|
oficialusis leidinys |
LT Seriju C |
|
C/2023/410 |
2023 11 23 |
P9_TA(2023)0077
EIVT veikimas ir stipresnis ES vaidmuo pasaulyje
2023 m. kovo 15 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl EIVT veikimo apžvalgos ir stipresnio ES vaidmens pasaulyje (2021/2065(INI))
(C/2023/410)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 21 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai turi padėti Tarybai ir Komisijai užtikrinti įvairių Sąjungos išorės veiksmų sričių nuoseklumą, |
|
— |
atsižvelgdamas į ES sutarties 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad Sąjunga imdamasi veiksmų tarptautinėje arenoje vadovaujasi principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina platesniame pasaulyje, |
|
— |
atsižvelgdamas į ES sutarties 26 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad Taryba ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai turi užtikrinti Sąjungos veiksmų vienybę, nuoseklumą ir veiksmingumą, |
|
— |
atsižvelgdamas į ES sutarties 35 straipsnį, kuriame teigiama, kad valstybių narių diplomatinės bei konsulinės atstovybės ir Sąjungos delegacijos turi padėti įgyvendinti Sąjungos piliečių teisę į apsaugą trečiųjų šalių teritorijoje, |
|
— |
atsižvelgdamas į ES sutarties 36 straipsnį, kuriame teigiama, kad Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai privalo reguliariai konsultuotis su Parlamentu svarbiausiais bendros užsienio ir saugumo politikos bei bendros saugumo ir gynybos politikos aspektais ir esminiais pasirinkimo klausimais, informuoti Parlamentą apie šių politikos krypčių raidą ir užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgta į Parlamento požiūrį, |
|
— |
atsižvelgdamas į ES sutarties 42 straipsnį, pagal kurį Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai suteikiami įgaliojimai teikti pasiūlymus bendros saugumo ir gynybos politikos srityje, įskaitant misijų inicijavimą naudojant nacionalinius ir Sąjungos išteklius, |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 167 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad Sąjunga turi skatinti valstybių narių bendradarbiavimą ir prireikus remti bei papildyti jų veiksmus Europos tautų kultūros ir istorijos geresnio pažinimo ir populiarinimo, europinės reikšmės kultūros paveldo išsaugojimo ir apsaugos bei nekomercinių kultūrinių mainų, meninės ir literatūrinės kūrybos, įskaitant audiovizualinį sektorių, puoselėjimo srityse, |
|
— |
atsižvelgdamas į SESV 167 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad Sąjunga ir valstybės narės turi skatinti bendradarbiavimą kultūros srityje su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, ypač su Europos Taryba, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimą, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (1) (EIVT sprendimas), visų pirma į jo 9 straipsnį ir 13 straipsnio 3 dalį, kuriuose nustatyta, kad Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai iki 2013 m. vidurio turi atlikti EIVT struktūros ir veikimo peržiūrą, apimančią, inter alia, EIVT sprendimo 6 straipsnio 6 dalies ir 6 straipsnio 8 dalies įgyvendinimą dėl geografinės pusiausvyros ir, prireikus, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies bus keičiamas šis sprendimas, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 14 d. Tarybos išvadas dėl moterų, taikos ir saugumo, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 20 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl politinės atskaitomybės (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 13 d. savo rekomendaciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai ir Komisijai dėl EIVT organizavimo ir veikimo persvarstymo 2013 m. (3), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojo įžanginę kalbą 2022 m. metinėje ambasadorių ES konferencijoje, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 23 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl naujos ES plėtros strategijos (4), |
|
— |
atsižvelgdamas į savo 2023 m. sausio 18 d. rezoliuciją „Bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimas. 2022 m. metinis pranešimas“ (5) ir į savo 2023 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl 2022 m. metinio pranešimo dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo (6), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 5 d. priimtą 2019–2024 m. ES veiksmų planą dėl moterų, taikos ir saugumo, |
|
— |
atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 21 d. priimtą ES saugumo ir gynybos strateginį kelrodį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0045/2023), |
|
A. |
kadangi Sutartyse paaiškinama, kad Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) vaidmuo – padėti Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui bei bendradarbiauti su valstybių narių diplomatinėmis tarnybomis (7); kadangi vykdydama savo funkcijas Komisija turi konsultuotis su EIVT klausimais, susijusiais su ES išorės veiksmais; |
|
B. |
kadangi ES, siekdama strateginio tikslo – plėtoti savo pasaulinės lyderės vaidmenį, turi išlaikyti vadovaujamą vaidmenį stiprinant daugiašales partnerystes pasaulinių prioritetų srityje, visų pirma, partnerystę su JT ir visapusišką bei atvirą bendradarbiavimą su NATO, kitomis bendramintėmis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, be kita ko, siekiant patobulinto, dar išsamesnio, nuoseklesnio ir atviresnio bendradarbiavimo su NATO, taip pat apsaugant ir propaguojant laisvę, demokratiją, teisinę valstybę ir žmogaus teises visame pasaulyje; |
|
C. |
kadangi atėjo laikas reformuoti ES sprendimų priėmimą ir taip visapusiškai bei veiksmingiau naudoti ES kietosios ir švelniosios galios priemones, be kita ko, nedelsiant pradedant kvalifikuota balsų dauguma priimti sprendimus tam tikrų sričių ES užsienio politikoje, pvz., sankcijų, žmogaus teisių ir tarptautinės teisės apsaugos srityje, išskyrus sprendimus dėl karinių misijų ar operacijų, turinčių vykdomuosius įgaliojimus pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP), sukūrimo, kuriuos priimant vis dar turi būti reikalaujama vieningo balsavimo, sykiu užtikrinant, kad ES išorės ir vidaus veiksmai būtų nuosekliai tarpusavyje susiję; |
|
D. |
kadangi ES turi toliau daryti pažangą siekdama, kad visose srityse, įskaitant viešąją ir kultūros, ekonominę, klimato, skaitmeninę ir kibernetinę diplomatiją ir kt., būtų sukurta sava ir savarankiška Europos diplomatija, kuriai vadovautų ES diplomatinė tarnyba, besivadovaujanti bendra diplomatine kultūra, pagrįsta ES perspektyva; |
|
E. |
kadangi nepaprastai svarbu stiprinti ES tarptautinius kultūrinius ryšius ir kultūros diplomatiją, nes jie yra tarpusavio supratimą ir santykius visame pasaulyje skatinančios priemonės, kurios tapo naudinga ES diplomatine priemone ir esmine jos švelniosios galios dalimi; |
