(1)

metanas , kuris yra pagrindinė gamtinių dujų sudedamoji dalis, pagal bendrą poveikį klimato kaitai nusileidžia tik anglies dioksidui ir lemia maždaug trečdalį dabartinio klimato atšilimo;

(1)

metanas pagal bendrą poveikį klimato kaitai nusileidžia tik anglies dioksidui ir lemia maždaug trečdalį dabartinio klimato atšilimo; Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) savo Šeštojoje vertinimo ataskaitoje paskelbė išvadą, kad iki 2030 m. reikia gerokai sumažinti išmetamą antropogeninės kilmės metano kiekį, kad atšilimas neviršytų 1,5  oC;

(2)

nors metanas atmosferoje išlieka trumpiau (10–12 metų) nei anglies dioksidas (jis atmosferoje išlieka šimtus metų), dėl metano molekulinės struktūros jo poveikis klimato šiltėjimui yra didesnis, be to, metanas prisideda prie ozono, kuris yra stiprus oro teršalas, sukeliantis didelių sveikatos problemų, susidarymo . Per praėjusį dešimtmetį metano kiekis pasaulio atmosferoje smarkiai padidėjo;

(2)

nors vidutinis metano buvimo atmosferoje laikas yra trumpesnis (10–12 metų) nei anglies dioksido (jis atmosferoje išlieka šimtus metų), jo šiltnamio efektas klimatui per 20 metų laikotarpį yra daugiau kaip 80 kartų didesnis nei anglies dioksido (CO2)  (1a) . Per praėjusį dešimtmetį metano kiekis pasaulio atmosferoje smarkiai padidėjo;

(2a)

(3a)

2021 m. spalio 21 d. Europos Parlamento rezoliucijoje  (1b) dėl išmetamo metano kiekio mažinimo ES strategijos Komisija raginama išanalizuoti pasekmes politikai ir priemonėms, naudojant 20 metų laikotarpį visuotinio atšilimo potencialui, kartu su 100 metų laikotarpiu, kuris šiuo metu naudojamas pagal dabartines Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gaires. Joje taip pat pažyma, kad didesnis skaidrumas apie išmetamo metano kiekio trumpalaikį poveikį visuotiniam atšilimui padėtų rengti informacija pagrįstą ES klimato politiką ir pabrėžiama, kad tokio papildomos mato naudojimas jokiu būdu neturėtų uždelsti būtinų veiksmų, kuriais taip pat siekiama drastiškai ir skubiai sumažinti išmetamą CO2 kiekį;

(4)

Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) apskaitos duomenys rodo , kad energetikos sektorius yra atsakingas už maždaug 19  proc. Sąjungoje išmetamo metano kiekio . Tai neapima su Sąjungoje suvartojama iškastinių išteklių energija susijusio metano, išmetamo už Sąjungos ribų;

(4)

remiantis Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) apskaitos duomenimis , 53 proc. Sąjungoje išmetamo antropogeninės kilmės metano kiekio išmetama žemės ūkyje, 26  proc. atliekų sektoriuje ir 19 proc. energetikos sektoriuje . Tai neapima su Sąjungoje suvartojama iškastinių išteklių energija susijusio metano, išmetamo už Sąjungos ribų . ES yra didžiausia pasaulyje iškastinių gamtinių dujų importuotoja, todėl ji yra svarbus pasaulyje išmetamo metano kiekio veiksnys;

(5)

pagal Europos žaliąjį kursą derinamos visapusiškos viena kitą sustiprinančios priemonės ir iniciatyvos, kurių tikslas yra pasiekti Sąjungos poveikio klimatui neutralumą iki 2050 m. Komunikate „Europos žaliasis kursas“ (14) pažymima, kad dujų sektoriaus atsiejimas nuo iškastinio kuro bus palengvintas, be kita ko, sprendžiant su energija susijusio metano išmetimo problemą. Komisija 2020 m. spalio mėn. patvirtino ES išmetamo metano kiekio mažinimo strategiją, kurioje nustatytos priemonės siekiant sumažinti ES, įskaitant energetikos sektorių, ir tarptautiniu mastu išmetamo metano kiekį. Reglamentu (ES) 2021/1119 (15) (Europos klimato teisės aktas) Sąjunga savo teisėje įtvirtino tikslą iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą, taip pat nustatė saistantį Sąjungos vidaus įsipareigojimą iki 2030 m. sumažinti savo grynąjį išmetamą ŠESD kiekį (t. y. išmetamą kiekį, liekantį atėmus absorbentais pašalintą kiekį) bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Kad būtų pasiektas toks išmetamo ŠESD kiekio sumažinimas , energetikos sektoriuje išmetamas metano kiekis turėtų būti iki 2030 m.  sumažintas apie 58 proc ., palyginti su 2020 m. ;

(5)

pagal Europos žaliąjį kursą derinamos visapusiškos viena kitą sustiprinančios priemonės ir iniciatyvos, kurių tikslas yra pasiekti Sąjungos poveikio klimatui neutralumą iki 2050 m. Komunikate „Europos žaliasis kursas“ (14) pažymima, kad dujų sektoriaus atsiejimas nuo iškastinio kuro bus palengvintas, be kita ko, sprendžiant su energija susijusio metano išmetimo problemą. Komisija 2020 m. spalio mėn. patvirtino ES išmetamo metano kiekio mažinimo strategiją, kurioje nustatytos priemonės siekiant sumažinti ES, įskaitant energetikos sektorių, ir tarptautiniu mastu išmetamo metano kiekį. Reglamentu (ES) 2021/1119 (15) (Europos klimato teisės aktas) Sąjunga savo teisėje įtvirtino tikslą iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą, taip pat nustatė saistantį Sąjungos vidaus įsipareigojimą iki 2030 m. sumažinti savo grynąjį išmetamą ŠESD kiekį (t. y. išmetamą kiekį, liekantį atėmus absorbentais pašalintą kiekį) bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Prie šio reglamento pridėtame poveikio vertinime Komisija nurodo , kad 77 proc. viso numatomo išmetamo metano kiekio, viršijančio atskaitos lygį, 2030 m.  gali būti sumažinta mažiau nei socialinės naudos ir naudos aplinkai suma  (15a) . Tai teigiamai prisidės prie visuotinio atšilimo apribojimo iki 1,5 oC ir leistų Sąjungai veiksmingai imtis vadovaujamo vaidmens kovojant su išmetamo metano kiekiu ir didinant energetinį saugumą ;

(6)

išmetamo metano kiekio mažinimas įtrauktas į Europos klimato teisės akte nustatytus Sąjungos ŠESD kiekio mažinimo tikslus iki 2030 m. ir į privalomus nacionalinius išmetamo kiekio mažinimo tikslus pagal Reglamentą (ES) 2018/842 (16). Tačiau šiuo metu nėra Sąjungos lygmens teisinės sistemos, kurioje būtų nustatytos konkrečios priemonės, skirtos energetikos sektoriuje išmetamam antropogeninės kilmės metano kiekiui mažinti . Be to, nors Direktyva 2010/75/ES (17) dėl pramoninių išmetamų teršalų apima dėl naftos ir dujų perdirbimo išmetamą metaną, ji neapima kitos energetikos sektoriaus veiklos;

(6)

metaną išmeta daug įvairių sektorių, įskaitant žemės ūkį, atliekas, nuotekas ir energetiką. išmetamo metano kiekio mažinimas įtrauktas į Europos klimato teisės akte nustatytus Sąjungos ŠESD kiekio mažinimo tikslus iki 2030 m. ir į privalomus nacionalinius išmetamo kiekio mažinimo tikslus pagal Reglamentą (ES) 2018/842 (16). Tačiau šiuo metu nėra Sąjungos lygmens teisinės sistemos, kurioje būtų nustatyti konkretūs tikslai ir priemonės, apimantys visus sektorius, siekiant sumažinti išmetamą antropogeninės kilmės metano kiekį, kad iki 2030 m. Sąjungoje būtų gerokai sumažintas išmetamo metano kiekis, laikantis Paryžiaus susitarimo . Be to, nors Direktyva 2010/75/ES (17) dėl pramoninių išmetamų teršalų apima dėl naftos ir dujų perdirbimo išmetamą metaną, ji neapima kitos energetikos sektoriaus veiklos;

(7)

tokiomis aplinkybėmis šis reglamentas turėtų būti taikomas dėl naftos ir iškastinių gamtinių dujų išteklių pradinės grandies žvalgymo ir gavybos, iškastinių gamtinių dujų surinkimo ir apdorojimo, dujų perdavimo, skirstymo, požeminių saugyklų ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų, taip pat iš veikiančių požeminių ir atvirųjų anglių kasyklų ir iš uždarytų bei apleistų požeminių anglių kasyklų išmetamo metano kiekio mažinimui;

(7)

tokiomis aplinkybėmis šis reglamentas turėtų būti taikomas dėl naftos ir iškastinių gamtinių dujų išteklių pradinės grandies žvalgymo ir gavybos, iškastinių gamtinių dujų surinkimo ir apdorojimo, dujų perdavimo, skirstymo, požeminių saugyklų ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų, taip pat iš naftos chemijos pramonės objektų, veikiančių požeminių ir atvirųjų anglių kasyklų ir iš uždarytų bei apleistų požeminių anglių kasyklų išmetamo metano kiekio mažinimui;

(7a)

atsižvelgiant į tai, kad vykdant pradinės grandies žvalgybą ir gavybą, naftos ir iškastinių dujų surinkimą ir perdirbimą taip pat išgaunama nafta ir gamtinių dujų skysčiai, kurie naudojami naftos chemijos sektoriuje, ir dėl to išmetamas metanas. Naftos chemijos sektoriui turėtų būti taikomos stebėsenos ir ataskaitų teikimo, nuotėkio aptikimo ir remonto priemonės, taip pat dujų išleidimo ir fakelų deginimo apribojimai, panašūs į energetikos sektoriui taikomas priemones;

(8)

taisyklės dėl naftos, dujų ir anglių sektoriuose išmetamo metano kiekio tikslaus matavimo, duomenų teikimo ir tikrinimo, taip pat dėl to išmetamo kiekio mažinimo, įskaitant nuotėkio aptikimo ir remonto poreikio tyrimus ir dujų išleidimo bei fakelų deginimo apribojimus, turėtų turėti tinkamą Sąjungos teisinį pagrindą. Tokiu pagrindu turėtų būti nustatytos taisyklės siekiant didinti skaidrumą, susijusį su iškastinių išteklių energijos importu į Sąjungą, taip suteikiant geresnių paskatų plačiau įgyvendinti metano kiekio mažinimo sprendimus visame pasaulyje;

