Pranešėjas Juan Manuel MORENO BONILLA (ES / EPP), Andalūzijos regiono pirmininkas

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Įžanginės pastabos. Klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo poveikis žmonių sveikatai

1.

pabrėžia, kad yra patikimų mokslinių įrodymų apie kintančios temperatūros ir kintančių kritulių, taip pat biologinės įvairovės ir ekosistemų pokyčių poveikį Europos piliečių socialinei, fizinei ir psichinei sveikatai. Tai reiškia, kad ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, pavyzdžiui, sausros ir potvyniai, tropinės audros ir ciklonai, aplinkos tarša ir netiesioginiai žemės naudojimo pokyčiai, bus dažnesni ir intensyvesni;

2.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl klimato kaitos labai padidėja ekosistemoms, žmonių sveikatai ir ekonomikai kylantis spaudimas ir pavojus tiek atskiriems asmenims, tiek visai Europai. Remiantis žaliuoju kursu, labai svarbu spręsti problemas, pasinaudoti galimybėmis ir pasiekti galutinį žaliosios pertvarkos tikslą – neutralaus poveikio klimatui Europą;

3.

primena, kad Deklaracijoje dėl klimato kaitos ir sveikatos, kuri buvo priimta 28-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje Dubajuje (COP 28), pabrėžiama, kad svarbu spręsti klimato kaitos ir sveikatos sąveikos klausimą, ir į ją įtrauktas įsipareigojimas geriau integruoti sveikatos aspektus į klimato politikos procesus ir klimato klausimus į sveikatos politikos darbotvarkę;

4.

pripažįsta, kad reikia skubiai spręsti klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo poveikio žmonių sveikatai klausimą, ir pabrėžia esminį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant tikslines priemones, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir atokiausiuose regionuose, kad būtų sumažinta nelygybė sveikatos priežiūros srityje įgyvendinant priemones skirtas šiam poveikiui sušvelninti ir (arba) prie jo prisitaikyti, taip pat sudaryti galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, užtikrinant atsparias sveikatos priežiūros sistemas, saugaus geriamojo vandens ir tinkamos mitybos prieinamumą;

5.

atkreipia dėmesį į prognozes, kad padaugės karščio bangų dienų, kurios visuose Europos regionuose padažnėjo bent du kartus, o daugelyje jų – ir daugiau. Dėl šio reiškinio ne tik daugėja mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligų atvejų, bet ir bendro pobūdžio negalavimų, kaip antai nuovargio dėl karščio, pykinimo, svaigimo ir silpnumo, kurie gali sukelti šilumos smūgį ir galimą organų nepakankamumą;

6.

ragina parengti išsamias strategijas, skirtas kovoti su ligų, siejamų su klimato kaita, plitimu, įskaitant pernešėjų platinamas ir per vandenį plintančias ligas, pabrėžiant konkrečiam regionui atliekamų vertinimų svarbą kuriant ir organizuojant sveikatos priežiūros sistemas-. Šie vertinimai turėtų apimti konkrečias šiems regionams ir jų gyventojams skirtas klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones, atsižvelgiant į šių regionų ypatumus, ir siekti kuo labiau sumažinti priežiūros kokybės skirtumus, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir atokiausiuose regionuose, kad būtų užtikrintos vienodos galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis;

7.

įspėja, kad šis laipsniškas temperatūros kilimas gali turėti kitą žalingą poveikį: kyla jūros lygis ir druskėja vandeningieji sluoksniai arba didėja daugelio pernešėjų platinamų ligų (dengės karštligės, Zikos virusinės ligos ar maliarijos) arba vandeniu platinamų bakterijų (vibrio bakterijos) paplitimas ar protrūkiai, nes susidaro klimato sąlygos palankios joms daugintis ir pailgėja perdavimo laikotarpis. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad vis aukštesnė temperatūra veikia maistą, todėl gali būti lengviau perduoti per maistą plintančias ligas, pavyzdžiui, salmoneliozę, kriptoporidiozę ir kampilobakteriozę;

8.

