Pranešėjas	Javier DOZ ORRIT
Bendrapranešėjis	Luca JAHIER

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2023 6 2
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 121 straipsnio 6 dalis, 126 straipsnio 14 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2023 9 8
Priimta plenarinėje sesijoje	2023 9 21
Plenarinė sesija Nr.	581
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	175 / 3 / 2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina keletą pozityvių siūlomo teisės aktų rinkinio aspektų: paprastesnę ir skaidresnę ekonomikos valdymo sistemą, esminį procikliško šališkumo sumažinimą, nacionalinės atsakomybės didinimą ir griežtesnį vykdymo užtikrinimą, diferencijavimą ir labiau pritaikytą fiskalinio koregavimo planą kiekvienoje valstybėje narėje, pagrįstą bendros rizikos sistema.

1.2.

Todėl raginame greitai pradėti teisėkūros institucijų derybas, kad iki šių metų pabaigos būtų susitarta dėl šio esminio ekonomikos ir fiskalinio valdymo plano reformos ir jos įgyvendinimo iki kitų Europos Parlamento rinkimų. Patikima, suderinta, įgyvendinama ir nuspėjama ilgalaikė sistema taip pat yra labai svarbi skolos vertybinių popierių rinkai.

1.3.

EESRK mano, kad bet kurios valstybės narės, kurios biudžeto deficitas viršija 3 %, įpareigojimas sumažinti deficitą vidutiniškai 0,5 % BVP per metus, visomis, išskyrus išimtines, aplinkybėmis gali lemti pernelyg griežtą fiskalinę politiką tuo metu, kai ekonomika gali susidurti su sunkumais. Todėl Komitetas siūlo pakeisti šį reikalavimą nuostata, kurią būtų galima geriau pritaikyti prie konkrečių valstybių narių aplinkybių, kad būtų užtikrintas ilgalaikis skolos tvarumas.

1.4.

EESRK ragina priimant sprendimą dėl poreikio pradėti perviršinio deficito procedūrą, viešąsias investicijas, bent jau į žaliąją pertvarką ir gynybą, vertinti atskirai. Taip visoms valstybėms narėms būtų sudarytos sąlygos imtis viešųjų investicijų, kurių reikia siūlomame teisės aktų rinkinyje nustatytiems bendriems prioritetams įgyvendinti.

1.5.

EESRK mano, kad laiku ir ne vėliau kaip iki 2026 m. ES valstybės narės turėtų pasiekti susitarimą dėl ES fiskalinio pajėgumo nustatymo, kad būtų patenkinti bent kai kurie investicijų poreikiai bendriems prioritetams įgyvendinti ir kad valstybės narės turėtų fiskalinės erdvės sumokėti įvairių pertvarkų, kurios nelaikomos investicijomis, fiskalines išlaidas. Tai apima paramą mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams ir mažesnėms įmonėms, kad jie galėtų padengti išlaidas, susijusias su būtinomis klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo politikos priemonėmis, pavyzdžiui, didesnėmis anglies dioksido kainomis.

1.6.

EESRK ragina nustatyti viešųjų investicijų apibrėžtį, pagal kurią reikalavimus atitinkančių ilgalaikių viešųjų išlaidų samprata apimtų ne tik pagrindinio kapitalo, bet ir gamtinio bei žmogiškojo kapitalo formavimą siekiant sudaryti sąlygas viešosioms investicijoms į žaliuosius ir socialinius tikslus, laikantis Europos Komisijos valstybėms narėms skirtų nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų, kuriais įgyvendinama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, rengimo gairių.

1.7.

EESRK ragina teisėsaugos institucijas, prieš priimant reglamentą dėl skolos tvarumo analizės metodikos, atlikti papildomą ir nuodugnų tikrinimą, siekiant išvengti bet kokių nenumatytų automatinių pasekmių, kurios atsiranda dėl naujų griežto taupymo politikos priemonių, visų pirma atsižvelgiant į socialinį priemonių, kurios galiausiai bus numatytos, poveikį.

1.8.

EESRK manymu, sankcijos pagal perviršinio deficito procedūrą neturėtų būti taikomos automatiškai, remiantis šalių suskirstymu į kategorijas pagal valstybės skolos santykį.

1.9.

EESRK yra įsitikinęs, kad „techninė trajektorija“ pirmiausia turėtų būti nacionalinių Vyriausybių žinioje, atsižvelgiant į nepriklausomų nacionalinių fiskalinių institucijų nuomonę, o antruoju etapu tai turėtų būti techninio dialogo su Europos Komisija rezultatas, kad būtų sustiprinta nacionalinė atsakomybė už šį procesą.

