(2)

2019 m. gruodžio mėn. Europos Komisija komunikate „Europos žaliasis kursas“ (40) išdėstė plataus užmojo veiksmų gaires, kuriomis siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, taip pat apsaugoti, tausoti ir puoselėti ES gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Kalbant konkrečiai apie švarų orą, Europos žaliuoju kursu įsipareigota toliau gerinti oro kokybę ir ES oro kokybės standartus labiau suderinti su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis. Juo taip pat paskelbta apie ketinimą griežtinti oro kokybės stebėsenos, modeliavimo ir planavimo nuostatas;

(2)

2019 m. gruodžio mėn. Europos Komisija komunikate „Europos žaliasis kursas“ (40) išdėstė plataus užmojo veiksmų gaires, kuriomis siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, taip pat apsaugoti, tausoti ir puoselėti ES gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Kalbant konkrečiai apie švarų orą, Komisija įsipareigojo toliau gerinti oro kokybę ir ES oro kokybės standartus labiau suderinti su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis. Juo taip pat paskelbta apie ketinimą griežtinti oro kokybės stebėsenos, modeliavimo ir planavimo nuostatas;

(4)

Nulinės taršos veiksmų plane taip pat išdėstyta 2050 m. vizija, kaip oro taršą sumažinti iki lygio, kuris nebelaikomas kenksmingu sveikatai ir natūralioms ekosistemoms. Šiuo tikslu turėtų būti taikomas pakopinis dabartinių ir būsimų ES oro kokybės standartų nustatymo metodas, pagal kurį nustatomi 2030 m. ir vėlesnio laikotarpio tarpiniai oro kokybės standartai ir suplanuojama, kaip ne vėliau kaip iki 2050 m. prilyginti juos PSO oro kokybės gairėms, taikant naujausiomis mokslinėmis žiniomis grindžiamos reguliarios peržiūros mechanizmą. Taršos mažinimas susijęs su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, todėl ilgalaikio tikslo įgyvendinti nulinės taršos užmojį turėtų būti siekiama kartu mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119 (42);

(4)

Nulinės taršos veiksmų plane taip pat išdėstyta 2050 m. vizija, kaip oro taršą sumažinti iki lygio, kuris nebelaikomas kenksmingu sveikatai ir natūralioms ekosistemoms. Šiuo tikslu turėtų būti taikomas plataus užmojo dabartinių ir būsimų ES oro kokybės standartų nustatymo metodas, pagal kurį nustatomi 2035 m. ir , reguliariais intervalais, vėlesnio laikotarpio oro kokybės standartai, įskaitant 2030 m. tarpinius oro kokybės standartus, ir suplanuojama, kaip užtikrinti nuolatinį visapusišką jų derinimą su naujausiomis PSO oro kokybės gairėms , kad ne vėliau kaip 2050 m. būtų pasiektas nulinės taršos tikslas , taikant naujausiais moksliniais įrodymais grindžiamos reguliarios peržiūros mechanizmą. Taršos mažinimas susijęs su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, todėl ilgalaikio tikslo įgyvendinti nulinės taršos užmojį turėtų būti siekiama kartu mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119 (42);

(4a)

2021 m. rugsėjo mėn. PSO paskelbė naujas oro kokybės gaires, pagrįstas išsamia mokslinių įrodymų apie oro taršos poveikį sveikatai suvestine. Šių oro kokybės gairių išvadose ypač pabrėžiama, kad svarbu mažinti oro taršos koncentraciją kiekvienu lygmeniu ir nurodoma aiški tokių veiksmų nauda visuomenės sveikatai ir aplinkai. Šioje direktyvoje atsižvelgiama į naujausias mokslines žinias ir poreikį visapusiškai suderinti Sąjungos oro kokybės standartus su naujausiomis PSO oro kokybės gairėmis, kad būtų pasiekti bendri Nulinės taršos veiksmų plano tikslai;

(4b)

nuolatinio ir geresnio oro taršos mažinimo nauda visuomenei gerokai viršija sąnaudas. Remiantis Komisijos skaičiavimais, įvairių politikos scenarijų, išanalizuotų atliekant prie šios direktyvos pridedamą poveikio vertinimą, metinės laikymosi išlaidos sudaro nuo 3,3 –7 mlrd. EUR, o naudos sveikatai ir aplinkai piniginė vertė 2030 m. – nuo 36 mlrd. EUR iki 130 mlrd. EUR, taigi įrodyta, kad kovos su oro tarša politikos nauda labai viršija įgyvendinimo išlaidas. Nuo 2000 m. dėl Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuolat mažėja į atmosferą išmetamų teršalų kiekis;

(5)

imdamiesi atitinkamų Sąjungos ir nacionalinio lygmens priemonių nulinės oro taršos tikslui pasiekti, valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų vadovautis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytu atsargumo principu bei principu „teršėjas moka“ ir Europos žaliojo kurso komunikate nustatytu žalos nedarymo principu. Tomis priemonėmis, inter alia, turėtų būti atsižvelgiama į geresnės oro kokybės indėlį į visuomenės sveikatą, aplinkos kokybę, piliečių gerovę, visuomenės klestėjimą, užimtumą ir ekonomikos konkurencingumą; energetikos pertvarką, energetinio saugumo stiprinimą ir kovą su energijos nepritekliumi; apsirūpinimo maistu saugumą ir maisto įperkamumą; tvaraus ir išmanaus judumo ir transporto sprendimų kūrimą; elgesio pokyčių poveikį; sąžiningumo ir solidarumo užtikrinimą tarp valstybių narių ir jų viduje, atsižvelgiant į jų ekonominį pajėgumą, nacionalines aplinkybes, tokias kaip salų ypatumai, ir konvergencijos poreikį ateityje; būtinybę užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką taikant tinkamas švietimo ir mokymo programas; geriausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus, visų pirma PSO pateiktas išvadas; poreikį su oro tarša susijusios rizikos aspektą įtraukti į investicinius ir planavimo sprendimus; ekonominį efektyvumą ir technologinį neutralumą siekiant sumažinti išmetamų oro teršalų kiekį; ilgainiui vis didėjantį aplinkosauginį naudingumą ir užmojų lygį;

(5)

imdamiesi atitinkamų Sąjungos ir nacionalinio lygmens priemonių nulinės oro taršos tikslui pasiekti, valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų vadovautis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytu atsargumo principu, principu „teršėjas moka“ ir prevencijos bei žalos atitaisymo ten, kur yra taršos šaltinis, principu, Europos žaliojo kurso komunikate nustatytu žalos nedarymo principu ir pagarba žmogaus teisei į švarią, sveiką ir tvarią aplinką . Tomis priemonėmis, inter alia, turėtų būti atsižvelgiama į geresnės oro kokybės indėlį į visuomenės sveikatą, aplinkos kokybę ir ekosistemų atsparumą , piliečių gerovę, lygybę ir jautrių gyventojų bei pažeidžiamų grupių apsaugą, sveikatos priežiūros išlaidas, darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimą, pilietinės visuomenės vaidmenį, visuomenės klestėjimą, užimtumą ir ekonomikos konkurencingumą; energetikos pertvarką, energetinio saugumo stiprinimą ir kovą su energijos nepritekliumi; apsirūpinimo maistu saugumą ir maisto įperkamumą; tvaraus ir išmanaus judumo ir transporto sprendimų bei jų infrastruktūros kūrimą; elgesio pokyčių poveikį; fiskalinės politikos poveikį; sąžiningumo ir solidarumo užtikrinimą tarp valstybių narių ir jų viduje, atsižvelgiant į jų ekonominį pajėgumą, nacionalines aplinkybes, tokias kaip salų ypatumai, ir konvergencijos poreikį ateityje; būtinybę užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką taikant tinkamas švietimo ir mokymo programas , be kita ko, skirtas sveikatos priežiūros specialistams ; geriausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus, visų pirma PSO pateiktas išvadas; poreikį su oro tarša susijusios rizikos aspektą įtraukti į investicinius ir planavimo sprendimus; ekonominį efektyvumą , geriausius turimus technologinius sprendimus ir technologinį neutralumą siekiant sumažinti išmetamų oro teršalų kiekį; ilgainiui vis didėjantį aplinkosauginį naudingumą ir užmojų lygį , vadovaujantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytu reikalavimų nemažinimo principu ;

(5a)

šia direktyva padedama siekti darnaus vystymosi tikslų (DVT), visų pirma 3, 7, 10, 11 ir 13 DVT;

(6)

