P9_TA(2023)0130

Nauja ES judumo mieste sistema

2023 m. gegužės 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujos ES judumo mieste sistemos (2022/2023(INI))

(C/2023/1058)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos XVIII antraštinę dalį, ir į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 5 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikatą „Naujoji ES judumo mieste sistema“ (COM(2021)0811),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių (COM(2021)0812), ypač jo 52 konstatuojamąją dalį ir 40 straipsnį „Miestų transporto mazgų reikalavimai“,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 14 d. Komisijos 55 % tikslo priemonių rinkinį Europos žaliajam kursui įgyvendinti,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. judumo mieste dokumentų rinkinį ir jo įvertinimą (SWD(2021)0048),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1153, kuriuo nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė (1),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (Bendrųjų nuostatų reglamentas) (2),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo (3),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1059 dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG), kuris remiamas Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšomis (4),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (5),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1161, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (6),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/2338, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007, kiek tai susiję su vidaus keleivinio geležinkelių transporto paslaugų rinkos atvėrimu (7),

—	atsižvelgdamas į Skaitmeninės Europos programą,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatą „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 m.“ (COM(2021)0345),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija“ (COM(2021)0101),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 3 d. Komisijos komunikatą „Pirmenybė žmonėms, tvaraus ir integracinio augimo užtikrinimas, ES atokiausių regionų potencialo atskleidimas“ (COM(2022)0198),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 30 d. neoficialiame ministrų susitikime priimtą Naująją Leipcigo chartiją dėl miestų galios skatinti permainas bendram gerui,

—	atsižvelgdamas į Amsterdamo paktą, kuriuo apibrėžiama ES miestų darbotvarkė ir dėl kurio 2016 m. gegužės 30 d. susitarė ES ministrai, atsakingi už miestų reikalus,

—	atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., ypač į 11-ąjį darnaus vystymosi tikslą, susijusį su tvariais miestais ir bendruomenėmis,

—	atsižvelgdamas į savo 2022 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl miestų teritorijų iššūkių pasibaigus COVID-19 pandemijai (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 6 d. rezoliuciją dėl 2021–2030 m. ES kelių eismo saugumo politikos programos – rekomendacijų dėl tolesnių žingsnių siekiant visiškai saugaus eismo vizijos (9),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl miestų vaidmens Sąjungos institucinėje sistemoje (10),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl ES regionų ir miestų vaidmens įgyvendinant Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos (COP 21) (11),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl įvairių sričių ES politikos miestų dimensijos (12),

—	atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę „Naujoji judumo mieste sistema“ (13),

—	atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A9-0108/2023),

A.	kadangi specialiųjų poreikių turinčių asmenų grupės apima neįgalius ir riboto judumo asmenis, vyresnio amžiaus asmenis, moteris, vaikus ar vaikus lydinčius asmeni, visapusiškai besinaudojančius savo teise judėti, mokytis, žaisti ir dirbti;

B.	kadangi viešasis transportas – tai tradicinės paslaugos, pvz., geležinkelių, metro, tramvajų ar autobusų tinklai;

C.	kadangi bendrojo naudojimo transportas – tai viešasis transportas ir naujos paslaugos, grindžiamos dalijimusi, teikimu jas užsakius, lanksčiais naujais verslo modeliais ir kitu judumu, bendrai vežančiu daugiau keleivių;

D.	kadangi mikrojudumas apima elektra ir ne elektra varomas asmenines judumo priemones, pvz., dviračius, elektrinius dviračius, elektrinius paspirtukus, riedžius, vienaračius ir kt.;

E.	kadangi aktyvus judumas apima žmonių ar prekių vežimą, kuriam gali būti naudojamas variklis arba žmogaus fizinė veikla arba elektrinio variklio ir žmogaus jėgos derinys, kaip antai elektrinių dviračių atveju;

F.	kadangi Komisijos pasiūlymu dėl transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) dalinio keitimo siekiama kurti darnų, veiksmingą, prieinamą ES masto daugiarūšio vežimo tinklą ir plėtoti darnaus judumo mieste planus;

kadangi Komisijos pasiūlytoje ES judumo mieste sistemoje tvirtinama, kad pirmenybė nacionaliniu ir vietos lygmenimis turėtų būti teikiama bendrojo naudojimo transporto, ypač viešojo transporto, plėtrai ir aktyviam judumui, ir jiems turėtų būti skiriamas pagrindinis dėmesys siekiant tvaraus judumo mieste;

kadangi bet kokia judumo mieste sistema visų pirma turi būti skirta visuomenės interesams, atitikti žmonių poreikius ir remti valstybių narių ekonominę ir socialinę plėtrą, kad judumas mieste būtų planuojamas ir integruojamas kartu su įvairiomis ekonomikos šakomis, ir kad ja būtų siekiama pakeisti kolektyvinį elgesį, kad, taikant įvairius įperkamus, prieinamus, veiksmingus, pažangius ir tvarius transporto sprendimus, būtų galima kurti tvaresnius miestus, pasižyminčius geresne gyvenimo kokybe;

I.	kadangi Europos aplinkos agentūra perspėjo, kad 2013–2019 m. transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis didėjo, išskyrus sumažėjimą 2020 m., kai dėl COVID-19 pandemijos buvo taikomos izoliavimo priemonės, ir vis dar prognozuojama, kad transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis didės;

J.	kadangi dėl darbuotojų trūkumo ir darbo vietos neužtikrintumo kyla grėsmė transporto sektoriaus ekonominiam tvarumui ir atitinkamai judumo mieste sistemoms;

K.	kadangi transporto organizavimas mieste priklauso nuo sąveikos su aplinka;

kadangi 2021–2023 m. laikotarpiu pagal bendrąją programą „Europos horizontas“ bus skirta 359,3 mln. EUR jos pažangių neutralaus poveikio klimatui miestų tikslui įgyvendinti, kad iki 2030 m. bendras neutralaus poveikio klimatui miestų skaičius ES pasiektų 100 (14); kadangi siekiant šio tikslo EK pasiūlytais mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmais, inter alia, bus vykdomas žaliasis miestų planavimas;

kadangi bendra transporto kaina visuomenei sudaro apytiksliai 987 mlrd. EUR per metus; kadangi šį skaičių galima išskaidyti į ekologines sąnaudas (44 proc.), nelaimingų atsitikimų (29 proc.) ir spūsčių sąnaudas (27 proc.); kadangi asmeniniai automobiliai lemia 565 mlrd. EUR šių sąnaudų, bet rinkliavos iš mokesčių už degalus ir nuosavybę, taip pat kelių mokesčiai, kompensuoja tik pusę šių sąnaudų (267 mlrd. EUR), tai parodo, kad transporto išorinės sąnaudos dar nėra visiškai internalizuotos; kadangi šie neigiami išorės veiksniai neproporcingai veikia mažesnes pajamas gaunančius asmenis (15);

kadangi 75 proc. viso išmetamo CO2 kiekio yra išmetama miestuose (16), apie 23 proc. ES transporto išmetamo teršalų kiekio išmetama miesto vietovėse, 70 proc. ES piliečių šiuo metu gyvena miestuose ir prognozuojama, kad 2050 m. ši dalis pasieks beveik 84 proc., taigi miestams tenka svarbus vaidmuo prisidedant prie žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo;

O.	kadangi spūstys ES kasmet kainuoja apie 270 mlrd. EUR, todėl jos yra viena didžiausių judumo mieste problemų, o oro tarša, akustinė tarša ir miesto šiluma daro poveikį daugumai europiečių;

kadangi peržiūrėjus Pastatų energinio naudingumo direktyvą (16) valstybėms narėms turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos pereiti prie žaliosios ekonomikos, nustatant nuostatas dėl elektromobilumo infrastruktūros diegimo, įskaitant spartesnį įkrovimo prieigų diegimą, ir nuostatas dėl dviračių stovėjimo vietų;

kadangi įvairiose ES valstybėse narėse ir regionuose elektromobilumas šiuo metu yra skirtinguose vystymosi etapuose ir turėtų būti nustatytos specialios išimtys ir lankstumas, kad valstybės narės ir regionai, kurių elektromobilumo rinka yra mažiau išvystyta, galėtų daryti pažangą žaliosios pertvarkos srityje; kadangi reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad būtų užtikrinta, kad energijos tinklo pajėgumai tenkintų dabartinius ir būsimus dabartinių ir būsimųjų elektrinių transporto priemonių energijos poreikius ir kad būtų atsižvelgta į prijungimo prie elektros tinklo rezervinių pajėgumų planavimą;

R.	kadangi pastaraisiais mėnesiais naftos kainos didėjo precedento neturinčiu mastu, o ateities tendencija neaiški; kadangi labai svarbu sumažinti sunaudojamą iškastinio kuro kiekį; kadangi, pasak Tarptautinės energetikos agentūros, greičio mažinimas yra veiksminga priemonė šiam tikslui pasiekti;

kadangi viešajame transporte dirba du milijonai žmonių vietos lygmeniu, jis užtikrina saugias darbo vietas visos ES bendruomenėse ir suteikia įvairių karjeros ir įsidarbinimo galimybių, o jos darbuotojų ankstesnė patirtis yra labai skirtinga; kadangi pandemijos metu didelė dalis šių darbuotojų buvo išleisti priverstinių atostogų ir daug jų nusprendė palikti šį sektorių, visų pirma tose valstybėse narėse, kuriose yra mažos socialinės apsaugos išmokos ir silpna kolektyvinių derybų aprėptis;

kadangi dėl darbo jėgos trūkumo viešojo transporto srityje neseniai buvo sumažintas transporto paslaugų kiekis, be kita ko, atšaukiant nakties ir savaitgalių paslaugas ir trumpinant maršrutus; kadangi tai turi neigiamą poveikį įtraukiam judumui, kelia pavojų socialinei sanglaudai ir pažeidžiamiausių asmenų, kurie judėjimui naudojasi tik viešuoju transportu, galimybei pasiekti darbą, švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigas; kadangi visoje ES didėja judumo nepriteklius;

kadangi veiksmingas žmonių, paslaugų ir prekių judėjimas, be kita ko, miesto krovinių transportas ir logistika, yra nepaprastai svarbūs miesto ekonomikos veikimui, o ES miestuose taikomi novatoriški sprendimai ir geriausia praktika; kadangi didėjant krovininio transporto ir logistikos mastui tvarios miestų logistikos planai gali atlikti svarbų vaidmenį;