|
F. |
kadangi pasaulinės geopolitinės ir humanitarinės krizės rodo, jog ES turi gauti patikimos tiesioginės informacijos apie esamas ir galimas išorės grėsmes ES, kad galėtų greitai ir veiksmingai reaguoti bei geriau apsaugoti savo interesus užsienyje; |
|
G. |
kadangi būtina stiprinti Sąjungos išorės veiksmus ir EIVT nuosavomis, savarankiškomis ir nuolatinėmis ES priemonėmis bei ištekliais užsienio reikalų, žmogaus teisių apsaugos ir propagavimo bei saugumo ir gynybos srityse, kad Sąjunga būtų visavertė ir patikima pasaulinio masto veikėja ir galėtų geriau siekti savo tikslų ir juos įgyvendinti bei ginti savo vertybes visame pasaulyje; |
|
H. |
kadangi EIVT vaidmuo yra esminis įgyvendinant ES užsienio, saugumo ir gynybos politiką ir juo turi būti parodyta, kaip siekti visapusiškesnio požiūrio, apimančio ir Komisijos generalinius direktoratus, pvz., Tarptautinės partnerystės generalinį direktoratą (INTPA GD), Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinį direktoratą (NEAR GD) ir kt.; kadangi savo kalboje 2022 m. ES ambasadorių metinėje konferencijoje Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis nustatė ES diplomatinės tarnybos ir visos ES išorės politikos trūkumus ir pareikalavo, kad jie būtų veiksmingai šalinami, siekiant sustiprinti jos pajėgumus, efektyvumą ir politikos veiksmingumą; kadangi EIVT susiduria su lūkesčių ir pajėgumų trūkumu ir stokoja sprendimų priėmimo įgaliojimų; kadangi EIVT turėtų būti reformuota, kad būtų sustiprintas ES, kaip proaktyvesnės ir atsparesnės veikėjos palaikant tarptautinę tvarką, vaidmuo; |
|
I. |
kadangi pagal EIVT sprendimo 9 straipsnį vyriausiasis įgaliotinis turi užtikrinti bendrą politinį koordinavimą ir Sąjungos išorės veiksmų vienybę, nuoseklumą ir veiksmingumą, o EIVT turi prisidėti prie ES išorės finansavimo priemonių programavimo bei valdymo ciklo, įskaitant konkrečioms šalims skirtus asignavimus ir nacionalines bei regionines orientacines programas; |
|
J. |
kadangi 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos pradėta neišprovokuota, nepateisinama ir neteisėta karinė agresija prieš Ukrainą yra akivaizdus tarptautinės teisės, JT Chartijos ir 1975 m. Helsinkio baigiamajame akte bei 1994 m. Budapešto memorandume įtvirtintų principų pažeidimas ir kelia didelę grėsmę Europos ir pasaulio saugumui bei stabilumui; kadangi šis agresijos karas prieš Ukrainą iš esmės keičia saugumo padėtį Europoje, be kita ko, dėl didėjančio nestabilumo ES kaimyninėse šalyse; kadangi dėl šios naujos realybės išryškėja būtinybė nedelsiant prioritetą teikti ES užsienio ir saugumo politikos veiksmingumui ir tuo tikslu didinti ES gebėjimą veikti, siekiant apsaugoti mūsų vertybes ir interesus bei propaguoti ES sutarties 21 straipsnyje įtvirtintus principus; kadangi JT Generalinė Asamblėja priėmė keletą rezoliucijų, kuriose smerkiama Rusijos agresija prieš Ukrainą; kadangi nepaprastai svarbu kovoti su Rusijos aukšto rango pareigūnų ir kitų veikėjų, prisidėjusių prie agresijos karo Ukrainoje, nebaudžiamumu; |
|
K. |
kadangi dėl pastaraisiais metais įvykusių geopolitinės padėties pokyčių, įskaitant COVID-19 pandemiją ir Rusijos agresiją Ukrainoje, labai sustiprėjo reikalavimas ES sutelkti šalis partneres ir kurti regioninius bei pasaulinius aljansus siekiant įgyvendinti ES strateginius prioritetus ir kartu išryškėjo, kad šalys partnerės visame pasaulyje menkai supranta ES perspektyvą ir kad ES politinė įtaka yra ribota; |
|
L. |
kadangi ES, jos bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) ir BSGP vis dažniau tampa dezinformacijos kampanijų taikiniu, todėl EIVT turi vykdyti tvirtesnę strateginės komunikacijos politiką; |
|
M. |
kadangi Parlamento ryžtas ir apsisprendimas apsaugoti ir ginti Sąjungą ir vertybes bei principus, už kuriuos ji pasisako, įskaitant teritorinio vientisumo, nacionalinio suvereniteto ir taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos principus, turi būti papildyti atitinkamu sprendimų priėmimu ir institucinėmis išorės ir tarpinstitucinio dialogo bei bendradarbiavimo struktūromis, taip pat politine valia; |
|
N. |
kadangi reikia reformuoti ES išorės veiksmų valdymą siekiant sukurti bendrą ES diplomatinę kultūrą, įveikti aiškumo trūkumą ir padidinti valstybių narių pasitikėjimą pasinaudojant pragmatiška erdve, kurią suformavo pastarojo meto krizės; kadangi ES sutarties 24 straipsnio 3 dalis yra nepaprastai svarbi siekiant ES išorės politikos veiksmingumo, nes pagal ją valstybės narės įpareigojamos lojalumo ir tarpusavio solidarumo dvasia aktyviai ir besąlygiškai remti Sąjungos išorės ir saugumo politiką ir paremti Sąjungos veiksmus šioje srityje; kadangi šios reformos turėtų sudaryti sąlygas ES prisitaikyti prie dabartinių geopolitinių aplinkybių, paaiškinti Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojo, Europos Vadovų Tarybos pirmininko, Komisijos pirmininko ir kitų už išorės santykius atsakingų Komisijos narių darbo pasidalijimą, sumažinti nuolatinį Komisijos tarnybų tarpusavio konkuravimą ir apibrėžti EIVT, Komisijos, Tarybos bei valstybių narių struktūrų ribas bei kompetenciją taip, kad būtų tinkamai atspindėtas ypatingas vyriausiojo įgaliotinio vaidmuo ES išorės veiksmų srityje ir būtų išvengta ES išorės veiksmų dubliavimosi; kadangi yra galimybių pagerinti Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio bei jo tarnybos ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir jo kanceliarijos bendradarbiavimo santykius, o tai galėtų padėti padidinti valstybių narių pasitikėjimą pirmininko pavaduotojo ir vyriausiojo įgaliotinio, EIVT ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko atliekamu vaidmeniu; |
|
O. |
kadangi supratimas, kaip religijos ir kitų formų tikėjimas formuoja visuomenę ir daro jai įtaką, yra labai svarbus siekiant veiksmingai atsižvelgti į religijos laisvę ES išorės politikoje; kadangi ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gairės yra svarbi EIVT priemonė šioje srityje; kadangi ES delegacijų žinios apie šias gaires ir jų naudojimas galėtų būti geresni, ypač siekiant atsižvelgti į konkrečios šalies aplinkybes; kadangi Tarybos Žmogaus teisių darbo grupė (COHOM) jau seniai turėjo atlikti oficialų šių gairių įvertinimą; |
|
P. |
kadangi reikėtų stiprinti EIVT vaidmenį ir gebėjimą apibrėžiant strateginę kryptį ir prisidedant prie ES išorės finansavimo priemonių įgyvendinimo; |
|
Q. |
kadangi ES delegacijų dydis ir darbuotojų profilis turi atitikti bendrus ES strateginius interesus ir konkrečius ES interesus konkrečioje šalyje partnerėje; |
1.
