Europos Komisijos ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bendradarbiavimo protokolas

(C/2024/2206)

Preambulė

Europos Komisija (toliau – Komisija) ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (toliau – Komitetas) mano, kad suaktyvinti jų santykius įgyvendinant šį protokolą, kuriame išdėstytos glaudesnio bendradarbiavimo nuostatos, pakeičiant 2012 m. vasario 22 d. protokole numatytas nuostatas, yra bendras jų interesas.

Šiomis nuostatomis be kita ko siekiama sukurti sąlygas aktyvesniam tiek nacionalinio, tiek Europos lygmens pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimui Europos Sąjungos politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesuose ir nuolatiniam struktūriniam šių organizacijų ir ES institucijų dialogo vystymui, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Sutartimis Komitetui suteiktas ypatingas įpareigojimas padėti didinti Europos Sąjungos institucijų ir politikos demokratinį legitimumą ir veiksmingumą. Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į ES sutarties 13 straipsnį, Komitetas, kaip privilegijuotas pilietinės visuomenės organizacijų ir ES institucijų tarpininkas, turi atlikti svarbų vaidmenį šioms institucijoms įgyvendinant ES sutarties 11 straipsnio nuostatas.

Komisija bendradarbiauja su Komitetu jam atliekant tris pagrindinius uždavinius, numatytus jo užduočių deklaracijoje:

—

padėti užtikrinti, kad Europos Sąjungos politika ir teisės aktai geriau atitiktų ekonomines, socialines ir pilietines vietos realijas, patariant Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos Komisijai pasitelkiant Komiteto narių patirtį ir reprezentatyvumą, dialogą ir pastangas pasiekti bendrą sutarimą, kuris tarnautų bendram interesui;

—	skatinti kurti aktyvesniu dalyvavimu grindžiamą Europos Sąjungą, kurioje geriau atsižvelgiama į visuomenės nuomonę, veikiant kaip instituciniam forumui, kuris atstovauja organizuotai pilietinei visuomenei, informuoja, išreiškia jos nuomonę ir palaiko su ja dialogą;

—	propaguoti vertybes, kurios sudaro Europos integracijos pagrindą, ir skatinti dalyvaujamąją demokratiją ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį Europoje ir visame pasaulyje.

Komisija pritaria Komiteto patariamosios funkcijos (ją atlieka Komiteto skyriai, Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI) ir Komiteto organai, pvz., observatorijos ir ad hoc grupės) stiprinimui tiek formuojant Sąjungos politiką ir vykstant teisėkūros procesui, tiek įgyvendinant priimtus sprendimus.

Komisija remia glaudžią partnerystę su Komitetu siekiant sukurti ekonomiškai klestinčią, socialiai įtraukią ir aplinkos požiūriu tvarią Sąjungą ir visapusiškai pasinaudoti skaitmeninės visuomenės ir ekonomikos teikiamais privalumais. Komisija ir Komitetas sutinka, kad svarbu apsaugoti pagrindines Europos Sąjungos vertybes ir teisinės valstybės principą kartu užtikrinant, kad Europos Sąjunga taptų patrauklia vieta verslui, ir siekiant visiško užimtumo bei socialinės pažangos, taip pat aukšto lygio aplinkos apsaugos ir aplinkos kokybės gerinimo.

Komitetas gali prisidėti prie ES teisės aktų, ypač visuotinai taikomų nuostatų, numatytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8–12 straipsniuose, įgyvendinimo vertinimo.

Komisija ir Komitetas bendradarbiauja plėtodami dalyvaujamąją demokratiją Sąjungoje tam, kad būtų sustiprintas jos demokratinis legitimumas.

Komisija ir Komitetas mano, kad šis bendradarbiavimas yra puiki priemonė vykdyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su asociacijų ir pilietinės visuomenės atstovais, kaip nurodyta ES sutarties 11 straipsnyje.