2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2022/591 (43) priimtoje Aštuntojoje bendrojoje Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programoje iki 2030 m. nustatytas tikslas sukurti netoksišką aplinką, apsaugančią žmonių, gyvūnų ir ekosistemų sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir neigiamo poveikio, ir tuo tikslu nustatyta, kad reikia toliau gerinti stebėsenos metodus, geriau informuoti visuomenę ir užtikrinti teisę kreiptis į teismą. Tai padeda orientuotis siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų;

(6)

2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2022/591 (43) priimtoje Aštuntojoje bendrojoje Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programoje iki 2030 m.  kaip vienas iš prioritetinių tikslų nustatytas tikslas sukurti netoksišką aplinką, apsaugančią žmonių, gyvūnų ir ekosistemų sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir neigiamo poveikio, ir tuo tikslu nustatyta, inter alia, kad reikia toliau gerinti stebėsenos metodus , reikia geresnio tarpvalstybinio koordinavimo , geriau informuoti visuomenę ir užtikrinti teisę kreiptis į teismą. Tai padeda orientuotis siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų;

(7)

Komisija turėtų reguliariai peržiūrėti mokslinius įrodymus, susijusius su teršalais ir jų poveikiu žmonių sveikatai bei aplinkai ir su technologine plėtra . Remdamasi peržiūros rezultatais, Komisija turėtų įvertinti, ar taikytini oro kokybės standartai tebėra tinkami šios direktyvos tikslams pasiekti. Pirmoji peržiūra turėtų būti atlikta iki 2028 m. gruodžio 31 d., siekiant įvertinti, ar oro kokybės standartus reikia atnaujinti pagal naujausią mokslinę informaciją;

(7)

Komisija turėtų reguliariai peržiūrėti mokslinius įrodymus, susijusius su teršalais, jų poveikiu žmonių sveikatai ir aplinkai , nelygybe sveikatos srityje, tiesioginėmis ir netiesioginėmis sveikatos priežiūros išlaidomis, susijusiomis su oro tarša, aplinkos apsaugos išlaidomis ir elgsenos, fiskaliniais ir technologiniais pokyčiais . Remdamasi peržiūros rezultatais, Komisija turėtų įvertinti, ar taikytini oro kokybės standartai tebėra tinkami šios direktyvos tikslams pasiekti. Pirmoji peržiūra turėtų būti atlikta iki 2028 m. gruodžio 31 d., siekiant įvertinti, ar oro kokybės standartus reikia atnaujinti pagal naujausią mokslinę informaciją . Komisija turėtų reguliariai įvertinti Sąjungos teisės aktų, kuriais nustatomo oro taršos šaltinių išmetamųjų teršalų standartai, indėlį siekiant šia direktyva nustatytų kokybės standartų ir, jei reikia, pasiūlyti papildomų Sąjungos priemonių;

(10)

tam, kad pagal mėginių ėmimo taškų duomenis būtų galima numatyti geografinį koncentracijos pasiskirstymą, turėtų būti taikomos modeliavimo taikomosios programos – tai padėtų nustatyti oro kokybės standartų pažeidimus ir atitinkama informacija pagrįsti oro kokybės planus bei mėginių ėmimo taškų išdėstymą; be šioje direktyvoje nustatytų oro kokybės stebėsenos reikalavimų, stebėsenos tikslais valstybės narės raginamos naudoti informacinius produktus ir papildomas priemones (pvz., reguliarias įvertinimo ir kokybės vertinimo ataskaitas, su politikos aspektais susijusias internetines programas), siūlomas pagal ES kosmoso programos Žemės stebėjimo komponentą, visų pirma per „Copernicus“ atmosferos stebėsenos paslaugą (CAMS);

(10)

kai aktualu, tam, kad pagal mėginių ėmimo taškų duomenis būtų galima numatyti geografinį teršalų koncentracijos pasiskirstymą, turėtų būti taikomos modeliavimo taikomosios programos – tai padėtų nustatyti oro kokybės standartų pažeidimus ir atitinkama informacija pagrįsti oro kokybės planus ir oro kokybės veiksmų gaires bei mėginių ėmimo taškų išdėstymą; be šioje direktyvoje nustatytų oro kokybės stebėsenos reikalavimų, stebėsenos tikslais valstybės narės raginamos naudoti informacinius produktus ir papildomas priemones (pvz., reguliarias įvertinimo ir kokybės vertinimo ataskaitas, su politikos aspektais susijusias internetines programas), siūlomas pagal ES kosmoso programos Žemės stebėjimo komponentą, visų pirma per „Copernicus“ atmosferos stebėsenos paslaugą (CAMS);

(11)

svarbu, kad nauji teršalai, kaip antai ultrasmulkiosios dalelės, juodoji anglis, elementinė anglis ir amoniakas, taip pat kietųjų dalelių oksidacijos potencialas būtų stebimi, kad surinktais duomenimis būtų galima papildyti mokslines žinias apie jų poveikį sveikatai ir aplinkai, kaip rekomenduoja PSO;

(11)

svarbu, kad nauji teršalai, kaip antai ultrasmulkiosios dalelės, juodoji anglis, elementinė anglis ir amoniakas, taip pat kietųjų dalelių oksidacijos potencialas būtų stebimi, kad surinktais duomenimis būtų galima papildyti mokslines žinias apie jų poveikį sveikatai ir aplinkai, kaip rekomenduoja PSO , ir kad atliekant pirmąją šios direktyvos peržiūrą 2028 m. būtų nustatytos jų ribinės vertės. Komisija turėtų toliau stebėti su kitais teršalais, kuriems ši direktyva netaikoma, susijusią mokslo raidą ir įvertinti poreikį išplėsti direktyvos nuostatas, kad būtų apimti šie teršalai;

(12)

siekiant geriau suprasti smulkių kietųjų dalelių poveikį ir parengti tinkamą politiką, foninėse kaimo vietovėse turėtų būti atliekami išsamūs šio teršalo matavimai. Šie matavimai turėtų būti atliekami tokiu būdu, kuris atitiktų bendradarbiavimo programos tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir vertinimo srityje (EMEP), parengtos pagal 1979 m. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją, patvirtintą 1981 m. birželio 11 d. Tarybos sprendimu 81/462/EEB (44), ir jos protokolus, įskaitant 2012 m. peržiūrėtą 1999 m. Protokolą dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo, matavimo būdus;

(12)

siekiant geriau suprasti smulkių kietųjų dalelių , juodosios anglies, gyvsidabrio ir amoniako keliamą tarpvalstybinę taršą ir poveikį ir parengti tinkamą politiką, foninėse kaimo ir miestų vietovėse turėtų būti atliekami išsamūs šių teršalų matavimai , įskaitant galimą ribinių verčių, siektinų verčių ar kritinių lygių nustatymą . Šie matavimai turėtų būti atliekami tokiu būdu, kuris atitiktų bendradarbiavimo programos tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir vertinimo srityje (EMEP), parengtos pagal 1979 m. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją, patvirtintą 1981 m. birželio 11 d. Tarybos sprendimu 81/462/EEB (44), ir jos protokolus, įskaitant 2012 m. peržiūrėtą 1999 m. Protokolą dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo, matavimo būdus;

(15)

siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir visą aplinką, ypač svarbu kovoti su teršalų išmetimu jų atsiradimo vietoje ir nustatyti bei įgyvendinti veiksmingiausias teršalų išmetimo, ypač žemės ūkio, pramonės, transporto ir energijos gamybos sektoriuose, mažinimo priemones vietos, nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis . Todėl turėtų būti vengiama žalingų oro teršalų išmetimo, užtikrinama jo prevencija ar mažinami išmetami kiekiai ir nustatyti atitinkami aplinkos oro kokybės standartai , atsižvelgiant į atitinkamus Pasaulio sveikatos organizacijos standartus, gaires ir programas ;

(15)

siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir visą aplinką, ypač svarbu kovoti su teršalų išmetimu jų atsiradimo vietoje ir nustatyti bei įgyvendinti veiksmingiausias teršalų išmetimo, ypač žemės ūkio, pramonės, transporto , šildymo ir vėsinimo sistemų bei energijos gamybos sektoriuose, mažinimo priemones vietos, nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis . Atitinkami Sąjungos teisės aktai, pavyzdžiui, dėl Europos transporto priemonių išmetamųjų teršalų ar pramonės išmetamųjų teršalų normų, yra naudingi siekiant toliau mažinti aplinkos oro taršą. Todėl turėtų būti vengiama žalingų oro teršalų išmetimo, užtikrinama jo prevencija ar mažinami išmetami kiekiai ir nustatyti atitinkami aplinkos oro kokybės standartai, remiantis naujausiais moksliniais įrodymais, paskelbtais naujausiose PSO oro kokybės gairėse, ir laikantis Nulinės taršos veiksmų plano iki 2050 m. ;