(8)

taisyklės dėl naftos, dujų ir anglių sektoriuose išmetamo metano kiekio tikslaus matavimo, duomenų teikimo ir tikrinimo, taip pat dėl to išmetamo kiekio mažinimo, įskaitant nuotėkio aptikimo ir remonto poreikio tyrimus ir dujų išleidimo bei fakelų deginimo apribojimus, užtikrinant darbuotojų apsaugą nuo išmetamo metano, turėtų turėti tinkamą Sąjungos teisinį pagrindą. Šiame reglamente nustatytos taisyklės siekiant didinti skaidrumą, susijusį su iškastinių išteklių energijos importu į Sąjungą, ir padėti plačiau įgyvendinti išmetamo metano kiekio mažinimo sprendimus visame pasaulyje;

(9)

vykdant pareigas pagal šį reglamentą, tikriausiai bus reikalingos reguliuojamųjų operatorių investicijos, ir į su tokiomis investicijomis susijusias išlaidas turėtų būti atsižvelgiama nustatant taikytinus tarifus, laikantis efektyvumo principų;

(9)

vykdant pareigas pagal šį reglamentą, tikriausiai bus reikalingos reguliuojamųjų operatorių investicijos, ir į su tokiomis investicijomis susijusias papildomas išlaidas turėtų būti atsižvelgiama nustatant taikytinus tarifus, laikantis efektyvumo principų . Pasak Tarptautinės energetikos agentūros (TEA), metano kiekio mažinimo priemonių sąnaudos naftos ir dujų sektoriuose yra labai ekonomiškai efektyvios, ypač atsižvelgiant į padidėjusias dujų rinkos kainas, ir tokioms priemonėms reikalingos investicijos būtų ribotos, o atsipirkimo laikotarpis būtų trumpas  (1a) . Dėl tam reikalingų sąnaudų galutiniai naudotojai ir vartotojai neturėtų patirti neproporcingos finansinės naštos. Todėl nustatant tarifus reikėtų atsižvelgti į sąnaudas, susijusias su investicijomis į išmetamo metano kiekio mažinimo priemones, viršijančias nulinį grynąjį išmetamą metano kiekį leidžiančias pasiekti sąnaudas. Pažeidžiami namų ūkiai turėtų būti apsaugoti nuo neproporcingos šio reglamento finansinės naštos. Tinkamos priemonės, kurių imasi veiklos vykdytojai, siekdami užkirsti kelią metano išmetimui ir išmetamą jo kiekį kuo labiau sumažinti, turėtų būti tokios, kad dėl išmetamo metano kiekio atsirandantis poveikis visuomenei, būtų didesnis nei švelninamosios priemonės poveikis visuomenei;

(10)

kiekviena valstybė narė turėtų paskirti bent vieną kompetentingą instituciją, vykdančią priežiūrą, kad operatoriai faktiškai vykdytų šiame reglamente nustatytas pareigas, ir turėtų pranešti Komisijai apie tokį paskyrimą ir apie bet kokius vėlesnius susijusius pokyčius. Paskirtos kompetentingos institucijos turėtų visomis reikiamomis priemonėmis užtikrinti šiame reglamente nustatytų reikalavimų laikymąsi. Atsižvelgiant į tarpvalstybinį energetikos sektoriaus veiklos ir metano išmetimo pobūdį, kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija. Tokiomis aplinkybėmis Komisija ir valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų kartu sudaryti šį reglamentą taikančių viešųjų institucijų tinklą, kad būtų skatinamas glaudus bendradarbiavimas, sudarant reikiamus susitarimus keistis informacija ir geriausia patirtimi ir suteikiant galimybių konsultuotis;

(10)

kiekviena valstybė narė turėtų paskirti bent vieną kompetentingą instituciją, vykdančią priežiūrą, kad operatoriai faktiškai vykdytų šiame reglamente nustatytas pareigas, ir turėtų pranešti Komisijai apie tokį paskyrimą ir apie bet kokius vėlesnius susijusius pokyčius. Paskirtosioms kompetentingoms institucijoms valstybė narė turėtų suteikti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių ir turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų šio reglamento laikymąsi . Kompetentinga institucija turėtų įsteigti kontaktinį punktą . Atsižvelgiant į tarpvalstybinį energetikos sektoriaus veiklos ir metano išmetimo pobūdį, kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija. Tokiomis aplinkybėmis Komisija ir valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų kartu sudaryti šį reglamentą taikančių viešųjų institucijų tinklą, kad būtų skatinamas glaudus bendradarbiavimas, sudarant reikiamus susitarimus keistis informacija ir geriausia patirtimi ir suteikiant galimybių konsultuotis;

(12)

operatoriai turėtų teikti kompetentingoms institucijoms visą reikiamą pagalbą, kad būtų užtikrintas jų užduočių atlikimas. Be to, operatoriai turėtų per kompetentingų institucijų nustatytą laikotarpį ar bet kokį kitą su kompetentingomis institucijomis suderintą laikotarpį imtis visų būtinų veiksmų, kurių nurodo imtis kompetentingos institucijos;

(12)

operatoriai turėtų teikti kompetentingoms institucijoms visą reikiamą pagalbą, kad būtų užtikrintas jų užduočių atlikimas. Be to, operatoriai turėtų per kompetentingų institucijų nustatytą laikotarpį ar bet kokį kitą su kompetentingomis institucijomis suderintą laikotarpį imtis visų būtinų veiksmų, kurių nurodo imtis kompetentingos institucijos. Valstybės narės turėtų reguliariai stebėti padėtį sektoriuje, kad nustatytų bet kokį galimą šio reglamento taikymo vėlavimą dėl kvalifikuotų darbuotojų ir technologijų trūkumo;

(12a)

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1367/2006  (1a) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB  (1b) į aplinką išmetamas teršalų kiekis laikomas informacija apie aplinką. Todėl bet koks valstybių narių valdžios institucijų arba Sąjungos institucijų, įstaigų, tarnybų ar agentūrų atsisakymo suteikti informaciją apie galimybę susipažinti su informacija pagrindas turi būti aiškinamas siaurai, atsižvelgiant į visuomenės interesą, susijusį su informacijos atskleidimu, ir į tai, ar prašoma suteikti informacija yra susijusi su teršalų išmetimu į aplinką;

(13)

pagrindinė kompetentingoms institucijoms prieinama darbo priemonė turėtų būti patikrinimai, įskaitant dokumentų ir duomenų įrašų tikrinimą, išmetamo dujų kiekio matavimus ir patikras vietoje. Patikrinimai turėtų būti reguliariai atliekami, remiantis kompetentingų institucijų atliktu rizikos aplinkai įvertinimu. Be to, patikrinimai turėtų būti atliekami siekiant ištirti pagrįstus skundus ir reikalavimų neatitikties atvejus ir užtikrinti, kad reikiamų komponentų remontas arba keitimas būtų atliekamas laikantis šio reglamento. Nustačiusios šiurkštų šio reglamento reikalavimų pažeidimą, kompetentingos institucijos turėtų pateikti pranešimą dėl taisomųjų veiksmų, kurių turėtų imtis operatorius. Kompetentingos institucijos turėtų saugoti atliktų patikrinimų duomenų įrašus, o atitinkama informacija turėtų būti prieinama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB (19);

(13)

pagrindinė kompetentingoms institucijoms prieinama darbo priemonė turėtų būti patikrinimai, įskaitant dokumentų ir duomenų įrašų tikrinimą, išmetamo dujų kiekio matavimus ir patikras vietoje. Patikrinimai turėtų būti reguliariai atliekami, remiantis kompetentingų institucijų atliktu rizikos aplinkai įvertinimu. Reikėtų atsižvelgti į jau nustatytus kontrolės mechanizmus, kuriais gali naudotis kompetentingos institucijos. Kompetentingos institucijos turėtų nustatyti geriausios praktikos pavyzdžius. Be to, patikrinimai turėtų būti atliekami siekiant ištirti pagrįstus skundus ir reikalavimų neatitikties atvejus ir užtikrinti, kad reikiamų komponentų remontas arba keitimas būtų atliekamas laikantis šio reglamento. Nustačiusios šio reglamento reikalavimų pažeidimą, kompetentingos institucijos turėtų pateikti pranešimą dėl taisomųjų veiksmų, kurių turėtų imtis operatorius. Kompetentingos institucijos turėtų saugoti atliktų patikrinimų duomenų įrašus, o atitinkama informacija turėtų būti prieinama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB (19);

(14)

atsižvelgiant į tai, kad kai kurie metano išmetimo šaltiniai yra arti miestų ar gyvenviečių, dėl šio reglamento pažeidimų nukentėję fiziniai arba juridiniai asmenys turėtų turėti galimybę kompetentingoms institucijoms pateikti tinkamai pagrįstus skundus. Skundų pateikėjai turėtų būti informuojami apie procedūros eigą ir apie priimamus sprendimus, ir per pagrįstą laikotarpį po skundo pateikimo jiems turėtų būti pateiktas galutinis sprendimas;

(14)

atsižvelgiant į tai, kad kai kurie metano išmetimo šaltiniai yra arti miestų ar gyvenviečių, bei į jų poveikį sveikatai, aplinkai ir klimatui, fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų turėti galimybę kompetentingoms institucijoms pateikti tinkamai pagrįstus skundus dėl galimų šio reglamento pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, Europos teisingumo portalas turėtų sudaryti sąlygas teikti skundus ir suteikti prieigą kompetentingoms institucijoms bei informaciją . Skundų pateikėjai turėtų būti informuojami apie procedūros eigą ir apie priimamus sprendimus, ir per pagrįstą laikotarpį po skundo pateikimo jiems turėtų būti pateiktas galutinis sprendimas;

(15)

patikima tikrinimo sistema gali padidinti teikiamų duomenų patikimumą. Be to, dėl išmetamo metano kiekio matavimo detalumo lygio ir techninio sudėtingumo yra reikalinga tinkamai tikrinti operatorių ir kasyklų operatorių pateiktus išmetamo metano kiekio duomenis. Nors savarankiškas tikrinimas yra įmanomas, trečiosios šalies atliekamas tikrinimas garantuoja didesnį nepriklausomumą ir skaidrumą. Be to, tai suteikia galimybę naudotis nuosekliai suderinta įvairių sričių kompetencija ir specializacija, kuri gali būti prieinama ne visiems viešojo sektoriaus subjektams. Tikrintojai turėtų būti akredituoti akreditacijos įstaigų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 (20). Taigi, nepriklausomi akredituoti tikrintojai turėtų užtikrinti, kad operatorių ir kasyklų operatorių rengiamos išmetamo metano kiekio ataskaitos būtų tikslios ir atitiktų šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Jie turėtų peržiūrėti išmetamo metano kieko ataskaitose pateiktus duomenis ir įvertinti jų patikimumą, įtikimumą ir tikslumą pagal nemokamus ir viešai prieinamus Europos ar tarptautinius standartus, kuriuos parengė nepriklausomos organizacijos ir kurių taikymą patvirtino Komisija. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl tokių Europos ar tarptautinių standartų įtraukimo ir jų taikymo nustatymo. Tikrintojai yra atskiri nuo kompetentingų institucijų ir turėtų būti nepriklausomi nuo operatorių ir kasyklų operatorių, o šie turėtų jiems suteikti visą pagalbą, reikalingą tikrinimo veiklai vykdyti arba palengvinti, visų pirma sudaryti sąlygas patekti į patalpas ir pateikti dokumentus ar duomenų įrašus;

(15)

patikima tikrinimo sistema gali padidinti teikiamų duomenų patikimumą. Be to, dėl išmetamo metano kiekio matavimo detalumo lygio ir techninio sudėtingumo yra reikalinga tinkamai tikrinti operatorių ir kasyklų operatorių pateiktus išmetamo metano kiekio duomenis. Nors savarankiškas tikrinimas yra įmanomas, trečiosios šalies atliekamas tikrinimas garantuoja didesnį nepriklausomumą ir skaidrumą. Be to, tai suteikia galimybę naudotis nuosekliai suderinta įvairių sričių kompetencija ir specializacija, kuri gali būti prieinama ne visiems viešojo sektoriaus subjektams. Tikrintojai turėtų būti akredituoti akreditacijos įstaigų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 (20). Taigi, nepriklausomi akredituoti tikrintojai turėtų užtikrinti, kad operatorių ir kasyklų operatorių rengiamos išmetamo metano kiekio ataskaitos būtų tikslios ir atitiktų šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Tikrinimo veikla turėtų būti vykdoma laikantis dabartinių Europos ir tarptautinių standartų ir metodikų ir deramai atsižvelgiant į operatorių veiklos pobūdį. Tikrintojai turėtų peržiūrėti išmetamo metano kiekio ataskaitose pateiktus duomenis ir įvertinti jų patikimumą, įtikimumą ir tikslumą pagal nemokamus ir viešai prieinamus Europos ar tarptautinius standartus, kuriuos parengė nepriklausomos organizacijos ir kurių taikymą patvirtino Komisija . Siekdami užtikrinti duomenų tikslumą, tikrintojai turėtų, iš anksto pranešę arba nepranešę, atlikti patikras vietoje . Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl tokių Europos ar tarptautinių standartų įtraukimo ir jų taikymo nustatymo. Tikrintojai yra atskiri nuo kompetentingų institucijų ir turėtų būti nepriklausomi nuo operatorių ir kasyklų operatorių, o šie turėtų jiems suteikti visą pagalbą, reikalingą tikrinimo veiklai vykdyti arba palengvinti, visų pirma sudaryti sąlygas patekti į patalpas ir pateikti dokumentus ar duomenų įrašus;

(16)

informacija iš išmetamo metano kiekio ataskaitų , teikiamų kompetentingoms institucijoms, turėtų būti pateikiama Komisijai , kad Tarptautinis išmetamo metano kiekio stebėjimo centras (IMEO) galėtų atlikti jam pavedamą tikrinimo užduotį , visų pirma susijusią su duomenų agregavimo ir analizės metodikomis ir metodikų bei statistikos procesų, bendrovių naudojamų kiekybiniams išmetamo metano kiekio duomenims gauti, tikrinimu. Tuo tikslu taikomi pamatiniai kriterijai gali apimti Naftos ir dujų sektorių partnerystės dėl metano (OGMP) standartus ir rekomendacinius dokumentus. IMEO teikiama informacija turėtų būti viešai prieinama, ir Komisija turėtų naudotis tokia informacija siekdama ištaisyti bet kokius nustatytus išmetamo metano kiekio matavimo, jo duomenų teikimo ir tikrinimo trūkumus;

(16)

vykdydami savo pareigas ir naudodamiesi savo įgaliojimais pagal šį reglamentą tikrintojai , kompetentingos institucijos ir Komisija turėtų apsvarstyti informaciją, kurią tarptautiniu mastu teikia , pavyzdžiui, Tarptautinis išmetamo metano kiekio stebėjimo centras (IMEO), visų pirma susijusią su duomenų agregavimo ir analizės metodikomis ir metodikų bei statistikos procesų, operatorių ir kasyklų operatorių naudojamų kiekybiniams išmetamo metano kiekio duomenims gauti, tikrinimu. Tuo tikslu taikomi pamatiniai kriterijai gali apimti Naftos ir dujų sektorių partnerystės dėl metano (OGMP) ataskaitų teikimo sistemą , šablonus ir rekomendacinius dokumentus ;

(17)

Tarptautinis išmetamo metano kiekio stebėjimo centras (IMEO) 2020 m. spalio mėn. įsteigtas Sąjungoje bendradarbiaujant su partnerėmis – Jungtinių Tautų aplinkos programa, Klimato ir švaraus oro koalicija ir Tarptautine energetikos agentūra, ir apie jo darbo pradžią paskelbta 2021 m. spalio mėn. vykusiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime. IMEO pavestos užduotys rinkti, gretinti, tikrinti ir skelbti išmetamo antropogeninės kilmės metano kiekio duomenis pasauliniu lygmeniu. IMEO įeina į Jungtinių Tautų aplinkos programą, pagal kurią su Europos Sąjunga sudarytas susitarimo memorandumas. IMEO vaidmuo yra itin svarbus tikrinant energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio duomenis, ir reikėtų užmegzti atitinkamus ryšius siekiant jam patikėti tikrinimo užduotis . Kadangi IMEO nėra Sąjungos institucija ir jam netaikoma Sąjungos teisė, itin svarbu numatyti, kad IMEO imtųsi tinkamų priemonių Sąjungos ir jos valstybių narių interesų apsaugai užtikrinti;

(17)

Tarptautinis išmetamo metano kiekio stebėjimo centras (IMEO) 2020 m. spalio mėn. įsteigtas Sąjungoje bendradarbiaujant su partnerėmis – Jungtinių Tautų aplinkos programa, Klimato ir švaraus oro koalicija ir Tarptautine energetikos agentūra, ir apie jo darbo pradžią paskelbta 2021 m. spalio mėn. vykusiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime. IMEO pavestos užduotys rinkti, gretinti, tikrinti ir skelbti išmetamo antropogeninės kilmės metano kiekio duomenis pasauliniu lygmeniu. IMEO turėtų atlikti tam tikrą vaidmenį nustatant itin taršius objektus taikant ankstyvo nustatymo ir įspėjimo sistemą .

(25)

kad matavimas ir duomenų teikimas būtų veiksmingas, naftos ir dujų bendrovėms turėtų būti privaloma išmatuoti ir pranešti išmetamus metano kiekius pagal šaltinį ir pateikti valstybėms narėms agreguotus duomenis, kad valstybės narės galėtų padidinti savo apskaitos ataskaitų tikslumą. Be to, būtina atlikti veiksmingą bendrovių pateiktų duomenų tikrinimą ir, siekiant iki minimumo sumažinti administracinę naštą operatoriams, duomenys turėtų būti teikiami kasmet;

(25)

kad kiekybinis nustatymas ir duomenų teikimas būtų veiksmingas, naftos ir dujų bendrovėms turėtų būti privaloma kiekybiškai nustatyti ir pranešti išmetamus metano kiekius pagal šaltinį ir pateikti valstybėms narėms agreguotus duomenis, kad valstybės narės galėtų padidinti savo apskaitos ataskaitų tikslumą. Be to, būtina atlikti veiksmingą bendrovių pateiktų duomenų tikrinimą ir, siekiant iki minimumo sumažinti administracinę naštą operatoriams, duomenys turėtų būti teikiami kasmet;

(27)

OGMP 2.0 sistemoje yra penki duomenų teikimo lygiai. Šaltinio lygmens duomenys pradedami teikti nuo trečio lygio, kuris laikomas panašiu į UNFCCC sistemos trečią pakopą. Pagal tą lygį leidžiama naudoti bendruosius išmetamųjų teršalų faktorius. Teikiant OGMP 2.0 sistemos ketvirto lygio duomenis būtina atlikti tiesioginius iš šaltinio išmetamo metano kiekio matavimus. Pagal šį lygį leidžiama naudoti savituosius išmetamųjų teršalų faktorius. Teikiant OGMP 2.0 sistemos penkto lygio duomenis būtini papildomi matavimo veiklos vietos lygmeniu duomenys. Be to, OGMP 2.0 sistemoje reikalaujama, kad bendrovės per trejus metus nuo prisijungimo prie OGMP 2.0 sistemos pateiktų eksploatuojamo turto, o per penkerius metus – neeksploatuojamo turto duomenis apie tiesiogiai išmatuotus išmetamo metano kiekius. Remiantis OGMP 2.0 sistemos požiūriu į šaltinio lygmens duomenų teikimą ir atsižvelgiant į tai, kad daug Sąjungos bendrovių jau prisijungė prie OGMP 2.0 sistemos 2021 m., iš Sąjungos operatorių turėtų būti reikalaujama per 24 mėnesius pateikti eksploatuojamo turto, o per 36 mėnesius – neeksploatuojamo turto duomenis apie tiesiogiai išmatuotą iš šaltinio išmetamą metano kiekį. Kartu su išmetamo metano kiekio nustatymu šaltinio lygmeniu atliekamas jo nustatymas veiklos vietos lygmeniu teikia galimybę įvertinti, patikrinti ir sugretinti šaltinio lygmeniu apskaičiuotus kiekius, agreguotus pagal veiklos vietą, ir tai didina teikiamų išmetamo metano kiekio duomenų patikimumą. Šiame reglamente, kaip ir OGMP 2.0 sistemoje, reikalaujama šaltinio lygmens matavimo duomenis sugretinti su matavimo veiklos vietos lygmeniu duomenimis;