Komisija remia Komiteto iniciatyvas, kuriomis siekiama palengvinti, skatinti ir struktūruoti dialogą ir konsultacijas su Europos organizuota pilietine visuomene, taip pat iniciatyvas, kuriose dalyvauja visa pilietinė visuomenė. Komisija taip pat remia Komiteto veiksmus, kuriais siekiama stiprinti ryšius su valstybių narių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų ir panašių institucijų tinklu, kad Komitetas galėtų atlikti savo vaidmenį visapusiškai perteikdamas organizuotos pilietinės visuomenės viltis ir lūkesčius.

Ateityje Komisija ir Komitetas gali nustatyti būdus, kaip stiprinti bendradarbiavimą, pavyzdžiui, vykdant tolesnę veiklą, susijusią su Konferencijos dėl Europos ateities pasiūlymais.

I. Instituciniai ir administraciniai santykiai

Komisijos darbo programa

Komisijos kadencijos pradžioje jos pirmininkas plenarinei asamblėjai pristato Komisijos strateginius tikslus.

Kiekvienų metų pirmąjį pusmetį Komitetas paskelbia pagrindinius savo politikos prioritetus atsižvelgdamas į Komisijos kitų metų darbo programą ir nurodo, kaip jis ketina prisidėti prie jos įgyvendinimo.

Siekiant apsvarstyti bendro intereso klausimus, mažiausiai kartą per metus, kai rengiama Komisijos darbo programa, organizuojamas Komisijos pirmininko ir (arba) už santykius su Komitetu atsakingo pirmininko pavaduotojo ir Komiteto pirmininko susitikimas.

Kiekvienų metų antrąjį pusmetį Komitetas organizuoja diskusijas dėl Europos Sąjungos ateities, per kurias Komisijos pirmininkas arba už santykius su Komitetu atsakingas pirmininko pavaduotojas pristato Europos Sąjungos strateginius prioritetus kitiems metams.

Posėdžiai ir keitimasis informacija

Komisijos nariai yra kviečiami dalyvauti Komiteto darbe, ypač vykstant plenarinėms sesijoms, kad būtų galima aptarti strategines gaires jų kompetencijos srityse ir visus kitus iš anksto bendru sutarimu nustatytus klausimus. Komisijos nariai taip pat gali paprašyti, kad juos išklausytų plenarinė asamblėja. Komisijos nariai arba, susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, vyresnieji pareigūnai gali prašyti žodžio Komiteto biuro diskusijose dėl Komisijos iniciatyvų.

Bent kartą per metus rengiamas skyrių ir CCMI pirmininkų arba atstovų ir Komisijos narių ar vyresniųjų Komisijos pareigūnų susitikimas bendro intereso klausimams ir bendrai veiklai aptarti. Tokie susitikimai gali būti rengiami kaip ad hoc posėdžiai arba kaip skyriaus arba CCMI posėdžio ar konferencijos dalis.

Komisijos atstovai dalyvauja Komiteto darbe nagrinėjant dokumentus, už kuriuos jie yra atsakingi, ir, jei yra galimybė, dalyvauja posėdžiuose, į kuriuos yra pakviesti. Jie pristato Komisijos pasiūlymus ar kitus nagrinėtinus dokumentus ir informuoja apie šių dokumentų rengimo pažangą.

Jie glaudžiai bendradarbiauja su savo kolegomis iš Komiteto dėl dokumentų, už kuriuos yra atsakingi.

Visų Komisijos tarnybų paskirti koordinatoriai arba atsakingi asmenys ir Komiteto skyrių ir CCMI sekretoriatai nuolat keičiasi informacija, ypač planuojant Komisijos tarnybų darbą, įgyvendinant skyrių darbo prioritetus ir nustatant bendrą veiklą.

Komisija Komiteto prezidiumui pateikia savo būsimų posėdžių darbotvarkę.