(15b)

Komisija, prieš priimdama bet kokį priemonių projektą arba pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, įskaitant biudžeto pasiūlymus, turėtų įvertinti jų suderinamumą su šioje direktyvoje nustatytais oro kokybės standartais ir tą vertinimą įtraukia į visus prie tų priemonių ar pasiūlymų pridedamus poveikio vertinimus, o priėmimo metu to vertinimo rezultatus paskelbia viešai. Komisija turėtų siekti suderinti savo priemonių projektus ir pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų su šios direktyvos tikslais. Visais nesuderinimo atvejais Komisija suderinamumo vertinime turėtų nurodyti to priežastis;

(15c)

transporto sektoriaus išmetami oro teršalai kelia ypatingą pavojų miesto vietovėse ir netoli transporto mazgų gyvenančių žmonių sveikatai. Todėl valstybės narės ir atitinkamos regioninės ir vietos valdžios institucijos turėtų apsvarstyti galimybę įgyvendinti darnaus judumo mieste planus ir investuoti į netaršias technologijas ir priemones, kuriomis sudaromos sąlygos pereiti prie aktyvių, bendrojo naudojimo ir tvarių transporto sistemų, taip pat kurti žaliąsias erdves ir pėsčiųjų zonas, kuriomis siekiama mažinti oro taršą ir spūstis keliuose, ypač miesto vietovėse, kaip nustatyta 2020 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikate „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“. Valstybės narės taip pat turėtų imtis visų priemonių, reikalingų siekiant paspartinti alternatyviųjų degalų infrastruktūros, visų pirma lengvosioms ir sunkiosioms transporto priemonėms skirtos įkraunamosios elektros energijos infrastruktūros, diegimą ir atlikti reguliarius transporto infrastruktūros kokybės patikrinimus siekiant nustatyti sritis, kuriose reikia mažinti spūstis ir optimizuoti infrastruktūrą, ir imtis atitinkamų priemonių šiose srityse, prireikus pasinaudojant Sąjungos finansavimo parama;

(15d)

vien jūrų transporto keliama oro tarša kasmet nulemia daugiau kaip 50 000 ankstyvos mirties atvejų Sąjungoje  (1a) . Nors tarša sieros dioksidu yra kenksmingiausia jūrų transporto taršos išmetamaisiais teršalais dalis, nereikėtų pamiršti NOx. Jūrų transporto poveikį aplinkai ir pakrantės bendruomenėms, turint mintyje žalą ekosistemai ir visuomenės sveikatą, būtų galima sumažinti visapusiškai elektrifikavus trumpojo nuotolio ir miesto jūrų transportą, kartu taikant nulinės taršos reikalavimus ir naudojant švartavimosi vietos infrastruktūrą. Be to, visą Sąjungos jūrinę teritoriją priskyrus SOx išmetimo kontrolės rajonui ir NOx išmetimo kontrolės rajonui būtų svariai prisidėta prie oro taršos uostuose ir uostamiesčiuose bei Sąjungos vandenyse sumažinimo.

(16)

moksliniai tyrimai rodo, kad sieros dioksidas, azoto dioksidas ir azoto oksidai, kietosios dalelės, švinas, benzenas, anglies monoksidas, arsenas, kadmis, nikelis, kai kurie policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir ozonas pasižymi reikšmingu neigiamu poveikiu žmonių sveikatai . Poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai pasireiškia per koncentracijas aplinkos ore;

(16)

moksliniai tyrimai rodo, kad sieros dioksidas, azoto dioksidas ir azoto oksidai, kietosios dalelės, švinas, benzenas, anglies monoksidas, arsenas, kadmis, nikelis, kai kurie policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir ozonas pasižymi įvairiu reikšmingu neigiamu poveikiu žmonių sveikatai , kuris gali lemti ankstyvą mirtį, ir kad nėra aiškios ribos, žemiau kurios šios medžiagos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai. Šios medžiagos pažeidžia daugumą organų sistemų ir yra susijusios su daugeliu sekinančių ligų, pavyzdžiui, vaikų ir suaugusiųjų astma, širdies ir kraujagyslių ligomis, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių uždegimu, insultu, diabetu, plaučių vėžiu, kognityvinės raidos sutrikimais ir demencija . Poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai pasireiškia per koncentracijas aplinkos ore ir per iškritas ;

(16a)

oro tarša daro ir trumpalaikį, ir ilgalaikį poveikį žmogaus organizmui, kenkdama sveikatai. Nors oro tarša yra visuotinė sveikatos problema, su kuria susiduria visi, rizika tarp gyventojų pasiskirsčiusi netolygiai – kai kurioms žmonių grupėms kyla didesnis pavojus nukentėti nei kitoms. Jautriems gyventojams ir pažeidžiamoms grupėms, pvz., asmenims, turintiems tam tikrų ankstesnių sveikatos sutrikimų (pvz., kvėpavimo takų ar širdies ir kraujagyslių ligų), nėščioms moterims, naujagimiams, vaikams, pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems ar žmonėms, turintiems nepakankamas galimybes gauti medicininę priežiūrą, ir darbuotojams, kurie darbe patiria ypač aukšto lygio ekspoziciją oro tarša, regis, kyla didžiausias pavojus, kaip pabrėžiama tyrimuose, kuriuose oro tarša siejama su pablogėjusiais pagyvenusių žmonių kognityviniais gebėjimais ir teigiama, kad prasta oro kokybė yra ypač pavojinga vaikams. Tos grupės turėtų būti informuojamos ir apsaugomos. Šia direktyva pripažįstama padidėjusi rizika ir konkretūs jautrių gyventojų ir pažeidžiamų grupių poreikiai, susiję su oro tarša, ir siekiama spręsti nelygybės sveikatos srityje, kurią sukelia užterštas oras, problemą;

(16b)

nors oro tarša kelia didelį pavojų sveikatai, darantį poveikį visiems ir visose valstybėse narėse, gausėja įrodymų, kad esama sąsajų tarp socialinės ir ekonominės padėties ir oro taršos, iš kurių visų pirma matyti, kad prastesnės socialinės ir ekonominės padėties žmonių sveikatai oro tarša paprastai daro didesnį poveikį nei apskritai gyventojų sveikatai, nes jie patiria didesnį poveikį ir yra pažeidžiamesni  (1a) . Valstybės narės, rengdamos, įgyvendindamos ar atnaujindamos savo oro kokybės planus ar oro kokybės veiksmų gaires, turėtų atsižvelgti į tokius veiksnius, kad būtų veiksmingai atsižvelgiama į socialinius oro taršos aspektus ir kuo labiau sumažintas socialinis ir ekonominis priemonių, kurių imamasi, poveikis;

(18)

pagal PSO rekomendacijas turėti būti mažinamas didžiausiu dokumentuotu poveikiu žmonių sveikatai pasižyminčių teršalų, smulkių kietųjų dalelių (PM2,5 ) ir azoto dioksido (NO2) vidutinis poveikis gyventojams. Šiuo tikslu, be ribinių šių teršalų verčių, turėtų būti nustatytas ir jų vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimas;

(18)

pagal naujausias PSO rekomendacijas turėti būti mažinamas didžiausiu dokumentuotu poveikiu žmonių sveikatai pasižyminčių teršalų, smulkių kietųjų dalelių (PM2,5 ) ir azoto dioksido (NO2) vidutinis poveikis gyventojams. Šiuo tikslu, be ribinių šių teršalų verčių, turėtų būti nustatytas ir jų vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimas . Vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimas turėtų papildyti, o ne pakeisti tas ribines vertes, kurios, kaip įrodyta, iki šiol yra veiksmingiausiai įgyvendinami standartai;

(19)

aplinkos oro kokybės direktyvų (direktyvų 2004/107/EB ir 2008/50/EB) (45) tinkamumo patikrinimas parodė, kad ribinės vertės veiksmingesnės mažinant teršalų koncentraciją nei siektinos vertės. Siekiant kuo labiau sumažinti žalingą poveikį žmonių sveikatai, ypač atsižvelgiant į pažeidžiamas grupes ir jautrius gyventojus, ir aplinkai, turėtų būti nustatytos sieros dioksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių, švino, benzeno, anglies monoksido, arseno, kadmio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos aplinkos ore ribinės vertės. Benzo(a)pirenas turėtų būti naudojamas kaip aplinkos ore esančių policiklinių aromatinių angliavandenilių kancerogeninio pavojaus žymiklis;

(19)

aplinkos oro kokybės direktyvų (direktyvų 2004/107/EB ir 2008/50/EB) tinkamumo patikrinimas (45) parodė, kad ribinės vertės veiksmingesnės mažinant teršalų koncentraciją nei kitų rūšių oro kokybės standartai, pavyzdžiui, siektinos vertės. Siekiant kuo labiau sumažinti žalingą poveikį žmonių sveikatai, ypač atsižvelgiant į pažeidžiamas grupes ir jautrius gyventojus, ir aplinkai, turėtų būti nustatytos sieros dioksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių, švino, benzeno, anglies monoksido, arseno, kadmio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos aplinkos ore ribinės vertės . Siekiant užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo žalingo poveikio ekosistemoms, tos ribinės vertės turėtų būti reguliariai atnaujinamos atsižvelgiant į naujausias PSO rekomendacijas . Benzo(a)pirenas turėtų būti naudojamas kaip aplinkos ore esančių policiklinių aromatinių angliavandenilių kancerogeninio pavojaus žymiklis;

(21)

ozonas yra tarp valstybių pernešamas teršalas, susidarantis atmosferoje dėl pirminių teršalų išmetimo, kuris reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 (46). Pažanga įgyvendinant šioje direktyvoje nustatytus su ozonu susijusius oro kokybės tikslus ir ilgalaikius tikslus turėtų būti nustatoma pagal Direktyvoje (ES) 2016/2284 nustatytus tikslus ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus, taip pat įgyvendinant ekonomiškai efektyvias priemones ir oro kokybės planus;

(21)

ozonas yra tarp valstybių pernešamas teršalas, susidarantis atmosferoje dėl pirminių teršalų išmetimo, ir kai kurie iš jų reglamentuojami Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 (46). Pažemio ozonas neigiamai veikia ne tik žmonių sveikatą, bet ir augaliją bei ekosistemas, todėl mažėja pasėlių derlius ir miškų augimas bei nyksta biologinė įvairovė. Pažanga įgyvendinant šioje direktyvoje nustatytus su ozonu susijusius oro kokybės tikslus ir ilgalaikius tikslus turėtų būti nustatoma pagal Direktyvoje (ES) 2016/2284 nustatytus tikslus ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus, taip pat įgyvendinant ekonomiškai efektyvias priemones , oro kokybės gaires ir oro kokybės planus;

(22)

ozono siektinos vertės ir ilgalaikiai tikslai užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo žalingo ozono poveikio žmonių sveikatai ir augmenijai bei ekosistemoms turėtų būti atnaujinti pagal naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas;

(22)

ozono siektinos vertės ir ilgalaikiai tikslai užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo žalingo ozono poveikio žmonių sveikatai ir augmenijai bei ekosistemoms turėtų būti reguliariai atnaujinti pagal naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas;

(23)

siekiant apsaugoti gyventojus ir pažeidžiamas  bei jautrias grupes nuo trumpo padidėjusios ozono koncentracijos poveikio, atitinkamai reikėtų nustatyti sieros dioksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių (PM10 ir PM2,5 ) ir ozono pavojaus slenksčius ir informavimo slenksčius . Pasiekus tuos slenksčius visuomenei turėtų būti pateikiama informacija apie poveikio pavojų ir prireikus įgyvendinamos trumpojo laikotarpio priemonės, skirtos taršos lygiams ten, kur buvo viršytas pavojaus slenkstis, sumažinti;

(23)

siekiant apsaugoti gyventojus , ypač jautrius gyventojus ir pažeidžiamas grupes, nuo trumpo padidėjusios teršalų koncentracijos poveikio, reikėtų nustatyti sieros dioksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių (PM10 ir PM2,5 ) ir ozono pavojaus slenkstį ir informavimo slenkstį . Pasiekus tuos slenksčius visuomenei turėtų būti pateikiama informacija apie su poveikiu susijusį pavojų sveikatai ir įgyvendinamos trumpojo laikotarpio priemonės, skirtos taršos lygiams ten, kur buvo viršytas pavojaus slenkstis, sumažinti . Pavojaus ir informavimo slenksčiai kitiems reglamentuojamiems teršalams nenustatyti, nes šių teršalų poveikio sveikatai įrodymuose dažnai atsižvelgiama tik į ilgalaikio poveikio pasekmes. Tuo atveju, jei pasirodytų mokslinių jų trumpalaikio poveikio pasekmių įrodymų, Komisija turėtų įvertinti poreikį nustatyti tiems teršalams taikomus pavojaus ir informavimo slenksčius;

(25)

ten, kur oro kokybės būklė jau yra gera, reikėtų ją palaikyti arba gerinti. Jei yra rizika neužtikrinti atitikties šioje direktyvoje nustatytiems aplinkos oro kokybės standartams arba ta atitiktis nebuvo užtikrinta, valstybės narės turėtų nedelsdamos imtis veiksmų, kad laikytųsi ribinių verčių, vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimų bei kritinių teršalų lygių ir , jei tai įmanoma, pasiektų ozono siektinas vertes ir ilgalaikius tikslus;

(25)

ten, kur oro kokybės būklė jau yra gera, reikėtų ją palaikyti arba gerinti. Jei yra rizika neužtikrinti atitikties šioje direktyvoje nustatytiems aplinkos oro kokybės standartams arba ta atitiktis nebuvo užtikrinta, valstybės narės turėtų nedelsdamos imtis tęstinių veiksmų, kad laikytųsi ribinių verčių, vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimų bei kritinių teršalų lygių ir pasiektų ozono siektinas vertes ir ilgalaikius tikslus;

(29)

teršalai iš gamtinių šaltinių gali būti vertinami, bet negali būti kontroliuojami . Todėl tais atvejais, kai teršalai iš gamtinių šaltinių aplinkos ore gali būti nustatyti pakankamai tiksliai ir kai ribinės vertės yra viršytos dėl šių teršalų arba iš dalies dėl jų, šioje direktyvoje nustatytomis sąlygomis tų teršalų kiekiai gali būti išskaičiuojami vertinant oro kokybės ribinių verčių ir vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimų laikymąsi. Teršalų kiekiai, prisidedantys prie kietųjų dalelių ribinių verčių viršijimo dėl to, kad žiemą keliai barstomi smėliu arba druska, taip pat gali būti išskaičiuojami vertinant oro kokybės ribinių verčių laikymąsi, jei yra imtasi pagrįstų priemonių koncentracijai sumažinti;

(29)

teršalai iš gamtinių šaltinių gali būti vertinami, tačiau kai kuriais atvejais juos gali būti sunku kontroliuoti . Todėl tais atvejais, kai teršalai iš gamtinių šaltinių aplinkos ore gali būti nustatyti pakankamai tiksliai ir kai ribinės vertės yra viršytos dėl šių teršalų arba iš dalies dėl jų , o valstybės narės jų nekontroliuoja ir jų nebuvo galima numatyti, sumažinti ar išvengti , šioje direktyvoje nustatytomis sąlygomis tų teršalų kiekiai gali būti išskaičiuojami vertinant oro kokybės ribinių verčių ir vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimų laikymąsi. Teršalų kiekiai, prisidedantys prie kietųjų dalelių ribinių verčių viršijimo dėl to, kad žiemą keliai barstomi smėliu arba druska, taip pat gali būti išskaičiuojami vertinant oro kokybės ribinių verčių laikymąsi, tačiau tik tuo atveju, jei turima įrodymų, kad yra imtasi visų pagrįstų priemonių koncentracijai sumažinti . Tų teršalų kiekių išskaičiavimas vertinant, kaip laikomasi oro kokybės ribinių verčių ir vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimų, neturėtų sutrukdyti valstybėms narėms imtis veiksmų siekiant sumažinti jų poveikį sveikatai;

(29a)

labai svarbu sistemingai stebėti oro kokybę šalia oro taršos židinių, kur taršos lygiui didelį poveikį daro iš didelės taršos židinių išmetamas teršalų kiekis, dėl kurio pavieniams asmenims ir gyventojų grupėms galėtų kilti didelė neigiamo poveikio sveikatai rizika. Tuo tikslu valstybės narės oro taršos židiniuose, pvz., uostuose ar oro uostuose, turėtų įrengti mėginių ėmimo taškus, kad būtų galima geriau suprasti tų židinių poveikį oro taršai ir imtis tinkamų priemonių siekiant kuo labiau sumažinti jų poveikį žmonių sveikatai;

