(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES (5) buvo keletą kartų iš esmės keičiama. Kadangi tą direktyvą reikia keisti dar kartą, dėl aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija;

(2)

pagal Paryžiaus susitarimą, priimtą 2015 m. gruodžio mėn. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC), jo šalys susitarė užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas, palyginti su ikipramoninės eros lygiu, būtų gerokai mažesnis nei 2 oC, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra, palyginti su minėtu lygiu, nepakiltų daugiau nei 1,5 oC. 2021 m. lapkričio mėn. Glazgo klimato pakto šalys dar kartą patvirtino, kad apribojus vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimą iki 1,5 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, gerokai sumažintų klimato kaitos riziką ir poveikį, ir įsipareigojo iki 2022 m. pabaigos padidinti savo 2030 m. tikslus. Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimas yra 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikato „Europos žaliasis kursas“ esmė (6). Sąjunga 2020 m. gruodžio 17 d. UNFCCC sekretoriatui pateikė atnaujintą nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų planą, kuriuo ji įsipareigojo iki 2030 m. visos savo ekonomikos išmetamą grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu;

(3)

kaip paskelbta Žaliojo kurso komunikate, 2020 m. spalio 14 d. Komisija pristatė strategiją „Renovacijos banga“ (7). Joje pateikiamas veiksmų planas, apimantis konkrečias reguliavimo, finansavimo ir sąlygų sudarymo priemones, kurio tikslas iki 2030 m. bent padvigubinti metinę energinės pastatų renovacijos normą ir skatinti esmines daugiau kaip 35 mln. pastatų renovacijas ir sukurti iki 160 000 darbo vietų statybos sektoriuje. Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo peržiūra yra vienas iš strategijos „Renovacijos banga“ įgyvendinimo veiksnių, todėl ją atlikti būtina. Ji taip pat padės įgyvendinti iniciatyvą „Naujasis europinis bauhauzas“ ir Europos neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų misiją, ir turėtų būti vykdoma pagal iniciatyvos „Naujasis europinis bauhauzas“, kaip ankstesnio pastatų renovacijos bangos etapo, scenarijų; „Naujojo europinio bauhauzo“ iniciatyva siekiama skatinti įtraukesnę visuomenę, kuri skatintų visų gerovę laikantis istorinio bauhauzo, kuris prisidėjo prie piliečių, ypač darbuotojų bendruomenių, socialinės įtraukties ir gerovės. „Naujojo europinio bauhauzo“ iniciatyva, kuria sudaromos palankesnės sąlygos architektams, menininkams, studentams, inžinieriams ir dizaineriams rengti mokymus, tinklus ir gaires pagal tvarumo, estetikos ir įtraukties principus, gali padėti vietos valdžios institucijoms kurti novatoriškus ir kultūrinius sprendimus kuriant tvaresnę apstatytą aplinką. Valstybės narės turėtų remti naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos projektus, kuriais praturtinamas visos Europos regionų kultūrinė ir apstatyta aplinka ir padedama kaimyninėms šalims ir bendruomenėms pasiekti Sąjungos klimato tikslus;

(4)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1119 (Europos klimato teisės aktu) (8) Sąjungos teisės aktuose įtvirtinamas tikslas vėliausiai iki 2050 m. neutralizuoti visos ekonomikos poveikį klimatui ir nustatomas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. grynąjį jos viduje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (kiekį, iš kurio išskaitytas absorbuojamas kiekis) sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu;

(5)

įgyvendinti šiuos tikslus siekiama pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą teisės aktų rinkiniu, apie kurį paskelbta Komisijos 2021 m. darbo programoje. Jis apima įvairių sričių, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų išteklių energiją, žemės naudojimą, žemės naudojimo keitimą ir miškininkystę, energijos mokesčius, pastangų pasidalijimą, apyvartinių taršos leidimų prekybą ir alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, politiką. Direktyvos 2010/31/ES peržiūra yra neatsiejama to teisės aktų rinkinio dalis; 2022 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikate „Planas „REPowerEU“ peržiūrėtos pagrindinės pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą teisėkūros priemonių rinkinio nuostatos, atsižvelgiant į naujas geopolitines aplinkybes, dėl kurių reikia peržiūrėti politinę sistemą, pateikiant naujus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir tikslines rekomendacijas dėl tikslų atnaujinimo, visų pirma didinant užmojus, susijusius su energijos vartojimo efektyvumu bei taupymu ir didesniu energetiniu suverenumu, kartu atsisakant iškastinio kuro. Tame komunikate valstybės narės taip pat paragintos apsvarstyti apmokestinimo priemones, kuriomis būtų skatinama taupyti energiją ir mažinamas iškastinio kuro vartojimas, įskaitant mokesčių atskaitas, susijusias su energijos taupymu;

(5a)

pastatų energinio naudingumo direktyvos peržiūra turėtų derėti su kitais pasiūlymais, kurie yra pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio dalis, pavyzdžiui, su siūlomais Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2003/87/EB  (9) , 2012/27/ES  (10) , (ES) 2014/94/ES  (11) ir 2018/2001  (12) persvarstymais;

(5b)

paminklų renovacija visada turėtų būti vykdoma laikantis nacionalinių konservavimo taisyklių, tarptautinių konservavimo standartų, įskaitant 1964 m. Paminklų ir vietų konservavimo ir restauravimo chartiją (Venecijos chartiją) ir originalios atitinkamų paminklų architektūros;

(5c)

pastatams, kurie turi istorinių ar architektūrinių privalumų, tačiau nėra oficialiai apsaugoti, valstybės narės turėtų nustatyti aukščiausios energinio naudingumo klasės, kuri techniškai, funkciškai ir ekonomiškai įmanoma, kartu išlaikant pastato pobūdį, taikymo kriterijus;

(6)

pastatams tenka 40 % galutinės Sąjungos suvartojamos energijos ir 36 % joje išmetamo su energija susijusio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o 75 % Sąjungos pastatų energiją naudoja neefektyviai. Gamtinės dujos atlieka didžiausią vaidmenį šildant pastatus – jos sudaro apie 42 % energijos, sunaudojamos patalpoms šildyti gyvenamųjų namų sektoriuje. Nafta yra antras pagal svarbą iškastinis kuras šildymui – 14 %, o anglys – apie 3 %. Todėl energijos suvartojimo mažinimas laikantis principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, įgyvendinamas pagal Komisijos rekomendaciją (ES) 2021/1749  (13) o atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas pastatų sektoriuje yra svarbios priemonės, kurių reikia siekiant sumažinti ▌ išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir energijos nepriteklių Sąjungoje ; Mažesnis energijos suvartojimas ir didesnis atsinaujinančiųjų išteklių energijos, ypač saulės energijos, naudojimas taip pat turi atlikti svarbų vaidmenį mažinant Sąjungos energetinę priklausomybę nu o iškastinio kuro apskritai ir nuo importo, ypač nuo importo, skatinant energijos tiekimo saugumą pa gal REPowerEU plane nustatytus tikslus, integruojant energetikos sistemą, prisidedant prie sistemos efektyvumo, skatinant technologinę plėtrą ir kuriant užimtumo ir regioninės plėtros galimybes, visų pirma salose, kaimo vietovėse ir ne tinkle esančiose bendruomenėse;

(6a)

pastatų energijos vartojimo efektyvumo ir energinio naudingumo didinimas atliekant esminę renovaciją teikia didžiulę socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę naudą. Be to, energijos vartojimo efektyvumas yra saugiausias ir ekonomiškai efektyviausias metodas, kuriuo siekiama sumažinti Sąjungos priklausomybę nuo energijos importo ir sumažinti neigiamą didelių energijos kainų poveikį. Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą turėtų būti labai svarbios tiek privačiajam, tiek viešajam lygmeniu;

(6b)

siekiant užtikrinti, kad pagerėjęs pastatų energinis naudingumas ir su juo susijusi nauda gyvenimo kokybei, aplinkai, ekonomikai ir sveikatai būtų naudinga visiems piliečiams, turėtų būti sukurta tinkama reglamentavimo, finansinė ir konsultacinė sistema, skirta remti pastatų renovaciją. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamiems ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams, nes jie dažnai gyvena prasčiausio energinio naudingumo pastatuose tiek miesto, tiek kaimo vietovėse;

(6c)

minimaliųjų energinio naudingumo standartų įvedimu kartu su socialinėmis apsaugos priemonėmis ir finansinėmis garantijomis siekiama pagerinti pažeidžiamiausių namų ūkių ir skurdžiausių piliečių gyvenimo kokybę;

(6d)

visos Sąjungos kaimo vietovėse yra atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos galimybių, kurios padeda mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir yra ekonomiškai efektyvios elektros energijos tiekimo ir šildymo nuo tinklų srityse, kartu mažinant priklausomybę nuo importo ir infrastruktūros susaistymo, taip pat prisidedant prie klimato kaitos švelninimo ir gerinant oro kokybę;

(7)

pastatams ir jų elementams bei medžiagoms tenkantį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sudaro prieš jų eksploatavimo laikotarpį, per jį ir po jo išmestas kiekis. ▌Todėl pagal Sąjungos metodiką, kurią turi nustatyti Komisija, reikėtų palaipsniui aprėpti per visą gyvavimo ciklą pastatų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, pradedant nuo naujų pastatų, o po to – renovuotų pastatų, kuriems valstybės narės pagal tą Sąjungos metodiką turėtų nustatyti per visą gyvavimo ciklą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus. Pastatai yra svarbi medžiagų saugykla, kurioje daugelį dešimtmečių saugomi ištekliai, todėl tiek naujų, tiek renovuojamų pastatų konstrukcijos pasirinkimas turi didelę įtaką per visą jų gyvavimo laikotarpį išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. Į pastatų energinį naudingumą per visą jų gyvavimo ciklą turėtų būti atsižvelgiama ne tik statant naujus pastatus, bet ir vykdant renovaciją – šiuo tikslu valstybių narių pastatų renovacijos planuose turėtų būti atsižvelgiama į per visą gyvavimo ciklą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo politiką ir tikslus;

(7a)

tai reikėtų susieti su žiedinės ekonomikos principais ir pagrindiniu iniciatyvos „Naujasis europinis bauhauzas“ vaidmeniu, kuria siekiama skatinti didesnį užstatytos aplinkos žiediškumą, atitinkamai skatinant renovaciją ir pritaikytą pakartotinį naudojimą, o ne griovimą ir naują statybą;

(7b)

reikalavimų dėl per visą gyvavimo ciklą pastatų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio nustatymas paskatins pramonės inovacijas ir vertės kūrimą, pavyzdžiui, daugiau naudojant žiedinių ir natūralių medžiagų;

(7c)

labai svarbu skatinti ir įtraukti tvaresnių statybinių medžiagų, visų pirma biologinės ir geologinės kilmės medžiagų, naudojimą, taip pat paprastus pasyvius žemųjų technologijų ir vietoje išbandytus statybos metodus, siekiant remti ir skatinti medžiagų technologijų, padedančių užtikrinti geriausią įmanomą izoliaciją ir atramines pastatų konstrukcijas. Atsižvelgiant į klimato krizę ir padidėjusią vasaros karščio bangų tikimybę, ypatingą dėmesį reikėtų skirti pastatų apsaugai nuo karščio;

(8)

norint kuo labiau sumažinti per visą pastatų gyvavimo ciklą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, reikia efektyviai naudoti išteklius, užtikrinti pakankamumą, žiediškumą, ir pastatų ūkio dalis paversti ▌anglies dioksido absorbentu;

(8a)

tai, kad pastatuose išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis dar prieš jų eksploatavimo laikotarpį, yra anglies, kuri jau yra įtraukta į visas statybines medžiagas, pasekmė. Atsižvelgiant į naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos ir vidaus rinkos principus, daugiau naudojant tvariai ir vietoje gaunamas gamtines statybines medžiagas galima pakeisti daugiau anglies dioksido išskiriančių medžiagų ir kaupti anglies dioksidą fizinėje aplinkoje naudojant iš medienos pagamintas medžiagas;

(8b)

pakankamumo politika – tai priemonės ir kasdienė praktika, kuriomis išvengiama energijos, medžiagų, žemės, vandens ir kitų gamtos išteklių paklausos per visą pastatų ir prekių gyvavimo ciklą, kartu užtikrinant gerovę visiems planetoje. Žiediškumo principais vengiama linijinio medžiagų ir prekių naudojimo taikant kai kuriuos pakankamumo principus produktų ir statybinių medžiagų lygmeniu. Antrinių medžiagų naudojimo ir naudojimo trukmės pratęsimo priemonės yra labai svarbios siekiant užtikrinti, kad Sąjungos pastatų sektorius sąžiningai prisidėtų prie poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimo;

(8c)

žaliosios infrastruktūros, pavyzdžiui, gyvenamųjų stogų ir sienų, integravimas į miestų planavimą ir infrastruktūros projektavimą gali būti veiksminga prisitaikymo prie klimato kaitos ir neigiamo klimato kaitos poveikio miestuose mažinimo priemonė. Valstybės narės turėtų skatinti įrengti augalinius paviršius, kurie padeda išlaikyti ir sulaikyti lietaus vandenį, taip mažinant miesto nuotėkį ir gerinant lietaus vandens valdymą. Žaliąja infrastruktūra taip pat mažinamas šilumos salos miestuose efektas, vėsinami pastatai ir jų aplinką vasaros ir karščio bangų metu;

(9)

visuotinio atšilimo potencialas (VAP) per visą gyvavimo ciklą rodo bendrą pastato indėlį į išmetamųjų teršalų kiekį, dėl kurio vyksta klimato kaita. Jis apima būdingąjį statybos produktų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir naudojimo etapu tiesiogiai bei netiesiogiai išmetamą šių dujų kiekį. Todėl reikalavimas apskaičiuoti naujų pastatų visuotinio atšilimo potencialą (VAP) per gyvavimo ciklą yra pirmas žingsnis siekiant labiau atsižvelgti į pastatų naudingumą per visą gyvavimo ciklą ir prisidėti prie žiedinės ekonomikos; Šis skaičiavimas turėtų būti grindžiamas Sąjungos lygmeniu suderinta sistema. Komisija turėtų aiškiai apibrėžti gyvavimo ciklo metodą. Valstybės narės turėtų priimti pastatų gyvavimo ciklo VAP mažinimo veiksmų gaires;

(9a)

laikydamosi principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir siekdamos didesnio pakankamumo ir efektyvaus išteklių naudojimo, valstybės narės turėtų kuo labiau sumažinti nenaudojamų pastatų skaičių. Jos turėtų skatinti esminę tokių pastatų renovaciją ir eksploatavimą, taikydamos specialias administracines ir finansines priemones, jei tai ekonomiškai efektyvu, ir statant, rekonstruojant ir modifikuojant pastatus, dėl kurių per visą pastato gyvavimo ciklą sumažėja VAP. Be to, didelė dalis visų naujų pastatų turėtų būti statomi šiuo metu nenaudojamuose plotuose;

(9b)

statybos medžiagoms taikomos žiedinės ekonomikos taisyklės nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011  (14) kartu su sistema, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB  (15) . Apibrėžtys, metodikos ir geriausi metodai turėtų būti pateikti ir konsoliduoti būsimoje tų teisės aktų peržiūroje, siekiant užtikrinti aiškią ir nuoseklią statybinių medžiagų reglamentavimo sistemą;

(10)

pastatams tenka apie pusė ES išmetamo pirminių smulkių kietųjų dalelių (KD2,5), kurios sukelia priešlaikinę mirtį ir ligas, kiekio. Didinant pastatų energinį naudingumą ir naudojant tinkamas gamtinės kilmės s prendimus ir tvaresnes pastatų konstrukcijų medžiagas tuo pačiu metu gali ir turėtų būti mažinamas išmetamas teršalų kiekis, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2284 (16);

(10a)

energijos poreikio valdymas yra svarbi priemonė, leidžianti Sąjungai daryti poveikį pasaulio energijos rinkai, taip užtikrinanti energijos tiekimą žvelgiant iš vidutinės trukmės ir ilgalaikės perspektyvų;

(11)

tolesnio pastatų energinio naudingumo gerinimo priemonėse turėtų būti atsižvelgiama į klimato sąlygas, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos pasitelkiant žaliąją infrastruktūrą, vietos sąlygas, taip pat į pastatų patalpų aplinkos kokybę, pakankamumą ir žiediškumą bei energijos taupymą, taip skatinant tvaresnius, įtraukesnius ir novatoriškesnius gyvenimo būdus, kad būtų galima prisitaikyti prie naujų poreikių Tokios priemonės turėtų būti įgyvendinamos taip, kad kitiems pastatams keliamų reikalavimų ir tikslų, kaip antai pastato prieinamumo, priešgaisrinės ir seisminės, šildymo ir elektros instaliacijos, saugos ir numatomos paskirties, bendra nauda būtų kuo didesnė. Šią papildomą naudą reikėtų įvertinti pinigais, kad būtų galima realiai nustatyti kaštų atžvilgiu optimalų tolesnį energinio naudingumo didinimą. Be to, jomis turėtų būti užtikrinama, kad pagerės pažeidžiamų namų ūkių ir socialiniuose būstuose gyvenančių asmenų padėtis;

(11a)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad energinio naudingumo sertifikatuose būtų tiksliai nurodytas pastatų energinis naudingumas klimato atžvilgiu;

(12)

pastatų energinis naudingumas turėtų būti apskaičiuojamas taikant metodiką, kurią būtų galima papildyti nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Toje metodikoje, be šiluminių savybių, turėtų būti numatomi kiti faktoriai, įgaunantys vis daugiau svarbos, kaip antai šildymo ir oro kondicionavimo įranga, atsinaujinančiųjų energijos išteklių panaudojimas, pastato automatizavimo ir kontrolės sistemos, šilumos rekuperavimas iš nuotekų, vėdinimo ir vėsinimo sistemų, energijos rekuperacijos, hidraulinio balansavimo, išmanieji sprendimai, pasyviojo šildymo ir vėsinimo elementai, apsauga nuo saulės, patalpų aplinkos kokybė, tinkamas natūralus apšvietimas ir pastatų projektavimas. Energinio naudingumo apskaičiavimo metodika turėtų būti pagrįsta ne tik tuo laikotarpiu, kai reikalingas šildymas arba oro kondicionavimas, bet turėtų apimti metinį pastato energinį naudingumą. Rengiant tą metodiką reikėtų atsižvelgti į galiojančius Europos standartus. Metodika turėtų būti užtikrinama, kad bus atsižvelgta į faktines eksploatavimo sąlygas, ir suteikiama galimybė naudoti skaitikliais išmatuotus energijos duomenis rezultatų tikslumui patikrinti ir palyginamumui užtikrinti, taip pat ji turėtų būti grindžiama valandos ar trumpesniais laiko intervalais. Taikant šią metodiką taip pat turėtų būti suteikiama galimybė atlikti su pastatu susijusius skaičiavimus pagrindžiančių prielaidų, įskaitant šiluminį naudingumą, reikšmingumą, sistemos efektyvumą ir kontrolės priemonių konfigūraciją, patvirtinimą vietoje, nuotoliniu būdu ir staliniu kompiuteriu. Siekdamos skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą vietoje, įskaitant ant stogų montuojamas saulės baterijų plokštes pagal Europos saulės energijos stogų iniciatyvą, be suderintųjų bendrųjų principų, valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių, kad skaičiavimo metodikoje būtų pripažįstama kuo didesnio atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo vietoje, be kita ko, kitoms reikmėms, kaip antai elektrinių transporto priemonių įkrovimo prieigoms, nauda ir į ją toje metodikoje būtų atsižvelgta, atsižvelgiant į esamus ir būsimus tinklo pajėgumus;

(13)

valstybės narės turėtų nustatyti minimaliuosius pastatams ir pastatų dalims taikomus energinio naudingumo reikalavimus, kad būtų pasiekta kaštų atžvilgiu optimali susijusių investicijų ir sutaupytų energijos išlaidų pusiausvyra per visą pastato gyvavimo ciklą, nedarant poveikio valstybių narių teisei nustatyti minimaliuosius reikalavimus, kuriais užtikrinamas energijos vartojimo efektyvumas būtų didesnis nei kaštų atžvilgiu optimalūs energijos vartojimo efektyvumo lygiai. Turėtų būti numatyta nuostata, pagal kurią valstybės narės galėtų periodiškai peržiūrėti savo minimaliuosius pastatų energinio naudingumo reikalavimus, atsižvelgdamos į technikos pažangą;

(14)

du trečdaliai pastatams šildyti ir vėsinti naudojamos energijos vis dar gaunama iš iškastinio kuro. Siekiant nulinės taršos, ypač svarbu skubiai laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro naudojimo pastatams šildyti ir vėsinti. Todėl valstybės narės savo pastatų renovacijos planuose turėtų nurodyti savo nacionalinę politiką ir priemones, kuriomis siekiama laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro naudojimo pastatams šildyti ir vėsinti, ir nuo šios direktyvos įsigaliojimo neturėtų būti teikiama jokių finansinių paskatų iškastinio kuro katilams įrengti. Valstybės narės turėtų nustatyti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos nebūtų leidžiama naudoti šildymo sistemų naudojant iškastinį kurą naujuose pastatuose ir pastatuose, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, esminė renovacija ar renovacija, ir ne vėliau kaip iki 2040 m. palaipsniui panaikinti iškastiniu kuru grindžiamų šildymo sistemų naudojimą visuose pastatuose, o jei tai neįmanoma, kaip įrodyta Komisijai, – ne vėliau kaip iki 2040 m. Tai taip pat atliks svarbų vaidmenį mažinant Sąjungos priklausomybę nuo importo iš trečiųjų šalių, piliečių sąskaitas už energiją ir pažeidžiamumą kainų svyravimo atžvilgiu, taip pat stabdant oro taršos ribinių verčių viršijimą;

(14a)

šildymo sistemų renovacija apima šildymo generatoriaus pakeitimą arba atnaujinimą, taip pat gali apimti ir kitus šildymo sistemos elementus, pavyzdžiui, siurbimo įrangą, vamzdyno izoliaciją, valdiklius ar galinius įrenginius, pvz., radiatorius ar ventiliatorių rites. Nepaisant poveikio bendram sistemos efektyvumui, atskirų elementų pakeitimas arba atnaujinimas neįtraukiant šilumos generatoriaus neturėtų būti laikomas šildymo sistemos renovacija, nes šie elementai nepriklauso nuo naudojamo energijos šaltinio. Šildymo sistemos renovacija suteikia galimybę remti šildymo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą visoje Sąjungoje;

(14b)

efektyvus buitinio karšto vandens sistemų atliekinės šilumos panaudojimas – didelė energijos taupymo galimybė. Karšto vandens ruošimas yra pagrindinis energijos vartojimo šaltinis naujuose pastatuose, ir paprastai jo atliekinė šiluma yra švaistoma ir pakartotinai nenaudojama. Žinant, kad didžioji dalis sunaudojamo karšto vandens sunaudojama dušuose, šilumos surinkimas iš dušų nutekamųjų vamzdžių pastatuose galėtų būti paprastas ir ekonomiškai efektyvus būdas sumažinti galutinės energijos suvartojimą ir su tuo susijusį išmetamą CO2 bei metano kiekį, susidarantį ruošiant buitinį karštą vandenį;

(14c)

kad būtų pasiektas ekonomiškai efektyvus šildymo sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, valstybės narės turėtų užtikrinti vienodas sąlygas esamoms technologijoms ir remti daugiakrypčius sprendimus, atsižvelgdamos į tiekimo saugumą, ekonominį efektyvumą ir lankstumą;

(15)

techninių pastato sistemų energinio naudingumo reikalavimai turėtų būti taikomi visoms pastatuose įrengtoms sistemoms, o ne atskirų sudedamųjų dalių, kurioms pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB (17) taikomos konkretiems gaminiams skirtos taisyklės, naudingumui. Nustatydamos energinio naudingumo reikalavimus techninėms pastato sistemoms valstybės narės turėtų naudoti suderintas priemones, jei jos egzistuoja ir yra tinkamos, visų pirma testavimo ir skaičiavimo metodus bei energijos vartojimo efektyvumo klases, parengtas pagal Direktyvos 2009/125/EB ▌ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1369 (18) įgyvendinimo priemones, kad būtų užtikrintas jų suderinamumas su susijusiomis iniciatyvomis ir, kiek įmanoma, sumažinta galima rinkos segmentacija sumažintas galimas rinkos susiskaidymas;

(16)

ši direktyva nedaro poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 ir 108 straipsniams. Todėl šioje direktyvoje vartojamas terminas paskata neturėtų būti aiškinamas kaip valstybės pagalba;

(17)

Komisija turėtų nustatyti lyginamosios metodikos principus, skirtus kaštų atžvilgiu optimaliems minimaliesiems energinio naudingumo reikalavimams apskaičiuoti. Persvarstant tą sistemą turėtų būti galima apskaičiuoti ir energetinius, ir išmetamųjų teršalų rodiklius, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į pelningus aplinkos, socialinius ir sveikatos išorės veiksnius. Tuos principus valstybės narės turėtų naudoti siekdamos palyginti rezultatus su savo nustatytais minimaliaisiais energinio naudingumo reikalavimais. Didelių, t. y. viršijančių 15 %, apskaičiuotų kaštų atžvilgiu optimalių minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų lygių ir galiojančių minimaliųjų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų neatitikimų atveju valstybės narės turėtų šį skirtumą pagrįsti arba planuoti tinkamus veiksmus neatitikimui sumažinti. Numatomą pastato ar pastato dalies ekonominio gyvavimo ciklą turėtų nustatyti valstybės narės, atsižvelgdamos į dabartinę standartinių ekonominio gyvavimo ciklų nustatymo praktiką ir patirtį. To palyginimo rezultatai ir tiems rezultatams gauti naudoti duomenys turėtų būti periodiškai pranešami Komisijai. Tos ataskaitos turėtų suteikti Komisijai galimybę įvertinti valstybių narių pažangą siekiant užtikrinti kaštų atžvilgiu optimalius minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų lygius ir rengti tos pažangos ataskaitas; Taikydamos lyginamąją metodiką, valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, kad į pastatų lygmens energijos vartojimo efektyvumo priemones neįtraukiamos priemonės, kurios reiškia iškastinio kuro naudojimą naujuose pastatuose, kartu apsvarstant įvairias galimybes, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos tiekimą vietoje, įskaitant visų pirma šilumos siurblius ir saulės energijos technologijas, naudojant iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos energijos vartojimą, bendrą vartojimą, dalijimąsi energija arba atsinaujinančiosios energijos, tiekiamos iš energetikos bendruomenės, tiekimą, atsinaujinančiųjų išteklių ir atliekinę energiją iš efektyvios centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos. Diskonto norma, naudojama apskaičiuojant sąnaudų atžvilgiu optimalius energinio naudingumo lygius makroekonominėje ir finansinėje perspektyvoje, neturėtų viršyti 3 % metinės normos. Optimizavimo metodas ir makroekonominis bendrų sąnaudų apskaičiavimas turėtų apimti energijos naudojimo išorinį poveikį aplinkai ir sveikatai, taip pat visos ekonomikos makroekonominę naudą, pavyzdžiui, darbo vietų kūrimo ir BVP požiūriu;

(18)

kapitalinė esamų pastatų, neatsižvelgiant į jų dydį, renovacija suteikia progą imtis ekonomiškai efektyvių priemonių didinant energinį naudingumą. Siekiant ekonominio efektyvumo, turėtų būti galima minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus taikyti tik toms renovuotoms pastato dalims, kurios daro didžiausią poveikį pastato energiniam naudingumui, kartu įtraukiant šilumos ir vėsumos tiekimo sistemas. Terminą „kapitalinė renovacija“ valstybės narės turėtų galėti pasirinktinai apibrėžti arba pastato apvalkalo ploto procentinės dalies požiūriu, arba pastato vertės požiūriu. Valstybei narei nusprendus kapitalinę renovaciją apibrėžti pastato vertės požiūriu, ji galėtų naudoti, pavyzdžiui, aktuarinę vertę arba dabartinę vertę, grindžiamą rekonstrukcijos išlaidomis, išskyrus žemės, kurioje yra pastatas, vertę;