V.	kadangi „2020 m. dėl pandemijos vartotojų elektroninės prekybos užsakymų padaugėjo 25 % ir tikėtina, kad paskutinės atkarpos pristatymo užsakymų skaičius bei jų poveikis miestų vietovėse ir toliau augs“;

W.	kadangi keleivių vežimas sudaro 40 proc. bendros ES kelių transporto veiklos;

kadangi judumas yra labai svarbus ir būtinas socialinei ir ekonominei įtraukčiai ir lemiamas struktūrinis veiksnys, lemiantis visuomenės vystymąsi ir gebėjimą sujungti asmenis, bendruomenes, gamybos ir paslaugų sektorius, skirtingus regionus ir kultūras, taip pat skatinantis teritorinę ir socialinę sanglaudą, ekonominį dinamiškumą, aplinkos kokybę ir pusiausvyrą;

kadangi miesto transporto politika turėtų būti perorientuota nuo tiesiog judumo paslaugų teikimo iki paslaugos prieinamumo užtikrinimo, skiriant didesnę pirmenybę siekiui užtikrinti prieinamumą visiems, neatsižvelgiant į pajamas, sveikatos būklę ar vietovę (t. y. miesto ar priemiestinėje arba kaimo vietovę);

Z.	kadangi bendrojo naudojimo transportas, o ypač viešasis transportas, be kita ko priemiesčiuose, turi būti stiprinamas didinant jo pajėgumą, geografinę aprėptį, dažninant intervalus ir gerinant įperkamumą;

AA.	kadangi viešojo transporto sistemos turi būti prieinamos visiems piliečiams, ypač specialiųjų poreikių turinčių grupių naudotojams;

AB.	kadangi įvairūs ES miestai ir valstybės narės, reaguodami į dabartinę energetikos krizę, ėmėsi priemonių, pvz., sumažino viešojo transporto bilietų kainą;

AC.

kadangi naujos paslaugos, grindžiamos dalijimusi, užsakomosios, lanksčios ir naujų verslo modelių judumo paslaugos papildo tradicines viešojo transporto paslaugas; kadangi šios paslaugos padeda mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį, gerinti oro kokybę ir mažinti triukšmą bei spūstis, mažinti automobilių stovėjimo vietų trūkumą miestų teritorijose ir gerinti susisiekimą su priemiesčių, priemiesčių ir kaimo vietovėmis;

AD.

kadangi veiksmingi daugiarūšio transporto sprendimai, kuriais derinami įvairūs transporto sprendimai, pvz., bendrojo naudojimo transportas, individualus judumas ir aktyvus judumas, kartu su būtina infrastruktūra, įskaitant judumo centrus, gali padėti pagerinti investicijų į miesto aplinką kokybę ir veiksmingumą, kartu užtikrinant bendrą naudą žmonių gyvenimo kokybei; kadangi šiuo klausimu Komisija turėtų pasiūlyti daugiarūšio transporto dokumentų rinkinį;

AE.

kadangi COVID-19 padidino iššūkius, su kuriais susiduria judumo mieste sistemos, tačiau taip pat prisidėjo prie to, kad jos taptų atsparesnės, pažangesnės, saugesnės, tvaresnės ir prieinamesnės, nes daugelis Europos miestų pandemijos metu paspartino savo judumo planų įgyvendinimą ir pradėjo taikyti priemones, kuriomis palengvinamas aktyvus judumas ir dėl to pradėta daug daugiau vaikščioti pėsčiomis ir važiuoti dviračiais ir dviračių infrastruktūra tapo daug sparčiau plėtojama;

AF.

kadangi taisyklės ir reikalavimai, susiję su aktyviu judumu, mikrojudumu ir naujų formų netaršiu ir mažai taršiu judumu vis dar yra ankstyvajame plėtojimo etape arba yra skirtingi skirtingose valstybėse narėse, o tai turi reikšmingą poveikį piliečių saugumui, taip pat dėl to neišnaudojamos galimybės naudotojams skirtingose valstybėse narėse bei sukeliamas netikrumas vežėjams;

AG.	kadangi aktyvus judumas turi daug potencialo padėti įveikti su miesto vietovėmis susijusias problemas, gerinti oro kokybę, mažinti spūstis ir gerinti žmonių sveikatą;

AH.	kadangi pagerintos daugiarūšio judumo ir išmaniosios infrastruktūros paslaugos, įskaitant geležinkelio, važiavimo vienu automobiliu sprendimus ir išmaniąją judumo infrastruktūrą, galėtų teikti didelę papildomą naudą turizmui ir svetingumo bei apgyvendinimo infrastruktūrai miestų aplinkoje;

AI.

kadangi Europos aplinkos agentūra (EAA) apskaičiavo, kad 2018 m. ilgalaikis 2,5 mikronų ar mažesnio skersmens kietųjų dalelių (KD 2,5) poveikis Europoje sukėlė maždaug 417 000 ankstyvų mirčių, iš kurių apie 379 000 – ES 28 valstybėse narėse; kadangi ES ribinės vertės gerokai viršija PSO gairėse daugumai teršalų nustatytas ribines vertes, ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad nenustatyta KD 2,5 paros ribinė vertė; kadangi, kaip ir COVID-19 tai yra ekstremali visuomenės sveikatos situacija, dėl kurios reikia imtis skubių veiksmų;

AJ.	kadangi Komisija paskelbė specialų darnaus judumo mieste plano teminį vadovą, pagal kurį darnaus judumo mieste plano rengimo ir įgyvendinimo procese pagrindinis dėmesys skiriamas kelių saugumui ir mikrojudumui;

AK.

kadangi pastaraisiais metais padaryta nedaug pažangos siekiant ES kelių eismo saugumo tikslų ir kasmet apie 22 600 žmonių vis dar žūsta ES keliuose ir apie 120 000 sunkiai sužeidžiami; kadangi 39 proc. ES kelių nelaimių įvyksta miestų zonose ir ES tikslas 2010–2020 m. perpus sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių nebuvo pasiektas;

AL.	kadangi pažeidžiamiems eismo dalyviams, pvz., pėstiesiems, dviratininkams ir variklinėms dviratėms transporto priemonėms, kyla didžiausias pavojus ir jų žūtys sudaro apie 70 proc. visų žūčių miestuose;

AM.	kadangi geroji patirtis ir paskatos, pvz., greičio ribojimas ir specialus vairuotojų mokymas, galėtų padėti sumažinti sunkių nelaimingų atsitikimų ir žūčių skaičių;

AN.

kadangi eismo įvykių, susijusių su dviračiais ir kitų formų mikrojudumu ir aktyviu judumu, skaičius kelia didelį susirūpinimą; kadangi reikia papildomų pastangų ES ir nacionaliniu lygmenimis, kad būtų pasiektas ES tikslas, įtvirtintas visiškai saugaus eismo vizijos tiksluose, siekiant pagerinti visų naudotojų apsaugą;

AO.	kadangi miestų prieinamumas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį sudarant galimybes visapusiškai naudotis savo teise judėti, mokytis ir dirbti specialiųjų poreikių turinčių asmenų grupėms, pvz., neįgaliems ir riboto judumo, vyresnio amžiaus ar vaikus lydintiems asmenims;

AP.	kadangi dirbtinis intelektas (DI) judumo mieste srityje turi daug galimybių labai padidinti saugą, saugumą ir veiksmingumą, padėti geriau įtraukti pažeidžiamas grupes, sumažinti eismo spūstis, oro ir akustinę taršą, sumažinti išlaidas ir dekarbonizuoti transporto sektorių;

AQ.	kadangi subsidiarumas ir proporcingumas yra pagrindiniai principai, kuriais vadovaujantis įgyvendinamos ES kompetencijos, todėl jų turėtų būti laikomasi visada ir visose ES politikos srityse;

AR.	kadangi judumo ir transporto sistema turi veikti išcentriškai ir įcentriškai, kad būtų sudarytos sąlygos ja naudotis ir ją plėtoti, taip pat turistiniais tikslais, atsižvelgiant į turistinės ir ekonominės teritorijos, kurią sudaro vienas ar keli dideli miestai, gyventojų poreikius;

Judumo mieste sistemos stiprinimas: naujas kelių saugumo, prieinamumo ir saugumo miestuose etapas ES

pabrėžia, kad judumas mieste yra labai svarbus žmonių gyvenimo kokybei ir ekonomikos veikimui; pažymi, kad, norint pasiekti plataus užmojo ES ekonominius, aplinkosauginius, skaitmeninius, sveikatos ir visuomeninius tikslus, ES judumo mieste srityje turi būti vadovaujamasi išmaniais, įtraukiais, sveikais, konkurencingais, tvariais, sklandžiais ir daugiarūšiais transporto sprendimais, įskaitant geležinkelius, tvarius miesto ir tarpmiestinius autobusus, važiavimo vienu automobiliu sprendimus ir aktyvų judumą ir mikrojudumą; pabrėžia, kad šie transporto sprendimai turėtų pagerinti miestų gyvenimo sąlygas ir aplinkos sąlygas ir padidinti pasitenkinimo jomis lygį;

primena, kad visos naujos priemonės turėtų būti grindžiamos išsamių poveikio vertinimų rezultatais, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius padarinius ir poveikį aplinkai, taip pat į įvairius naudotojų judumo poreikius, o įvairių miesto transporto sprendimų aplinkosauginio veiksmingumo vertinimas turėtų būti grindžiamas per gyvavimo ciklą išmetamu teršalų kiekiu ir atitinkamais aplinkos rodikliais;

pabrėžia, kad žmonės nori rinktis išmanų ir tvarų transportą, visų pirma kasdienėms kelionėms, o pagrindinės pasirinkimo sąlygos yra kaina, prieinamumas ir greitis; mano, kad, siekiant užsitikrinti būtiną visuomenės palaikymą, būtina, kad gyventojai būtų įtraukti ir dalyvautų vietos, regionų, nacionaliniu ir ES lygmeniu, be kita ko, kuriant darnaus judumo mieste planus, ir suburti visus suinteresuotuosius subjektus planuojant aukštos kokybės paslaugas, kurios patenkintų visų poreikius ir lūkesčius;

ragina valstybes nares kurti saugias, prieinamas, įtraukias, įperkamas, išmanias, atsparias ir tvarias miestų transporto sistemas;