rekomenduoja Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai:|
a) |
imtis veiksmingų priemonių, kad būtų geriau koordinuojama ir integruojama ES užsienio politika ir ES vidaus politikos, visų pirma migracijos, prekybos ir energetikos, išorės aspektas; užtikrinti, kad vystomasis bendradarbiavimas, prekybos politika ir saugumo ir gynybos politika būtų suderinta ir derėtų su bendrais ES BUSP ir ES BSGP tikslais, įtvirtintais ES sutarties 21 straipsnyje, ir ES integruotu požiūriu į išorės konfliktus ir krizes, taip pat vertybėmis ir principais, kuriais grindžiama Sąjunga; |
|
b) |
stiprinti strateginio koordinavimo struktūrą, sudarytą iš visų atitinkamų Komisijos narių, Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos bei EIVT tarnybų, siekiant užtikrinti ES išorės veiksmų, įskaitant jos išorės finansavimo priemones, kitas susijusias politikos priemones ir programas bei politikos suderinamumą vystymosi labui, nuoseklumą, sinergiją, skaidrumą ir atskaitomybę; |
|
c) |
nustatyti, kad Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis atlieka pagrindinį vaidmenį kaip tiltų tarp BUSP ir ES išorės santykių tiesėjas, siekdamas užtikrinti aukščiausio lygio ES išorės veiksmų koordinavimą ir nuoseklumą, be kita ko, glaudžiai bendradarbiaudamas su Komisijos narių kolegija, kad būtų koordinuojamas ES vidaus politikos išorės aspektas ir stiprinamas valstybių narių išorės veiksmų koordinavimas; |
|
d) |
užtikrinti, kad visais Sąjungos išorės veiksmais ir politika būtų prisidedama prie Sutartimi grindžiamo įsipareigojimo stiprinti ir remti demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir tarptautinės teisės principus; |
|
e) |
užtikrinti, kad EIVT prisiimtų bendrą atsakomybę ir vadovaujamą institucinį vaidmenį už visų ES išorės santykių palaikymą, įskaitant vidaus politikos išorės aspektus, ir kad Komisijos narių grupėje pasaulyje stipresnės Europos klausimams išsiskyrus požiūriams pirmenybė būtų suteikta vyriausiajam įgaliotiniui; |
|
f) |
atnaujinti EIVT sprendimą siekiant padidinti EIVT įtaką, sustiprinti ją, tobulinti jos priemones ir padidinti jos teisėtumą; pabrėžia, kad minėtu EIVT sprendimo atnaujinimu turėtų būti siekiama sustiprinti EIVT savarankiškumą ES požiūriu, taip pat sustiprinti jos struktūrą ir padidinti išteklius; |
|
g) |
padidinti ES užsienio politikos įtaką ir veiksmingumą užtikrinant visišką balsavimo kvalifikuota balsų dauguma naudojimą tam tikrų sričių užsienio politikoje, pvz., žmogaus teisių ir tarptautinės teisės apsaugos klausimais, taip pat skiriant sankcijas, išskyrus sprendimus dėl karinių misijų ar operacijų, kurioms suteikti vykdomieji įgaliojimai pagal BSGP, rengimo ir dislokavimo, dėl kurių vis dar turi būti reikalaujama vieningo balsavimo, kaip numatyta Sutartyje; reikia nepamiršti, kad net ir balsuojant kvalifikuota balsų dauguma turėtų būti siekiama kuo didesnio bendro sutarimo ir, jei įmanoma, vieningo balsavimo; išnagrinėti kitas galimybes, kurias būtų galima įgyvendinti per tą laiką, pvz., nustatyti prievolę pasiekti rezultatą, pagal kurią valstybės narės privalėtų toliau svarstyti konkretų klausimą, kol bus priimtas sprendimas; |
|
h) |
sudaryti sąlygas ES ir jos valstybėms narėms laikytis vieningos pozicijos Jungtinėse Tautose ir kituose daugiašaliuose forumuose; pakartoja, kad Parlamentas mano, kad ES, siekdama laikytis savo tikslų ir interesų, koordinuodama veiksmus ES Taryboje ir ES institucijose, turėtų siekti nustatyti bendras pozicijas įvairiais klausimais, teikiamas Saugumo Taryboje; gerinti ES atstovybių tarptautinėse organizacijose veikimą ir politinį poveikį, be kita ko, stiprinant jų institucinį įtvirtinimą, ypač JT organuose ir specialiosiose agentūrose; |
|
i) |
pateikti pagrįstų pasiūlymų, kaip pasiekti, kad Sąjunga, o ne tik valstybės narės, turėtų savo nuolatinę vietą visuose daugiašaliuose forumuose, įskaitant JT Saugumo Tarybą, ir ją užsitikrinti, siekiant sustiprinti ES kaip veikėjos vaidmenį, nuoseklumą ir patikimumą pasaulyje; |
|
j) |
dirbti kartu su bendraminčiais partneriais, kad būtų išspręsta nedemokratinių šalių dominavimo kai kuriuose svarbiausiuose tarptautinių organizacijų organuose, įskaitant JT ir jos agentūras, problema; stiprinti diplomatinę informavimo veiklą visose valstybėse, kurios susilaikė arba nedalyvavo balsavime dėl 2023 m. kovo 2 d. ir 2022 m. spalio 12 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijų, siekiant paaiškinti Rusijos agresijos rimtumą ir vieningo tarptautinės bendruomenės atsako būtinybę; |
|
k) |
pripažinti išskirtinį parlamentinės diplomatijos vaidmenį ir vertę papildant ir stiprinant ES išorės veiksmų matomumą ir poveikį; užtikrinti, kad Parlamentas būtų veiksmingai įtrauktas į ES išorės politiką ir veiksmus kaip neatsiejamas Europos komandos dalyvis; |
|
l) |
apsvarstyti ir inicijuoti reformas, kad BSGP sprendimų priėmimo procesas taptų lankstesnis ir veiksmingesnis, pasinaudojant Sutartyse esančiomis neišnaudotomis galimybėmis arba, kai tinkama, pasiūlant Sutarčių pakeitimus, dėl kurių turi būti nuspręsta konvente, kuris bus surengtas imantis tolesnių veiksmų po Konferencijos dėl Europos ateities; |
|
m) |