(18a)

siekiant visiems užtikrinti deramą būstą, būtina nustatyti pažeidžiamas vietoves ar rajonus, susijusius su energijos nepritekliumi, taip, kad būtų galima tiksliau nustatyti mažiau išsivysčiusias kaimo ir miesto mikrorajonas, apimančias labiau išsivysčiusias vietoves. Tai padėtų nustatyti pažeidžiamiausius socialinius sektorius ir energijos nepriteklių patiriančius asmenis, taip pat namų ūkius, kurie patiria dideles energijos kainas ir neturi išteklių, kad galėtų renovuoti savo gyvenamus būstus, ir taip padėtų kovoti su socialine nelygybe, kuri gali atsirasti taikant skirtingas klimato politikos priemones. Be to, neefektyvus būstas yra pagrindinė sisteminė energijos nepritekliaus priežastis: 50 mln. asmenų Sąjungoje gyvena energijos nepritekliuje, negalėdami tinkamai apšviesti, šildyti ar vėsinti savo būsto, o daugiau kaip 20 proc. skurstančių Sąjungos namų ūkių gyventojų gyvena būstuose, į kuriuos yra įsimetęs pelėsis, drėgmė ar puvinys;

(19)

didesniems Sąjungos užmojams klimato ir energetikos srityje įgyvendinti reikia naujos pastatų vizijos – visai netaršių pastatų, kurių energijos poreikis labai mažas ir, kai techniškai įmanoma, visiškai patenkinamas naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Visi nauji pastatai turėtų būti visai netaršūs, o visi esami pastatai turėtų būti pertvarkyti į visai netaršius iki 2050 m.  Nustatydamos bet kokius tikslinius terminus, valstybės narės turėtų atsižvelgti į energetikos pertvarkos laiką ir socialines išlaidas;

(20)

efektyvaus pastato energijos reikmes patenkinti naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją galima įvairiais būdais: tokią energiją galima gaminti vietoje, pvz., naudojant šiluminės, geoterminės ar fotovoltinės saulės energijos technologijas, šilumos siurblius, vandens energiją arba iš biomasės, ją gali tiekti atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos arba gali būti naudojamasi centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistema, grindžiama atsinaujinančiųjų išteklių energija arba atliekinės šilumos rekuperavimu iš nuotekų, sanitarinėms reikmėms skirto vandens arba oro bei energijos tinklų tiekiama atsinaujinančiąją energija;

(20a)

didėjant šildymo elektrifikavimui ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai, energijos vartojimo efektyvumas pastatuose yra būtinas siekiant išvengti pernelyg didelio spaudimo tinklo pajėgumui ir pernelyg didelių gamybos pajėgumų, kad būtų galima valdyti elektros energijos paklausos pikus. Energijos vartojimo efektyvumas pastatuose sustiprins tinklą ir sumažins gamybos pajėgumų poreikius. Tai apima šildymo poreikio sezoniškumą, kuris daugelyje valstybių narių yra pagrindinis energijos sistemos pikinės apkrovos elementas;

(20b)

Komisija turėtų įvertinti reikalingus tinklo pajėgumus, kad būtų galima integruoti atsinaujinančiosios energijos ir elektrinio šildymo sprendimus, ir nustatyti likusias kliūtis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos plėtoti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimą, visų pirma pažeidžiamuose namų ūkiuose;

(21)

siekiant užtikrinti būtiną Sąjungos pastatų ūkio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, reikia didelio masto energinės renovacijos: pagal dabartinius pastatų standartus beveik 75 % šio pastatų ūkio yra neefektyvūs, o 2050 m. 85–95 % esamų pastatų dar tebestovės. Deja, svertinis metinis energinės renovacijos mastas išlieka žemas – apie 1 %. Dabartiniu tempu pastatų sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas užtruks šimtmečius. Todėl pagrindinis šios direktyvos tikslas – paskatinti ir remti pastatų renovaciją, įskaitant perėjimą prie netaršių šildymo sistemų pasiekiant bent tris kartus didesnes apimtis. Parama renovacijoms rajonų lygmeniu, be kita ko, vykdant pramoninę arba serijinę renovaciją, yra naudinga skatinant pastatų renovacijos mastą ir išsamumą ir padės greičiau bei pigiau mažinti pastatų ūkio priklausomybę nuo iškastinio kuro;

(22)

minimalieji energinio naudingumo standartai yra esminė reguliavimo priemonė siekiant paskatinti didelio masto esamų pastatų renovaciją, nes jais šalinamos pagrindinės renovacijos kliūtys, pavyzdžiui, skirtingos paskatos ir bendros nuosavybės struktūros, kurių negalima įveikti ekonominėmis paskatomis. Nustačius minimaliuosius energinio naudingumo standartus turėtų būti laipsniškai pašalinti prasčiausio energinio naudingumo pastatai ir nuolat gerinamas nacionalinis pastatų ūkis, taip prisidedant prie ilgalaikio tikslo iki 2050 m. sukurti nuo iškastinio kuro nepriklausomą pastatų ūkį;

(23)

Sąjungos lygmeniu nustatant minimaliuosius energinio naudingumo standartus daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pastatų, turinčių didžiausią potencialą priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, energijos nepritekliaus mažinimo ir didesnės socialinės bei ekonominės naudos požiūriu, renovacijai, visų pirma paties prasčiausio energinio naudingumo pastatams, kuriuos reikia renovuoti pirmiausia;

(23a)

Komisija turėtų paskelbti suvestinę ataskaitą apie Sąjungos pastatų ūkio padėtį ir pažangą vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, visų pirma dėl prasčiausio energinio naudingumo pastatų, kad būtų tinkamai sutelktos pastangos ir investicijos;

(24)

minimaliais energinio naudingumo standartais turėtų būti sukurtas būdas, paremtas finansiniais mechanizmais, skirtas laipsniškai didinti pastatų energinio naudingumo klases, visų pirma kaimo ir izoliuotose vietovėse. Peržiūrėdama šią direktyvą Komisija turėtų įvertinti, ar siekiant, kad iki 2050 m. pastatų ūkis taptų nepriklausomas nuo iškastinio kuro, reikia nustatyti daugiau privalomų minimaliųjų energinio naudingumo standartų;

(24a)

ši direktyva turėtų atitikti pagrindinius valstybių narių nuosavybės ir nuomos teisės principus;

(25)

įvedant minimaliuosius energinio naudingumo standartus turėtų būti nustatyta ir galimybių atverianti sistema, įskaitant techninę pagalbą ir finansines priemones, taip pat politika, kuria siekiama gerinti statybos ir renovacijos sektoriaus darbuotojų įgūdžius. Nacionaliniu lygmeniu nustatyti minimalieji energinio naudingumo standartai neprilygsta Sąjungos standartams, apibrėžtiems valstybės pagalbos taisyklėse, o Sąjungos masto minimalieji energinio naudingumo standartai gali būti laikomi tokiais Sąjungos standartais. Pagal peržiūrėtas valstybės pagalbos taisykles, kol Sąjungos masto energinio naudingumo standartai taps privalomi, valstybės narės gali teikti valstybės pagalbą pastatams renovuoti, kad pastatai atitiktų tuos Sąjungos masto standartus, t. y. kad pasiektų tam tikrą energinio naudingumo klasę. Kai standartai taps privalomi, valstybės narės galės toliau teikti valstybės pagalbą pastatams ir pastato vienetams, kuriems taikomi Sąjungos masto energinio naudingumo standartai, renovuoti, jei pastatų renovacija bus siekiama aukštesnio standarto nei nustatyta žemiausia energinio naudingumo klasė;

(26)

ES taksonomijoje nustatyta aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos visoje ekonomikoje, įskaitant pastatų sektorių, klasifikacija. Pagal Deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus, pastatų renovacija laikoma tvaria veikla, kai ją vykdant sutaupoma bent 30 % energijos, ji atitinka minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus, taikomus kapitalinei esamų pastatų renovacijai, arba ją sudaro atskiros su pastatų energiniu naudingumu susijusios priemonės, pavyzdžiui, efektyvaus energijos vartojimo įrangos arba pastatų energinio naudingumo matavimo, reguliavimo ir kontrolės įrangos bei prietaisų įrengimas, techninė priežiūra ar remontas, kai tokios atskiros priemonės atitinka nustatytus kriterijus. Pastatų renovacija, kuria siekiama, kad pastatai atitiktų Sąjungos masto minimaliuosius energinio naudingumo standartus, paprastai atitinka ES taksonomijos kriterijus, susijusius su pastatų renovacijos veikla;

(27)

Sąjungos masto minimalieji energinio naudingumo standartai turėtų būti grindžiami suderintomis energinio naudingumo klasėmis. Suderintų energinio naudingumo klasių sistemoje nustatant, kad žemiausią energinio naudingumo klasę G sudaro 15 % kiekvienos valstybės narės pastatų ūkio prasčiausio energinio naudingumo pastatų, užtikrinamos panašaus lygio visų valstybių narių pastangos, o A klasę apibrėžiant kaip didžiausio energinio naudingumo klasę užtikrinama, kad suderintų energinio naudingumo klasių skalė atitiktų bendrąją visai netaršių pastatų viziją;

(28)

minimalieji esamų pastatų ir pastato dalių energinio naudingumo reikalavimai jau buvo nustatyti prieš šią direktyvą galiojusiuose teisės aktuose ir turėtų būti toliau taikomi. Naujai įvestais minimaliaisiais energinio naudingumo standartais nustatoma esamų pastatų minimalaus energinio naudingumo žemutinė riba ir užtikrinama, kad būtų atliekama neefektyvių pastatų renovacija, o esamiems pastatams ir pastato dalims taikomais minimaliaisiais energinio naudingumo reikalavimais užtikrinama, kad atliekant renovaciją būtų pasiektas būtinas renovacijos laipsnis;

(28a)

būtina skubiai sumažinti pastatų priklausomybę nuo iškastinio kuro ir paspartinti pastangas mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro bei elektrifikuoti jų energijos vartojimą. Siekiant sudaryti sąlygas ekonomiškai efektyviai diegti saulės energijos technologijas vėlesniame etape, visi nauji pastatai turėtų būti pritaikyti saulės energijai, t. y. suprojektuoti taip, kad būtų optimizuotas saulės energijos gamybos potencialas, atsižvelgiant į objekto saulės apšvietą, kad būtų galima diegti saulės energijos technologijas be brangiai kainuojančių struktūrinių pokyčių. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad naujuose gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose bei esamuose negyvenamuosiuose pastatuose būtų įrengti tinkami saulės energijos įrenginiai Plataus masto saulės energijos diegimas pastatuose labai prisidėtų siekiant apsaugoti vartotojus nuo didėjančių ir nepastovių iškastinio kuro kainų, sumažintų pažeidžiamų namų ūkių patiriamą didelių energijos sąnaudų poveikį bei suteiktų didesnę naudą aplinkai, ekonomikai ir visuomenei. Siekiant veiksmingai išnaudoti saulės energijos įrenginių potencialą pastatuose, valstybės narės turėtų nustatyti saulės energijos įrenginių įrengimo pastatuose įgyvendinimo kriterijus ir galimas išimtis, atsižvelgdamos į įvertintą saulės energijos įrenginių techninį ir ekonominį potencialą bei pastatų, kuriems taikomas šis įpareigojimas, charakteristikas;

(28b)

šioje direktyvoje turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į 2022 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikatą „ES saulės energijos strategija“, visų pirma į jos Europos saulės energijos stogų iniciatyvą; Fotovoltinė saulės energija ir saulės šiluminės energijos technologijos turėtų būti sparčiai diegiamos, kad tai būtų naudinga ir klimatui, ir piliečių bei įmonių finansams. Valstybės narės turėtų sukurti stogų sistemoms skirtas tvirtas atramines konstrukcijas, be kita ko, kartu su energijos kaupikliais ir šilumos siurbliais, paremtas nuspėjamu atsipirkimo laikotarpiu, kuris turėtų būti trumpesnis nei 10 metų. Valstybės narės turėtų prioriteto tvarka įgyvendinti nurodytas priemones, naudodamosi prieinamu Sąjungos finansavimu, visų pirma savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų naujaisiais iniciatyvos „REPowerEU“ skyriais. Komisija turėtų kasmet kartu su Europos Parlamentu, valstybėmis narėmis ir sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais stebėti Europos stoginių saulės energijos įrenginių iniciatyvos įgyvendinimo pažangą;

(29)

siekdamos iki 2050 m. sukurti labai efektyviai energiją vartojantį ir nuo iškastinio kuro nepriklausomą pastatų ūkį ir esamus pastatus paversti visai netaršiais, valstybės narės turėtų parengti nacionalinius pastatų renovacijos planus, kurie pakeistų ilgalaikes renovacijos strategijas ir būtų dar patikimesnė, visapusiškai veiksminga planavimo priemonė, kuria remdamosi valstybės narės daugiau dėmesio skirtų finansavimui ir užtikrinimui, kad pastatų renovacijai vykdyti pakaktų tinkamai kvalifikuotų darbuotojų, taip pat energijos nepritekliaus problemos sprendimui ir mažiausio energinio naudingumo pastatų gerinimui. Savo pastatų renovacijos planuose valstybės narės turėtų nustatyti nacionalinius pastatų renovacijos tikslus. Remiantis Reglamento (ES) 2018/1999 21 straipsnio b punkto 7 papunkčiu ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1060 (19) nustatytomis reikiamomis sąlygomis, valstybės narės turėtų pateikti finansavimo priemonių, taip pat investicijų poreikių ir administracinių išteklių jų pastatų renovacijos planams įgyvendinti apmatus. Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę naudoti Sąjungos finansavimo ir finansavimo mechanizmus, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/241 nustatytą atsparumo ir ekonomikos gaivinimo priemonę  (20) , struktūrinius ir sanglaudos fondus ir Socialinį klimato fondą, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES)…/… [Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo įsteigiamas Socialinis klimato fondas, pasiūlytas COM(2021)0568]  (21) , kad finansuotų savo pastatų renovacijos planų įgyvendinimą;