remia visas pastangas, kurios dedamos siekiant užtikrinti didesnį miestų prieinamumą, ir ragina valstybes nares imtis skubių ir plataus užmojo veiksmų, kad miestai taptų įtraukesni;

pabrėžia, kad reikia spręsti transporto nepritekliaus ir prieigos prie transporto tinklų nelygybės problemas, nes jos daro poveikį milijonams mažesnes pajamas gaunančių žmonių ir naudotojų, priklausantiems specialiųjų poreikių turinčioms grupėms, kasdieniam gyvenimui; mano, kad su kaimo, priemiesčių ir miesto vietovių sujungiamumu susijusių problemų sprendimui miestai turėtų teikti prioritetą; ragina Komisiją ir valstybes nares mažinti nelygybę, susijusią su galimybe naudotis transporto tinklais, ir remti mažesnius miestus bei priemiestines vietoves, kad būtų užtikrintas jų susisiekimas; pabrėžia, kad siekiant kovoti su judumo atskirtimi ir transporto nepritekliumi ir užtikrinti vienodą prieigą prie miestų centrų, būtinas daugiarūšis ir integruotas požiūris;

ragina valstybes nares ir miestus apsvarstyti galimybę siūlyti tvaraus bendrojo naudojimo transporto, ypač viešojo transporto, tvaraus judumo kuponus arba nustatyti mažesnės kainos judumo sistemas, kad naudos gavėjų grupės, apibrėžtos remiantis konkrečiais kriterijais (pažeidžiami transporto naudotojai, transporto nepriteklių patiriantys asmenys ir kt.), galėtų laisvai pasirinkti savo tvaraus judumo sprendimus;

mano, kad pajamos iš su judumu susijusių anglies dioksido mokesčių turėtų būti naudojamos finansuoti tvaraus transporto sprendimams, skirtiems transporto nepriteklių patiriantiems asmenims;

pabrėžia, kad kiekviena transporto rūšis daro skirtingą poveikį kasdieniam žmonių gyvenimui ir kad kiekviena transporto rūšis turi atlikti savo vaidmenį siekiant plačiai remiamo perėjimo prie tvarių transporto rūšių, įskaitant bendrojo naudojimo transportą, tvarų privatų judumą ir aktyvų judumą; pabrėžia, kad perėjimas prie tvaraus transporto negali būti žmonėms ir regionams tiesiog primestas – jį naudotojai turi remti ir jis turi būti pritaikytas individualiems ir geografiniams poreikiams, laikantis subsidiarumo principo; mano, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant didinti visuomenės informuotumą – rengti kampanijas ir kitas iniciatyvas, kuriomis siekiama gauti žmonių paramą; dėl to pabrėžia, kad diena be automobilio yra būdas pasiūlyti alternatyvių galimybių; ragina Komisiją kasmet nustatyti suderintą „ES dieną be automobilio“; ragina tvariuose planuose numatyti naudą tiems asmenims, kurie važiuoti į darbą renkasi tvarius transporto sprendimus;

10.

pabrėžia, kad visiems naudotojams (iš miesto, priemiesčių ir kaimo vietovių) turėtų būti teikiama vienoda svarba ir jiems miesto transporto planavimo procese turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys, kartu pripažįstant, kad naudotojų judumo poreikiai ir individualios aplinkybės bei prioritetai nėra vienodi; todėl ragina nustatyti ne universalų sprendimą, o diferencijuotą išmanaus ir tvaraus judumo galimybių spektrą, įskaitant tvarias aktyvias transporto rūšis ir bendrojo naudojimo transportą, kurie, kaip pasitvirtino, gali pagerinti judumą ir gyvenimo sąlygas miestų teritorijose ir prisidėti prie ES socialinių, ekonominių, klimato ir aplinkos apsaugos tikslų ir jos tikslo iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą įgyvendinimo;

11.

ragina teikti finansinę, fiskalinę ir reguliavimo paramą netaršių ir mažataršių judumo sprendimų naudojimui, pvz., veiksmingų, patikimų, punktualių, įtraukių ir įperkamų bendrojo naudojimo transporto paslaugų, visų pirma skirtų viešajam transportui, individualaus judumo, įvairiarūšio transporto jungčių taškų ir sistemų bei kitų transporto rūšių, pvz., naujų judumo paslaugų, aktyvių judumo formų ir transporto, kurie visi suteikia rinkai įvairių lanksčių galimybių, kad būtų skatinama konkurencija ir sukuriama daugiau tinkamų gyventi miestų, kartu teikiant geresnius, sveikesnius ir vertingesnius, įtraukesnius, įperkamus, veiksmingus ir tvarius sprendimus piliečiams, ypač miestų gyventojams;

12.

ragina užtikrinti prieinamą, gerai organizuotą, įperkamą ir siūlantį kokybiškas paslaugas gyventojams bendrojo naudojimo transportą, visų pirma viešąjį transportą, įskaitant paslaugas nuo durų iki durų; pažymi, kad netaršių transporto priemonių dalis visame transporto parke, taip pat išmaniosios ir darniosios transporto rūšys, pvz., tramvajai, yra svarbus veiksnys siekiant sumažinti oro taršą, išmetamą anglies dioksido kiekį ir spūstis;

13.

pabrėžia viešojo transporto svarbą ne tik susiduriant su klimato kaita, bet ir dėl jo socialinio bei ekonominio aspekto, visų pirma užtikrinant socialinę sanglaudą ir saugų, kokybišką vietinį užimtumą; pabrėžia, kad reikia investuoti į kokybišką, modernizuotą, sąveikų, prieinamą ir išplėstą bendrojo naudojimo transporto tinklą vykdant tinkamą planavimą, į kurį būtų įtraukti vietos veikėjai, savivaldybės ir plačioji visuomenė, steigiant operatorius ir investuojant į mokslinius tyrimus ir inovacijas;

14.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti vienodas sąlygas viešiesiems ir privatiesiems transporto paslaugų teikėjams taip pat vienodas sąlygas įvairioms transporto rūšims, kad būtų galima sąžininga konkurencija, taip pat pabrėžia poreikį užtikrinti didesnį transporto paslaugų papildomumą;

15.

pripažįsta išmanių ir darnių alternatyvių judumo sprendimų teikiant bendrojo naudojimo transporto paslaugas, pvz., važiavimų vienu automobiliu, pavėžėjimų, elektrinių dviračių ir paspirtukų bei kitų mikrojudumo priemonių, naudą; mano, kad tokios transporto rūšys galėtų būti papildomo pobūdžio ir galėtų suteikti daugiau pasirinkimo galimybių naudotojams pagal jų judumo poreikius;

16.

ragina užtikrinti geresnį miesto, priemiestinių ir kaimo vietovių ir daugiarūšių keleivių centrų prieinamumą, patikimumą, ypač jei jos yra regionuose, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio, bei susisiekimą tarp jų, taip pat nevaržomą prieigą prie išmanaus, tvaraus, įtraukaus, sveiko ir įperkamo transporto visiems siekiant užtikrinti ES transporto sektoriaus politikos sanglaudą ir nuoseklumą; šiuo atžvilgiu susirūpinęs pažymi, kad priemiestinėse ir kaimo teritorijose, ypač tose, kuriose mažas gyventojų tankis, trūksta veiksmingų, įperkamų ir sujungtų transporto sprendimų bei infrastruktūros, įskaitant alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, ir tai riboja šių teritorijų bei jų gyventojų ekonomines perspektyvas; atkreipia dėmesį į galimybę plėtoti ir diegti užsakomąsias ir bendras transporto paslaugas priemiesčiuose ir kaimo vietovėse kaip būdą mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį arba gerinti eismo sąlygas, ir ragina keistis geriausia patirtimi;

17.

šiuo atžvilgiu pabrėžia svarbu vaidmenį, kurį turi kasdienio važinėjimo į miesto vietoves ir iš jų atžvilgiu atlikti miestų, priemiestiniai ir regioniniai traukiniai ir patikimos jų paslaugos dažnumo ir punktualumo aspektu;

18.

pažymi, kad griežtai ir įgyvendinamai užtikrinant keleivių teisių vėlavimų ir kitais paslaugų trūkumų (pvz., atšaukimo, atsakymų į skundus, specialių keleivių poreikių) atvejais apsaugą, padedama lengvinti keleivių judumą ir didinti tokių transporto rūšių kaip geležinkeliai patrauklumą ir patogumą naudotojams;

19.

pažymi kelių ES miestų patirtį, kai viešojo transporto sistemose netaikant mokesčio už važiavimą daugėja keleivių ir labai sumažėja automobilių eismas; ragina atlikti tyrimus, kad būtų įvertintas šių sistemų poveikis, visų pirma kintančiam keleivių skaičiui, kelionės trukmei, eismo įvykių ir juose sužeistų ir žuvusių asmenų skaičiui arba poveikis klimato kaitai;

20.

pažymi, kad užtikrintas pažeidžiamiausių eismo dalyvių kelių saugumas turi didelės įtakos transporto pobūdžiui; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad būsima ES judumo mieste sistema turi apimti sistemines kelių saugumo priemones, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems eismo dalyviams; ragina Komisiją, valstybes nares ir kitus suinteresuotuosius subjektus patvirtinti ES saugos standartais grindžiamas priemones, kuriomis būtų galima gerinti kelių eismo saugumą, pvz., užtikrinti kokybišką mokymą, laikytis vairuotojų darbo laiko apribojimų ir kitų darbo sąlygų bei socialinių normų, susijusių su nuovargio valdymu ir sauga, gerinti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, diegti priemones, skirtas su sauga susijusiems įvykiams ar sąlygoms nustatyti ir apie juos pranešti, judumo projektavime visada atsižvelgti į visus eismo dalyvius, taip pat atsižvelgti į pažeidžiamus naudotojus ir naudotojus iš specialiųjų poreikių turinčių grupių; primygtinai ragina vietos valdžios institucijas laikytis saugios sistemos požiūrio ir nustatyti kelių eismo saugumo tikslus;

21.