(27)

naujausioje OGMP 2.0 sistemoje yra penki duomenų teikimo lygiai. Šaltinio lygmens duomenys pradedami teikti nuo trečio lygio, kuris laikomas panašiu į UNFCCC sistemos trečią pakopą. Pagal tą lygį leidžiama naudoti bendruosius išmetamųjų teršalų faktorius. Teikiant OGMP 2.0 sistemos ketvirto lygio duomenis būtina atlikti tiesioginius iš šaltinio išmetamo metano kiekio matavimus. Pagal šį lygį leidžiama naudoti savituosius išmetamųjų teršalų faktorius. Teikiant OGMP 2.0 sistemos penkto lygio duomenis būtini papildomi matavimo veiklos vietos lygmeniu duomenys. Be to, OGMP 2.0 sistemoje reikalaujama, kad bendrovės per trejus metus nuo prisijungimo prie OGMP 2.0 sistemos pateiktų eksploatuojamo turto, o per penkerius metus – neeksploatuojamo turto duomenis apie tiesiogiai išmatuotus išmetamo metano kiekius. Remiantis OGMP 2.0 sistemos požiūriu į šaltinio lygmens duomenų teikimą ir atsižvelgiant į tai, kad daug Sąjungos bendrovių jau prisijungė prie OGMP 2.0 sistemos 2021 m., iš Sąjungos operatorių turėtų būti reikalaujama per 12 mėnesius pateikti eksploatuojamo turto, o per 24 mėnesius – neeksploatuojamo turto duomenis apie tiesiogiai išmatuotą iš šaltinio išmetamą metano kiekį. Kartu su išmetamo metano kiekio nustatymu šaltinio lygmeniu atliekamas jo nustatymas veiklos vietos lygmeniu teikia galimybę įvertinti, patikrinti ir sugretinti šaltinio lygmeniu apskaičiuotus kiekius, agreguotus pagal veiklos vietą, ir tai didina teikiamų išmetamo metano kiekio duomenų patikimumą. Šiame reglamente, kaip ir OGMP 2.0 sistemoje, reikalaujama šaltinio lygmens matavimo duomenis sugretinti su kiekybinio nustatymo veiklos vietos lygmeniu duomenimis;

(30)

nors metano dujų išleidimas paprastai yra atliekamas tikslingai, vykdant tam tikrus procesus ar veiklą ir naudojant tam skirtus įtaisus , jis gali būti ir nenumatytas, pavyzdžiui, įrangos trikties atveju ;

(30)

metano fakelų deginimas ir išleidimas atliekamas tikslingai, vykdant tam tikrus procesus ar veiklą ir naudojant tam skirtus įtaisus;

(31a)

Naftos ir dujų klimato iniciatyvos (OGCI) įmonės narės, įskaitant daug įmonių, kurių būstinės yra Europoje, įsipareigojo iki 2025 m. sumažinti taršos metanu intensyvumą, kad jis pasiektų 0,2  proc., ir pradėjo dėti pastangas švelninti klimato kaitą. OGCI įmonės narės savo pradinį nustatytą 2025 m. pradinės grandies taršos metanu intensyvumo lygį pasiekė jau 2020 m., o 2021 m. – 0,17  proc. taršos intensyvumo lygį. Keli pagrindiniai Europos gamintojai praneša, kad jų pradinės ir vidurinės grandies taršos metanu intensyvumo lygis pasiekė gerokai žemesnį nei pradinį nustatytą lygį. Todėl Komisija turėtų išnagrinėti galimybę nustatyti plataus užmojo taršos metanu intensyvumo normą, kuri būtų mažesnė nei arba lygi 0,2  proc., ir pateikti rodiklius ir nuostatas, pagal kurias turi būti įgyvendinama atitinkama norma;

(32)

konkrečiau tariant, dėl nuotėkių išmetamas metano kiekis dažniausiai mažinamas atliekant metano nuotėkio aptikimo ir remonto poreikio tyrimus, per kuriuos siekiama nustatyti tokius nuotėkius ir juos pašalinti atliekant remontą . Todėl operatoriai turėtų atlikti bent periodinius nuotėkio aptikimo ir remonto poreikio tyrimus, ir juos atliekant taip pat turėtų būti patikrinti įrangos komponentai, naudojami metanui išleisti, siekiant nustatyti, ar nėra nenumatyto metano išleidimo ;

(32)

konkrečiau tariant, dėl nuotėkių išmetamas metano kiekis dažniausiai mažinamas atliekant metano nuotėkio aptikimo ir remonto poreikio tyrimus, per kuriuos siekiama nustatyti ir atliekant remontą pašalinti nuotėkius arba pakeisti komponentus, dėl kurių vyksta nuotėkis . Todėl operatoriai turėtų atlikti bent periodinius nuotėkio aptikimo ir remonto poreikio tyrimus, ir juos atliekant taip pat turėtų būti patikrinti įrangos komponentai, naudojami metanui išleisti, siekiant aptikti blogai veikiančią įrangą ;

(33)

tuo tikslu turėtų būti nustatytas suderintas metodas siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems operatoriams Sąjungoje. Tas metodas turėtų apimti būtinuosius reikalavimus dėl nuotėkio aptikimo ir remonto poreikio tyrimų, kartu paliekant valstybėms narėms ir operatoriams pakankamai lankstumo. Tai itin svarbu, kad būtų galima diegti inovacijas ir kurti naujas nuotėkio aptikimo ir remonto technologijas bei metodus, taigi būtų išvengta aplinkos apsaugai nenaudingo susisaistymo su konkrečia technologija. Toliau kuriama vis naujų technologijų ir aptikimo metodų, ir valstybės narės turėtų skatinti inovacijas šiame sektoriuje, kad būtų galima rinktis tiksliausius ir ekonomiškai efektyviausius metodus;

(33)

tuo tikslu turėtų būti nustatytas suderintas metodas siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems operatoriams Sąjungoje. Tas metodas turėtų apimti būtinuosius reikalavimus dėl nuotėkio aptikimo ir remonto poreikio tyrimų, kartu paliekant valstybėms narėms ir operatoriams pakankamai lankstumo. Tai itin svarbu, kad būtų galima diegti inovacijas ir kurti naujas nuotėkio aptikimo ir remonto technologijas , komponentus bei metodus, taigi būtų išvengta aplinkos apsaugai nenaudingo susisaistymo su konkrečia technologija. Toliau kuriama vis naujų technologijų ir aptikimo metodų, ir valstybės narės turėtų skatinti inovacijas šiame sektoriuje, kad būtų galima rinktis sandariausius, tiksliausius ir ekonomiškai efektyviausius komponentus, nuotėkio aptikimo ir remonto technologijas ir metodus;

(33a)

taikant suderintą požiūrį taikomos standartizuotos specifikacijos, kaip nustatyti, kad esama metano išmetimo arba jį aptikti naudojantis skirtingomis priemonėmis ir technologijomis; jos gali būti grindžiamos arba nustatytos Europos standartais arba, jei tokių standartų nėra, tarptautiniais standartais. Jei nėra tinkamų Europos standartų, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 paprašyti atitinkamų Europos standartizacijos organizacijų priimti tokius standartus. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl tokių specifikacijų nustatymo;

(34)

nuotėkio aptikimo ir remonto poreikio tyrimų prievolės turėtų atitikti tam tikrą gerąją praktiką. Nuotėkio aptikimo ir remonto poreikio tyrimų pagrindinis tikslas turėtų būti surasti ir pašalinti nuotėkius, o ne kiekybiškai nustatyti jų dydį , o  tose srityse, kuriose nuotėkio rizika didesnė, tikrinimai turėtų būti atliekami dažniau ; tokių tyrimų dažnis turėtų priklausyti ne tik nuo poreikio suremontuoti komponentus, iš kurių išsiskiriantis metanas viršija metano išmetimo slenkstinę vertę, bet ir nuo svarbių veiklos aspektų, atsižvelgiant į saugos riziką. Todėl tais atvejais, kai yra nustatoma didesnė saugos rizika arba didesnė metano nutekėjimo rizika , kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę rekomenduoti dažniau atlikti atitinkamų komponentų tyrimus ; visi bet kokio dydžio nuotėkiai turėtų būti užfiksuojami ir stebimi , nes mažas nuotėkis gali virsti didesniu nuotėkiu; nuotėkiui pašalinti atlikus remontą turėtų būti patvirtinta, kad jis atliktas veiksmingai; kad būtų galima naudoti būsimas, pažangesnes išmetamo metano aptikimo technologijas, turėtų būti nustatyta metano nuotėkio dydžio slenkstinė riba, nuo kurios privaloma atlikti remontą , kartu leidžiant operatoriams pasirinkti naudojamą aptikimo įrangą. Kai tikslinga, pagal šį reglamentą gali būti naudojama nepertraukiamoji stebėsena;

(34)

nuotėkio aptikimo ir remonto poreikio tyrimų prievolės turėtų atitikti tam tikrą gerąją praktiką. nuotėkio aptikimo ir remonto poreikio tyrimais visų pirma turėtų būti siekiama kuo greičiau aptikti ir pašalinti nuotėkius, remontuojant arba pakeičiant nesandarų komponentą , o  ne kiekybiškai įvertinti nuotėkius ; tokių tyrimų dažnis turėtų priklausyti nuo poreikio suremontuoti arba pakeisti komponentus technologija , kuri yra sandaresnė ; visi bet kokio dydžio nuotėkiai turėtų būti pašalinti remontuojant , nes mažas nuotėkis gali virsti didesniu nuotėkiu; nuotėkiui pašalinti atlikus remontą turėtų būti patvirtinta, kad jis atliktas veiksmingai; kad ateityje būtų galima naudoti pažangesnius komponentus ar išmetamo metano aptikimo technologijas, reikėtų nustatyti būtiniausius reikalavimus , taikomus nuotėkiui aptikti naudojamiems prietaisams ir metodikai , remiantis jų įrodytu veiksmingumu ;

(34a)

šiuo metu daug nuotėkių kyla dėl senų technologijų ir prastos priežiūros. Tas technologijas reikėtų skubiai pakeisti naujais novatoriškais sprendimais. Todėl nuotėkio aptikimo ir remonto programoje turėtų būti nurodyta, kaip veiklos vykdytojas ketina nustatyti komponentus, dėl kurių kyla didelė metano nuotėkio rizika, ir kaip jis ketina visus šiuos komponentus pakeisti naujomis novatoriškomis technologijomis, užtikrinančiomis ilgalaikę apsaugą nuo nuotėkio ateityje;

(35)

dujų išleidimu vadinamas nesudegusio metano išleidimas į atmosferą, kuris gali būti tikslinis, atliekamas vykdant tam tikrus procesus ar veiklą arba naudojant tam skirtus įtaisus , arba nenumatytas, įvykstantis dėl įrangos trikties . Atsižvelgiant į didelį poveikį išmetamų ŠESD kiekiui, dujų išleidimą reikėtų uždrausti, paliekant galimybę jį atlikti tik dėl ekstremaliosios situacijos, įrangos trikties ar tam tikrų nustatytų įvykių, kai neišvengiamai reikia išleisti dujas;

(35)

dujų išleidimas – nesudegusio metano išleidimas į atmosferą, kuris yra tikslinis, atliekamas vykdant tam tikrus procesus ar veiklą arba naudojant tam skirtus įtaisus. Atsižvelgiant į didelį poveikį išmetamų ŠESD kiekiui, dujų išleidimą reikėtų uždrausti, paliekant galimybę jį atlikti tik dėl ekstremaliosios situacijos, įrangos trikties ar tam tikrų nustatytų įvykių, kai neišvengiamai reikia išleisti dujas; Norint užtikrinti, kad operatoriai nenaudotų dujų išleidimui skirtos įrangos, turėtų būti priimti technologiniai standartai, kuriais leidžiama naudoti netaršias alternatyvas;

