Pranešėja

Ozlem YILDIRIM

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2023 8 18
Teisinis pagrindas	SESV 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Išorės santykių skyrius
Priimta skyriuje	2023 12 21
Priimta plenarinėje sesijoje	2024 1 17
Plenarinės sesijos Nr.	584
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	162 / 3 / 0

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK mano, kad klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo poveikis didina riziką ir grėsmes taikai ir Europos bei tarptautiniam saugumui. Iš tiesų dėl spartėjančios klimato kaitos daugėja ekstremalių meteorologinių reiškinių ir kartu vyksta įvairūs aplinkos būklės blogėjimo procesai. Dėl šios dinamikos, taip pat dėl žemės ūkio, vandens ir infrastruktūros pažeidžiamumo, su kuriuo susiduria daugelio šalių gyventojai, gali kilti socialinis, ekonominis, institucinis ir politinis nestabilumas.

1.2.

Nors EESRK gali tik pritarti Europos Komisijos ketinimui atsižvelgti į klimato ir saugumo sąsajas, reikėtų pažymėti, kad Komisijos siūlomame dokumente nepavyko aiškiai apibrėžti geografinių, politinių ir karinių šios sąsajos ribų. EESRK nuomone, reikia skubiai investuoti į atsparių reagavimo priemonių kūrimą, įskaitant Europos sprendimų priėmimo procesų parengimą tokiems būsimiems sunkumams.

1.3.

Europos institucijos turėtų apsvarstyti galimybę rengiant Sąjungos politiką atsižvelgti į sparčiai kintančias biofizines realijas (nuo kurių priklauso žmonių gyvenimas ir gerovė) ir politinę sanglaudą (tiek valstybių narių, tiek ES kaimyninių šalių ir partnerių).

1.4.

EESRK primena pagrindinę Europos projekto misiją – skatinti ir išsaugoti taiką, ir pakartoja, kad ji yra itin svarbi. Kad šią misiją sėkmingai įvykdytų, Europa turi dėti daugiau pastangų stiprinti taiką. Šis taikos skatinimas neatsiejamas nuo pagrindinių teisių ir demokratijos išsaugojimo ir stiprinimo. Susitelkimu į klimato ir saugumo sąsają siekiama išsaugoti šias vertybes, nes tokio požiūrio tikslas – apsaugoti ir skatinti pagrindines teises, kai tenka spręsti klausimus dėl klimato kaitos sukelto nesaugumo, kurį gali patirti tiek pavieniai asmenys, tiek visuomenė.

1.5.

EESRK laikosi pozicijos, kad reikia labiau atsižvelgti į klimato ir saugumo sąsają sukuriant proaktyvią sąveiką tarp institucijų, atsakingų už išorės santykius, ES vidaus sanglaudą, valstybių narių saugumo ir gynybos tarnybas, ir į jas įtraukti į nuolatinį dialogą su mokslo bendruomene. Šiuo dialogu visų pirma siekiama sudaryti sąlygas ES pritaikyti savo politiką blogėjant klimato ir aplinkos padėčiai.

1.6.

Šie stiprinimo veiksmai turės būti papildyti su atsparumu susijusiais mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatais, nes taip bus galima pagerinti ir prognozavimą, ir ES veiksmų veiksmingumą.

2.   Komisijos pasiūlymo santrauka

2.1.

Komunikate dėl Europos Sąjungos atsako į „klimato kaitos ir aplinkos būklės poveikį taikai, saugumui ir gynybai“ Europos Komisija, inter alia, atkreipia dėmesį į pavojų ir grėsmes, kuriuos klimato kaitos poveikis kelia ir kels apsirūpinimo maistu saugumui, sveikatai ir demografiniams pokyčiams. Komisijos teigimu, kils pavojus socialinei sanglaudai, ypač miestų teritorijose. Vis spartesnis vandenynų lygio kilimas ir regioniniai neramumai, ypač Arktyje, taip pat turės rimtų pasekmių visoms valstybėms narėms.

2.2.

Be to, dėl šių aplinkybių, kurias dar labiau apsunkina karas Ukrainoje, didėja konkurencija dėl prieigos prie žaliajai ir energetikos pertvarkai reikalingų išteklių ir technologijų. Todėl reikia skubiai dėti bendras pastangas prisitaikyti prie klimato kaitos ir įgyvendinti naująjį žaliąjį kursą, paruošiant ES ir jos valstybes nares didelei sutrikimų rizikai, kurią sukelia pavojai ir krizės, kylantys dėl klimato ir saugumo sąsajos.

2.3.

