti EIC veikimą, reikėtų apsvarstyti galimybę įsteigti nepriklausomą Sąjungos įstaigą pagal SESV 187 straipsnį, kuri būtų pagrindinis subjektas, atsakingas už EIC įgyvendinimą;

(21)

Europos gynybos fondas yra pagrindinė programa, skirta didinti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą, inovacijas, efektyvumą ir technologinį savarankiškumą ir taip prisidėti prie Sąjungos strateginio savarankiškumo. Gynybos pajėgumų plėtra yra labai svarbi, nes ja grindžiami Europos pramonės pajėgumai ir savarankiškumas kuriant gynybos produktus ir valstybių narių, kaip tokių produktų galutinių naudotojų, nepriklausomumas. Todėl šis papildomas finansinis paketas turėtų būti skiriamas veiksmams giliųjų ir skaitmeninių technologijų srityje, kuriais prisidedama prie gynybos taikomųjų programų kūrimo, remti;

(21)

Europos gynybos fondas yra pagrindinė programa, skirta didinti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą, inovacijas, efektyvumą ir technologinį savarankiškumą ir taip prisidėti prie Sąjungos strateginio savarankiškumo. Gynybos pajėgumų plėtra yra labai svarbi, nes ja grindžiami Europos pramonės pajėgumai ir savarankiškumas kuriant gynybos produktus ir valstybių narių, kaip tokių produktų galutinių naudotojų, nepriklausomumas. Todėl šis papildomas finansinis paketas turėtų būti skiriamas projektams giliųjų ir skaitmeninių technologijų srityje, kuriais prisidedama prie gynybos taikomųjų programų kūrimo, remti;

(21a)

siekiant kuo labiau padidinti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241 [EGADP] teikiamos paramos paskoloms poveikį siekiant to reglamento 4 straipsnyje nustatytų tikslų, valstybės narės turėtų turėti galimybę prašyti papildomo finansavimo paskolų forma, gautų iš paramos paskoloms, likusios pagal tą reglamentą po 2023 m. rugsėjo 1 d., kad iš tų paskolų grynųjų pinigų forma gautas pajamas būtų galima skirti „InvestEU“ valstybių narių skyriui, kad būtų remiami STEP tikslai. Valstybės narės turėtų turėti galimybę prašyti tokios paramos paskoloms iki 2023 m. gruodžio 15 d.;

a)

remti ypatingos svarbos technologijų kūrimą ar gamybą Sąjungoje arba apsaugoti ir stiprinti atitinkamas ypatingos svarbos technologijų vertės grandines šiose srityse:

a)

remti ypatingos svarbos technologijų kūrimą ar gamybą Sąjungoje arba apsaugoti ir stiprinti atitinkamas technologijų tiekimo grandines, kaip nurodyta 4 dalyje, šiuose sektoriuose:

i)

giliųjų ir skaitmeninių technologijų,

i)

skaitmeninių technologijų, įskaitant daugiašalius projektus, apibrėžtus Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo (ES) 2022/2481 2 straipsnio 2 punkte, kuriais prisidedama prie tuo sprendimu nustatytos 2030 m. Skaitmeninio dešimtmečio politikos programos tikslų ir uždavinių;

ii)

švarių technologijų,

ii)

poveikio klimatui neutralizavimo technologijų, kaip apibrėžta Reglamento (ES) .../... [Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas] 3 straipsnio ... punkte;

iii)

biotechnologijų;

iii)

biotechnologijų, kaip apibrėžta šio reglamento priede, ir gyvybės mokslų, įskaitant vaistus, įtrauktus į Sąjungos ypatingos svarbos vaistų sąrašą, ir jų sudedamąsias dalis ;

b)

spręsti darbo jėgos ir įgūdžių, kurie yra itin svarbūs visų rūšių kokybiškoms darbo vietoms, trūkumo problemą siekiant a punkte nurodyto tikslo.