(30)

zonose, kuriose sąlygos ypač sudėtingos, turėtų būti galima atidėti oro kokybės ribinių verčių laikymosi užtikrinimo terminą tais atvejais, kai, nepaisant atitinkamų taršos mažinimo priemonių įgyvendinimo, konkrečiose zonose ir aglomeracijose yra rimtų problemų, susijusių su ribinių verčių laikymusi. Termino tam tikrai zonai arba aglomeracijai atidėjimas turėtų būti leidžiamas kartu sudarant išsamų ribinių verčių laikymosi užtikrinimo iki atidėto termino planą, kurį turi įvertinti Komisija;

(30)

zonose, kuriose sąlygos ypač sudėtingos, turėtų būti galima atidėti oro kokybės ribinių verčių laikymosi užtikrinimo terminą tais atvejais, kai, nepaisant atitinkamų taršos mažinimo priemonių įgyvendinimo, konkrečiose zonose yra rimtų problemų, susijusių su ribinių verčių laikymusi. Termino tam tikrai zonai atidėjimas turėtų būti leidžiamas kartu sudarant išsamų ribinių verčių laikymosi užtikrinimo iki atidėto termino planą, kurį turi įvertinti Komisija;

(31)

toms zonoms, kuriose teršalų koncentracija aplinkos ore viršija atitinkamas oro kokybės ribines vertes ir ozono siektinas vertes arba neatitinka vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimų, turėtų būti parengti ir atnaujinami oro kokybės planai. Oro teršalai išmetami daugelio skirtingų šaltinių ir veiklos rūšių. Siekiant užtikrinti skirtingų politikos krypčių nuoseklumą, tokie oro kokybės planai, jei įmanoma, turėtų būti suderinti su planais bei programomis, parengtais pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES 2001/80/EB  (48), Direktyvą (ES) 2016/2284 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/49/EB (49);

(31)

toms zonoms, kuriose teršalų koncentracija aplinkos ore viršija atitinkamas oro kokybės ribines vertes ir ozono siektinas vertes arba neatitinka vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimų, turėtų būti parengti ir atnaujinami oro kokybės planai. Oro teršalai išmetami daugelio skirtingų šaltinių ir veiklos rūšių. Siekiant užtikrinti skirtingų politikos krypčių nuoseklumą, tokie oro kokybės planai, jei įmanoma, turėtų būti suderinti su planais bei programomis, parengtais pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES (48), Direktyvą (ES) 2016/2284 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/49/EB (49);

(31a)

kaip išaiškinta Teisingumo Teismo praktikoje  (1a) , nuostatomis dėl oro kokybės planų neleidžiama pratęsti termino, nuo kurio turi būti laikomasi oro kokybės standartų. Tai, kad buvo parengtas oro kokybės planas, savaime nereiškia, kad valstybė narė vis dėlto įvykdė savo įsipareigojimus užtikrinti, kad oro teršalų lygiai neviršytų šioje direktyvoje nustatytų oro kokybės standartų;

(32)

oro kokybės planai taip pat turėtų būti parengti prieš 2030 m., kai yra rizika , kad valstybės narės iki tos datos nepasieks ribinių verčių arba ozono siektinos vertės , siekiant užtikrinti , kad teršalų lygiai būtų atitinkamai sumažinti ;

(32)

siekiant suderinti Sąjungos teisės aktus su naujausiais moksliniais įrodymais ir naujausiomis PSO oro kokybės gairėmis, šia Direktyva nustatomi nauji oro kokybės standartai ir atitiktis jiems turi būti užtikrinta ne vėliau kaip 2030 m. Valstybės narės ir kompetentingos institucijos turėtų iki 2030 m.  termino , taikomo I priedo 1 skirsnio 1 lentelėje nustatytoms naujoms ribinėms vertėms , parengti kitokios rūšies oro kokybės planą – vadinamąsias oro kokybės veiksmų gaires – toms zonoms , kuriose teršalų koncentracija aplinkos ore viršija atitinkamas 2030 metams nustatytas oro kokybės ribines vertes. Oro kokybės veiksmų gairėse turėtų būti nustatyta trumpalaikė ir ilgalaikė politika ir priemonės, skirtos užtikrinti, kad šių ribinių verčių būtų laikomasi ne vėliau kaip 2030 m. Teisinio aiškumo sumetimais ir nepaisant vartojamų specifinių terminų, oro kokybės veiksmų gairės turėtų būti laikomos oro kokybės planu, kaip apibrėžta 4 straipsnio 36 punkte;

(34)

valstybės narės turėtų bendradarbiauti tarpusavyje, jei dėl didelės taršos, atsiradusios kitoje valstybėje narėje, tam tikro teršalo lygis viršija arba tikėtina, kad viršys bet kurią ribinę vertę ar ozono siektiną vertę, jei tas lygis neatitinka arba tikėtina, kad neatitiks vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimo arba jei jis pakyla ar tikėtina, kad pakils virš pavojaus slenksčio. Dėl to, kad tam tikri teršalai, pavyzdžiui, ozonas ir kietosios dalelės, gali būti pernešami per valstybių sienas rengiant bei įgyvendinant oro kokybės planus ir trumpojo laikotarpio veiksmų planus bei informuojant visuomenę valstybėms narėms gali reikėti koordinuoti darbą tarpusavyje . Tam tikrais atvejais valstybės narės turėtų bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, ypač daug dėmesio skirdamos tam, kad į veiklą kuo anksčiau būtų įtraukiamos šalys kandidatės. Komisija turėtų būti laiku informuojama apie tokį bendradarbiavimą ir kviečiama padėti jam vykti;

(34)

valstybės narės turėtų bendradarbiauti tarpusavyje, jei dėl didelės taršos, atsiradusios kitoje valstybėje narėje, tam tikro teršalo lygis viršija arba tikėtina, kad viršys bet kurią ribinę vertę ar ozono siektiną vertę, jei tas lygis neatitinka arba tikėtina, kad neatitiks vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimo arba jei jis pakyla ar tikėtina, kad pakils virš pavojaus slenksčio. Dėl to, kad tam tikri teršalai, pavyzdžiui, ozonas ir kietosios dalelės, gali būti pernešami per valstybių sienas, rengiant bei įgyvendinant oro kokybės planus ir trumpojo laikotarpio veiksmų planus bei kaip galima greičiau informuojant visuomenę valstybėms narėms reikėtų greitai koordinuoti darbą tarpusavyje. Tam tikrais atvejais valstybės narės turėtų bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, ypač daug dėmesio skirdamos tam, kad į veiklą kuo anksčiau būtų įtraukiamos šalys kandidatės. Komisija turėtų būti laiku informuojama apie tokį bendradarbiavimą ir kviečiama padėti jam vykti;

(35)

siekiant geriau suvokti oro taršos poveikį ir parengti atitinkamą politiką, būtina, kad valstybės narės ir Komisija rinktų informaciją apie oro kokybę, ja keistųsi ir ją platintų. Naujausia informacija apie visų reglamentuojamų teršalų koncentraciją aplinkos ore ir oro kokybės planai bei trumpojo laikotarpio veiksmų planai taip pat turėtų būti lengvai prieinam i visuomenei;

(35)

siekiant geriau suvokti oro taršos poveikį ir parengti atitinkamą politiką, būtina, kad valstybės narės ir Komisija rinktų informaciją apie oro kokybę, ja keistųsi ir ją platintų. Naujausia informacija apie visų reglamentuojamų teršalų koncentraciją aplinkos ore ir oro kokybės planai , oro kokybės veiksmų gairės bei trumpojo laikotarpio veiksmų planai taip pat turėtų būti lengvai prieinami visuomenei nuosekliu ir lengvai suprantamu būdu ;

(35a)

iš skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) matyti, kad daugiau kaip 40 proc. suaugusių Sąjungos gyventojų trūksta pagrindinių skaitmeninių įgūdžių  (1a) . Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad informacija, kuri turi būti viešai skelbiama pagal šią direktyvą, atitinkamais atvejais būtų pateikiama ir neskaitmeniniais ryšių kanalais;

(40)