Reaguojant į šiuos iššūkius, dokumente ES siūloma į ankstyvojo perspėjimo ir konfliktų analizės sistemą įtraukti klimato ir aplinkos duomenų rinkimą ir susieti ES tinklus ir platformas, skirtas konfliktų analizei. Be to, klimato ir saugumo sąsaja grindžiamas požiūris turėtų būti praktiškai integruotas į ES išorės veiksmus, visų pirma Sahelyje, Somalio pusiasalyje arba mažose salų valstybėse (1). Europa taip pat turėtų padidinti investicijas į vystymosi, tarptautinio bendradarbiavimo, taikos palaikymo ir stiprinimo bei humanitarinės pagalbos programas, į šias sritis aiškiau įtraukdama tiek klimato kaitos, tiek gynybos klausimus.

2.4.

Be to, dokumente raginama paspartinti valstybių narių gynybos infrastruktūros ir pramonės šakų pritaikymą prie klimato kaitos, taip pat siūloma susieti įvairias su gynybos sektoriumi susijusias energetikos ir žiedinės ekonomikos iniciatyvas su Europos gynybos agentūros įgaliojimais ir nuolat keistis informacija šiais klausimais su valstybėmis narėmis.

2.5.

Galiausiai, siekiant ES kovos su klimato kaitos tikslų, reikėtų derinti įvairias iniciatyvas, susijusias su natūralių buveinių išsaugojimu, energetikos pertvarka, svarbiausiais ištekliais ir medžiagomis.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK mano, kad klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo poveikis didina riziką ir grėsmes taikai ir Europos bei tarptautiniam saugumui. Iš esmės tiek pasauliniu, tiek vietos lygmeniu spartėjanti klimato kaita lemia vis dažnėjančius ekstremalius meteorologinius reiškinius ir kartu vyksta įvairūs aplinkos būklės blogėjimo procesai, įskaitant biologinės įvairovės krizę, dirvožemio krizę, vandens ciklo krizę, išteklių trūkumą ir plačiai paplitusią taršą cheminėmis ar plastiko medžiagomis. Dėl šios dinamikos, taip pat dėl žemės ūkio, vandens ir infrastruktūros pažeidžiamumo, su kuriuo susiduria daugelio šalių gyventojai, gali kilti socialinis, ekonominis, institucinis ir politinis nestabilumas. Dėl to didėja maisto stygius ir kyla nauji pavojai sveikatai, kurie kelia didelį susirūpinimą (2).

3.2.

Svarbu suprasti sudėtingus klimato ir saugumo sąsajos ryšius, nes tai gali būti rizikos ir krizių veiksnys visose pasaulio šalyse. Klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo procesai yra pasauliniai procesai. Taigi šių reiškinių dinamika ir stiprėjimas daro nuolatinį poveikį visame pasaulyje, todėl kyla abejonių dėl galimybės klimato ir saugumo sąsają nagrinėti tik kaip išorinį klausimą.

3.3.

EESRK primena pagrindinę Europos projekto misiją – skatinti ir išsaugoti taiką, ir pakartoja, kad ji yra itin svarbi. Kad šią misiją sėkmingai įgyvendintų, ES turi dėti daugiau pastangų stiprindama taiką ne tik kitose pasaulio šalyse, bet ir pačioje Europoje (3). Atsižvelgiant į klimato ir saugumo sąsają yra formuojama Europos politika ir skiriami ištekliai, būtini taikai išsaugoti ir skatinti. Tai ypač svarbu, kadangi geopolitinė įtampa didėja.

3.4.

Šis taikos skatinimas neatsiejamas nuo pagrindinių teisių ir demokratijos išsaugojimo ir stiprinimo. Susitelkimu į klimato ir saugumo sąsają siekiama šias teises išsaugoti (visų pirma teisę į gyvybę, saugumą, asmens neliečiamybę ir laisvę bei kitas iš šių teisių kylančias pagrindines teises), kadangi šio požiūrio tikslas – apsaugoti ir skatinti pagrindines teises, kai tenka spręsti klausimus dėl klimato kaitos sukelto nesaugumo, kurį gali patirti tiek pavieniai asmenys, tiek visuomenė.

3.5.

Šie stiprinimo veiksmai turės būti papildyti su atsparumu susijusiais mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatais, nes taip bus galima pagerinti ir prognozavimą, ir ES veiksmų veiksmingumą ir teisėtumą valstybių, įmonių ir gyventojų atžvilgiu. Europos teisėtumas sustiprės ir todėl, kad veiksmais, kurių imamasi, bus galima padidinti apsirūpinimo maistu saugumą, kuriam spartėjanti klimato kaita kelia tiesioginį pavojų.

