Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (1) 98 straipsnį per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

„Minervois-la-Livinière“

PDO-FR-A0667-AM02

Paraiškos pateikimo data: 2022 9 23

PAREIŠKĖJAS IR TEISĖTAS INTERESAS

„Syndicat du Cru Minervois-la-Livinière“

Paraišką teikianti grupė užtikrina SKVN apsaugą, administravimą ir specifikacijos laikymąsi.

PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

SKVN pavadinimo pakeitimas

Apsaugos ir administravimo institucija ir visi atitinkami ūkio subjektai pageidauja savo SKVN atskirti nuo pagrindinio arba kilmės pavadinimo, t. y. SKVN „Minervois“, paliekant tik „La Livinière“. Keisti pavadinimą norima siekiant nustatyti įvairių šio sektoriaus nuorodų hierarchiją. Nuo kitų nuorodų SKVN „La Livinière“ skiriasi savo specifikacija ir specifinėmis gamybos sąlygomis. Šios nuorodos geografinė vietovė plyti pačiame Minervua (Mažojo Koso regionas) centre. Regionui būdinga tai, kad kalnai atsigręžę į pietus, o jų nuožulnūs šlaitai išsidėstę amfiteatro forma. Kitaip nei kitas Minervua vietas, šią vietovę lietūs dažniausiai aplenkia. La Livinjero krašto pasididžiavimas – žmonės. Jie prisidėjo prie šios nuorodos savitumo, kurį atspindi išskirtinis produktų vienalytiškumas.

Nuorodos pavadinimo pakeitimas susijęs su įvairiais specifikacijos punktais:

—	nuorodos specifikacijos pavadinimu;

—

specifikacijos I skyriumi: 1. I punkte „Nuorodos pavadinimas“ nurodyta, kad „saugoma kilmės vietos nuoroda „La Livinière“, 1999 m. vasario 12 d. dekretu iš pradžių pripažinta kaip saugoma kilmės vietos nuoroda „Minervois-La Livinière“, gali būti suteikiama tik konkrečias specifikacijos nuostatas atitinkantiems vynams“. Atitinkamai pakeičiamas bendrojo dokumento punktas „1.1. Naujas pavadinimas“. 2. III punktu „Produkto spalva ir rūšis“. Atitinkamai pakeičiamas ir bendrojo dokumento punktas „Vyno (-ų) aprašymas“. 3. X punktu „Ryšys su geografine vietove“. Atitinkamai pakeičiamas ir bendrojo dokumento punktas „Ryšys su geografine vietove“. 4. XII punktu „Pateikimo ir ženklinimo taisyklės“. Atitinkamai pakeičiamas ir bendrojo dokumento punktas „Papildomos sąlygos“.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Naujas (-i) pavadinimas (-ai)

La Livinière

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

1.   Analitinės savybės

GLAUSTAS APRAŠYMAS

Tai neputojantys sausi raudonieji vynai. Šių vynų mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 13 %, o vynuogės laikomos gerai sunokusiomis, kai cukraus kiekis jose mažesnis nei 218 g viename misos litre. Neišpilstytų arba išpilstytų į tarą parduoti paruoštų vynų obuolių rūgšties kiekis yra ne didesnis kaip 0,4 g/l. Neišpilstytų arba išpilstytų į tarą parduoti paruoštų vynų fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis yra ne didesnis nei 3 g/l, jei natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais ne didesnė kaip 14 %, arba ne didesnis nei 4 g/l, jei natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais didesnė kaip 14 %.

Bendrasis rūgštingumas, lakusis rūgštingumas, bendras sieros dioksido kiekis, didžiausia visuminė alkoholio koncentracija ir mažiausia faktinė alkoholio koncentracija neviršija ES teisės aktuose nustatytų ribų.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

2.   Juslinės savybės

GLAUSTAS APRAŠYMAS

Pagal Langedoko vynuogininkystės tradiciją vynai gaminami iš kelių vyninių vynuogių veislių. Didžiąją dalį mišinyje sudaro ‘Grenache N’, ‘Mourvèdre N’ ir ‘Syrah N’ veislių vynuogės. Vynų spalva intensyvi, purpurinė, su raudonai rusvais atspalviais, jie būna sodrūs ir tiršti.

Šie vynai sudėtingi, skleidžiantys prieskonių, taip pat virtų vaisių ar vaisių džemo aromatus, kuriuos, kai vynai brandinami ąžuolinėse statinėse, papildo vanilės ar kakavos aromatai.

