Pranešėjas

Rudolf KOLBE

Prašymas pateikti nuomonę	a) Europos Sąjungos Taryba, 2023 9 6 Europos Komisija, 2023 6 2 b) Europos Sąjungos Taryba, 2023 9 6 Europos Komisija, 2023 6 2 c) Europos Parlamentas, 2023 9 11 Europos Sąjungos Taryba, 2023 9 7 d) Europos Parlamentas, 2023 6 12 Europos Sąjungos Taryba, 2023 6 12 e) Europos Parlamentas, 2023 9 11 Europos Sąjungos Taryba, 2023 9 7 f) Europos Parlamentas, 2023 6 15 Europos Sąjungos Taryba, 2023 6 21
Teisinis pagrindas	a) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis b) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis c) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio 1 dalis d) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 ir 207 straipsniai e) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio 1 dalis f) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2023 9 4
Priimta plenarinėje sesijoje	2023 9 20
Plenarinė sesija Nr.	581
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	220 /0 / 1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Europos Komisijos planus imtis veiksmų dėl papildomos apsaugos liudijimų, ypač planą sukurti naują centralizuotą papildomos apsaugos liudijimų sistemą, taikomą ne tik įprastiems Europos patentams, bet ir bendro galiojimo Europos patentams (toliau – bendrieji patentai). Šie veiksmai ypač svarbūs siekiant sukurti labiau suderintą patentų sistemą ES. Šie pasiūlymai dėl centralizuoto papildomos apsaugos liudijimų išdavimo proceso, taip pat pasiūlymai patobulinti jau galiojančius reglamentus dėl medicinos produktų ir augalų apsaugos produktų papildomos apsaugos liudijimų vertinami labai palankiai. Šiuose pasiūlymuose dar reikia išsamiau patikslinti kai kuriuos aspektus (žr. 3 punktą), tačiau bendra koncepcija įvertinta labai teigiamai.

1.2.

Pasiūlymu dėl centralizuoto esminių standarto patentų išdavimo gali būti veiksmingai skatinamas skaidrumas ir nuspėjamumas esminių standarto patentų srityje. Tačiau šio projekto techninis ir teisinis sudėtingumas lemia tai, kad tinkamų procesų ir administravimo kūrimas siekiant nustatyti atitinkamo esminių standarto patentų esmingumą ir to, ar jis yra sąžiningas, pagrįstas ir nediskriminacinis, sąlygas (FRAND sąlygas), bus viena iš didžiausių jį įgyvendinant kilsiančių problemų. Todėl EESRK prašo Komisijos toliau tirti šį projektą (remiantis 4 variantu) ir apsvarstyti galimybę toliau įtraukti ekspertus ir kompetentingas institucijas, įskaitant Bendrą patentų teismą (žr. 5 punktą).

1.3.

Nauji pasiūlymai dėl papildomos apsaugos liudijimų ir tinkamas bei skaidrus požiūris į esminius standarto patentus bus labai naudingi novatoriškoms ES labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Šie pasiūlymai gali būti dalis patobulintos ES intelektinės nuosavybės sistemos, sudarančios sąlygas imtis konkurencingų investicijų į novatoriškas ES MVĮ, be kita ko, suteikiant ES startuoliams galimybę pateikti į rinką savo idėjas ir bendrojoje rinkoje, ir už jos ribų.

1.4.

COVID-19 krizė ir tai, kaip ES sėkmingai ją įveikė, parodė, kad šių produktų ir technologijų patentai nesutrikdė su krize susijusių produktų (pvz., COVID-19 vakcinų) prieinamumo užtikrinimo. Aktualu ir labai svarbu tai, kad patentų sistemoje būtų numatyta priverstinio licencijavimo sistema, kuri būtų skaidri ir sąžininga visų suinteresuotųjų subjektų (teisių turėtojų, potencialių licencijos savininkų ir visuomenės) atžvilgiu bei apsaugotų pagrindines teises (taip pat žr. 2.5 ir 4 punktus). Aptariamas pasiūlymas netenkina šių kriterijų: jis neatitinka nei Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK), nei Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartyje) nustatytų privalomų būtinųjų standartų (1). Šiuo pasiūlymu dėl priverstinio licencijavimo krizių valdymo tikslais nenustatoma nei sąžininga ir skaidri teisminio nagrinėjimo sistema (2), kurioje patento savininkas turėtų visateisės šalies statusą (3), nei pateikiamos specialios teisių gynimo priemonės (4). Tokio pobūdžio ekspropriacija negali turėti minėtų trūkumų.