Komisijos tarnybų paskirti koordinatoriai susitinka su Komiteto sekretoriatais mažiausiai kartą per metus, kad pasikeistų informacija apie pagrindinę veiklą arba Komisijos ar Komiteto vykdomas ar planuojamas bendro intereso iniciatyvas.

Jungtinio bendradarbiavimo iniciatyvos

Pagal taikytinas taisykles Komitetas, atsižvelgiant į Komisijos ir jo prioritetus, gali būti kviečiamas dalyvauti visų atitinkamų formų Komisijos ekspertų grupėse, nagrinėjančiose su Komiteto kompetencija susijusius klausimus. Prireikus, Komisija ir Komitetas galėtų nuspręsti bendrai valdyti bendradarbiavimo platformas arba būsimas iniciatyvas, kuriomis sprendžiami Komiteto kompetencijai priklausantys klausimai.

Prireikus, konkrečiais klausimais Komitetas gali glaudžiai bendradarbiauti su Komisijos tarnybomis įvairiais lygmenimis. Tokia bendradarbiavimo veikla gali būti dvišalė, kurią sudarytų keitimasis žiniomis ir jungtinis dalyvavimas renginiuose bei vienkartinėse iniciatyvose.

II. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto patariamoji funkcija

Komitetas pabrėžia tinkamo teisėkūros programavimo ir išankstinio informavimo svarbą, ypač skubių ir neskelbtinų dokumentų atveju. Organizuodamas savo darbus Komitetas stengiasi atsižvelgti į Komisijos prioritetus ir nustatytus terminus. Šiuo tikslu Komisija teikia Komitetui informaciją apie savo pasiūlymų terminus ir vyksta reguliarus keitimasis informacija tarp skyrių, CCMI ir Komisijos tarnybų.

Jei Komisija, pateikusi Komitetui pradinį prašymą parengti nuomonę, iš esmės pakeičia savo pasiūlymą, o Sutartyse numatytos privalomos konsultacijos, ji turi užtikrinti, kad su Komitetu būtų konsultuojamasi dar kartą.

Neprivalomos konsultavimasis ir nuomonės savo iniciatyva

Remdamasis Komisijos metine darbo programa ir išnagrinėtais Komisijos ir Komiteto prioritetais, Komisijos generalinis sekretorius atsiunčia Komitetui pasiūlymų, dėl kurių numatytos neprivalomos konsultacijos, sąrašą. Į šį sąrašą įtraukami ir ne teisėkūros procedūra priimami dokumentai, dėl kurių Komisija ketina prašyti Komiteto pateikti nuomonę.

Komisija nurodo, kad Komitetas bet kada gali pareikšti pageidavimą parengti nuomones tose srityse, kuriose, jo manymu, jis yra kompetentingas ir kur jo patirtis galėtų duoti papildomos naudos.

10.

Tinkamai laikantis Sutarčių svarbu, kad tiek Komisija, tiek Komitetas tikslingai priimtų savo sprendimus, kad būtų galima kuo geriau pasinaudoti jų bendradarbiavimu.

Todėl sprendimą dėl neprivalomo konsultavimosi Komisija grindžia visų pirma atsižvelgdama į šiuos kriterijus:

—	nagrinėjamas dalykas yra visuotinės svarbos ir susijęs su sritimis, kuriose Komiteto nuomonė galėtų duoti papildomos naudos formuojant Sąjungos politiką ir priimant sprendimus;

—	šia priemone siekiama pradėti diskusijas dėl Sąjungos veiksmų tinkamumo tam tikroje srityje ar dėl konkretaus klausimo.

Komitetas ir toliau stengsis dirbti daugiausia dėmesio skirdamas nuomonėms, kurios galėtų duoti realios papildomos naudos formuojant Sąjungos politiką ir priimant sprendimus.

Tiriamosios nuomonės

11.

Formuodama Sąjungos politiką ir planuodama savo darbą Komisija gali paprašyti Komiteto parengti tiriamąsias nuomones organizuotai pilietinei visuomenei ypač svarbiose srityse, kuriose, Komisijos manymu, Komitetas yra kompetentingas ir turi ekspertinių žinių.

