Pranešėjas

Stoyan TCHOUKANOV (BG-III)

Prašymas pateikti nuomonę	Tarybai pirmininkausiančios Belgijos raštas, 2023 7 10
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2023 12 19
Priimta plenarinėje sesijoje	2024 1 17
Plenarinė sesija Nr.	584
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	147 / 2 / 16

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK mano, kad bendra žemės ūkio politika po 2027 m. turi užtikrinti stabilią ilgalaikę politikos sistemą, orientuotą į tvarią maisto gamybą ir atvirą strateginį Europos Sąjungos savarankiškumą, taip pat apsaugoti ūkininkavimo tipų įvairovę ES ir tenkinti visuomenės ir aplinkos poreikius („viešosios lėšos viešosioms gėrybėms“), kartu užtikrinant kaimo plėtrą.

1.2.

Naujoji BŽŪP turi būti įspėjamasis signalas ir atkreipti dėmesį į būtinybę tinkamai remti ūkininkus pereinamuoju laikotarpiu. Aplinkos ir klimato politika turėtų būti laikoma ne našta įveikiant dabartinę krizę, o ilgalaikių sprendimų dalimi ir gairėmis priimant sprendimus ateityje. ES tekstilės ir plieno pramonės nuosmukis turėtų tapti perspėjimu visiems politikos formuotojams, kad nepakankama arba netinkama parama gali sukelti staigius ir netikėtus pokyčius sektoriuose.

1.3.

BŽŪP leido Europos Sąjungai užtikrinti stabilų kokybiško ir vis gerėjančios kokybės maisto tiekimą savo gyventojams, kurių skaičius didėja, kartu išlaikant šeimos ūkininkavimo modelį, kuris išnyko daugelyje kitų pasaulio vietų. Tačiau BŽŪP nepavyko paramos nukreipti tiems ūkininkams, kuriems labiausiai jos reikia, arba įvairiose srityse parama buvo nepakankama, ir šias problemas būtina spręsti kitoje politikos programoje.

1.3.1.

Naujausia BŽŪP reforma sustiprintas principas, kad už kiekvieną remiamą hektarą visuomenei mainais turi būti teikiamos aplinkosaugos paslaugos. Tačiau vienodas finansavimas, skiriamas vienam hektarui, neatspindi ekologinės tikrovės ir nereiškia socialiniu požiūriu teisingos paramos. EESRK mano, kad būsima BŽŪP šis principas turėtų būti dar labiau išplėtotas sugriežtinant aplinkosaugos ir socialinius reikalavimus, už kuriuos turės būti tinkamai atlyginta, kartu užtikrinant apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos.

1.3.2.

Europos žemės ūkio veikla, priklausomai nuo gamybos rūšies ir intensyvumo, galėtų turėti teigiamą išorinį poveikį kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, aplinkai ir klimatui. Kadangi rinka negali nustatyti šio poveikio kainos, praktiškiausias būdas visuomenei užtikrinti, kad jo būtų tiek, kiek reikia, yra skatinti ūkininkus viešosiomis lėšomis. Vien tik patirtų išlaidų ir prarastų pajamų padengimas nėra paskata ūkininkams siekti ilgalaikio tvarumo ir savarankiškumo (įskaitant savanoriškas ekologines sistemas). EESRK prašo ES mokesčių mokėtojų būti pasirengusiais daugiau ir sąžiningiau prisidėti prie vertingų aplinkosaugos paslaugų teikimo, kurios kitu atveju nebūtų teikiamos. Todėl reformuojant BŽŪP reikėtų labiau remti ūkininkus, kurie įsipareigoja taikyti ekologines sistemas arba teikti kitas aplinkosaugos paslaugas, pavyzdžiui, saugoti biologinę įvairovę, ir laipsniškai pakeisti dabartinę plotu paremtą bazinę pajamų paramą finansinėmis paskatomis, o ne skirti kompensacijas.

1.3.3.

Todėl su plotu susijusių mokėjimų paskirtis turėtų būti pakeista paskatomis teikti aplinkai ir visuomenei naudingas paslaugas, nustatant pagrįstą pereinamąjį laikotarpį, kuris gali viršyti vienos bendros daugiametės finansinės programos (DFP) taikymo laikotarpį. Mažiems šeimos ūkiams turėtų būti sudaryta galimybė pasirinkti ir toliau gauti paramą pajamoms, pagrįstą išmokomis už plotą ir darbo vienetais ūkyje, leidžiant valstybėms narėms nustatyti kriterijus strateginiuose planuose. Per pereinamąjį laikotarpį BŽŪP turėtų būti numatyti perskirstymo mechanizmai ir proporcingai mažinamos išmokos arba privaloma viršutinė riba visoms valstybėms narėms.

1.3.4.

Siekiant sustabdyti tolesnį ūkių skaičiaus mažėjimą ES dėl nepakankamos kartų kaitos, reikia imtis priemonių dėl vidutinių ūkininkavimo pajamų didinimo, prieigos prie žemės (teikiant investicines dotacijas, lengvatinius kreditus, priimant nacionalinius teisės aktus dėl žemės perdavimo), palankių investavimo sąlygų pagal antrąjį ramstį (pritraukiant papildomų privačių lėšų), (ūkininkų, ūkių darbuotojų ir konsultantų) kvalifikacijos kėlimo, moterų įgalėjimo, gerų darbo sąlygų, ilgalaikių ūkininkų perspektyvų gerinimo (pensijų ir kt.), taip pat bendro kaimo vietovių patrauklumo.

1.3.5.

BŽŪP turi būti užtikrinta prieiga prie žemės ūkio paskirties žemės ir tausus jos naudojimas visoje ES, vengiant žemės apleidimo ir skatinant tvarų prastos kokybės žemės naudojimą ekstensyviajai gyvulininkystei, atliekant tikslinius metinius mokėjimus (pvz., mokėjimus už plotus, turinčius gamtinių ar kitokių tai vietovei būdingų specifinių kliūčių) ir teikiant konkrečią investicinę paramą naujiems veiklos vykdytojams. Tvarios žemės ūkio gamybos išsaugojimas visoje ES – tai principas, kuris ateityje turėtų būti įtrauktas į bendrą žemės ūkio politiką.