1.10.

EESRK pakartoja savo raginimą į siūlomą reglamentą įtraukti socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, įpareigojant įvairiais naujos ekonomikos valdymo sistemos etapais taikyti nuolatines ir struktūruotas konsultavimosi procedūras. EESRK ir RK (Europos regionų komitetas) taip pat turėtų būti įtraukti į Europos semestro dialogą.

1.11.

Nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas savo veiklos srityse atlieka tam tikrą vaidmenį ES ekonomikos valdymo sistemoje, kad būtų sustiprinta demokratinė atskaitomybė.

2.   Nuomonės aplinkybės

2.1.

2023 m. balandžio 26 d. Komisija pateikė pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, t. y. dviejų reglamentų ir vienos direktyvos, kuriais siekiama reformuoti ES ekonomikos valdymo taisykles, kurių pagrindinis tikslas – stiprinti skolos tvarumą ir skatinti tvarų ir integracinį augimą vykdant reformas ir investuojant. Šiuo tikslu pasiūlymais siekiama supaprastinti ekonomikos valdymo sistemą ir padaryti ją skaidresnę, pagerinti nacionalinę atsakomybę ir sustiprinti vykdymo užtikrinimą.

2.2.

Siūlomos ekonomikos valdymo taisyklės būtų įtrauktos į Europos semestrą. Šiomis fiskalinės, ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo aplinkybėmis kiekviena valstybė narė turėtų pateikti nacionalinį vidutinės trukmės fiskalinį struktūrinį planą (toliau – FSP), kuriame būtų išdėstytas fiskalinis, investicijų ir reformų planas bent artimiausiems ketveriems metams, pradedant nuo jo patvirtinimo Taryboje, remiantis Komisijos rekomendacija, ir tam tikromis sąlygomis ne ilgiau kaip trejiems papildomiems metams, jei valstybė narė prašo pratęsti programą.

2.3.

Valstybės narės fiskalinė politika būtų apibendrinta FSP atsižvelgiant į nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų pirminių viešųjų išlaidų programos trukmės pokyčius. Valstybės narės savo FSP turėtų nurodyti, kaip jų nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų pirminių viešųjų išlaidų programos keisis FSP įgyvendinimo laikotarpiu, ir, remdamosi šiais pokyčiais, turėtų apibrėžti savo fiskalinės politikos koregavimo planą, kad įvykdytų reikalavimą išlaikyti patikimus viešuosius finansus.

2.4.

Valstybės narės, kurių valstybės skolos santykis yra mažesnis nei 60 % BVP, o biudžeto deficitas mažesnis nei 3 % BVP, turėtų parengti savo grynųjų viešųjų išlaidų planą, kad jis atitiktų du reikalavimus: pirma, kad iki valstybių narių FSP koregavimo laikotarpio pabaigos susidarytų struktūrinis pirminis balansas, kurį Komisija būtų nurodžiusi joms remdamasi savo skolos tvarumo analizės sistema. Antra, kad valstybių narių bendras biudžeto deficitas būtų mažesnis už 3 % BVP pamatinę vertę ir, remiantis Komisijos prognozėmis, tikimasi, kad jis išliks 10 metų po FSP koregavimo laikotarpio pabaigos, netaikant jokių papildomų politikos priemonių.

2.5.

Valstybėms narėms, kurių valstybės skola viršija 60 % BVP arba kurių biudžeto deficitas viršija 3 % BVP, Komisija iš anksto pasiūlys vadinamąją „techninę trajektoriją“, t. y. valstybės narės nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų pirminių viešųjų išlaidų programos įgyvendinimo planą FSP koregavimo laikotarpiu. Ši techninė trajektorija turėtų atitikti tam tikrus reikalavimus, kad valdžios sektoriaus skolos santykis būtų „patikimai mažinamas“ (vertinamas atsižvelgiant į Komisijos skolos tvarumo analizę), deficitas būtų mažesnis nei 3 %, o nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų pirminių viešųjų išlaidų programos augimas būtų mažesnis už prognozuojamą vidutinės trukmės gamybos apimties augimą.

2.6.

Kiekviena valstybė narė, neatsižvelgiant į jos skolos santykį ir valstybės biudžeto balansą, savo FSP taip pat pasiūlys reformų ir investicijų rinkinį ir parodys, kaip atsižvelgė į Tarybos kiekvienai valstybei narei pateiktas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, laikantis Bendrųjų ekonomikos gairių ir užimtumo gairių, taip pat rekomendacijų, pateiktų pagal makroekonominio disbalanso procedūros prevencinę ar korekcinę dalį. Siūlomose reformose ir investicijose taip pat turėtų būti atsižvelgiama į ES bendruosius prioritetus ir jos turėtų būti suderintos su prioritetais, planuojamais pagal nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planus (NEGADP) valstybėse narėse.