parodyti lankstumą ir kūrybiškumą, kad viena valstybė ar nedidelė valstybių narių grupė nesudarytų kliūčių pareiškimams ar kitokio pobūdžio veiksmams ES išorės veiksmų srityje; |
|
n) |
patobulinti priemones sukuriant savas, savarankiškas ir nuolatines ES išorės veiksmų priemones ir suderinant visus išorės veiksmus su Sutartimis, kuriose nurodoma, kad ES turi pasiekti vis didesnę valstybių narių veiksmų konvergenciją, o to siekiant reikia, kad EIVT būtų suteiktas aiškesnis vaidmuo ir ji proaktyviai rodytų lyderystę teikdama pasiūlymus dėl politikos plėtojimo, kad būtų galima formuoti politiką, vykdomą, apibrėžiamą ir įgyvendinamą remiantis valstybių narių politiniu tarpusavio solidarumu; |
|
o) |
aktyviau naudotis ES visuotiniu sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimu; nustatyti naują sankcijų režimą, skirtą už stambaus masto korupciją atsakingiems asmenims ir subjektams; |
|
p) |
padidinti ES išorės ir saugumo politikos teisėtumą glaudžiau bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis siekiant skatinti jas aktyviai ir besąlygiškai remti šią politiką, taip pat lojalų bendradarbiavimą ir tarpusavio solidarumą pagal ES sutarties 24 straipsnyje įtvirtintus principus; |
|
q) |
visapusiškai remti ES delegacijų įsitraukimą ir aktyvų dalyvavimą žmogaus teisių apsaugos ir propagavimo trečiosiose valstybėse srityje; užtikrinti, kad valstybės narės ir jų ambasados taip pat visapusiškai dalyvautų ir teiktų pirmenybę žmogaus teisių apsaugai ir propagavimui, kuriuos apskritai turėtų vykdyti ne tik ES delegacijos; |
Įtakos didinimas
|
r) |
į santykius su trečiosiomis valstybėmis visapusiškai integruoti principą „parama pagal pažangą“, pagal kurį ES plėtoja tvirtesnę partnerystę su tomis šalimis, kurios laikosi BUSP bei BSGP principų ir pagrindinių Sąjungos vertybių; kita vertus, taikyti principą „mažiau paramos už mažesnę pažangą“ trečiosioms valstybėms, kurios akivaizdžiai negerbia žmogaus teisių ir tarptautinės teisės, ir atitinkamai pritaikyti ES dalyvavimo lygį ir intensyvumą, visų pirma vystomojo bendradarbiavimo, prekybos lengvatų ir galimybės dalyvauti ES programose požiūriu; užtikrinti, kad šalys kandidatės visiškai suderintų savo veiksmus su BUSP politika ir ES sankcijomis, ir užtikrinti, kad ES sankcijų nebūtų galima apeiti; |
|
s) |
nustatant finansinius asignavimus programuojant Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP) „Globali Europa“ ir Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP II) atsižvelgti į šalių partnerių rezultatus įgyvendinant tarptautinius susitarimus ir įsipareigojimus, įskaitant Darbotvarkę iki 2030 m., tarptautines žmogaus teisių konvencijas ir Paryžiaus susitarimą, taip pat į tai, ar jos paiso visų sutartinių santykių su Sąjunga, ir siekti plėtoti tvirtesnes partnerystes ir aljansus su šalimis, kurios puoselėja ES pagrindines vertybes ir principus ir prisideda prie taisyklėmis grindžiamo daugiašališkumo; |
|
t) |
pritaikyti EIVT struktūrą, kad būtų suformuoti strateginiai prioritetai ir sudarytos galimybės jai vadovauti ES veiksmams, įskaitant naują plėtros politiką, kibernetines ir hibridines grėsmes bei dezinformaciją, gynybos priemonių kūrimą ir kitus kylančius iššūkius, atsižvelgiant į vykstančius esminius geopolitinius pokyčius, pvz., visų pirma Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą; skirstyti išteklius pagal šiuos prioritetus, sykiu vengiant veikimo nekoordinuojant veiksmų; stiprinti pastangas kovoti su užsienio kišimusi į demokratinius procesus ES šalyse partnerėse, be kita ko, skleidžiant manipuliacinę dezinformaciją, ir didinti EIVT bei ES delegacijų išteklius ir ekspertines žinias klimato diplomatijos srityje; |
|
u) |
užtikrinti, kad EIVT struktūra ir personalas tinkamai atspindėtų nuolatinį poreikį kaupti ir išsaugoti geografines ekspertines žinias, be kita ko, būstinėje, ir tvirtus dvišalius santykius su viso pasaulio šalimis, nes tai yra kertinis akmuo, skatinantis kurti veiksmingus regioninius ir daugiašalius aljansus bei partnerystes ir paverčiantis ES veiksminga pasaulinio masto veikėja; imtis priemonių užtikrinti, kad EIVT veiksmai būtų tinkamai pagrįsti tiek geografinėmis, tiek teminėmis ekspertinėmis žiniomis ir kad jie būtų vykdomi atsižvelgiant į jas; užtikrinti, kad būstinės geografiniai skyriai būtų optimaliai aprūpinti darbuotojais, kad būtų galima laiku teikti kokybiškas ekspertines žinias, reikalingas specialiai pritaikytiems teminiams veiksmams visame pasaulyje; |
|
v) |
užtikrinti, kad EIVT veiksmingai parodytų savo lyderystę daugiamečio išorės veiksmų priemonių programavimo strateginiuose etapuose, įskaitant asignavimų šalims ir regionams nustatymą ir būsimos jų laikotarpio vidurio peržiūros parengimą, taip pat užtikrinti, kad šiuo tikslu EIVT turėtų vadovauti reikalingą strateginę viziją, ekspertinių žinių, darbuotojų ir išteklių; |
|
w) |
plėsti EIVT ir ES delegacijų veiklos lankstumą ir koordinavimą, kad jos galėtų greičiau ir veiksmingiau reaguoti į kylančias problemas ir iššūkius; sukurti ankstyvojo perspėjimo sistemą, kad EIVT ir Parlamentas būtų tinkamai informuojami apie padėtį vietoje; |
|
x) |
užtikrinti, kad EIVT turėtų galimybę atrinkti ir įdarbinti savo nuolatinį ES diplomatinį personalą; sukurti ES diplomatų ir EIVT pareigūnų karjeros raidos sistemą, siekiant užtikrinti pusiausvyrą, kiek tai susiję EIVT vadovaujamomis pareigomis; |
|
y) |
įvertinti iššūkius, kylančius dėl laikino valstybių narių diplomatų komandiravimo į EIVT, kurie vėliau grįžta į savo nacionalines diplomatines tarnybas; |
|
z) |
gerinti EIVT geografinių ir horizontaliųjų tarnybų vidaus koordinavimą; |
|
aa) |
užtikrinti, kad turimi finansiniai ištekliai, personalo kompetencija ir įdarbinimo politika, įskaitant griežtesnius kvalifikacinius reikalavimus svarbiausioms pareigoms užimti, atitiktų užmojų lygį, ir remti operatyvines lankstumo priemones, kurių reikia norint sudaryti sąlygas EIVT realiuoju laiku reaguoti į kylančias geopolitines problemas; užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi EIVT sprendimo 9 straipsnio, kuriame nustatyta, kad Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai užtikrina ES išorės veiksmų vieningumą, nuoseklumą ir veiksmingumą, visų pirma išorės pagalbos priemonėmis; užtikrinti, kad EIVT turėtų pakankamai žmogiškųjų išteklių, reikalingų skubiam operatyviam reagavimui prioritetinėse situacijose garantuoti; |
|
ab) |
peržiūrėti EIVT sprendimo 9 straipsnį, kad būtų išbrauktos pasenusios nuorodos ir atsižvelgta į 2021–2027 m. laikotarpiu taikytinas priemones, visų pirma KVTBP „Globali Europa“; |
|
ac) |
sustiprinti ES veiksmų ir pagalbos matomumą visuose daugiašaliuose forumuose ir vietoje, pvz., pasitelkiant programą „Europos komanda“, kuria siekiama pašalinti pražūtingus COVID-19 krizės padarinius šalyse partnerėse ir regionuose partneriuose, visų pirma Afrikoje; |
|
ad) |
didinti ES matomumą ir vykdyti informuotumo apie ES interesus, pozicijas ir veiksmus sklaidą; skubiai aprūpinti EIVT, visų pirma, ES delegacijas, priemonėmis jų viešosios diplomatijos ir kultūrinės diplomatijos veiklai intensyvinti ir strateginės komunikacijos pajėgumams plėtoti, kad jos galėtų veiksmingiau bendrauti tiek su sprendimus priimančiais asmenimis, tiek su plačiąja visuomene trečiosiose šalyse, visų pirma siekiant kovoti su dezinformacija ir propaganda; atsižvelgti į didėjantį poreikį kovoti su šnipinėjimu ir piktavališka užsienio valstybių įtaka, kuriais vis dažniau naudojamasi siekiant pakenkti demokratinei tvarkai Sąjungoje ir Sąjungos kaimynystėje esančiose šalyse; užtikrinti aktyvesnį ES delegacijų dalyvavimą socialinėje žiniasklaidoje, televizijoje ir debatuose, taip pat ir vietos kalbomis, kad būtų įsitraukta į naratyvų mūšį užbėgant už akių dezinformacijos kampanijoms; patikslinti delegacijų ir centrinių būstinių vaidmenis siekiant šio tikslo; stiprinti gebėjimus užtikrinti ES delegacijų darbuotojų, įskaitant jų šeimos narius, saugumą, kai jie komandiravimo šalyje minimi skleidžiant propagandą, patiria priekabiavimą ir bauginimą; gerinti informacijos srautą ir koordinavimą tarp EIVT būstinės ir ES delegacijų, taip pat tarp delegacijų regioniniu lygmeniu; |
|
ae) |
stiprinti bendradarbiavimą su Europos Taryba, ypač dėl Europos Tarybos išplėstinio dalinio susitarimo dėl kultūros maršrutų, kuris ne tik svarbus ES šalims kultūros ir turizmo srityje, bet ir yra institucinė priemonė kultūriniams ryšiams su trečiosiomis šalimis stiprinti ir bendram kultūros paveldui išsaugoti; |
Priemonių tobulinimas ir priemonių rinkinio stiprinimas
|
af) |
panaikinti Komisijos ir EIVT personalo, išteklių ir atsakomybės dubliavimąsi ES delegacijose; pertvarkyti ES delegacijas į tikras ES ambasadas su viena aiškia pavaldumo grandine, kurių personalui, įskaitant Komisijos pareigūnus, vadovautų ES ambasadorius atitinkamoje šalyje ir už kurias būtų atsakinga tik EIVT, glaudžiai bendradarbiaujanti su valstybių narių diplomatinėmis atstovybėmis; stiprinti koordinavimą, bendradarbiavimą ir bendrą politinį darbą su ES specialiaisiais įgaliotiniais, BSGP misijomis ar Europos investicijų banko biurais, derinant šią veiklą su geresniu koordinavimu būstinėje ir vienodais nurodymais vietoje; stiprinti delegacijų vadovų įgaliojimus delegacijų darbuotojų atžvilgiu, nepriklausomai nuo jų kilmės, kad jie galėtų perskirstyti užduotis pagal ES prioritetus; užtikrinti, kad delegacijos savo politiniame darbe turėtų sektorių ekspertinių žinių politikos srityse, susijusiose su dvišaliais santykiais su atitinkama šalimi partnere, ir galėtų jomis naudotis; siekti sutelkti ES institucijų išteklius ir užtikrinti vieningą ES dalyvavimo veiklą kiekvienoje šalyje, po vienu stogu suburiant įvairius ES subjektus; skatinti, kad būtų daugiau bendro darbo ir iniciatyvų šalies lygmeniu, kad padidėtų ES politinė įtaka ir matomumas šalyse partnerėse; |
|
ag) |
stiprinti ES delegacijų visame pasaulyje politikos, spaudos ir informacijos skyrius, užtikrinant, kad jie turėtų pakankamai ir tinkamų darbuotojų, ekspertinių žinių ir finansinių išteklių, kad galėtų laiku ir kokybiškai atlikti politinę analizę ir teikti ataskaitas būstinei, prasmingai bendradarbiauti su vietos subjektais, kurti tvirtus aljansus, be kita ko, regioniniu ir daugiašaliu lygmenimis, ir didinti supratimą apie ES, jos matomumą ir politinį įvaizdį; |
|
ah) |
suteikti ES delegacijoms trečiosiose šalyse būtinų išteklių ir ekspertinių žinių, kad būtų užtikrintas vystymosi veiksmingumas palaikant lygiateisį dialogą su šalimis partnerėmis, įskaitant pilietinę visuomenę, nustatant konkrečius kiekvienos šalies vystymosi prioritetus ir atitinkamai teikiant tiesioginę paramą įgyvendinant vystomąjį bendradarbiavimą; |