1.3.6.

BŽŪP turi padėti skatinti ES vartotojų sveikesnės ir tvaresnės mitybos paklausą, mažinti maisto švaistymą ir reguliuoti maisto rinkas, kad būtų sprendžiamas didžiulę spekuliaciją skatinančio maisto sektoriaus susaistymo su finansų sektoriumi klausimas, kai gaunamas didžiulis pelnas, o Europos gyventojai patiria sunkumų dėl augančių maisto produktų kainų.

1.3.7.

Nepaisant to, kad per pastaruosius 40 metų BŽŪP skiriama ES biudžeto dalis nuolat mažėjo (nuo 65,5 proc. 1980 m. iki šiek tiek mažiau nei 25 proc. 2021 m.), o reikalavimai dalyvaujantiems ūkininkams buvo vis didesni ir daugiau kainuojantys, EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad BŽŪP finansavimas turi atitikti jos siekį – remti teisingą pertvarką (1). Palyginimui, 1980–2021 m. veiklai skirta ES biudžeto dalis padidėjo 36 proc. (2) Kiekvienas euras, skirtas veiksmingai užtikrinti ES apsirūpinimo maistu saugumą, maisto kokybę, apsaugoti gamtinę aplinką ir išsaugoti kaimo vietoves bei kraštovaizdį, yra tinkamai išleisti pinigai.

1.3.8.

Energijos kainų šuoliai ir energijos bei trąšų tiekimo sutrikimų rizika yra naujos įprastos tvarkos dalis, todėl BŽŪP turėtų būti apsvarstyta galimybė įtraukti anticiklinius komponentus ir numatyti investicijų paramos schemas, skirtas atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai ir skirstymui ūkių ir vietos lygmeniu kaimo vietovėse gerinti.

1.3.9.

EESRK siūlo Komisijai apsvarstyti galimybę po 2027 m. BŽŪP priemonėse įtvirtinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės draudimo sistemas (kurios atskirose valstybėse narėse būtų savanoriškos), skirtas reaguoti į ekstremalių klimato sąlygų (sausrų, šalnų, potvynių ir pan.) padarinius.

1.3.10.

Turėtų būti toliau plėtojamos ir įgyvendinamos skaitmeninės technologijos, kuriomis akivaizdžiai prisidedama prie poveikio gamtai ir aplinkai mažinimo, gyvūnų gerovės ar darbo sąlygų gerinimo. Svarstant galimybes pagal BŽŪP teikti paramą investicijoms į šias technologijas iš viešųjų Europos ar nacionalinių fondų, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama teigiamam indėliui į užimtumo politiką ir nacionalinę ir (arba) regioninę vystymosi politiką pagal strateginius planus.

1.3.11.

Reikėtų peržiūrėti strateginių planų rengimo ir pritaikymo procesą, kad būtų galima įtraukti suinteresuotuosius subjektus, suteikti daugiau lankstumo valstybėms narėms ir po jų pirminio patvirtinimo greičiau juos pritaikyti.

2.   Įžanga

2.1.

Dabartinis BŽŪP programavimo laikotarpis nuo pat pradžių buvo paženklintas dviem dideliais kataklizmais – COVID-19 ir Rusijos agresija. Europos ūkininkai atliko svarbų vaidmenį užtikrinant maisto prieinamumą per pandeminius karantinus 2020 ir 2021 m., tačiau karas Ukrainoje sukėlė iššūkių ir padarė didžiulį spaudimą Europos žemės ūkio rinkų stabilumui – kainos smarkiai svyravo ir pritrūko svarbių žemės ūkio išteklių. Žemės ūkio ir maisto produktų sistemos taip pat tampa vis labiau pažeidžiamos dėl klimato kaitos, be to, jos išmeta šiltnamio efektą sukeliančias dujas, todėl akivaizdu, kad klimato kaitai atsparios žemės ūkio ir maisto produktų sistemos yra būtinos siekiant tiek pasaulinio prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo, tiek Paryžiaus susitarime nustatyto bendro temperatūros tikslo (3).

2.2.

Šiomis aplinkybėmis ES Tarybai pirmininkaujanti Belgija paprašė EESRK parengti tiriamąją nuomonę, kurioje būtų apsvarstyti būdai, kaip užtikrinti strateginį savarankiškumą ir tvarią maisto gamybą taikant naują, lankstesnę ir veiksmingesnę BŽŪP po 2027 m., siekiant sustiprinti mūsų gebėjimą kontroliuoti savo maisto tiekimą ir apsirūpinimo juo saugumą ir sumažinti mūsų priklausomybę nuo mažiau patikimų, nedemokratiškai valdomų šalių partnerių. Kalbant apie lankstumą, BŽŪP turėtų būti labiau atsižvelgiama į kintančius ES valstybių narių ir jų žemės ūkiu besiverčiančių bendruomenių poreikius ir aplinkybes, labiau reaguojant į rinkos pokyčių ir technologinės pažangos keliamus iššūkius ir teikiamas galimybes.

2.3.

Atsižvelgdamas į 2024 m. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus ir būsimą ES plėtrą, EESRK mano, kad ši nuomonė suteikia galimybę išdėstyti kai kuriuos organizuotos pilietinės visuomenės svarstymus, gaires ir pasiūlymus dėl būsimos BŽŪP po 2027 m. formos ir krypties, siekiant užtikrinti savarankišką ir tvarią maisto gamybą vykdant visapusiškesnę ir išsamesnę maisto politiką. Nuomone siekiama prisidėti prie Komisijos pasiūlymo dėl būsimos BŽŪP, atkreipiant dėmesį į pilietinės visuomenės organizacijų poreikius ir visuomenės lūkesčius.

2.4.

