Ukraina

1.

COSAC pakartoja Prahoje ir Stokholme vykusiuose susitikimuose padarytus pareiškimus, kuriuose griežtai ir tvirtai smerkiama neišprovokuota, nepateisinama ir neteisėta Rusijos invazija į Ukrainą, jos agresijos karas prieš Ukrainą, taip pat laikina okupacija ir bandymas aneksuoti kai kurias Ukrainos teritorijos dalis, o tai yra akivaizdus Jungtinių Tautų Chartijos pažeidimas.

2.

COSAC pakartoja savo reikalavimą besąlygiškai ir nedelsiant nutraukti neteisėtus Rusijos karinius veiksmus, išvesti visas jos pajėgas ir atitraukti karinę įrangą iš Ukrainos teritorijos, paisant tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų, ir nedelsiant nustoti naudoti jėgą ar bet kokios kitos formos agresiją prieš Ukrainą.

3.

COSAC dar kartą pareiškia, kad tvirtai remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą pagal tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas, taip pat šios šalies prigimtinę teisę į teisėtą gynybą nuo Rusijos agresijos.

4.

COSAC ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares toliau teikti tvirtą politinę, diplomatinę, ekonominę, karinę, techninę ir humanitarinę paramą Ukrainai ir jos gyventojams tiek, kiek reikės, kad būtų nutrauktas Rusijos agresijos karas ir atkurtas Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas. Kalbant apie karinę paramą, ji tikisi toliau teikti karinę pagalbą dvišaliu pagrindu, taip pat pagal Europos taikos priemonę, ir visų pirma paspartinti raketų ir šaudmenų tiekimą pagal vieno milijono artilerijos šaudmenų iniciatyvą ir oro gynybos sistemas, kad būtų apsaugoti Ukrainos žmonės ir jos ypatingos svarbos bei energetikos infrastruktūra. Tai nedaro poveikio kai kurių valstybių narių saugumo ir gynybos politikos specifikai.

5.

COSAC pakartoja esanti patenkinta Europos ir tarptautinėmis pastangomis, siekiant pertvarkyti, atgaivinti ir atstatyti Ukrainą, ir jas remia. Ji ragina ES institucijas ir valstybes nares paspartinti darbą, kuriuo siekiama panaudoti Rusijos imobilizuotą turtą Ukrainos atsigavimui ir atstatymui remti.

6.

COSAC palankiai vertina dedamas diplomatines pastangas užtikrinti kuo platesnę tarptautinę paramą pagrindiniams Ukrainos taikos formulės principams ir tikslams. Ji pabrėžia remianti Ukrainos taikos formulės įgyvendinimą ir pasaulinio aukščiausiojo lygio susitikimo dėl Taikos formulės organizavimą, primindama, kad visapusiška, teisinga ir ilgalaikė taika Ukrainoje turi būti įtvirtinta visapusiškai gerbiant jos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą pagal tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas. Pasiekus šį tikslą būtų itin prisidėta prie tarptautinės taikos ir saugumo stiprinimo.

7.

COSAC palankiai vertina tai, kad 2023 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba pakartojo savo įsipareigojimą ateinančiais metais užtikrinti stabilią, nuspėjamą ir tvarią finansinę paramą Ukrainai, ir ragina Europos Vadovų Tarybą gruodžio mėn. susitikime patvirtinti finansinės paramos paketą, t. y. Ukrainos priemonę.

8.

COSAC mano, kad už agresijos karą prieš Ukrainą būtina patraukti atsakomybėn Rusijos vadovus, taip pat visus asmenis, dalyvavusius vykdant karo ar kitus sunkius nusikaltimus arba juos įvykdžiusius, ir visapusiškai remia Tarptautinio baudžiamojo teismo vykdomą tyrimą Ukrainoje, taip pat bet kokią kitą iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti, kad tokia nusikalstama veika neliktų nenubausta, ir visų pirma įsteigti baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą teismą bei sukurti būsimą kompensavimo mechanizmą.

9.

COSAC remia priemones, kuriomis siekiama susilpninti Rusijos gebėjimą vykdyti agresijos karą, įskaitant Europos Sąjungos priimtas sankcijas, ir ragina jas visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti, taip pat, bendradarbiaujant su partneriais, dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią bet kokiems bandymams apeiti šias sankcijas. Siekdama dar labiau padidinti Rusijos agresijos karo išlaidas, ji ragina ES valstybes nares paspartinti kito 12-ojo sankcijų paketo priėmimą. Ji palankiai vertina 2023 m. lapkričio 9 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Rusijai taikomų ES sankcijų veiksmingumo, įskaitant raginimą visiškai uždrausti Rusijos suskystintų gamtinių dujų bei suskystintų naftos dujų importą į ES ir Rusijos naftos bei suskystintų gamtinių dujų eksportą per ES teritoriją.

10.

COSAC apgailestauja dėl karinės, materialinės ir kitokios paramos, kurią tam tikros šalys toliau teikia Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą remti, ir ragina jas nutraukti tokius veiksmus.

11.

COSAC pakartoja griežtai smerkianti neteisėtą vaikų ir kitų Ukrainos civilių gyventojų deportavimą ir perkėlimą į Rusiją bei Baltarusiją ir reikalauja, kad šios šalys užtikrintų šių asmenų neatidėliotiną ir saugų grįžimą.

12.

COSAC smerkia sąmoningai vykdytus Rusijos išpuolius, nukreiptus į Ukrainos civilinę ir ypatingos svarbos infrastruktūrą, įskaitant grūdų saugojimo ir eksporto įrenginius, ir jos veiksmus, kuriais trukdoma laivybos laisvei Juodojoje jūroje, o tai rodo, kad Rusija ir toliau naudoja maistą kaip ginklą ir taip kenkia pasauliniam apsirūpinimo maistu saugumui. Rusijai vienašališkai pasitraukus iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, palankiai vertina ryžtingus Ukrainos veiksmus atveriant alternatyvų jūrų kelią, kad būtų išlaikytas grūdų eksportas. COSAC remia visas pastangas, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas grūdų eksportui, visų pirma į tas Afrikos ir Artimųjų Rytų šalis, kurioms labiausiai reikia pagalbos, ir stiprinti ES solidarumo koridorių ir kitų Ukrainos grūdų eksporto maršrutų pajėgumus. Taip pat svarbu skatinti Afrikos žemės ūkio atsparumą.

13.

COSAC pakartoja remianti vykstantį Ukrainos ir Moldovos plėtros procesą, grindžiamą stojimo į Europos Sąjungą proceso reikalavimų įvykdymu pagal Komisijos 2023 m. plėtros dokumentų paketą.

14.

COSAC mano, kad, kaip pabrėžta 2023 m. spalio 6 d. ES vadovų paskelbtoje Granados deklaracijoje, plėtra yra geostrateginė investicija į taiką, saugumą, stabilumą ir gerovę. Tai vienas iš veiksnių, padedančių gerinti Europos piliečių ekonomines ir socialines sąlygas ir mažinti skirtumus tarp šalių; vykdant plėtrą taip pat turi būti puoselėjamos vertybės, kuriomis grindžiama Sąjunga.

15.

COSAC palankiai vertina 2023 m. lapkričio 8 d. paskelbtą Komisijos 2023 m. plėtros dokumentų paketą ir rekomendacijas pradėti stojimo į ES derybas su Ukraina, Moldova bei Bosnija ir Hercegovina (kai bus pasiektas reikiamas atitikties narystės kriterijams lygis), taip pat suteikti Sakartvelui šalies kandidatės statusą.

16.

COSAC pakartoja remianti Vakarų Balkanų šalis, kaip buvo pareikšta Salonikų darbotvarkėje prieš 20 metų, taip pat ji remia jų stojimo procesą ir palankiai vertina neseniai Komisijos pateiktą Vakarų Balkanų šalių ekonomikos augimo planą.

