—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą (ES) 2018/937, kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento sudėties (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2022 m. gegužės 3 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, kuriuo panaikinamas Tarybos sprendimas 76/787/EAPB, EEB, Euratomas, ir prie to sprendimo pridėtas Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (3) (toliau – 2022 m. gegužės 3 d. rezoliucija dėl Europos Sąjungos rinkimų teisės akto reformos),

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos Venecijos komisijos Gerosios rinkimų praktikos kodeksą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 46, 54 ir 90 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0214/2023),

A.

kadangi nustatant Europos Parlamento sudėtį turi būti laikomasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 14 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatytų kriterijų, t. y. kad Sąjungos piliečių atstovų skaičius neturi viršyti septynių šimtų penkiasdešimties, neįskaitant pirmininko, kad atstovų skaičius nustatomas vadovaujantis mažėjančio proporcingumo principu ir kartu užtikrinant, kad minimalus Parlamento narių iš kiekvienos valstybės narės skaičius nebūtų mažesnis nei šeši ir kad nė vienai valstybei narei nebūtų skiriama daugiau kaip devyniasdešimt šešios vietos;

B.

kadangi Parlamentas turi iniciatyvos teisę klausimais, susijusiais su Europos Parlamento sudėtimi;

C.

kadangi ES sutarties 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Europos Parlamentą sudaro Sąjungos piliečių atstovai;

D.

ES sutarties 10 straipsnyje nustatyta, inter alia, kad Sąjungos veikla pagrįsta atstovaujamąja demokratija ir kad piliečiai Sąjungos lygiu yra tiesiogiai atstovaujami Europos Parlamente;

E.

kadangi savo 2022 m. gegužės 3 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos rinkimų teisės reformos Parlamentas siūlo sudaryti Sąjungos masto rinkimų apygardą;

F.

kadangi norint sudaryti galimą Sąjungos masto rinkimų apygardą reikia padaryti Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise pakeitimų;

G.

kadangi galimos Sąjungos masto rinkimų apygardos vietų skaičiui nustatyti reikalingas Europos Vadovų Tarybos sprendimas dėl Europos Parlamento sudėties, grindžiamas ES sutarties 14 straipsnio 2 dalimi, o jos sudarymui būtinos nuostatos grindžiamos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 223 straipsnio 1 dalimi;

H.

kadangi dabartinės ir ankstesnės kadencijos metu valstybėms narėms vietos paskirstomos remiantis ne nuolatine skaičiavimo sistema, o politinių derybų rezultatais; kadangi dėl to dabartinis vietų paskirstymo valstybėms narėms metodas automatiškai neatitinka mažėjančio proporcingumo principo; kadangi nuolatinis skaičiavimo mechanizmas, kurį taikant būtų atsižvelgiama į Sąjungos valstybių narių gyventojų skaičių, užtikrintų, kad ateityje būtų laikomasi šio principo;

I.

kadangi tam, kad valstybės narės galėtų priimti teisės aktų nuostatas, būtinas rinkimams į 2024–2029 m. kadencijos Europos Parlamentą surengti, likus pakankamai laiko iki rinkimų dienos turi būti parengtas Europos Vadovų Tarybos sprendimas, kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis;