Europos Komisija patvirtino šį nereikšmingą pakeitimą pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 664/2014 (1) 6 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

Su šia nereikšmingo pakeitimo paraiška galima susipažinti Komisijos duomenų bazėje eAmbrosia.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„GLÜCKSTÄDTER MATJES“

ES Nr. PGI-DE-1112-AM01 – 21.4.2022

SKVN ( ) SGN (X )

1.   Pavadinimas

„Glückstädter Matjes“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Vokietija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.7 klasė. Šviežia žuvis, moliuskai ir vėžiagyviai bei iš jų pagaminti produktai

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Glückstädter Matjes“ – tradiciškai rankomis gaminama silpnai sūdytų, silkėse natūraliai esančiais fermentais (neišėmus kaulų) brandintų silkių (Clupea harengus) filė; produktas gali būti ir ne filė pavidalo. Filė yra žvilgios, pilkšvai rudos spalvos – viršutinė dalis, kuri buvo dengiama odos, sidabrinė, o apatinė dalis rausva, nes silkė brandinama neišėmus kaulų. Filė sveria 30–50 g ir yra 14–17 cm ilgio – priklausomai nuo silkių, iš kurių ji gaminama, dydžio ir svorio. „Glückstädter Matjes“ filė daugiausiai valgoma šalta, yra minkšta ir švelni, ji pasižymi netipišku, jaunoms (neneršusioms) silkėms (Matjes) būdingu aromatingu šaltos, šviežios, bet ne žalios, silpnai sūdytos žuvies skoniu. Vartotojams, maitinimo įstaigoms ir prekybininkams „Glückstädter Matjes“ siūloma šviežios, atšaldytos filė pavidalu. Žuvų pardavėjai ir maitinimo įstaigos taip pat perka „Glückstädter Matjes“, iš kurios dar nepagaminta filė, ir pasigamina filė patys.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

„Glückstädter Matjes“ gaminama tik iš silkių (Clupea harengus). Silkės, iš kurių gaminamas šis gaminys, tradiciškai žvejojamos vidurio ir šiaurinėje Šiaurės jūros dalyse. Sužvejotos silkės iškart užšaldomos neapdorotos.

Rinktinės silkės žvejojamos nuo gegužės pabaigos iki liepos pradžios – šiuo natūralaus gyvenimo ciklo metu jos jau pakankamai riebios, kad iš jų būtų galima gaminti „Matjes“, tačiau dar nematyti pienių ar ikrų užuomazgų.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Silkės išdorojamos ir brandinamos, o vėliau filė iš jų gaminama tik geografinėje vietovėje.

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

—

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Gliukštato miestas Šlėzvigo-Holšteino žemėje.

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

Gliukštatas – Elbės žemupio uostamiestis Šlėzvige-Holšteine.

„Glückstädter Matjes“ – ilgą gamybos tradiciją turintis gaminys. Specialus rankų darbu paremtas gamybos metodas (neišėmus kaulų brandinama naudojant tik druską ir silkėse natūraliai esančius fermentus, oda nuneriama rankomis, kaulai išimami ir filė dorojama rankomis) susiformavo iš Gliukštate išlaikytos „Matjes“ silkių gamybos tradicijos ir lemia gaminio „Glückstädter Matjes“ ypatybes.

Tradicijos ištakos – 1893 m. įkurta Gliukštato silkių žvejybos įmonė. Jos pirmasis silkių žvejybos laivas (vok. pavadintas Tümmler) 1894 m. liepos 15 d., grįžęs po aštuonių savaičių reiso, pirmąkart Gliukštate iškrovė 150 statinaičių (vok. Kantjes – statinaitės silkėms sūdyti) sūdytų silkių (Detjens, Willy. Unserem lieben Professor Detlefsen zum Gedächtnis (Mūsų brangiajam profesoriui Detlefsenui atminti). – 64. Jahresbericht der Vereinigung ehemaliger Primaner des Gymnasiums zu Glückstadt von 1887 (1887 m. buvusių Gliukštato gimnazijos aukštesniųjų klasių gimnazistų draugijos 64-oji metinė ataskaita), Glückstadt 1957, p. 4, 52 ir tolesnės eilutės). Dar vienas šios tradicijos įrodymas – 1957 m. birželio 21 d. Gliukštate vykusios Vokietijos silkių žvejų šventės proga statinaitė „Glückstädter Matjes“ padovanota tuomečiam Vokietijos prezidentui Teodorui Hoisui (Theodor Heuss) (Kaufholz, Heinz. Ein Fässchen „Glückstädter Matjes“ für Heuss (Statinaitė „Glückstädter Matjes“ Hoisui). – Glückstädter Monatsspiegel (Gliukštato mėnraštis), 2008 m. birželis, p. 15).

Ypatingą Gliukštate gaminamų silkių kokybę lemia išlaikytas tradicinis rankų darbas ir tai, kad silkės neperdirbamos mašinomis, taip pat nenaudojama pagalbinių brandinimo medžiagų, dažiklių, skonio stipriklių ar konservantų.

5.2.   Produkto ypatumai

„Glückstädter Matjes“ gaminama vien tik rankomis, tam naudojamos tik silkės ir druska, prieš tai pašalinami vidaus organai, kurių nereikia fermentiniam brandinimui, silkėms brandinti nenaudojama jokių kitų pagalbinių medžiagų. Tik ką sužvejotos silkės užšaldomos neskrostos (neišdarytos) ir iš jų ištisus metus, iki kito žvejybos sezono (kuris trunka vos kelias savaites per metus), Gliukštate gaminama šviežia silkių filė. Po to, kai silkės atitirpinamos, jas skrodžiant arba nupjaunant galvą viduriai išimami taip, kad liktų fermentų turinčios kasos dalys žarnyno ir prievarčio dalių zonoje. Į statines susūdytos silkės brandinamos neišėmus kaulų, veikiant silkėse natūraliai esantiems fermentams. Vėliau kaulai išimami rankomis ir pagaminama silkių filė. „Glückstädter Matjes“ skonis ir konsistencija skiriasi nuo pramoniniu būdu pagamintų silkių ir panašių produktų skonio ir konsistencijos. Šiam gaminiui būdingas intensyvus aromatingas jaunų silkių skonis ir ryškus silpnas sūrumas. Valgoma filė yra ypač minkšta ir švelni, tačiau neištižusi. Apatinė filė pusė dėl brandinimo neišėmus kaulų yra rausvos spalvos. Su „Glückstädter Matjes“ filė daugiausia daromi sumuštiniai, ji valgoma uždėta ant juodos duonos, taip pat patiekiama su įvairiais garnyrais ir padažais.

„Glückstädter Matjes“ gerai žinoma bent jau Šiaurės Vokietijoje ir ten ypač vertinama – dėl savo kilmės ir dėl Gliukštate iki šiol taikomo perdirbimo būdo. Taigi gaminys labai vertinamas dėl geografinėje vietovėje dešimtmečiais puoselėjamos šių silkių gamybos tradicijos. „Glückstädter Matjes“ labai išgarsino ir toliau garsina Gliukštato silkių savaitė – keturias dienas trunkanti šventė, kuri rengiama kasmet birželio mėn. ir kuriai pradžią 1968 m. davė tuometis Gliukštato miesto meras dr. Manfredas Brūnas (Manfred Bruhn) (Kaufholz, Heinz, žr. minėtą veikalą, ir Heringsfang, harte Knochenarbeit (Silkių gaudymas – sunkus darbas). – Glückstädter Monatsspiegel (Gliukštato mėnraštis), 2005 m. birželis, p. 7). Į Gliukštato silkių savaitės atidarymo iškilmes plūsta ne tik lankytojai iš Šlėzvigo-Holšteino, Hamburgo ir Žemutinės Saksonijos, bet ir silkių mėgėjai iš kitų Vokietijos vietų. Per Gliukštato silkių savaitę rengiami receptų konkursai – taip sukurta gausybė patiekalų iš „Glückstädter Matjes“ ir receptų, kaip šias silkes paruošti ir patiekti.

Įsigyti tradicinio gaminio „Glückstädter Matjes“ daugiausia siūloma maisto produktų mažmeninės prekybos vietose Šlėzvige-Holšteine, Hamburge ir Žemutinėje Saksonijoje. Vis daugiau šio tradicinio gaminio ištisus metus pristatoma paštu tiesiai viešojo maitinimo įstaigoms ir namų ūkiams. Tai, kad „Glückstädter Matjes“ – gerai žinomas ir labai vertinamas gaminys, patvirtina 2008 m. atlikta reprezentatyvi vartotojų apklausa (Dr. Adriano Profeta. Gutachten zur Schutzwürdigkeit der Bezeichnung „Glückstädter Matjes“ gemäß der Verordnung (EG) Nr. 510/06 als g. g. A. (Nuomonė dėl būtinybės apsaugoti pavadinimą „Glückstädter Matjes“ pagal Reglamentą (EB) Nr. 510/2006 suteikiant SGN), Freising 2008). Gliukštato miesto žinomumas ir „Glückstädter Matjes“ populiarumas glaudžiai susiję.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

„Glückstädter Matjes“ filė skonį, konsistenciją ir išvaizdą lemia tradiciniai gamybos etapai, kurių Gliukštate laikomasi iki šiol. Geras produkto vardas aiškintinas tuo, kad Gliukštate perdirbant silkes netaikomi tobulėjant pramoninei gamybai supaprastinti perdirbimo ir brandinimo procesai, taigi „Glückstädter Matjes“ gamyba reikalauja labai daug rankų darbo. Be to, šį tradicinį gaminį ne vieną dešimtmetį populiarina Gliukštato miestas ir jame įsikūrusios silkių gamybos įmonės. „Glückstädter Matjes“ yra neatsiejama Gliukštato kultūrinio gyvenimo dalis ir yra labai vertinamas maisto produktas. Taigi, šis produktas tapo neatsiejama regiono kulinarinės kultūros dalimi ir yra laikomas regione ir už jo ribų gerai žinomu tradiciniu gaminiu.

Nuoroda į paskelbtą produkto specifikaciją

https://register.dpma.de/DPMAregister/geo/detail.pdfdownload/42279

---

(1)   OL L 179, 2014 6 19, p. 17.