(36)

fakelų deginimas yra kontroliuojamas metano deginimas, atliekamas jam pašalinti naudojant specialų tokio deginimo įtaisą. Fakelų deginimas vykdant įprastą naftos ar iškastinių gamtinių dujų gavybą ir neturint pakankamų infrastruktūros pajėgumų ar palankių geologinių sąlygų, kad būtų galima įleisti metaną atgal į gręžinį, panaudoti jį vietoje arba tiekti jį rinkai, laikomas įprastiniu fakelų deginimu. Įprastinis fakelų deginimas turėtų būti uždraustas. Fakelų deginimas turėtų būti leistinas tik kai tai yra vienintelė alternatyva dujų išleidimui ir kai dujų išleidimas nėra uždraustas. Dujų išleidimas labiau kenkia aplinkai negu fakelų deginimas, nes išleidžiamose dujose paprastai yra didelis metano kiekis, o fakelais deginamas metanas oksiduojasi virsdamas anglies dioksidu;

(36)

fakelų deginimas yra kontroliuojamas metano deginimas, atliekamas jam pašalinti naudojant specialų tokio deginimo įtaisą. Fakelų deginimas vykdant įprastą naftos ar iškastinių gamtinių dujų gavybą ir neturint pakankamų infrastruktūros pajėgumų ar palankių geologinių sąlygų, kad būtų galima įleisti metaną atgal į gręžinį, panaudoti jį vietoje arba tiekti jį rinkai, laikomas įprastiniu fakelų deginimu. Įprastinis fakelų deginimas turėtų būti uždraustas. Fakelų deginimas turėtų būti leistinas tik tada, kai jis yra vienintelė alternatyva dujų išleidimui ir kai dujų išleidimas nėra uždraustas. Taigi, jei nėra kito pasirinkimo, pirmenybė visada turėtų būti teikiama fakelų deginimui, o ne dujų išleidimui. Tačiau, pasak Tarptautinės energetikos agentūros  (1a) , 2021 m. pasaulyje fakeluose sudeginta 143 mlrd. m3 iškastinių gamtinių dujų – tai apytikriai atitinka bendrą į Vokietiją, Prancūziją ir Nyderlandus importuotų gamtinių dujų kiekį. Dėl to tiesiogiai išleista 270 Mt CO2 ir beveik 8 Mt metano (240 Mt CO2 ekvivalento). Dujų išleidimas labiau kenkia aplinkai negu fakelų deginimas, nes išleidžiamose dujose paprastai yra didelis metano kiekis, o fakelais deginamas metanas oksiduojasi virsdamas anglies dioksidu; Pasak Tarptautinės energetikos agentūros, sumažinus fakelų deginimo, dujų išleidimo ir metano nuotėkio mastą būtų labiau iškart palengvinta padėtis dujų rinkose nei investuojant į naują tiekimą. Tarptautinė energetikos agentūra nustatė  (1b) , kad dujų rinkoms būtų galima patiekti beveik 210 mlrd. kubinių metrų (mlrd. m3) gamtinių dujų, jei būtų dedamos pasaulinės pastangos panaikinti fakelų deginimą nesant ekstremaliosios situacijos ir sumažinti vykdant naftos ir dujų operacijas išmetamą metano kiekį.

(37)

naudojant fakelų deginimą kaip dujų išleidimo alternatyvą, reikia, kad metanas fakelais būtų sudeginamas efektyviai. Dėl šios priežasties taip pat turėtų būti nustatytas deginimo efektyvumo reikalavimas tais atvejais, kai fakelų deginimas yra leistinas. Taip pat turėtų būti reikalaujama naudoti budėjimo degiklius, kurie įsidega patikimiau, nes jiems nedaro poveikio vėjas;

(37)

naudojant fakelų deginimą kaip dujų išleidimo alternatyvą, reikia, kad metanas fakelais būtų sudeginamas efektyviai. Dėl šios priežasties taip pat turėtų būti nustatytas deginimo efektyvumo reikalavimas tais atvejais, kai fakelų deginimas yra leistinas. Taip pat turėtų būti reikalaujama naudoti automatinius uždegiklius arba nuolatinio budėjimo degiklius, kurie įsidega patikimiau, nes jiems nedaro poveikio vėjas;

(40)

dėl metano išmetimo iš neveikiančių naftos ir dujų gręžinių kyla rizika visuomenės sveikatai, saugai ir aplinkai. Todėl stebėsenos ir duomenų teikimo prievolės turėtų būti toliau taikomos ir turėtų būti regeneruota ir išvalyta tų gręžinių ir gręžviečių aplinka. Tokiais atvejais pagrindinį vaidmenį turėtų atlikti valstybės narės, visų pirma rengdamos inventorinius aprašus ir išmetamo metano kiekio mažinimo planus;

(40)

dėl metano išmetimo iš neveikiančių naftos ir dujų gręžinių kyla rizika visuomenės sveikatai, saugai ir aplinkai. Todėl stebėsenos ir duomenų teikimo prievolės turėtų būti toliau taikomos ir turėtų būti regeneruota ir išvalyta tų gręžinių ir gręžviečių aplinka. Tokiais atvejais pagrindinį vaidmenį turėtų atlikti valstybės narės, visų pirma rengdamos inventorinius aprašus ir išmetamo metano kiekio mažinimo planus su aiškiais terminais ;

(44)

sustabdžius gavybos veiklą, iš uždarytos arba apleistos kasyklos toliau išsiskiria metanas, vadinamas apleistų kasyklų metanu. Toks metanas paprastai išmetamas iš aiškių taškinių šaltinių, tokių kaip ventiliacijos šachtos ar slėgio mažinimo angos. Didinant klimato srities užmojus ir energijos gamyboje pereinant prie mažesnio anglies dioksido pėdsako energijos šaltinių, Sąjungoje iš apleistų kasyklų išmetamo metano kiekis gali didėti. Vertinama, kad net po dešimties metų nuo kasybos darbų pabaigos iš neužtvindytų kasyklų toliau išsiskiria metanas, kurio kiekis siekia apie 40 proc. kiekio, užfiksuoto kasyklos uždarymo metu25. Be to, iš apleistų kasyklų išmetamo metano tvarkymas tebėra nenuoseklus dėl visoje ES esančių skirtingų nuosavybės ir eksploatavimo teisių. Todėl valstybės narės turėtų sudaryti uždarytų ir apleistų anglių kasybos objektų turto inventorinius aprašus, ir tada jos arba nustatytos atsakingosios šalys privalėtų įrengti įtaisus išmetamam metano kiekiui matuoti;

(44)

sustabdžius gavybos veiklą, iš uždarytos arba apleistos kasyklos toliau išsiskiria metanas, vadinamas apleistų kasyklų metanu. Toks metanas paprastai išmetamas iš aiškių taškinių šaltinių, tokių kaip ventiliacijos šachtos ar slėgio mažinimo angos. Didinant klimato srities užmojus ir energijos gamyboje pereinant prie mažesnio anglies dioksido pėdsako energijos šaltinių, Sąjungoje iš apleistų kasyklų išmetamo metano kiekis gali didėti. Vertinama, kad net po dešimties metų nuo kasybos darbų pabaigos iš neužtvindytų kasyklų toliau išsiskiria metanas, kurio kiekis siekia apie 40 proc. kiekio, užfiksuoto kasyklos uždarymo metu25. Be to, iš apleistų kasyklų išmetamo metano tvarkymas tebėra nenuoseklus dėl visoje ES esančių skirtingų nuosavybės ir eksploatavimo teisių. Todėl valstybės narės turėtų sudaryti uždarytų ir apleistų anglių kasybos objektų turto inventorinius aprašus, ir tada jos arba nustatytos atsakingosios šalys privalėtų įrengti įtaisus išmetamam metano kiekiui matuoti . Turėtų būti nustatyti geriausios praktikos pavyzdžiai ir jie turėtų būti įtraukti į galimas apleistų kasyklų metano problemos sprendimo gaires;

(48)

požeminės kasyklos yra energinių anglių arba koksinių anglių kasyklos. Energinės akmens anglys daugiausia naudojamos kaip energijos šaltinis, o koksinės anglys – kaip kuras ir reagentas plieno gamyboje. Išmetamo metano kiekio matavimo, duomenų teikimo ir tikrinimo reikalavimai turėtų būti taikomi ir koksinių anglių, ir energinių anglių kasykloms;

(48)

požeminės kasyklos yra energinių anglių arba koksinių anglių kasyklos. Energinės akmens anglys daugiausia naudojamos kaip energijos šaltinis, o koksinės anglys – kaip kuras ir reagentas plieno gamyboje. Išmetamo metano kiekio matavimo, duomenų teikimo ir tikrinimo reikalavimai ir švelninimo priemonės turėtų būti taikomi ir koksinių anglių, ir energinių anglių kasykloms;

(49)

veikiančiose požeminėse anglių kasyklose išmetamo metano kiekio mažinimas turėtų būti įvykdytas laipsniškai nutraukiant dujų išleidimą ir fakelų deginimą. Uždarytų arba apleistų požeminių anglių kasyklų užtvindymas gali sustabdyti metano išmetimą, tačiau tai nėra sistemingai daroma ir tai kelia tam tikrą riziką aplinkai. Dujų išleidimas ir fakelų deginimas šiose kasyklose taip pat turėtų būti laipsniškai nutrauktas. Dėl galimybių ribotumo, kurį lemia geologinės aplinkos sąlygos, ir dėl aplinkosauginių aspektų neįmanoma rasti vieno visais atvejais tinkamo sprendimo iš apleistų požeminių anglių kasyklų išmetamam metano kiekiui mažinti (31), todėl valstybės narės turėtų parengti savus išmetamo metano kiekio mažinimo planus, atsižvelgdamos į minėtus suvaržymus ir į apleistų kasyklų metano kiekio mažinimo technines galimybes;

(49)

veikiančiose požeminėse anglių kasyklose išmetamo metano kiekio mažinimas turėtų būti įvykdytas laipsniškai nutraukiant dujų išleidimą ir fakelų deginimą , kurių efektyvumas yra mažesnis nei 99 proc . Uždarytų arba apleistų požeminių anglių kasyklų užtvindymas gali sustabdyti metano išmetimą, tačiau tai nėra sistemingai daroma ir tai kelia tam tikrą riziką aplinkai. Dujų išleidimas ir fakelų , kurių efektyvumas yra mažesnis nei 99 proc., deginimas šiose kasyklose taip pat turėtų būti laipsniškai nutrauktas. Dėl galimybių ribotumo, kurį lemia geologinės aplinkos sąlygos, ir dėl aplinkosauginių aspektų neįmanoma rasti vieno visais atvejais tinkamo sprendimo iš apleistų požeminių anglių kasyklų išmetamam metano kiekiui mažinti (31), todėl valstybės narės turėtų parengti savus išmetamo metano kiekio mažinimo planus, atsižvelgdamos į minėtus suvaržymus ir į apleistų kasyklų metano kiekio mažinimo technines galimybes;