b)

spręsti darbo jėgos ir įgūdžių, kurie yra itin svarbūs visų rūšių kokybiškoms darbo vietoms, trūkumo problemą siekiant a punkte nustatyto tikslo, visų pirma pasitelkiant mokymąsi visą gyvenimą ir glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir jau įgyvendinamomis švietimo ir mokymo iniciatyvomis, įskaitant Europos poveikio klimatui neutralizavimo akademijas, įsteigtas pagal Reglamento (ES) .../... [Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas] 23 straipsnį;

ba)

remiant a punkte nustatytą tikslą, skatinti giliųjų technologijų inovacijas, kurios gali padėti įgyvendinti transformacinius sprendimus, grindžiamus pažangiausiu mokslu, technologijomis ir inžinerija, įskaitant inovacijas, kuriomis apjungiama pažanga fizinėje, biologinėje ir skaitmeninėje srityse.

a)

Reglamento (ES) 2021/523 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta Sąjungos garantija, kurios orientacinė suma yra 7 500 000 000  EUR. Ta garantija įgyvendinama pagal Reglamentą (ES) 2021/523;

a)

Reglamento (ES) 2021/523 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta Sąjungos garantija, kurios orientacinė suma yra 10 500 000 000  EUR ir kuri įgyvendinama pagal tą Reglamentą;

b)

Reglamento (ES) 2021/695 12 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktyje nurodyto finansinio paketo 500 000 000  EUR suma einamosiomis kainomis. Ta suma panaudojama pagal Reglamentą (ES) 2021/695;

b)

Reglamento (ES) 2021/695 12 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktyje nurodyto finansinio paketo 1 300 000 000  EUR suma einamosiomis kainomis, kuri panaudojama pagal tą reglamentą;

c)

finansinio paketo, nurodyto Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8 dalies šeštoje pastraipoje, 5 000 000 000  EUR suma einamosiomis kainomis. Ta suma panaudojama per Inovacijų fondą pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8 dalyje nustatytas taisykles ir Komisijos deleguotąjį reglamentą [2019/856];

c)

finansinio paketo, nurodyto Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8 dalies šeštoje pastraipoje, 5 000 000 000  EUR suma einamosiomis kainomis, kuri panaudojama per Inovacijų fondą pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8 dalyje nustatytas taisykles ir Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/856;

d)

Reglamento (ES) 2021/697 4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto finansinio paketo 1 500 000 000  EUR suma einamosiomis kainomis. Ta suma panaudojama pagal Reglamentą (ES) 2021/697.

d)

Reglamento (ES) 2021/697 4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto finansinio paketo 2 500 000 000  EUR suma einamosiomis kainomis, kuri panaudojama pagal tą reglamentą.

a)

siekiant gauti paramą kito Sąjungos fondo arba programos lėšomis finansuojamam veiksmui pagal tam fondui arba programai taikomas taisykles arba

a)

siekiant gauti paramą kito Sąjungos fondo arba programos lėšomis finansuojamam projektui pagal tam fondui arba programai taikomas taisykles arba

b)

siekiant finansuoti veiksmą gaunant kaupiamąjį arba mišrų finansavimą kartu su finansavimu pagal kitą Sąjungos priemonę, laikantis galiojančiuose pagrindiniuose teisės aktuose nustatytų taisyklių.

b)

siekiant finansuoti projektą gaunant kaupiamąjį arba mišrų finansavimą kartu su finansavimu pagal kitą Sąjungos priemonę, laikantis galiojančiuose pagrindiniuose teisės aktuose nustatytų taisyklių.

a)

skirti 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą suverenumo ženklą ir apie jį informuoti, taip pat palaikyti ryšius su vadovaujančiosiomis institucijomis, atsakingomis už kvietimus teikti pasiūlymus ir kvietimus dalyvauti konkursuose, kad būtų padidintos projektų, kuriems suteiktas suverenumo ženklas, programų finansavimo galimybės, nesikišant į atrankos procedūras;

b)

suteikti suverenumo ženklą projektams, finansuojamiems iš sanglaudos politikos fondų, kuriais prisidedama prie platformos tikslų, nustatytų šio reglamento 2 straipsnyje;

c)

sukurti ir administruoti Suverenumo portalą, kaip numatyta 6 straipsnyje;

d)

