P9_TA(2023)0306

Europos mokyklų sistema: dabartinė padėtis, iššūkiai ir perspektyvos

2023 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europos mokyklų sistema: dabartinė padėtis, iššūkiai ir perspektyvos“ (2022/2149(INI))

(C/2024/1757)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Konvenciją, apibrėžiančią Europos mokyklų statutą (1),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 9 d. Kultūros ir švietimo komiteto užsakymu atliktą tyrimą „Europos mokyklų sistema: dabartinė padėtis, iššūkiai ir perspektyvos“ (2),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio mėn. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ataskaitą „Mokyklų PISA tyrimai: Europos mokyklos tarptautiniame kontekste 2022 m.“,

—	atsižvelgdamas į Europos specialiųjų poreikių ir įtraukaus švietimo agentūros 2022 m. galutinę ataskaitą „Europos mokyklų veiksmų plano dėl pedagoginės pagalbos ir įtraukaus švietimo įgyvendinimo išorės vertinimas“,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 25 d. Europos Audito Rūmų ataskaitą „Ataskaita dėl Europos mokyklų 2021 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų“,

—	atsižvelgdamas į Tarpinstitucinę deklaraciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl Europos mokyklų sistemos (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją „Europos mokslinių tyrimų erdvė. bendras holistinis požiūris“ (5),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Europos švietimo erdvės sukūrimas iki 2025 m. Mikrokredencialai, individualiosios mokymosi sąskaitos ir mokymasis siekiant tvarios aplinkos“ (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl skaitmeninio švietimo politikos formavimo (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamąsias pastabas (8),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A9-0205/2023),

kadangi Europos mokyklų sistema (angl. ESS) yra unikali sistema, nuo savo sukūrimo XX a. šeštajame dešimtmetyje pademonstravusi savo stipriąsias puses ir privalumus, kaip rodo, pavyzdžiui, Europos bakalaureato pripažinimas visose valstybėse narėse ir nuolatinis akredituotų Europos mokyklų skaičiaus augimas; kadangi kiekvienas ES pilietis turėtų turėti galimybę pasinaudoti tokiu švietimu;

B.	kadangi visiems turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti tokio tipo švietimu, kurį suteikia ESS, ir kiekvienai Europos Sąjungos mokyklų sistemai turi būti suteikta galimybė pasinaudoti ESS pedagogine kompetencija;

kadangi ESS, kurioje valstybių narių švietimo sistemos per paralelias kalbų sekcijas derinamos su stipriu europiniu aspektu, priklausymo jausmu ir kultūrine tapatybe, daugiakalbiu švietimu ir orientavimusi į tiksliuosius mokslus, technologijas, inžineriją, meną ir matematiką, taip pat pedagogines inovacijas, galima laikyti švietimo reformos laboratorija, be kita ko, galinčia pasitarnauti kuriant Europos švietimo erdvę (EEE);

kadangi ESS turėtų būti visiškai suderinta su Europos Sąjungos siūloma švietimo politika; kadangi pagrindinis ESS tikslas yra palengvinti judumą ir perėjimą į visas nacionalines švietimo sistemas ir iš jų ir valstybės narės privalo užtikrinti sąžiningą ir vienodą ESS mokymosi rezultatų perkėlimą į nacionalinę teisę;

E.	kadangi ESS valdymo struktūra pranaši tuo, kad išlaiko tiesioginį ryšį su valstybėmis narėmis, tačiau ją reikia reformuoti, nes ji turi aiškių trūkumų sprendimų priėmimo, pokyčių valdymo ir struktūrinių geriausios praktikos mainų su nacionalinėmis mokyklomis srityje;