3.6.

Vykstant naujiems visuotiniams grįžtamojo ryšio veiksmų ciklams, Europos institucijos turėtų numatyti, kad rengiamoje Sąjungos politikoje ir plėtojamuose išorės ryšiuose su regioninėmis organizacijomis partnerėmis ir tarptautinėmis organizacijomis bus atsižvelgta į sparčiai kintančias biofizines realijas (nuo kurių priklauso žmonių gyvenimas ir gerovė) ir politinę sanglaudą (tiek valstybių narių, tiek ES partnerių).

3.7.

Todėl reikia nustatyti naujus prioritetus, visų pirma susijusius su solidarumu civilinės saugos srityje. Sąjungos civilinės saugos mechanizmas (SCSM) prevencijos, parengties, perspėjimo, planavimo ir operatyvinių pajėgumų požiūriu yra nebepakankamai veiksmingas ir pernelyg siauras, kad būtų galima jį taikyti reaguojant į dėl klimato kaitos kylančias nelaimes ir į įvairias Sąjungos teritorijoje ir už jos ribų kylančias grėsmes (4). EESRK mano, kad reikia aiškiau apibrėžti ir toliau plėtoti ES veiksmus, taikytinus po nelaimių, kurios įvyksta už jos teritorijos ribų EESRK pabrėžia, kad itin svarbu plėtoti operatyvinį bendradarbiavimą derinant mokymą, užtikrinant reikmenų ir įrangos suderinamumą, vadovavimo grandinės aiškumą ir veiksmingumą. Nors SCSM sukurtas taikyti gaivalinių nelaimių atvejais, ateityje jis tikrai bus taikomas kilus kitoms grėsmėms, pavyzdžiui, pandemijoms, prireikus teikti pagalbą gyventojams karo zonoje, esant didelei pramoninei rizikai, didelio masto jūrų taršai bei kibernetinių išpuolių prieš elektros energijos ir geriamo vandens tiekimo tinklus ir visą pagrindinę infrastruktūrą atvejais.

3.8.

EESRK nuomone, reikia skubiai investuoti į atsparių reagavimo priemonių kūrimą, įskaitant Europos sprendimų priėmimo procesų parengimą tokiems būsimiems sunkumams. Todėl EESRK laikosi pozicijos, kad reikia labiau atsižvelgti į klimato ir saugumo sąsają sukuriant proaktyvią sąveiką tarp institucijų, atsakingų už išorės santykius, ES vidaus sanglaudą, valstybių narių saugumo ir gynybos tarnybas, ir į jas įtraukti į nuolatinį dialogą su mokslo bendruomene ir pilietinės visuomenės organizacijomis. Šiuo dialogu visų pirma siekiama sudaryti sąlygas ES pritaikyti savo politiką blogėjant klimato ir aplinkos padėčiai, remiantis mokslinių tyrimų naujovėmis.

4.   Konkrečios pastabos

Sauga ir prevencija

4.1.

Nors EESRK gali tik pritarti Europos Komisijos ketinimui atsižvelgti į klimato ir saugumo sąsajas, reikėtų pažymėti, kad Komisijos siūlomame dokumente nepavyko aiškiai apibrėžti geografinių, politinių ir karinių šios sąsajos ribų.

4.2.

Siūlomame dokumente galimai esama episteminio prieštaravimo. Lyg ir pripažįstama, kad labai svarbu atsižvelgti į klimato ir saugumo sąsają, dokumente nenagrinėjamas jos kintantis pobūdis, nors iš tiesų padėtis sparčiai ir nuolat blogės, o tai gali sukelti didelę įtampą tarp valstybių narių. Galima tik numatyti, kad nuolatinis ekstremalių meteorologinių reiškinių, gėlo vandens ciklo sutrikdymo, biologinės įvairovės krizės ir vis spartesnio vandenynų lygio augimo derinys kartu su geopolitinėmis grėsmėmis, įskaitant tas, kurias sukėlė karas Ukrainoje, lems naujas įtampas kiekvienoje valstybėje narėje ir tarp valstybių narių (5) bei tarptautiniu mastu.

4.3.

Šiems iššūkiams įveikti Europa gali naudotis dideliais privalumais, t. y. pasitelkti mokslinių tyrimų ir prognozavimo centrus, kurie gali prisidėti prie Europos institucijų ir valstybių narių institucijų svarstymų. Pavyzdžiui, Stokholmo atsparumo centras (angl. Stockholm Resiliency Center), plėtodamas devynių „planetinių ribų“ vertinimo metodiką, reguliariai atlieka Žemės sistemos būklės diagnostiką, kuri gali būti naudojama klimato saugumo politikos uždaviniams nustatyti. Tas pats pasakytina ir apie daugelį mokslininkų ir laboratorijų, kurie priklauso Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijai (IPCC) arba su ja bendradarbiauja.