pažymi, kad greičio viršijimas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis maždaug 30 proc. mirtinų eismo įvykių keliuose, ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė beveik visuose eismo įvykiuose; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į mažesnio greičio gyvenamuosiuose rajonuose potencialą, pvz., nustatant 30 km/h greičio ribojimą siekiant pagerinti kelių eismo saugumą ir sumažinti energijos suvartojimą; pažymi, kad vyrų tikimybė patekti į eismo įvykį yra didesnė, bet tais atvejais, kai į eismo įvykius patenka moterys, tikimybė, kad jų sužalojimai bus sunkūs, yra 47 proc. didesnė, kad jų sužalojimai bus vidutinio sunkumo – 71 proc. didesnė ir kad jos žus – 17 proc. didesnė, nei vyrų; todėl pabrėžia, kad būtina automobilių saugos bandymų metu naudoti tinkamus moteriškus manekenus, kad būtų padidintas moterų saugumas keliuose;

22.

kelių eismo saugumo atžvilgiu pabrėžia aktyviąsias ir pasyviąsias saugumo funkcijas asmeninėse transporto priemonėse ir bendrojo naudojimo transporto priemonėse, taip pat pabrėžia, kaip svarbu, kad valstybėse narėse būtų užtikrinama mobiliojo ryšio tinklo, kurio reikia, kad veiktų avariniai mygtukai, aprėptis;

23.

remia visas pastangas gerinti kelių eismo saugumą siekiant visiškai saugaus eismo vizijos tikslų ir ragina Komisiją geriau integruoti ES kelių eismo saugumo tikslus ir veiksmus į darnaus judumo mieste planų gaires stebint ir skatinant geriausią praktiką;

24.

pabrėžia, kad svarbu rengti informavimo kampanijas siekiant didinti informuotumą apie kelių eismo saugumą ir švietimą; todėl pabrėžia, kad švietimas atlieka itin svarbų vaidmenį nuo mažens sužinant apie kelių eismo taisykles ir kultūrą ir jų mokantis ir labai padėtų padidinti eismo saugumą; todėl ragina padidinti ir stiprinti mokyklų atliekamą vaidmenį; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau investuoti į informuotumo didinimą ir mokymą mokyklose bei plačiojoje visuomenėje;

25.

ragina Komisiją pritaikyti Vairuotojo pažymėjimų direktyvoje (17) nustatytus vairavimo egzaminų reikalavimus ir metodus, siekiant geriau apmokyti būsimus vairuotojus, kad jie galėtų bendrauti su pažeidžiamais eismo dalyviais miesto aplinkoje, laikantis visiškai saugaus eismo vizijos, pvz., tobulinti mokymo metodus, prisitaikyti prie naujausių technologinių pokyčių ir pailginti praktinių važiavimo pamokų laiką;

26.

ragina miesto transportą padaryti prieinamesnį, patikimesnį, įperkamesnį, sveikesnį, saugų ir įtraukesnį ir šiuo atžvilgiu taip pat remia JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir Europos prieinamumo aktą (18); atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją pasiūlyti prieinamumo, įtraukumo, įperkamumo, tvarumo, saugos ir saugumo gaires visiems transporto naudotojams ir jo nenaudojantiems asmenims, visų pirma priklausantiems specialiųjų poreikių turinčių asmenų grupėms; ragina taikyti visapusiškesnį požiūrį, kad būtų užtikrintas prieinamumas visos kelionės metu;

27.

atkreipia dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį skaitmeninimas ir dirbtinio intelekto sprendimai šiuo atžvilgiu gali atlikti papildant kitas politikos priemones; rekomenduoja viešajame transporte diegti dirbtinį intelektą ir skaitmenines technologijas, pvz., SOS mygtukus ir kitas saugos ir saugumo gerinimo sistemas, kurios taip pat turės teigiamą poveikį, nes bendrojo naudojimo transportas taps saugesnis šiuo metu pažeidžiamiems naudotojams, pvz., moterims;

28.

prieinamumo atžvilgiu dirbtinis intelektas ir skaitmeninimas gali labai padėti naudojant garsinius signalus viešajame transporte ir infrastruktūroje, pradedant naudoti išmaniąsias asmenines transporto priemones, iš anksto vizualizuojant keliones, įrengiant išmaniąsias perėjas sankryžose ar pasitelkiant pagalbinius robotus;

29.

pripažįsta Komisijos pastangas, bet pažymi, kad būtina platesnio užmojo ir nuoseklesnė Europos politika ir teisės aktai, kad būtų pagerintas metro, geležinkelio transporto, autobusų, tramvajų ir dalijimosi transporto priemonėmis sprendimų prieinamumas; primena, kad fizinės kliūtys vis dar yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių specialiųjų poreikių turinčių grupių naudotojams kyla prieinamumo problemų; pabrėžia kitų prieinamumo problemų, pvz., neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietų, griežtos politikos dėl neįgaliųjų stovėjimo vietų blokavimo ir laikinų kliūčių sudarymo, pvz., dėl blogai pastatytų mikrojudumo priemonių ir kitų transporto priemonių, ir tinkamo tos politikos vykdymo užtikrinimo, miestų pėsčiųjų ir dviračių struktūros pasiekiamumo, įskaitant kokybiškus ir prieinamus šaligatvius bei saugias ir prieinamas sankryžas, sprendimo svarbą;

30.

ragina užtikrinti, kad važiavimas dviračiu būtų prieinamesnis specialiųjų poreikių turinčioms grupėms; pažymi, kad paaukštintos pėsčiųjų ir dviračių perėjos sankryžose padidina saugumą ir pagerina prieinamumą riboto judumo asmenims, nes sumažina būtinumą keisti aukštį naudojant laiptus ar rampas, kai tenka sankryžoje kirsti važiuojamąją dalį;

31.

atkreipia dėmesį į sparčiai populiarėjančias naujų formų mikrojudumo priemones, pvz., dviračius, elektrinius dviračius, elektrinius paspirtukus, riedžius, vienaračius ir kitas elektra ir ne elektra varomas asmenines judumo priemones; pripažįsta jų, kaip pirmos ir paskutinės atkarpos sprendimų, potencialą teikiant paslaugą „nuo durų iki durų“, didinant bendro transporto patrauklumą ir sudarant sąlygas piliečiams pasiekti vietas, kuriose šiuo metu trūksta viešojo transporto, arba iš jų keliauti; pabrėžia, kad šios judumo priemonės vis tik turėtų būti deramai įtrauktos, pristatytos ir į jas turi būti deramai atsižvelgta organizuojant judumą mieste, be kita ko, rengiant saugumo ir atitikties užtikrinimo politiką visais valdymo lygmenimis;

32.

tačiau pabrėžia, kad yra susirūpinęs dėl didelių reglamento trūkumų, susijusių su mikrojudumu daugelyje valstybių narių ir padrikų priemonių, kurių imamasi Europos miestuose, nes taip neskatinamas šio pobūdžio transportas, be to, kyla grėsmių žmonių saugumui klausimas; todėl ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir Europos miestais ir parengti bendras būtiniausias rekomendacijas, geriausią praktiką ir reikalavimus dėl kelių eismo saugumo miestuose;

33.

pažymi, kad į šias bendras būtiniausias rekomendacijas, geriausią patirtį ir reikalavimus turėtų būti įtrauktos rekomendacijos dėl saugaus elektra ir elektra varomų asmeninio judumo priemonių naudojimo, atsižvelgiant į įvairias galimas taisykles, pvz., taisykles dėl specialaus švietimo ar mokymo, statymo metodų (laisvai pasirenkamų ar nustatytų stovėjimo vietų), greičio apribojimų ir amžiaus reikalavimų, reikalavimų dėl ir kitų apsaugos priemonių, taip pat vaikų vežimo taisyklių, draudimo vairuoti pavartojus svaiginamųjų medžiagų ir t. t.; pažymi, kad šie reikalavimai turėtų būti sklandžiai pritaikyti skirtingiems valdymo lygmenims, nepriklausomai nuo darnaus judumo mieste plano planavimo ir įgyvendinimo ir nepažeidžiant subsidiarumo principo; primygtinai ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su miestais, imtis veiksmų siekiant priimti savo nacionalinės teisės aktus ir inicijuoti informavimo kampanijas, kad būtų padidintas informuotumas ir sustiprintas švietimas apie kelių eismo saugumą; pabrėžia, kad švietimas mokykloje atlieka svarbų vaidmenį sužinant apie kelių eismo taisykles ir jas išmokstant;

34.

pabrėžia elektrinių paspirtukų ir elektrinių dviračių statymo atsitiktinėse vietose, ypač ant šaligatvių, problemą, kurią reikia spręsti, nes ji visų pirma daro poveikį pėstiesiems ir dviratininkams, taip pat neįgaliųjų vežimėlių naudotojams ir tėvams su vaikiškais vežimėliais;

35.

atsižvelgdamas į tai pažymi, kad tinkamo vykdymo užtikrinimo trūkumas taip pat kelia pavojų kelių eismo saugumui ir saugumui visiems eismo dalyviams; ragina pagrindinį dėmesį skirti esamų taisyklių vykdymo užtikrinimui, kad būtų užtikrintas pagarbus skirtingų transporto rūšių sambūvis;

36.

be to, ragina Komisiją suderinti mikrojudumo transporto rūšimis taikomus techninius standartus ir reikalavimus; ragina persvarstyti CE ženklinimo teisės aktus ir jų taikymą ir išnagrinėti, ar šį klausimą būtų galima išspręsti tokias transporto priemones įtraukus į tipo patvirtinimo reglamentą (19);

Aktyvus judumas

37.

mano, kad aktyvus judumas apima žmonių arba prekių vežimą, kuriam gali būti naudojama arba žmogaus fizinė veikla, arba elektrinio variklio ir žmogaus jėgos derinys, pvz., elektrinių dviračių atveju;

38.

pabrėžia, kad aktyvus judumas yra vertingas, veiksmingas ir prieinamas žmonių remiamas kelionių nuo durų iki durų ir važinėjimo į darbą sprendimas, kuris gali veiksmingai padėti iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, taip pat prisidėti prie transporto dekarbonizavimo, išmetamųjų teršalų kiekio ir oro taršos mažinimo, taip pat spūsčių mažinimo, todėl jį reikėtų skatinti visose judumo mieste sistemose, siekiant užtikrinti įperkamus, prieinamus ir tvarius transporto sprendimus;

39.

todėl ragina vietos valdžios institucijas investuoti ir kurti saugią dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą, kad į miesto vietovių transporto sistemas būtų įtraukta miesto dviračių ir elektrinių dviračių nuoma; ragina valstybes nares teikti paskatas pirkti dviračius, taip pat ir elektrinius dviračius; ragina kurti dviračių, judėjimo pėsčiomis ir kitų transporto rūšių sąveiką, pavyzdžiui, traukiniuose įrengti daugiau vietų dviračiams, stotyse ir judumo mazguose įrengti saugesnes dviračių laikymo aikšteles, ir taip skatinti transporto daugiarūšiškumą;

40.

ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad būtų skatinamas aktyvus judumas visoje ES, ir pasiūlyti specialią dviračių strategiją, o 2024-uosius paskelbti Europos dviračių metais; primygtinai ragina Komisiją ES pramonės strategijoje pripažinti dviračių tiekimo grandinę Europos Sąjungoje;

Miesto infrastruktūra ir TEN-T miestų transporto mazgai

41.

pabrėžia, kad, planuojant miestų infrastruktūrą, turėtų būti prisidedama prie išmanios ir darnios transporto pertvarkos, sudarant sąlygas transporto daugiarūšiškumui ir užtikrinant gyvenimo kokybę miestuose, taip pat susisiekimą tarp miestų, priemiesčių ir kaimo vietovių, esančių jų ekonominėje, švietimo, turizmo ir kultūros teritorijoje; ragina planuojant infrastruktūrą sudaryti palankesnes sąlygas miesto transporto mazgų lygmeniu kurti daugiarūšio transporto mazgus ir pabrėžia, kad į infrastruktūrą turėtų būti įtraukti privažiavimo maršrutai ir paskutinės atkarpos jungtys su daugiarūšio keleivių vežimo mazgais, įskaitant prieigos maršrutus, pvz., tiltus, tunelius ar požemines perėjas, aktyviųjų transporto rūšių atveju;

42.

pabrėžia, kad miesto infrastruktūros planavimas turėtų būti rengiamas pagal ES kelių eismo saugumo teisės aktus ir apimti dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros ir kitų aktyvaus judumo rūšių saugos standartus; ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas kurti saugią aktyvaus judumo infrastruktūrą ir tinkamai atsižvelgti į kelių ir dviračių infrastruktūros nepertraukiamą tęstinumą ir saugumą, jei bus statoma nauja arba modernizuojama esama infrastruktūra;

43.

ragina valstybes nares, vietos valdžią ir miestų tinklus bendromis jėgomis viešinti ir įgyvendinti darnaus judumo mieste planus, kad visuose Europos miestuose pagerėtų gyvenimo kokybė, laikantis subsidiarumo principo; ragina valstybes nares remti vietos valdžios institucijas rengiant ir įgyvendinant darnaus judumo mieste planus;

44.

pabrėžia darnaus judumo mieste planų svarbą ir ragina laikytis labiau suderinto požiūrio visoje ES; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad į būsimas atnaujintas darnaus judumo mieste planų gaires turėtų būti geriau įtrauktas visų rūšių tvarus transportas, įskaitant aktyvų judumą ir jo infrastruktūrą, remiantis geriausia šios srities patirtimi ir visapusišku požiūriu į saugumą miestų vietovėse; ragina į darnaus judumo mieste planus įtraukti dviračių stovėjimo vietas arba elektrinių dviračių įkrovimo stoteles;

45.

ragina į darnaus judumo mieste planų rengimą įtraukti piliečius ir kitus suinteresuotuosius subjektus regionų, nacionaliniu ir Europos lygmeniu, kadangi labai svarbu, kad būtų užtikrinta būtina visuomenės parama, ir suburti visus suinteresuotuosius subjektus planuojant kokybišką paslaugą, kuri patenkintų visų poreikius ir lūkesčius;

46.

pažymi, kad darnaus judumo mieste planuose turi būti ne tik pateikiamos skirtingų transporto rūšių integravimo ir darniųjų transporto rūšių skatinimo priemonės, bet jie turi būti naudojami ir įperkamumui bei prieinamumui transporto naudotojams įvertinti, atsižvelgiant į skirtingų grupių skirtingus transporto ir judumo poreikius;

47.

ragina darnaus judumo mieste planuose atspindėti skirtingus specialiųjų poreikių turinčių grupių judumo modelius ir poreikius; pabrėžia, kad labai svarbu, jog į šiuos planus būtų aktyviai įtrauktos specialiųjų poreikių turinčios grupės;

48.

taip pat ragina valstybes nares į savo darnaus judumo mieste planus įtraukti galimybes be kliūčių naudotis miesto transporto paslaugomis; primena, kad į darnaus judumo mieste planų gaires reikia geriau integruoti ES kelių eismo saugumo tikslus ir priemones, vykdant stebėseną ir skatinant geriausią praktiką;

49.

pabrėžia, kad reikia naujos judumo mieste sistemos Europos lygmeniu, kurioje būtų atsižvelgiama į visus jos lygmenis; pabrėžia, kad darnaus judumo mieste planai turi būti integruoti ir koordinuojami su savivaldybių ir miestų teritorijų planavimu; ragina regionus skatinti šį koordinavimą tarp savo teritorijų ir savivaldybių pasitelkiant paskatas, kuriomis remiamas šis darnaus judumo mieste planų ir miestų bei teritorijų planavimo ryšys; ragina Komisiją siekti platesnio užmojo tikslų ir rengti regionų lygmens judumo mieste planus, visapusiškai laikantis proporcingumo principo.

50.

pabrėžia, jog transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) veikla priklauso nuo įvairiarūšio transporto mieste, kad pirmos ir paskutinės atkarpos kelionės būtų lengviau įgyvendinamas tiek keleivių, tiek krovinių atveju, todėl turėtų padidėti tvaraus judumo rūšių, įskaitant aktyvų judumą, dalis;

51.

pabrėžia, kad reikia stiprinti įvairiarūšį judumą siekiant užtikrinti žmonių susisiekimą su darbo, švietimo ir poilsio vietomis bei teisingų galimybių naudotis judumo ir transporto paslaugomis tarp miesto, priemiesčių ir kaimo vietovių didinimą;

52.

ragina gerokai pagerinti oro uostų, vertikaliojo kilimo ir tūpimo aerodromų ir jūrų uostų jungtis su miestais ir miesto transporto mazgais, kad būtų galima sklandžiai naudotis daugiarūšio transporto ir judumo sprendimais; pabrėžia didžiulę geležinkelių infrastruktūros ir sąveikumo svarbą;

53.

palankiai vertina Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) vykdomą darbą, susijusį su vertikaliojo kilimo ir tūpimo aerodromais, kurių plėtra yra labai svarbi diegiant miesto oro transporto paslaugas;

54.

teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl tvirtesnio TEN-T miestų transporto mazgų, įskaitant mazgus ir jungtis, esančius periferiniuose ir atokiausiuose ES regionuose, rėmimo ir laiko jį būtinu norint spręsti trūkstamų jungčių klausimą ir prasto susisiekimo problemą, kuri tebėra didelis iššūkis; ypač akcentuoja būtinybę stiprinti sklandų susisiekimą tarp kaimo, kalnų, priemiesčių ir miesto vietovių užtikrinant sąveikios tvarioms transporto rūšims skirtos infrastruktūros pagrindą, pvz., geležinkelius, vidaus vandenų kelius ir įvairiarūšio transporto mazgus; pabrėžia kokybiško bendrojo naudojimo transporto, visų pirma viešojo transporto, aktyvaus judumo bei asmeninio judumo, jungčių svarbą;

55.

šiuo atžvilgiu palankiai vertina rengiamus darnaus judumo mieste planus, kuriais sujungiami miesto transporto mazgai, nes į juos galima įtraukti priemones tvarių rūšių transportui susieti su kitų rūšių transportu; atsižvelgdamas į tai, mano, kad tinklas „EuroVelo“ turėtų būti veiksmingai integruotas į TEN-T tinklą, siekiant abiejų tinklų sąveikos, ir kad kuriant arba atnaujinant TEN-T infrastruktūrą miestų transporto mazguose turėtų būti deramai atsižvelgiama į galimybę sudaryti sąlygas važiavimui dviračiu;

56.

pabrėžia, kad siekiant, kai įmanoma, išlaikyti nepertraukiamą pagrindinių tinklo linijų tęstinumą, miestų transporto mazgams svarbu užtikrinti pažangias ir tvarias jungtis tarp greitųjų pagrindinių linijų, stočių ir aplinkkelių greitiesiems traukiniams bei vidinės miestų aplinkos, kartu išsaugant integruotus judumo sprendimus miestų vietovėse ir lengvus bei pažangius susisiekimo sprendimus su miestų centrais, miesto ir priemiestinėmis zonomis;

57.

ragina Komisiją išplėsti dabartinį miestų transporto mazgų sąrašą, kad jis apimtų papildomus TEN-T koridoriuose esančius miestus, ir teikti daugiau techninės ir piniginės paramos, kad padėtų naujiems miestų transporto mazgams kurti ir atnaujinti savo darnaus judumo mieste planus; pabrėžia, kad sukūrus bendradarbiavimo mechanizmus būtų galima užtikrinti geresnį vietos valdžios institucijų dalyvavimą valdant ir planuojant TEN-T koridorius ir geriau nustatyti susijusius kriterijus darnaus judumo mieste planams vertinti;

58.

primena, kad atokiausių regionų miestų vietovės susiduria su struktūriniais apribojimais ir specifiniais transporto iššūkiais ir kad šiuose regionuose turi būti užtikrintas teritorinis tęstinumas ir susisiekimas; dar kartą ragina Komisiją šiuo tikslu parengti specialią programą pagal konkrečiai atokiausiems regionams ir saloms skirtų programų (POSEI) modelį žemės ūkio srityje, siekiant kompensuoti šių regionų struktūrinius trūkumus transporto srityje;

59.

pabrėžia, kad vidaus vandenų keliai yra viena iš aplinkai mažiausiai kenkiančių transporto rūšių ir kad jie turi vis dar nepakankamai išnaudotą potencialą gabenti didelius kiekius prekių visoje Sąjungoje, įskaitant miesto vietoves, kaip parodyta Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje; todėl pabrėžia, kad vidaus vandenų kelių transportas gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant ES klimato tikslų;

60.

pabrėžia, kad tolesnis vidaus vandenų infrastruktūros kūrimas yra labai svarbus siekiant sukurti pažangų, darnų ir konkurencingą miesto transportą;