(49a)

siekdama sumažinti eksploatuojamų anglių kasyklų išmetamą metano kiekį, Sąjunga turėtų remti paskatų išmetamam metano kiekiui mažinti sistemas. Tomis sistemomis visų pirma gali būti skatinamos investicijos į metano surinkimą ir įleidimą į tinklą ir metano, išmetamo iš ventiliacijos šachtų ir fakelų, kiekio mažinimą. Sąjunga turėtų imtis ryžtingų veiksmų, kad sutelktų Sąjungos finansinius išteklius, skirtus investicijoms į metano kiekio mažinimo technologijas visose veikiančiose ir apleistose kasyklose. Tais atvejais, kai Sąjungos paramos nepakanka šiam tikslui remti, turėtų būti skatinamos specialios mokesčių ir rinkliavų sistemos, kurių struktūra būtų aiškiai sukurta tam, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos investicijoms į metano kiekio mažinimą, be kita ko, įgyvendinant valstybės pagalbos programas, kuriomis siekiama nutraukti anglių gavybos pajėgumų eksploatavimą;

(51)

importuojama 70 proc. joje suvartojamų akmens anglių, 97 proc. joje suvartojamos naftos ir 90 proc. joje suvartojamų iškastinių gamtinių dujų. Neturima tikslių žinių apie metano išmetimo , susijusio su Sąjungoje suvartojama iškastinių išteklių energija , tačiau vykstančio trečiosiose valstybėse , mastą , kilmės šaltinius ar pobūdį;

(51)

importuojama 70 proc. joje suvartojamų akmens anglių, 97 proc. joje suvartojamos naftos ir 90 proc. joje suvartojamų iškastinių gamtinių dujų. Tarptautinės energetikos agentūros skaičiavimais, 2020 m. išmetamas metano kiekis, susijęs su į ES importuojama nafta ir dujomis, sudarė apie 9 000 kilotonų metano  (1a) . Tai galima palyginti su 1 033 kilotonų metano kiekiu, kuris, kaip apskaičiuota, 2019 m. Sąjungoje buvo išmestas dėl naftos ir gamtinių dujų  (1b) . Nors apskaičiuota , kad Europoje išmetama maždaug 6 proc. viso pasaulyje dėl žmogaus veiklos išmetamo metano  (1c) , tačiau , kadangi ES vartoja už jos ribų pagamintą iškastinį kurą ir priklauso nuo jo importo , išmetamo metano kiekis , kuris susidaro dėl vartojimo ES, yra gerokai didesnis.

(52)

išmetamo metano sukeliamas visuotinio atšilimo efektas yra tarpvalstybinio masto problema. Nors kai kurios valstybės, gaminančios energiją iš iškastinių išteklių, pradeda vidaus priemonėmis mažinti savo energetikos sektoriuose išmetamą metano kiekį, daugeliui eksportuotojų netaikomas joks susijęs reguliavimas jų atitinkamose vidaus rinkose. Tokiems operatoriams reikia aiškių paskatų, kad jie imtųsi veiksmų dėl savo išmetamo metano, todėl skaidri informacija apie išmetamą metano kiekį turėtų būti prieinama rinkoms ;

(52)

išmetamo metano sukeliamas visuotinio atšilimo efektas yra tarpvalstybinio masto problema. Nors kai kurios valstybės, gaminančios energiją iš iškastinių išteklių, pradeda vidaus priemonėmis mažinti savo energetikos sektoriuose išmetamą metano kiekį, daugeliui eksportuotojų netaikomas joks susijęs reguliavimas jų atitinkamose vidaus rinkose. Tokiems operatoriams reikia aiškių paskatų, kad jie imtųsi veiksmų dėl savo išmetamo metano, todėl šis reglamentas turi būti taikomas visai tiekimo grandinei ;

(54)

kaip paskelbta Komunikate dėl išmetamo metano kiekio mažinimo ES strategijos (34), Sąjunga įsipareigoja bendradarbiauti su savo partneriais energetikos srityje ir su kitomis didžiosiomis iškastinių išteklių energiją importuojančiomis valstybėmis sprendžiant metano išmetimo problemą visame pasaulyje. Diplomatija energetikos srityje dėl išmetamo metano jau davė svarbių rezultatų. 2021 m. rugsėjo mėn. Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos pranešė apie ketinimus prisiimti pasaulinį įsipareigojimą dėl metano – tai politinis įsipareigojimas iki 2030 m. sumažinti pasaulyje išmetamo metano kiekį 30 proc. (atskaitos tašku laikant 2020 m. lygius); šis įsipareigojimas galiausiai prisiimtas 2021 m. lapkričio mėn. Glazge vykusioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP 26). Prie to prisidėti įsipareigojo daugiau kaip šimtas valstybių, kuriose išmetamas metanas sudaro beveik pusę viso pasaulyje išmetamo antropogeninės kilmės metano kiekio.

(54)

kaip paskelbta Komunikate dėl išmetamo metano kiekio mažinimo ES strategijos (34), Sąjunga įsipareigoja bendradarbiauti su savo partneriais energetikos srityje ir su kitomis didžiosiomis iškastinių išteklių energiją importuojančiomis valstybėmis sprendžiant metano išmetimo problemą visame pasaulyje. Diplomatija energetikos srityje dėl išmetamo metano jau davė svarbių rezultatų. 2021 m. rugsėjo mėn. Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos pranešė apie ketinimus prisiimti pasaulinį įsipareigojimą dėl metano – tai politinis įsipareigojimas imtis savanoriškų veiksmų siekiant prisidėti prie kolektyvinių pastangų iki 2030 m. sumažinti pasaulyje išmetamo metano kiekį 30 proc. (atskaitos tašku laikant 2020 m. lygius); šis įsipareigojimas galiausiai prisiimtas 2021 m. lapkričio mėn. Glazge vykusioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP 26). Pasaulinis įsipareigojimas dėl metano apima pasižadėjimą pradėti išmetamą metano kiekį nustatyti pagal geriausias turimas apskaitos metodikas;

(57)

tęsdama savo sėkmingą diplomatinį darbą, kuriuo siekia realizuoti tokius pasaulinius įsipareigojimus, Sąjunga kartu toliau skatina labai sumažinti išmetamą metano kiekį visame pasaulyje ir visų pirma tose valstybėse, kurios Sąjungai tiekia iškastinių išteklių energiją;

(57)

tęsdama savo diplomatinį darbą, kuriuo siekia realizuoti pasaulinius įsipareigojimus gerokai sumažinti metano kiekį , Sąjunga turėtų toliau dėti pastangas siekdama labai sumažinti išmetamą metano kiekį visame pasaulyje ir visų pirma tose valstybėse, kurios Sąjungai tiekia iškastinių išteklių energiją , reguliuodama importą ;

(58)

todėl iš importuotojų, į Sąjungą importuojančių iškastinių išteklių energiją, turėtų būti reikalaujama teikti valstybėms narėms informaciją apie su išmetamo metano kiekio matavimu , duomenų teikimu ir mažinimu susijusias priemones , kurių imasi eksportuotojai, visų pirma, reguliavimo arba savanoriškų priemonių taikymą jų išmetamam metano kiekiui kontroliuoti, įskaitant tokias priemones kaip nuotėkio aptikimo ir remonto poreikio tyrimai arba dujų išleidimo ir fakelų deginimo kontrolės ir ribojimo priemonės. Matavimo ir duomenų teikimo lygiai, nustatomi importuotojams taikomuose informacijos reikalavimuose, atitinka tuos lygius, kurie bus privalomi Sąjungos operatoriams pagal šį reglamentą, kaip išdėstyta 24–26 ir 46 konstatuojamosiose dalyse. Toks informacijos apie metano išmetimo kontrolės priemones reikalavimas nesudaro didesnės naštos negu atitinkami reikalavimai Sąjungos operatoriams;

(58)

todėl iškastinio kuro energijos importuotojams į Sąjungą turėtų būti taikomos taisyklės, panašios į gamintojams Sąjungoje taikomas taisykles dėl stebėsenos , duomenų teikimo ir tikrinimo , nuotėkio aptikimo ir remonto , taip pat dujų išleidimo ir fakelų deginimo apribojimų ;

(58a)

tais atvejais, kai importuotojai įrodo, kad visoje tiekimo grandinėje įgyvendinamos priemonės, kurios, kaip manoma, yra tiek veiksmingos, kiek šiame reglamente nustatyti reikalavimai, arba teikia kilmės ir transporto garantijas šalyse, kurių reglamentavimas laikomos lygiaverčiu, jie turėtų turėti teisę pasinaudoti nukrypti leidžiančia nuostata. Komisija įvertina ir suteikia leidimą nukrypti siekdama užtikrinti jo suderinamumą su prekybos teise;

(59)

valstybės narės turėtų perduoti tą informaciją Komisijai. Remiantis ta informacija, Sąjungoje turėtų būti sukurta ir tvarkoma iškastinių išteklių energijos importo į Sąjungą skaidrumui skirta duomenų bazė, kurioje būtų pateikiami išsamūs duomenys, ar eksportuojančios bendrovės yra prisijungusios prie Naftos ir dujų sektorių partnerystės dėl metano (OGMP) (naftos ir dujų bendrovių atveju) ir ar jos laikosi lygiaverčio, tarptautiniu mastu arba Sąjungoje pripažinto standarto (anglių pramonės bendrovių atveju), jei toks standartas bus nustatytas. Tokia informacija turėtų parodyti eksportuojančių valstybių bendrovių įsipareigojimus dėl savo išmetamo metano kiekio matavimo, duomenų teikimo ir tikrinimo pagal UNFCCC trečios pakopos duomenų teikimo metodus. Tokia skaidrumui skirta duomenų bazė būtų informacijos šaltinis iškastinių išteklių energiją į Sąjungą importuojantiems importuotojams, priimantiems pirkimo sprendimus, taip pat kitiems suinteresuotiesiems subjektams ir visuomenei. Tokioje skaidrumui skirtoje duomenų bazėje taip pat turėtų būti parodytos Sąjungos bendrovių ir iškastinių išteklių energiją į Sąjungą eksportuojančių bendrovių pastangos matuoti savo išmetamą metano kiekį, teikti jo duomenis ir jį mažinti. Į ją taip pat turėtų būti įtraukta informacija apie metano kiekio matavimo, duomenų teikimo ir išmetamo kiekio mažinimo reguliavimo veiksmus valstybėse, kuriose gaminama energija iš iškastinių išteklių;