ES žemės ūkio sektoriuje yra didelė dalis šeimos ūkių (4) (2020 m. – 94,8 proc.) ir smulkiųjų ūkių (2020 m. vidutinis žemės ūkio valdos dydis ES buvo 17,4 ha, apie 42 proc. ūkių valdė mažiau nei 2 ha, o 76 proc. ūkių – mažiau nei 10 ha). Stambūs ūkiai dirba didžiąją dalį ES naudojamų žemės ūkio naudmenų (7,5 proc. ES ūkių buvo 50 ha ar didesni ir dirbo du trečdalius ES naudojamų žemės ūkio naudmenų, o ūkiai, kurių plotas viršija 100 ha, dirbo apie 50 proc. naudojamų žemės ūkio naudmenų) (5). Iš 9,1 mln. ūkių 4,1 mln. laikė ūkinius gyvūnus, o vidutinis bandos dydis buvo 28 sutartiniai ūkiniai gyvūnai; bendras sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius yra 113 mln., iš kurių 49 proc. sudarė galvijai, 30 proc. – kiaulės ir 14 proc. – naminiai paukščiai.

2.5.

Dabartinis infliacijos lygis ir nenuspėjamos energijos rinkos trikdo deramą ES ūkininkų gyvenimo lygį (6), o ūkininkų pajamos jau dabar yra maždaug 40 proc. mažesnės nei ne žemės ūkio pajamos (7). Be to, ES nuolat mažėja ūkių skaičius (2020 m. ES buvo 9,1 mln. ūkių, t. y. 25 proc. mažiau nei 2010 m.), o per pastarąjį dešimtmetį žemės ūkio sektorių palieka darbo jėga (per 10 metų kasmetinių darbo vienetų sumažėjo 23 proc., šiuo metu sektoriuje nuolat dirba 22 mln. žmonių) (8). Per dešimtmetį nuo 2010 m. gyvulininkystės ūkių skaičius sumažėjo 40 proc., t. y. kur kas labiau nei gyvulių neauginančių ūkių (jų sumažėjo 5 proc.). Vidutinis ūkis padidėjo nuo 13,2 ha iki 17,4 ha.

2.6.

1962 m. pradėta įgyvendinti ES bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) siekiama didinti žemės ūkio našumą, užtikrinti deramą ūkininkų ir žemės ūkio darbuotojų gyvenimo lygį, stabilizuoti rinkas, užtikrinti pakankamą tiekimą ir vartotojams priimtinas kainas. Bėgant metams BŽŪP keitėsi, kad atitiktų kintančias ekonomines aplinkybes ir europiečių reikalavimus bei poreikius, taptų ekologiškesnė ir lankstesnė, taip pat kad būtų laikomasi produktyvumu ir rezultatais grindžiamo požiūrio, kuriuo atsižvelgiama į vietos sąlygas ir poreikius.

2.7.

Dabartinės BŽŪP tikslas – sudaryti ūkininkams sąlygas visuomenėje atlikti šias funkcijas: maisto gamyba (ES yra viena iš pirmaujančių žemės ūkio ir maisto produktų gamintojų ir grynųjų eksportuotojų pasaulyje (9)), kaimo bendruomenių vystymasis (ūkininkavimo ir maisto sektoriai kartu sukuria beveik 40 mln. darbo vietų ES) ir aplinkos požiūriu tvarus ūkininkavimas (maisto produktų gamyba kartu saugant gamtą ir biologinę įvairovę, apdairus gamtos išteklių naudojimas) (10).

2.8.

BŽŪP biudžeto dalis ES biudžete per pastaruosius 40 metų sumažėjo nuo 65,5 proc. 1980 m. iki šiek tiek mažiau nei 25 proc. 2021 m. (pagal infliacijos lygį) (11). BŽŪP išlaidos biudžete, palyginti su ES bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis, sumažėjo nuo 0,54 proc. 1990 m. iki numatomų 0,32 proc. 2021–2027 m. laikotarpiu (12).

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK buvo pirmoji ES institucija, paraginusi parengti visapusišką ES maisto politiką, siekiant užtikrinti sveiką mitybą iš tvarių maisto sistemų, susieti žemės ūkį su mitybos ir ekosistemų funkcijomis ir sukurti tiekimo grandines, kuriomis būtų apsaugota visų Europos visuomenės sluoksnių sveikata (13). Apskritai EESRK ragina imtis veiksmų skatinti sisteminius pokyčius ir gerovės ekonomiką, kurių reikia sėkmingam Europos žaliojo ir socialinio kurso bei darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui, siekiant teisingos pertvarkos, ir kuriais, be kita ko, būtų prisidedama prie tvaresnių ir teisingesnių žemės ūkio maisto produktų sistemų ir klestinčių kaimo vietovių, kartu atsižvelgiant į planetos ribas (14). EESRK pažymi, kad Europos žemės ūkis turėtų pereiti prie agroekologijos: ūkininkavimas priklauso nuo gamtinių išteklių ir šie ištekliai turi būti išsaugoti, kad būtų užtikrintos sektoriaus ateities perspektyvos (15).

3.2.

EESRK jau pasiūlė atviro strateginio savarankiškumo apibrėžtį, taikomą maisto sistemoms, pagrįstoms maisto produktų gamyba, darbo jėga ir sąžininga prekyba, siekiant bendro tikslo – užtikrinti visų ES piliečių aprūpinimą maistu ir tvarumą vykdant sąžiningą, sveiką, tvarų ir atsparų maisto tiekimą (16).

3.3.

EESRK mano, kad pagrindinis Europos Sąjungos uždavinys bus išsaugoti daugiafunkcio Europos žemės ūkio modelį, teisinės valstybės principus ir ES vertybes, be kita ko, atsižvelgiant į būsimas ES nares. Pastangos juos išsaugoti turi būti grindžiamos apsirūpinimo maistu savarankiškumo (17), tvarumo principais ir realiais Europos ūkininkų bei Europos vartotojų poreikiais. Tvarios žemės ūkio gamybos išsaugojimo visoje ES principas ateityje turėtų būti įtrauktas į bendrą žemės ūkio politiką.

3.4.

Europos žemės ūkio veikla, priklausomai nuo gamybos rūšies ir intensyvumo, galėtų turėti teigiamą išorinį poveikį kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, aplinkai ir klimatui. Kadangi rinka negali nustatyti šio poveikio kainos, praktiškiausias būdas visuomenei užtikrinti, kad jo būtų tiek, kiek reikia, yra skatinti ūkininkus viešosiomis lėšomis.

3.5.