|
ai) |
įdiegti konsulinę funkciją ES ambasadose trečiosiose šalyse ir stiprinti bei užtikrinti ES valstybių narių ambasadų ir ES delegacijų trečiosiose šalyse, ypač tose šalyse, kuriose nėra valstybių narių konsulinių atstovybių, bendradarbiavimą ir koordinavimą; suteikti delegacijoms pakankamai priemonių, kad jos galėtų veiksmingiau padėti (taip pat ir krizių metu) ES piliečiams, inter alia, tiems piliečiams, kuriems gresia baudžiamasis procesas, ir tiems, kurie kalinami arba laukia mirties bausmės; |
|
aj) |
užtikrinti, kad ES delegacijos veiksmingai tęstų ES rinkimų stebėjimo misijų darbą, įskaitant tolesnius veiksmus, susijusius su jų rekomendacijomis, ir vietos įvykių, susijusių su jų darbu, stebėseną laikotarpiais tarp misijų; |
|
ak) |
remti ES reagavimo į krizes centrą, koordinuojantį ES ir valstybių narių ambasadų ir delegacijų reagavimą ir paslaugas, kurias jos teikia ES piliečiams krizės metu; |
|
al) |
užtikrinti, kad EIVT reagavimo į krizes centrui būtų skiriami tinkami ištekliai, įskaitant finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad jis galėtų veiksmingai ir efektyviai siekti savo tikslų, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad jam teikiant paslaugas svarbus laiko veiksnys ir būtinas greitas reagavimas; |
|
am) |
apsvarstyti galimybę sukurti žvalgybos duomenų srauto iš valstybių narių į EIVT užsienio reikalų ir saugumo klausimais, kylančiais už Sąjungos ribų, sistemą; pagerinti tarnybų, dirbančių žvalgybos srityje ir (arba) su neskelbtina informacija, saugumo protokolus; |
|
an) |
kuo labiau bendradarbiauti ir koordinuoti veiklą su rotacijos tvarka Tarybai pirmininkaujančia valstybe nare ir valstybių narių užsienio reikalų ministrais, be kita ko, pavedant jiems konkrečias užduotis ir misijas Sąjungos vardu, kad būtų užtikrintas tinkamas ES politinis aktyvumas, matomumas ir vienybė; |
|
ao) |
pritaikyti atitinkamų Tarybos parengiamųjų organų, sprendžiančių užsienio politikos klausimus, veiklos sritį ir įgaliojimus prie vyriausiojo įgaliotinio užduočių ir EIVT struktūros; sukurti tokį organą, visų pirma skirtą su protokolais susijusiai praktikai vykdyti; sukurti EIVT viduje specialią paramos struktūrą, kuri apimtų visus horizontaliuosius klausimus, susijusius su ES specialiaisiais įgaliotiniais, įskaitant įgaliotinį žmogaus teisių klausimais, ES specialųjį pasiuntinį religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo klausimais, ES specialųjį pasiuntinį Arkties klausimais ir ES specialųjį pasiuntinį ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo klausimais, bei jų įgaliojimų įgyvendinimu; visiškai integruoti ES specialiuosius įgaliotinius ir pasiuntinius kaip ES ambasadorius į EIVT struktūrą ir nustatyti jų pavaldumą tik vyriausiajam įgaliotiniui; |
|
ap) |
apsvarstyti galimybę nustatyti ES specialiojo pasiuntinio religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais, kuris netrukus bus paskirtas, funkcinį pavaldumą EIVT arba, jei tai neįmanoma, numatyti itin glaudžius specialiojo pasiuntinio ir EIVT darbo santykius; |
|
aq) |
tinkamai sustiprinti EIVT padalinį, atsakingą už sankcijų vykdymo užtikrinimą, kad jis būtų aprūpintas reikiamomis priemonėmis ir personalu, atsižvelgiant į didėjančią sankcijų svarbą naujomis geopolitinėmis aplinkybėmis; |
|
ar) |
paraginti EIVT apsvarstyti galimybę atnaujinti 2016 m. Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją, atsižvelgiant į ES strateginį kelrodį ir poreikį veikti integruotai BSGP srityje; kiekvienos kadencijos pradžioje priimti darbo programą, kurioje būtų nurodyti politiniai prioritetai ir visų pirma būtų išdėstyti planai integruoti ES užsienio politiką ir ES vidaus politikos išorės aspektą; pavesti EIVT reguliariai atlikti strateginę šio dokumento peržiūrą; |
|
as) |
didinti dialogo žmogaus teisių klausimais susitikimų veiksmingumą užtikrinant aktyvų pilietinės visuomenės dalyvavimą, tuo tikslu iškeliant klausimus ir susitariant dėl tolesnių veiksmų, kuriais būtų kovojama su vyraujančiais žmogaus teisių pažeidimais, ir atliekant išsamų pažangos vykdant ankstesnius įsipareigojimus vertinimą; |
|
at) |
tobulinti Europos Sąjungos prevencinę diplomatiją kaip proaktyvią išorės politikos priemonę, kuria siekiama užkirsti kelią ginčams su trečiosiomis šalimis ir tarp trečiųjų šalių ir apriboti pasekmes kilus konfliktams; |
|
au) |
užtikrinti, kad ES delegacijos laikytųsi skubių Parlamento rezoliucijų, ragintų valdžios institucijas spręsti tose rezoliucijose iškeltas problemas ir teiktų paramą pilietinei visuomenei ir kitiems subjektams, kurių teisės buvo pažeistos; šiuo tikslu stiprinti ES delegacijose esančių kontaktinių punktų žmogaus teisių klausimais pajėgumus; |
|
av) |
stiprinti EIVT veiklą kultūros paveldo apsaugos ir religijų dialogo srityse pasitelkiant savo delegacijų darbą ir koordinuojant veiksmus su valstybių narių diplomatinėmis atstovybėmis ir nacionaliniais kultūros institutais; |
|
aw) |