(29a)

siekiant užtikrinti, kad ES darbuotojai būtų visapusiškai pasirengę aktyviai dirbti siekiant Sąjungos klimato tikslų, valstybės narės turėtų siekti sumažinti lyčių nelygybę statybos ir pastatų sektoriuje, be kita ko, pasitelkdamos savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus;

(30)

nacionaliniai pastatų renovacijos planai turėtų būti grindžiami suderintu šablonu, kad būtų užtikrintas planų palyginamumas. Siekdama užtikrinti reikiamą užmojį, Komisija turėtų įvertinti planų projektus ir pateikti rekomendacijas valstybėms narėms;

(31)

nacionaliniai pastatų renovacijos planai turėtų būti glaudžiai susieti su Reglamente (ES) 2018/1999 numatytais integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, o pažangos siekiant nacionalinių tikslų ir pastatų renovacijos planų indėlio siekiant nacionalinių ir Sąjungos tikslų ataskaitos turėtų būti įtraukiamos į pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 kas dvejus metus teikiamas ataskaitas. Atsižvelgiant į tai, kad reikia skubiai didinti renovacijos mastą remiantis patikimais nacionaliniais planais, pirmojo nacionalinio pastatų renovacijos plano pateikimo data turėtų būti kuo ankstesnė;

(32)

etapinė esminė renovacija gali padėti išspręsti ▌didelių pradinių išlaidų ir gyventojų patiriamos sumaišties problemas, kurios gali kilti renovuojant vienu ypu ir gali būti sudaryti sąlygas įgyvendinti mažiau trikdančias ir ekonomiškesnes renovacijos priemones. Tačiau tokia esminė etapinė renovacija turi būti kruopščiai suplanuota, kad vienas renovacijos etapas netrukdytų būtiniems paskesniems etapams. Vieno etapo esminė renovacija gali būti ekonomiškai efektyvesnė ir lemti mažesnio anglies dioksido kiekio biudžeto galimybes tam, kad Sąjungos pastatų ūkis būtų visiškai nepriklausomas nuo iškastinio kuro ir nulinės taršos. Vieno etapo esminė ir etapais vykdoma esminė renovacija yra tinkamos esminės renovacijos galimybės, nes nustatant tinkamiausius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sprendimus reikia atsižvelgti į skirtingus veiksnius, pavyzdžiui, ekonominį efektyvumą, su tuo susijusį anglies dioksido biudžetą, pastatų naudojimą, renovacijos laiką, esamą pastato būklę, renovacijos mastą ir pastato pirminės energijos tiekimą. Renovacijos pase pateikiamas aiškus laipsniškos esminės renovacijos veiksmų planas, padedantis savininkams ir investuotojams planuoti tinkamiausią intervencijos laiką ir mastą. Todėl renovacijos pasai turėtų būti skatinami ir į vesti kaip savanoriška priemonė pastatų savininkams visose valstybėse narėse. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad renovacijos pasai neužkrautų neproporcingos naštos susijusioms šalims ir kad kartu su jais būtų teikiama tinkama finansinė parama pažeidžiamiems namų ūkiams, visų pirma tais atvejais, kai būstas yra vienintelis jų gyvenamasis būstas;

(32a)

ilgalaikės sutartys yra svarbi priemonė, skatinanti renovaciją etapais. Valstybės narės turėtų nustatyti mechanizmus, pagal kuriuos būtų galima sudaryti ilgalaikes sutartis įvairiais etapinės renovacijos etapais. Kai įvairiais renovacijos etapais atsiranda naujų ir veiksmingesnių paskatų, turėtų būti užtikrinta galimybė pasinaudoti šiomis naujomis paskatomis leidžiant paramos gavėjams pereiti prie naujų paskatų;

(33)

sąvoka „esminė renovacija“ Sąjungos teisėje dar neapibrėžta. Siekiant įgyvendinti ilgalaikę pastatų viziją, esminė renovacija turėtų būti apibrėžiama kaip renovacija, kuria pastatai paverčiami visai netaršiais pastatais, o pirmajame etape – kaip renovacija, kuria pastatai paverčiami energijos beveik nevartojančiais pastatais. Tokia apibrėžtimi siekiama prisidėti prie pastatų energinio naudingumo didinimo tikslo. Esminė renovacija energijos vartojimo efektyvumo tikslais yra puiki galimybė atsižvelgti į kitus aspektus, pavyzdžiui, patalpų aplinkos kokybę, pažeidžiamų namų ūkių gyvenimo sąlygas, pakankamumą ir žiediškumą, atsparumo klimato kaitai didinimą, aplinkos ir sveikatos apsaugos standartų atsparumo nelaimėms gerinimą, įskaitant seisminį atsparumą, priešgaisrinę ir elektros saugą, pavojingų medžiagų, įskaitant asbestą, šalinimą ir prieinamumą neįgaliesiems i r anglies dioksido absorbentų, pvz., augalinių paviršių, gerinimą;

(33a)

esminės renovacijos standartas, jei kartu su juo teikiama tinkama parama ir informacija, įskaitant techninę pagalbą ir mokymą, gali būti būdas labiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Vietos politikos formuotojai vaidina svarbų vaidmenį kuriant energijos renovacijos rinką taikant vietos teisės aktus, skatinant laipsniškai atsisakyti neefektyvių šildymo ir vėsinimo sistemų, valdant viešųjų pirkimų procesus ir plėtojant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes. Renovacija turi būti atliekama laikantis aukštų standartų, kad būtų veiksmingai sumažintas išmetamųjų teršalų kiekis ir išvengta veiklos spragų, dėl kurių vidutinės trukmės laikotarpiu gali būti sunkiau pasiekti tikslus;

(34)

siekdamos skatinti esminę ir laipsnišką esminę renovaciją, kuri yra vienas iš strategijos „Renovacijos banga“ tikslų, valstybės narės turėtų rezervuoti didžiausią finansinės ir administracinės paramos lygį, kad būtų iš esmės renovuojam i prasčiausiai veikiantys pastatai, kuriuose yra vienas būstas;

(35)

valstybės narės turėtų remti esamų pastatų energinio naudingumo didinimo veiksmus, kurie padeda užtikrinti ▌tinkamą patalpų aplinkos kokybę, be kita ko, sveiką ir įperkamą gyvenamąją vietą, pašalinant asbestą ir kitas kenksmingąsias medžiagas, užkertant kelią neteisėtam tokių medžiagų pašalinimui ir sudarant palankias sąlygas laikytis galiojančių teisėkūros procedūra priimtų aktų, kaip antai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2009/148/EB (22) ir (ES) 2016/2284 (23);

(35a)

taikant integruotus rajono arba kaimynystės lygmens metodus galima taikyti bendras pastatų, kurie yra tarpusavyje susiję erdviniu požiūriu, pvz., gyvenamųjų pastatų, renovacijos koncepcijas. Tokie požiūriai renovacijoje suteikia daugybę platesnio masto sprendimų. Integruotuose renovacijos planuose gali būti laikomasi labiau holistinio požiūrio, kuriuo atsižvelgiama į platesnę bendruomenės ekosistemą, pavyzdžiui, transporto poreikius ir tinkamus tvarius energijos šaltinius, kaip antai vietoje ir netoliese esančius atsinaujinančiuosius energijos išteklius arba centralizuotą šilumos ir vėsumos tiekimą. Tokie planai leidžia padidinti reikalingų darbų ekonominį efektyvumą, gerinti transporto rūšių jungtis ir atsižvelgti į esamą infrastruktūrą, siekiant optimizuoti sistemą ir išsaugoti kultūros paveldą. Todėl šia direktyva turėtų būti skatinama plačiau taikyti integruotus, dalyvaujamuosius ir su rajonais susijusius metodus, kuriuos taikant būtų galima pasinaudoti sinergija ir potencialiu energijos taupymu, kuris liktų nepanaudotas, jei dėmesys būtų sutelktas tik į atskirus pastatus. Integruoti renovacijos planai taip pat gali duoti naudos, pavyzdžiui, pagerinti oro kokybę, sumažinti rajonų išmetamųjų teršalų kiekį ir dideliu mastu sumažinti energijos nepriteklių; Rajonus turėtų įsteigti vietos valdžios institucijos, atsižvelgdamos į vietos poreikius.

(35b)

siekiant remti sėkmingų pastatų renovacijos projektų didinimą ir pakartojimą, laikantis naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos, visų pirma jos tvarumo tikslo, valstybės narės turėtų įgyvendinti nacionalinę pramonės politiką, skirtą plataus masto vietoje pritaikomų pastatų renovacijai skirtų surenkamųjų pastato dalių, kurios atlieka įvairias funkcijas, įskaitant estetinę, izoliacijos, energijos gamybos bei izoliacijos ir žaliosios infrastruktūros, gamybai. Jos taip pat turėtų skatinti biologinę įvairovę, vandentvarką, prieinamumą ir judumą.

(35c)

valstybės narės, atsižvelgdamos į tai, kad didelė dalis buitinių ir buitinių atsitiktinių gaisrų kyla dėl elektros šaltinio, ir siekdamos užtikrinti, kad elektros įranga būtų saugi ir parengta naujoms paskirtims, kuriomis siekiama sukurti visai netaršius pastatus, turėtų parengti nacionalines elektros inspektavimo tvarkas;

(35d)

vandens ir energijos santykio klausimo sprendimas yra ypač svarbus siekiant spręsti tarpusavyje priklausomo vandens ir energijos vartojimo ir didėjančio spaudimo abiem ištekliams problemas. veiksminga vandentvarka ir pakartotinis vandens naudojimas gali labai padėti taupyti energiją, suteikdama ne tik naudą klimatui, bet ir socialinę ir ekonominę naudą;

(36)

tikimasi, kad siekiant mažinti elektros energijos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir didinti jos efektyvumą, visų pirma teikiant lankstumo, balansavimo ir kaupimo paslaugas, ypač plėtojant išmanųjį įkrovimą i r taikant agregavimą, esminis vaidmuo teks elektrinėms transporto priemonėms. Šis elektrinių transporto priemonių potencialas būti integruotomis į elektros energijos sistemą ir prisidėti prie sistemos efektyvumo ir didesnio atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos naudojimo, turėtų būti visapusiškai išnaudojamas, be kita ko, transporto priemonių stovėjimo vietose įrengiant viešąją įkrovimo infrastruktūrą. Įkrovimą susieti su pastatais yra ypač svarbu, nes būtent pastatuose elektrinės transporto priemonės statomos reguliariai ir stovi ilgą laiką. Lėtas išmanusis ir abikryptis įkrovimas yra ekonomiškas ir įkrovimo prieigas įrengus privačiose erdvėse gali būti suteikta galimybė kaupti energiją su jomis susijusiuose pastatuose. Kartu su išmaniųjų skaitiklių teikiamais duomenimis ir transporto priemonės parengtais duomenimis, elektra varomų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūra taip pat galėtų suteikti lankstumo sprendimų i r išmaniojo bei abikrypčio įkrovimo paslaugas apskritai susieti su sistemų integravimo paslaugomis; Elektrinės transporto priemonės, kurios pritaikytos abikrypčiam įkrovimui, didina pastatų ir elektros energijos sistemos pajėgumą (ypač piko valandomis) mažesnėmis sąnaudomis palaikyti elektros energijos pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą ir įgalinti naudotojus aktyviai teikti tokias paslaugas už tinkamą atlygį;

(37)

jei didesnę elektrinėms transporto priemonėms naudojamos elektros energijos dalį sudarys atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija, sumažės su jomis susijęs išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Elektrinės transporto priemonės yra svarbus komponentas vykdant perėjimą prieš švarios energijos, grindžiamą efektyvaus energijos vartojimo priemonėmis, alternatyviaisiais degalais, atsinaujinančiųjų išteklių energija ir novatoriškais energetinio lankstumo valdymo sprendimais. Statybos kodeksai gali būti veiksmingai panaudojami nustatant tikslinius reikalavimus, kuriais siekiama remti įkrovimo infrastruktūros diegimą gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų automobilių stovėjimo aikštelėse. Valstybės narės turėtų šalinti tokias kliūtis kaip prijungimas prie tinklo ir pajėgumų trūkumas, skirtingos paskatos ir administracinius sunkumus, su kuriais susiduria individualūs savininkai bandydami įrengti įkrovimo prieigą savo automobilių stovėjimo vietoje;

(38)

iš anksto nutiesiant kabelius sudaromos tinkamos sąlygos sparčiai įrengti įkrovimo prieigas, jeigu ir kai jos yra reikalingos. Lengvai prieinama infrastruktūra sumažins įkrovimo prieigų įrengimo išlaidas individualiems savininkams ir užtikrins, kad elektrinių transporto priemonių naudotojai turėtų galimybę naudotis įkrovimo prieigomis. Sąjungos lygmens elektromobilumo srities reikalavimų dėl automobilių stovėjimo vietų išankstinio pritaikymo ir įkrovimo prieigų įrengimo nustatymas yra veiksmingas būdas artimoje ateityje populiarinti elektrines transporto priemones, kartu sudarant sąlygas tolesnei plėtrai mažesniais kaštais vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. ▌Valstybės narės turėtų užtikrinti įkrovimo prieigų prieinamumą asmenims su negalia;

(39)

išmanusis įkrovimas ir abikryptis įkrovimas suteikia galimybę integruoti pastatų energetikos sistemas. Įkrovimo prieigos tose vietose, kur elektrinės transporto priemonės paprastai stovi ilgesnį laiką, pvz., kur žmonės stato automobilius, nes ten gyvena arba dirba, yra labai svarbios integruojant energetikos sistemas, todėl reikia užtikrinti išmaniojo įkrovimo funkcijas. Kadangi abikryptis elektrinių transporto priemonių įkrovimas padeda didinti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos naudojimą transporto sektoriuje ir apskritai elektros energijos sistemoje bei padeda piko metu riboti energijos tiekimo poreikį piko laikotarpiu, taigi ir bendras sistemos sąnaudas, tokia funkcija taip pat turėtų būti prieinama, be kita ko, dėl to, kad elektrinių transporto priemonių savininkams suteikiama teisė už tinkamą atlygį atlikti tokias funkcijas ir aktyviai dalyvauti energetikos sistemoje, atsižvelgiant į jų teisę gaminti, dalintis, kaupti ar parduoti pasigamintą energiją;