šioje direktyvoje paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, kurie pirmiausia yra pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Kai dėl šios direktyvos 19, 20 ir 21 straipsnių pažeidimo padaroma žala žmonių sveikatai, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nuo tokių pažeidimų nukentėję asmenys iš atitinkamos kompetentingos institucijos galėtų reikalauti žalos atlyginimo ir jo sulaukti. Remiantis SESV 191 straipsnio 1 dalimi, šioje direktyvoje nustatytomis žalos atlyginimo, teisės kreiptis į teismą ir sankcijų taisyklėmis siekiama išvengti žalingo oro taršos poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užkirsti jam kelią ir jį sumažinti. Tokiu būdu jomis siekiama į Sąjungos politiką integruoti aukšto lygio aplinkos apsaugos ir aplinkos kokybės gerinimo aspektą pagal tvaraus vystymosi principą, kaip nustatyta Chartijos 37 straipsnyje, ir konkrečiai suformuluojamas įpareigojimas saugoti Chartijos 2 ir 3 straipsniuose nustatytas teisę į gyvybę ir teisę į asmens neliečiamybę. Direktyva taip pat prisidedama prie Chartijos 47 straipsnyje nustatytos teisės į veiksmingą teisinę gynybą teisme užtikrinimo, kiek tai susiję su žmonių sveikatos apsauga;

(40)

šioje direktyvoje paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, kurie pirmiausia yra pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Kai dėl šios direktyvos 13, 19, 20 ir 21 straipsnių pažeidimo padaroma žala žmonių sveikatai ir gerovei , valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nuo tokių pažeidimų nukentėję asmenys iš atitinkamos kompetentingos institucijos galėtų reikalauti žalos atlyginimo ir jo sulaukti. Remiantis SESV 191 straipsnio 1 dalimi, šia direktyva siekiama išvengti žalingo oro taršos poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užkirsti jam kelią ir jį sumažinti. Tokiu būdu ja siekiama į Sąjungos politiką integruoti aukšto lygio aplinkos apsaugos ir aplinkos kokybės gerinimo aspektą pagal tvaraus vystymosi principą, kaip nustatyta Chartijos 37 straipsnyje, ir konkrečiai suformuluojamas įpareigojimas saugoti Chartijos 2 , 3, 7 ir 35 straipsniuose nustatytas teisę į gyvybę ir teisę į asmens neliečiamybę , teisę į privatų gyvenimą ir teisę į sveikatos priežiūrą . Direktyva taip pat prisidedama prie Chartijos 47 straipsnyje nustatytos teisės į veiksmingą teisinę gynybą teisme užtikrinimo, kiek tai susiję su žmonių sveikatos apsauga . Be to, ja pripažįstama ir saugoma žmogaus teisė į švarią, sveiką ir tvarią aplinką, kurią 2022 m. liepos 28 d. rezoliucijoje 76/300 pripažino Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja;

(40a)

nuginčijamosios prezumpcijos yra bendras mechanizmas ieškovo įrodinėjimo sunkumams palengvinti, kartu išsaugant atsakovo teises. Nuginčijamosios prezumpcijos taikomos tik tuo atveju, jei tenkinamos tam tikros sąlygos. Siekiant išlaikyti teisingą rizikos paskirstymą ir išvengti įrodinėjimo pareigos perkėlimo, turėtų būti reikalaujama, kad ieškovas pateiktų pakankamai svarbius įrodymus, įskaitant mokslinius duomenis, kuriais remiantis galima daryti prielaidą, kad dėl pažeidimo padaryta žala arba juo prie jos prisidėta. Atsižvelgiant į įrodinėjimo sunkumus, su kuriais susiduria nukentėję asmenys, ypač sudėtingais atvejais, toks nuginčijamosios prezumpcijos mechanizmas padės užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp asmenų, patyrusių žalą žmonių sveikatai, pramonės ir, kai aktualu, valdžios institucijų. Atitinkamus mokslinius duomenis taip pat turėtų būti galima naudoti kaip įrodymus pagal nacionalinę teisę. Kai tokių atitinkamų mokslinių duomenų nėra, turėtų būti įmanoma naudoti kitus įrodymus ieškiniui pagrįsti pagal nacionalinę teisę. Kadangi oro kokybės standartai nustatomi remiantis mokslinėmis žiniomis apie žalingą oro taršos poveikį žmonių sveikatai, tais atvejais, kai viršijamos ribinės vertės, oro tarša tampa galimai žalinga ją patiriančių asmenų sveikatai ir gerovei  (1a) .

3.

priemonės, skirtos ilgalaikėms aplinkos oro kokybės tendencijoms ir Sąjungos bei nacionalinių priemonių poveikiui aplinkos oro kokybei stebėti;

3.

priemonės, skirtos ilgalaikėms aplinkos oro kokybės tendencijoms ir Sąjungos bei nacionalinių priemonių poveikiui aplinkos oro kokybei stebėti , ir bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis nustatytos aplinkos oro kokybės priemonės ;

4.

priemonės, kuriomis užtikrinama, kad su informacija apie aplinkos oro kokybę galėtų susipažinti visuomenė;

4.

priemonės, kuriomis užtikrinama, kad informacija apie aplinkos oro kokybę būtų suderinta visoje Sąjungoje ir su ja galėtų susipažinti visuomenė;

6.

priemonės, kuriomis skatinamas glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas siekiant sumažinti oro taršą.

6.

priemonės, kuriomis skatinamas glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas , regioninių ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimas valstybių narių viduje ir tarp jų, taip pat bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, kurios turi bendrą sieną su Sąjunga, siekiant sumažinti oro taršą.

(a)

naujausią PSO ir kitų susijusių organizacijų pateiktą mokslinę informaciją;

a)

naujausią atitinkamų Sąjungos įstaigų, PSO ir kitų susijusių mokslinių organizacijų pateiktą mokslinę informaciją;

b)

poveikį oro kokybei ir jos vertinimui darančią technologinę plėtrą;

b)

poveikį oro kokybei ir jos vertinimui darančius elgsenos pokyčius, fiskalinę politiką ir technologinę plėtrą;

c)

su oro kokybe susijusią padėtį ir jos poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai valstybėse narėse;

c)

oro kokybę ir su ja susijusį poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai valstybėse narėse

ca)

su oro tarša susijusias tiesiogines ir netiesiogines sveikatos priežiūros išlaidas bei sąnaudų ir naudos analizę;

da)

pažangą, padarytą įgyvendinant kitus atitinkamus Sąjungos teisės aktus, visų pirma klimato, transporto ir energetikos srityse;

db)

pavienių valstybių narių laikantis SESV 193 straipsnio nustatytus griežtesnius oro kokybės standartus.

1a)

21)

23)

foninės miesto vietovės – vietos miesto teritorijose, kur teršalų lygiai atspindi tipinį poveikį miesto gyventojams;

23)

foninės miesto vietovės – vietos miesto teritorijose, kur teršalų lygiai atspindi tipinį poveikį miesto gyventojams , įskaitant jautrius miesto gyventojus ir pažeidžiamas grupes ;

24)

foninės kaimo vietovės – vietos netankiai apgyvendintose kaimo teritorijose, kur taršos lygiai atspindi tipinį poveikį kaimo gyventojams;

24)

foninės kaimo vietovės – vietos netankiai apgyvendintose kaimo teritorijose, kur taršos lygiai atspindi tipinį poveikį kaimo gyventojams , įskaitant jautrius kaimo gyventojus ir pažeidžiamas grupes ;

24a)

26)

ribinė vertė – teršalo lygis,  kuris neturi būti viršytas ir yra nustatomas remiantis mokslo žiniomis, siekiant išvengti žalingo poveikio žmonių sveikatai arba aplinkai, užkirsti jam kelią arba jį sumažinti;

26)

ribinė vertė – teršalo lygis, nustatomas remiantis mokslo žiniomis, siekiant išvengti žalingo poveikio žmonių sveikatai arba aplinkai, užkirsti jam kelią arba jį sumažinti ; jis turi būti pasiektas per tam tikrą laikotarpį ir, kai pasiekiamas, neturi būti viršijamas ;

28)

vidutinio poveikio rodiklis – vidutinis teršalo lygis, kuris nustatomas pagal matavimus viso NUTS 1 lygio teritorinio vieneto, apibūdinto Reglamente (EB) Nr. 1059/2003, foninėse miesto vietovėse arba, jei tame teritoriniame vienete nėra miesto teritorijos, foninėse kaimo vietovėse, kuris atspindi taršos poveikį gyventojams ir kuriuo remiantis tikrinama, ar įvykdytas tam teritoriniam vienetui nustatytas vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimas ir vidutinės poveikio koncentracijos tikslas;

28)

vidutinio poveikio rodiklis – vidutinis teršalo lygis, kuris nustatomas pagal matavimus viso NUTS 2 lygio teritorinio vieneto, apibūdinto Reglamente (EB) Nr. 1059/2003, foninėse miesto vietovėse arba, jei tame teritoriniame vienete nėra miesto teritorijos, foninėse kaimo vietovėse, kuris atspindi taršos poveikį gyventojams ir kuriuo remiantis tikrinama, ar įvykdytas tam teritoriniam vienetui nustatytas vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimas ir vidutinės poveikio koncentracijos tikslas;