2.7.

Valstybė narė gali prašyti iki trejų metų pratęsti jos FSP koregavimo laikotarpį pasiūlydama reformas ir viešąsias investicijas, kuriomis įrodo, kad ne tik sieks pirmiau nurodytų tikslų, bet ir skatins augimą, fiskalinį tvarumą ir padidins nacionalinėmis lėšomis finansuojamas viešąsias investicijas.

2.8.

Į pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų taip pat įtraukta vadinamosios fiskalinių taisyklių korekcinės dalies reforma. Pagal pasiūlymus 60 % viršijantis valstybės skolos santykis būtų laikomas „pertekliniu“ tik tuo atveju, jei grynosios viešosios išlaidos nukryptų nuo valstybės narės patvirtintame FSP nustatyto plano. Taip praktiškai siūloma susieti valstybės narės atitiktį valstybės skolos fiskalinei taisyklei su Komisijos skolos tvarumo analizės sistema. Biudžeto deficitą, viršijantį 3 % BVP, reikėtų ištaisyti 0,5 % BVP per metus, nebent būtų su konkrečia valstybe nare arba su ES susijusių aplinkybių, pateisinančių bendrųjų nukrypti leidžiančių išlygų taikymą.

2.9.

Valstybės narės kasmet iki balandžio vidurio turėtų pateikti savo metinę FSP įgyvendinimo pažangos ataskaitą, o ne metinius nacionalinius stabilumo, konvergencijos ir reformų planus.

2.10.

Teisės aktų rinkinyje nesiūloma jokių pakeitimų dėl Stabilumo ir augimo pakto prevencinės ar korekcinės dalies, kuriais iš esmės būtų padidintas Europos Parlamento ar nacionalinių parlamentų vaidmuo, jau nekalbant apie socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas. Tačiau didesnis vaidmuo suteikiamas nacionalinėms nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms (fiskalinėms taryboms), kurios pateiktų savo nepriklausomą nuomonę dėl to, ar valstybė narė laikosi savo FSP nustatyto grynųjų viešųjų išlaidų plano, ir, jei ne, nurodytų tokio nesilaikymo priežastis.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Siūloma fiskalinė reforma pradedama vykdyti kritiniu laikotarpiu, kai ES kovoja su viena po kitos vykstančių ir didelių krizių poveikiu. Tvirtas ekonominis atsakas į COVID-19 pandemiją, kuriam sudarė sąlygas Stabilumo ir augimo pakte nustatyta bendroji nukrypti leidžianti išlyga, lėmė tai, kad beveik visose valstybėse narėse padidėjo valstybės skolos santykis. Šis atsakas iš esmės padėjo sparčiau ir tvirčiau atsigauti ekonomikai, bet parodė vieną iš dabartinių taisyklių trūkumų, visų pirma kovojant su dideliais sukrėtimais. Atsižvelgiant į būsimus iššūkius, tikėtina, kad tokie sukrėtimai taps nauja kasdienybe.

3.2.

Rusijos invazija į Ukrainą lėmė energetikos krizę ir sugrąžino dešimtmečius nematytą infliacijos lygį bei sukėlė susirūpinimą dėl to, kaip ES turėtų stiprinti savo gynybos pajėgumus. Pinigų politika visame pasaulyje nukrypo nuo lanksčios pozicijos, kurios buvo laikomasi daugelį metų. Dėl karo ir energetikos krizės taip pat stipriai padidėjo poreikis Europoje iš naujo apsvarstyti, kaip trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu pasiekti energetinį saugumą ir kaip paspartinti perėjimą nuo iškastinio kuro vidutinės trukmės ir ilgesniu laikotarpiu, o tam reikėtų pasiūlyti dideles viešųjų investicijų sumas, kad būtų pritrauktos privačios investicijos.

3.3.

Pandemija, karas ir ES užmojai klimato srityje, taip pat politinės iniciatyvos, pavyzdžiui, JAV Infliacijos mažinimo aktas (IRA), taip pat paskatino persvarstyti požiūrį į pasaulines tiekimo grandines, kuriomis grindžiamas ES ekonomikos modelis, taip pat į jos pramonės politiką, kuri dabar turėtų būti grindžiama „atviro strateginio savarankiškumo“ sąvoka. Komisija pristatė komunikatą „Žaliojo kurso pramonės planas poveikio klimatui neutralizavimo amžiui“. Apskaičiuota, kad papildomi viešojo finansavimo poreikiai vien klimato ir gynybos srityse sudaro 1 % BVP per metus (1). EESRK mano, kad energetika, sveikata, maistas, geopolitinis ir gynybos saugumas yra bendri Europos ištekliai ir kad ekonomikos valdymo srityje ir jo fiskalinėse taisyklėse turėtų būti atsižvelgiama į šiuos esminius iššūkius ir susijusias pertvarkas.