4.4.

Be to, dėl nuolat intensyvėjančios klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo būtina į Europos institucijų sprendimų priėmimo procesą skubiai ir proaktyviai įtraukti tiek Europos aplinkos agentūrą, tiek Europos mokslinių tyrimų centrus ir tinklus, kad būtų galima informuoti apie priimtus sprendimus ir juos paaiškinti.

Tarptautinis bendradarbiavimas

4.5.

Kadangi klimato ir saugumo iššūkiai yra pasauliniai iššūkiai, jiems turėtų būti taikomi kompleksiniai sprendimai, visų pirma vykdant mokslinių tyrimus, o vėliau reikėtų šiuos sprendimus suskirstyti ir taikyti įvairiais lygmenimis. Todėl reikia stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, o tvirta daugiašalė sistema yra būtinas svertas siekiant veiksmingai spręsti su šia sąsaja susijusias problemas, visų pirma reikia plėtoti glaudesnę ES ir JT partnerystę.

4.6.

Vis dėlto, nors EESRK pritaria šiems tikslams, mano, kad būtina pabrėžti, jog klimato ir saugumo sąsajos neapsiriboja tik ES išorės santykiais: jos tiesiogiai susieja tai kas vyksta Europos išorėje ir viduje. Finansiniai, logistikos, kariniai, saugumo, humanitariniai, sveikatos, moksliniai, techniniai ir pramonės bei žemės ūkio ištekliai, kuriuos galima sutelkti, iš esmės priklauso nuo realių valstybių narių pajėgumų.

4.7.

Todėl atrodo būtina, kad klimato ir saugumo klausimas būtų svarstomas specialiame ir nuolatiniame Komisijos ir valstybių narių dialoge, ypač dėl to, kad sukeltas saugumo ir karines grėsmes gali spręsti tik kompetentingos kiekvienos valstybės narės ministerijos. Galiausiai, bendros politikos ir bendrų tikslų koordinavimo ir plėtojimo klausimai yra veikiau strateginio pobūdžio. Siekdamos pasirengti tokiems strateginiams pokyčiams, valstybės narės turėtų numatyti, kad gali būti piktavališkai naudojamasi aplinka ir klimato kaita kaip karo ginklu. Todėl realus įvairių lygmenų veiksmų ir paslaugų koordinavimas Europoje yra labai svarbus ir gali sudaryti galimybes geresniam bendradarbiavimui.

4.8.

Be to, kai kuriuose ypač pažeidžiamuose regionuose, pavyzdžiui, Afrikoje, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalyse, jau vyksta ginkluoti konfliktai, paskatinti klimato ir saugumo sąsajos prieštaravimų, todėl kyla pavojus regionų ekonominiam vystymuisi. Dėl šių konfliktų blogėja aplinkos sąlygos ir mažėja galimybės naudotis gamtos ištekliais, pavyzdžiui, vandeniu. Todėl sprendžiant klimato ir saugumo sąsajos problemas, būtina stiprinti strateginę partnerystę su tam tikrais regionais.

4.9.

Atsižvelgdama į tai, ES turi sukurti priemonių, kurios leistų sustiprinti jos pajėgumus saugumo, humanitarinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse. Šie stiprinimo veiksmai turės būti papildyti su atsparumu susijusiais mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatais, nes taip bus galima pagerinti ir prognozavimą, ir ES veiksmų veiksmingumą ir teisėtumą valstybių, įmonių ir gyventojų atžvilgiu. Europos teisėtumas sustiprės ir todėl, kad veiksmais, kurių imamasi, bus galima padidinti apsirūpinimo maistu saugumą, kuriam spartėjanti klimato kaita kelia tiesioginį pavojų.

4.10.

Klimato ir saugos sąsajos maisto aspektas yra ypač svarbus, nes dėl jo kyla grėsmė visuomenės sanglaudai. Tačiau, atsižvelgiant į labai sudėtingą klimato ir saugumo sąsają, taip pat į duomenų rinkimo, analizės, prognozavimo ir politikos sąsajas, reikia stiprinti prognozavimo gebėjimus, susiejant juos su ankstyvojo perspėjimo gebėjimais. Taip stiprinant prognozavimo ir išankstinio perspėjimo gebėjimus bus lengviau prisitaikyti prie klimato kaitos Europos ir vietos lygmeniu. Vietos lygmeniu vietos ir regionų valdžios institucijos visų pirma galės įtraukti šiuos gebėjimus į savo miestų erdvės ir žemėtvarkos planus, kad sušvelnintų poveikį vandens ciklui ir užkirstų kelią susijusiai rizikai.