29)

vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimas – ataskaitiniams metams nustatyto vidutinio poveikio rodikliu išreikšto vidutinio poveikio NUTS 1 lygio teritorinio vieneto, apibūdinto Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 (57), gyventojams procentinis sumažinimas siekiant sumažinti žalingą poveikį žmonių sveikatai, kuris turi būti pasiektas per nustatytą laikotarpį;

29)

vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimas – ataskaitiniams metams nustatyto vidutinio poveikio rodikliu išreikšto vidutinio poveikio NUTS 2 lygio teritorinio vieneto, apibūdinto Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 (57), gyventojams procentinis sumažinimas siekiant sumažinti žalingą poveikį žmonių sveikatai, kuris turi būti pasiektas per nustatytą laikotarpį ir, kai pasiekiamas, neturi būti viršijamas ;

30)

vidutinės poveikio koncentracijos tikslas – vidutinio poveikio rodiklio lygis, kuris turi būti pasiektas siekiant sumažinti žalingą poveikį žmonių sveikatai;

30)

vidutinės poveikio koncentracijos tikslas – vidutinio poveikio rodiklio lygis, kuris nustatytas siekiant sumažinti žalingą poveikį žmonių sveikatai , turi būti pasiektas per nustatytą laikotarpį ir, kai pasiekiamas, neturi būti viršijamas ;

35)

tarša iš gamtinių šaltinių – teršalų išmetimas ne dėl tiesioginės ar netiesioginės žmonių veiklos, o dėl, be kita ko, gamtinių reiškinių, pavyzdžiui, ugnikalnių išsiveržimų, seisminio aktyvumo, geoterminių procesų, gamtos gaisrų, audrų, jūros purslų arba atmosferinės resuspensijos ar natūralių dalelių pernešimo iš sauso klimato regionų;

35)

tarša iš gamtinių šaltinių – teršalų išmetimas ne dėl tiesioginės ar netiesioginės žmonių veiklos, o dėl, be kita ko, gamtinių reiškinių, pavyzdžiui, ugnikalnių išsiveržimų, seisminio aktyvumo, geoterminių procesų, gamtos gaisrų, audrų, jūros purslų arba atmosferinės resuspensijos ar natūralių dalelių pernešimo iš sauso klimato regionų , kuriai valstybė narė nebūtų galėjusi užkirsti kelio arba kurios poveikio nebūtų galėjusi sumažinti politikos veiksmais ;

35a)

36)

oro kokybės planai – planai, kuriuose išdėstomos priemonės, skirtos užtikrinti, kad būtų laikomasi ribinių verčių ir ozono siektinų verčių ir vykdomi vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimai;

36)

oro kokybės planai – planai, kuriuose išdėstomos priemonės, skirtos užtikrinti, kad būtų laikomasi ribinių verčių ir ozono siektinų verčių ir vykdomi vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimai , kai tos vertės viršijamos ;

38)

suinteresuotoji visuomenė – visuomenė, kuriai turi arba gali turėti įtakos oro kokybės standartų viršijimas arba kuriai rūpi su šioje direktyvoje nustatytų įpareigojimų įgyvendinimu susijusių sprendimų priėmimo procedūros, įskaitant žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą propaguojančias ir nacionalinės teisės reikalavimus atitinkančias nevyriausybines organizacijas;

38)

suinteresuotoji visuomenė – visuomenė, kuriai turi arba gali turėti įtakos oro kokybės standartų viršijimas arba kuriai rūpi su šioje direktyvoje nustatytų įpareigojimų įgyvendinimu susijusių sprendimų priėmimo procedūros, įskaitant žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą propaguojančias nevyriausybines organizacijas;

39)

jautrūs gyventojai ir pažeidžiamos grupės – gyventojų grupės, kurios dėl didesnio jautrumo , dėl to, kad jų narių sveikatai poveikį daro mažesnė koncentracija , arba dėl mažesnių galimybių apsisaugoti yra pažeidžiamesnės oro taršos poveikio nei kiti gyventojai.

39)

jautrūs gyventojai ir pažeidžiamos grupės – gyventojų grupės, kurios dėl specifinių savybių , dėl kurių poveikio pasekmės sveikatai yra didesnės arba dėl didesnio jautrumo , dėl mažesnės poveikio sveikatai ribos arba dėl mažesnių galimybių apsisaugoti yra nuolat arba laikinai jautresnės arba pažeidžiamesnės oro taršos poveikiui nei kiti gyventojai.

b)

matavimo sistemų (metodų, įrangos, tinklų ir laboratorijų) patvirtinimą;

b)

matavimo sistemų ( vietų, metodų, įrangos, tinklų ir laboratorijų) patvirtinimą ir tinkamo stebėsenos tinklo veikimo bei techninės priežiūros užtikrinimą ;

c)

matavimų tikslumo užtikrinimą;

c)

matavimų tikslumo ir matavimo duomenų perdavimo bei dalijimosi jais užtikrinimą , įskaitant jų atitiktį V priede nustatytiems duomenų kokybės tikslams ;

d)

modeliavimo taikomųjų programų tikslumo užtikrinimą;

d)

oro kokybės modeliavimo taikomųjų programų tikslumo užtikrinimą;

g)

bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis ir Komisija;

g)

bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis , trečiosiomis šalimis ir Komisija;

h)

oro kokybės planų nustatymą;

h)

oro kokybės planų ir oro kokybės veiksmų gairių nustatymą;

ia)

kas valandą atnaujinamo oro kokybės indekso ir kitos aktualios viešosios informacijos teikimą ir tvarkymą.

c)

orientacinių matavimų skaičius yra toks pat kaip ir fiksuotųjų matavimų, kuriuos jie pakeičia, skaičius ir orientaciniai matavimai trunka ne trumpiau kaip 2 mėnesius per kalendorinius metus;

c)

orientacinių matavimų skaičius yra toks pat kaip ir fiksuotųjų matavimų, kuriuos jie pakeičia, skaičius ir orientaciniai matavimai trunka ne trumpiau kaip 2 mėnesius , tolygiai paskirstytus per kalendorinius metus;

a)

fiksuotuosius kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5 ), azoto dioksido (NO2), ozono (O3), juodosios anglies (BC), amoniako (NH3) ir ultrasmulkiųjų dalelių (UFP) koncentracijos matavimus;

a)

fiksuotuosius kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5 ), azoto dioksido (NO2), sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO), ozono (O3), juodosios anglies (BC), amoniako (NH 3 ) ir ultrasmulkiųjų dalelių (UFP) koncentracijos matavimus;

b)

fiksuotuosius arba orientacinius smulkių kietųjų dalelių (KD2,5 ) matavimus, kad būtų teikiama bent informacija apie jų bendrą masės koncentraciją ir jų cheminių sudedamųjų medžiagų koncentraciją metinio vidurkio pagrindu, remiantis VII priedo 1 skirsniu;

b)

fiksuotuosius smulkių kietųjų dalelių (KD2,5 ) matavimus, kad būtų teikiama bent informacija apie jų bendrą masės koncentraciją ir jų cheminių sudedamųjų medžiagų koncentraciją metinio vidurkio pagrindu, remiantis VII priedo 1 skirsniu;

c)

fiksuotuosius arba orientacinius arseno, kadmio, nikelio, suminio dujinio gyvsidabrio, benzo(a)pireno ir kitų 8 straipsnio 6 dalyje nurodytų policiklinių aromatinių angliavandenilių matavimus, taip pat fiksuotuosius arba orientacinius arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio, benzo(a)pireno ir kitų 8 straipsnio 6 dalyje nurodytų policiklinių aromatinių angliavandenilių bendro iškritų kiekio matavimus, nepriklausomai nuo koncentracijos lygių.

c)

fiksuotuosius arseno, kadmio, nikelio, suminio dujinio gyvsidabrio, benzo(a)pireno ir kitų 8 straipsnio 6 dalyje nurodytų policiklinių aromatinių angliavandenilių matavimus, taip pat fiksuotuosius arba orientacinius arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio , švino, benzeno , benzo(a)pireno ir kitų 8 straipsnio 6 dalyje nurodytų policiklinių aromatinių angliavandenilių bendro iškritų kiekio matavimus, nepriklausomai nuo koncentracijos lygių.

b)

NUTS 1 lygio teritorinius vienetus, kuriuose teršalo lygis, nustatytas pagal vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimus, buvo viršytas dėl gamtinių šaltinių.

b)

NUTS 2 lygio teritorinius vienetus, kuriuose teršalo lygis, nustatytas pagal vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimus, buvo viršytas dėl gamtinių šaltinių.

a)

informacija apie koncentracijas ir šaltinius;

b)

įrodymus, iš kurių matyti, kad viršijimą lėmė teršalai iš gamtinių šaltinių ir atitinkama valstybė narė negalėjo jo numatyti, užkirsti jam kelio ar jį sušvelninti, įskaitant, kai tinkama, įrodymus, kuriais įrodomas klimato kaitos sukeltų ekosistemų trikdžių, lemiančių tokį viršijimą, poveikis;

c)

informacija apie atitinkamų nacionalinės prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos, priimtos pagal Reglamento (ES) 2021/1119 5 straipsnio 4 dalį, priemonių įgyvendinimą.