3.4.

Visos šios pertvarkos siūlomoje reformoje minimos kaip „bendri prioritetai“. Svarbus klausimas – kaip būtų galima finansuoti įvairias pertvarkas ir kaip tai turėtų būti daroma, siekiant išsaugoti bendrosios rinkos pagrindus ir remti tvarų augimą. Bendri prioritetai turėtų būti bent iš dalies finansuojami iš bendrųjų fondų ir jiems nereikėtų didesne dalimi naudoti valstybės pagalbos lėšų, remiantis kiekvienos valstybės narės fiskaline erdve, nes taip būtų pakenkta bendrajai rinkai ir ES sanglaudai bei konvergencijai.

3.5.

EESRK teigiamai vertina tai, kad siūloma ekonomikos valdymo sistema sudaro sąlygas diferencijuoti ir pritaikyti kiekvienos valstybės narės fiskalinio koregavimo planą, laikantis rizika grindžiamos bendros sistemos, skirtos jos valstybės skolos tvarumui įvertinti. Kai kuriais atvejais tai turėtų užkirsti kelią situacijai, kai fiskaline politika siekiama per greitai ir pernelyg ilgai mažinti valstybės skolą, ypač atsižvelgiant į didelius valstybės skolos santykio skirtumus po paskutinių krizių.

3.6.

EESRK taip pat palankiai vertina pasiūlymą, kad grynosios viešosios išlaidos būtų laikomos pagrindiniu rodikliu, kuriuo remiantis apibrėžiama nacionalinės fiskalinės politikos kryptis, nes tai kintamasis, kurį, skirtingai nuo struktūrinio biudžeto balanso anksčiau, tiesiogiai kontroliuoja Vyriausybės, ir tai turėtų padėti supaprastinti ir padaryti skaidresnę ES daugiašalę biudžeto priežiūrą.

3.7.

Siūlomomis taisyklėmis siekiama glaudžiau koordinuoti daugiašalės biudžeto priežiūros ir makroekonominio disbalanso procedūras, įtraukiant ir koreguojant politikos veiksmus, būtinus siekiant laikytis rekomendacijų, kurias valstybės narės gauna dėl kiekvieno nacionalinio plano, t. y. FSP. Tai iš esmės turėtų kuo labiau padidinti fiskalinio ir kito makroekonominio disbalanso prevencijos ir ištaisymo sinergiją.

3.8.

Suteikiant valstybėms narėms galimybę parengti savo fiskalinius struktūrinius planus, kuriais fiskalinė, ekonominė ir struktūrinė politika per kelerius metus būtų sujungiama į nuoseklius planus, turėtų būti padidinta nacionalinė atsakomybė už šiuos planus ir, tikėtina, užtikrintas geresnis jų laikymasis.

3.9.

Vis dėlto išlieka rizika, kad kai kurios valstybės narės bus priverstos laikytis griežto fiskalinio taupymo (t. y. sutaupyti biudžeto lėšų, kai jų ekonomika lėtėja arba patiria nuosmukį) dėl reikalavimo, kad jų bendras biudžeto deficitas būtų mažesnis nei 3 % BVP visada, išskyrus „išimtinius“ laikotarpius, o tais atvejais, kai ši pamatinė vertė viršijama net ir fiskalinio struktūrinio plano koregavimo laikotarpiu – valstybės narės savo biudžeto deficitą sumažina 0,5 % BVP per metus. Taip pat nėra pagrįsta, kad šalys, kurių valstybės skola yra mažesnė nei 60 % BVP ir kurių valstybės biudžeto deficitas viršija 3 %, dėl konjunktūrinių priežasčių privalo ją sumažinti tokiu tempu. Ta pati rizika kyla dėl reikalavimo, kad valstybėms narėms, kurių valstybės skolos santykis viršija 60 %, šis santykis turėtų sumažėti jau iki FSP pabaigos.

3.10.

