|
oficialusis leidinys |
LT Seriju C |
|
C/2023/1536 |
2023 12 12 |
Komisijos pranešimas
Pasirinkimas atidėti PĮT ir NAPT taikymą pagal Antrojo ramsčio direktyvos 50 straipsnį
(C/2023/1536)
1. Bendrosios pastabos
Tarybos direktyvos (ES) 2022/2523 (1) (toliau – Antrojo ramsčio direktyva) 56 straipsnyje reikalaujama, kad Europos Sąjungos (ES) valstybės narės užtikrintų, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2023 m. gruodžio 31 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą. Jos tas priemones taiko finansinių metų, kurie prasideda nuo 2023 m. gruodžio 31 d., atžvilgiu.
Tačiau Antrojo ramsčio direktyvos 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, „kuriose į šios direktyvos taikymo sritį patenkančių grupių pagrindinių patronuojančiųjų subjektų yra ne daugiau kaip dvylika “ gali pasirinkti netaikyti pajamų įtraukimo taisyklės (PĮT) ir nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklės (NAPT) šešerius iš eilės einančius finansinius metus, prasidedančius nuo 2023 m. gruodžio 31 d. Tokį pasirinkimą darančios valstybės narės apie tai praneša Komisijai iki 2023 m. gruodžio 31 d.
2. Pareigos perkelti Antrojo ramsčio direktyvą į nacionalinę teisę taikymo sritis pasirinkimo netaikyti šių taisyklių atveju
Antrojo ramsčio direktyvos 50 straipsnio 1 dalyje numatyta nukrypti leidžianti nuostata yra laikina II skyriuje „PĮT IR NAPT“ (t. y. Antrojo ramsčio direktyvos 5–14 straipsniuose) nustatytų pareigų išimtis. Taigi, pagal Antrojo ramsčio direktyvos 50 straipsnio 1 dalį, šioms valstybėms narėms leidžiama nuo 2023 m. gruodžio 31 d. netaikyti PĮT ir NAPT šešerius finansinius metus iš eilės.
Vien tai, kad kai kurios valstybės narės gali pasirinkti netaikyti šių taisyklių, neturėtų iškreipti antrojo ramsčio sistemos veikimo ES ir kitur. Dėl šios priežasties pasirinkimą daranti valstybė narė vis dėlto turi perkelti į nacionalinę teisę visas kitas atitinkamas Antrojo ramsčio direktyvos nuostatas, kad mokesčių mokėtojai ir kitos valstybės narės bei jurisdikciją turintys subjektai galėtų tinkamai taikyti sistemą.
Ypač svarbu pabrėžti, kad, pasirinkus netaikyti šių taisyklių, grupė neatleidžiama nuo papildinio mokesčio prievolės kitose valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse. Nukrypti leidžiančią nuostatą pasirinkusioms taikyti valstybėms narėms tik leidžiama nuo 2023 m. gruodžio 31 d. šešerius finansinius metus iš eilės netaikyti PĮT ir NAPT.
Todėl tokį pasirinkimą darančios valstybės narės turi priimti nuostatas, kuriomis:
|
— |
šių valstybių pagrindiniai patronuojantieji vietos subjektai įpareigojami:
|
|
— |
įpareigoti į grupę įeinančius vietos subjektus:
|
Tačiau, jei valstybė narė, ketinanti pasirinkti Antrojo ramsčio direktyvos 50 straipsnyje numatytą galimybę, norėtų įvesti reikalavimus atitinkantį (minimalų) vietos papildinį mokestį, būtino perkėlimo į nacionalinę teisę taikymo sritis būtų platesnė. Atrodo, kad tokiais atvejais nereikėtų įgyvendinti tik nuostatų, kuriomis į grupę įeinantiems vietos subjektams nustatomos PĮT ir NAPT (t. y. Antrojo ramsčio direktyvos II skyrius).
3. Pasirinkimą padariusios ir apie tai pranešusios Komisijai valstybės narės
2023 m. gruodžio 12 d. toliau išvardytos valstybės narės pranešė Komisijai apie savo ketinimą pagal Antrojo ramsčio direktyvos 50 straipsnį pasirinkti atidėti PĮT ir NAPT taikymą, nurodydamos, kad jų teritorijose yra ne daugiau kaip dvylika grupių pagrindinių patronuojančiųjų subjektų, kuriems taikoma ši direktyva.
|
— |
Estija |
|
— |
Latvija |
|
— |
Lietuva |
|
— |
Malta |
|
— |
Slovakija |
(1) 2022 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyva (ES) 2022/2523 dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje, OL L 328, 2022 12 22, p. 1.
ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/1536/oj
ISSN 1977-0960 (electronic edition)