sukurti ES priemonę, kuri įkūnytų Sąjungos kultūrinį vaizdą visame pasaulyje, pasitelkiant kultūrinės diplomatijos veiksmus ir tarptautinius kultūrinius ryšius, pagrįstus kultūriniu bendradarbiavimu ir bendra kūryba, aktyviai įtraukiant trečiųjų šalių pilietinę visuomenę ir kultūros sektorius; atsižvelgti į tai, kad šia priemone galėtų būti siekiama propaguoti ES visame pasaulyje, teikti ES pagalbą gebėjimų stiprinimo srityje ir finansinę paramą trečiųjų šalių pilietinės visuomenės kultūros, kūrybos ir inovacijų sektoriams; užtikrinti, kad ši priemonė apimtų kultūrų dialogo skatinimą, menininkų ir kultūros specialistų judumą tarp ES ir trečiųjų šalių ir kovą su dezinformacija; užtikrinti, kad šis priemonių rinkinys apimtų glaudų bendradarbiavimą su Europos Sąjungos nacionaliniais kultūros institutais (EUNIC), taip pat bendraminčiais partneriais ir tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, UNESCO, remiantis jų patirtimi; |
|
ax) |
nedelsiant pritaikyti EIVT ir atitinkamų Komisijos tarnybų struktūrą prie naujų strateginių poreikių, atsirandančių dėl naujų geopolitinių aplinkybių, ypatingą dėmesį skiriant Arkties regionui ir, inter alia, atsižvelgiant į ES strategiją „Global Gateway“, klimato ir skaitmeninę diplomatiją, Lotynų Ameriką, Vidurinę Aziją ir Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną; suteikti lanksčius įgaliojimus, kad ji galėtų greitai reaguoti į esamas ir naujas kylančias grėsmes; |
|
ay) |
visapusiškai įgyvendinti vyriausiojo įgaliotinio, kaip Komisijos pirmininko pavaduotojo, įgaliojimus, kad būtų užtikrintas ES išorės veiksmų nuoseklumas, ir EIVT užduotį remti vyriausiąjį įgaliotinį atliekant šį vaidmenį; šiuo tikslu stiprinti EIVT koordinavimo vaidmenį siekiant užtikrinti ES išorės veiksmų nuoseklumą, be kita ko, kiek tai susiję su Komisijos organizacinėmis struktūromis, kad būtų sumažintas institucijų veiklos sudėtingumas ir dubliavimasis, padidintas ES išorės politikos veiksmingumas ir nuoseklumas; pakeisti Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio pareigybės pavadinimą – tai turėtų būti Komisijos nario, atsakingo už užsienio reikalus, pareigybė; |
|
az) |
gerokai ir skubiai sustiprinti Sąjungos Karinių misijų planavimo ir vykdymo centrą (MPCC), kuris turėtų būti prioritetinė vadovavimo ir valdymo struktūra, taip pat vykdomosioms karinėms operacijoms, ypač būsimų greitojo dislokavimo pajėgumų operacijoms; nedelsiant pasiekti visus MPCC operatyvinius pajėgumus, be kita ko, gerokai padidinti darbuotojų skaičių – iki 250 darbuotojų, taip pat atnaujinti infrastruktūrą ir įrangą, laikantis 2018 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadų, kuriose nustatytas terminas tai padaryti iki 2020 m.; |
|
ba) |
užtikrinti, kad „Europos komanda“ būtų daugiau nei šūkis ir veiktų vietoje; gerinti ES delegacijų ir ES BSGP misijų konkrečioje trečiojoje šalyje bendradarbiavimą ir koordinavimą; atsižvelgti į tai, kad Parlamento komandiruotės užsienyje yra visavertė ES išorės politikos dalis, todėl jas vykdant turi būti teikiama visapusiška ES delegacijų užsienyje parama; |
|
bb) |
skirti atitinkamus išteklius sektorių diplomatijos sritims, susijusioms su svarbiu išorės aspektu, visų pirma aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita, lyčių ir lygybės, skaitmeninės politikos, jaunimo, kultūros, mokslo ir švietimo, taip pat ekonomikos ir pinigų valdymo, demokratijos ir teisinės valstybės sritims; |
Teisėtumo didinimas
|
bc) |
peržiūrėti 2010 m. politinės atskaitomybės pareiškimą ir taip suteikti Parlamentui priemonių visapusiškai savo vaidmeniui Sąjungos išorės veiksmų srityje atlikti, įskaitant politinės kontrolės funkcijas, kaip numatyta ES sutarties 14 straipsnio 1 dalyje ir 36 straipsnyje; |
|
bd) |
toliau stengtis atjauninti EIVT personalą ir iš pagrindų formuoti nuolatinį specializuotą Europos diplomatinį korpusą, organizuojant specializuotus ir tikslingus atvirus konkursus, skirtus jauniems tinkamų gebėjimų, įgūdžių ir tinkamą potencialą turintiems absolventams įdarbinti; |
|
be) |
suteikti EIVT tinkamus politinius įgaliojimus, kuriais jai būtų suteiktas realus ir svarbus vaidmuo formuojant ir skatinant politikos planavimą, neapsiribojant dabartine visų pirma į Briuselį orientuota, bendro sutarimo siekimu bei valdymu grindžiama funkcija; |
|
bf) |
skatinti bendrus mokymus ir kitas konkrečias priemones siekiant stiprinti bendrą ES diplomatinę kultūrą ir aukštesnio lygio ekspertines žinias kalbant apie visus EIVT darbuotojus, turinčius skirtingą diplomatinę, kultūrinę ir institucinę patirtį; tokie mokymai turėtų apimti mokymus klausimais, susijusiais su lyčių lygybe, moterų įgalėjimu ir 2020–2025 m. veiksmų planu dėl lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo išorės santykių srityje (Trečiuoju ES lyčių lygybės veiksmų planu), Moterų, taikos ir saugumo darbotvarke, seksualiniu išnaudojimu ir prievarta (įskaitant seksualinį priekabiavimą) būstinėse ir ES delegacijose, siekiant kovoti su nesąmoningu šališkumu ir didinti lyčių lygybę, įvairovę ir įtrauktį; skatinti glaudesnį bendradarbiavimą su ES valstybių narių diplomatinėmis tarnybomis ir nacionaliniais diplomatais bei bendrų mokymų praktiką, keitimąsi patirtimi ir gerąja praktika, tai laikant profesinio tobulėjimo dalimi ir siekiant toliau prisidėti prie vieningo ES įvaizdžio išorės santykių srityje kūrimo; |