(40)

žaliojo judumo skatinimas yra svarbi Europos žaliojo kurso dalis ir pastatai gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant būtiną infrastruktūrą ne tik elektrinėms transporto priemonėms, bet ir dviračiams įkrauti. Perėjimas prie aktyvaus judumo, pvz., dviračių, gali gerokai sumažinti transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Didėjant dviračių su elektra ir kitų L kategorijos transporto priemonių pardavimui ir siekiant palengvinti įkrovimo prieigų įrengimą vėlesniame etape, turėtų būti reikalaujama iš anksto nutiesti tų transporto priemonių kabelius naujuose gyvenamuosiuose pastatuose ir, kai tai techniškai ir ekonomiškai įmanoma, turėtų būti reikalaujama iš anksto nutiesti kabelius ar kanalus gyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija; Kaip nustatyta 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo plane, švaraus ir veiksmingo privačiojo ir viešojo transporto, pavyzdžiui, dviračių transporto, dalies padidinimas smarkiai sumažins transporto keliamą taršą ir atneš didelės naudos pavieniams piliečiams ir bendruomenėms. Dviračių stovėjimo vietų trūkumas tiek gyvenamuosiuose, tiek negyvenamuosiuose pastatuose yra pagrindinė kliūtis naudotis dviračiais. Reikalavimų dėl minimalaus dviračių stovėjimo vietų skaičiaus nustatymas nacionaliniuose statybos kodeksuose ir Sąjungos reikalavimuose gali veiksmingai padėti pereiti prie švaresnio judumo, o dviračių stovėjimo aikštelių ir susijusios infrastruktūros statyba vietovėse, kuriose dviračiai naudojami rečiau, gali padidinti jų naudojimą. Reikalavimas įrengti dviračių stovėjimo vietas neturėtų priklausyti nuo automobilių stovėjimo aikštelių prieinamumo ir aprūpinimo jomis, kurios tam tikromis aplinkybėmis gali būti neprieinamos. Statybos kodeksuose nustatyti minimalūs automobilių stovėjimo aikštelių reikalavimai turėtų būti pakeisti maksimaliais automobilių stovėjimo aikštelių reikalavimais, visų pirma tose vietose, kuriose viešasis transportas ir aktyvaus judumo galimybės jau yra gerai aptarnaujamos. Valstybės narės turėtų remti vietos valdžios institucijas rengiant ir įgyvendinant darnaus judumo mieste planus, ypatingą dėmesį skiriant būsto politikos integravimui į darnų judumą ir miestų planavimą, taip užtikrinant ir teikiant pirmenybę visų naujų svarbių miestų plėtros objektų pasiekiamumui aktyvaus judumo galimybėmis ir viešuoju transportu;

(40a)

techninė parama taip pat bus reikalinga vietos valdžios institucijų gebėjimams stiprinti rengiant mokymus ir praktinius seminarus, pavyzdžiui, rengiant viešuosius pirkimus, atsižvelgiant į viso gyvavimo ciklo duomenis, ir vykdant viso gyvavimo ciklo anglies dioksido stebėseną;

(40b)

įgyvendindamos šioje direktyvoje nustatytus elektromobilumo reikalavimus, valstybės narės visų pirma turėtų atsižvelgti į pažeidžiamų namų ūkių ir pažeidžiamų labai mažų įmonių bei mažųjų įmonių ekonominę padėtį bei turėtų turėti galimybę atitinkamai pritaikyti atitinkamos infrastruktūros įrengimą;

(41)

bendrosios skaitmeninės rinkos ir energetikos sąjungos darbotvarkės turėtų būti suderintos tarpusavyje ir jomis turėtų būti siekiama bendrų tikslų. Energetikos sistemos skaitmeninimas lemia sparčius pokyčius energetikos sektoriuje – nuo atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimo iki pažangiųjų tinklų ir išmaniosioms technologijoms diegti parengtų pastatų. Siekiant suskaitmeninti pastatų sektorių, svarbu įgyvendinti Sąjungos sujungiamumo tikslus ir didelio pralaidumo ryšių tinklų plėtros užmojus, kurie padeda kurti išmaniuosius namus ir sujungtąsias bendruomenes Turėtų būti numatytos kryptingos iniciatyvos, populiarinančios išmaniosioms technologijoms diegti parengtas sistemas ir apstatytoje aplinkoje pritaikomus skaitmeninius sprendimus. Tai atvertų naujų energijos taupymo galimybių, vartotojams suteikiant tikslesnės informacijos apie jų vartojimo modelius ir sudarant sąlygas sistemos operatoriui efektyviau valdyti tinklą;

(42)

siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas konkurencingai ir novatoriškai išmaniųjų pastatų paslaugų rinkai, kuria prisidedama prie efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimo pastatuose ir remiamos investicijos į renovaciją, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad suinteresuotosios šalys turėtų tiesioginę prieigą prie pastatų sistemų duomenų. Siekdamos išvengti pernelyg didelių administracinių išlaidų, kurias patiria trečiosios šalys, valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas visiškam paslaugų ir keitimosi duomenimis Sąjungoje sąveikumui;

(43)

vertinant galimybes pastate naudoti informacines ir ryšių technologijas bei elektronines sistemas, kurios leistų pritaikyti pastato eksploataciją pagal jo naudotojų ir tinklo poreikius ir padidinti pastato energijos vartojimo efektyvumą ir bendrą energinį naudingumą, turėtų būti naudojamas pažangiojo parengtumo rodiklis. Pažangiojo parengtumo rodiklis turėtų padėti geriau informuoti pastato savininkus ir naudotojus apie pastato automatizavimo ir techninių pastatų sistemų elektroninės stebėsenos naudą ir pastato naudotojams turėtų suteikti tikrumo dėl tų naujų patobulintų funkcijų faktinių galimybių taupyti energiją. Pažangiojo parengtumo rodiklis ypač naudingas dideliems pastatams, kuriems reikia daug energijos. Kitiems pastatams pastatų pažangiojo parengtumo reitingavimo sistemą valstybės narės turėtų galėti taikyti savanoriškai;

(44)

kad būtų pasiekti 2030 ir 2050 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslai ir sumažinti energijos nepriteklių patiriančių žmonių skaičių , labai svarbu užtikrinti pakankamai dotacijų ir tinkamą finansavimą. Siekiant padėti gerinti pastatų energinį naudingumą ir panaikinti energijos nepriteklių, nustatytos arba pritaikytos Sąjungos finansinės ir kitos priemonės. Naujausios iniciatyvos, kuriomis siekiama padidinti galimybes gauti finansavimą Sąjungos lygmeniu, apima, inter alia, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ▌ pavyzdinį su renovacija susijusį komponentą ir Socialinį klimato fondą bei REPowerEU planą. Remiantis 2021–2027 m. daugiamete finansine programa, energijos renovacija gali būti remiama ir pagal kelias kitas pagrindines ES programas, įskaitant sanglaudos politikos fondus ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (24) įsteigtą „InvestEU“ fondą. Pagal mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrąsias programas Sąjunga investuoja į dotacijas ir paskolas, skirtas geriausioms technologijoms diegti ir pastatų energiniam naudingumui didinti, be kita ko, per partnerystes su pramonės subjektais ir valstybėmis narėmis, kaip antai perėjimo prie švarios energijos partnerystę ar partnerystę „Built4People“. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 2021/1119 Komisija turėtų sukurti konkretaus sektoriaus energetikos pertvarkos partnerystes pastatų sektoriuje, suburdama pagrindinius suinteresuotuosius subjektus;

(45)

Sąjungos finansinės priemonės turėtų būti naudojamos tam, kad šios direktyvos tikslai būtų įgyvendinti praktikoje, tačiau jos neturėtų pakeisti nacionalinių priemonių. Visų pirma, atsižvelgiant į reikiamų renovacijos pastangų mastą, jos turėtų būti naudojamos siekiant užtikrinti tinkamas ir novatoriškas finansavimo priemones siekiant skatinti investicijas į pastatų energinį naudingumą. Šios priemonės galėtų būti svarbios kuriant nacionalinius, regionų ir vietos energijos vartojimo efektyvumo fondus, priemones ar mechanizmus, kurie suteikia tokias finansavimo galimybes privataus turto savininkams, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir energijos vartojimo efektyvumo paslaugų įmonėms;

(46)

energinei pastatų renovacijai, pritaikytai prie įvairių pastatų savininkų ir nuomininkų poreikių, skirti finansiniai mechanizmai, Sąjungos dotacijos ir subsidijos, paskatos ir finansų įstaigų mobilizavimas turėtų būti vieni svarbiausių nacionalinių pastatų renovacijos planų elementų ir aktyviai skatinami valstybėse narėse. Tokiomis priemonėmis turėtų būti skatinama sertifikuotoms energijos vartojimo efektyvumą didinančioms pastatų renovacijoms suteikti efektyvų energijos vartojimą remiančias hipotekas su socialinėmis apsaugos priemonėmis ir skatinamos valdžios institucijų investicijos į efektyviai energiją vartojančių pastatų ūkį, pvz., pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes ar sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo arba mažinant suvokiamą investicijų riziką. Finansinėse schemose turėtų būti numatyta didelė priemoka už esminę renovaciją, ypač už prasčiausio energinio naudingumo pastatų renovaciją, kad ji taptų finansiškai patraukli, ir jos turėtų būti parengtos taip, kad sunkumų patiriančios grupės galėtų gauti reguliarų finansavimą;

(46a)

valstybės narės turėtų teikti garantijas finansų įstaigoms, kad būtų skatinami tiksliniai finansiniai produktai, dotacijos ir subsidijos, didinamas pastatų, kuriuose gyvena pažeidžiami namų ūkiai, energinis naudingumas, taip pat prasčiausiai veikiančių daugiabučių pastatų ir pastatų savininkams kaimo vietovėse, taip pat kitoms grupėms, kurioms sunku gauti finansavimą arba gauti tradicines hipotekas. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tos grupės gautų naudos iš sąnaudų atžvilgiu neutralių renovacijos sistemų, pavyzdžiui, taikant visiškai subsidijuojamų renovacijų schemas arba derinant dotacijas ir sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo ir išsimokėjimo apmokant sąskaitas už komunalines paslaugas schemas. Sąjungos lygmeniu turi būti nustatyta speciali renovacijos priemonė (toliau – ES renovacijos paskola), kad būsto savininkai galėtų naudotis Sąjungos ilgalaikėmis skolinimosi išlaidomis esminei renovacijai atlikti;

(46b )

finansavimas atlieka svarbų vaidmenį siekiant Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato tikslų. Siekiant sumažinti investicijų trūkumą, pagerinti finansavimą ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą pastatuose, reikia ekonomiškai efektyviau naudoti esamas finansavimo galimybes, taip pat kurti ir diegti novatoriškus finansavimo mechanizmus, kuriais būtų remiamos investicijos į pastatų renovaciją ir padedama namų savininkams įgyvendinant nacionalines iniciatyvas. Nacionaliniuose pastatų renovacijos planuose pagrindinis vaidmuo turėtų tekti finansiniams mechanizmams, paskatoms ir finansų įstaigų privačių investicijų sutelkimui į pastatų energijos vartojimo efektyvumo renovaciją. Finansų įstaigos turėtų aktyviau skleisti informaciją apie savo finansinius produktus, kad informuotų pastatų savininkus, nuomininkus ir naudotojus apie finansines paslaugas, kad būtų padidintas energinis naudingumas. Finansų įstaigos, įskaitant kredito įstaigas ir kitus finansų rinkų dalyvius, kurie investuoja į nekilnojamuoju turtu užtikrintus produktus, taip pat reguliavimo institucijos turėtų turėti galimybę susipažinti su informacija apie pastatų energinį naudingumą. Tokioms įstaigoms turėtų būti taikomi hipotekos portfelio standartai;

(46c)

žaliosios hipotekos paskolos ir žaliosios mažmeninės paskolos gali labai padėti pertvarkyti ekonomiką ir sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį. Valstybės narės turėtų pakoreguoti taikomus teisės aktus ir parengti paramos priemones, kad palengvintų žaliųjų hipotekos paskolų ir žaliųjų mažmeninių paskolų naudojimą, taip pat sistemingą duomenų rinkimą;

(46d)

valstybės narės turėtų teikti pirmenybę dalies Europos socialinio fondo lėšų skyrimui statybos ir renovacijos sektorių darbininkų techniniam mokymui energijos vartojimo efektyvumo srityje. Valstybės narės turėtų sukurti savo statybų vertės grandinės specialistų registrus, kuriuose pateikiama išsami informacija apie įgūdžių ir kvalifikuotų specialistų pasiūlą rinkoje. Tie registrai turėtų būti viešai prieinami ir reguliariai atnaujinami;

(46e)

finansinės sistemos „mokėk už sutaupytą energiją“ nauda vidutinės trukmės laikotarpiu, grąžinus paskolą, reiškia grynąją naudą namų ūkio savininkams, nes per metus sutaupoma energijos išlaidų ir padidėja turto vertė;

(47)

vien tik finansavimas nepadės patenkinti renovacijos poreikių. ▌ Siekiant sukurti tinkamą galimybių atveriančią sistemą ir pašalinti renovacijos kliūtis, būtina sukurti ir prieinamų bei skaidrių patariamųjų ir paramos priemonių, kaip antai nepriklausomų vieno langelio sistemų, kurios nemokamai t eiktų integruotas energinės renovacijos paslaugas arba lengvinimo galimybes ir konsultacijas, taip pat įgyvendinti kitas priemones ir iniciatyvas, kaip antai nurodytąsias Komisijos pažangiojo išmaniųjų pastatų finansavimo iniciatyvoje. Reikėtų pripažinti ypatingą vietos subjektų, pavyzdžiui, savivaldybių institucijų, energetikos agentūrų ir atsinaujinančiųjų išteklių bei piliečių energetikos bendruomenių, svarbą tenkinant nacionalinius renovacijos poreikius. Svarbų vaidmenį atlieka kitos bendradarbiavimo priemonės, pavyzdžiui, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, kurias valstybės narės turėtų aktyviai skatinti ir remti. Be finansavimo ir techninės paramos, valstybės narės savo nacionaliniuose pastatų renovacijos planuose turėtų įtraukti apylinkėmis ir rajonais grindžiamą požiūrį į pastatų renovaciją bei atsinaujinančiųjų išteklių šilumos ir vėsumos tiekimą ir aktyviai juos propaguoti. Vietos iniciatyvoms, pavyzdžiui, piliečių inicijuotoms renovacijos programoms kaimynystės ar savivaldybių lygmeniu, taip pat turėtų būti teikiama finansinė ir techninė parama, nes tokiomis iniciatyvomis didinamas piliečių dalyvavimas energetikos pertvarkoje, išsaugomi vietos socialiniai modeliai, užtikrinamas masto ekonomijos poveikis ir pateikiami sprendimai, atitinkantys vietos aplinkybes ir poreikius;