17.

COSAC ragina narystės siekiančias valstybes, padedant Europos Sąjungai, paspartinti savo reformų iniciatyvas, visų pirma teisinės valstybės srityje, atsižvelgiant į nuopelnais grindžiamą stojimo proceso pobūdį. Kartu turi būti vykdomos būtinos reformos, kad išsiplėtusi Europos Sąjunga galėtų toliau veiksmingai dirbti Europos piliečių labui.

Europos migracijos ir prieglobsčio paktas

18.

COSAC pripažįsta, kad diskusijos migracijos klausimais vėl tapo aktualios dėl pastarųjų migracijos krizių ir didėjančio spaudimo prie ES išorės sienų, kaip visų pirma matyti iš Lampedūzos ir El Hiero salų atvejų.

19.

COSAC mano, kad būtina skubiai pasiekti darnų ir perspektyvų politinį susitarimą dėl Migracijos ir prieglobsčio pakto, kuriuo būtų užtikrintas solidarumas ir sąžiningas atsakomybės pasidalijimas. Šiuo požiūriu COSAC primygtinai ragina Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją dėti daugiau pastangų, kad šis dokumentas būtų galutinai parengtas iki Europos Parlamento kadencijos pabaigos. Atsižvelgdama į naujausius susirūpinimą keliančius įvykius Artimuosiuose Rytuose, COSAC ragina ES aktyviai spręsti galimų naujų pabėgėlių srautų problemą ir teikti paramą visų pirma pirmosioms su migrantų antplūdžiu susiduriančioms valstybėms narėms.

20.

COSAC primena, kad Migracijos ir prieglobsčio pakte turi būti apibrėžti du Europos migracijos politikos lygmenys. Pirmas – vidaus aspektas, apimantis migracijos valdymą, veiksmingą išorės sienų apsaugą ir policijos bei teisminio bendradarbiavimo stiprinimą ir tinkamą bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) veikimą. Antras – išorės aspektas, pagal kurį siekiama valdyti migracijos srautus, kovoti su prekyba žmonėmis ir neteisėtu migrantų gabenimu, bendradarbiaujant su pagrindinėmis kilmės ir tranzito šalimis, šalinti pagrindines migracijos priežastis ir suteikti teisėtos migracijos galimybių, taip pat integruoti migrantus ir prieglobsčio prašytojus. COSAC ragina parengti ir įgyvendinti daugiau susitarimo memorandumų su trečiosiomis šalimis siekiant kovoti su neteisėta migracija ir neteisėtu migrantų gabenimu. Be to, būtina numatyti veiksmingesnę grąžinimo politiką, įskaitant priemones teisinei ir veiklos sistemai stiprinti ir grąžinimo kokybei bei rodikliams gerinti, taip pat reintegracijos programas ir bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis.

21.

COSAC pabrėžia Šengeno erdvės veikimo svarbą kovojant su neteisėta migracija ir pakartoja raginimą nedelsiant pritarti Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimui prie Šengeno erdvės.

Energetikos krizė ir žalioji pertvarka

22.

COSAC mano, kad klimato krizės ir aplinkos būklės blogėjimo pažabojimas yra ne tik neišvengiama būtinybė, bet ir galimybė iš esmės padidinti ES strateginį savarankiškumą energijos ir išteklių srityse, kad Europos įmonės taptų konkurencingesnės. Europos Sąjunga turi toliau atlikti lyderės vaidmenį pasaulyje kovojant su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu, kurti gerovę ir naujas galimybes, rūpintis pažeidžiamiausiais piliečiais, įmonėmis ir regionais ir juos remti vykstant žaliajai pertvarkai, taip pat atsižvelgiant į neigiamą šalutinį atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo poveikį tiek aplinkos, tiek naujos priklausomybės, kurią ji gali sukelti, požiūriu. Taigi svarbūs tokie dokumentai kaip elektros energijos rinkos modelio reforma, vandenilio dujų dokumentų rinkinys, reglamentas dėl gamtos atkūrimo, oro kokybės, Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas, Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys ar Europos ypatingos svarbos žaliavų aktas. COSAC tikisi, kad pirmininkaujant Ispanijai ir Belgijai minėtos priemonės bus priimtos siekiant prisidėti prie pirmiau išvardytų tikslų įgyvendinimo ir padėti įveikti būsimus iššūkius.

