2024 m. sausio 9 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) nutartis (Curtea de Apel Braşov (Rumunija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) baudžiamojoje byloje prieš M.A.sr, S.A.C.S., S.A.S.

(Byla C-75/23 (1), Parchetul de pe lângă Tribunalul Braşov)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis - Išaiškintas teisės aktas - Identiški klausimai - Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga - SESV 325 straipsnio 1 dalis - FIA konvencija - 2 straipsnio 1 dalis - Pareiga kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu atgrasomomis ir veiksmingomis priemonėmis - Pareiga numatyti baudžiamąsias sankcijas - Pridėtinės vertės mokestis (PVM) - Direktyva 2006/112/EB - Stambaus masto sukčiavimas PVM srityje - Baudžiamosios atsakomybės senaties terminas - Konstitucinio teismo sprendimas, kuriuo nacionalinė nuostata, reglamentuojanti šio termino nutraukimo priežastis, pripažinta negaliojančia - Sisteminė nebaudžiamumo rizika - Pagrindinių teisių apsauga - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalis - „Nėra nusikaltimų ir bausmių be įstatymo“ principas - Baudžiamosios teisės nuspėjamumo ir tikslumo reikalavimai - Švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principas (lex mitior) - Teisinio saugumo principas - Nacionalinis pagrindinių teisių apsaugos standartas - Valstybės narės teismų pareiga netaikyti tos valstybės narės Konstitucinio Teismo ir (arba) aukščiausiojo teismo sprendimų, kai jie neatitinka Sąjungos teisės - Teisėjų drausminė atsakomybė už šių sprendimų nesilaikymą - Sąjungos teisės viršenybės principas)

(C/2024/2000)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Curtea de Apel Braşov

Šalys pagrindinėje baudžiamojoje byloje

M.A.sr, S.A.C.S., S.A.S.

dalyvaujant: Parchetul de pe lângă Tribunalul Braşov, Rumunijos valstybei

Rezoliucinė dalis

1)

SESV 325 straipsnio 1 dalis ir Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, pasirašytos 1995 m. liepos 26 d. Briuselyje, 2 straipsnio 1 dalis, turi būti aiškinamos taip: valstybės narės teismai neprivalo netaikyti tos valstybės narės Konstitucinio Teismo sprendimų, kuriais pripažįstama negaliojančia nacionalinė teisės akto nuostata, reglamentuojanti senaties termino sustabdymo baudžiamosiose bylose priežastis dėl „nėra nusikaltimų ir bausmių be įstatymo“ principo, saugomo nacionaline teise, pažeidimo, nes juo reikalaujama baudžiamosios teisės nuspėjamumo ir tikslumo, net jei šių sprendimų pasekmė yra tai, kad daugelis baudžiamųjų bylų, įskaitant bylas, susijusias su sunkiais sukčiavimo nusikaltimais, pažeidžiančiais Europos Sąjungos finansinius interesus, bus baigtos dėl baudžiamosios atsakomybės senaties. Vis dėlto šios Sąjungos teisės nuostatos turi būti aiškinamos taip: šios valstybės narės teismai privalo netaikyti nacionalinio apsaugos standarto, susijusio su palankesnės baudžiamosios teisės taikymo atgaline data (lex mitior) principu, kuriuo remiantis galima ginčyti dėl tokiais atvejais baudžiamosios atsakomybės senaties termino sustabdymo procesiniais veiksmais, atliktais iki tokio pripažinimo negaliojančia nuostata.

2)

Europos Sąjungos teisės viršenybė turi būti aiškinama taip: pagal ją draudžiami nacionalinės teisės aktai ar praktika, pagal kuriuos valstybės narės nacionaliniai bendrosios teisės teismai yra saistomi Konstitucinio Teismo ir tos valstybės narės aukščiausiojo teismo sprendimų, ir dėl šios priežasties negali, nes rizikuoja, kad gali kilti atitinkamų teisėjų drausminė atsakomybė, automatiškai netaikyti šiais sprendimais suformuotos teismų praktikos, net jei anot jų, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimą ši teismų praktika prieštarauja tiesiogiai veikiančioms Sąjungos nuostatoms.

---

(1)   OL C 205, 2023 6 12.