61.

ragina gerokai padidinti vidaus vandenų kelių dalį miesto transporto sistemoje, pagerinant jų atsparumą, veiksmingumą ir darnumą skatinant ir remiant jų naudojimą ir sudarant galimybes pakankamai investuoti, kad būtų sumažintos spūstys keliuose, padidintas saugumas ir sumažintas išmetamų teršalų kiekis;

62.

prašo valstybes nares paraginti savo vietos institucijas įtraukti į darnaus judumo mieste planus tikslą geriau išnaudoti vidaus vandenų kelius miestuose ir pateikti konkrečių pasiūlymų, kuriais būtų skatinama vykdyti logistiką naudojantis mūsų vidaus vandenų keliais, ir atsižvelgti į galutinį pristatymą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją gerinti judumo mieste duomenų apie keleivinį ir krovininį vandens transportą rinkimą ir atkreipia dėmesį į vidaus vandenų transporto galimybes miesto darnios logistikos paskutinėje atkarpoje;

63.

ragina valstybes nares skirti pagrindinį dėmesį pagrindinio tinklo vidaus vandenų kelių tinklo užbaigimui iki 2030 m., panaikinant jungčių trūkumą ir sudarant galimybę sukurti kokybišką ir skirtingomis rūšimis tarpusavyje sujungtą fizinę ir skaitmeninę infrastruktūrą miestų sistemoje, įskaitant geležinkelio jungčių pagerinimą uostuose;

64.

ragina bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais parengti ES priemones, kuriomis būtų pašalintos teisės aktų, administracinės ir tarpvalstybinės kliūtys, trukdančios daugiarūšiam transportui Europos ekonomikoje; pažymi, kad ši daugiarūšio transporto vizija turėtų būti svarstoma kitoje Europos integruotoje veiksmų programoje, skirtoje vidaus vandenų kelių transportui (NAIADES); ragina taikyti daugiau paskatų įvairiarūšių uostų platformų plėtojimui;

65.

atkreipia dėmesį į vietos transporto svarbą, nes 93 proc. geležinkelių keleivių keliauja regioniniais maršrutais;

66.

ragina didinti keleivių ir krovinių vežimo geležinkeliais dalį transporto rūšių derinyje ir geležinkelių susisiekimą su kitomis transporto rūšimis miesto transporto sistemose; šiuo atžvilgiu ragina patobulinti esamą teisės sistemą ir sumažinti technologines ir veiklos kliūtis; pabrėžia, kad visiška Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) integracija turi būti baigta iki 2030 m., todėl tai yra skubus klausimas;

67.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti vienodas sąlygas geležinkelių transporto paslaugų teikėjams ir jų vienodas galimybes naudotis miesto infrastruktūra, taip pat kad reikia peržiūrėti bėgių prieigą, kad būtų sustiprintas geležinkelių konkurencingumas miesto transporto sistemoje, visapusiškai laikantis ketvirtojo geležinkelių dokumentų rinkinio, ir kad būtų užtikrinami darnūs, įperkami ir patrauklūs keleivių ir krovinių transportavimo sprendimai;

68.

atkreipia dėmesį į dviračių ir geležinkelių sąveikos naudą, nes taip sudaromos sąlygos taikyti gyvybiškai svarbius paskutinės atkarpos sprendimus ir keliauti laisvalaikio tikslais; atsižvelgdamas į tai, ragina šiuo tikslu užtikrinti pakankamą traukinių stočių prieinamumą, taip pat užtikrinti pakankamai saugių stovėjimo vietų stotyse ir judumo mazguose;

69.

mano, kad pasienio miestai turėtų būti pajėgūs teikti veiksmingas ir sklandžias kasdienio tarpvalstybinio vežimo paslaugas, sykiu sprendžiant trūkstamų jungčių ir kliūčių klausimą bei užtikrinant geresnį ir darnesnį susisiekimą tarp Europos sostinių ir didžiųjų miestų; atsižvelgdamas į tai ypač pabrėžia, kad geriau turėtų būti diegiamos greitųjų ir naktinių traukinių paslaugos, visų pirma tose vietovėse, kur tokių paslaugų šiuo metu trūksta; pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių geležinkelių konkurencinių pranašumų yra tai, kad geležinkeliu galima sujungti miestų centrus; primygtinai ragina šiuo atžvilgiu visas susijusias institucijas panaikinti visas esamas kliūtis ir sukurti šias Europos miestų centrų jungtis ten, kur jų dar nėra;

70.

pabrėžia, kad geležinkelių transporto, o ypač krovininio kelių transporto atveju būna itin ilgo laukimo pasienyje laiko atvejų, dėl kurių kai kuriais atvejais sutrikdomos judumo mieste sistemos ir visų rūšių transportas; pabrėžia, kad tokiais atvejais daromas neigiamas poveikis pasienio miestams ir teritorijoms ir tiesioginis poveikis oro kokybei ir akustinei taršai ir kartu bloginama Europos piliečių sveikata, didinama kelių eismo įvykių rizika ir daroma žala infrastruktūrai; todėl ragina nustatyti visoje ES taikomą standartą, kad ES pasienyje sunkiųjų krovininių automobilių duomenų tvarkymas ir kontrolė truktų vidutiniškai 1 minutę, ir numatyti priemones, kurių turi būti imamasi, jei šito reikalavimo nesilaikoma;

71.

pabrėžia, kad judumo mieste užmojams ir tikslams reikalingas tinkamas ilgalaikis finansavimas ir kad tai yra tuo labiau svarbu atsižvelgiant į precedento neturinčią didelę infliaciją ir spartesnį perėjimą prie nepriklausomybės nuo iškastinio kuro, kuriuos, be kita ko, lėmė energetikos krizė, kurią sukėlė neteisėtas ir nepagrįstas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, taip reikia taikyti kitas nefinansinės paramos priemones; šiuo požiūriu ragina derinti pakankamą viešą, privatų, nacionalinį ir ES finansavimą bei sparčiai įgyvendinti reikiamas esamas ES programas ir projektus; be to, ragina užtikrinti judumo mieste plataus užmojo finansavimą pasibaigus 2021–2027 m. daugiametei finansinei programai, kad gerėtų jungtys, veiksmingumas, įperkamumas, įvairiarūšiškumas ir tvarumas; ragina toliau finansuoti įvairiarūšio transporto jungtis tarp miestų, priemiesčių ir kaimo vietovių, įskaitant geležinkelio jungtis, ir labiau skaitmeninti riedmenis ir infrastruktūrą, be kita ko, siekiant kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimu tose vietovėse;

72.

pabrėžia, kad planuojant investicijas į miestus turėtų būti remiami daugiarūšio transporto sprendimai, skirti visiems naudotojams, įskaitant bendrojo naudojimo transportą;

73.

ragina toliau įtraukti Europos investicijų banką (EIB grupę), kad būtų galima padidinti turimą finansavimą, įskaitant, kai įmanoma, tiesioginius asignavimus vietos valdžios institucijoms, kartu ypatingą dėmesį skiriant mažesnių miestų ir miestelių poreikiams;

74.

atkreipia dėmesį į ES administracinių gebėjimų rėmimo ir mokymo finansavimo mechanizmų ir galimybių klausimais regionų ir vietos valdžios institucijoms teikiamą naudą;

Žalioji ir skaitmeninė judumo mieste pertvarka

75.

pažymi, kad miestų teritorijos patiria oro taršos poveikį; primena, kad dėl taršos smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis poveikio Europoje didėja ankstyvų mirčių skaičius; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti oro kokybę miestuose;

76.

pažymi, kad vietos valdžios institucijos Europos miestų teritorijose taiko įvairias politikos priemones, kad sumažintų oro ir triukšmo taršą ir spūstis savo miestuose, pradedant mažo teršalų kiekio zonomis, baigiant tiksliniais krovinių pristatymo laikotarpiais, išmetamųjų teršalų lipdukais, eismo srautų planais ir t. t.; šiuo atžvilgiu pripažįsta dalijimosi geriausia patirtimi tarp miestų ir Europos lygmeniu teikiamą pridėtinę vertę;

77.

atkreipia dėmesį į papildomą eismo spūsčių mažinimo naudą, visų pirma susijusią su tuo, kad suteikiama galimybė judėti pagalbos tarnybų transporto priemonėms, pvz., policijos, greitosios medicininės pagalbos ir priešgaisrinės apsaugos tarnybų transporto priemonėms;

78.

pažymi, kad dažnai miestų vietovėse dekarbonizavimas yra veiksmingesnis, nes, be kita ko, juose yra didesnis gyventojų tankis, todėl šiose vietovėse dekarbonizavimas turėtų būti vykdomas sparčiau;

79.

palankiai vertina vietos iniciatyvas mažinti transporto skleidžiamą triukšmą, atsižvelgiant į jo neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir biologinei įvairovei, įskaitant, pvz., triukšmo radarų naudojimą Paryžiuje; mano, kad Komisija turėtų nustatyti ir remti tokias iniciatyvas, be kita ko, savo gairėse dėl darnaus judumo mieste planų, o valstybės narės tokias priemones turėtų plačiau taikyti;

80.

palankiai vertina vietos iniciatyvas mažinti transporto skleidžiamą triukšmą, atsižvelgiant į jo neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir biologinei įvairovei, įskaitant, pvz., triukšmo radarų naudojimą Paryžiuje; mano, kad Komisija turėtų nustatyti ir remti tokias iniciatyvas savo gairėse dėl darnaus judumo mieste planų, o valstybės narės tokias priemones turėtų plačiau taikyti;

81.

pažymi, kad siekiant sumažinti spūstis ir taršą, Europos miestų teritorijose vis dažniau taikoma eismo mieste ribojimo tvarka, be kita ko, ribojant sunkiasvorių krovininių transporto priemonių prieigą; pažymi, kad eismo mieste ribojimo tvarka taip pat dažnai grindžiama Europos transporto priemonių standartais; todėl atkreipia dėmesį į pasiūlymą dėl naujų griežtesnių Euro 7 standartų;

82.