F.	kadangi Komisijos vaidmuo ESS turi būti išplėstas ir turi būti išplėtotos jos veiksmų formos, nes šiuo metu Komisijos dalyvavimas apsiriboja tik biudžeto klausimais, todėl neapimami ne mažiau svarbūs švietimo, veiklos ir žmogiškųjų išteklių aspektai;

kadangi dabartinė ESS mokytojų įdarbinimo sistema turi rimtų trūkumų, dėl kurių valstybių narių faktiškai komandiruotas personalas neatitinka vietos poreikių ir kyla problemų, susijusių su metiniais įdarbinimo planais, sunkumų rasti kvalifikuotų mokytojų ir darbuotojų, sudaromos mažų garantijų darbo sąlygos vietoje įdarbintiems mokytojams ir kitiems švietimo darbuotojams, taip pat kyla su tęstiniu profesiniu tobulėjimu susijusių problemų; kadangi reikia didinti ESS patrauklumą pedagogų bendruomenei;

kadangi, nors ESS padarė pažangą integruojant specialiųjų poreikių turinčius, neįgalius ar mokymosi skirtumų turinčius mokinius, trūksta psichologinės paramos ir didėja intensyvios pagalbos poreikis; kadangi komunikacija ir tinkami užimtumo paketai yra labai svarbūs siekiant užtikrinti, kad švietimo ir psichologinės pagalbos darbuotojai teiktų kokybišką, poreikiams pritaikytą ir nuolatinę pagalbą mokiniams;

kadangi ESS yra atsakinga už tai, kad būtų vienodai atsižvelgiama į visas ES kalbas, įskaitant mažas kalbas, ir būtų skatinama kalbų ir kultūrų įvairovė, kartu stiprinant europinį mokymosi aspektą; kadangi planai iki 2028 m. pasiekti, kad pradinio ir vidurinio ugdymo cikluose Briuselyje būtų visų kalbų skyriai, yra sveikintini;

J.	kadangi tėvai atlieka labai svarbų vaidmenį mokyklose, be kita ko, organizuodami užklasinę veiklą ir teikdami transporto ir kitas paslaugas, ir jiems atstovauja specialios tėvų asociacijos;

K.	kadangi ES ištekliai sudaro didžiąją ESS biudžeto dalį, todėl Parlamentas turi griežčiau tikrinti ESS valdymą ir valdymą, o ES patvirtinti tikslai ir investavimo prioritetai švietimo srityje turėtų būti geriau atspindėti ESS;

kadangi dėl kai kurių priimančiųjų šalių, kurios yra atsakingos už pastatų mokykloms suteikimą ir priežiūrą, atskaitomybės stokos kilo rimtų problemų, ypač Briuselyje, kur mokyklos perpildytos; kadangi šios problemos turėjo didelį poveikį švietimo standartams, organizaciniams aspektams ir mokinių bei darbuotojų saugai, saugumui ir gerovei;

Dabartinė padėtis ir perspektyvos

pabrėžia, kad reikia kritiškai ir išsamiai įvertinti visus ESS aspektus ir reformuoti sistemą, kad ji būtų parengta ateities iššūkiams, būtų išplėsta jos informavimo veikla ir užtikrinta, kad ji veiktų kaip keitimosi gerąja praktika tarp visų švietimo sistemų modelis;

ragina Europos mokyklų valdytojų tarybą atnaujinti ESS misiją, principus ir tikslus, t. y. parengti naują ESS chartiją, kuri būtų pritaikyta XXI amžiui ir kurioje būtų pateikta nauja sistemos vizija ir realistiški tikslai, kurių pagrindu ji galėtų būti vertinama, remiantis ir vidaus, ir išorės ekspertinėmis žiniomis; ragina pradėti taikyti šią naują ESS chartiją ne vėliau kaip 2024 m. pabaigoje;

ragina Komisiją įvertinti ESS vaidmenį kuriant Europos švietimo erdvę, be kita ko, atsižvelgiant į kalbų mokymąsi ir stiprų europinį mokymosi aspektą, taip pat į automatinį abipusį diplomų pripažinimą visoje ES, remiantis įtvirtintu Europos bakalaureato modeliu;

ragina Komisiją atlikti labiau integruotą ir aktyvesnį vaidmenį, ypač susiejant ESS ir Europos švietimo erdvę; aiškiai reiškia savo pageidavimą, kad Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinis direktoratas aktyviai dalyvautų Komisijos veikloje, susijusioje su ESS;