4.11.

EESRK taip pat pakartoja, kad reikia kuo skubiau veiksmingai įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, Paryžiaus susitarimus ir darnaus vystymosi tikslus, kurie turi išlikti ES prioritetu, kad būtų kuo labiau sumažintas neigiamas šios klimato ir saugumo sąsajos poveikis. Ginkluotosios pajėgos, taip pat karinis ir pramonės sektorius, kuris tebėra daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetantis sektorius, taip pat turi dalyvauti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmuose.

4.12.

Migracijos problema yra vienas šios sudėtingos sąsajos pavyzdžių. Europos Sąjungai ypač didelį susirūpinimą kelia migracijos srautų iš Sahelio, Artimųjų Rytų ir Vidurinės Azijos klausimas. Šiuos srautus lemia daugybė labai sudėtingų socialinių, politinių, geopolitinių, karinių ir aplinkos veiksnių, kurių svarba įvairiose vietovėse ir skirtingais laikotarpiais skiriasi. Be to, klimato kaita, kaip ir migracijos srautai, taip pat sparčiai blogina visas šias situacijas. Todėl labai svarbu, kad į politiką, kurioje atsižvelgiama į klimato ir saugumo sąsają, būtų visapusiškai integruoti etikos klausimai, susiję su pagarba žmogaus orumui ir ES vertybėms, ir kad ji būtų plačiai ir veiksmingai koordinuojama tarp institucijų ir susijusių subjektų (6).

Socialinė sanglauda, įtrauktis ir pilietinės visuomenės integravimas

4.13.

Toks susitelkimas į klimato ir saugumo sąsają galėtų būti galimybė dar labiau įtraukti pilietinę visuomenę, remiantis sukauptais įgūdžiais palaikant daugialypį dalijimąsi patirtimi ir įgyvendinant iniciatyvas pagal principą „iš apačios į viršų“, o tai padėtų stiprinti Europos sanglaudą visais jos aspektais. Todėl socialinį dialogą ir jame dalyvaujančius suinteresuotuosius subjektus reikia skubiai įtraukti į klimato ir saugumo sąsajos problemų sprendimą.

4.14.

Kaip EESRK jau ne kartą yra pažymėjęs, klimato kaita didina esamą socialinę nelygybę. Klimato kaitos poveikio mažinimas taip pat turi padėti spręsti didėjančios socialinės nelygybės ir nelygybės visuomeninėje problemas. Taigi klimato teisingumu, kuris neatsiejamas nuo klimato ir saugumo sąsajos, siekiama sustabdyti šiuos nelygybės reiškinius ir skurdą.

4.15.

Moterys itin skaudžiai patiria klimato kaitos pasekmes, visų pirma todėl, kad jų darbas padeda sušvelninti šių pasekmių socialinį poveikį skurdžiausiuose regionuose. Ypač nukenčia neįgalios moterys. Todėl EESRK rekomenduoja atsižvelgti į šią lyčių nelygybę svarstant saugumo ir klimato sąsają kad būtų išvengta visų gyventojų, kurie nebeturi galimybės gyventi oriomis, deramomis ir saugiomis sąlygomis, atskirties.

4.16.

Be to, svarbus poveikis kartų tarpusavio ryšiams ir šiuo požiūriu reikia skirti dėmesį dviems gyventojų grupėms: jaunimui ir vyresnio amžiaus žmonėms (visų pirma atsižvelgti į vaikų pažeidžiamumą ekstremalių meteorologinių reiškinių atveju).

---

(1)  Valantin, JM, Géopolitique d’une planète déréglée (2022 m. pakartotinis leidimas), Le Seuil, Paryžius 2017 m.

(2)  Tim Sweijs, Marleen de Haan, Hugo van Manen, Unpacking the Climate security Nexus, the seven pathologies linking climate change to violent conflicts, Hagos strateginių studijų centras, 2022 m. kovo mėn.

(3)   OL C 228, 2019 7 5, p. 31.

(4)   OL C 290, 2022 7 29, p. 30.

(5)  Wallace-Wells, D., The Uninhabitable Earth, Garnier Flammarion, Paryžius, 2001 m.

(6)  Welzer, H., Climate Wars: What people will be killed for in the 21st Century, Gallimard, Paryžius, 2009 m.