EESRK ragina parengti BŽŪP biudžetą, kuris atitiktų šios politikos užmojus ir padidėjusias funkcijas bei atsakomybę, kurių reikalauja ES visuomenė (siekti klimato srities tikslų, saugoti biologinę įvairovę ir atkurti gamtą, vykdyti anglies dioksido sekvestraciją, išsaugoti kraštovaizdį, užtikrinti gyvūnų gerovę, mažinti pesticidų naudojimą, gerinti maisto kokybę ir t. t.). Reikėtų nustatyti bendrą rodiklių rinkinį, kad būtų galima stebėti naujosios BŽŪP indėlį siekiant darnaus vystymosi tikslų ir prisidėti prie jų įgyvendinimo.

3.6.

Todėl BŽŪP subsidijos turėtų būti labiau susietos su socialinių (darbo sąlygos, socialinė apsauga ir visuomenės svarbos paslaugos) ir aplinkosaugos tikslų (energetikos pertvarka, žiedinė ekonomika, tvari vandentvarka, biologinė įvairovė, klimatas ir kt.) laikymusi, atsižvelgiant į tai, kad tiesiogine parama turėtų būti užtikrinta ūkininkų ir ūkių darbuotojų ir kitų gyventojų pajamų atotrūkio kompensacija.

3.7.

Dabartinės BŽŪP vertinimas rodo, kad 20 proc. ūkių gauna apie 80 proc. paramos žemės ūkiui lėšų (18), o tai gali atspindėti šiuose ūkiuose gaminamų žemės ūkio produktų apimtis, tačiau nebūtinai socialinius poreikius ar ekologines paslaugas. Siekiant remti perėjimą prie tvaresnės gamybos, dabartinę bazinę pajamų paramą būtų galima toliau plėtoti, kad ji taptų tvarumo išmokų sistema (įskaitant dideles skatinamąsias išmokas), susieta su konkrečiais veiksmais, kurie naudingi klimatui, biologinei įvairovei ir aplinkai. Mažiems šeimos ūkiams turėtų būti sudaryta galimybė pasirinkti ir toliau gauti paramą pajamoms, grindžiamą ankstesnėmis išmokomis. Per pereinamąjį laikotarpį BŽŪP turėtų būti numatyti perskirstymo mechanizmai ir proporcingai mažinamos išmokos arba privaloma viršutinė riba visoms valstybėms narėms.

3.8.

Patirtis, įgyta įgyvendinant dabartinius strateginius planus, rodo, kad jiems trūksta lankstumo, reikalingo valstybėms narėms ir jų regionams, kad jie galėtų greitai prisitaikyti prie naujų aplinkybių, atsiradusių jau priėmus planus. Todėl naujojoje BŽŪP turėtų būti numatyti paspartinti planų keitimo procesai. Šie strateginiai planai ir visi jų pakeitimai turėtų būti rengiami konsultuojantis su žemės ūkio sektoriumi ir kitais pilietinės visuomenės suinteresuotaisiais subjektais. Įgyvendinant būsimą BŽŪP, Europos partnerystės elgesio kodeksui turėtų tekti pagrindinis vaidmuo, pirmenybę teikiant būsimų strateginių planų valdymui, stebėsenai ir kontrolei bei suteikiant socialiniams partneriams vaidmenį ir atsakomybę stebėsenos komitetuose. Reikėtų imtis veiksmų siekiant sustiprinti kapitalo rinkos ir BŽŪP lėšų sąsają ir užtikrinti, kad lėšų panaudojimas būtų veiksmingesnis ir efektyvesnis.

3.9.

Kadangi 2020 m. vos 6,5 proc. žemės ūkių valdytojų buvo jaunesni nei 35 metų (19), turime iššūkį, dėl kurio sutaria visi – kartų atsinaujinimas žemės ūkyje. BŽŪP yra priemonė, kuri šios problemos sprendimui turi teikti prioritetą. Kadangi valstybės narės ne visada perima geras Europos lygmens idėjas, būtų naudinga šiam tikslui skirti didesnį biudžetą, numatant tolesnį derinimą ir priemonę, skirtą jaunųjų ūkininkų ugdymui. Kartų kaitos aspektas yra neatsiejamas nuo horizontaliųjų, daugiapakopių klausimų, susijusių su galimybe naudotis žeme, galimybe investuoti (kapitalui imlus sektorius), padėtimi vertės grandinėje, žinių ir įgūdžių plėtojimu ir kaimo vietovių patrauklumu.

3.10.

Skatinant nepriklausomą ir tvarią maisto gamybą, svarbu, kad ES investuotų į mokslą, mokslinius tyrimus ir inovacijas žemės ūkio ir maisto srityse. Į tai turi būti atsižvelgta ateityje derinant BŽŪP ir kitas ES mokslinių tyrimų ir investicijų politikos kryptis. Žemės ūkio mokslo pažanga įkvepia kurti naujas technologijas, kurios gali paskatinti tvarią ūkininkavimo praktiką. Investicijos į žemės ūkio mokslą, mokslinius tyrimus ir inovacijas yra strateginės investicijos, naudingos ne tik žemės ūkio sektoriui, bet ir bendrai visuomenės gerovei ir aplinkai.

3.11.

EESRK mano, kad bendroji rinka buvo ir turėtų išlikti pagrindiniu ES vidaus prekybos maisto ir žemės ūkio prekėmis elementu. Tačiau EESRK mano, kad dabartinė maisto prekių rinkos struktūra ne tik visiškai neužtikrina „tvarios ekonomikos, kurios mums reikia“ (20), bet ir tam tikru požiūriu aktyviai jai prieštarauja. Ji stabdo pastangas panaikinti badą, nesudaro sąlygų užtikrinti ūkininkams ir darbuotojams deramas pajamas, o vartotojams – deramas kainas ir nepadeda apsaugoti smulkių ir vidutinių maisto perdirbėjų bei mažmeninės prekybos sektoriaus nuo didėjančios infliacijos rizikos. Todėl siekiant didinti žmonių gerovę ir prisidėti prie visuomenės vystymosi įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus, turėtų būti apsvarstyta galimybė paveikti šią situaciją parengiant su BŽŪP sinchronizuotą reglamentą. Reikėtų toliau stiprinti rinkos reguliavimą, kad būtų sprendžiamas maisto sektoriaus, kuris skatina dideles spekuliacijas, finansinio nestabilumo problema (21). Spartesnis žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos (ŽŪŽIS) įgyvendinimas ir ūkių konsultavimo paslaugų gerinimas turi būti pagrindiniai būsimos BŽŪP elementai, nes geresnės galimybės naudotis moksliniais tyrimais, inovacijomis, žinių mainais ir mokymu yra labai svarbios tvariam Europos žemės ūkio vystymuisi.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.    ES maisto gamybos aplinkosauginio tvarumo užtikrinimo būdai

4.1.1.