ragina didinti atskaitomybę ir skaidrumą, griežtinti parlamentinę priežiūrą ir kontrolę, taip pat gerinti komunikaciją siekiant padidinti ESS ir Europos bakalaureato matomumą ir supratimą visais lygmenimis;

primena valstybėms narėms pagal Konvenciją, apibrėžiančią Europos mokyklų statutą, nustatytą pareigą suteikti ir išlaikyti nediskriminacinę teisę stoti į universitetus ir užtikrinti, kad visapusiškos švietimo paslaugos ir akademinė pažanga būtų užtikrinti ir savo kalbos skyriaus neturinčių mokinių atveju; ragina Valdytojų tarybą ir valstybes nares užtikrinti sąžiningą ir vienodą ESS ir Europos bakalaureato mokymosi rezultatų perkėlimą į savo lygiavertiškumo lenteles ir atlikti reikiamus nacionalinių konvertavimo sistemų pataisymus, kad būtų visapusiškai laikomasi vienodo požiūrio principo ir užtikrinta, kad visi mokiniai galėtų sėkmingai persikelti į bet kurią valstybę narę;

ragina palaikyti glaudesnius ESS ir vietos, regioninių bei nacionalinių švietimo ekosistemų ryšius, visų pirma keičiantis geriausia praktika ir bendradarbiaujant programų ir veiklos su mokyklomis partnerėmis iš nacionalinių sistemų klausimais;

Valdymas, vadovavimas ir teisiniai klausimai

ragina Komisiją, bendradarbiaujant su Europos mokyklų generalinio sekretoriaus biuru ir Valdytojų taryba, iki 2024 m. pabaigos atlikti išsamią visos ESS ir kiekvienos atskiros mokyklos valdymo ir vadovavimo struktūrų peržiūrą, kuriai vadovautų nepriklausomas vadovas, ir šios peržiūros tikslais išnagrinėti esamas visų lygmenų funkcijas, atsakomybės sritis ir struktūras, siekiant įvertinti funkcijų nepriklausomumą ir galimus interesų konfliktus, ir nustatyti reglamentavimo kliūtis, trukdančias ESS;

primygtinai tvirtina, kad reikia racionalizuoti ir padidinti Valdytojų tarybos sprendimų priėmimo lankstumą, be kita ko, taikant alternatyvią balsavimo sistemą, pagal kurią būtų daugiau konsultuojamasi su suinteresuotaisiais ESS subjektais, kad Valdytojų taryba galėtų geriau reaguoti į mokyklų poreikius; be to, primygtinai ragina teikti tikslią informaciją apie sprendimus ESS viduje;

10.

ragina aiškiai nustatyti atsakomybės sritis, skaidriai priiminėti sprendimus, kas dvejus metus vertinti veiklos rezultatus, parengti visiems vadovybės darbuotojams skirtus mokymo ir tobulėjimo planus, įskaitant struktūruotą įvadinį mokymą centriniu ir mokyklos lygmenimis;

11.

prašo Europos mokyklų generalinio sekretoriaus biuro ir Europos mokyklų valdytojų tarybos trejeto, bendradarbiaujant su visais suinteresuotaisiais ESS subjektais, nuo 2024 m. teikti Parlamentui išsamią bendrą metinę ESS ataskaitą, kad Parlamentas galėtų stebėti reformų ir tikslų pažangą, atkreipti dėmesį į itin svarbius klausimus ir atlikti nuolatinį vaidmenį priežiūros ir pokyčių valdymo srityje;

12.

ragina Europos mokyklų valdytojų tarybą:

a)	paaiškinti ES pirminės ir antrinės teisės aktų taikymą ESS;

b)	įvertinti, kaip mokyklose laikomasi sveikatos, saugos ir saugumo standartų;

c)	užtikrinti, kad vietoje įdarbintų mokytojų sutarčių ir darbo sąlygos visiškai atitiktų ES ir valstybių narių darbo teisės aktus ir principus;

d)	iš dalies pakeisti Europos mokyklų tarnybos nuostatus ir bendrąsias taisykles, siekiant vienareikšmiškai išaiškinti Skundų tarybos kompetenciją nacionalinių teismų atžvilgiu, užtikrinant, kad nebūtų teisinės apsaugos spragų;

e)	įsteigti nepriklausomo ombudsmeno, kuris nagrinėtų skundus dėl netinkamo administravimo ir tarpininkautų konfliktuose, pareigybę; taip pat

f)	parengti visų lygmenų mokyklos vadovybei skirtą gero administracinio elgesio kodeksą;