1.5.

EESRK rekomenduoja, kad priverstinio licencijavimo krizių valdymo tikslais nustatymą Europos ir bendrų patentų srityse nagrinėtų techniškai kompetentingas teismas, pavyzdžiui, Bendras patentų teismas, remdamasis skaidria teisine ir procedūrine sistema, kuri turėtų būti parengta remiantis Paryžiaus konvencijos 5 straipsnio A dalies 2 ir 4 punktais, TRIPS sutarties 31 straipsniu ir vadovaujantis nacionaline teismų praktika. Nacionalinių patentų ir nacionalinių naudingųjų modelių privalomą licencijavimą turėtų vykdyti nacionalinės valdžios institucijos ir teismai, jau įsteigti prašymams dėl priverstinio licencijavimo krizių valdymo tikslais nagrinėti, vadovaudamiesi atitinkama ES direktyva dėl priverstinio licencijavimo krizių valdymo tikslais, kuri atitiktų Bendro patentų teismo taikomą bylų nagrinėjimo praktiką.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Į šiuos pasiūlymus reikėtų labiau įtraukti bendruosius patentus ir Bendrą patentų teismą. Bendro patentų teismo teisėjai, ypač techninę kvalifikaciją turintys teisėjai, yra tinkamiausi asmenys sudėtingiems techniniams ir teisiniams klausimams, susijusiems su visais trimis projektais, spręsti. Šie teisėjai puikiai išmano patentų praktiką ir atitinkamas technologijų sritis (kalbant apie patentus, susijusius su medicinos produktais ir augalų apsaugos produktais, kuriems taikomi papildomos apsaugos liudijimai arba priverstinis licencijavimas krizių valdymo tikslais, arba apie su IT susijusius patentus esminių standarto patentų atveju). Iš tiesų Bendras patentų teismas jau turi išimtinę kompetenciją priimti sprendimus dėl papildomos apsaugos liudijimų ir esminių standarto patentų galiojimo. Bendrasis patentų teismas taip pat turi išimtinę kompetenciją dėl bet kokių atsakovo susijusių gynybos priemonių patentų pažeidimo bylose, įskaitant priešieškinius dėl licencijų (5), be kita ko, FRAND grindžiamų licencijų. Todėl priverstinis licencijavimas krizių valdymo tikslais taip pat galėtų priklausyti Bendro patentų teismo kompetencijai. Be to, Bendras patentų teismas galėtų būti kompetentinga apeliacinė institucija, nagrinėjanti apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) sprendimų papildomos apsaugos liudijimų ar esminių standarto patentų klausimais (bendriesiems patentams skirtų papildomos apsaugos liudijimų atveju tai galėtų būti tiesiogiai ir nesudėtingai nustatyta) Tokie apeliaciniai skundai gali būti pateikiami panašiai kaip jau taikomos apeliacinės procedūros klausimams, susijusiems su Susitarimo dėl bendro patentų teismo 32 straipsnio 1 dalies i punktu (6). Bendrą patentų teismą (jis turėtų būti didžiausią svarbą patentų jurisdikcijos srityje turintis subjektas) reikėtų įtraukti ir visapusiškai integruoti į šiuos projektus. Tokiu būdu taip pat būtų užtikrinta, kad nebūtų sukurta atskiros EUIPO ir Bendro patentų teismo sistemos.

2.2.