Komisijai priėmus darbo programą, Komisija ir Komitetas aptaria Komisijos iniciatyvas siekdami kartu nustatyti penkias temas, dėl kurių galėtų būti rengiamos tiriamosios nuomonės. Tokius prašymus parengti tiriamąsias nuomones kartu su tikslia informacija apie tikslą ir nuomonės pateikimo terminą, jei toks yra nustatytas, Komitetui pateikia už ryšius su Komitetu atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas. Komitetas priima savo tiriamąją nuomonę per nustatytą terminą, bet kuriuo atveju – laiku, kad Komisija galėtų priimti pasiūlymą pagal nustatytą planą.

Komisija ir Komitetas stengiasi prašymams pateikti tiriamąsias nuomones taikyti integruotą požiūrį, kuris leidžia užtikrinti, kad būtų kuo plačiau atsižvelgta į visų pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų nuomonę.

Komisijos dokumentų pateikimas ir Komiteto nuomonių struktūra

12.

Komisija perduoda Komitetui visus dokumentus ir informaciją, kurių reikia Komiteto patariamajai funkcijai atlikti, tuo pat metu kaip ir Europos Parlamentui ir Tarybai.

13.

Tam, kad nuomonės būtų kuo aiškesnės, Komitetas ypač stengiasi:

—	kuo tiksliau nurodyti konkrečius pakeitimus, kuriuos jis siūlo atlikti Komisijos pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

—	apibendrinti pagrindines savo rekomendacijas ir pasiūlymus.

Su nuomonėmis susijusi tolesnė veikla

14.

Komisija imasi tinkamų tolesnių veiksmų, susijusių su Komiteto parengtomis nuomonėmis dėl Sąjungos politikos formavimo ir sprendimų priėmimo, įskaitant nuomones savo iniciatyva. Todėl Komisija nuolat nurodo priežastis, dėl kurių buvo ar nebuvo atsižvelgta į Komiteto nuomonėse pasiūlytus pakeitimus ir esmines rekomendacijas.

Komisija stengiasi vykdyti su tiriamosiomis nuomonėmis susijusį tolesnį politinį darbą ir, jei įmanoma, įpareigoti kompetentingą Komisijos narį plenarinėje sesijoje, vykstančioje po tos plenarinės sesijos, kurioje nuomonė buvo priimta, pateikti susijusią informaciją. Komisija savo pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto poveikio vertinime pateikia nuorodą į Komiteto tiriamąją nuomonę.

Kai Komisija pritaria pasiūlymams dėl teisėkūros procedūra priimamų dokumentų pakeitimų, ji kiek įmanoma įtraukia juos į iš dalies pakeistus savo pasiūlymus.

Geresnio reglamentavimo darbotvarkė

15.

Komisija ir Komitetas bendradarbiauja, kad veiksmingai prisidėtų prie geresnės teisėkūros ir geresnio reglamentavimo darbotvarkės. Komitetas padeda siekti, kad įrodymais grindžiamoje procedūroje būtų atsižvelgiama į organizuotos pilietinės visuomenės nuomonę.

Komisijos prašymu Komitetas prisideda prie Komisijos ex post vertinimų. Remdamasi planuojamais ateinančių dvejų metų vertinimais, Komisija ragina Komitetą atrinkti dokumentus, prie kurių jis norėtų prisidėti parengdamas nuomones arba vertinimo ataskaitas, kaip nustatyta Komiteto darbo tvarkos taisyklėse.

Komitetas taip pat galėtų dalyvauti parengiamajame darbe vykstant konsultacijoms dėl poveikio vertinimų ir vertinimų. Tokiu būdu Komitetas gali padėti Komisijai konsultacijų procese pilietinei visuomenei ypač svarbiose srityse. Be to, Komitetas gali informuoti suinteresuotuosius subjektus apie jiems aktualiausias viešas konsultacijas, kad padidintų informavimo veiklos aprėptį.