Maisto sistemos yra veikiamos klimato kaitos ir prisideda prie jos. Žemės ūkio ir maisto sektorius atlieka ir turėtų tęsti aktyvų vaidmenį kovojant su klimato kaita ir jam reikia tinkamos paramos, kad galėtų prisidėti prie platesnio masto perėjimo prie tvarių maisto sistemų ir kartu užtikrintų ilgalaikį šio sektoriaus pelningumą. Būtinas didesnis politikos nuoseklumas ir konkretūs sprendimai, kaip spręsti pagrindines kovos su klimato kaita ir vandens trūkumu problemas, taip pat reikia imtis veiksmų skatinti demokratiškesnius, teisėmis grindžiamus valdymą ir principus bei užtikrinti, kad finansavimas būtų nukreiptas tinkama ir teisinga kryptimi. Aplinkos ir klimato politika turėtų būti laikoma ne našta įveikiant dabartinę krizę, o ilgalaikių sprendimų dalimi ir gairėmis priimant sprendimus ateityje (22).

4.1.2.

EESRK pabrėžia, kad, siekiant paspartinti žaliąją ir teisingą pertvarką, reikia didinti politikos nuoseklumą. Žemės ūkio ir kaimo politikoje turi būti skiriama daugiau dėmesio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui ir neiškastinių išteklių energijai, o kitų sektorių politikoje reikia labiau atsižvelgti į šiuos tikslus.

4.1.3.

Naująja BŽŪP turėtų būti skatinama tvari vandentvarka (23), daugiausia dėmesio skiriant tiekimo valdymui, efektyvumo optimizavimui, nuostolių mažinimui, naudojimo prioritetų nustatymui, neteisėto naudojimo panaikinimui, priemonių, skirtų visos sistemos tvarumui užtikrinti, priėmimui ir galiausiai metodų, atitinkančių strateginio apsirūpinimo maistu savarankiškumo ir saugumo tikslą, taikymui. Subsidijos turėtų būti grindžiamos vandens naudojimo efektyvumu, o ne drėkinamu paviršiumi, atsižvelgiant į vandens prieinamumą konkrečioje valstybėje narėje.

4.1.4.

EESRK siūlo Komisijai apsvarstyti galimybę po 2027 m. BŽŪP priemonėse įtvirtinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės draudimo sistemas (kurios būtų savanoriškos atskirose valstybėse narėse), skirtas reaguoti į ekstremalių klimato sąlygų (sausrų, užšalimo, potvynių ir kt.) padarinius. Pavyzdžiui, nuo 2000 m. pagal JAV federalinę pasėlių draudimo programą (FCIP) 42,1 proc. visų draudimo išmokų išmokėta nukentėjusiems dėl sausros arba aukštos temperatūros; dėl drėgmės pertekliaus taip pat dažnai mokamos didelės išmokos (27,5 proc. visų išmokų nuo 2000 m.).

4.1.5.

Kad ES ūkininkams būtų užtikrintos sąžiningos konkurencinės sąlygos, prekybos susitarimuose reikia nustatyti importuojamiems produktams taikomus sveikatos, darbo ir aplinkos apsaugos standartus, kurie būtų bent jau lygiaverčiai ES nustatytiems standartams.

4.1.6.

EESRK pripažįsta ekologinio ūkininkavimo vaidmenį siekiant Europos žaliojo kurso tikslų, todėl rekomenduoja BŽŪP ir toliau skatinti ekologinių produktų gamybą, platinimą ir ypač vartojimą ES (pvz., per viešuosius pirkimus ir viešąjį maitinimą), kad būtų pasiektas labai plataus užmojo tikslas – iki 2030 m. ekologiškai ūkininkauti ne mažiau kaip 25 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės.

4.1.7.

Kai kurie dabar Europoje taikomi gyvulininkystės metodai iš esmės skiriasi tiek dėl importo (visų pirma sojų) paklausos, tiek dėl regionų poveikio aplinkai. BŽŪP daugiausia turėtų būti remiami tradiciniai arba ekstensyvieji su žeme susieti ūkininkavimo metodai, kuriems daugiausia naudojami regioniniuose esami ištekliai bei gaminami pašarai ir kurių poveikis aplinkai yra prognozuojamas (24).

4.2.    ES maisto gamybos socialinio tvarumo užtikrinimo būdai

4.2.1.

Tvariai maisto gamybai reikia ūkininkų ir darbuotojų. Pagarba žmogaus ir darbo teisėms, deramų gyvenimo sąlygų, tokių pačių kaip ir kituose sektoriuose teisių į pensiją ir minimaliojo darbo užmokesčio užtikrinimas labiausiai skatintų sektoriaus patrauklumą ir yra būtini ES žemės ūkio sektoriaus ateities veiksniai.

4.2.2.

Socialinės sąlygos ir kolektyvinės sutartys, kuriomis darbo rinkos subjektai susitaria dėl darbo užmokesčio ir darbo sąlygų, turi būti aktyviai stiprinamos ir įgyvendinamos taikant tinkamus kontrolės mechanizmus, kad visiems būtų užtikrintos deramos darbo sąlygos; minėtos sąlygos ir sutartys, kartu su jaunimo dalyvavimo ir lyčių lygybės kriterijais turėtų būti įtrauktos į projektų vertinimo kriterijus.

4.2.3.