23.

COSAC pabrėžia, kad vykdant žaliąją pertvarką turi būti prisidedama prie ES energetinės priklausomybės mažinimo, kartu atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės energijos rūšių derinį, ji turi būti vykdoma įtraukiai nė vieno nepaliekant nuošalyje ir veiksmingai šalinant tokias kliūtis kaip kvalifikuotų darbuotojų, tinkamos infrastruktūros ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos kaupimo galimybių trūkumas.

24.

COSAC palankiai vertina praėjusių metų spalio mėn. Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje pasiektą susitarimą iš dalies pakeisti ES elektros energijos rinkos struktūrą ir ragina Europos institucijas imtis reikiamų teisėkūros veiksmų siekiant sumažinti elektros energijos kainų nepastovumą ir jų priklausomybę nuo iškastinio kuro kainų, taip apsaugant vartotojus ir pramonę ir gerinant elektros energijos rinkos veikimą ilguoju laikotarpiu.

25.

COSAC pritaria 2023 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos nuomonei, kad reikia patvirtinti veiksmingas priemones ypatingos svarbos infrastruktūros objektų saugumui užtikrinti laikantis visapusiško ir koordinuoto požiūrio į reagavimą į krizes, užtikrinant, kad visuose sektoriuose būtų prisidedama prie prevencinio požiūrio, kuriuo atsižvelgiama į visas grėsmes.

26.

COSAC pabrėžia, kad su žaliąja pertvarka susijusios teisėkūros priemonės turėtų atitikti ES socialinį ramstį ir užtikrinti ekonominį bei socialinį tvarumą, atsižvelgiant į darbuotojų ir įmonių poreikius, taip pat į nacionalinius ypatumus ir ES strateginį savarankiškumą.

Atviras strateginis savarankiškumas ir santykiai su Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono šalimis

27.

COSAC palankiai vertina tai, kad praėjusių metų spalio 6 d. Granadoje įvykusiame neoficialiame Europos Vadovų Tarybos susitikime viena iš pagrindinių aptartų diskusijų temų buvo atviras strateginis savarankiškumas, ir ragina parlamentus įsitraukti ir diskutuoti šiuo klausimu.

28.

Minėtas klausimas, kuris buvo vėl svarstytas spalio 26 ir 27 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime, yra vienas iš pagrindinių dabartinio ir būsimo Europos Sąjungos darbo elementų. Iš tiesų, juo remiantis nustatytos kelios darbo kryptys ir padedama apibrėžti Sąjungos kriterijus pradedant nuo 2024 m. numatyto naujo institucinio ciklo.

29.

COSAC pakartoja, kad Sąjungai būtina stiprinti ekonominę ir pramoninę bazę ir išteklius bei pajėgumus, kurių reikia jos strateginiam savarankiškumui vis konkurencingesniame ir sudėtingesniame pasaulyje užtikrinti, neatsisakant atviros pasaulio ekonomikos teikiamos naudos.

30.

COSAC palankiai vertina tai, kad atviro strateginio savarankiškumo koncepcija, kuri iš pradžių buvo glaudžiau susijusi su saugumu ir gynyba, šiandien turi ekonominę taikymo sritį. Ta pati tendencija pastebima ir naujausiose 2023 m. priimtose vadovų išvadose ir pareiškimuose (kai kurie iš jų buvo padaryti pirmininkaujant Ispanijai), taip pat dokumente „Atspari ES 2030“, pristatytame neoficialiame Europos Vadovų Tarybos susitikime Granadoje.

31.