Komitetas ir Komisija toliau bendradarbiaus pagal programą REFIT, kuri yra geresnio reglamentavimo darbotvarkės ir Ateičiai tinkamo reglamentavimo platformos dalis.

Strateginio prognozavimo klausimais Komisija ir Komitetas bendradarbiauja administraciniu lygmeniu pagal Europos strategijos ir politikos analizės sistemą (ESPAS). Komitetas taip pat gali prisidėti prie tam tikros Komisijos prognozavimo veiklos pristatydamas pilietinės visuomenės nuomonę, taip pat savo narių ir tinklų ekspertines žinias. Komisija padės Komitetui stiprinti prognozavimo pajėgumus ir šiuo tikslu dalysis informacija ir patirtimi, pavyzdžiui, apie esamus procesus ar priemones.

III. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir organizuota pilietinė visuomenė

Pilietinės visuomenės organizacijos ir tinklai

16.

Komitetas yra ypač įsipareigojęs dalyvaujamąją demokratiją paversti tikrove, o ES sutartimi Komitetui suteikiama papildomų galimybių atlikti privilegijuoto tarpininko vaidmenį organizuotos pilietinės visuomenės ir ES institucijų dialoge.

Atsižvelgdami į ES sutarties 11 straipsnį, Komisija ir Komitetas bendradarbiauja, kad skatintų aktyvesnį pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą ir dialogą su jomis tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu, ir remtų aktyvesnį šių organizacijų dalyvavimą formuojant Europos Sąjungos politiką ir rengiant Sąjungos teisės aktus.

Komisija ir Komitetas kartu propaguoja struktūrinį dialogą tarp Europos pilietinės visuomenės organizacijų ir tinklų ir tarp jų ir Europos institucijų, visų pirma pasitelkdami Komiteto įsteigtą ryšių grupę.

Kalbant apie Komisijos konsultacijų politiką, Komisija, reikalui esant, prašo Komiteto paramos, ypač kai reikia stiprinti ryšius su organizuota pilietine visuomene Sąjungoje ir už jos ribų. Atsižvelgdamas į tai, Komitetas padeda Komisijai rengdamas bendrus klausymus, seminarus ir konferencijas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais konkrečiais bendro intereso politikos klausimais ir srityse, kuriose jis turi tinkamą kompetenciją ir ekspertinių žinių, visų pirma kasmetinį Pilietinės visuomenės dienų renginį, kuriame Komisijai paprastai atstovauja vienas iš Komisijos narių.

17.

Komitetas, vykdydamas savo konsultacinę funkciją, klausymų, seminarų ar konferencijų forma rengia struktūrizuotas konsultacijas su organizuota pilietine visuomene, siekdamas sužinoti kiek įmanoma daugiau atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų nuomonių.

Komisija nori bendradarbiauti organizuojant ir vykdant šias konsultacijas tinkamiausiu būdu ir naudodamasi turimomis priemonėmis, įskaitant ir logistinę ir (arba) finansinę paramą.

18.

Komisija palankiai vertina Komiteto pagalbą įgyvendinant Europos piliečių iniciatyvą pilietinės visuomenės organizacijų atžvilgiu. Komitetas kiekvienu konkrečiu atveju svarstys galimybę priimti nuomonę savo iniciatyva dėl patvirtintų Europos piliečių iniciatyvų, kai jų tema priklausys Komiteto kompetencijai, prieš Komisijai priimant sprendimą dėl jų.

Komitetas yra pasirengęs toliau prisidėti didinant informuotumą apie piliečių iniciatyvas, visų pirma organizuodamas kasmetinę Europos piliečių iniciatyvos (EPI) dieną, kurios metu vyksta dialogas, keičiamasi geriausios praktikos pavyzdžiais, steigiami tinklai ir kurioje Komisijai paprastai atstovauja vienas iš Komisijos narių.