palaikyti ryšius su kitomis esamomis struktūromis, visų pirma Europine poveikio klimatui neutralizavimo platforma, sukurta pagal Reglamentą (ES) .../... [Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas], ir Svarbiausiųjų žaliavų taryba, įsteigta pagal Reglamentą (ES) .../... [Svarbiausiųjų žaliavų aktas], nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, paskirtomis pagal šio reglamento 6 straipsnio 4 dalį, įgyvendinančiaisiais partneriais ir Pramonės patariamąja grupe, nurodytais šio straipsnio 3 dalyje, siekiant koordinuoti veiklą ir keistis informacija apie visoje Sąjungoje vykdomų projektų finansinius poreikius, jiems kylančias kliūtis ir geriausią patirtį;

e)

puoselėti ryšius tarp 2 straipsnyje nurodytų sektorių, visų pirma pasinaudojant esamais pramonės aljansais, tinklais ir struktūromis, pavyzdžiui, Europos inovacijos ir technologijos institutu (EIT) ir bendrosiomis įmonėmis;

a)

vykstančius ir planuojamus kvietimus teikti pasiūlymus ir kvietimus dalyvauti konkursuose, susijusiuose su platformos tikslais pagal atitinkamas programas ir fondus;

a)

informacija apie Sąjungos programas ir fondus, patenkančius į šio reglamento taikymo sritį, bei vykstančius ir planuojamus kvietimus teikti pasiūlymus ir kvietimus dalyvauti konkursuose, susijusiuose su platformos tikslais pagal atitinkamas programas ir fondus;

d)

ryšius su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, paskirtomis pagal 4 dalį.

d)

nacionalinių kompetentingų institucijų, paskirtų pagal 4 dalį, kontaktinius duomenis.

a)

bendros STEP išlaidos, finansuotos pagal atitinkamas programas;

a)

bendros STEP išlaidos, finansuotos pagal atitinkamas programas ir fondus;

ba)

poveikio vertinimas, kuriuo nustatoma, kaip projektai pagal STEP bendrai padeda siekti Sąjungos strateginių tikslų užtikrinti ilgalaikį konkurencingumą;

bb)

projektų, kuriems suteiktas suverenumo ženklas, geografinio ir technologinio pasiskirstymo analizė.

a)

valstybėse narėse, kurių vidutinis BVP vienam gyventojui yra mažesnis už ES 27 vidurkį, išreikštą perkamosios galios standartais (PGS) ir apskaičiuotą remiantis 2015–2017 m. laikotarpio Sąjungos duomenimis, ir

b)

visose valstybėse narėse.

ix)

remiant investicijas, kuriomis prisidedama prie Reglamento.../... [STEP reglamentas] 2 straipsnyje nurodytų STEP tikslų.

3)

3 straipsnyje įterpiama ši 1a dalis:

3)

3 straipsnyje įterpiama ši 1a dalis:

„ 1a.

„Ištekliai pagal 3 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunktyje ir b punkto ix papunktyje nurodytą konkretų tikslą programuojami pagal konkrečius prioritetus, atitinkančius atitinkamą politikos tikslą, ir negali būti didesni nei 20 % pradinio asignavimo iš ERPF.

e)

tais atvejais, kai padedama siekti 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto vi papunktyje nustatyto konkretaus tikslo pagal 1 PT arba tos pastraipos b punkto ix papunktyje nustatyto konkretaus tikslo pagal 2 PT mažiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose, taip pat labiau išsivysčiusiuose valstybių narių regionuose, kurių vidutinis BVP vienam gyventojui yra mažesnis už ES 27 vidurkį, išreikštą perkamosios galios standartais (PGS) ir apskaičiuotą pagal 2015–2017 m. laikotarpio Sąjungos rodiklius.

e)

tais atvejais, kai padedama siekti 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto vi papunktyje nustatyto konkretaus tikslo pagal 1 PT arba tos pastraipos b punkto ix papunktyje nustatyto konkretaus tikslo pagal 2 PT mažiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose, taip pat labiau išsivysčiusiuose valstybių narių regionuose, kurių vidutinis BVP vienam gyventojui yra mažesnis už ES 27 vidurkį, išreikštą perkamosios galios standartais (PGS) ir apskaičiuotą pagal 2015–2017 m. laikotarpio Sąjungos rodiklius, kartu išlaikant dėmesį MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms.