pabrėžia, kad ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai – smarkios liūtys, vėjai ir potvyniai – daro didelį tiesioginį ir netiesioginį poveikį žmonių sveikatai. Dėl jų žmonės ne tik patiria fizinius sužalojimus bet ir miršta, jie taip pat praranda namus, turtą ir nyksta bendruomenės, o tai daro didelį poveikį žmonių psichikos sveikatai ir gerovei, t. y. pasireiškia potrauminio streso sutrikimai (PTSS), nerimas ir depresijos sutrikimai;

9.

ypač nerimauja dėl kritulių kiekio pokyčių, kurie lemia ilgesnes, dažnas ir intensyvias sausras, visų pirma pietų Europos regionuose. Dėl šių reiškinių kyla grėsmė ne tik vandens tiekimui ir vandens išteklių valdymui, ribojama prieiga prie geriamojo vandens (pažeidžiami higienos reikalavimai ir didėja per vandenį plintančių ligų, pvz., diarėjos ir choleros, rizika), bet ir kyla grėsmė apsirūpinimo maistu ir mitybos saugumui dėl padidėjusių kainų arba tam tikro maisto trūkumo, be to, tai gali turėti neigiamą šalutinį poveikį ekonomikai ir užimtumui bei didelį poveikį sveikatai;

10.

primena, kad dėl laipsniško temperatūros didėjimo ir mažesnio kritulių kiekio didėja gaisrų rizika, dėl kurių nyksta dirvožemis ir biologinė įvairovė, daromas poveikis žmonių saugumui, taip pat patiriami ekonominiai nuostoliai;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad blogėjanti oro kokybė yra pagrindinis aplinkos rizikos veiksnys – dėl kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligų ir padažnėjusių kvėpavimo takų alergijų bei susijusių ligų Europoje per metus miršta daugiau kaip 300 000 žmonių. Taip pat nerimaujama dėl maisto ir mitybos trūkumų, kuriuos lemia padidėjusio CO2 kiekio poveikis žemės ūkio kultūrų maistinei vertei;

12.

atsižvelgdamas į ankstesnį punktą pažymi, kad dėl klimato kaitos keičiasi daugelio augalų rūšių, kurių žiedadulkes perneša vėjas, žydėjimo laikotarpis, todėl daugėja alergijos atvejų. Tai neigiamai veikia žmonių sveikatą ir daro poveikį visuomenės sveikatos sistemoms, nes reikia daugiau išteklių;

13.

pabrėžia pražūtingą poveikį, kurį žemės ūkio sektoriui visoje Europoje daro ekstremalios klimato sąlygos, kaip antai sausros ir gamtos gaisrai, ir dėl to ūkininkai, kuriems ir taip nelengva įveikti sunkumus, patiria papildomą stresą ir spaudimą dėl padidėjusių gamybos sąnaudų, pvz., trąšų ir vandens. Negalima nepakankamai įvertinti poveikio jų psichikos sveikatai;

14.

šiuo atžvilgiu ragina Europos Komisiją imtis veiksmų siekiant suteikti konkrečią pagalbą nuo itin didelio klimato kaitos poveikio žemės ūkiui nukentėjusiems regionams, nes bendra žemės ūkio politika nepajėgi įveikti didžiulių klimato kaitos keliamų iššūkių, kad būtų sumažintas šiuo metu ūkininkų patiriamas stresas ir pavojus sveikatai;

15.

įspėja, kad vandens išteklių tarša, kurią lemia dažnesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, pavyzdžiui, toksiškų dumblių žydėjimas dėl kylančios vandens temperatūros, kelia grėsmę tolesniam įvairių per šią aplinką plintančių ligų, kaip antai diarėjos, choleros ir dizenterijos, plitimui;

16.

pabrėžia, kad dirvožemio prastėjimas lemia nerimą keliantį ekosisteminių paslaugų mažėjimą ir dėl to didėja spaudimas likusiam geros būklės dirvožemiui, todėl labai svarbu skatinti tausų dirvožemio naudojimą siekiant užtikrinti maisto saugą bei apsaugoti piliečių sveikatą;

17.

primena, kad Europos aplinkos agentūros nuomone, vieną iš aštuonių mirčių Europos Sąjungoje kasmet lemia įvairūs aplinkos taršos aspektai; 18 % širdies ir kraujagyslių ligų ir 10 % vėžio atvejų yra susiję su aplinkos būklės blogėjimu, o apie 238 000 pirmalaikių mirčių per metus lemia lėtinis kenksmingų dalelių poveikis;