Europos semestras

19.

Komisija ir Komitetas ir toliau didins savo veiksmų ir iniciatyvų sinergiją pilietinei visuomenei svarbiausiose politikos srityse, ypač įgyvendinant Europos semestrą, visų pirma darnaus vystymosi ir klimato kaitos, vidaus rinkos stiprinimo, kovos su skurdu ir socialine atskirtimi, imigracijos ir energijos tiekimo, užimtumo ir įgūdžių politikos srityse. Komitetas padeda Komisijai pagal Europos semestrą suformuluoti analizes ir politikos rekomendacijas. Komitetas stebi, kaip įgyvendinami Europos semestro prioritetai, ir, prireikus, Komisija informuoja Komitetą svarbiausiais semestro proceso etapais apie šių prioritetų įgyvendinimą.

Komitetas, glaudžiai bendradarbiaudamas su nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų ir panašių institucijų tinklu, kiekvienais metais pateikia ataskaitą, kurioje įvertina pilietinės visuomenės dalyvavimą rengiant nacionalines reformų programas. Ataskaita aptariama plenarinėje sesijoje prieš pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimą.

Komitetas kviečia atsakingą Komisijos narį dalyvauti diskusijose ir pristatyti metinę tvaraus augimo apžvalgą.

Nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų tinklas

20.

Komisija ir Komitetas stengiasi ugdyti piliečių atsakomybę už Sąjungos politiką. Todėl Komisija palankiai vertina Komiteto ketinimą toliau skatinti dalyvauti nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų ir panašių institucijų tinklą.

Išorės aspektas ir bendradarbiavimas su pilietine visuomene už Sąjungos ribų

21.

Komitetas nori prisidėti prie Sąjungos išorės veiksmų aspekto palaikydamas dialogą su tų šalių ir regionų, su kuriais jau užmegzti struktūruoti santykiai, pilietinės visuomenės organizacijomis. Komisija remia jo iniciatyvas, kuriomis stiprinamas organizuotos pilietinės visuomenės vaidmuo už Europos Sąjungos ribų, skatinama dialogo ir konsultacijų kultūra ir kuriamos su šiuo procesu susijusios struktūros.

Komitetas ir Komisija bendradarbiauja skatinant kurti pilietinės visuomenės mechanizmus, skirtus ES ir trečiųjų šalių sudarytų prekybos susitarimų atitinkamų skyrių įgyvendinimui stebėti, ir užtikrinant jų valdymą bei veikimą. Komitetas, padedamas Komisijos, koordinuoja ES ir trečiųjų šalių pilietinės visuomenės atstovų bendrus posėdžius, susijusius su prekybos susitarimų įgyvendinimu.

IV. Europos komunikacinė partnerystė

22.

Tiek Komisijai, tiek Komitetui labai svarbu stiprinti sinergiją komunikacijos srityje siekiant priartinti Europos Sąjungą prie jos piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų. Visos Europos Sąjungos institucijos ir organai yra bendrai atsakingi už piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų informavimą apie Europą. Veiksmingas informacijos apie Europos Sąjungą skleidimas ir komunikacija visų pirma turėtų būti laikomi viešųjų tarnybų užduotimi, kad piliečiams ir pilietinės visuomenės organizacijoms būtų suteikta galimybė visapusiškai dalyvauti europinėse diskusijose ir demokratiniame Sąjungos politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procese.

23.

Komisija ir Komitetas mano, kad Europos Sąjungai ir jos piliečiams yra svarbu stiprinti santykius informacijos ir komunikacijos srityje ir šiuo tikslu glaudžiai bendradarbiauti.

Kadangi už ES komunikaciją bendrai atsako ES institucijos ir organai, Komisija ir Komitetas toliau reguliariai keisis informacija tarpusavyje ir su ES institucijomis, be kita ko, vyresniosios vadovybės lygmeniu, kad aptartų informacijos ir komunikacijos klausimus.