EUIPO yra pagrindinis ES prekių ženklų ir Bendrijos dizainų registravimo centras, sprendžiantis susijusius intelektinės nuosavybės apsaugos klausimus (7). EUIPO iki šiol nedalyvauja sprendžiant svarbius patentų klausimus. Vis dėlto šiuose pasiūlymuose siūloma nustatyti administracines procedūras, kurių EUIPO būtų privalu laikytis kiekvieno iš trijų projektų atveju. Atitinkami projektai (papildomos apsaugos liudijimų, esminių standarto patentų ir priverstinis licencijavimas krizių valdymo tikslais) gali būti susiję su sudėtingais techniniais ir teisiniais klausimais, pavyzdžiui: a) ar produktas (kuriam prašoma išduoti papildomos apsaugos liudijimą) yra apsaugotas galiojančiu pagrindiniu patentu (pasiūlymo dėl papildomos apsaugos liudijimų 3 straipsnio 1 dalies a punktas; šis klausimas iškilo daugelyje ESTT nagrinėtų bylų); b) ar patentas yra esminis standarto patentas (pasiūlymo dėl esminių standarto patentų 20 straipsnis, įskaitant V antraštinės dalies esmingumo patikrinimus: „bent viena patento išradimo apibrėžtis turi atitikti bent vieną standartui keliamą reikalavimą arba rekomendaciją, kuri nurodoma pateikiant standarto pavadinimą, versiją (ir (arba) leidimą) ir papunktį“; c) FRAND nustatymu (pasiūlymo dėl esminių standarto patentų VI antraštinė dalis); arba d) ar teisių turėtojo ekspropriacija pagal priverstinį licencijavimą krizių valdymo tikslais yra pagrįsta, „ji griežtai skirta atitinkamai su krize susijusių produktų veiklai Sąjungoje“; ir ar priverstinio licencijavimo krizių valdymo tikslais licencijos mokestis yra tinkamas (dabartinio pasiūlymo dėl priverstinio licencijavimo krizių valdymo tikslais 4 ir 5 straipsniai) Tokius klausimus paprastai nagrinėja administracinės institucijos ir teismai, kuriuose dalyvauja techninę ir teisinę kvalifikaciją turintys teisėjai, pareigūnai ir atstovai.

2.3.

Nors toks specializuotų darbuotojų dalyvavimas gali būti įgyvendinamas praktikoje, įsteigiant nagrinėjimo kolegijas, kaip siūloma pasiūlymo dėl papildomos apsaugos liudijimų 17 straipsnyje, nes tokiose kolegijose gali dalyvauti įsteigtų nacionalinių patentų tarnybų ekspertai papildomos apsaugos liudijimų klausimais, tačiau planuojamas kompetencijos centras, kurį ketinama įsteigti EUIPO, siekiant atlikti esmingumo patikrinimus ir nustatyti FRAND, toks, kokį siūloma jį įsteigti, vis dar neturi nei numatytų priemonių, nei planuojamoms užduotims atlikti būtinų darbuotojų, nes reikalavimai kvalifikuotiems vertintojams ir taikinimo tarpininkams nėra tinkamai apibrėžti.

2.4.

Šiuose projektuose siūlomos kalbų sistemos kelia problemų. Procesai, susiję su patentais, ypač procesai, kurie apima konkretaus patento apsaugos apimties vertinimą (pvz., esmingumo patikrinimai (esminių standarto patentų atveju) ir procesai, kuriais nustatoma, ar produktui taikomas pagrindinis patentas (papildomos apsaugos liudijimų atveju)), toli gražu nėra nereikšmingi. Jie tampa dar sudėtingesni prireikus juos išversti. Nors mašininis vertimas patentų srityje jau yra labai naudingas (Tarybos reglamento (ES) Nr. 1260/2012 (8) 11–13 konstatuojamosios dalys), keičiantis procedūriniais pareiškimais nagrinėjant bylą arba kai nagrinėjamos bylos, kuriose dalyvauja daugiau nei viena šalis (pvz., protesto procedūroje), būtina, kad būtų vartojama aiški ir suprantama kalba. Patentų srityje jau pasiteisino Europos patentų tarnybos (EPT) taikoma trijų kalbų (vokiečių, anglų ir prancūzų kalbų) sistema. Kadangi visi bendrieji patentai išduodami viena iš šių trijų kalbų, visų trijų projektų atveju būtų galima taikyti EPT kalbų arba tik anglų kalbos sistemą. Tinkama kompensacija gali būti skiriama sistemos naudotojams, kuriems dėl kitos praktinės kalbos sistemos atsiranda papildoma našta, pavyzdžiui, MVĮ, kurios dėl kalbų sistemos atsiduria nepalankioje padėtyje.

2.5.