(47a)

galimybė gauti patikimas konsultacijas ir informaciją didina pasitikėjimą ir palengvina esamų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo procesą, ypač privatiems asmenims. Vieno langelio principu veikiantys centrai galėtų atlikti svarbų vaidmenį susiejant galimus projektus su rinkos dalyviais, įskaitant piliečius, valdžios institucijas ir projektų rengėjus, visų pirma mažesnės apimties projektus, taip pat gaires dėl leidimų išdavimo procedūrų, skatinant galimybes gauti finansavimą pastatų renovacijai ir padedant skleisti informaciją apie nuostatas ir sąlygas. Vietoje veikiančios vieno langelio sistemos taip pat galėtų užtikrinti pasiūlos ir paklausos koordinavimą. Jos gali padėti pastatų savininkams ir valdytojams su renovacijos projektais ir padėti integruoti atskirus projektus į platesnę miestų strategiją. Jos taip pat gali padėti teikti pirmenybę mažiausio energinio naudingumo pastatams nustatant terminus ir teikiant tikslinę paramą įvairioms pastatų fondo dalims, atsižvelgiant į statybos metus. Vieno langelio sistemos taip pat svarbios siekiant paskatinti piliečius pradėti renovacijos projektus, per jas teikiant konsultacijas, atliekant mokslinius tyrimus, padedant ieškoti rangovų, padedant orientuotis konkursuose ir pasiūlymuose, taip pat teikiant paramą renovacijos metu; norint sukurti ir plėtoti vieno langelio sistemas ir sutelkti tinkamas ekspertines žinias, būtina didesnė techninė pagalba;

(48)

neefektyvūs pastatai dažnai yra susiję su energijos nepritekliumi ir socialinėmis problemomis. Pažeidžiami namų ūkiai daugiausia kenčia dėl energijos kainų didėjimo, nes jie didesnę savo biudžeto dalį išleidžia energiniams produktams. Pastatų renovacija gali padėti sumažinti pernelyg dideles sąskaitas už energiją ir taip padėti žmonėms išbristi iš energijos nepritekliaus ir taip pat užkirsti jam kelią. Visgi pastatų renovacija nėra nemokama ir labai svarbu užtikrinti, kad pastatų renovacijos išlaidų socialinis poveikis, visų pirma pažeidžiamiems namų ūkiams, būtų ribotas. Renovacijos banga neturėtų nė vieno palikti nuošalyje ir turėtų būti išnaudota kaip proga pagerinti pažeidžiamų namų ūkių ir socialiniuose būstuose gyvenančių žmonių padėtį, taip pat turėtų būti užtikrintas sąžiningas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Todėl finansinės paskatos ir kitos politikos priemonės pirmiausia turėtų būti skirtos pažeidžiamiems namų ūkiams ▌ir socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims, o valstybės narės savo nacionaliniuose pastatų renovacijos planuose turėtų nurodyti p riemones, kurių reikia imtis siekiant užkirsti kelią iškeldinimui dėl renovacijos, pavyzdžiui, n uomos kainų lengvatas ir nuomos mokesčio didinimo viršutines ribas. Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo nustatoma bendra sistema ir vienodas supratimas, kuriais grindžiama išsami politika ir investicijos, reikalingos užtikrinti, kad perėjimas būtų sąžiningas;

(48a)

energijos nepriteklius daro neproporcingą poveikį moterims visoje Sąjungoje, todėl valstybės narės turėtų skirti reikiamą paramą moterų energijos nepritekliui mažinti. Valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis į savo nacionalinius pastatų renovacijos planus, kad politika ir priemonės būtų tikslingesnės;

(49)

siekiant užtikrinti, kad būsimi pirkėjai arba nuomininkai ankstyvame proceso etape galėtų atsižvelgti į pastatų energinį naudingumą, parduodami ar nuomojami pastatai ar pastato vienetai turėtų turėti energinio naudingumo sertifikatą, o jų energinio naudingumo klasė ir rodiklis turėtų būti nurodyti visuose skelbimuose. Būsimam pastato ar pastato vieneto pirkėjui arba nuomininkui teisinga informacija apie pastato energinį naudingumą ir praktiniai patarimai apie tokio naudingumo didinimą turėtų būti pateikiami energinio naudingumo sertifikate. Energinio naudingumo sertifikate taip pat turėtų būti pateikiama informacija apie pastato suvartojamą pirminės ir galutinės energijos kiekį, energijos poreikius, jo pagaminamą atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, patalpų aplinkos kokybę, taip pat rekomendacijos dėl energinio naudingumo didinimo ir visuotinio atšilimo potencialo per gyvavimo ciklą;

(49a)

svarstant paramos minimaliems energinio naudingumo standartams politiką, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamiems namų ūkiams, visų pirma tiems namų ūkiams, kurių žemės naudojimo saugumui gali kilti pavojus, arba tiems, kurie patiria dideles energijos sąnaudas ir neturi išteklių pastatui, kuriame gyvena, renovuoti. Valstybės narės turėtų numatyti apsaugos priemones nacionaliniu lygmeniu, pavyzdžiui, socialinės paramos mechanizmus;

(49b)

energetikos pertvarka yra proga padidinti galimybes turėti kokybiškesnį būstą su sąlyga, kad užtikrinama kuo didesnė renovacijos išlaidų ir energijos taupymo pusiausvyra ir būsto valdos saugumas. Ji taip pat gali padėti namų ūkiams išbristi iš energijos ir transporto nepritekliaus, jei tiems, kurie turi mažiau galimybių gauti paskolas rinkos kainomis, bus skiriamos subsidijos ir viešasis finansavimas. Be to, kalbant apie viešuosius būstus ir nuomojamus pastatus, dalyvaujamieji modeliai yra labai svarbūs, kad nuomininkai galėtų bendradarbiauti su būsto bendrovėmis, nuomotojais ir savininkų asociacijomis dėl renovacijos apimties ir išlaidų. Tai gali padėti subalansuoti sąnaudas ir padidinti būsto valdos saugumą. Turėtų būti sudarytos vietos būsto paslaugų teikėjų gebėjimų stiprinimo galimybės, kad būtų galima geriau taikyti dalyvaujamuosius modelius ir laikytis labiau koordinuoto požiūrio visuose sektoriuose nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis;

(50)

pastatų ūkio stebėseną palengvina galimybė naudotis skaitmeninėmis priemonėmis surinktais duomenimis, taip sumažinant administracines išlaidas. Todėl turėtų būti sukurtos nacionalinės pastatų energinio naudingumo duomenų bazės, o jose pateikiama informacija turėtų būti perduodama ES pastatų ūkio stebėsenos centrui;

(51)

valdžios institucijų užimami pastatai ir visuomenės dažnai lankomi pastatai turėtų tapti pavyzdžiu, kaip atsižvelgiama į aplinkos apsaugos ir energijos taupymo aspektus, todėl tų pastatų energinis naudingumas turėtų būti periodiškai sertifikuojamas. Visuomenei turėtų būti sudarytos geresnės sąlygos susipažinti su informacija apie energinį naudingumą visiems matomoje vietoje skelbiant tuos energinio naudingumo sertifikatus, ypač tam tikro dydžio pastatuose, kuriuos užima valdžios institucijos arba kuriuos dažnai lanko visuomenė, pavyzdžiui, savivaldybių pastatuose, mokyklose, parduotuvėse ir prekybos centruose, restoranuose, teatruose, bankuose ir viešbučiuose;

(51a)

Komisija turėtų parengti istorinio paveldo pastatų ir istorinių centrų renovacijos technines gaires, kad būtų užtikrintas ekologinių siekių įgyvendinimas ir kultūros paveldo apsauga. Rengiant nacionalinius renovacijos planus turi būti numatytos struktūrinės ir nuolatinės konsultacijos su statybos pramonės subjektams atstovaujančiomis organizacijomis, taip pat ir kalbant apie istorinius pastatus;

(51b)

esamos paveldo ir laikiniems pastatams taikomos išimtys turėtų būti išlaikytos ir taikomos išsaugotiniems ir paveldo pastatams, kol bus sukurti ir išbandyti nauji novatoriški sprendimai. Išimtis taip pat turėtų būti taikoma paveldo pastatams, dėl kurių oficialios apsaugos pateiktas prašymas dar nagrinėjamas, taip pat kitiems pastatams, kuriuos reikia tinkamai saugoti kaip tam tikros aplinkos dalį arba dėl jų ypatingos architektūrinės ir istorinės vertės, jei tas procesas pradėtas prieš įsigaliojant šiai direktyvai. Techninė pagalba yra labai svarbi skatinant viešųjų pastatų renovaciją, įskaitant finansinę paramą bandomiesiems ir parodomiesiems projektams atkartoti ir plėsti, remiantis patirtimi, įgyta finansuojant pažangiuosius miestus pagal programą „Horizontas 2020“. Valstybės narės turėtų peržiūrėti savo dabartinius nacionalinius procesus, pagal kuriuos pastatai priskiriami paveldo ir istoriniams pastatams, kad iki šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos toks statusas būtų suteiktas laiku;

(52)

paskutiniu metu Europos šalyse padaugėjo oro kondicionavimo sistemų. Dėl to susidarė nemažų sunkumų pikinės apkrovos metu, dėl kurių padidėjo išlaidos elektros energijai ir buvo pažeistas energijos balansas. Pirmenybė turėtų būti teikiama toms strategijoms, kuriomis didinamas pastatų šiluminis naudingumas vasaros sezonu. Tuo tikslu daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama priemonėms, padedančioms išvengti perkaitimo, pavyzdžiui, pastatų apsaugai nuo saulės ir pakankamai pastato konstrukcijų šiluminei talpai, bei tolesniam pasyviojo vėsinimo metodų, pirmiausia tų, kurie gerina patalpų aplinkos sąlygas ir mikroklimatą aplink pastatus, plėtojimui;

(53)

kvalifikuotam personalui periodiškai prižiūrint ir tikrinant šildymo , elektros įrangos, gaisro gesinimo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas padedama užtikrinti, kad jos būtų tinkamai sureguliuotos pagal gaminio specifikaciją, ir taip palaikomas aplinkos, saugos ir energijos požiūriu optimalus veikimas. Nepriklausomas visos šildymo, elektros įrangos, gaisro gesinimo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos vertinimas turėtų būti atliktas periodiškai per visą jos gyvavimo ciklą, ypač prieš ją pakeičiant ar atnaujinant. Siekdamos sumažinti pastatų savininkams ir nuomininkams tenkančią administracinę naštą valstybės narės turėtų stengtis kuo labiau tikrinimus derinti su sertifikavimu;

(54)

bendras požiūris į pastatų energinio naudingumo sertifikavimą, renovacijos pasus, pažangiojo parengtumo rodiklius ir šildymo , vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų ir elektros įrangos tikrinimą, vykdomą kvalifikuotų ir sertifikuotų ekspertų, kurių nepriklausomumas turi būti pagrįstas objektyviais kriterijais, padeda užtikrinti vienodas sąlygas valstybėms narėms dedant energijos taupymo pastatų sektoriuje pastangas ir užtikrins būsimiems savininkams ar naudotojams informacijos apie energinį naudingumą Sąjungos nekilnojamojo turto rinkoje skaidrumą. Siekiant visoje Sąjungoje užtikrinti energinio naudingumo sertifikatų, renovacijos pasų, pažangiojo parengtumo rodiklių ir pastato šiluminių charakteristikų, šildymo, bei oro kondicionavimo ir kontrolės sistemų tikrinimo kokybę, kiekvienoje valstybėje narėje reikėtų nustatyti nepriklausomos kontrolės tvarką;

(55)

atsižvelgiant į tai, kad vietinėms ir regionų valdžios institucijoms tenka lemiamas vaidmuo, kad ši direktyva būtų sėkmingai įgyvendinta, prireikus, laikantis taikomų nacionalinės teisės aktų su jomis turėtų būti konsultuojamasi ir jos turėtų dalyvauti sprendžiant planavimo klausimus, kuriant informavimo, mokymo ir informuotumo didinimo programas bei įgyvendinant šią direktyvą nacionaliniu ar regionų lygmeniu. Tokios konsultacijos taip pat gali paskatinti teikti tinkamas gaires vietiniams planuotojams ir statybų inspektoriams, kaip įvykdyti reikiamas užduotis. Be to, valstybės narės turėtų sudaryti galimybę architektams ir planuotojams tinkamai atsižvelgti į optimalų energinio naudingumo didinimo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos bei centrinio šildymo ir vėsinimo naudojimo derinimą planuojant, projektuojant, statant ir renovuojant pramoninius bei gyvenamuosius rajonus , be kita ko, pasitelkiant 3D modeliavimo ir imitavimo technologijas. Be to, viešose konsultacijose dėl nacionalinių pastatų renovacijos planų turėtų dalyvauti kiti socialiniai ir ekonominiai partneriai, įskaitant profesines sąjungas ir būsto kooperatyvus, pastatų savininkus, žemės savininkus ir statybos pramonę, subjektus, dirbančius su pažeidžiamais namų ūkiais ir benamiais, ir kitus pilietinės visuomenės partnerius, pavyzdžiui, nuomininkų organizacijas ir vartotojų organizacijas, ir jos turėtų apimti daugiapakopį dialogą;

(56)