13.

prašo peržiūrėti Europos Audito Rūmų ir Komisijos vidaus audito tarnybos įgaliojimus teikti metines nuomones ir rekomendacijas įvairiais ESS aspektais ir prašo, kad šios nuomonės ir rekomendacijos būtų pateiktos Parlamentui svarstant bendrą metinę ESS ataskaitą;

Ištekliai, infrastruktūra ir darbuotojai

14.

primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai vykdyti įsipareigojimus ESS atžvilgiu, visų pirma kiek tai susiję su kvalifikuotų mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų komandiravimu ir tinkamos infrastruktūros (tinkamų patalpų, jų priežiūros ir atnaujinimo) užtikrinimu, ir ragina sukurti privalomą tiesioginių finansinių įnašų sistemą siekiant užtikrinti didesnį lankstumą ir saugumą tiek ESS, tiek valstybėms narėms;

15.

ragina – atsižvelgiant į dabartinio susitarimo dėl išlaidų pasidalijimo peržiūrą, kurią planuojama atlikti 2025–2026 mokslo metais, – iki 2025 m. vidurio įsteigti specialią darbo grupę, kurią sudarytų visų ESS biudžeto įnašų mokėtojų atstovai, kurios veikloje dalyvautų atitinkami Europos mokyklų generalinio sekretoriaus biuro, Komisijos ir valstybių narių pedagoginiai ekspertai ir kuriai būtų suteikti įgaliojimai teikti konkrečius pasiūlymus, kaip išspręsti kritines išteklių skyrimo problemas ir parengti išsamų, tinkamą ir tvarų išlaidų pasidalijimo modelį, kuris leistų ESS vykdyti savo misiją pagal naująją ESS chartiją;

16.

ragina priimančiąsias valstybes nares įtraukti ESS infrastruktūrą į visus nacionalinius investicijų į mokyklų infrastruktūrą planus; prašo Komisijos ir valstybių narių bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad ESS galėtų pasinaudoti būsimomis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės išmokomis valstybėms narėms, atsižvelgiant į būsimus nacionalinių planų vertinimus ir visus atitinkamus atnaujinimus, pvz., atnaujinimus, susijusius su „REPowerEU“ skyriais;

17.

ragina Valdytojų tarybą nedelsiant spręsti tebesitęsiančią mokytojų trūkumo problemą ir užtikrinti stabilią ir sąžiningą užimtumo padėtį visiems, išlaikant darbuotojus ir mažinant darbuotojų kaitą, taip išvengiant ir protų nutekėjimo; atsižvelgdamas į tai, ragina skirti papildomų išteklių ir sustiprinti tiek komandiruotiems, tiek vietoje įdarbintiems darbuotojams skirtą užimtumo paketą, užtikrinant konkurencingą darbo užmokestį, vienodesnį ikimokyklinio, pradinio ir vidurinio ugdymo mokytojų darbo užmokestį, aiškumą dėl užimtumo statuso ir stabilumą, tęstinio profesinio tobulėjimo sistemą ir tolesnes karjeros perspektyvas ESS ir už jos ribų;

18.

ragina tiek mokytojams, tiek mokykloms suteikti daugiau savarankiškumo, kad jie galėtų geriau reaguoti į konkrečius poreikius ir situacijas, kartu griežtai užtikrinant, kad šis didesnis savarankiškumas būtų papildytas griežtesniais vertinimo ir atskaitomybės mechanizmais, kad būtų užtikrinti darnieji standartai;

19.

ragina mokyklose įdiegti papildomas viduriniosios grandies vadovų pareigybes, kurias einantys darbuotojai daugiausia dėmesio skirtų aukštos kokybės mokymo metodikoms ir mokymo programoms, ir užtikrinti, kad visos nacionalinio komandiravimo procedūros būtų skaidresnės ir atviresnės;