COSAC ragina stiprinti Sąjungą vidaus lygmeniu neatsisakant glaudžių santykių su jos partneriais. Tai pasakytina apie Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalis, su kuriomis, po to, kai aštuonerius metus nebuvo rengiama aukščiausio lygio susitikimų, praėjusių metų liepos 17–18 d. buvo surengtas III ES ir CELAC aukščiausiojo lygio susitikimas, kurį COSAC vertina palankiai. Minėtame aukščiausiojo lygio susitikime buvo priimta bendra deklaracija, kuria struktūrizuojami ir sureguliuojami dvišaliai regioniniai abiejų partnerių santykiai, įsipareigojama reguliariai rengti aukščiausiojo lygio susitikimus, taip pat nustatomas koordinavimo mechanizmas numatant 2023–2025 m. veiksmų planą.

32.

COSAC taip pat palankiai vertina tai, kad III ES ir CELAC aukščiausiojo lygio susitikimas padėjo stiprinti ES ir Lotynų Amerikos skaitmeninį aljansą, taip pat susitarti dėl plataus užmojo investicijų darbotvarkės pagal strategiją „Global Gateway“. Be to, šis renginys padėjo pasistūmėti į priekį sprendžiant bendro intereso klausimus ir sudarant bendradarbiavimo susitarimus tokiuose svarbiuose sektoriuose kaip energetika (su Argentina ir Urugvajumi) arba žaliavos (su Čile).

33.

COSAC pritaria ES ir CELAC aukščiausiojo lygio susitikimo išvadoms, kuriose raginama ratifikuoti pasirašytus ir šiuo metu taikomus susitarimus, palankiai vertina vykstančius procesus, atsižvelgiant į žmogaus, socialines ir aplinkos teises, siekiant artimiausiais mėnesiais pasirašyti atnaujintą ES ir Čilės bei ES ir Meksikos susitarimus, ir atkreipia dėmesį į ES ir Mercosur vykdomą darbą.

Artimieji Rytai

34.

COSAC pritaria tam, kad, kaip spalio 15 d. susitikime sutarė ir spalio 26 d. pakartojo Europos Vadovų Taryba, grupuotė „Hamas“ būtų griežtai pasmerkta už jos žiaurius ir nesirinktinai vykdomus teroristinius išpuolius Izraelyje. Tai, kad grupuotė „Hamas“ naudoja civilius gyventojus kaip gyvus skydus, yra ypač pasibaisėtinas žiaurus elgesys.

35.

COSAC pabrėžia, kad pagal tarptautinę teisę ir tarptautinę humanitarinę teisę Izraelis turi teisę gintis. Ji dar kartą ragina grupuotę „Hamas“ nedelsiant be jokių išankstinių sąlygų paleisti visus įkaitus.

36.

COSAC pakartoja, kad pagal tarptautinę humanitarinę teisę svarbu visada užtikrinti visų civilių gyventojų apsaugą. Ji apgailestauja dėl visų žuvusių civilių gyventojų.

37.

COSAC pareiškia esanti itin susirūpinusi dėl blogėjančios humanitarinės padėties Gazoje ir ragina užtikrinti, kad, pasitelkiant visas būtinas priemones, įskaitant humanitarinius koridorius ir pertraukas humanitarinių poreikių tikslais, toliau būtų galima greitai, saugiai ir nekliudomai teikti humanitarinę pagalbą ir kad ji pasiektų tuos, kuriems jos reikia.

38.

COSAC primena, kad būtina vengti eskalacijos regione ir šiuo klausimu bendradarbiauti su partneriais, be kita ko, su Palestinos Administracija.

39.

COSAC yra pasirengusi padėti atgaivinti politinį procesą, grindžiamą dviejų valstybių sambūviu pagrįstu sprendimu, be kita ko, pasitelkdama iniciatyvą „Taikos dienos pastangos“, ir palankiai vertina diplomatines taikos ir saugumo iniciatyvas bei pritaria tam, kad netrukus būtų surengta tarptautinė taikos konferencija.