6)

I priedo I lentelės 1 politikos tikslo skiltyje pridedama ši eilutė:

6)

I priedo I lentelės 1 politikos tikslo skiltyje pridedama ši eilutė:

7)

I priedo I lentelės 2 politikos tikslo skiltyje pridedama ši eilutė:

7)

I priedo I lentelės 2 politikos tikslo skiltyje pridedama ši eilutė:

4)

I priedo 1 lentelė papildoma šiomis eilutėmis:

4)

I priedo 1 lentelė papildoma šiomis eilutėmis:

5)

I priedo 6 lentelė papildoma šia eilute:

5)

I priedo 6 lentelė papildoma šia eilute:

-1a)

2 straipsnio 29 punktas pakeičiamas taip:

29)

ataskaitiniai– metai trečiojoje dalyje ir ketvirtojoje dalyje tai yra laikotarpis nuo liepos 1 d. iki birželio 30 d., išskyrus pirmuosius programavimo laikotarpio ataskaitinius metus, kurių atveju tai yra laikotarpis nuo išlaidų tinkamumo finansuoti pradžios iki 2015 m. birželio 30 d. Paskutiniai ataskaitiniai metai– 2023 m. liepos 1 d.–2024 m. birželio 30 d.;

„29)

ataskaitiniai – metai trečiojoje dalyje ir ketvirtojoje dalyje tai yra laikotarpis nuo liepos 1 d. iki birželio 30 d., išskyrus pirmuosius programavimo laikotarpio ataskaitinius metus, kurių atveju tai yra laikotarpis nuo išlaidų tinkamumo finansuoti pradžios iki 2015 m. birželio 30 d. Paskutiniai ataskaitiniai metai – 2024 m. liepos 1 d.–2025 m. birželio 30 d.“;

-1b)

24 straipsnyje įterpiama ši dalis:

-1c)

65 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

a)

pridedama 6 dalis:

b)

papildoma šia 6a dalimi:

2a)

141 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

aa)

1 dalyje įterpiama ši ketvirta pastraipa:

4a)

9 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

b)

valstybių narių skyriaus lėšomis sprendžiamos konkrečios rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos viename ar keliuose regionuose arba valstybėse narėse, siekiant politikos tikslų, kuriems įgyvendinti skiriami įnašai iš pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų arba valstybė narė pagal 4 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą skiria papildomą sumą, visų pirma stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą Sąjungoje šalinant jos regionų skirtumus.

„b)

valstybių narių skyriaus lėšomis sprendžiamos konkrečios rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos viename ar keliuose regionuose arba valstybėse narėse, siekiant politikos tikslų, kuriems įgyvendinti skiriami įnašai iš pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų arba valstybė narė pagal 4 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą skiria papildomą sumą, visų pirma stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą Sąjungoje šalinant jos regionų skirtumus. Papildoma suma, kurią valstybė narė suteikia grynaisiais pinigais pagal 4 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą, skiriama projektams, kuriais prisidedama prie Reglamento .../... [STEP reglamentas] 2 straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimo.“

4b)

10 straipsnio 3 dalyje įterpiamas naujas punktas:

„h)

bet koks įnašas grynaisiais pinigais į valstybių narių skyrių, suteiktas naudojant iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės paskolų gautas pajamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241  (1a) 33a straipsnį.

5a)

11 straipsnio 1 dalies b punkte įterpiamas naujas punktas:

„viii)

stebi STEP projektų, finansuojamų pajamomis iš EGADP paskolų, įgyvendinimą ir suderinamumą su nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais.“

6)

13 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

6)

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

4 dalis pakeičiama taip:

6b)

5 dalis pakeičiama taip:

c)

įterpiama ši dalis:

d)

7 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

e)

įterpiama ši dalis:

„j)

teikia konsultacinę paramą nuosavybės fondų valdytojams, veikiantiems 8 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytose srityse.“;

„j)

teikia konsultacinę paramą nuosavybės fondų valdytojams ir kitiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, veikiantiems 8 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytose srityse, be kita ko, nematerialiojo turto vertinimo srityje.“;

e)

iki 7 500 000 000  EUR – 3 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytiems tikslams.

e)

iki 10 500 000 000  EUR – 3 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytiems tikslams.