(59)

valstybės narės turėtų perduoti tą informaciją Komisijai. Remiantis ta informacija, Sąjungoje turėtų būti sukurta ir tvarkoma iškastinių išteklių energijos importo į Sąjungą skaidrumui skirta duomenų bazė, kurioje būtų pateikiami išsamūs duomenys, ar eksportuojančios bendrovės yra prisijungusios prie Naftos ir dujų sektorių partnerystės dėl metano (OGMP) (naftos ir dujų bendrovių atveju) ir ar jos laikosi lygiaverčio, tarptautiniu mastu arba Sąjungoje pripažinto standarto (anglių pramonės bendrovių atveju), jei toks standartas bus nustatytas. Tokia informacija turėtų parodyti eksportuojančių valstybių bendrovių įsipareigojimus dėl savo išmetamo metano kiekio matavimo, duomenų teikimo ir tikrinimo pagal UNFCCC trečios pakopos duomenų teikimo metodus. Tokia skaidrumui skirta duomenų bazė būtų informacijos šaltinis iškastinių išteklių energiją į Sąjungą importuojantiems importuotojams, priimantiems pirkimo sprendimus, taip pat kitiems suinteresuotiesiems subjektams ir visuomenei. Tokioje skaidrumui skirtoje duomenų bazėje taip pat turėtų būti parodytos Sąjungos bendrovių ir iškastinių išteklių energiją į Sąjungą eksportuojančių bendrovių priemonės matuoti savo išmetamą metano kiekį, teikti jo duomenis ir jį mažinti. Į ją taip pat turėtų būti įtraukta informacija apie metano kiekio matavimo, duomenų teikimo ir išmetamo kiekio mažinimo reguliavimo veiksmus valstybėse, kuriose gaminama energija iš iškastinių išteklių;

(61)

58–60 konstatuojamosiose dalyse nurodytomis priemonėmis kartu turėtų būti didinamas skaidrumas pirkėjams , kad jie galėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl tiekimo šaltinių, ir turėtų būti gerinamos galimybės plačiau įgyvendinti išmetamo metano kiekio mažinimo sprendimus visame pasaulyje . Be to, tos priemonės turėtų suteikti papildomų paskatų tarptautinėms bendrovėms pradėti laikytis tarptautinių išmetamo metano kiekio matavimo ir duomenų teikimo standartų (pvz., OGMP) arba pradėti taikyti veiksmingas išmetamo kiekio matavimo, duomenų teikimo ir mažinimo priemones. Šios priemonės kuriamos kaip laipsniško importui taikomų priemonių griežtinimo pagrindas. Todėl Komisija turėtų būti įgaliota iš dalies keisti arba papildyti importuotojams taikomus duomenų teikimo reikalavimus. Be to, Komisija turėtų įvertinti tų priemonių įgyvendinimą ir, jeigu atrodys tikslinga, teikti pasiūlymus dėl peržiūros siekiant nustatyti griežtesnes priemones importuotojams ir įsitikinti, kad trečiosiose valstybėse narėse taikomos panašaus veiksmingumo lygio priemonės išmetamam metano kiekiui stebėti, pranešti, tikrinti ir mažinti . Atliekant šį vertinimą reikėtų atsižvelgti į IMEO atliekamą darbą, įskaitant metano susidarymo indeksą, skaidrumui skirtą duomenų bazę ir pasaulinę taršos metanu stebėsenos priemonę. Jeigu Komisija manytų, kad yra tikslinga griežtinti importui taikomas priemones, būtų itin svarbu, kad Komisija per savo parengiamąjį darbą tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultavimąsi su atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis;

(61)

58–60 konstatuojamosiose dalyse nurodytomis priemonėmis kartu turėtų būti didinamas skaidrumas pirkėjams ir palengvinamas visiškos atitikties Sąjungos importo taisyklėms nagrinėjimas . Be to, tos priemonės turėtų suteikti papildomų paskatų tarptautinėms bendrovėms pradėti laikytis tarptautinių išmetamo metano kiekio matavimo ir duomenų teikimo standartų (pvz., OGMP) arba pradėti taikyti veiksmingas išmetamo kiekio matavimo, duomenų teikimo ir mažinimo priemones. Komisija turėtų būti įgaliota iš dalies keisti arba papildyti importuotojams taikomus duomenų teikimo reikalavimus. Be to, Komisija turėtų įvertinti tų priemonių įgyvendinimą ir, jeigu atrodys tikslinga, teikti pasiūlymus dėl peržiūros siekiant nustatyti griežtesnes priemones importuotojams. Atliekant šį vertinimą reikėtų atsižvelgti į IMEO atliekamą darbą, įskaitant metano susidarymo indeksą, skaidrumui skirtą duomenų bazę ir pasaulinę taršos metanu stebėsenos priemonę. Jeigu Komisija manytų, kad yra tikslinga griežtinti importui taikomas priemones, būtų itin svarbu, kad Komisija per savo parengiamąjį darbą tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultavimąsi su atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis;

b)

dujų perdavimui, skirstymui, požeminėms saugykloms ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalams, eksploatuojamiems naudojant metaną iš iškastinių ir (arba) atsinaujinančiųjų išteklių (biometaną arba sintetinį metaną);

b)

dujų perdavimui, skirstymui (išskyrus skaitiklių sistemas galutinio vartojimo punktuose) , požeminėms saugykloms ir suskystintų gamtinių dujų terminalams, eksploatuojamiems naudojant metaną iš iškastinių ir (arba) atsinaujinančiųjų išteklių (biometaną arba sintetinį metaną);

ca)

naftos chemijos pramonei.

1)

išmetamas metano kiekis – visas metano kiekis, tiesiogiai išmetamas iš visų komponentų, kurie yra potencialūs metano išmetimo šaltiniai, dėl tikslinio ar nenumatyto dujų išleidimo ar nevisiško sudeginimo fakelais arba iš kitų komponentų, įskaitant ir netyčinius nuotėkius;

1)

išmetamas metano kiekis – visas metano kiekis, tiesiogiai išmetamas iš visų komponentų, kurie yra potencialūs metano išmetimo šaltiniai, dėl dujų išleidimo ar nevisiško sudeginimo fakelais arba iš kitų komponentų, įskaitant ir nuotėkius;

1a)

1b)

7)

tikrintojas – juridinis asmuo , kuris nėra pagal šio reglamento 4 straipsnį paskirta kompetentinga institucija , kuris vykdo tikrinimo veiklą ir yra akredituotas nacionalinės akreditacijos įstaigos pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008, arba, nedarant poveikio to reglamento 5 straipsnio 2 dalies taikymui, tikrinimo išvados pateikimo metu kitaip įgaliotas fizinis asmuo;

7)

tikrintojas – juridinis asmuo, kuris vykdo tikrinimo veiklą ir yra akredituotas nacionalinės akreditacijos įstaigos pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008, arba, nedarant poveikio to reglamento 5 straipsnio 2 dalies taikymui, tikrinimo išvados pateikimo metu kitaip įgaliotas fizinis asmuo;

9a)

9b)

10)

išmetamųjų teršalų faktorius – koeficientas, kuriuo kiekybiškai išreiškiamas išmetamas arba pašalinamas dujų kiekis, tenkantis veiklos vienetui, dažnai nustatomas remiantis matavimo duomenų imtimi, iš kurios apskaičiuojant vidurkį gaunamas reprezentatyvus tam tikram veiklos lygiui būdingas dujų išmetimo lygis nustatytomis eksploatacinėmis sąlygomis;

10)

išmetamųjų teršalų faktorius – koeficientas, kuriuo kiekybiškai išreiškiamas išmetamas dujų kiekis, tenkantis veiklos vienetui, dažnai nustatomas remiantis matavimo duomenų imtimi, iš kurios apskaičiuojant vidurkį gaunamas reprezentatyvus tam tikram veiklos lygiui būdingas dujų išmetimo lygis nustatytomis eksploatacinėmis sąlygomis;

12)

savitasis išmetamųjų teršalų faktorius – išmetamųjų teršalų faktorius, gautas tiesioginiais matavimais;

12)

savitasis išmetamųjų teršalų faktorius – tam tikros rūšies teršalų šaltinio išmetamųjų teršalų faktorius, gautas tiesioginiais matavimais;

13)

tiesioginis matavimas  – tiesioginis išmetamo metano kiekio nustatymas šaltinyje metano matavimo prietaisu;

13)

tiesioginis matavimas – išmetamo metano kiekio matavimas šaltinyje matavimo prietaisu , leidžiančiu atlikti tokį matavimą ;

13a)

14)

veiklos vietoje išmetamas metano kiekis – iš visų tam tikram turtui priskiriamų šaltinių išmetamas metano kiekis;

14)

veiklos vietoje išmetamas metano kiekis – iš visų visos veiklos vietos šaltinių išmetamas metano kiekis;

15)

matavimas veiklos vietos lygmeniu – matavimas iš viršaus, kuriam paprastai naudojami jutikliai, montuojami ant mobilios platformos, pavyzdžiui, transporto priemonių, orlaivių ar bepiločių orlaivių, laivų ar palydovų, arba kitos priemonės metano išmetimo padėčiai visoje veiklos vietoje visapusiškai užfiksuoti;

15)

matavimas veiklos vietos lygmeniu – matavimas iš viršaus, kuriam paprastai naudojami jutikliai, montuojami ant mobilios platformos, pavyzdžiui, transporto priemonių, orlaivių ar bepiločių orlaivių, laivų ar palydovų, naudojami stacionarūs jutikliai, tokie kaip nepertraukiamo ir taškinio matavimo jutiklių tinklai, arba kitos priemonės metano išmetimo padėčiai visoje veiklos vietoje visapusiškai užfiksuoti;

17)

nuotėkio aptikimo ir remonto poreikio tyrimas – tyrimas, atliekamas siekiant nustatyti metano išmetimo šaltinius , įskaitant nuotėkius ir nenumatytą dujų išleidimą ;

17)

nuotėkio aptikimo ir remonto tyrimas – tyrimas, atliekamas naudojant prietaisą ar kitą pažangią technologiją su minimalia aptikimo riba ir pasikliovimo lygmeniu siekiant nustatyti ir aptikti išmetamo metano nuotėkius ir kitus netyčia išmetamo metano šaltinius ir suremontuoti arba pakeisti nesandarius komponentus ;

18)

(dujų) išleidimas – nesudegusio metano išleidimas į atmosferą, kuris gali būti tikslinis, atliekamas vykdant tam tikrus procesus ar veiklą arba naudojant tam skirtus įtaisus , arba nenumatytas, įvykstantis dėl įrangos trikties arba dėl nepalankių geologinės aplinkos sąlygų ;