18.

todėl pripažįsta, kad būtina skubiai toliau ir daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, užtikrinti skaitmeninių priemonių kūrimą ir daugiau viešųjų investicijų į nacionalines sveikatos sistemas, kad būtų galima šalinti šių grėsmių žmonių sveikatai poveikį priimant ir įgyvendinant įvairias žaliajame kurse numatytas strategijas ir taisykles, kuriose turėtų būti numatytas didesnis vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo;

19.

atsižvelgdamas į tai primena, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis sveikatos ir klimato kaitos klausimais, visų pirma ES veiksmus kaimyninėse Afrikos šalyse, ir pabrėžti darbą, atliekamą mokslinių tyrimų centrų, kurių specializacija – daugelio tropinių ligų, kuriomis vis dažniau sergama Europoje, kontrolę, prevenciją, diagnostiką ir tyrimą;

Europos žaliasis kursas – kovos su grėsmėmis žmonių sveikatai priemonė

20.

pripažįsta Europos žaliojo kurso svarbą atsižvelgiant į iššūkius, kylančius dėl klimato kaitos, taršos ir aplinkos būklės blogėjimo sąveikos, ir tai, kad Europos žaliasis kursas suteikia visapusišką ir plataus užmojo reglamentavimo aplinką, kuri yra reikalinga siekiant sukurti tvarią ir neutralaus poveikio klimatui Europą, atitinkančią Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslus, susijusius su žmonių sveikata ir aplinkos apsauga. Sveiki ir atsparūs gyventojai galės geriau spręsti problemas ir pasinaudoti tokiomis galimybėmis kaip žaliasis kursas;

21.

primena, kad tinkamas Klimato teisės akto įgyvendinimas socialiniu ir ekonominiu požiūriu įmanomu būdu yra labai svarbus siekiant iki 2050 m. Europoje neutralizuoti poveikį klimatui, kad būtų sušvelnintas reikšmingas žalingas kylančios temperatūros poveikis sveikatai;

22.

pabrėžia, kad reikia daryti pažangą įgyvendinant Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį, kuriuo siekiama sumažinti tiesiogiai išmetamą CO2 kiekį, nes tai leis sumažinti sergamumą kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligomis, taip pat sulėtinti temperatūros kilimą ar ekstremalių meteorologinių reiškinių dažnumą. Todėl palankiai vertina tokias iniciatyvas, kaip antai pagal planą „REPowerEU“ skatinamas statybos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas; persvarstytoje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje siūlomas šildymo ir vėsinimo sistemų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas; bendros išmetamųjų teršalų viršutinės ribos sumažinimas, pasiūlytas iš dalies keičiant apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą; anglies dioksido kainos nustatymas tam tikrų produktų importui pasienio anglies dioksido korekciniame mechanizme arba įsipareigojimas kuo labiau padidinti žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus potencialą iš dalies pakeitus Reglamentą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės;

23.

pripažįsta, kad svarbu įgyvendinti priemones, pvz., didinti galimybes naudotis patikimu viešuoju transportu, ypač kaimo vietovėse, kur daug žmonių neturi kito pasirinkimo ir susisiekimo tikslais yra priklausomi nuo transporto priemonių naudojimo, ir persvarstyti atleidimą nuo mokesčių aviaciniam ir jūriniam kurui, nustatytą reformavus Energijos mokesčių direktyvą;

24.

pabrėžia, kad švarios energijos požiūriu svarbu peržiūrėti transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) gaires ir sukurti bendrą sistemą, kuri padėtų ES miestams pereiti prie tvaresnio judumo ir skatintų rinktis efektyvaus energijos vartojimo judumo rūšis, pavyzdžiui, viešąjį transportą, dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą, taip pat prieinamas ir įperkamas elektrines transporto priemones (elektrinės transporto priemonės su baterijomis, vandeniliu varomos transporto priemonės ir kt.), kad būtų sumažintos transporto taršos keliamos sveikatos problemos ir pasiektas teigiamas poveikis sveikatai ir visuomenės sambūviui propaguojant didesnį fizinį aktyvumą ir mažinant prekių ir paslaugų prieinamumo nelygybę;