20.

pripažįsta ir skatina mokyklos bendruomenės, ypač tėvų, darbą mokyklos gyvenime, pvz., vykdant užklasinę veiklą, ir primygtinai tvirtina, kad reikia stebėti mokyklų veiklą siekiant užtikrinti gerą valdymą, tinkamas pedagogines kvalifikacijas, įperkamumą ir įtraukumą; primena, kad pagal Konvenciją tėvams numatytas vaidmuo ESS valdyme, ir prašo, kad šis vaidmuo būtų tinkamai pripažintas;

21.

ragina skubiai atlikti metinę priėmimo į mokyklas politikos ir mokesčių už mokslą peržiūrą, kad būtų užtikrinta vieta visiems pirmos kategorijos mokiniams, išplėsti socialinę ir ekonominę sudėtį atveriant ESS didesniam mokinių kategorijų skaičiui ir išnaudoti visą akredituotų Europos mokyklų potencialą, be kita ko ir tam, kad būtų sprendžiama perpildymo problema; pabrėžia, kad svarbu griežtai įgyvendinti brolių ir seserų taisyklę, ir primygtinai teigia, kad teisiniai mokesčiai neturėtų sutrukdyti tėvams ar teisėtiems globėjams apskųsti Centrinės priėmimo institucijos sprendimų, kuriais pažeidžiamos priėmimo taisyklės;

22.

be to, ragina Valdytojų tarybą parengti plataus užmojo ir reguliariai atnaujinamą ESS judumo planą visais lygmenimis, kad mokyklinis transportas taptų veiksmingesnis, įperkamesnis, prieinamesnis ir ekologiškesnis;

Švietimo ir pedagogikos kokybė

23.

ragina Valdytojų tarybą stiprinti švietimo ir pedagoginius standartus:

sukurti atitinkamą pedagoginę kompetenciją turinčią darbo grupę, kuri vykdytų atviras, skaidrias ir reguliarias konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais ir peržiūrėtų kokybės užtikrinimo metodą, nustatytą vykdant 2009 m. Europos mokyklų reformą; užtikrinti, kad peržiūra būtų baigta iki 2024 m. vidurio, nuo tada būtų periodiškai atnaujinama, kad kartu būtų taikomi aiškūs rodikliai ir kad ji būtų stebima ir vertinama;

nustatyti sustiprintą ir atskaitomybe grindžiamą tikrinimo tvarką, įskaitant Europos mokyklų generalinio sekretoriaus biuro Kokybės užtikrinimo skyrių, kurį sudarytų nuolatiniai ir komandiruoti inspektoriai, konkrečių mokomųjų dalykų patikrinimus ir tolesnius procesus, apimančius akredituotas Europos mokyklas;

c)	stiprinti Europos mokyklų generalinio sekretoriaus biuro Pedagoginės raidos skyriaus ir Jungtinio mokymo komiteto vaidmenį; taip pat

d)	užtikrinti ESS dalyvavimą ES programose ir iniciatyvose, pavyzdžiui, „Erasmus+“ mokytojų akademijose ir kuriant Europos švietimo erdvę;

24.

ragina Valdytojų tarybą ir Europos mokyklų generalinio sekretoriaus biurą iki 2024 m. pabaigos parengti visiems ESS mokytojams ir kitiems švietimo darbuotojams skirtą tęstinio profesinio tobulėjimo strategiją ir įvadinę programą, ir primygtinai ragina laikytis plataus požiūrio į tęstinį profesinį tobulėjimą, be kita ko, mokomųjų dalykų ir metodikos klausimais, siekiant išplėsti karjeros galimybes ir stiprinti kolektyvinį veiksmingumą ir oficialias struktūras, kurios padėtų mokytojams kurti, įgyvendinti ir vertinti geriausią pedagoginę praktiką ir medžiagą ir jomis keistis visose klasėse ir visoje sistemoje;

25.

ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti patyrusių ESS mokytojų potencialu, kad jie taptų nacionalinių sistemų instruktoriais ir mentoriais, prašo Valdytojų tarybos šiuo tikslu nustatyti paskatas ir gaires, ir pabrėžia, kad ESS turėtų atlikti svarbų vaidmenį kuriant Europos mokytojų modulį, kuris būtų įtrauktas į pirminį mokytojų rengimą visoje ES;

26.

primygtinai ragina mokyklas išnaudoti individualiems poreikiams pritaikyto mokymosi potencialą; ragina Valdytojų tarybą stiprinti esamas sistemas ir visoje ESS įgyvendinti nuoseklią, vienodą ir sistemingą įtraukties politiką, kuria būtų užtikrinamas kokybiškas įtraukus švietimas, vengiama atskirties dėl negalios, užtikrinamos tinkamos sąlygos, koreguojamas mokytojų ir mokinių skaičiaus santykis, naudojama lanksti mokymo programa, gerokai padidintas kvalifikuotų švietimo ir psichologinės pagalbos darbuotojų skaičius ir teikiamos orientavimo ir mentorystės paslaugos; primygtinai ragina daryti pažangą siekiant pripažinti specialiųjų poreikių turinčių, neįgalių ar mokymosi skirtumų turinčių mokinių mokymosi rezultatus suteikiant jiems atestatą arba mokslo baigimo pažymėjimą, jei jie nelaiko Europos bakalaureato egzaminų; ragina ESS pradėti taikyti įtraukties indeksą;

27.

prašo Valdytojų tarybos ir Europos mokyklų generalinio sekretoriaus biuro skatinti saugią mokymosi aplinką, kurioje neleidžiamas joks smurtas, ir stiprinti kovą su patyčiomis ir kibernetinėmis patyčiomis ESS plėtojant suderintą visos mokyklos požiūrį, kuris apimtų informuotumo didinimą, mokymą, kovos su patyčiomis realiame gyvenime ir internete gaires, tarpusavio paramos sistemos, kurioje dalyvautų aktyvūs ir gerai parengti mokytojai ir tėvai, skatinimą ir aiškią bei įgyvendinamą sankcijų sistemą visais lygmenimis;

28.

prašo Valdytojų tarybos ir Europos mokyklų generalinio sekretoriaus biuro įvertinti profesinio rengimo ir mokymo modulių įtraukimą į ESS, užmegzti partnerystes su profesinio mokymo įstaigomis ir išnagrinėti galimybę visoje Europos Sąjungoje įsteigti akredituotas Europos profesinio mokymo mokyklas;

29.

primygtinai tvirtina, kad visiems mokiniams tiek pradinio, tiek vidurinio ugdymo cikluose būtina suteikti visapusiškos ir kokybiškos mokymosi patirties, ypač gimtąja kalba, taip pat ir mokiniams, neturintiems savo kalbos skyriaus; prašo Inspektorių valdybos konsultuotis su mokiniais, mokytojais ir tėvais dėl pamokų ir mokomųjų dalykų skaičiaus mažinimo arba skirtingų lygių klasių sujungimo, kai mokinių skaičius nesiekia nustatytos ribos, poveikio;

30.

ragina Inspektorių valdybą periodiškai persvarstyti antrosios ir trečiosios kalbų mokymą remiantis naujausiomis pedagoginėmis gairėmis dėl skaitymo ir rašymo mokymo vykdant ankstyvąjį ugdymą, bendradarbiavimu grindžiamų mokymo metodų ir diferencijuoto mokymosi tinkamumo, siekiant užtikrinti, kad visų amžiaus grupių mokiniai galėtų su džiaugsmu mokytis kalbų;

31.

ragina didinti mokinių ir mokytojų judumą ESS, taip pat į kitas mokyklų sistemas ir iš jų, ir atnaujinti esamas mokymo programas siekiant toliau stiprinti europinį aspektą, pvz., peržiūrėti Europos istorijos programą, įskaitant mažumų vaidmenį, mokyti pilietinio ugdymo kaip atskiro dalyko, įtraukti vadinamąsias Europos valandas į visus švietimo lygmenis, daug dėmesio skirti Europos paveldo ir vertybių svarbai, taip pat plėtoti verslumą ir socialinius emocinius įgūdžius; primygtinai ragina išlaikyti šiuo metu teikiamas religinio ir etinio švietimo paslaugas;