18)

(dujų) išleidimas – nesudegusio metano išleidimas į atmosferą, kuris yra tikslinis, atliekamas vykdant tam tikrus procesus ar veiklą arba naudojant tam skirtus įtaisus;

22)

įprastinis fakelų deginimas – fakelų deginimas vykdant įprastą naftos ar iškastinių gamtinių dujų gavybą ir neturint pakankamos infrastruktūros ar nesant palankių geologinių sąlygų, kad būtų galima įleisti metaną atgal į gręžinį, panaudoti jį vietoje arba tiekti jį rinkai;

22)

įprastinis fakelų deginimas – fakelų deginimas vykdant įprastą naftos ar iškastinių gamtinių dujų gavybą ir neturint pakankamos infrastruktūros ar nesant palankių geologinių sąlygų, kad būtų galima įleisti metaną atgal į gręžinį, panaudoti jį vietoje , apdoroti arba tiekti jį rinkai , išskyrus deginimą dėl ekstremaliosios situacijos ;

24)

neveikiantis gręžinys – naftos arba dujų gręžinys ar gręžvietė, kuriuose išteklių žvalgymo ar gavybos veikla sustabdyta ir nevykdoma bent vienus metus;

24)

neveikiantis gręžinys – sausumoje arba atviroje jūroje esantis naftos arba dujų gręžinys ar gręžvietė, kuriuose išteklių žvalgymo ar gavybos veikla sustabdyta ir nevykdoma bent vienus metus . Toks gręžinys nėra visam laikui užsandarintas ir apleistas gręžinys ;

24a)

39a)

41)

importuotojas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris, vykdydamas komercinę veiklą, iš trečiosios valstybės tiekia iškastinių išteklių energiją Sąjungos rinkai.

41)

importuotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris, vykdydamas komercinę veiklą, pateikia iškastines dujas, naftą arba anglį iš trečiosios valstybės Sąjungos rinkai, įskaitant bet kurį Sąjungoje įsisteigusį fizinį asmenį, paskirtą atlikti veiksmus, kurių reikalaujama pagal šio reglamento 27 straipsnį;

(a)

tirdamos pagrįstus skundus, nurodytus 7 straipsnyje, ir reikalavimų neatitikties atvejus kuo greičiau po tos dienos, kurią kompetentingos institucijos sužinojo apie tokius skundus ar neatitiktį;

(a)

tirdamos pagrįstus skundus, nurodytus 7 straipsnyje, ir reikalavimų neatitikties atvejus kuo greičiau po tos dienos, kurią kompetentingos institucijos sužinojo apie tokius skundus ar neatitiktį , ir ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo tos dienos ;

(d)

operatorių arba kasyklų operatorių taikomas kokybės kontrolės ar kokybės užtikrinimo sistemas.

(d)

operatorių, kasyklų operatorių arba importuotojų, kiek pagal 27 straipsnį importuotojai privalo jas taikyti, taikomas kokybės kontrolės ar kokybės užtikrinimo sistemas.

e)

nustatytų faktų apie reikšmingus duomenų šaltinių neatitikimus pranešimas .

e)

nustatytų faktų apie reikšmingus duomenų šaltinių neatitikimus pranešimu, prisidedant prie patikimesnių mokslinių metodikų kūrimo .

ea)

pranešimu apie nustatytus itin taršius objektus taikant ankstyvojo nustatymo ir įspėjimo sistemą;

a)

dėl eksploatuojamo turto – iki [12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos], ir

b)

dėl neeksploatuojamo turto – iki… [24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos], jei operatorius nepranešė apie šį turtą pagal a punktą.

a)

dėl eksploatuojamo turto – iki … [24 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos], o vėliau – kasmet iki gegužės 31 d., ir

b)

dėl neeksploatuojamo turto – iki… [42 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos], o vėliau – kasmet iki gegužės 31 d., jei operatorius nepranešė apie šį turtą pagal a punktą.

c)

išsami informacija apie kiekybinio nustatymo metodikas , naudojamas išmetamam metano kiekiui matuoti ;

c)

išsami informacija apie kiekybinio nustatymo metodikas;

a)

kai veiklos vietoje išmatuotas kiekis yra statistiškai reikšmingai didesnis nei kiekis, nustatytas pagal šaltinio lygmens apskaitos duomenis, operatorius ataskaitoje privalo pateikti dokumentus, kuriuose suderintų šaltinio lygmens apskaitos ir matavimo veiklos vietoje duomenis, ir atnaujinti savo šaltinio lygmens apskaitą, kad ji atspindėtų didesnius veiklos vietoje išmatuotus kiekius;

b)

jeigu veiklos vietos matavimo duomenys yra statistiškai reikšmingai mažesni nei šaltinio lygmens apskaitos duomenys, operatorius privalo peržiūrėti veiklos vietos matavimo įrenginių minimalaus aptikimo ribą (MAR) ir patvirtinti, kad ji yra pakankamai žema, kad būtų aptikta atskiro įrenginio numatyto lygio tarša; jeigu minimali aptikimo riba nėra pakankamai žema, operatorius tais pačiais kalendoriniais metais turi dar kartą atlikti matavimą naudodamas pakankamai žemos minimalios aptikimo ribos įrenginį ir palyginti tą rezultatą su šaltinio lygmens apskaitos rezultatais; jei nustatoma, kad MAR yra tinkama, operatorius į ataskaitą įtraukia dokumentus, kuriuose nurodomos neatitikimo priežastys.

a)

visų antžeminių komponentų, kuriuose naudojami aptikimo įtaisai, kurių minimali aptikimo riba nurodyta 3 dalies a punkte, atveju – kas du mėnesius;

b)

visų antžeminių komponentų, kuriuose naudojami aptikimo įtaisai, kurių minimali aptikimo riba nurodyta 3 dalies b punkte, atveju – kas keturis mėnesius;

c)

visų požeminių komponentų, kuriuose naudojami aptikimo įtaisai, kurių mažiausia aptikimo riba nurodyta 3 dalies c punkte, atveju – kartą per penkis mėnesius arba I priedo 1 dalyje nurodytu dažnumu.

a)

17 g per valandą metano esant standartinei temperatūrai ir slėgiui; tyrimas turi būti atliekamas kiekvieno galimo taršos šaltinio lygmeniu;

b)

50 ppm metano tūrio arba 1 g per valandą; antžeminių komponentų atveju tyrimas turi būti atliekamas kiekvieno atskiro potencialaus taršos šaltinio sąlyčio vietoje;

c)

500 ppm arba 5 g metano per valandą požeminių komponentų atveju.

a)

darbuotojų ir kitų arti aptikto nuotėkio esančių žmonių sauga;

b)

bet kokiu neigiamu veiksmų poveikiu aplinkai, jei galima įrodyti, kad tas poveikis būtų didesnis nei veiksmų nauda aplinkai, pvz., tais atvejais, kai atlikus remontą bendras išmetamo metano kiekis galėtų būti didesnis nei tuo atveju, jei nebūtų remonto;

c)

komponento prieinamumu, įskaitant visus prieigos leidimus; taip pat

d)

atsarginių dalių, reikalingų komponentui sutaisyti, arba pakeitimui būtinų komponentų neturėjimu;

a)

esant ekstremaliajai situacijai ar įrangos trikčiai ; taip pat

a)

esant ekstremaliajai situacijai ar įrangos trikčiai.

b)

kai tai yra neišvengiama ir visiškai būtina tam, kad būtų galima eksploatuoti, remontuoti, prižiūrėti ar išbandyti komponentus ar įrangą, ir vykdoma 16 straipsnyje nustatyta pareiga pranešti.

a)

įprastai naudojant tam tikrus įrangos komponentus, jei ta įranga atitinka visus nustatytus įrangos standartus ir yra tinkamai prižiūrima ir reguliariai tikrinama siekiant iki minimumo sumažinti metano nutekėjimą;

a)

įprastai naudojant pneumatinius prietaisus ir siurblius, sausųjų dujų sandariklius, kompresorius, atmosferos slėgio laikymo cisternas arba kitus dujų išleidimui skirtus komponentus, jei ta įranga atitinka visus nustatytus įrangos standartus , nustatytus pagal šio straipsnio 5b dalį, ir yra tinkamai prižiūrima ir reguliariai tikrinama siekiant iki minimumo sumažinti metano nutekėjimą;

c)

atliekant matavimus arba imant ėminius cisternoje ar kitame mažaslėgiame inde;

c)

atliekant matavimus arba imant ėminius cisternoje ar kitame mažaslėgiame inde , jeigu cisterna arba indas atitinka pagal 5b dalį nustatytus standartus ;

d)

išleidžiant skysčius iš cisternos ar kito mažaslėgio indo į transporto priemonę pagal taikomus standartus;

d)

išleidžiant skysčius iš cisternos ar kito mažaslėgio indo į transporto priemonę pagal taikomus standartus, jeigu cisterna arba indas atitinka pagal 5b dalį nustatytus standartus;

e)

atliekant remontą ir techninę priežiūrą, įskaitant įrangos prapūtimą ir slėgio sumažinimą, kad būtų galima atlikti remontą ir techninę priežiūrą;

e)

atliekant remontą, techninę priežiūrą , bandymo procedūras ir eksploatavimo nutraukimą , įskaitant įrangos prapūtimą ir slėgio sumažinimą, kad būtų galima atlikti remontą ir techninę priežiūrą;

a)

kai jų priežastis yra ekstremalioji situacija ar įrangos triktis;

a)

kai jų priežastis yra ekstremalioji situacija, įrangos triktis arba

(c)

metano išmetimą po kasybos vykdomos veiklos metu.

(c)

metano išmetimą po kasybos vykdomos veiklos metu ir kasyklos teritorijoje .

a)

kurių priežastis yra ekstremalioji situacija ar įrangos triktis ;

a)

kurių priežastis yra ekstremalioji situacija;

a)

turi būti įmanoma surinkti metaną degazuojant;

b)

galima ir toliau naudoti su sauga susijusius degazavimo įtaisus, pvz., ventiliacijos gaubtus (Protegohaube);

c)

šio reglamento taikymo sritis neturi įtakos kasyklų dujų, kaip energijos išteklių, naudojimui;

d)

siekiant sumažinti išmetamo metano kiekį, pagal šį reglamentą leidžiamas kasyklų vandens užtvenkimas.

a)

priemonių arba reguliavimo reikalavimų veiksmingumą, palyginti su Sąjungoje taikomais reikalavimais;

b)

importuotojų pateiktų duomenų tikslumą; taip pat

c)

baudas už reikalavimų nesilaikymą ir vykdymo užtikrinimo veiksmingumą atitinkamose jurisdikcijose, kuriose siekiama užtikrinti lygiavertiškumą.