|
oficialusis leidinys |
LT Seriju C |
|
C/2024/890 |
2024 2 6 |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl teikiant transporto paslaugas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos
(COM(2023) 441 final – 2023/0266 (COD))
(C/2024/890)
|
Pranešėjas |
Angelo PAGLIARA |
|
Prašymas pateikti nuomonę |
Europos Sąjungos Taryba, 2023 9 27 Europos Parlamentas, 2023 10 19 |
|
Teisinis pagrindas |
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnis, 100 straipsnio 2 dalis ir 304 straipsnis |
|
Atsakingas skyrius |
Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius |
|
Priimta skyriuje |
2023 10 6 |
|
Priimta plenarinėje sesijoje |
2023 10 25 |
|
Plenarinė sesija Nr. |
582 |
|
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė) |
153 / 1 / 3 |
1. Išvados ir rekomendacijos
|
1.1. |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pritaria iniciatyvai sukurti suderintą Europos sistemą, skirtą teikiant transporto paslaugas išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekiui matuoti, ir pripažįsta, kad reikia turėti aiškios ir patikimos informacijos, kad vartotojai galėtų priimti tvarius su transportu susijusius sprendimus. |
|
1.2. |
EESRK atkreipia dėmesį į dabartinį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio apskaičiavimo metodų susiskaidymą, dėl kurio atsiranda skaičiavimų skirtumų ir neįmanoma jų palyginti. Dėl esamų skirtingų skaičiavimo metodikų gali sumažėti išmetamų ŠESD kiekio palyginamumas ir būti pateikiama netiksli informacija, o tai gali daryti neigiamą poveikį bendrosios rinkos veikimui ir sąžiningai konkurencijai. |
|
1.3. |
EESRK mano, kad teikiant patikimus duomenis apie išmetamą teršalų kiekį bus skatinamas tvarumas ir elgsenos pokyčiai, susiję su sprendimais rinktis darniojo transporto galimybes. |
|
1.4. |
EESRK mano, kad sukūrus bendrą reguliavimo sistemą bus skatinamas skaidrumas. |
|
1.5. |
EESRK ragina parengti transporto sektoriaus strategiją, kuria būtų užtikrinta teisinga pertvarka, sprendžiant socialinius klausimus, apsaugant darbuotojus ir užtikrinant prieinamas bei įperkamas transporto paslaugas. EESRK mano, kad, priimant konkrečias vartotojų ir darbuotojų apsaugos priemones, siūloma iniciatyva galėtų būti skatinama naudotis darniuoju transportu. |
|
1.6. |
EESRK ragina Europos Komisiją imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išsaugotos įperkamos viešosios paslaugos ir užtikrinti, kad šios priemonės būtų veiksmingos visais požiūriais. |
2. Bendrosios pastabos
|
2.1. |
Siekiant Europos klimato srities tikslų, transporto sektorius atlieka labai svarbų vaidmenį. 2021 m., po COVID-19 krizės, Europos aplinkos agentūra (EAA) pranešė, kad transporto sektoriuje išmetamų teršalų kiekis padidėjo 7,7 %. Iš apytikslių skaičiavimų matyti, kad ateinančiais metais išmetamų teršalų kiekis toliau didės. |
|
2.2. |
Itin daug dėmesio reikėtų skirti iššūkiams, susijusiems su transporto poveikiu aplinkai, kuris vis dar didėja, daugiausia dėl augančio krovinių ir keleivių srauto Europos tinkle. |
|
2.3. |
Šiuo metu nėra visuotinai priimtos teikiant transporto paslaugas išmetamo ŠESD kiekio apskaitos sistemos. Siekdami kiekybiškai įvertinti išmetamą teršalų kiekį, vežėjai gali rinktis iš įvairių standartų, metodikų ir skaičiavimo priemonių, taip pat iš kelių išmetamųjų teršalų numatytųjų verčių duomenų bazių ir duomenų rinkinių. |
|
2.4. |
Komisija savo pasiūlyme pažymi, kad dėl tokio susiskaidymo rezultatai dažnai labai skiriasi, todėl sudėtinga palyginti duomenis apie išmetamų ŠESD kiekį rinkoje ir teikiama netiksli bei klaidinanti informacija apie tam tikros transporto paslaugos veiksmingumą. |
|
2.5. |
Pramonės sektoriuje apskritai pripažįstama, kad trūksta standartinės sistemos, todėl pramonės sektorius ir nacionalinės Vyriausybės keletą kartų bandė tokią sistemą sukurti. Pavyzdžiui, 2012 m. Europos standartizacijos komitetas (CEN) pristatė standartą EN 16258:2012, kuriuo nustatyta bendra energijos suvartojimo ir išmetamų ŠESD kiekio apskaičiavimo ir deklaravimo teikiant transporto paslaugas metodika.