Todėl EESRK nepritaria tam, kad 0,5 % BVP per metus deficito koregavimo kriterijus būtų taikomas mechaniškai, neatsižvelgiant į skolos rodiklį ir konkrečias nacionalines aplinkybes, pavyzdžiui, pažangą įgyvendinant bendrus žaliuosius ir socialinius prioritetus. Tai yra „universalus sprendimas“, prieštaraujantis tokios reformuotos sistemos logikai. Mes raginame suteikti daugiau erdvės konkrečioms deryboms su kiekviena atitinkama Vyriausybe, kad būtų užtikrintas patikimesnis ir ilgalaikis skolos tvarumas.

3.11.

Naujuoju ES fiskalinių taisyklių paktu turi būti užtikrinta tvaraus augimo ir stabilumo pusiausvyra. Kadangi ekonomikos struktūrinės sąlygos riboja augimą, o nuo jo priklauso stabilumas, EESRK mano, kad siekiant užtikrinti viešųjų finansų tvarumą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu pirmenybė turi būti teikiama tvaraus augimo veiksniams.

3.12.

EESRK apgailestauja, kad, nepaisant to, jog pripažįstama viešųjų investicijų svarba, siūlomoje fiskalinės priežiūros sistemoje išlaikomos dvi apsaugos priemonės, kuriomis daromas didelis spaudimas valstybėms narėms kaupti fiskalines santaupas, kai jos įgyvendina savo fiskalinius struktūrinius planus, visų pirma biudžeto dalyje, kurioje naudojasi savo diskrecija ir kuri apima viešąsias investicijas. Visos valstybės narės turėtų valdyti savo grynąsias viešąsias išlaidas taip, kad iki koregavimo laikotarpio pabaigos bendras (pagrindinis) biudžeto balansas išliktų mažesnis nei 3 % BVP per 10 metų laikotarpį net ir be jokių papildomų politikos priemonių. Be to, valstybių narių, kurių valstybės skolos santykis viršija 60 % arba biudžeto deficitas viršija 3 % BVP, grynosios viešosios išlaidos turėtų didėti mažiau nei (numatomas) vidutinės trukmės gamybos apimties augimas.

3.13.

Vienintelis reikalavimas, susijęs su viešųjų investicijų lygiu siūlomoje sistemoje, yra tas, kad valstybių narių, siekiančių pratęsti savo fiskalinių struktūrinių planų koregavimo laikotarpį, prašymas būtų patvirtintas, jei, be kita ko, jos parodytų, kad įgyvendinus jų planą bendras nacionalinėmis lėšomis finansuojamų viešųjų investicijų lygis per fiskalinių struktūrinių planų gyvavimo laikotarpį būtų didesnis nei vidutinės trukmės laikotarpiu iki fiskalinių struktūrinių planų. Kadangi viešosios investicijos pagal šį kriterijų nėra vertinamos kaip BVP dalis, šiuo reikalavimu net nebūtų užtikrinta, kad kartu su ekonomikos augimu didėtų ir viešųjų investicijų dydis, ypač lėto augimo laikotarpiu.

3.14.

Dėl šių aplinkybių lieka neišspręstų klausimų, ar Vyriausybės turėtų pajėgumų ir paskatų išlaikyti papildomų investicijų lygį, būtiną kitiems politikos prioritetams, pavyzdžiui, teisingam perėjimui prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos modelio ir aukštynkryptės socialinės konvergencijos, ir kitiems prioritetams, pavyzdžiui, gynybai. Todėl EESRK siūlo įvairias priemones viešosioms investicijoms stiprinti: a) techninėje trajektorijoje turi būti nurodyta, kad valdžios sektoriaus deficitas mažinamas arba, tikėtina, toliau mažėja siekiant 3 % BVP pamatinės vertės ir vidutinės trukmės laikotarpiu išlieka prudencinio lygio, o viešosios investicijos, išreikštos BVP dalimi, koregavimo laikotarpiu išlieka didesnės, palyginti su FSP pradžia; b) toms valstybėms narėms, kurioms taikomas 0,5 % BVP deficito koregavimo kriterijus (jei būtų nuspręsta jį taikyti), turėtų būti leidžiama į skaičiavimus neįtraukti augimą ar atsparumą didinančių viešųjų investicijų; c) jei valstybė narė siūlo investicijų planus, kuriais didinamas ekonomikos augimas arba atsparumas, koregavimo laikotarpis turėtų būti pratęstas.

3.15.

Be to, atsižvelgiant į atotrūkį, su kuriuo kelios valstybės narės susidūrė 2010 m., visų pirma viešųjų investicijų srityje, ir į tai, kad viešosios investicijos yra svarbios kuriant produktyvų kapitalą, kuris daro poveikį vidutinės trukmės gamybos apimties augimui, kai kurios valstybės narės gali atsidurti uždarame rate, kai jų grynosios viešosios išlaidos, įskaitant investicijas, auga lėčiau dėl investicijų trūkumo, su kuriuo jos susidūrė anksčiau. Tai sukeltų didesnį susirūpinimą nustojus galioti NGEU.