16)

ypatingos svarbos technologijų, nurodytų Reglamento.../... [STEP reglamentas] 2 straipsnio 1 dalies a punkte, plėtra, diegimas ir didelio masto gamyba, taip pat atitinkama vertės grandinė, nurodyta to reglamento 2 straipsnio 4 dalyje.

16)

technologijų, nurodytų Reglamento.../... [STEP reglamentas] 2 straipsnio 1 dalies a punkte, taip pat atitinkamos tiekimo grandinės, nurodytos to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje, elementų plėtra arba gamyba.

7a.1

Investicijos, sutelktos pagal technologijų sritis: i) giliosios ir skaitmeninės technologijos, ii) švarios technologijos ir iii) biotechnologijos.“

7a.2

Įmonių, kurioms suteikta parama, skaičius pagal technologijų sritį: i) giliosios ir skaitmeninės technologijos, ii) švarios technologijos ir iii) biotechnologijos.“

1)

7 straipsnio 10 dalis pakeičiama taip:

-1a)

9 straipsnio 1 dalies b ir c punktai pakeičiami taip:

b)

autonomijos;

c)

gebėjimo prisiimti riziką;

„ b)

savarankiškumo, visų pirma teikiant paramą nuosavam kapitalui, siekiant užtikrinti rinkos sąlygas atitinkančių investicijų savalaikiškumą ir rizikos prisiėmimą, kaip nurodyta c punkte ;

c)

gebėjimo prisiimti didesnę riziką nei rinkos standartai, visų pirma teikiant ilgalaikes investicijas į bankams nepatrauklias inovacijas.“

b)

2 dalies b ir c punktai pakeičiami taip:

b)

2 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„b)

II veiklos sričiai „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ 2021–2027 m. laikotarpiu skiriama 46 628 000 000  EUR, iš kurių: “

„c)

III veiklos sričiai „Novatoriška Europa“ 2021–2027 m. laikotarpiu skiriama 13 237 000 000  EUR, iš kurių:

i)

6 775 000 000  EUR skiriama veiksmų grupei „Sveikata“;

i)

10 052 000 000  EUR skiriama EIC;

ii)

1 350 000 000  EUR – veiksmų grupei „Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė“;

ii)

459 000 000  EUR – Europos inovacijų ekosistemoms;

iii)

1 276 000 000  EUR – veiksmų grupei „Civilinė visuomenės sauga“;

iii)

2 726 000 000  EUR – ETI;“;

iv)

13 229 000 000  EUR – veiksmų grupei „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas“;

v)

13 229 000 000  EUR – veiksmų grupei „Klimatas, energetika ir judumas“;

vi)

8 799 000 000  EUR – veiksmų grupei „Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka“;

vii)

1 970 000 000  EUR – nebranduoliniams tiesiogiai JRC vykdomiems veiksmams;

c)

III veiklos sričiai „Novatoriška Europa“ 2021–2027 m. laikotarpiu skiriama 13 237 000 000  EUR, iš kurių:

i)

10 052 000 000  EUR skiriama EIC;

ii)

459 000 000  EUR – Europos inovacijų ekosistemoms;

iii)

2 726 000 000  EUR – ETI;“;

3)

48 straipsnio pirma pastraipa papildoma šiuo d punktu:

3)

48 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies antros pastraipos c punktas pakeičiamas taip:

(c)

taip pat gali būti teikiama tik nuosavam kapitalui skirta parama bankams nepatrauklioms MVĮ, įskaitant startuolius, kurie jau yra gavę paramą tik dotacijų forma.

„c)

taip pat gali būti teikiama tik nuosavam kapitalui skirta parama bankams nepatrauklioms MVĮ, įskaitant startuolius, vykdančioms bankams nepatrauklias proveržio ir perversmines inovacijas.“

b)

1 dalies antra pastraipa papildoma d punktu:

d)

tik nuosavam kapitalui skirta plėtrai reikalinga parama bankams nepatrauklioms MVĮ, įskaitant startuolius, ir bankams nepatrauklioms mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, įskaitant subjektus, kurie jau yra gavę paramą pagal a–c punktus, vykdančioms bankams nepatrauklias proveržio ir perversmines inovacijas Reglamento.../... [STEP reglamentas] 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų ypatingos svarbos technologijų srityje, finansuojama pagal to reglamento 3 straipsnio b punktą.“