Per COVID-19 krizę paaiškėjo, kaip svarbu, kad novatoriškos ES įmonės (pvz., „BioNTech“, sėkmingai sukūrusi iRNR vakciną nuo COVID-19) galėtų naudotis stipria patentų sistema, kuri, be kita ko, leistų gauti tinkamą finansavimą ankstyvaisiais jų novatoriškų koncepcijų kūrimo etapais (pvz., iRNR technologijų skiepų srityje kūrimo etapu). Nesant tokių intelektine nuosavybe pagrįstų saugiklių ir tinkamos finansinių investicijų aplinkos nebūtų pavykę priimti priemonių ir imtis veiksmų, leidusių greitai ir sėkmingai sukurti kovos su krize produktus.

3.   Konkrečios pastabos dėl pasiūlymo dėl papildomos apsaugos liudijimų

3.1.

Šie pasiūlymai dėl papildomos apsaugos liudijimų gali būti tinkami siekiant, kad nebebūtų taikoma probleminė jurisdikcija, pavyzdžiui: a) teismų praktika, grindžiama „Medeva“ byla (C-322/10: „veikliosios sudedamosios medžiagos, kurios nenurodytos šio pagrindinio patento apibrėžties punktuose“, negali būti laikomos produktu, kuriam galima taikyti papildomos apsaugos liudijimų apsaugą); b) ESTT praktika, grindžiama „Smithkline“ byla (C-181/95: leidimo prekiauti turėtoją (daug investavusį į šį produktą) galima tiesiog apeiti); arba c) klausimas, kokiomis aplinkybėmis tam pačiam produktui gali būti išduotas daugiau nei vienas papildomos apsaugos liudijimas (ESTT praktika, grindžiama byla C-482/07 („AHP Manufacturing“)). Dėl to sistema tampa nuspėjamesnė, o tai ypač naudinga novatoriškoms MVĮ.

3.2.

Vis dėlto, siekiant užtikrinti konstatuojamosiose dalyse išdėstytus ketinimus, pateikiami tolesni pasiūlymai. Tam, kad nebebūtų taikoma „Medeva“ byla (C-322/10) grindžiama teismų praktika, į rezoliucijų projektų 2 straipsnyje pateikiamą „pagrindinio patento“ apibrėžtį turėtų būti įtraukta atitinkama nuostata dėl apsaugos masto (tiek Europos, tiek bendrų patentų atveju), konkrečiai Europos patentų išdavimo konvencijos (EPK) 69 straipsnis:   „ „pagrindinis patentas“ – tai patentas, kuriuo, pagal Europos patentų išdavimo konvencijos 69 straipsnyje, įskaitant Protokolą dėl EPK 69 straipsnio aiškinimo, apibrėžtą apsaugos apimtį, saugomas pats produktas, produkto gavimo būdas arba produkto pritaikymas, ir kurį jo savininkas nurodo liudijimo išdavimo procedūros tikslais“. Todėl peržiūrėtų galiojančių reglamentų dėl papildomos apsaugos liudijimų 16 ir 18 konstatuojamosiose dalyse turėtų būti išbrauktas žodis „išskirtinai“.

3.3.

Šių pasiūlymų konstatuojamosiose dalyse nurodoma „Smithkline“ byla grindžiama ESTT praktika (C-181/95) (papildomos apsaugos liudijimas neišduodamas be leidimo prekiauti turėtojo sutikimo). Tačiau į pasiūlymus dėl reglamento neįtrauktos nuostatos, kuriomis būtų apsaugotos leidimo prekiauti turėtojo teisės. Todėl reikia įtraukti nuostatas, kad į šias teises būtų atsižvelgiama, pavyzdžiui, jos gali būti laikomos nagrinėjimo procedūros klausimu arba bent jau prieštaravimo priežastimi (tuomet ši priežastis turėtų būti taikoma tik leidimo prekiauti turėtojui arba jo teisių perėmėjui).

3.4.

Šiuose pasiūlymuose dėl papildomos apsaugos liudijimų siekiama, kad centralizuotai teikiamas paraiškas dėl papildomos apsaugos liudijimų būtų galima pateikti visomis ES kalbomis. Nors šį tikslą galima įgyvendinti tais atvejais, kai teikiamos paraiškos (išskyrus tuos atvejus, kai savanoriškai pateikiamas pareiškimas dėl 3 straipsnio 1 dalies a punkto) (9), tokia kalbų vartojimo tvarka nėra tinkama visam procesui. Praktikoje, pateikus pirminį prašymą dėl papildomos apsaugos liudijimų procedūros, teisiniai argumentai (jie dažnai yra techniškai tarpusavyje susiję) gali būti sudėtingi (ir juos daug sunkiau automatizuotai išversti į visas ES kalbas kaip ES prekių ženklo ar Bendrijos dizaino produktų ir paslaugų sąrašą). Tai ypač pasakytina apie trečiųjų šalių galimybę stebėti papildomos apsaugos liudijimų išdavimo procesą, rinkti prieš jį įrodymus arba jam prieštarauti. Be to, į pasiūlymus taip pat turėtų būti įtraukta teisinė „patikrinto mašininio vertimo“ apibrėžtis ir poveikis.