įrenginių montavimo ir statybų paslaugų teikėjai yra itin svarbūs, kad ši direktyva būtų sėkmingai įgyvendinta. Todėl reikėtų užtikrinti, kad, organizuojant mokymus ir taikant kitas priemones, pakankamas įrenginių montavimo ir statybų paslaugų teikėjų skaičius įgytų tinkamo lygio kompetenciją reikiamų efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologinių įrenginių montavimui ir integravimui;

(57)

siekiant remti tikslą pagerinti pastatų energinį naudingumą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tam tikrų I priede išdėstytos bendrosios sistemos elementų suderinimo su technikos pažanga ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. , dėl išsamios informacijos, susijusios su kaštų atžvilgiu optimalių minimaliųjų pastatų energinio naudingumo reikalavimų lygių apskaičiavimo metodikos principų nustatymu, dėl visai netaršiems pastatams taikomų viršutinių ribų pritaikymo ir visuotinio atšilimo potencialo per gyvavimo ciklą apskaičiavimo metodikos, atsižvelgiant į  minimalius patalpų aplinkos kokybės standartus, dėl Europos bendrosios renovacijos pasų sistemos nustatymo ir dėl Sąjungos pastatų pažangiojo parengtumo reitingavimo sistemos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais (25). Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(58)

siekdama užtikrinti veiksmingą šios direktyvos nuostatų įgyvendinimą, Komisija remia valstybes nares įvairiomis priemonėmis, pavyzdžiui, techninės paramos priemone (26), pagal kurią teikiamos specialiai pritaikytos techninės žinios, kad būtų galima rengti ir įgyvendinti reformas, įskaitant tas, kuriomis siekiama iki 2030 m. padidinti metinę gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų energinės renovacijos normą ir skatinti esminę energinę renovaciją. Techninė parama yra susijusi, pavyzdžiui, su administracinių gebėjimų stiprinimu, politikos formavimo ir įgyvendinimo rėmimu ir dalijimusi atitinkama geriausia patirtimi;

(59)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. pastatų energinio naudingumo didinimo ir pastatų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl pastatų sektoriaus sudėtingumo ir nacionalinių būsto rinkų nepajėgumo tinkamai spręsti energijos vartojimo efektyvumo problemas, o dėl veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(60)

šios iniciatyvos teisinis pagrindas yra SESV 194 straipsnio 2 dalis, kuria Sąjungai suteikiami įgaliojimai nustatyti priemones Sąjungos energetikos politikos tikslams pasiekti. Pasiūlymu padedama siekti SESV 194 straipsnio 1 dalyje nustatytų Sąjungos energetikos politikos tikslų, visų pirma didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kurie padės išsaugoti ir gerinti aplinką;

(61)

pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 44 punktą valstybės narės turėtų dėl savo ir Sąjungos interesų parengti lenteles, kurios kuo geriau parodytų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir viešai tas lenteles paskelbti. Pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad šios direktyvos atveju tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas, visų pirma atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje Komisija prieš Belgiją (byla C-543/17);

(62)

pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnės direktyvos nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas atsiranda pagal anksčiau priimtą direktyvą;

(63)

ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su VIII priedo B dalyje nurodytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminu ir taikymo pradžios data,

1.

pastatas – stogu dengtas statinys su sienomis, kurio patalpų aplinkai palaikyti naudojama energija;

2.

visai netaršus pastatas – labai didelio energinio naudingumo, nustatyto pagal I ir III priedus , pastatas, kuris pasitelkiant paklausos lankstumą padeda optimizuoti energetikos sistemą, kuriam vis dar reikalingas bet koks labai mažas likutinis energijos kiekis yra visas gaunamas iš:

3.

energijos beveik nevartojantis pastatas – pastatas, kurio pagal I priedą nustatytas energinis naudingumas, yra labai didelis, t. y. ne mažesnis už 2023 m. kaštų atžvilgiu optimalų lygį, apie kurį valstybės narės praneša pagal 6 straipsnio 2 dalį, ir kuriam reikalingos energijos, kurios beveik nesuvartojama arba suvartojama labai mažai, didžiąją dalį sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančiųjų išteklių energiją;

3a.

prasčiausio energinio naudingumo pastatas – pastatas, priskiriamas E, F arba G energinio naudingumo klasėms;

3b.

pasyvioji sistema – projektavimo principas ar pastato elementas, padedantys išlaikyti arba gerinti energinį naudingumą arba vieną ar daugiau patalpų aplinkos parametrų, kai visiškai nenaudojamas energijos šaltinis;

4.

minimalieji energinio naudingumo standartai – taisyklės, kuriomis reikalaujama, kad pagal platų pastatų ūkio renovacijos planą arba atėjus inicijavimo momentui rinkoje (pardavimui arba nuomai) per tam tikrą laikotarpį arba iki tam tikros datos , laikantis principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, būtų užtikrinta esamų pastatų atitiktis energinio naudingumo reikalavimui, ir taip skatinama esamų pastatų renovacija;

4a.

principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ – energijos vartojimo efektyvumo pirmenybės principas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/1999 2 straipsnio 18 punkte;

5.

viešosios įstaigos – viešosios įstaigos, apibrėžtos Direktyvos (ES) …/… [nauja redakcija išdėstytos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos] 2 straipsnio 10 punkte ;

6.

techninė pastato sistema – pastato ar pastato vieneto patalpų šildymo, patalpų vėsinimo, vėdinimo, buitinio karšto vandens, įmontuojamojo apšvietimo, pastato automatizavimo ir kontrolės įranga, elektra valdoma saulės šviesos laidumo sistemos įranga, elektros įranga, elektrinių transporto priemonių įkrovimo stotelių, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir kaupimo vietoje techninė įranga arba kelias iš šių funkcijų atliekanti techninė įranga, įskaitant tas sistemas, kurioms naudojama atsinaujinančiųjų išteklių energija;

6a.

paklausos lankstumas – aktyviųjų vartotojų gebėjimas individualiai arba taikant agregavimą reaguoti į išorės signalus ir koreguoti savo energijos gamybą ir vartojimą dinamiškai, priklausomai nuo laiko, tai gali užtikrinti pažangūs, decentralizuoti energijos ištekliai, įskaitant paklausos valdymą, energijos kaupimą ir paskirstytąją atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, siekiant paremti patikimesnę, tvaresnę ir efektyvesnę energetikos sistemą;

6b.

vėsinimo sistema – patalpų orui tam tikru būdu reguliuoti reikalingų pasyvių ir aktyvių komponentų rinkinys, kuris sumažina temperatūrą;

6c.

elektros įrenginys – sistema, kurią sudaro stacionarūs komponentai, įskaitant skirstomuosius skydus, elektros kabelius, įžeminimo sistemas, kištukinius lizdus, jungiklius ir šviestuvus, kurių paskirtis – paskirstyti elektros energiją pastate į visus naudojimo taškus arba perduoti vietoje pagamintą elektros energiją;

6d.

sistemos efektyvumas – efektyvaus energijos vartojimo sprendimų rinkinys, kuris sudaro sąlygas ekonomiškai efektyviai siekti dekarbonizavimo, užtikrinti papildomą lankstumą ir efektyviai naudoti išteklius;

6e.

vėdinimo sistema – patalpų orui pakeisti lauko oru reikalingų komponentų rinkinys;

7.

pastato automatizavimo ir kontrolės sistema – sistema, kuri apima visus produktus, programinę įrangą ir inžinerijos paslaugas, galinčius padėti užtikrinti energijos vartojimo požiūriu efektyvų, ekonominį ir saugų techninių pastato sistemų veikimą taikant automatines kontrolės priemones ir palengvinant tų techninių pastato sistemų valdymą rankiniu būdu;

8.

pastato energinis naudingumas – apskaičiuotas arba skaitikliu išmatuotas energijos kiekis, reikalingas patenkinti su įprastu pastato naudojimu siejamą energijos poreikį, įskaitant, inter alia, energiją šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens, ▌apšvietimo ir techninių pastato sistemų reikmėms;

9.

pirminė energija – atsinaujinančiųjų ir neatsinaujinančiųjų išteklių energija, kuri nebuvo niekaip konvertuota ar transformuota;

9a.

galutinė energija – atsinaujinančiųjų arba neatsinaujinančiųjų išteklių energija, konvertuota arba transformuota siekiant užtikrinti, kad ji būtų parengta vartoti ir tiekti galutiniams naudotojams;

9b.

skaitikliu išmatuota – matavimas atitinkamu prietaisu, pavyzdžiui, energijos skaitikliu, galios skaitikliu, energijos apskaitos ir stebėjimo prietaisu arba elektros skaitikliu;

10.

pirminės neatsinaujinančiųjų išteklių energijos koeficientas – konkretaus energijos nešiklio pirminės neatsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekis, įskaitant patiektą energiją ir apskaičiuotus energijos nuostolius, patirtus patiekiant energiją į naudojimo taškus, padalytas iš patiektos energijos kiekio;

11.

pirminės atsinaujinančiųjų išteklių energijos koeficientas – iš vietoje, netoliese arba toli esančio energijos šaltinio gautos pirminės atsinaujinančiųjų išteklių energijos, patiekiamos per tam tikrą energijos nešiklį, kiekis, įskaitant patiektą energiją ir apskaičiuotus energijos nuostolius, patirtus patiekiant energiją į naudojimo taškus, padalytas iš patiektos energijos kiekio;

12.

bendras pirminės energijos koeficientas – konkretaus energijos nešiklio pirminės atsinaujinančiųjų ir neatsinaujinančiųjų išteklių energijos koeficientų svertinė suma;

13.

atsinaujinančiųjų išteklių energija arba atsinaujinančioji energija  – atsinaujinančiųjų neiškastinių išteklių energija , kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 1 punkte ;

14.

pastato apvalkalas – integruoti pastato elementai, atskiriantys jo vidų nuo išorinės aplinkos;

15.

pastato vienetas – sekcija, aukštas arba butas pastate, skirti arba pakeitus pritaikyti naudoti atskirai;

16.

pastato dalis – techninė pastato sistema arba pastato apvalkalo dalis;

17.

būstas – fizinė erdvė, kurią sudaro kambarys ar kambariai nuolatiniame pastate arba struktūriškai atskirta pastato dalis, skirta gyventi vienam privačiam namų ūkiui , kad jis galėtų atlikti pagrindines gyvybiškai svarbias funkcijas ištisus metus;

18.

renovacijos pasas – dokumentas, kuriame pateikiamas individualus maksimaliu skaičiumi etapų atliekamos konkretaus pastato esminės renovacijos, ne vėliau kaip iki 2050 m. paversiančios pastatą visai netaršiu , veiksmų planas;

19.

esminė renovacija – renovacija, atitinkanti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir pastangas sumažinti renovacijos metu susidarantį per visą gyvavimo ciklą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, daugiausia dėmesio skiriant svarbiausiems pastato elementams, pavyzdžiui, sienų izoliacijai, stogų izoliacijai, apatinių aukštų grindų izoliacijai, staliaus išorės dirbinių, vėdinimo ir šildymo arba šildymo sistemų keitimui ir šilumos tiltelių tvarkymui, siekiant užtikrinti reikiamą patogumą gyventojams vasarą ir žiemą, arba renovacijai, dėl kurios prasčiausio energinio naudingumo pastatuose, kuriems techniškai ir ekonomiškai neįmanoma pasiekti nulinės taršos pastato standarto, pirminės energijos poreikis sumažinamas bent 60 proc., ir kurios metu pastatas arba pastato vienetas pertvarkomas:

20.

etapinė esminė renovacija – esminė renovacija, atliekama maksimaliu skaičiumi etapų , laikantis renovacijos pase pagal 10 straipsnį išdėstytos sekos; tai gali apimti sutarčių dėl energijos vartojimo efektyvumo naudojimą;

21.

kapitalinė renovacija – pastato renovacija, kai priklausomai nuo valstybės narės pasirinkimo :

▌

22.

eksploatavimo metu išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, susijęs su techninių pastato sistemų energijos vartojimu pastato naudojimo ir eksploatavimo metu;

23.

per visą gyvavimo ciklą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmestas per visus pastato gyvavimo ciklo etapus , atsižvelgiant į pakartotinio naudojimo ir perdirbimo naudą gyvavimo ciklo pabaigoje : nuo pradinio etapo (pastato statybai naudojamų žaliavų gavybos), prie medžiagų gamybos ir apdorojimo, iki pastato eksploatavimo ir gyvavimo ciklo pabaigos (pastato išmontavimo ir jo medžiagų pakartotinio panaudojimo, perdirbimo, kitokio panaudojimo ar pašalinimo);

24.

visuotinio atšilimo potencialas per gyvavimo ciklą arba gyvavimo ciklo visuotinio atšilimo potencialas  – rodiklis, kuriuo kiekybiškai įvertinamas pastato visuotinio atšilimo potencialas per visą jo gyvavimo ciklą;

25.

skirtinga paskata – skirtinga paskata, apibrėžta [nauja redakcija išdėstytos EVED] 2 straipsnio 52 punkte;

26.

energijos nepriteklius – energijos nepriteklius, apibrėžtas [nauja redakcija išdėstytos EVED] 2 straipsnio 49 punkte;

27.

pažeidžiamas namų ūkis – energijos nepriteklių patiriantis namų ūkis ar kuriam jis gresia arba namų ūkis, įskaitant mažesnes vidutines pajamas gaunančius namų ūkius, kuris ypač kenčia dėl didelių energijos išlaidų ir lėšų pastatui, kuriame įsikūręs, renovuoti stygiaus;

28.

Europos standartas arba EN standartas  – Europos standartizacijos komiteto, Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto arba Europos telekomunikacijų standartų instituto priimtas ir viešai skelbiamas standartas;

29.

energinio naudingumo sertifikatas – valstybės narės ar jos paskirto juridinio asmens pripažintas sertifikatas, kuriame nurodomas pastato arba pastato vieneto energinis ir klimato srities naudingumas, apskaičiuotas pagal metodiką, priimtą vadovaujantis 4 straipsniu;

30.

kogeneracija – vienu metu vykdomas vienas šilumos energijos ir elektros arba mechaninės energijos gamybos procesas;

31.

kaštų atžvilgiu optimalus lygis – energinio naudingumo lygis, užtikrinantis mažiausius kaštus per numatomą ekonominio gyvavimo ciklą, nustatytas taikant kaštų atžvilgiu optimalią metodiką, kai:

Kaštų atžvilgiu optimalus lygis turi patekti į naudingumo lygių, kuriems esant kaštų ir naudos analizės, skaičiuojant per numatomą ekonominio gyvavimo ciklą, rezultatai yra teigiami, intervalą;

32.