3.16.

Papildomos viešosios investicijos taip pat bus reikalingos siekiant sumažinti investicijų į socialinę infrastruktūrą, kuri yra labai svarbi kuriant ilgalaikį žmogiškąjį kapitalą, trūkumą. Į šias sritis turės būti investuojama dešimtmečius, atsižvelgiant į ES užmojus klimato kaitos srityje ir iššūkius, pavyzdžiui, senėjančią visuomenę, nors tai nėra vienintelės sritys, minimos bendruose ES prioritetuose.

3.17.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, EESRK mano, jog būtina, kad Europos institucijos nedelsdamos spręstų klausimą dėl savo fiskalinio pajėgumo sukūrimo ir biudžeto išteklių padidinimo viršijant dabartinius 1,1 % BVP, kad Europos bendrosios gėrybės būtų finansuojamos tvariomis investicijomis: įsipareigojimai, susiję su atviro strateginio savarankiškumo plėtojimu ir įgyvendinimu, didinant Europos įmonių našumą ir konkurencingumą, skatinant sąžiningą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, naujų darbuotojų integraciją ir mokymą, Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą ir kt. (2). Po 2026 m. – EGADP galiojimo pabaigos – ES turi turėti tvirtas ir nuolatines bendras investicines priemones. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad euro skolos rinkos konsolidavimas stiprina mūsų bendros valiutos tarptautinį vaidmenį ir mažina Europos skolos palūkanų normą. EESRK pabrėžia neseniai pateiktą ECB nuomonę (3), kurioje primenama, kad ilguoju laikotarpiu reikia pakankamo dydžio nuolatinio centrinio fiskalinio pajėgumo.

3.18.

EESRK mano, kad, nepaisant ilgalaikio skolos tvarumo logikos, reikia didesnės šių ir tvarių investicijų pusiausvyros, nei nurodyta teisės aktų rinkinyje. Jei šiandien nėra politinės erdvės investicijoms pagal subalansuoto biudžeto taisykles, reikia rasti alternatyvų – kitaip vertinti skolą, susijusią su investicijomis į struktūrinius pokyčius ir teisingą pertvarką, saugumą ir gynybą, atsižvelgiant į, trumpai tariant, ES prioritetus, palyginti su kitomis viešosiomis išlaidomis. Susitariant dėl nacionalinių skolos mažinimo trajektorijų, būtina atsižvelgti į skolos tikslą ir kokybę.

3.19.

Nors rezervų sudarymas, kad būtų galima teikti tvirtą paramą fiskalinei politikai, kai nuo sukrėtimo nukentėjo ekonomika, iš esmės yra patikima praktika, neaišku, kaip būtų galima optimaliai pasirinkti tarp šio poreikio ir kitų neatidėliotinų politikos uždavinių. Tai kelia ypatingą susirūpinimą, nes 3 % BVP pamatinė biudžeto deficito vertė, kuri yra fiskalinio taupymo politikos kryptis, nėra pagrįsta jokiais teoriniais pagrindais, kuriais remiantis būtų galima apibrėžti viešųjų finansų tvarumą.

3.20.

Šalies finansinis stabilumas yra susijęs ne tik su jos viešųjų išlaidų trajektorijomis ir kokybe, kuria turėtų būti remiamas ekonomikos augimas, bet iš esmės priklauso nuo jos mokestinių pajamų pakankamumo ir mokesčių teisingumo. Europos institucijos ir šalių Vyriausybės turi skubiai skatinti mokesčių teisingumą visoje Sąjungoje, visų pirma įtraukti jį į makroekonominių sąlygų kriterijus, skatinti veiksmingus politinius veiksmus kovojant su nesąžininga mokesčių konkurencija ir skatinti veiksmingai įgyvendinti visas būtinas kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu, pinigų plovimu ir korupcija naudojant viešuosius išteklius priemones.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

Atsižvelgdamas į tai, kad bendroji rinka ir ES socialinė rinkos ekonomika yra didžiausias ES turtas, EESRK mano, kad FSP derėtų apsvarstyti galimybę patikrinti įmonių konkurencingumą priimant sprendimus, kuriant darbo vietas ir užtikrinant geresnes darbo sąlygas, taip pat tvaraus ekonomikos augimo ir socialinės sanglaudos srityse. Reguliavimo ir fiskalinė sistema turi remti ES pramonės tarptautinį konkurencingumą ir jos gebėjimą veiksmingai skatinti skaitmeninę ir žaliąją pertvarką. EESRK remia konkurencingumo koncepciją, grindžiamą didesniu našumu, paremtą technologinėmis inovacijomis, darbuotojų mokymu ir kvalifikacija bei jų geromis darbo sąlygomis, taip pat aplinkos tvarumo paisymu (4).