pabrėžia, kad miestų teritorijos turi išlikti prieinamos visiems, nes tam tikrų transporto priemonių ar naudotojų galimybių patekti į miesto teritorijos apribojimas gali lemti piliečių diskriminaciją, todėl šių zonų nustatymo įgyvendinimas ypač neigiamai veikia kasdienį mažas pajamas gaunančių piliečių ir priemiesčių bei kaimo vietovių piliečių judumą ir jų socialinę ir ekonominę padėtį; mano, kad nė viena piliečių grupė neturėtų būti baudžiama už tai, kad jų transportas tampa neefektyvus, ir pats judumas neurėtų būti neįmanomas, nes tai taip pat galėtų paskatinti tolesnę urbanizaciją;

83.

pabrėžia, kad svarbu pažangius sprendimus, kaip geriau nuosekliai informuoti vairuotojus apie tai, ar jie nepažeidžia tam tikrų taisyklių, visų pirma kiek tai susiję su tarpvalstybiniu vykdymo užtikrinimu; pažymi, kad bendri Europos standartai ir technologiniai sprendimai gali sudaryti sąlygas sklandžiai patekti į visas tokias zonas ir kad šie standartai turėtų būti grindžiami duomenimis ir turėtų leisti sudaryti sąlygas eismo mieste ribojimo tvarką naudoti zonose, kurių atveju yra įrodyta, kad jose išmetamųjų teršalų kiekis yra itin didelis; pažymi, kad nustačius eismo mieste ribojimo tvarką turi būti vykdomi poveikio vertinimai, taip pat turi būti konsultuojamasi su visuomene ir kitais suinteresuotaisiais subjektais ir informuojama ir pranešama apie susijusius ekonominius veiksnius; pabrėžia, kad vietos valdžios institucijos, prieš nustatydamos eismo mieste ribojimo tvarką, turėtų apie tai informuoti Komisiją;

84.

pabrėžia, kad tokios priemonės padėtų suderinti šių zonų teikiamą naudą, t. y. geresnę oro kokybę ir mažesnes spūstis, ir trūkumus, susijusius su diskriminacija, tolesniu bendros Europos transporto erdvės susiskaidymu, papildomomis išlaidomis miestų logistikai arba galimu poveikiu vietos turizmui;

85.

pritaria tam, kad į darnaus judumo mieste planus būtų įtraukiamas tvaraus krovininio transporto aspektas, siekiant paspartinti darnios logistikos mieste planus ir netaršius bei mažataršius miestų krovininio transporto sprendimus, įskaitant geležinkelius, vidaus vandenų kelius, netaršių ir mažataršių transporto priemonių parkus ir krovininius dviračius, kurių atveju pasitelkiama dviračių logistika, naudojant naujus platinimo modelius, dinamišką maršrutų parinkimą ir daugiarūšio vežimo jungtis;

86.

pažymi, kad miesto logistika turėtų būti laikoma neatskiriama miestų planavimo dalimi, kad būtų užtikrintas miesto krovinių vežimo paslaugų veiksmingumas ir būtų vengiama trukdyti kitiems eismo dalyviams;

87.

pabrėžia, kad svarbu į miesto transporto sistemą ir infrastruktūrą įtraukti daugiarūšio krovinių vežimo terminalus; pabrėžia galimybes, kurias teikia siuntų surinkimo centrai, kuriuos kartu naudotų visi vežėjai, galėtų pasiekti visų tipų naudotojai ir kurių būtų pakankamai, kad būtų lengviau saugiai surinkti siuntas ir būtų mažiau eismo, susijusio su prekių pristatymu miestuose per paskutinės atkarpos jungtis;

88.

pabrėžia, kad svarbu dekarbonizuoti miestų logistiką, paspartinti perėjimą prie netaršios ir mažataršės miestų logistikos, atsižvelgiant į didėjančią elektroninės prekybos paklausą, naudojant netaršias ir mažataršes transporto priemones, geležinkelius ir vidaus vandenų kelius; ragina vietos valdžios institucijas taip pat išnagrinėti savo miesto logistikos potencialą ir galimybes vežti prekes pasitelkiant alternatyvius sprendimus, pvz., vežti dviračiais, krovininiais dviračiais ir elektriniais dviračiais;

89.

ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis, užtikrinti viešos įkrovimo prieigų ir alternatyviųjų degalų pildymo infrastruktūros prieinamumą (miesto, priemiestinėse ir kaimo vietovėse) taip, kad būtų atsižvelgiama į visų transporto priemonių kategorijų specifiką ir vadovaujantis Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentu, siekiant padėti greičiau įgyvendinti tvaraus transporto sprendimus; kviečia valstybes nares bendradarbiauti su Komisija, kad asmenims ir įmonėms būtų kuriamos paskatos plėtoti netaršių ir mažataršių rūšių transportą, pvz., parengiant rekomendacijas dėl supaprastintos miestų planavimo teisėkūros procedūros ir supaprastinto leidimų suteikimo;

90.

pažymi netaršių ir mažataršių transporto priemonių alternatyviųjų degalų svarbą bei žiedinę ekonomiką, kad būtų pasiekti ES plataus užmojo aplinkos politikos tikslai; šiuo atžvilgiu pažymi, kad perdarant transporto priemones į netaršias ir mažataršes transporto priemones, visų pirma elektrines transporto priemones, galima įtraukiai ir palankesnėmis finansinėmis sąlygomis sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; todėl pabrėžia, kad taisyklių ir sąlygų optimizavimas ES lygmeniu yra labai svarbus modernizavimo pramonei paremti; ragina valstybes nares ir Komisiją bendradarbiauti rengiant įvairias finansines, fiskalines ir reglamentavimo paskatas, kad privatūs ir verslo naudotojai galėtų perdaryti turimas transporto priemones į alternatyvias netaršias ir mažataršes transporto priemones;

91.

ragina vietos valdžios institucijas sukurti įkrovimo infrastruktūrą, skirtą elektriniams dviračiams ir krovininiams dviračiams; pabrėžia, kad daugiarūšiuose mazguose ir terminaluose turėtų būti alternatyviųjų degalų pildymo ir įkrovimo infrastruktūra;

92.

pabrėžia, kad nebenaudojami ir pasenę daug vietos užimantys geležinkelių ir viešojo transporto objektai, pvz., stotys, išorinė infrastruktūra, sandėliai ir nebenaudojamos mechanikos dirbtuvės, net jei vis dar priklauso įmonei, galėtų teikti funkcinių sprendimų veiklai, kuri yra tiesiogiai naudinga vietos bendruomenėms, pvz., ne pelno iniciatyvoms, ūkininkų turgeliams ir kitiems didelio masto solidarumo iniciatyvoms, kartu užtikrinant darnų viešųjų erdvių naudojimą miesto aplinkoje;

93.

pabrėžia, kad dirbtinis intelektas ir skaitmeninimas yra priemonės, kurias galima naudoti bendram transporto sistemos veiksmingumui didinti ją diegiant transporto priemonėse, eismo valdymo sistemose ir optimizuojant pažangiąsias transporto sistemas (ITS) siekiant gerinti bendrojo naudojimo transporto planavimo patogumą ir patikimumą, mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, trumpinti kelionės laiką ir sąnaudas ir mažinti eismo spūstis, kartu iš esmės pagerinant paslaugų nuspėjamumą ir klientų pasitenkinimą; kartu pažymi, kad transportas gali tapti saugesnis, veiksmingesnis, tvaresnis ir įperkamas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad būtina užtikrinti visų rengiamų ir renkamų duomenų saugumą bei konfidencialumą.

94.

ragina naudoti naujausias transporto priemonių technologijas, pvz., pažangiausius lengvuosius automobilius, furgonus, sunkvežimius ir autobusus, kurios gali atlikti svarbų vaidmenį miesto transporto srityje, teikdami pažangius, saugius, įperkamus ir veiksmingus asmeninio ir bendrojo naudojimo transporto sprendimus ir logistiką, kurti ir diegti bendrojo naudojimo, susietąjį ir automatizuotą judumą, taip pat sudaryti galimybes naudoti veiksmingesnį modernų eismo valdymą; pabrėžia, kad su turima technologija galima sklandžiai integruoti daug transporto rūšių, įskaitant vieno bilieto sistemą, jeigu skirtingi vežėjai tinkamai dalijasi grafikais ir realiojo laiko duomenimis; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares rengti daugiau mokslinių tyrimų ir skirti daugiau investicijų išmaniojo judumo ir su juo susijusio kvalifikacijos kėlimo ir keitimo srityje, kad prisidėtų prie novatoriškų transporto sprendimų kūrimo;

95.

pritaria, kad labai svarbiose kelio dalyse ir avaringose vietose (pvz., tuneliuose, ant tiltų, tankiai apgyvendintuose rajonuose) būtų įrengtos tinkamos pažangiosios transporto sistemos, ir kad šių sistemų paslaugos labai svarbiose kelio atkarpose ir vietose duos greitų rezultatų saugumo ir kelių veiksmingumo atžvilgiu;

96.

pabrėžia, kad autonominės transporto priemonės, kuriose įrengtos DI sistemos, kurios nuskaito savo aplinką ir reaguoja akimirksniu, gali labai sumažinti žmogiškosios klaidos galimybes ir gerokai sumažinti eismo įvykių ir žūčių skaičių, jei būtų diegiamos užtikrinant tinkamus saugiklius; todėl, kadangi pastaruosius dvejus dešimtmečius nepavyko pasiekti didesnės pažangos mažinant žuvusiųjų keliuose skaičių, ir mano, kad šios sistemos gali būti svarbi priemonė daryti spartesnei pažangai įgyvendinant visiškai saugaus eismo viziją;

97.

mano, kad reikia sukurti vietos politikos sistemą ir steigti privačiojo ir viešojo sektorių partnerystes, kuriomis būtų galima remti pramonę ir judumo paslaugų teikėjus, diegiančius novatoriškus ir tvarius verslo modelius ir naujas judumo mieste technologijas, pavyzdžiui, eksploatuojančius autonomines transporto priemones; pažymi, kad tai galima palengvinti suderinant reglamentus dėl miesto prieigos politikos, kad būtų pasiekta masto ekonomija ir mažesnės kainos;

98.

ragina plėtoti reikiamą teisės, etikos ir politikos sistemą, susijusią su DI naudojimu tvaraus ir išmaniojo judumo ir transporto bei naudotojų duomenų srityje;

99.