25.

primena svarbų vaidmenį, kuris tenka Žaliojo kurso pramonės planui ir Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktui siekiant skatinti investicijas į žaliąsias technologijas, taip pat Žiedinės ekonomikos veiksmų planui, kartu su pramonės strategijoje skatinamomis švarios ir žiedinės ekonomikos politikos reformomis, pavyzdžiui, reglamentui dėl patvariųjų teršalų, kuriuo siekiama pašalinti organinius teršalus ir chemines medžiagas, kurie biologiškai kaupiasi ilgą laiką, todėl kelia grėsmę žmonių sveikatai;

26.

reiškia didelį susidomėjimą veiksmais, kuriais siekiama mažinti transporto išmetamų teršalų kiekį įgyvendinant sprendimus darnaus ir pažangaus judumo srityje, įskaitant alternatyviųjų degalų naudojimą, geležinkelių ir viešojo transporto skatinimą, aktyvų judumą, perėjimą nuo krovinių vežimo keliais prie vežimo geležinkeliu, ypač tarpregioninio krovinių transporto atveju, taip pat reglamento dėl transeuropinių transporto tinklų peržiūrą;

27.

pabrėžia, kad svarbu remti tvarią žemės ūkio praktiką įgyvendinant strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ , kuria skatinamas ekologinis ūkininkavimas, kuris yra mažiau priklausomas nuo sintetinių pesticidų ir trąšų, tokiu būdu maistas bus sveikesnis, nes jame nebus cheminių medžiagų likučių ir bus daugiau maistinių medžiagų;

28.

pripažįsta, kad svarbu imtis veiksmų ekosistemoms ir biologinei įvairovei išsaugoti ir apsaugoti įgyvendinant 2030 m. biologinės įvairovės strategiją, skirtą Europos ekosistemų apsaugai ir atkūrimui, ir naująją ES miškų strategiją, kurioje numatytas tikslas iki 2030 m. pasodinti ne mažiau kaip 3 mlrd. medžių. Šiuo atžvilgiu pasiūlyme dėl reglamento dėl gamtos atkūrimo skatinami sveiki miškai, šlapynės ir pelkinio dirvožemio drėgnumo atkūrimas, kurie padeda sumažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kitas grėsmes žmonių sveikatai;

29.

pabrėžia priemonių, numatytų Nulinės taršos veiksmų plane, kuriuo siekiama sukurti aplinką be toksinių medžiagų, kurioje oro, vandens ir dirvožemio taršos lygis nebekenktų sveikatai ir natūralioms ekosistemoms, ir Cheminių medžiagų strategijoje tvarumui užtikrinti, kuria siekiama apsaugoti sveikatą ir aplinką nuo kenksmingų cheminių medžiagų, svarbą;

30.

pabrėžia, jog svarbu ištirti, kaip dėl klimato kaitos pasikeitė augalų žydėjimo laikotarpis ir anemofilinių grybų sporifikacija, šiuo tikslu atliekant analizę ir apibūdinant ore esančias žiedadulkes ir sporas, kad būtų galima numatyti joms jautrių gyventojų alergijos atvejus ir imtis prevencijos priemonių;

31.

primena, kad svarbu persvarstyti Miesto nuotekų valymo direktyvą, įskaitant plataus užmojo maisto medžiagų šalinimą ir apsaugą nuo mikroplastiko ir mikroteršalų, arba Oro kokybės direktyvą, kuria siekiama nustatyti griežtesnes kai kurių teršalų ribines vertes ir su tuo susijusius tikslus; ragina iki 2035 m. visapusiškai ir privalomai suderinti Oro kokybės direktyvą su 2021 m. PSO gairėmis, kad būtų apsaugota piliečių sveikata ir padedama siekti nulinės taršos tikslo;

32.

pabrėžia pasiūlymų dėl reglamento dėl augalų dauginamosios medžiagos ir miško dauginamosios medžiagos gamybos ir teikimo rinkai svarbą, nes taip bus užtikrinta daugiau kenkėjams ir sausroms atsparių veislių ir sudarytos sąlygos tvaresnei žemės ūkio maisto produktų gamybai ir pasėlių genetinės įvairovės išsaugojimui;