„ d)

tik nuosavam kapitalui skirta plėtrai reikalinga parama bankams nepatrauklioms MVĮ, įskaitant startuolius, ir bankams nepatrauklioms mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, įskaitant subjektus, kurie jau yra gavę paramą pagal a–c punktus, vykdančioms bankams nepatrauklias proveržio ir perversmines inovacijas Reglamento.../... [STEP reglamentas] 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų technologijų srityje, finansuojama pagal to reglamento 3 straipsnio b punktą.“

c)

1 dalyje pridedama ši pastraipa:

d)

3 dalis pakeičiama taip:

e)

8 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

f)

11 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

a)

3 151 000 000  EUR skiriama mokslinių tyrimų veiksmams;

a)

3 484 000 000  EUR skiriama mokslinių tyrimų veiksmams;

b)

6 302 000 000  EUR – plėtros veiksmams.

b)

6 969 000 000  EUR – plėtros veiksmams.

c )

Įterpiama 5 dalis:

b )

įterpiama 5 dalis:

1)

7 straipsnis papildomas šia 3 dalimi:

1)

7 straipsnis papildomas šia 3 dalimi:

„3.

Nedarant poveikio 2 daliai, valstybės narės taip pat gali pasiūlyti į savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus kaip numatomas išlaidas įtraukti piniginio įnašo valstybių narių skyriui sumą pagal atitinkamas „InvestEU“ reglamento nuostatas, skiriamą tik priemonėms, kuriomis remiamos investavimo operacijos, kuriomis prisidedama prie Reglamento.../... (71) [STEP reglamentas] 2 straipsnyje nurodytų STEP tikslų įgyvendinimo. Tos išlaidos neviršija 6 proc. viso ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano finansinio asignavimo, o atitinkamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytos priemonės turi atitikti šio reglamento reikalavimus. Šis apribojimas netaikomas įnašams grynaisiais pinigais, mokamiems pagal 33a straipsnį.

2a)

įtraukiamas naujas skyrius:

□

DNR ir RNR: genomika, farmakogenomika, genų žymenys (zondai), genų inžinerija, DNR ir RNR sekoskaita, sintezė ir amplifikacija, genų raiškos analizė (transkriptomatika) ir priešprasmių DNR ir RNR technologijos taikymas, genomo ir genų redagavimas, alelių propagavimas (angl. „gene drive“).

□

Baltymai ir kitos molekulės: baltymų ir peptidų (įskaitant didelės molekulės masės hormonų) sekoskaita, sintezė ir inžinerija; didelės molekulinės masės vaistų tikslinės pernašos metodų tobulinimas; proteomika, baltymų išskyrimas ir gryninimas, signalų perdavimo sistemų tyrimas, ląstelės receptorių identifikacija.

□

Ląstelių ir audinių kultūros ir inžinerija: ląstelių ir audinių kultūros, audinių inžinerija (įskaitant audinių karkasus ir biomedicininę inžineriją), ląstelių suliejimas, vakcinos ir imuniteto stimuliatoriai, manipuliavimas embrionais, žymeniu paremtos veisimo technologijos, metabolinė inžinerija.

□

Biotechnologiniai procesai: fermentavimas naudojant bioreaktorius, biologinis apdorojimas, biologinis druskų išplovimas, biologiniai pulpos gamybos metodai, biologinis balinimas, biologinis sieros pašalinimas, biologinis atstatymas, bioidentifikavimas, biofiltravimas ir fitoatstatymas, molekulinė akvakultūra.

□

Genų ir RNR vektoriai: genų terapija, virusiniai vektoriai.

□

Bioinformatika: genomų, baltymų sekų duomenų bazių kūrimas; sudėtingų biologinių procesų modeliavimas, įskaitant sistemų biologiją.

□

Nanobiotechnologijos: nanogamybos ir mikrogamybos įrankių ir procesų panaudojimas, kuriant prietaisus skirtus biologinių sistemų tyrimui, tikslinei vaistų pernašai ir diagnostikai ir kt.