Šių stiprių ir šiltų vynų skonis ilgai išlieka burnoje, jie labai koncentruoti, turi daug taninų, tačiau visuomet pasižymi pusiausvyra. Kadangi šie vynai gali būti laikomi ilgai, jie ilgai išlaiko žymiems Pietų Prancūzijos vynams būdingą tirpumą, aksominį švelnumą, malonų šiltumą ir vaisiškumą.

5.   Vyno gamybos metodai

5.1.   Specifiniai vynininkystės metodai

Auginimo praktika

Minimalus vynuogyno tankumas yra 4 000 sodinių viename hektare. Po 2019 m. liepos 31 d. pasodintų vynuogynų minimalus tankumas – 4 200 sodinių viename hektare.

Atstumas tarp eilių – 2,50 m ar mažesnis.

Kiekvienam sodiniui skirtas maksimalus plotas – 2,50 m2. Toks plotas gaunamas atstumą tarp eilių padauginus iš tarpų tarp sodinių.

Vynmedžiai genimi iki E fenologinės stadijos (pagal Baggionilio skalę), t. y. kol iš pirmųjų 2 pumpurų išsiskleidžia 3 lapai.

Vynmedžiai genimi taip, kad išliktų žemi, ant sodinio paliekant ne daugiau kaip 12 pumpurų. Ant kiekvienos ataugos paliekama ne daugiau kaip 2 pumpurai.

‘Syrah N’ veislės vynmedžiai gali būti genimi paprastuoju Giujo metodu, ant kiekvieno vynmedžio paliekant ne daugiau kaip 10 pumpurų; ant ilgosios šakos turi būti ne daugiau kaip 6 pumpurai. Taip pat paliekamos daugiausia 2 ataugos, turinčios ne daugiau kaip po 2 pumpurus.

Pririštų vynmedžių lapijos aukštis turi būt toks, kad 1,60 m2 išorinio augalinės dangos paviršiaus ploto užtektų vienam vynuogių kilogramui išauginti. Ši taisyklė taikoma nuo kiekvienų metų birželio 30 dienos.

Didžiausias vynuogių kiekis sklype yra 7 000 kg iš vieno hektaro.

Vynuogyną leidžiama laistyti.

Specifinis vynininkystės metodas

Vynai gaminami maišant kelių veislių vynuoges, mažiausiai iš 2 vynuogių veislių pagamintą misą arba vynus.

Bendra ‘Grenache N’, ‘Lledonner pelut N’, ‘Mourvèdre N’ ir ‘Syrah N’ veislių vynuogių dalis yra ne mažesnė nei 40 % mišinio.

Bendra ‘Carignan N’, ‘Cinsaut N’, ‘Grenache N’, ‘Mourvèdre N’ ir ‘Syrah N’ veislių vynuogių dalis yra ne mažesnė nei 80 % mišinio, o vienos šių vynuogių veislės dalis negali sudaryti daugiau kaip 80 % mišinio.

Vynai brandinami mažiausiai iki kitų metų po derliaus nuėmimo metų spalio 15 d.

Draudžiama naudoti terminius vyno gamybos metodus, nenutrūkstamos fermentacijos įrenginius, išspaudų perdirbimo katilus, vertikalius raškytuvus, sraigtinius džiovintuvus ir nenutrūkstamo spaudimo presus.

Vynai turi būti gaminami laikantis visoje Sąjungoje taikytinų ir Prancūzijos kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

5.2.   Didžiausia išeiga

51 hektolitras iš hektaro

6.   Nustatyta geografinė vietovė

Vynuogių derlius imamas, vyndaryste užsiimama, vynai gaminami ir brandinami šiose komunose:

—	Odo departamentas: Azijus;

—	Hero departamentas: Azilanė, Seserasas, Felin Minervua, La Livinjeras, Siranas.

7.   Vyninių vynuogių veislė (-ės)

‘Carignan N’

‘Cinsaut N’ – ‘Cinsault’

‘Grenache N’

‘Lledoner pelut N’

‘Mourvèdre N’ – ‘Monastrell’

‘Piquepoul noir N’

‘Rivairenc N’ – ‘Aspiran noir’

‘Syrah N’ – ‘Shiraz’

‘Terret noir N’

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

8.1.   Geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė vietovė plyti prie piečiausios Sevenų kalnų dalies – Juodųjų kalnų – priekalnių besišliejančiame Mažojo Koso regione. Geografinė vietovė apima Prancūzijos pietuose įsikūrusių 5 Hero departamento komunų ir vienos Odo departamento komunos teritoriją.

Šviesiame nelygaus reljefo kraštovaizdyje vynuogynus keičia pušimis, garigomis, kadagiais ar ąžuolais apaugusios kalvos, išvagotos talvegų ar didesnių įdubų.