33.

pritaria miškotvarkos prisitaikymui prie klimato kaitos valdant daugiau miškų pagal griežtas apsaugos priemones, nustatant griežtesnius gamybos ir miško dauginamosios medžiagos tvarumo kriterijus ir taikant miškų genetinių išteklių, kuriems gresia išnykimas, apsaugos priemones. Būtina atsižvelgti į skirtingas miškininkystės produkcijos aplinkybes ir sąlygas valstybėse narėse; pripažįsta nacionalinių nenumatytų atvejų planų naudą siekiant įvertinti miško medžiagų trūkumo riziką ir jų galimą poveikį žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai ar aplinkai, siekiant užtikrinti pakankamą jų tiekimą ekstremalių meteorologinių reiškinių ir nelaimių paveiktoms vietovėms apželdinti;

34.

primena, kad dirvožemio būklės gerinimas yra labai svarbus siekiant užkirsti kelią su klimatu susijusioms katastrofoms ir jas valdyti, nes sveikas dirvožemis sudaro sąlygas saugoti anglies dioksidą ir sukurti klestinčias sausumos ekosistemas, atsparesnes sausroms, potvyniams, karščio bangoms ir kitiems ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams. Todėl labai svarbu skatinti dirvožemio apsaugą ir tausų naudojimą, laikantis tvaraus gamtos išteklių naudojimo dokumentų rinkinio ir ES 2030 m. dirvožemio strategijos;

35.

pabrėžia, kad būtina skubiai vykdyti nuolatinius klimato kaitos poveikio sveikatai mokslinius tyrimus, palankiai vertina tai, kad tvarumas tapo kompleksiniu visų sričių ES politikos ramsčiu, ir primena, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos padės spręsti aplinkos problemas pasitelkiant technologinius ir mokslinius sprendimus, todėl atkreipia dėmesį į programą „Europos horizontas“, visų pirma 1 veiksmų grupę „Sveikata“, ir į bendrosios aplinkosaugos veiksmų programos, 8-osios programos iki 2030 m. (8-oji AVP), kuria stiprinamos aplinkos, klimato ir sveikatos politikos sąsajos, klimato srities tikslus suderinant su žmonių sveikatos ir gerovės apsauga, svarbą;

36.

mano, jog svarbu, kad visose minėtose politikos srityse ir reglamentuose reguliavimo sistemos ir veiksmai būtų veiksmingi ir efektyvūs, atitiktų proporcingumo ir subsidiarumo principus ir sudarytų sąlygas vietos ir regionų lygmens kompromisams, grindžiamiems platesniu požiūriu į tvarų vystymąsi. Atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į daugelį išsamesnių nuomonių dėl minėtų sričių, pvz., vandens valymo, miškų, žemės naudojimo, geros dirvožemio būklės, energijos vartojimo efektyvumo, judumo ir kt.;

37.

pabrėžia, kad reikia toliau tirti klimato kaitos keliamus pavojus sveikatai. Šiuo tikslu atkreipia dėmesį į 2021 m. vasario mėn. pradėtą įgyvendinti Prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, Prisitaikymo prie klimato kaitos platformos CLIMATE-ADAPT, kaip specializuotos priemonės, skirtos informuoti apie klimato kaitos poveikį, jį stebėti, analizuoti ir užkirsti jam kelią, vaidmenį ir į šioje platformoje įsteigtą Europos klimato ir sveikatos stebėjimo centrą, kuris yra naudingas tiek piliečiams, tiek klimato teisės aktų leidėjams;

38.

pabrėžia, kad siekiant pirmiau minėtų tikslų, būtų naudinga peržiūrėti valstybės pagalbos tvarką, remiantis specialiosiomis gairėmis, ir neseniai atlikta Bendrojo bendrosios išimties reglamento reforma;

Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo įgyvendinant Europos žaliąjį kursą

39.

pripažįsta svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant ir plėtojant Europos žaliojo kurso politiką ir priemones, taigi ir švelninant klimato kaitos, taršos ir aplinkos būklės blogėjimo poveikį žmonių sveikatai. Atsižvelgdamas į tai, primena Regionų komiteto kampaniją „Žaliasis kursas vietos lygmeniu“ , kuri padėjo žaliąjį kursą priartinti prie piliečių, o vietos ir regionų valdžios institucijos tapo strategijos, kuria siekiama paspartinti žaliąją ir energetikos pertvarką, pagrindinėmis dalyvėmis;

40.

pripažįsta klimato kaitos ir su sveikata susijusių socialinių bei aplinkos veiksnių ryšį ir žmonių fizinės, socialinės ir psichinės sveikatos pablogėjimą, dėl kurio gali padidėti nelygybė ir kilti socialinių neramumų. Šiuos iššūkius reikia paversti galimybėmis regionų ir vietos valdžios institucijoms vykdyti teisingą pertvarką, kurioje atsižvelgiama į lyčių aspektą ir vengiama nelygybės dėl padidėjusio neigiamo poveikio tam tikriems regionams arba socialinėms ir ekonominėms grupėms, nepaliekant nė vieno piliečio ir nė vieno regiono nuošalyje;

41.

palankiai vertina tyrime „Healthier environment for healthier lives: impacts of the European Green Deal on human health“ (1) pateiktas rekomendacijas įvairaus teritorinio lygmens politikams, nes siekiant padidinti veiksmingumą tokiose sudėtingose politikos srityse kaip klimato ir sveikatos politika labai svarbu aiškiai nustatyti ir pasidalyti užduotis;

42.

pabrėžia, kad regionų ir vietos valdžios institucijos, kurios, atsižvelgiant į jų kompetencijos sritį, geriausiai supranta piliečių problemas ir poreikius, turi strateginę galimybę pritaikyti ir kontekstualizuoti aplinkos politiką teritoriniu lygmeniu ir taip saugoti savo gyventojų sveikatą priimant regioninius ar vietos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos planus, kuriais remiamas integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų įgyvendinimas valdant miestų taršos šaltinius, pavyzdžiui, miesto transportą, arba kuriant žaliąsias ir mėlynąsias erdves, kuriose saugomos natūralios buveinės, visų pirma miestų kraštovaizdžiuose;

43.

mano, kad priėmus politiką ir taisykles, kuriomis skatinamas tvarus judumas (veiksmingų ir saugių viešojo transporto sistemų plėtojimas, perėjimas nuo krovinių vežimo keliais prie vežimo geležinkeliu, ypač tarpregioninio krovinių transporto atveju, arba dviračių ir ėjimo pėsčiomis propagavimas, nes tai leis sumažinti oro taršą ir populiarinti fizinį aktyvumą), energijos vartojimo efektyvumas pastatuose, miestų plėtra (pvz., 15 minučių miesto koncepcija), viešosios politikos poveikio aplinkai vertinimas ir tinkamas atliekų tvarkymas, bus prisidedama prie regioninės ir vietos gamybos struktūros perėjimo prie modernios, efektyviai išteklius naudojančios ir konkurencingos ekonomikos, kartu skatinant sveikatingumą, ligų prevenciją, nes tai padės sutaupyti sveikatos priežiūros išlaidas;

44.

mano, kad nors vietos ir regionų valdžios institucijos yra atsakingos už daugelio priemonių, reikalingų aplinkai ir sveikatai apsaugoti, įgyvendinimą, jos susiduria su daug kliūčių, trukdančių veiksmingai įgyvendinti šią politiką: trūksta finansavimo, tikslios ir naujausios informacijos, reikalingos sprendimams priimti ir procesams vertinti, būtinybė stiprinti jų institucinius ir techninius pajėgumus;

45.

mano, kad, atsižvelgiant į svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant ES politiką, būtina išlaikyti ir stiprinti viso vietos ir regionų lygmens kompetenciją, finansavimą ir gebėjimus veikti, padidinti joms teikiamą paramą ir suteikti joms daugiau pajėgumų spręsti dėl klimato kaitos visuomenei ir aplinkai kylančią riziką, skatinant jas supaprastinti administracines procedūras, būtinas priemonėms įgyvendinti;

46.