3.5.

Viena didžiausių problemų, susijusių su šiais pasiūlymais dėl papildomos apsaugos liudijimų – rasti teisinę ir techninę kvalifikaciją turinčių narių, kurie galėtų vykdyti suplanuotus procesus, susijusius su dabartiniais pasiūlymais dėl papildomos apsaugos liudijimų. Dar didesnis iššūkis – nustatyti tinkamas apeliacines procedūras EUIPO ir Bendrajame Teisme. Šiuo metu veikiančios EUIPO apeliacinės tarybos turi aukščiausią kompetenciją nagrinėjant ES prekių ženklo ir pramoninio dizaino klausimus. Jos nėra kompetentingos patentų ar papildomos apsaugos liudijimų srityje. Todėl būtina vykdant sąžiningą ir tinkamą apeliacinę procedūrą nustatyti galimybę pasibaigus EUIPO pirmosios instancijos bylos dėl papildomos apsaugos liudijimų nagrinėjimui teikti apeliacinius skundus, kuriuos tvarkytų abiejose srityse (patentų ir papildomos apsaugos liudijimų srityse) aukštą kompetenciją turinti institucija, pavyzdžiui, Bendras patentų teismas (žr. 2.1 ir 2.2 punktus).

3.6.

Prašymų suteikti papildomos apsaugos liudijimus teikėjams paprastai atstovauja kvalifikuoti nacionaliniai arba Europos patentų patikėtiniai, nes papildomos apsaugos liudijimų bylose reikia gerai išmanyti tiek išsamius teisinius, tiek išsamius techninius (cheminius ir (arba) biologinius) bet kurios konkrečios papildomos apsaugos liudijimų bylos aspektus. Todėl būtina užtikrinti teisę visapusiškai atstovauti papildomos apsaugos liudijimų klientams centralizuotos papildomos apsaugos liudijimų apsaugos įgijimo procedūrose nepatiriant nereikalingų papildomų išlaidų. Nors tai nekelia problemų nagrinėjant bylas EUIPO, be kita ko, EUIPO apeliacinėse tarybose (ar Bendrame patentų teisme), į dabartinius pasiūlymus dėl papildomos apsaugos liudijimų reikia įtraukti teisę būti nuolat atstovaujamam kvalifikuotų patentinių patikėtinių Bendrajame Teisme, kai nagrinėjamos bylos, kuriose prieštaraujama EUIPO apeliacinės tarnybos priimtiems sprendimams (10), taip pat toliau nagrinėjant bylas ESTT. Nors kvalifikuoti patentiniai patikėtiniai visada turėjo ir tebeturi atstovavimo teisę ESTT nagrinėjamose savo bylose papildomos apsaugos liudijimų klausimais, (kaip atstovai perduodant bylas ESTT pagal SESV 267 straipsnį), ši teisė turėtų būti aiškiai suteikta ir atstovaujant Bendrajame Teisme. Jei patentiniams patikėtiniams nebūtų suteikta galimybė būti atstovais ES teismuose (ir šiuo vėlyvuoju etapu reikėtų samdyti advokatą), tai lemtų labai neteisingą rezultatą ir dideles papildomas išlaidas, dėl kurių smarkiai nukentėtų novatoriškos MVĮ. Be to, įkūrus Bendrą patentų teismą buvo nustatyta ir konkreti aukšto standarto patentinių patikėtinių kvalifikacija (Europos patentų ginčų nagrinėjimo liudijimas, kurio turėtojai gali atstovauti klientams Bendrame patentų teisme ir Bendram patentų teismui perduodant bylas ESTT dėl papildomos apsaugos liudijimų pagal SESV 267 straipsnį). Todėl būtina, kad šią kvalifikaciją turintys asmenys, kaip atstovai, galėtų visapusiškai dalyvauti visuose galimuose procesuose, kurie būtų vykdomi pagal dabartinius pasiūlymus.