Į pietus ir pietryčius atsigręžę vynuogynai auga 120–330 m aukštyje.

Vakaruose geografinės vietovė ribojasi su Odo intaku Onjonu, o rytuose – su Ser d’Upja masyvu ir Espeno upe.

Geografinė vietovė išsidėsčiusi terciaro periodo molasos nuosėdų užpildytoje sinklinoje. Viduryje į jas įsiterpę smiltainio klodai, šiaurėje – ežerų klinčių konglomeratai, o pietuose – kur ne kur susiformavusios akmeningos terasos.

Klimatui būdingas nedidelis – 400–500 mm – metinis kritulių kiekis, aukštesnė nei 14 °C metinė temperatūra ir daugiau kaip 2 400 saulėtų valandų per metus.

Natūralios kliūtys – Lor Minervua kalvos – saugo Mažojo Koso regioną nuo iš vakarų atkeliaujančio lietaus, o Ser d’Upja masyvas užstoja nuo iš Viduržemio jūros plūstančių jūrinio oro srautų. Šį karštą ir sausą regioną, kuriame vasarą labai trūksta drėgmės, naktimis atgaivina nuo Koso viršūnių nusileidžiančios vėsaus oro srovės.

8.2.   Produkto ir žmogiškųjų veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Minervua regione vynuogės auginamos dar nuo romėnų laikų.

Vynuogių auginimas regione įsitvirtino 118 m. prieš Kristų įkūrus Narbono provinciją. Šis regionas buvo labai palankus prekybai, nes per jį ėjo romėnų kelias, jungiantis Tulūzą ir Lodevą (į šiaurę nuo Domicijaus kelio).

Šį laikotarpį ir jame klestėjusią vynuogininkystę liudija trijų komunų pavadinimai: La Livinjeras, kilęs iš žodžių „Cella Vinaria“, reiškusių vyno rūsį, Siranas, reiškęs Sirijaus, pirmojo regione įsikūrusio legionieriaus, vilą, ir Felinas, kilęs iš žodžio „Figulina“, reiškusio keraminių indų, konkrečiai – amforų, dirbtuves.

Prie vyninių vynuogių monokultūros įsigalėjimo taip pat prisidėjo 1680 m. atidarytas Pietų kanalas, išplėtotas kelių tinklas ir XIX a. pastatytas geležinkelis. Tokiam klestėjimui koją kišo vynuoginių filokserų antplūdis ir perteklinė gamyba ir tai vainikavusi 1907 m. vynuogininkystės krizė, įstūmusi Pietų Prancūziją į maištą, bet kartu paskatinusi persitvarkyti ir plėtoti kooperatyvų sistemą.

1922 m. Minervua regione buvo įsteigta vynų apsaugos asociacija. 1951 m. kilmės vietos nuoroda „Minervois“ buvo iš pradžių registruota aukščiausios kokybės vynams iš konkrečių sklypų žymėti, o peržiūrėjus naudojamas vynuogių veisles ir nustačius tikslesnes gamybos sąlygas 1985 m. vasario 15 d. dekretu ši nuoroda buvo pripažinta saugoma kilmės vietos nuoroda.

Vis dėlto La Livinjero regiono specialistai visada buvo įsitikinę, kad jų vietovė ir įgūdžiai gali labai prisidėti prie raudonųjų vynų gamybos originalumo. Praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje, pasitelkę technines struktūras ir pastūmėti La Livinjero komunos vyno gamybos kooperatyvo, kuriam vadovavo Maurice Piccinini, jie surado konkrečiai vyninių vynuogių veislei geriausiai tinkančias auginimo vietas, ištobulino genėjimo ir vynuogių auginimo technikas, ėmė skinti optimaliai sunokusį derlių ir patobulino gamybos būdus. 1988 m. Maurice Piccinini įsteigė vynų apsaugos asociaciją. 1999 m. buvo pripažinta saugoma kilmės vietos nuoroda „Minervois-la-Livinière“.

2018 m. 45 gamintojai, tarp kurių yra 2 kooperatinės vyno daryklos, pagaminančios 20 proc. produkcijos, pagamino 11 000 hektolitrų vyno.

Pagal Langedoko vynuogininkystės tradiciją šie vynai gaminami iš kelių vyninių vynuogių veislių. Didžiąją dalį mišinio sudaro ‘Grenache N’, ‘Mourvèdre N’ ir ‘Syrah N’ veislių vynuogės.

Pasirinkdamos tinkamiausius gamybos būdus, ištisos gamintojų kartos gebėjo išgauti iš vynuogių visa, ką jos turi geriausio. Labai greitai tapo privaloma po fermentavimo vyną kurį laiką brandinti talpykloje, kad jis įgautų sudėtingą aromatą, o taninai taptų aptakūs ir švelnūs. Kad būtų įmanoma pasiekti šių tikslų, specifikacijoje nustatomas mažiausiai iki kitų metų po derliaus nuėmimo metų spalio 15 d. trunkantis brandinimo laikotarpis.

8.3.   Priežastiniai ryšiai

Rytuose ir vakaruose apsaugotos nuo jūros poveikio ir į pietus ir pietvakarius atsigręžusios geografinės vietovės klimatas yra karštas ir sausas. Vis dėlto prisišliejusioje prie Juodųjų kalnų ir vertikalaus temperatūros gradiento veikiamoje vietovėje naktys būna gaivios.

Tokios ypatingos sąlygos labai palankios vynuogėms optimaliai sunokti, dėl jų susidaro tam tikras rūgščių kiekis ir subtili alkoholio ir taninų pusiausvyra.

Kartu su tiksliai nustatytais vynuogėms auginti skirtais sklypais, kurie dažniausiai būna geroje padėtyje ir pasižymi molingu klintiniu ir labai akmeningu dirvožemiu, tad derlius juose natūraliai užauga negausus, šios sąlygos leidžia gamintojams tiksliai parinkti vynuogių veislėms geriausias augimo vietas, tad vynai būna labai išraiškingi, koncentruoti ir stiprūs.

‘Grenache N’ vynuogių veislė suteikia skoniui šiltumo ir aptakumo ir puikiai auga akmeningose terasose ir mergelio dirvožemyje. Ankstyvoji ‘Syrah N’ veislė prideda saldumo ir suteikia vaisių aromatą. Nuo senų laikų vietovėje auginama ‘Cinsaut N’ veislė užtikrina subtilumą, o ‘Carignan N’ suteikia svarumo ir taninų. ‘Mourvèdre N’ veislės indėlis – subtilūs taninai ir prieskonių aromatai.

Vietovės gamintojai sugebėjo šiai turtingos istorijos ir iškalbingo pavadinimo vietovei iškovoti šiuolaikiškos ir pripažintos saugomos geografinės nuorodos statusą.

Saugoma kilmės vietos nuoroda „Minervois-la-Livinière“ žymimi vynai yra vieni puikiausių Langedoko regiono vynų.

Šios saugomos kilmės vietos nuorodos žinomumo ir prakilnumo spinduliuose praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje užgimė ir nepamainomu metų įvykiu tapo renginys „Livinage“: specialistai ir žurnalistai čia plūsta degustuoti vynų, susitikti su gamintojais ir atrasti didelės šios vietovės įvairovės.

9.   Kitos pagrindinės sąlygos (pakavimas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas

Vynai, kuriems pagal šios specifikacijos nuostatas gali būti suteikiama saugoma kilmės vietos nuoroda „Minervois-La Livinière“ ir kurie pateikiami žymėti šia nuoroda, gali būti deklaruojami po derliaus nuėmimo, siunčiami, siūlomi parduoti ar parduodami tik derliaus deklaracijoje, skelbimuose, skrajutėse, etiketėse, sąskaitose faktūrose ir ant bet kokios taros gerai matomais rašmenimis pateikus šios saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimą ir užrašą „Saugoma kilmės vietos nuoroda“.

Visi papildomi užrašai, kurių naudojimą pagal Sąjungos teisės nuostatas gali reglamentuoti valstybės narės, etiketėse užrašomi rašmenimis, kurių dydis (aukštis, plotis ir storis) yra ne daugiau kaip dvigubai didesnis už rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydį.

Vynų, kuriems suteikta saugoma geografinė nuoroda, etiketėse galima nurodyti stambesnę geografinę vietovę „Languedoc“.

Šios geografinės vietovės pavadinimas turi būti rašomas ne stambesniu (nei didesniu, nei platesniu) šriftu negu šrifto, kuriuo užrašyta saugoma kilmės vietos nuoroda, vidutinis simbolių dydis.

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas

Arčiausiai esanti vietovė, kuriai taikoma su vyndaryste, vyno gamyba ir brandinimu susijusi nukrypti leidžianti nuostata, apima dalį arba visą šių Odo departamento komunų teritoriją:

—

Pepjo;

—	Peiriak Minervua: vietovę Le Tiuilri d’Afjako.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-71b54b4c-4520-4c67-be83-bc7f50bb737b

---

(1)   OL L 347, 2013 12 20, p. 671.