Prioritetą reikėtų teikti trumpų tiekimo grandinių paramai, nes jos skatina bendruomenės veiklą ir socialinius ryšius kaimo vietovėse. Reikia daugiau dėmesio skirti vietos tiekimo grandinėms, taip pat taikyti specialų požiūrį į mažus ir natūrinius ūkius. BŽŪP taip pat turėtų būti nustatytos atitinkamos papildomos priemonės, skirtos užtikrinti, kad vietos ir (arba) ekologiški produktai, būtų prieinami socialiai pažeidžiamoms grupėms ir kad vykdant viešuosius pirkimus (pvz., susijusius su valgyklomis) viešasis sektorius (savivaldybės, miesto, regiono, nacionalinės institucijos) daugiau dėmesio skirtų vietos ir regioniniams ekologiškiems maisto produktams (25).

4.2.4.

Pagal BŽŪP reikėtų toliau remti socialinį ūkininkavimą ir socialinę ekonomiką, kurie yra svarbūs žmonių gerovei ir rūpinimusi jais, taip pat kaimo turizmą, vietos produktus (pranc. terroir) siūlančias maitinimo įstaigas, agroterapijos ir mokymo tikslais įrengtus ūkius, kurie pritraukia miesto gyventojus (26).

4.2.5.

BŽŪP taip pat turėtų kuo labiau sumažinti ir supaprastinti administracinę naštą, atsirandančią dėl daugelio BŽŪP nustatytų įpareigojimų, teikti didesnę paramą ūkininkams, kad jie galėtų laikytis BŽŪP reikalavimų, ir padėti ūkininkams atlikti būtinus patikrinimus. Strateginiuose planuose taip pat turėtų būti numatyta pakankamai laiko ūkininkams prisitaikyti prie tokių priemonių kaip itin sudėtingos ekologinės sistemos.

4.3.    ES maisto gamybos ekonominio tvarumo užtikrinimo būdai

4.3.1.

Maisto kainos yra pagrindinis ūkininkų pajamų šaltinis; jį papildo subsidijos, kuriomis siekiama užtikrinti deramą gyvenimo lygį, todėl BŽŪP turėtų būti siekiama, kad supirkimo iš ūkių kainos išliktų didesnės už gamybos sąnaudas.

4.3.2.

Derybinės galios sutelkimas skirtingų tiekimo grandinės subjektų rankose lėmė piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, dėl kurios vartotojų rinkos ekonominė rizika perkeliama aukštyn tiekimo grandinėje ir daro ypač žalingą poveikį ūkininkams. BŽŪP turėtų ne tik drausti bet kokią nesąžiningos prekybos praktiką, bet ir remti ūkininkų ir (arba) ūkininkų grupių bendradarbiavimą kooperatyvuose, siekiant padidinti jų derybinę galią. BŽŪP turėtų būti toliau skatinamas regioninis visų maisto tiekimo grandinės dalyvių bendradarbiavimas, pavyzdžiui, viešasis maitinimas ir vietos ir (arba) regioninės maisto politikos tarybos galėtų tapti stabilia realizavimo rinka ūkininkams. Ūkininkas ne tik prisitaiko prie kainų, bet ir prisiima riziką. Todėl rizika turėtų būti paskirstyta vertės grandinėje, neapsiribojant vien tik kainos klausimu.

4.3.3.

EESRK nuomone, ekologinės gamybos ir tiekimo rinkai grandinės, kuriose taip pat atsižvelgiama į sezoniškumo aspektą, gali būti perspektyvus būdas pasiekti didesnę pridėtinę vertę visoje maisto grandinėje, todėl turėtų būti remiamos pagal BŽŪP (27).

4.3.4.

Atsižvelgdamas į regionų pusiausvyros sutrikimus ir galimas naujas ES valstybes nares, EESRK rekomenduoja analizuoti išorės konvergenciją. Reikėtų apsvarstyti sąžiningos konkurencijos tarp valstybių narių klausimą, taip pat ir ūkininkams mokamų subsidijų požiūriu (įvertinant sąnaudų ir darbo sąnaudų skirtumus), laikantis ES vertybių. Bendroji rinka turi būti apsaugota, kitaip ūkininkai tiesiog nustos ūkininkauti, kaip kad veiklą nutraukė plieno gamyklos ir tekstilės fabrikai. Dėl šios priežasties konkrečios priemonės, panašios į pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (PADKM), turėtų būti nagrinėjamos atskirai nuo BŽŪP arba pagal ją, atsižvelgiant į pasekmes dideliam maisto ir žemės ūkio prekių eksportui iš ES į kitas pasaulio šalis.

4.3.5.

Anglies dioksido sekvestracija ateityje bus viena iš pagrindinių Europos žemės ūkio ir miškininkystės sudedamųjų dalių tiek siekiant pagerinti dirvožemio būklę, tiek kaip priemonė klimato srities veiksmams vykdyti. Svarbu, kad ūkininkams ir miškų savininkams būtų atlyginama išduodant anglies dioksido sertifikatus, tačiau reikėtų numatyti papildomus finansavimo šaltinius (privačios rinkos, papildomas biudžetas, kuris būtų įtrauktas į BŽŪP biudžetą) (28).

4.3.6.

EESRK siūlo Komisijai apsvarstyti galimybę po 2027 m. į BŽŪP priemones įtraukti anticiklinius elementus, kad būtų galima reaguoti į didelį spaudimą, kurį žemės ūkio sektorius patiria iš rinkų, dažnai dėl mažų arba labai svyruojančių kainų. Kaip galimybę valstybių narių lygmeniu BŽŪP taip pat turėtų palaikyti pajamų rėmimo priemones (pvz., draudimo arba rizikos valdymo priemonės, įskaitant pajamų stabilizavimo priemones).

4.4.    Tvarios ES kaimo ir miesto plėtros užtikrinimo būdai atsižvelgiant į maisto gamybą

4.4.1.

EESRK pabrėžia, kad kaimo vietovių ateitis ir gerovė yra itin svarbios ES apsirūpinimo maistu saugumui, strateginiam savarankiškumui ir atsparumui, taip pat tvariam energijos rūšių deriniui, kuriuo prisidedama prie ES energetinės nepriklausomybės (įskaitant žemės ūkio sektorių) (29). Todėl BŽŪP turi būti skatinamas kaimo vietovių atsparumas ir plėtojamas jų potencialas gaminti žaliąją energiją (biodujų, saulės ir vėjo energiją) ir biomasę (medieną, šiaudus, išaižas ir kt.), laikantis ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos. Reikia daugiau lėšų (ne tik BŽŪP, bet pirmiausia sanglaudos politikos) vietos veiksmams, kad būtų užtikrintas papildomumas miesto plėtros atžvilgiu.

4.4.2.

Būsimoje BŽŪP turėtų būti daugiau dėmesio skiriama darbo vietų kūrimui didinant jos indėlį į kaimo ekonomikos įvairinimą kaimo vietovėse; ja taip pat turėtų būti remiamas žmonių įsikūrimas kaimo vietovėse ir skatinama ūkininkų kartų kaita, moterų įgalėjimas bei asmenų, kurie vykdytų naujus projektus, pavyzdžiui, maisto perdirbimo ar turizmo srityse, atvykimas (30).

4.4.3.

BŽŪP turėtų padėti išspręsti žemės apleidimo kaimo vietovėse (visų pirma mažiau palankiuose ūkininkauti regionuose) problemą, kuri kai kuriuose regionuose išlieka aktuali. Pagal BŽŪP turėtų būti remiami šių regionų plėtros projektai, grindžiami daugybe galimybių, kurias teikia atsinaujinančiųjų išteklių energijos, bioekonomikos, žiedinės ekonomikos, akvakultūros (31) ir dumblių sektoriai (32) (ir tai tik keletas pavyzdžių). BŽŪP turi būti toliau išsaugotos galimybės naudotis žemės ūkio paskirties žeme ir tausus jos naudojimas visoje ES, taikant tikslinius metinius mokėjimus (pvz., mokėjimus už plotus, turinčius gamtinių ar kitokių tai vietovei būdingų specifinių kliūčių) bei teikiant specialią investicinę paramą naujiems rinkos dalyviams.

4.4.4.

BŽŪP taip pat turėtų būti toliau remiama ir skatinama ekstensyvioji gyvulininkystė, vykdoma daugiametėse ganyklose ir pievose, kuri prisideda prie kraštovaizdžio išsaugojimo ir vadinamųjų aplinkosaugos paslaugų (pvz., biologinės įvairovės ir buveinių apsaugos, anglies dioksido sekvestracijos ir miškų gaisrų ir dirvožemio erozijos prevencijos), taip pat padeda išlaikyti gyventojus kaimo vietovėse, nes palaiko šeimos ūkių gyvybingumą (33). Reikėtų toliau remti tradicinius šeimos ūkius, kurie yra vis tvaresni socialiniu, ekonominiu ir aplinkos požiūriu, įskaitant gyvūnų gerovės standartus ir investicijas į techninius patobulinimus. Reikia skatinti ūkininkus, kurie taiko žiedinės ekonomikos modelius (pvz., organinių trąšų arba biodujų gamyba naudojant šalutinius žemės ūkio ir gyvulininkystės produktus).

4.4.5.

Viena vertus, intensyviajai gyvulininkystei tenka labai didelė Europoje pagaminamos įperkamos mėsos dalis, kita vertus, ši gyvulininkystės forma dažnai sulaukia kritikos (pvz., dėl gyvūnų apsaugos aspektų). Be to, gamyba gali daryti neigiamą poveikį regiono aplinkai. Nepaisant jau ir taip didelės ariamosios žemės paklausos ES, apie 50 proc. ES derliaus naudojama pašarams. Be to, gamybai naudojami importuojami pašarai (34), todėl gali kilti tvarumo problemų. Todėl BŽŪP visų pirma turėtų būti remiama ekstensyviosios gyvulininkystės praktika (įskaitant vietinio šieno ir kitų baltymų šaltinių naudojimą gyvulininkystėje), taip pat perėjimas nuo intensyvaus prie ekstensyvaus gyvūnų veisimo, naudojant apleistą žemę ir atkuriant žemę, mažinant maisto atliekų kiekį (20 proc. ES pagaminamo maisto išmetama (35)). BŽŪP taip pat turėtų būti remiamas gyvulininkystės modelių, atsirandančių dėl faktinio ūkininkų darbo, nesvarbu, ar tai būtų šeimos, ar profesionalus modelis, perėjimą prie tvaresnės praktikos, kartu išlaikant jų konkurencingumą.

4.4.6.

BŽŪP turėtų būti remiama augalinių baltymų ir aliejų gamyba ir regioninių vertės grandinių bei regioninių perdirbimo pajėgumų plėtra (plėtojant aliejinių augalų auginimą ES galėtų būti daromas teigiamas poveikis: savarankiškas apsirūpinimas traktorių degalais, didesnė išspaudų, kurios naudojamos pašarams, pasiūla ir dažniau taikoma sėjomaina) (36).

4.5.    Visuomenės paramos tvarioms maisto sistemoms skatinimo būdai

4.5.1.

Maisto kainos turi atspindėti tikrąsias gamybos sąnaudas aplinkai ir visuomenei. EESRK primena, kokios svarbios yra investicijos į ankstyvąjį švietimą tvarios mitybos klausimais, kad jaunimui būtų padedama suvokti „maisto vertę“.

4.5.2.

Informavimo ir švietimo priemonės, derinamos su skaidria maisto produktų ženklinimo praktika, turėtų suteikti vartotojams galimybę rinktis sveikesnius ir tvaresnius produktus. EESRK primena, kad turėtų būti sukurtas tvarių maisto sistemų pagrindas, kad būtų laiku sprendžiamos maisto sistemų problemos (37).

4.5.3.

BŽŪP gali padėti didinti visuomenės paramą tvarioms maisto sistemoms pagal ją finansuojant veiklą, kuria stiprinami vartotojų ir ūkininkų bendruomenės ryšiai, pavyzdžiui, produktų pardavimas trumpose tiekimo grandinėse ar atvirų durų dienos ūkiuose. Tokia veikla suteikia ūkininkams galimybę parduoti atpažįstamus produktus, kurie „turi savo istoriją“, vartotojams, pasirengusiems mokėti sąžiningą kainą, padeda vartotojams geriau suvokti maisto vertę ir maisto švaistymą, o tai savo ruožtu padės sumažinti maisto sektoriaus poveikį klimato kaitai.