4.   Konkrečios pastabos dėl pasiūlymo dėl priverstinio licencijavimo krizių valdymo tikslais

4.1.

Kaip jau minėta pirmiau (1.4 punktas), per COVID-19 krizę paaiškėjo, kad dėl patentinės apsaugos nekyla kliūčių greitai kurti vakcinų produktus. Vis dėlto sąlygas tokiai galimybei atsirasti sudarė daugelį metų trukę ankstesni įvairių vakcinų platformų, įskaitant tradicines vakcinų platformas, taip pat naujoviškas platformas, pavyzdžiui, iRNR pagrindu sukurtas vakcinas, pokyčiai. Tvirtų ir veiksmingų patentų užtikrinimas bei veiksminga ir subalansuota patentų vykdymo užtikrinimo aplinka buvo ir tebėra bet kokio inovacijų proceso pagrindas ir bus svarbiausias visų būsimų pokyčių, kurie būtini siekiant naujų technologijų pagalba spręsti ir įveikti ateityje kilsiančias problemas, pavyzdžiui, klimato kaitą, kilsiančias pandemijas ir kt., veiksnys.

4.2.

Patentų sistemoje nustatyta pusiausvyra, leidžianti prireikus apriboti patentų apsaugą. Įprasta tokios pusiausvyros užtikrinimo priemonė buvo priverstinio licencijavimo sistema (11), tarptautiniu mastu nustatyta 1925 m. Hagoje peržiūrėjus Paryžiaus konvenciją (12), siekiant sušvelninti anksčiau numatytą priemonę prieš patentuoto išradimo nenaudojimą – konfiskavimą. Nuo tada konfiskuoti patentą buvo galima tik tuo atveju, jei priverstinio licencijavimo išdavimas nebūtų „pakankama priemonė siekiant užkirsti kelią minėtam piktnaudžiavimui“ (t. y. patentuotų išradimų nenaudojimui).

4.3.

Taigi visos valstybės, kurios yra Paryžiaus konvencijos šalys, įvedė tinkamas ir subalansuotas priverstinio licencijavimo nustatymo sistemas (13). Kadangi priverstinio licencijavimo krizių valdymo tikslais suteikimas iš esmės prieštarauja nuosavybės teisei, tai yra ekspropriacijos veiksmas. Todėl su priverstinio licencijavimo krizių valdymo tikslais susijusiose procedūrose turi dalyvauti suinteresuotos šalys (bent jau patento turėtojas, kaip potencialus priverstinio licencijavimo krizių valdymo tikslais licenciaras, ir priverstinio licencijavimo krizių valdymo tikslais prašytojas, kaip potencialus priverstinio licencijavimo krizių valdymo tikslais licenciatas).

4.4.

Todėl aktualu ir ypač svarbu, kad patentų sistemoje būtų sukurta skaidri, greita ir visų suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu sąžininga priverstinio licencijavimo sistema. Tam būtina užtikrinti pirmosios instancijos ir apeliacinės (-ių) instancijos (-ių) kompetenciją tiek techninio, tiek teisinio patentų aiškinimo srityje. Bendras patentų teismas, remdamasis savo darbo tvarkos taisyklėmis, sukūrė patentų ginčų nagrinėjimo sistemą, kuria siekiama, kad tokie kompetentingi pirmosios instancijos sprendimai būtų priimami per vienerius metus. Toks laikotarpis taip pat priimtinas priverstinio licencijavimo krizių valdymo tikslais procesams įgyvendinti.

4.5.

Todėl EESRK rekomenduoja, kad priverstinio licencijavimo krizių valdymo tikslais nustatymą Europos ir bendrų patentų atžvilgiu nagrinėtų Bendras patentų teismas arba panašios techninės ir konkrečios teisinės kompetencijos teismas, remdamasis skaidria teisine ir procedūrine sistema, kuri turėtų būti parengta remiantis Paryžiaus konvencijos 5 straipsnio A dalies 4 punktu (14), TRIPS sutarties 31 straipsniu ir vadovaujantis nacionaline teismų praktika. Įsteigtos nacionalinės valdžios institucijos ir teismai turėtų taikyti priverstinį licencijavimą nacionalinių patentų ir nacionalinių naudingųjų modelių atžvilgiu, vadovaudamiesi atitinkama ES direktyva, atitinkančia teisę ir bylų nagrinėjimo Bendrame patentų teisme praktiką.