Vis dėlto nė vienas iš šių mėginimų nepadėjo suderinti išmetamų ŠESD kiekio apskaitos metodų arba ES lygmeniu nuosekliai naudoti ŠESD duomenis. |
|
2.6. |
EESRK pažymi, kad siūlomu reglamentu nenustatomas privalomas reikalavimas teikti išmetamų ŠESD kiekio ataskaitas. Juo nustatoma metodinė sistema, tačiau neįpareigojama šią sistemą naudoti. Vis dėlto bet kuris subjektas, nusprendęs apskaičiuoti teikiant transporto paslaugas išmetamų ŠESD kiekį ir atskleisti tokią informaciją, turės laikytis sistemos „CountEmissions ES“ taisyklių. |
|
2.7. |
Komisijos pasiūlymo tikslas – sukurti bendrą teikiant įvairių rūšių transporto paslaugas išmetamų ŠESD kiekio apskaičiavimo ir kiekybinio jo įvertinimo metodiką, kad būtų galima teisingai tarpusavyje palyginti įvairias transporto paslaugas. Tačiau svarbu pabrėžti, kad, kadangi pasiūlymas, kuris yra itin techninio pobūdžio, gali būti reguliariai pritaikomas atsižvelgiant į techninius pokyčius, visų pirma susijusius su bendra orientacine skaičiavimo metodika ir pradinių duomenų, sertifikavimo ir tikrinimo taisyklėmis. |
|
2.8. |
Europos Komisija siekia daryti įtaką transporto naudotojų sprendimams ir skatinti juos rinktis darnesnio transporto galimybes. Ji siūlo taikyti naujuoju standartu EN ISO 14083:2023 nustatytą metodiką, grindžiamą principu „nuo žaliavos iki ratų“. |
3. Konkrečios pastabos
|
3.1. |
EESRK pažymi, kad „nuo žaliavos iki ratų“ yra metodas, leidžiantis įvertinti energijos šaltinio efektyvumą ir išmetamą teršalų kiekį atsižvelgiant į visą jo gyvavimo ciklą. Šis metodas suteikia išsamesnį energijos suvartojimo ir išmetamo ŠESD kiekio matavimo būdą nei pagal principą „nuo bako iki ratų“, kuriame neatsižvelgiama į išmetamųjų teršalų kiekį, susijusį su energijos nešikliais. |
|
3.2. |
Pagal principą „nuo žaliavos iki ratų“ atliekama analizė yra išsamus energijos vartojimo efektyvumo ir išmetamų teršalų kiekio vertinimo metodas. Joje atsižvelgiama į bendrą energijos suvartojimą ir išmetamų ŠESD kiekį per visą energijos šaltinio gyvavimo ciklą. |
|
3.3. |
EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors siūlomu reglamentu sprendžiami klausimai, susiję su „nuo žaliavos iki ratų“ išmetamų ŠESD kiekiu tiek naudojant transporto priemones, tiek jas aprūpinant energija, transporto sektorius taip pat daro kitokį neigiamą poveikį, pavyzdžiui, išmeta oro teršalus ir skleidžia triukšmą, kuris nepatenka į šio pasiūlymo taikymo sritį. |
|
3.4. |
EESRK pritaria pasirinktam naujajam ISO standartui 14083:2023 (europietiška standarto versija EN ISO 14083:2023), nes jis šiuo metu yra tinkamiausias ir proporcingiausias siekiant tikslo nustatyti bendrą orientacinę metodiką. Taip turėtų būti užtikrinta, kad teikiant transporto paslaugas išmetamų ŠESD kiekis visame transporto sektoriuje būtų apskaičiuojamas standartizuotai, nes šis standartas pripažįstamas visame pasaulyje. |
|
3.5. |