32.

ragina Valdytojų tarybą skatinti aplinkosauginį mokymąsi ir skaitmeninį švietimą ESS, be kita ko, įgyvendinant Europos darnaus vystymosi kompetencijos programą ir Europos skaitmeninės kompetencijos programą, prisispyręs reikalauja gerinti žaliųjų ir skaitmeninių įgūdžių mokymą ir primygtinai ragina ESS dalyvauti tokiose iniciatyvose kaip Europos skaitmeninių įgūdžių sertifikatas, sykiu ir toliau vertinant tradicinius mokymosi metodus, kuriuos taikant naudojamos spausdintos knygos, ir kovojant su skaitmenine atskirtimi;

33.

siūlo kasmet organizuoti šventinį renginį, kuriame būtų galima pasidalyti geriausia pedagogine patirtimi, suvienyti mokyklų, mokytojų ir mokinių žinias ir pristatyti jų darbą bei projektus platesnės sistemos mastu, ir kviesti į juos nacionalinius švietimo atstovus, kad būtų didinamas informuotumas apie ESS;

34.

ragina įsteigti oficialią ESS mokyklas baigusių mokinių bendruomenę ir nustatyti priemones, kuriomis būtų didinamas informuotumas apie ją, taip pat rinkti duomenis apie mokinių pasirinktus išsilavinimo kelius baigus mokyklą, suteikiant Europos mokyklų generalinio sekretoriaus biurui įgaliojimus rinkti anonimizuotą informaciją;

Perspektyvos

35.

prašo, kad ES finansiniai įnašai į ESS būsimuose ES biudžetuose būtų įtraukti kaip atskira biudžeto eilutė siekiant padidinti skaidrumą, užtikrinti strateginį planavimą ir palengvinti parlamentinę kontrolę pagal biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, ir prašo dar labiau įtraukti ESS į Europos švietimo erdvės kūrimą, taip pat užtikrinti, kad jos abi būtų glaudžiai susijusios;

36.

reiškia pageidavimą, kad ESS taptų kokybiško daugiakalbio ir daugiakultūrio švietimo Europoje ir už jos ribų pavyzdžiu, rodančiu kad „susivienijimas įvairovėje“ gali tapti tikrove ir švietimo srityje; prašo visų suinteresuotųjų subjektų dirbti kaip bendrakūriams siekiant šio tikslo, be kita ko, glaudžiau bendradarbiaujant su akredituotomis Europos mokyklomis, kurių įtraukimas ir plėtra yra labai svarbūs visai sistemai; ragina atlikti naują akredituotų Europos mokyklų vertinimą siekiant įvertinti ESS aprėpties plėtros būdus, kad, nustačius lankstesnes mokyklų akreditavimo procedūras ir reikalavimus ir kartu gerinant kokybės užtikrinimą ir tikrinimą, būtų apimtos visos valstybės narės;

37.

išreiškia norą, kad Europos Parlamentui būtų atstovaujama Valdytojų taryboje, ir ragina nepriklausomą išorės ekspertų instituciją išnagrinėti ir pasiūlyti alternatyvius valdymo modelius, įskaitant Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, peržiūrą ir galimybę pakeisti tarpvyriausybinį mokyklų teisinį statusą viršvalstybiniu Europos modeliu;

o o

38.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 212, 1994 8 17, p. 3.

(2) Tyrimas „Europos mokyklų sistema: dabartinė padėtis, iššūkiai ir perspektyvos“, Europos Parlamento Europos Sąjungos vidaus politikos generalinio direktorato Struktūrinės ir sanglaudos politikos (B) teminis skyrius, 2022 m. birželio 9 d.

(3) OL C 428, 2017 12 13, p. 10.

(4) OL C 56 E, 2013 2 26, p. 14.

(5) OL C 205, 2022 5 20, p. 17.

(6) OL C 479, 2022 12 16, p. 65.

(7) OL C 494, 2021 12 8, p. 2.

(8) OL C 101, 2018 3 16, p. 138.