24.

Komisija ir Komitetas sutinka, kad komunikaciją reikia įtraukti į sprendimų priėmimo procesą-. Komisija pripažįsta, kad atsižvelgiant į Komiteto sudėtį ir Sutartimis jam priskirtą vaidmenį, jis turi atlikti svarbų vaidmenį kuriant tikrą Europos viešojo dialogo ir diskusijų dėl piliečiams labiausiai rūpimų klausimų erdvę, nulemsiančią Europos projekto ateitį. Komiteto nariai veikia kaip Komiteto ambasadoriai, informuojantys apie Komiteto vaidmenį ir rezultatus nacionaliniu ir ES lygmenimis. Glaudesnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas sudarys sąlygas Europos institucijoms ir organams pasinaudoti šiomis ekspertinėmis Komiteto žiniomis.

25.

Komisija ir Komitetas, pasinaudodami esamomis komunikacijos platformomis ir priemonėmis, bendradarbiaus nušviesdami žiniasklaidoje bendrai organizuojamus renginius. Vykdydami savo komunikacinę ir informavimo veiklą tiek Komisija, tiek Komitetas pabrėžia savo atitinkamą vaidmenį. Komisija ir Komitetas išnagrinės galimybes bendradarbiauti medijų stebėsenos srityje, įskaitant galimybę leisti Komitetui naudotis tam tikromis Komisijos spaudos konferencijų salių paslaugomis.

26.

Komisija ir Komitetas, laikydamiesi duomenų apsaugos taisyklių, atnaujins savo oficialių kontaktinių asmenų instituciniu lygmeniu ir valstybėse narėse sąrašus ir jais keisis.

Komisijos atstovybės valstybėse narėse ir Komiteto kiekvienai valstybei narei paskirti kontaktiniai asmenys informuos vieni kitus apie savo komunikacijos planus ir, kai tikslinga, stengsis dalyvauti vieni kitų organizuojamuose renginiuose. Komisijos atstovybių valstybėse narėse infrastruktūra, susitarus, bus prieinama įgyvendinant Komiteto iniciatyvas, kai tai tinkama ir logistiniu požiūriu įmanoma. Prireikus taip pat gali tekti konsultuotis su Europos Parlamento informacijos biurais.

Glaudesnis bendradarbiavimas su Komisijos atstovybėmis gali apimti paramą organizuojant Komiteto renginius vietoje, pavyzdžiui, kviečiant žurnalistus į Komiteto spaudos renginius, galbūt atstovybių patalpose, keitimąsi informacija ir, jei leidžia ištekliai ir laikantis duomenų apsaugos taisyklių, ryšius su žiniasklaida.

Komiteto patalpose gali būti rengiami atstovybių vadovų posėdžiai dalyvaujant asmeniškai, mišria forma arba internetu, kai bendrai sutariama dėl konkrečių tokių renginių poreikių ir tikslų.

27.

Komitetas kartu su savo nariais, organizacijomis partnerėmis ir nacionalinėmis ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis ir panašiomis institucijomis sudaro svarbų informacijos ir komunikacijos tinklą. Komisija, kai tik gali, dalyvauja Komiteto rengiamuose jo narių, narių organizacijų, nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų ir panašių institucijų posėdžiuose.

V. Protokolo įgyvendinimas

28.

Komiteto pirmininkas ir už ryšius su Komitetu atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas kasmet vykdo šio protokolo įgyvendinimo stebėseną. Stebėsena bus grindžiama atitinkamų Komisijos tarnybų ir Komiteto atliekamu vertinimu prižiūrint atitinkamiems jų generaliniams sekretoriams.

Priimta 2022 m. spalio 27 d., Briuselyje

Europos Komisijos vardu

Maroš ŠEFČOVIČ

Pirmininko pavaduotojas

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto vardu

Christa SCHWENG

Pirmininkė