4.2.

EESRK pripažįsta, kad socialiniai prioritetai, pavyzdžiui, Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas, yra aiškiai paminėti bendrų prioritetų, į kuriuos reikia atsižvelgti FSP, sąraše. Atsižvelgdamas į tai, kad naujausios koregavimo programos turėjo labai didelį poveikį socialinei sanglaudai, EESRK mano, kad, nagrinėjant skolos mažinimo ir fiskalinio koregavimo klausimus, FSP reikėtų atsižvelgti į socialinį poveikį ir socialinį šiose programose numatytų priemonių aspektą. Šiuo atžvilgiu EESRK rekomenduoja įgyvendinti socialinio disbalanso procedūrą kaip pagal Europos semestrą reformuotos politikos koordinavimo sistemos dalį, kuri turėtų papildyti esamus stebėsenos procesus ir priemones, taip sudarant palankesnes sąlygas aukštynkryptei socialinei konvergencijai (5).

4.3.

EESRK apgailestauja, kad nors Komisija kaip vieną iš siūlomos reformos tikslų nurodo didinti nacionalinę atsakomybę, ji paliko valstybių narių diskrecijai nuspręsti, kokiu mastu socialiniai partneriai dalyvautų rengiant ir įgyvendinant ekonominę, užimtumo ir socialinę politiką, kuri būtų įtraukta į FSP. EESRK nuomone, FSP turėtų būti nurodoma, kaip buvo vykdomos stabilios ir struktūrinės konsultacijos su socialiniais partneriais, pilietine visuomene ir suinteresuotaisiais subjektais, ir į kokius šių konsultacijų rezultatus buvo atsižvelgta plane, taip pat atliekant jo peržiūrą ir vertinimą. Naujaisiais reglamentais turėtų būti teisiškai įtvirtinamos 2023 m. kovo 14 d. Ecofin tarybos išvados, kuriose pabrėžiama, kad valstybės narės turėtų sistemingai, laiku ir prasmingai įtraukti socialinius partnerius, pilietinę visuomenę bei kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus visais Europos semestro ir politikos formavimo ciklo etapais, nes tai itin svarbu siekiant sėkmingo ekonominės, užimtumo ir socialinės politikos koordinavimo bei įgyvendinimo.

4.4.

EESRK pakartoja savo raginimą, kad socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas įvairiuose Europos semestro etapuose būtų reguliuojamas Europos reglamentu (6), kuriame būtų nustatytos teisės, principai ir pagrindiniai ypatumai, kuriais jis turėtų būti grindžiamas, kaip apibendrinta EGADP reglamente (7). Ši prievolė turėtų būti įtraukta į siūlomą reglamentą (COM(2023) 240 final): pirmiausia į 26 straipsnį, kuriuo iš dalies keičiama bendra nuoroda į socialinių partnerių dalyvavimą. Į 11 ir 12 straipsnius (Nacionalinio vidutinio laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano turinys ir reikalavimai), 14 straipsnį (Patikslintas nacionalinis planas) ir 15 straipsnį (Europos Komisijos vykdomas planų vertinimas) taip pat reikėtų įtraukti tikslias taisykles.

4.5.

EESRK ir RK taip pat turėtų būti įtraukti į Europos semestro dialogą ES lygmeniu (26 straipsnis); jų nebuvimas visiškai nepateisinamas tuo atveju, kai teisės aktų rinkinyje minimi kiti techniniai komitetai, kurie Sutartyje yra mažiau svarbūs.

4.6.

Siekiant sustiprinti nacionalinę atsakomybę už FSP įsipareigojimus, tiek nacionaliniai parlamentai, tiek Europos Parlamentas savo veiklos srityse turi atlikti svarbų vaidmenį ES ekonomikos valdymo sistemoje, kad būtų sustiprinta demokratinė atskaitomybė. Prie to taip pat prisidėtų konsultavimasis su vietos ir regionų valdžios institucijomis dėl FSP rengimo ir stebėsenos.

4.7.

Nors reformuojant dabartinę ekonomikos valdymo sistemą ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas viešosioms investicijoms, EESRK taip pat norėtų pabrėžti, kad būsimoje ekonomikos valdymo sistemoje valstybėms narėms turėtų būti suteikta fiskalinė erdvė einamosioms išlaidoms, kurių reikia norint pasinaudoti viešosiomis investicijomis sukauptu viešuoju kapitalu.