Be to, EESRK mano, kad, nesant bendro požiūrio į pradinius duomenis, net ir taikant tą pačią orientacinę metodiką išmetamų ŠESD kiekio apskaičiavimo rezultatai ir toliau bus nenuoseklūs ir jų nebus įmanoma palyginti. Todėl EESRK pritaria pasiūlymui sukurti centrinę ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių teršalų faktorių duomenų bazę, tinkamai atsižvelgiant į atitinkamas ES reguliavimo iniciatyvas ir kitus patikimus šaltinius, įskaitant peržiūrėtą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą (AIED II), kuri turi būti priimta, ir specialią programos „Europos horizontas“ temą. |
|
3.6. |
EESRK pritaria pasiūlyme pateiktai „įpareigojančio sutikimo dalyvauti“ nuostatai. Siūlomu reglamentu tik nustatoma metodinė sistema, tačiau juo neįpareigojama naudotis šia sistema. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad bet kuris subjektas, nusprendęs apskaičiuoti teikiant transporto paslaugas išmetamų ŠESD kiekį ir atskleisti tokią informaciją, turės laikytis pagal reglamentą nustatytos ES bendros metodikos reikalavimų. |
|
3.7. |
Taip pat turėtų būti nustatytos bendros duomenų apie išmetamųjų teršalų apskaitos rezultatus perdavimo ir jų skaidrumo taisyklės. EESRK mano, kad tai labai svarbu norint teisingai palyginti duomenis apie išmetamų ŠESD kiekį rinkoje ir sudaryti palankesnes sąlygas transporto naudotojams priimti atitinkamus sprendimus. Jis pažymi, kad tai naudinga ir įmonėms, ir energetikos sektoriui.
2020 m. gruodžio 9 d. paskelbtoje Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje minimos paskatos rinktis tvariausias transporto galimybes. Šios paskatos gali būti tiek ekonominės, tiek neekonominės, įskaitant išsamesnės informacijos teikimą naudotojams ir vartotojams bei teikiant transporto paslaugas išmetamų ŠESD kiekio skaidrumo didinimą. |
|
3.8. |
EESRK mano, kad taikant ES bendrą metodiką neturėtų būti užkraunama papildoma biurokratinė našta, kuri prieštarautų siekiamiems tikslams. Tai ypač svarbu mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurios sudaro didžiąją dalį transporto sektoriaus įmonių, taip pat darbuotojams.
EESRK pažymi, kad nacionalinių valdžios institucijų pajėgumai taip pat turės įtakos ES bendros metodikos vykdymo užtikrinimui. Šis aspektas turėtų būti atidžiai išnagrinėtas siekiant užtikrinti veiksmingą siūlomo reglamento įgyvendinimą. |
|
3.9. |
Šiuo požiūriu EESRK ragina parengti transporto sektoriaus strategiją, kuria būtų užtikrinta teisinga ir žalioji pertvarka, sprendžiant socialinius klausimus, apsaugant darbuotojus ir užtikrinant prieinamas bei įperkamas transporto paslaugas. Tai apima ir vartotojų apsaugą nuo melagingos ar klaidinančios informacijos ir ekologiniu manipuliavimu grindžiamos rinkodaros. |
|
3.10. |
Šiuo požiūriu, vykdant veiksmingas informuotumo didinimo kampanijas, reikėtų informuoti vartotojus, kad jie turėtų daugiau žinių apie transporto paslaugų veiksmingumą, duomenų prieinamumą, galimybes keliauti aplinkos požiūriu tvaresniu būdu ir žinotų, kiek šios galimybės kainuoja. |
Briuselis, 2023 m. spalio 25 d.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas
Oliver RÖPKE
ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/890/oj
ISSN 1977-0960 (electronic edition)