mano, kad labai svarbu teikti tvirtą paramą ir techninę pagalbą regionų ir vietos valdžios institucijoms, kartu skatinant ES finansuojamų projektų ir vietos bei regioninės politikos suderinamumą, kad jų poveikis būtų kuo didesnis. Aplinkos politikai ir priemonėms įgyvendinti reikia didelių investicijų į tvarią infrastruktūrą, švarias technologijas ir informuotumo didinimo programas. Vietos ir regionų valdžios institucijos dažnai susiduria su biudžeto apribojimais ir priklauso nuo išorės finansavimo. Labai svarbu joms užtikrinti vienodas galimybes naudotis finansiniais ištekliais, kad jos galėtų visapusiškai dalyvauti pereinant prie žaliojo modelio;

47.

pabrėžia, kad šiuo tikslu labai svarbu pasitelkti Europos sanglaudos politikos finansines priemones žaliajam kursui įgyvendinti ir turėti galimybę jas panaudoti vietos ir regionų valdžios institucijoms įgyvendinant žaliajame kurse numatytus veiksmus; atsižvelgdamas į tai, primena plačius Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) užmojus klimato ir aplinkos srityje ir itin svarbų vaidmenį, kurį turėtų atlikti „Europos socialinis fondas +“ vykdant teisingą pertvarką, susijusią su žaliojo kurso įgyvendinimu;

48.

pabrėžia, kad klimato kaitos keliamoms sveikatos problemoms spręsti būtinas glaudus įvairių valdžios lygmenų (Europos, nacionalinio, regionų ir vietos) ir įvairių sektorių, visų pirma sveikatos, aplinkos, miestų planavimo, energetikos ir transporto, bendradarbiavimas įgyvendinant žaliojo kurso priemones. Toks pageidaujamas įtraukus požiūris į sveikatos ir aplinkos kokybę, kuris yra bendros sveikatos koncepcijos dalis, neįmanomas be ryšių su sveikatos įstaigomis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais;

49.

pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų, sveikatos priežiūros institucijų ir aplinkos agentūrų bendradarbiavimo svarbą rengiant konkretiems regionams skirtus prisitaikymo planus. Šiais planais turėtų būti sprendžiami unikalūs uždaviniai, kurie kyla visiems regionams, visų pirma mažiau išsivysčiusiems, užtikrinant, kad sveikatos sistemos būtų atsparios, pritaikomos ir atliepiančios kintančias su klimatu susijusias grėsmes sveikatai;

50.

pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų svarbą skleidžiant viešąją informaciją ir didinant informuotumą ES bendruomenėse. Atitinkamai manoma, kad labai svarbu stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimą sukuriant keitimosi žiniomis ir informacija platformas, kurios sudarytų sąlygas vietos ir regionų valdžios institucijų ir akademinių bei mokslo institucijų bendradarbiavimui, taip užtikrinant tvirtą žinių bazę, kuri padėtų optimizuoti sprendimų priėmimą ir stebėti pažangą siekiant sveikatos ir aplinkos apsaugos tikslų;

51.

kaip gerosios patirties pavyzdį nurodo suinteresuotųjų subjektų nulinės taršos platformą, kurią Komisija įsteigė bendradarbiaudama su Regionų komitetu ir kurios tikslas – suburti įvairių politikos sričių, kaip antai sveikatos, žemės ūkio, mokslinių tyrimų ir inovacijų, transporto, skaitmeninimo ir aplinkos, suinteresuotuosius subjektus ir ekspertus, taip kuo labiau padidinant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir atsigavimo po COVID-19 sinergiją;

52.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijų artumas Europos piliečiams suteikia joms svarbią vietą siekiant aktyvesnio piliečių dalyvavimo visose šiose iniciatyvose ir užtikrinti platų pritarimą šioms iniciatyvoms ir įsipareigojimą jas įgyvendinti. Todėl mano, kad pagrindinis valdžios institucijų, visų pirma regionų ir vietos valdžios institucijų, uždavinys turėtų būti siekti aplinkosauginio sąmoningumo rengiant švietimo kampanijas ir informuotumo didinimo programas.

---

(1)  https://cor.europa.eu/en/engage/studies/Documents/QG0224012ENN Healthier environment for healthier lives.pdf