4.5.4.

Mokykloms skirta programa (38) (finansuojama iš BŽŪP biudžeto, metinis biudžetas – 250 mln. EUR) turėtų būti tęsiama ir tobulinama, kad būtų pasiekti jos tikslai.

4.6.    Jaunimo dalyvavimas BŽŪP

4.6.1.

Apskritai EESRK mano, kad labai svarbu skatinti interaktyvius kartų kaitos būdus ir įtraukesnį bei daugiašalį valdymo modelį. Šie būdai turi apimti jaunimo organizacijas, organizuotą pilietinę visuomenę ir politikos formuotojus, taip pat turėtų būti pripažįstami nauji būdai, kuriais jauni žmonės dalyvauja naudodamiesi technologijomis ir socialiniais tinklais (39). Aktyvus jaunimo dalyvavimas formuojant politiką gali užtikrinti, kad būsimomis politikos priemonėmis būtų atsižvelgiama į jaunesnės kartos, kuri paveldės ir formuos žemės ūkio ateitį, siekius ir rūpesčius. Parama jaunimo dalyvavimui apima būtiną finansavimą, skirtą jaunųjų ūkininkų organizacijoms, pavieniams jauniesiems ūkininkams ir švietimui žemės ūkio klausimais stiprinti.

4.6.2.

EESRK taip pat pabrėžia, kad siekiant ilgalaikio ir veiksmingo ES politikos įgyvendinimo, svarbu laikytis holistinio ir tarpsektorinio požiūrio, apimančio tinkamumo kaimo vietovėms užtikrinimą ir ES jaunimo testą (40). Jaunimo testas buvo atitinkamai pritaikytas šiai nuomonei; ji parengta glaudžiai bendradarbiaujant su keliomis atstovaujančiomis jaunimo organizacijomis (41).

4.6.3.

EESRK rekomenduoja įtraukti jaunimą į BŽŪP rengimo, įgyvendinimo ir stebėsenos procesus.

---

(1)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „ES teisingos pertvarkos politikos sistemos tobulinimas. Kokių priemonių reikia imtis?“ (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Belgijos prašymu) (OL C, C/2024/1576, 2024 3 5, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/1576/oj).

(2)  https://commission.europa.eu/system/files/2019-01/fin_report_08_en.pdf; https://www.europarl.europa.eu/thinktank/en/document/EPRS_BRI%282021%29690547

(3)   EESC contribution | Towards COP 28 Implementation of climate action on agriculture and food security.

(4)  Šeimos ūkis – tai žemės ūkio valda, kurią valdo ir naudoja vienas namų ūkis ir kurioje daugiausia darbo jėgos teikia tas pats namų ūkis (FAO).

(5)  https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Farms_and_farmland_in_the_European_Union_-_statistics#Farms_in_2020

(6)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Didelių energijos kainų poveikis žemės ūkio sektoriui ir kaimo vietovėms“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C, C/2024/1571, 2024 3 5, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/1571/oj).

(7)  Apie BŽŪP glaustai.

(8)  Medium-term (europa.eu); agricultural-outlook-2022-report_en_0.pdf.

(9)  https://agriculture.ec.europa.eu/international/agricultural-trade/trade-and-international-policy-analysis_en

(10)  Apie BŽŪP glaustai.

(11)  cap-expenditure-graph1_en.pdf

(12)  https://www.europarl.europa.eu/factsheets/lt/sheet/106/financing-of-the-cap

(13)   OL C 129, 2018 4 11, p. 18.

(14)  NAT skyriaus darbo programa 2023–2025 m.

(15)   OL C 353, 2019 10 18, p. 65.

(16)   OL C 105, 2022 3 4, p. 56.

(17)  Jungtinių Tautų deklaracija dėl valstiečių ir kitų kaimo vietovėse dirbančių žmonių teisių.

(18)  https://agriculture.ec.europa.eu/system/files/2023-03/direct-aid-report-2021_en.pdf.

(19)  Eurostato regionų metraštis, 2023 m.

(20)   OL C 106, 2020 3 31, p. 1.

(21)   OL C 100, 2023 3 16, p. 51.

(22)   EESC contribution | Towards COP 28 Implementation of climate action on agriculture and food security (EESRK indėlis | Klimato politikos įgyvendinimas žemės ūkio ir aprūpinimo maistu saugumo srityse).

(23)   OL C 349, 2023 9 29, p. 80.

(24)   OL C 75, 2023 2 28, p. 88.

(25)   OL C 517, 2021 12 22, p. 114.

(26)  BŽŪP poveikio kaimo vietovių teritoriniam vystymuisi vertinimas (informacinis pranešimas).

(27)   OL C 517, 2021 12 22, p. 114.

(28)   OL C 184, 2023 5 25, p. 83.

(29)   OL C 105, 2022 3 4, p. 49. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Didelių energijos kainų poveikis žemės ūkio sektoriui ir kaimo vietovėms“ (OL C, C/2024/1571, 2024 3 5, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/1571/oj); Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto informacinis pranešimas „Ekstensyviosios gyvulininkystės ir organinių trąšų nauda įgyvendinant Europos žaliąjį kursą“.

(30)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Jaunimo vaidmuo kaimo plėtros srityje“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C, C/2024/1570, 2024 3 5, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/1570/oj).

(31)   OL C 349, 2023 9 29, p. 41.

(32)   OL C 105, 2022 3 4, p. 56.

(33)  Informacinis pranešimas „Ekstensyviosios gyvulininkystės ir organinių trąšų nauda įgyvendinant Europos žaliąjį kursą“.

(34)   OL C 75, 2023 2 28, p. 88.

(35)  Dienraštis The Guardian.

(36)   OL C 75, 2023 2 28, p. 88.

(37)   OL C 293, 2023 8 18, p. 1.

(38)  ES mokykloms skirtos programos vertinimas.

(39)  https://www.eesc.europa.eu/en/initiatives/youth-engagement-eesc

(40)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Jaunimo vaidmuo kaimo plėtros srityje“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C, C/2024/1570, 2024 3 5, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/1570/oj).

(41)  Įskaitant CEJA, ECVC Youth, Rural Youth Europe, GCE Food Team.