5.   Konkrečios pastabos dėl pasiūlymo dėl esminių standarto patentų

5.1.

Kaip jau minėta 1.2 punkte, nustatyti, ar patentas yra esminis standarto patentas, nėra nereikšminga užduotis. Remiantis šiuo pasiūlymu, ši užduotis (kuriai atlikti dažnai prireikia šimtų valandų darbo vykdant teismo procesus) atliekama vykdant EUIPO ir esminių standarto patentų savininkų diskusijas. Bet kuris įtariamas pažeidėjas, nedalyvaujantis vertinime, galės užginčyti šiuos rezultatus teisme. Be to, jei vertintojas nesutinka su savininku, turi būti galimybė tokį EUIPO sprendimą apskųsti. Be to, šiuo atveju (žr. 2.1 ir 3.5 punktus) turi būti nustatyta, kad Bendras patentų teismas yra kompetentinga apeliacinė institucija.

5.2.

Šiame pasiūlyme nenurodoma, kiek išteklių reikia vertinimui atlikti, nes už juos moka sistemos naudotojai. Tai papildomas darbas, kuris taps našta esminių standarto patentų savininkams, nes jie turės papildomai įvertinti patentus, kurie galbūt niekada nebus išsamiai panaudoti derybose dėl licencijų išdavimo ar teisminiuose ginčuose. Šiuo atveju taip pat kyla klausimas, kur EUIPO ras šios veiklos specialistų.

5.3.

EESRK atkreipia dėmesį į pasiūlymo dėl esminių standarto patentų VIII antraštinę dalį, kurioje numatyti mokymai, konsultacijos ir parama labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat į konkrečias FRAND sąlygas tokioms įmonėms, ir šiuos aspektus vertina labai palankiai.

---

(1)  Procesais turi būti užtikrinamas teisingas bylos nagrinėjimas, įskaitant teisę į veiksmingą teisinę gynybą (EŽTK 6 ir 13 straipsniai; TRIPS sutarties 42 ir 59 straipsniai).

(2)  Pasiūlymo dėl priverstinio licencijavimo 7 straipsnio 7 dalis.

(3)  Patento savininkui suteikiama tik „galimybė pateikti pastabas“. Pasiūlymo dėl priverstinio licencijavimo 7 straipsnio 3 dalis.

(4)  Pasiūlymo dėl priverstinio licencijavimo 21 straipsnyje apibrėžiama tik ESTT atliekama baudų ar mokėjimų peržiūra, nenurodant, kas ir kokiomis aplinkybėmis gali imtis veiksmų ar inicijuoti tokią peržiūrą.

(5)  Susitarimo dėl bendro patentų teismo 32 straipsnio 1 dalies a punktas.

(6)   „Ieškiniai, susiję su Europos patentų tarnybos sprendimais vykdant užduotis, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1257/2012 9 straipsnyje“.

(7)  Informaciją pateikė Europos stebėsenos centras.

(8)   2012 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1260/2012, kuriuo įgyvendinamas su taikoma vertimo tvarka susijęs tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą (OL L 361, 2012 12 31, p. 89).

(9)  Kodėl ir kaip produktas yra apsaugotas pagrindiniu patentu.

(10)  Dabartinių pasiūlymų dėl centralizuoto papildomos apsaugos liudijimų išdavimo 28 straipsnio 6 dalis ir peržiūrėtų galiojančių reglamentų dėl papildomos apsaugos liudijimų 29 straipsnio 6 dalis.

(11)  Remiantis dar 1870 m. M. Ratkowsky pateiktu pirminiu pasiūlymu „Zur Reform des Patentrechts. Vermittelnde Vorschläge“, 1870 m., Viena.

(12)  Šiuo metu taikomų 5A straipsnio 2–4 dalių įtraukimas į Paryžiaus konvenciją.

(13)  Įskaitant reikalavimus, nustatytus TRIPS sutarties 30 ir 31 straipsniuose.

(14)  Su sąlyga, kad bus padaryti tam tikri pakeitimai, susiję su Paryžiaus konvencijos 5 straipsnio A dalies 4 punkte nustatytais absoliučiais terminais.