įkrovimo prieiga – įkrovimo prieiga, apibrėžta [ADIR] 2 straipsnio 41 punkte;

32a.

išankstinis kabelių nutiesimas – visos priemonės, būtinos įkrovimo prieigoms įrengti, įskaitant duomenų perdavimą, kabelių trasas, transformatoriams ir elektros skaitikliams skirtas vietas ir skirstomojo skydo atnaujinimą;

33.

atskira mikrosistema – su kitomis sistemomis nesujungta sistema, 2022 m. suvartojusi mažiau nei 500 GWh;

34.

išmanusis įkrovimas – išmanusis įkrovimas, apibrėžtas Direktyvos (ES) 2018/2001 [iš dalies pakeistos AIED] 2 straipsnio 14 punkto l papunktyje;

35.

abikryptis įkrovimas – abikryptis įkrovimas, apibrėžtas Direktyvos (ES) 2018/2001 [iš dalies pakeistos AEID] 2 straipsnio 14 punkto n papunktyje;

35a.

skaitmeniniais ryšiais susieta įkrovimo prieiga – įkrovimo prieiga, kuri gali siųsti ir gauti informaciją tikruoju laiku, palaikyti abikryptį ryšį su elektros tinklu ir elektrine transporto priemone ir kurią galima stebėti bei valdyti nuotoliniu būdu, be kita ko, siekiant pradėti ir sustabdyti įkrovimo seansą ir matuoti elektros energijos srautus;

36.

hipotekos portfelio standartai – mechanizmai, kuriais reikalaujama, kad hipotekos skolintojai , įskaitant bankus, investuotojus ir kitas atitinkamas finansų įstaigas, pavyzdžiui, galutinius hipotekos laikytojus specialiosios paskirties įmonėse, pakeitimo vertybiniais popieriais bendroves ir kitus tarpininkavimo subjektus, nustatytų planą iki 2030 ir 2050 m. didinti portfelyje esančių pastatų, kuriems taikoma jų hipoteka, vidutinį energinį naudingumą siekiant užtikrinti patikimus, įrodymais pagrįstus ir įperkamus sprendimus savo klientams, atsižvelgiant į Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo užmojį , nacionalinius pastatų renovacijos planus ir atitinkamus energetikos tikslus energijos vartojimo pastatuose srityje ir remiantis ES taksonomijoje nustatyta tvarios ekonominės veiklos apibrėžtimi bei atsižvelgiant į pagal šią direktyvą nustatytus energinio naudingumo sertifikatus ir gyvavimo ciklo visuotinio atšilimo potencialą ;

36a.

finansinė sistema, grindžiama mokėjimais už sutaupytą energiją – išimtinai energiniam naudingumui didinti skirta paskolų sistema, kai metinės paskolos grąžinimo įmokos neviršija piniginio kasmet sutaupyto energijos kiekio ekvivalento, atsižvelgiant į energijos sąnaudų indeksavimą ir paskolos refinansavimą;

36b.

energinis pastatų lyginamasis standartas – informacijos platforma, kurioje viešai skelbiama informacija apie individualių ir daugiabučių pastatų energinį naudingumą ir metinį suvartojamą energijos kiekį laikui bėgant, palyginti su kitais panašiais pastatais, arba apie modeliuojamas pastato etalono, pastatyto pagal konkretų standartą, pvz., minimalius energinio naudingumo standartus, ir naudojant energinio naudingumo klasių intervalą, imitacijas;

37.

skaitmeninis pastato žurnalas – bendra visų atitinkamų pastato duomenų, įskaitant su energiniu naudingumu susijusius duomenis, pvz., energinio naudingumo sertifikatus, renovacijos pasus ir pažangiojo parengtumo rodiklius, be kita ko, dėl gyvavimo ciklo visuotinio atšilimo potencialo ir patalpų aplinkos kokybės, saugykla, kuri padeda pastatų savininkams ir naudotojams, finansų įstaigoms ir valdžios institucijoms priimti pagrįstus sprendimus ir dalytis informacija statybos sektoriuje;

38.

oro kondicionavimo sistema – patalpų orui tam tikru būdu reguliuoti reikalingų techninių komponentų rinkinys, kuris palaiko arba gali sumažinti temperatūrą;

39.

šildymo sistema – patalpų orui tam tikru būdu reguliuoti reikalingų techninių komponentų rinkinys, kuris padidina temperatūrą;

40.

šilumos generatorius – šildymo sistemos dalis, I priede nustatytoms reikmėms gaminanti naudingąją šilumą vienu ar daugiau iš šių būdų:

40a.

šilumos siurblys – mašina, prietaisas ar įrenginys, perduodantys šilumą iš šaltinių, pvz., oro, vandens ar grunto, į absorbentus, pvz., pastatus arba pramoninius įrenginius, siekiant užtikrinti šildymą, vėsinimą ar buitinio karšto vandens tiekimą;

41.

Sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo – sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) …/… [nauja redakcija išdėstytos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos] 2 straipsnio 29 punkte;

42.

katilas – katilo korpuso ir degiklio sistema, skirta kuro degimo metu išskiriamą šilumą perduoti skysčiui;

43

vardinė atiduodamoji galia – didžiausia šiluminė galia, matuojama kW, kurią, kaip nurodo ir užtikrina gamintojas, galima pasiekti nepertraukiamos eksploatacijos metu esant gamintojo nurodytam šiluminio naudingumo koeficientui;

44.

centralizuotas šilumos arba vėsumos tiekimas – šiluminės energijos garų, karšto vandens ar ataušintų skysčių forma paskirstymas tinklu iš centrinio gamybos šaltinio į įvairius pastatus ar aikšteles erdvės ar procesų šildymui ar vėsinimui;

44a.

integruotasis rajonas – rajonas, atrinktas remiantis pastatų fondo analize, atsižvelgiant į vietovei būdingą energijos vartojimo efektyvumo priemonių potencialą nustatant aiškius ir išmatuojamus tikslus ir kuriame atsižvelgiant į atitinkamą vietos sąlygų analizę kuriami panašių tipų pastatų renovacijos gairių šablonai, siekiant sparčiai, efektyviai išteklius naudojant ir tarpusavyje suderintai pertvarkyti pastatus, taip pat kitus aspektus, pavyzdžiui, socialinę struktūrą, ekonomines sąlygas ir aplinkosaugos būklę ir pastatų energijos tiekimo infrastruktūrą;

45.

naudingasis grindų plotas – pastato grindų plotas, reikalingas kaip parametras konkrečioms naudojimo sąlygoms grindų ploto vienete kiekybiškai įvertinti ir paprastinimams bei zonavimo ir (per)skirstymo taisyklėms taikyti , atsižvelgiant į nacionalinius, Europos ir tarptautinius standartus ;

45a.

atliekinė šiluma – pramoniniuose ar energijos gamybos įrenginiuose arba tretiniame sektoriuje neišvengiamai sukuriama perteklinė šiluma, kuri be prieigos prie centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos nenaudojama pasklistų ore arba vandenyje, kai buvo arba bus taikomas kogeneracijos procesas arba kai kogeneracija yra negalima;

46.

atskaitinis grindų plotas – grindų plotas, naudojamas kaip atskaitinis dydis vertinant pastato energinį naudingumą, apskaičiuojamas kaip pastato apvalkale esančių erdvių, pagal kurias vertinamas energinis naudingumas, naudingojo grindų ploto suma;

47.

vertinamosios erdvės ribos – erdvės, į kurią patiekiamos ir iš kurios eksportuojamos energijos kiekis yra matuojamas arba skaičiuojamas, ribos;

48.

vietoje – valdoje ir sklype, kuriuose yra pastatas, ir pačiame pastate;

49.

netoliese pagaminta atsinaujinančiųjų išteklių energija – vertinamo pastato vietos ar rajono teritorijoje pagaminta atsinaujinančiųjų išteklių energija, atitinkanti visas šias sąlygas:

50.

pastatų energinį naudingumą veikiančios paslaugos – tokios paslaugos kaip šildymas, vėsinimas, vėdinimas, buitinio karšto vandens tiekimas, apšvietimas ir kt., į kurioms sunaudojamą energijos kiekį atsižvelgiama vertinant pastato energinį naudingumą;

51.

energijos reikmės – energijos kiekis, kuris turi būti patiekiamas į kondicionuojamą erdvę arba iš jos išgaunamas, kad tam tikrą laikotarpį toje erdvėje būtų palaikomos norimos sąlygos, atsižvelgiant į perdavimo ir vėdinimo nuostolius ir į saulės energijos ir vidaus šilumos prietaką laikantis EN standartų , nepaisant techninės pastato sistemos trūkumų;

52.

sunaudojamas energijos kiekis – energijos kiekis, tiekiamas energinį naudingumą veikiančią paslaugą teikiančiai techninei pastato sistemai, skirtas energijos reikmei patenkinti;

53.

naudojama savoms reikmėms – tokia vietoje arba netoliese pagamintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, kuri naudojama vienu laiku vietoje esančiose techninėse sistemose pastatų energinį naudingumą veikiančioms paslaugoms teikti;

54.

naudojama vietoje kitoms reikmėms – tokia energija, kuri naudojama vietoje ne energinį naudingumą veikiančioms paslaugomis, o kitoms reikmėms, kaip antai prietaisams, įvairioms papildomoms ir šalutinėms apkrovoms , buitinėms baterijoms, energijos kaupimo sistemoms arba elektromobilumo priemonių įkrovimo prieigoms;

55.

skaičiavimo intervalas – atskiras laiko intervalas, naudojamas energiniam naudingumui apskaičiuoti;

56.

patiektos energijos kiekis – energijos nešikliui apskaičiuotas energijos kiekis, tiekiamas techninėms pastato sistemoms iš už vertinamosios erdvės ribų, skirtas reikmėms, į kurias atsižvelgiama jį apskaičiuojant, patenkinti arba eksportuojamai energijai gaminti;

57.

eksportuojamos energijos kiekis – energijos nešikliui ir pirminės energijos koeficientui apskaičiuota atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, kuri yra ne naudojama vietoje savoms arba kitoms reikmėms, o eksportuojama į energijos tinklą;

57a.

antrinė medžiaga – medžiaga, kuri jau buvo naudota arba yra gauta iš atliekų, pakeičianti pirmines medžiagas, kaip apibrėžta statybos pagrindų standarte EN 15643;

57b.

dviračių stovėjimo vieta – bent vienam dviračiui skirta vieta, kurioje galima saugiai ir lengvai laikyti įvairių tipų dviračius ir kuri gali būti apšviesta ir apsaugota nuo oro sąlygų;

57c.

fiziškai šalia pastato – pastato gyventojų, lankytojų ar darbuotojų naudojimui skirta automobilių stovėjimo aikštelė, kuri yra pastato nuosavybės teritorijoje arba prie pat pastato;

57d.

žiediškumas – poreikio išgauti grynąsias medžiagas mažinimas mažinant naujų medžiagų paklausą, taisant, pakartotinai naudojant, keičiant paskirtį ir perdirbant panaudotas medžiagas, taip pat pratęsiant produktų ir pastatų naudojimo trukmę;

57e.

pakankamumas – energijos, medžiagų, žemės, vandens ir kitų gamtos išteklių paklausos mažinimas per pastatų ir prekių gyvavimo ciklą;

57f.

medžiagų aprašas – statybos produktų ir medžiagų, naudojamų pastatui statyti arba renovuoti ir turinčių įtakos jo šiluminiam naudingumui ir techninės sistemos efektyvumui, kaip nustatyta I priede, taip pat jo atsparumui ugnies poveikiui ir patalpų aplinkos kokybei, rūšies, šaltinio ir kiekio aprašymas;

57g.

patalpų aplinkos kokybė – poveikį pastato gyventojų sveikatai ir gerovei darančių su juo susijusių parametrų rinkinys, įskaitant patalpų oro kokybę, šiluminį komfortą, apšvietimą ir akustiką;

57h.

sveikas patalpų klimatas – pastato patalpų aplinka, kurioje optimizuojama gyventojų sveikata, komfortas ir gerovė, atsižvelgiant į konkrečius veiksmingumo lygius, be kita ko, susijusius su dienos šviesa, patalpų oro kokybe ir šiluminiu komfortu, pavyzdžiui, mažinant perkaitimą ir gerinant akustinę kokybę.

a)

įvertina, ar taikant šią direktyvą kartu su kitomis teisėkūros priemonėmis, kuriais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti pastatų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, visų pirma apmokestinant anglies dioksidą, užtikrinama pakankama pažanga siekiant iki 2050 m. sukurti visiškai nuo iškastinio kuro nepriklausomą ir visai netaršų pastatų ūkį, ar reikia imtis papildomų privalomų Sąjungos lygmens priemonių, visų pirma įvesti privalomus minimaliuosius energinio naudingumo standartus visam pastatų ūkiui;

b)

remdamasi 1 straipsnio 2 dalies da punkte nurodyta suderinta sistema, įvertina Sąjungos pastatų ūkio visuotinio atšilimo potencialo per gyvavimo ciklą mažinimo tikslų tinkamą teisinę priemonę, lygį ir tvarkaraštį;

(c)

nustatyti, kaip visose Sąjungos lygmens priemonėse atsižvelgti į holistinį požiūrį visais erdvės aspektais, įskaitant kraštovaizdžio architektūrą, miestų planavimą, infrastruktūrą ir projektavimą, taip skatinant darniai apstatytą aplinką.

a)

iš dalies keičiama ši direktyva suderinant I priedo 4 ir 5 punktus su technikos pažanga ir

b)

ši direktyva papildoma įtraukiant valstybėms narėms skirtas gaires dėl skaidrių pastato dalių, sudarančių pastato apvalkalą, energinio naudingumo vertinimo.