4.8.

Prieš patvirtinant naująjį reglamentą viena iš teisėkūros institucijų turėtų toliau tikrinti Skolos tvarumo analizės metodiką, kad būtų išvengta bet kokių nenumatytų automatinių pasekmių, atsirandančių dėl naujos griežto taupymo politikos. Atsižvelgiant į galimas papildomas išlaidas (pavyzdžiui, susijusias su senėjančia visuomene) baigiantis jų FSP, bet koks fiskalinis konsolidavimas neturėtų būti vykdomas socialinių išlaidų (pvz., sveikatos, švietimo, ilgalaikės priežiūros paslaugų ar pensijų) sąskaita kaip „lengviausias sprendimas“. Nepaprastai svarbu, kad tokios išlaidos būtų apsaugotos ir tvariai užtikrintos ilgalaikėje perspektyvoje. EESRK pritaria ECB nuomonei, kad Skolos tvarumo analize turėtų būti užtikrintas atkartojamumas, nuspėjamumas ir skaidrumas ir kad šis metodas turėtų būti patikslintas konsultuojantis su valstybėmis narėmis ir joms pritariant.

4.9.

Sankcijos pagal perviršinio deficito procedūrą neturėtų būti taikomos automatiškai, remiantis šalių suskirstymu į kategorijas vien pagal valstybės skolos santykį. Šis suskirstymas ir finansinių ar su reputacija susijusių sankcijų taikymas gali didinti skolos sąnaudas, todėl problema, kurią siekiama išspręsti taikant procedūrą, dar labiau aštrėja. EESRK siūlo, kad būtų pozityviai skatinama laikytis skolos mažinimo tikslų ir reformų, laikantis EGADP modelio, kad dalies ES lėšų gavimas priklausytų nuo to, ar atitinkama valstybė narė pasieks FSP nustatytus tikslus.

4.10.

Kalbant apie „techninę trajektoriją“, suprantame sudėtingą Komisijos pasiūlymo loginį pagrindą, kuriuo siekiama rasti kompromisą tarp labai skirtingų valstybių narių nuomonių dėl jų atitikties pagrindiniams reglamento reikalavimams vertinimo proceso. Tačiau, abejodamas, ar sumažės nelankstumas ir atsižvelgdamas į poreikį stiprinti atsakomybę, EESRK mano, kad tokia trajektorija pirmiausia turėtų priklausyti nacionalinėms Vyriausybėms, kurios atsižvelgtų į nepriklausomų nacionalinių fiskalinių institucijų nuomonę, o antruoju etapu ji turėtų būti techninio dialogo su Komisija rezultatas, kol bus pateikti nacionaliniai vidutinės trukmės fiskaliniai struktūriniai planai.

---

(1)   Bruegel Policy Brief Nr. 10/23 (2023 m. balandžio mėn.); Jeromin Zettelmeyer ir kt. The longer-term fiscal challenges facing the European Union.

(2)  Neseniai paskelbtame straipsnyje European public goods (M. Buti, A. Coloccia, M. Messori (CEPR, 2023 06 09)) nustatytos šešios politikos sritys (skaitmeninė pertvarka, ekologinė pertvarka ir energetika, socialinė pertvarka, žaliavos, saugumas ir gynyba ir sveikata), kuriose sprendžiamos pagrindinės ES kylančios problemos ir kuriose turėtų būti atrenkamos ir finansuojamos Europos bendrosios gėrybės.

(3)   2023 m. liepos 5 d. Europos Centrinio Banko nuomonė dėl pasiūlymo dėl ekonomikos valdymo reformos Sąjungoje (CON/2023/20) (OL C 290, 2023 8 18, p. 17).

(4)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Konkurencingumo patikra siekiant sukurti stipresnę ir atsparesnę ES ekonomiką“ (tiriamoji nuomonė) (OL C 100, 2023 3 16, p. 76.

(5)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Socialinio disbalanso procedūra“ (tiriamoji nuomonė Tarybai pirmininkausiančios Ispanijos prašymu) (OL C 228, 2023 6 29, p. 58).

(6)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto rezoliucija „Organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų procesuose. Kaip jį galėtume pagerinti?“ (OL C 323, 2022 8 26, p. 1), ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „EESRK rekomendacijos dėl patikimos Europos semestro reformos“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 228, 2023 6 29, p. 1).

(7)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 4 dalies q punktas (OL L 57, 2021 2 18, p. 17).