-a)

a)

pagal 19 straipsnio 4 dalį parengiamas  19 straipsnio 5–7 dalyse nurodytus reikalavimus atitinkantis oro kokybės planas , skirtas zonai, kuriai nustatytas terminas atidedamas;

a)

pagal 19 straipsnio -1 dalį parengiamos  19 straipsnio 5–7 dalyse nurodytus reikalavimus atitinkančios oro kokybės veiksmų gairės , skirtos zonai, kuriai nustatytas terminas atidedamas;

b)

a punkte nurodytas oro kokybės planas papildomas VIII priedo B punkte nurodyta informacija, susijusia su atitinkamais teršalais, ir jame išdėstoma, kaip ribinių verčių viršijimo trukmė bus kiek įmanoma trumpinama;

b)

a punkte nurodytos oro kokybės veiksmų gairės papildomos VIII priedo B punkte nurodyta informacija, susijusia su atitinkamais teršalais, taip pat metinėmis išmetamų teršalų ir koncentracijos atitinkamoje zonoje raidos prognozės, apimančios laikotarpį iki įgyvendinimo datos, ir jose išdėstoma, kaip ribinės vertės bus pasiektos iki atidėto atitikties termino pabaigos ir kaip ribinių verčių viršijimo trukmė bus kiek įmanoma trumpinama;

c)

a punkte nurodytame oro kokybės plane išdėstoma, kaip visuomenė, visų pirma jautrūs gyventojai ir pažeidžiamos grupės, bus informuojami apie termino atidėjimo pasekmes žmonių sveikatai ir aplinkai;

c)

a punkte nurodytose oro kokybės veiksmų gairėse išdėstoma, kaip visuomenė, visų pirma jautrūs gyventojai ir pažeidžiamos grupės, bus rišliai ir lengvai suvokiamu būdu informuojami apie termino atidėjimo pasekmes žmonių sveikatai ir aplinkai;

d)

a punkte nurodytame oro kokybės plane išdėstoma, kaip, siekiant paspartinti oro kokybės gerinimą zonoje, kuriai nustatytas terminas atidedamas, bus telkiamas papildomas finansavimas, be kita ko, pagal atitinkamas nacionalines ir Sąjungos finansavimo programas.

d)

a punkte nurodytose oro kokybės veiksmų gairėse išdėstoma, kaip, siekiant paspartinti oro kokybės gerinimą zonoje, kuriai nustatytas terminas atidedamas, bus telkiamas papildomas finansavimas , kai toks finansavimas numatytas , be kita ko, pagal atitinkamas nacionalines ir Sąjungos finansavimo programas.

ba)

VIII priedo B punkto 1 papunktyje nurodyta informacija, visų pirma į Nacionalinę oro taršos kontrolės programą įtrauktos priemonės;

c)

prireikus informacija apie VIII priedo B punkto 2 papunktyje išvardytas taršos mažinimo priemones.

c)

informacija apie VIII priedo B punkto 2 papunktyje išvardytas taršos mažinimo priemones.

a)

informacija apie naudotus metodus siekiant įvertinti numatomą oro kokybės plano ar oro kokybės veiksmų gairių poveikį pagal VIII priedo Ba punktą, ir aiškinamaisiais dokumentais bei informacija, naudota rengiant oro kokybės plano projektą ar oro kokybės veiksmų gairių projektą;

b)

netechninio pobūdžio šioje pastraipoje nurodytos informacijos santrauka.

a)

oro kokybę pagal IX priedo 1 ir 3 punktų reikalavimus;

a)

oro kokybę pagal IX priedo reikalavimus;

aa)

bet kokį pastebėtą duomenų iš mėginių ėmimo vietų, visų pirma susijusių su IX priedo 1 punkto a ir b papunkčiuose nurodytais duomenimis, trūkumą;

c)

19 straipsnyje nurodytus oro kokybės planus;

c)

19 straipsnyje nurodytus oro kokybės planus ir oro kokybės veiksmų gaires ;

d)

20 straipsnyje nurodytus trumpojo laikotarpio veiksmų planus;

d)

pagal 20 straipsnį parengtus trumpojo laikotarpio veiksmų planus;

da)

oro taršos šaltinių ir oro kokybei kenkiančių oro teršalų atitinkamoje valstybėje narėje apžvalga;

db)

Komisijai pateikiamus dokumentus, susijusius su 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų gamtinių šaltinių sukeltu viršijimu;

dc)

IV priedo D punkte nurodyti vietos parinkimo dokumentai;

e)

ribinių verčių ar ozono siektinų verčių viršijimo, vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimų neįvykdymo ir informavimo bei pavojaus slenksčių peržengimo poveikį poveikio vertinimo santraukoje; poveikio vertinimo santraukoje tam tikrais atvejais pateikiama išsamesnės informacijos ir vertinimų, susijusių su miškų apsauga, bei informacijos apie teršalus, kuriems taikomas 10 straipsnis ir VII priedas.

e)

ribinių verčių ar ozono siektinų verčių viršijimo, vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimų ir vidutinės poveikio koncentracijos tikslų neįvykdymo ir informavimo bei pavojaus slenksčių peržengimo poveikį poveikio vertinimo santraukoje; poveikio vertinimo santraukoje tam tikrais atvejais pateikiama išsamesnės informacijos ir vertinimų, susijusių su miškų apsauga, bei informacijos apie teršalus, kuriems taikomas 10 straipsnis ir VII priedas.

a)

tais metais padaryti pagal 6straipsnį nustatytų zonų arba NUTS 1 lygio teritorinių vienetų sąrašo ir ribų pakeitimai;

a)

tais metais padaryti pagal 6straipsnį nustatytų zonų arba NUTS 2 lygio teritorinių vienetų sąrašo ir ribų pakeitimai;

b)

zonų bei NUTS 1 lygio teritorinių vienetų ir įvertintų teršalų lygių sąrašas. Zonų, kuriose vieno ar kelių teršalų lygiai yra didesni už ribines vertes arba kritinius teršalų lygius, taip pat NUTS 1 lygio teritorinių vienetų, kuriuose vieno ar daugiau teršalų lygiai yra didesni nei siektinos vertės arba su vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimais susiję vidutinio poveikio rodikliai, atveju nurodoma:

b)

zonų bei NUTS 2 lygio teritorinių vienetų ir įvertintų teršalų lygių sąrašas. Zonų, kuriose vieno ar kelių teršalų lygiai yra didesni už ribines vertes arba kritinius teršalų lygius, taip pat NUTS 2 lygio teritorinių vienetų, kuriuose vieno ar daugiau teršalų lygiai yra didesni nei siektinos vertės, su vidutinio poveikio mažinimo įpareigojimais ar vidutinės poveikio koncentracijos tikslais susiję vidutinio poveikio rodikliai, atveju nurodoma:

aa)

realią arba apskaičiuotą ekonominę naudą, gautą dėl pažeidimo;

c)

gyventojų dalį, įskaitant jautrius gyventojus ir pažeidžiamas grupes, arba aplinką, kuriems pažeidimas padarė poveikį, atsižvelgiant į tikslą pasiekti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį;

c)

gyventojų dalį, įskaitant jautrius gyventojus ir pažeidžiamas grupes, arba aplinką, kuriems pažeidimas padarė poveikį, ir padarytą žalą, atsižvelgiant į tikslą pasiekti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį;

d)

tai, ar pažeidimas kartotinis, ar pavienis.

d)

tai, ar pažeidimas kartotinis, ar pavienis , įskaitant bet kokį ankstesnį įspėjimą, administracinės ar baudžiamosios sankcijos taikymą .

A

Teršalų, išskyrus ozoną, pavojaus slenksčiai

A

Pavojaus slenksčiai