todėl šiuo atžvilgiu pažymi, kad visiškai autonominės arba didžiąja dalimi automatizuotos transporto priemonės rinkoje atsiras ateinančiais metais ir kad būtina kuo greičiau sukurti atitinkamas reglamentavimo sistemas, kuriomis būtų užtikrinamas saugus jų veikimas ir nustatoma aiški atsakomybę reglamentuojanti tvarka, taip siekiant reaguoti į susijusius pokyčius, taip pat į autonominių transporto priemonių, infrastruktūros ir kitų naudotojų sąveiką;

100.

pabrėžia, kad skaitmeniniai sprendimai turi būti diegiami įtraukiu ir dalyvavimą užtikrinančiu būdu, kad būtų užtikrintas prieinamas transportas visoms naudotojų grupėms, jais turi būti užtikrinami žmogaus kontrolės mechanizmai ir išvengiama diskriminacijos, susijusios su skaitmeniniais įgūdžiais ir prieiga prie technologijų;

101.

ragina skubiai atnaujinti fizinę ir skaitmeninę miestų infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas saugus automatizuoto vairavimo įdiegimas, kartu su visomis valstybėmis narėmis ir vietos valdžios institucijomis suderinant eismo taisykles;

102.

pažymi didėjantį oro transporto potencialą miestų vietovėse, visų pirma galimybę plačiajai visuomenei naudoti bepiločius orlaivius;

103.

pabrėžia, kad bepiločiai orlaiviai turi būti laikomi judumo sistemos dalimi, todėl jų sauga ir saugumas turėtų būti reglamentuojami, ir kad prieš priimant bet kokią priemonę ar planą šioje srityje turėtų būti atliktas išsamus poveikio miesto judumui oru vertinimas, kad būtų galima tinkamai įvertinti jų naudą ir galimus probleminius klausimus, susijusius su sauga, triukšmu, privatumu ar su gyvenamąja vieta susijusiomis teisėmis;

104.

pažymi, kad kelių transporto aspektai tampa vis svarbesni dėl jų didelio poveikio ekonomikos, aplinkos ir socialiniam tvarumui; pabrėžia keitimosi geriausia patirtimi ir duomenimis svarbą; todėl palankiai vertina Komisijos pasiūlymą iki 2022 m. pagerinti 19 darnaus judumo mieste rodiklių;

105.

pabrėžia, kad Komisija turi nuolat stebėti įvairius veiksnius, kurie lemia miesto transporto paslaugų kokybę, kad galėtų įvertinti dabartinių susijusių teisės aktų įgyvendinimą ir panaikinti trūkumus; ragina nacionalines valdžios institucijas reguliariai keistis su Komisija statistine informacija, įskaitant informaciją apie bendrojo naudojimo transporto teikimą, oro kokybę, eismo įvykius mieste, keleivių srautus, važinėjimo į darbą modelius, duomenis apie aktyvų judumą, įskaitant įmonių, kurios savo tiekimo grandinėje naudoja krovininius dviračius, dviračių logistikos centrų duomenis, važiavimą vienu automobiliu ir kitas naujas judumo rūšis;

106.

pabrėžia, kad renkant ir Komisijai teikiant duomenis apie kiekvieną miesto transporto mazgą svarbu įtraukti socialinius ir ekonominius duomenis ir kad šie duomenys turėtų apimti viešųjų ir privačiųjų judumo paslaugų ir kitų paslaugų prieinamumą, įperkamumą arba patogumą naudotojams;

107.

ragina valstybes nares ir Komisiją padėti Europos miestams įveikti iššūkius, susijusius su duomenų rinkimu, ir skatinti valstybes nares per viešąją bendrą duomenų erdvę tarpusavyje dalytis Europos transporto ir judumo duomenimis;

108.

pabrėžia, kad reikia remti spartų ekologiškų, į vartotoją orientuotų, integruotų judumo sprendimų, skirtų žmonėms ir prekėms, privatiems ir viešiesiems suinteresuotiesiems subjektams, įgyvendinimą kad būtų užtikrinta, jog novatoriški judumo sprendimai būtų kuriami atsižvelgiant į žmonių poreikius ir visiems piliečiams būtų sudaryta galimybė naudotis naujos kartos ekologiškomis, saugiomis, įperkamomis ir teisingomis keliavimo galimybėmis; pabrėžia, kad svarbu įtraukti viešuosius ir privačiuosius suinteresuotuosius subjektus į visuomenės, vietos valdžios institucijų ir įmonių bendradarbiavimą ir konstruktyvų dialogą, kad šis darnus žmonių judumas ir prekių gabenimas miestų vietovėse būtų įgyvendintas;

109.

ragina valstybes nares užtikrinti sąveikią tikralaikę eismo informaciją visoje ES, kuri būtų pasiekiama paslaugų teikėjams ir programuotojams, kad būtų lengviau kurti kelionių informacijos svetaines, internetines kelionių planavimo priemones ir kitas programas ir paslaugas piliečiams ir logistinės veiklos vykdytojams;

110.

ragina toliau plėtoti ir įgyvendinti skaitmenines daugiarūšio judumo paslaugas, pvz., paslauginį judumą (MaaS) visoje Europoje, į kurias būtų įtrauktas bendrojo naudojimo transportas ir kiti pirmosios ir paskutinės atkarpos sprendimai, pvz., dalijamosios mikrojudumo paslaugos, užtikrinant vienodas sąlygas transporto paslaugų teikėjams ir skirtingų rūšių transportui; pabrėžia, kad paslauginis judumas yra labai svarbi priemonė daugiarūšiams centrams, kurie apima visas judumo paslaugas ir statymą, todėl gali teikti informaciją apie geriausias prieinamas paslaugas, atsižvelgiant į kelionės kainą ir trukmę, taip pat labiau atsižvelgiant į nulinės taršos ir mažos taršos užmojus ir sudarant galimybę naudoti vieno bilieto sistemas;

111.

pritaria nuomonei, kad reikia nuveikti daugiau remiant daugiarūšes informacines sistemas ir pažangų bilietų pardavimą; pažymi, kad svarbu, jog keleiviai, ieškodami, pasirinkdami ir pirkdami judumo paslaugas, nepatirtų nesklandumų; pabrėžia, kad siekiant skatinti daugiarūšį bilietų pardavimą reikėtų įvertinti ir skatinti su sektoriumi susijusius sprendimus;

112.

pažymi naudotojui patogių daugiarūšio vežimo bilietų ir mokėjimo būdų svarbą; pažymi, kad 2019 m. „Eurobarometro“ tyrime nustatyta, kad naudingiausia asmeniniam judumui priemonė būtų bendra bilietų pirkimo priemonė visoms kelionėms mieste bet kuriame Europos mieste; primygtinai ragina Komisiją daugiau neatidėlioti jos žadėtų teisėkūros pasiūlymų, kurie turi poveikį judumui mieste, visų pirma dėl daugiarūšio vežimo bilietų pardavimo; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu įgyvendinti daugiarūšio vežimo bilietų sistemą, kad tvarių rūšių transportas naudotojams būtų kuo prieinamesnis ir veiksmingesnis; ragina valstybes nares pritaikyti savo nacionalinės teisės aktus ir inicijuoti informavimo kampanijas bei integruotus judumo sprendimus, įskaitant integruotą bilietų pardavimą;

113.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti sklandžią keliautojų patirtį naudojantis pasirinktu judumo mieste sprendimu ir sujungiant jį su tolimų kelionių transporto paslaugomis; mano, kad, siekiant tokiais atvejais užtikrinti sklandų bilietų pardavimą, reikėtų remti sektorinius sprendimus ir juos laikyti atskaitos tašku gerinant miesto ir tolimų kelionių daugiarūšio vežimo bilietų pardavimą;

114.

pabrėžia stovėjimo aikštelių, įskaitant įvairiarūšio transporto privataus ir viešojo transporto jungčių aikšteles ir trumpojo sustojimo keleiviams išleisti, išmanaus valdymo svarbą, kadangi jos teikia daug galimybių mažinti išmetamą teršalų kiekį, vengti spūsčių ir sutaupyti laiko; ragina skatinti išmanaus transporto priemonių statymo mobiliųjų programėlių naudojimą, kad būtų palengvinta prieiga prie statymo vietų ir statymo šalia viešojo transporto stotelių infrastruktūros bei užtikrintas didesnis šių vietų prieinamumas bei atsiskaitymo būdų įvairovė;

115.

ragina regionų ir vietos valdžios institucijas įrengti saugias dviračių statymo ir saugojimo vietas šalia pradinio ir galutinio kelionės taškų, įskaitant didesnių matmenų dviračių, pvz., triračių (įskaitant riboto judumo žmonėms skirtus triračius), ir krovininių dviračių, stovėjimo vietas ir elektrinių dviračių ir elektrinių krovininių dviračių stovėjimo vietas su įkrovimo prieigomis ir, jei įmanoma, taisymo punktus geležinkelio stotyse, oro uostuose ir jūrų uostuose, taip pat naujuose, renovuotuose ir esamuose pastatuose; ragina kurti ir remti projektus, kuriais siūlomas saugus dviračių laikymas gyventojams, kurie neturi privačių laikymo vietų; pripažįsta, kad populiarėjant elektriniams dviračiams saugojimo vietos turi atitikti aukštesnius saugos standartus; atkreipia dėmesį į didėjantį elektrinių dviračių vagysčių skaičių; pabrėžia, kad Komisija šioje srityje turėtų teikti paramą vietos ir regionų valdžios institucijoms;

o o

116.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 249, 2021 7 14, p. 38.

(2) OL L 231, 2021 6 30, p. 159.

(3) OL L 231, 2021 6 30, p. 60.

(4) OL L 231, 2021 6 30, p. 94.

(5) OL L 57, 2021 2 18, p. 17.

(6) OL L 188, 2019 7 12, p. 116.

(7) OL L 354, 2016 12 23, p. 22.

(8) OL C 342, 2022 9 6, p. 2.

(9) OL C 132, 2022 3 24, p. 45.

(10) OL C 118, 2020 4 8, p. 2.

(11) OL C 162, 2019 5 10, p. 31.

(12) OL C 316, 2017 9 22, p. 124.

(13) OL C 498, 2022 12 30, p. 17.

(14) Europos Komisija, „Europos horizontas“.

(15) Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 6/2020 „Tvarus judumas Europos Sąjungos miestuose“.

(16) 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).

(17) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų, (OL L 403, 2006 12 30, p. 18).

(18) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).

(19) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB (OL L 151, 2018 6 14, p. 1).