|
bg) |
gerinti ES delegacijų darbuotojų mokymą apie ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires, ypač siekiant daugiau dėmesio skirti konkrečių atitinkamos šalies religinių aspektų supratimui, taip pat struktūriniams komponentams, pvz., valdymo struktūroms, teisingumo ir teisinei sistemai bei valstybės ir religijos ar tikėjimo sąsajoms; |
|
bh) |
suteikti EIVT visišką funkcinį savarankiškumą įdarbinimo ir karjeros jos struktūroje klausimais, įskaitant su Komisijos pirmininko pavaduotojo ir vyriausiojo įgaliotinio kabinetu susijusias pareigas; imtis priemonių užtikrinti, kad valstybių narių komandiravimas į EIVT būtų patrauklus karjeros etapas; |
|
bi) |
sugriežtinti EIVT ir ES delegacijų darbuotojų įdarbinimo pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje taisykles ir užtikrinti jų vykdymą, taip pat griežtai kontroliuoti, kad būtų išvengta interesų konflikto ir „sukamųjų durų“ reiškinio; nedelsiant priimti ir įgyvendinti atskiras įgyvendinimo nuostatas dėl išorės veiklos ir užduočių, kuriomis sukuriamas sui generis teisinis pagrindas delegacijų vadovams geriau apsaugoti visos ES įvaizdį ir reputaciją; puoselėti sąžiningumo kultūrą EIVT ir ES delegacijose skatinant darbuotojų žinias apie etikos taisykles ir jų supratimą; užtikrinti, kad tokios taisyklės taip pat būtų taikomos dabartiniams ir buvusiems ES išorės reikalų srities vadovaujantiems pareigūnams; |
|
bj) |
užtikrinti, kad ES specialiųjų įgaliotinių, ES pasiuntinių ir ambasadorių ES skyrimas galėtų būti patvirtintas tik Parlamento Užsienio reikalų komitetui pateikus teigiamą vertinimą; |
|
bk) |
visapusiškai remti ir plėtoti bandomąjį projektą „Europos diplomatijos akademijos kūrimas“, kuris buvo pratęstas vieneriems metams, siekiant įdiegti šias funkcijas nuolatinėse organizacinėse struktūrose; užtikrinti, kad šios programos dalyvių įdarbinimo kriterijai būtų skaidrūs ir kad šiam projektui būtų skirta pakankamai išteklių siekiant užtikrinti veiksmingą ir savalaikį įgyvendinimą, be kita ko, siekiant sukurti nuolatinę Europos diplomatijos akademijos struktūrą; užtikrinti, kad būtų sukurta nuolatinė Europos diplomatijos akademijos struktūra, kuri turėtų būti orientuota į įvairias būsimų dalyvių tikslines grupes; atsižvelgti į tai, kad net jei pradiniame šios akademijos etape daugiausia dėmesio galėtų būti skiriama nacionalinių diplomatų profesinei specializacijai, nereikėtų atmesti galimybės ateityje sukurti europiečių, kurie nėra valstybių narių diplomatai ir yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, atrankos, įdarbinimo ir mokymo sistemą; nustatyti būdus, kaip Europos diplomatijos akademijos absolventai galėtų prisijungti prie EIVT ir turėtų galimybę tapti nuolatiniais EIVT darbuotojais; |
|
bl) |
užtikrinti, kad akademijos absolventai įgytų bendrų įgūdžių ir gebėjimų, kad galėtų propaguoti ir veiksmingai ginti ES principus ir interesus pasaulyje, rengiant jiems mokymus visais klausimais, įskaitant, be kita ko, viešąją ir kultūrinę, ekonominę, klimato, skaitmeninę ir kibernetinę diplomatiją, grindžiamą bendra diplomatine kultūra ir tikra vieningumo dvasia; |
|
bm) |
suteikti Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai reikiamą erdvę ir paramą veiksmingai ir laiku įgyvendinti ES išorės politiką, kad ši ES politika būtų ne tik jos dalių suma, o šias pareigas einantis asmuo visame pasaulyje išsakytų bendrą poziciją ES išorės politikos srityje ir jį remtų ES institucijos ir valstybės narės; |
|
bn) |
didinti Parlamento galimybes susipažinti su dokumentais, nes geresnis oficialus keitimasis informacija pagerins institucijų tarpusavio bendradarbiavimą ir supratimą; atnaujinti 2002 m. lapkričio 20 d. Tarpinstitucinį Europos Parlamento ir Tarybos susitarimą dėl galimybės Europos Parlamentui susipažinti su slapto pobūdžio Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje (8); pripažinti aktyvų Parlamento dalyvavimą ES užsienio politikoje taikant konkrečias priemones, taip pat Parlamento demokratizacijos programų, pvz., Jeano Monnet dialogo, kuriuo siekiama skatinti ir stiprinti parlamentų darbą, svarbą ir unikalų pobūdį; skatina visas ES institucijas dalyvauti ir bendradarbiauti imantis veiksmų ir reaguojant į bendrą demokratijos padėties blogėjimą, be kita ko, vykdant rinkimų stebėjimo, tarpininkavimo ir dialogo veiklą, taip pat konfliktų prevenciją, pasinaudojant skiriama Sacharovo premija ir tinklu bei parlamentine diplomatija; skatinti stiprinti Parlamento ir EIVT, įskaitant jos delegacijas, tarpinstitucinių santykių sistemą, pasitelkiant pagrindų susitarimą, kuriuo galėtų būti sustiprinta parlamentinė diplomatija ir ES išorės veiksmų priemonių rinkinys; |
|
bo) |
imtis rimtų ir tvarių veiksmų, kad būtų pagerinta EIVT personalo lyčių pusiausvyra, ypač kalbant apie vyresniosios vadovybės ir politines pareigybes; užtikrinti lyčiai atžvalgią ir lyčių pusiausvyrą užtikrinančią lyderystę, kad EIVT padidėtų tarnybose aukštesniosios ir viduriniosios grandies vadovų pareigas užimančių moterų skaičius ir procentinė dalis, taikant į lyčiai atžvalgias įdarbinimo procedūras, kuriomis aktyviai siekiama mažinti šališkumą lyčių atžvilgiu įdarbinimo procesuose ir taikyti lytimi grindžiamą atranką pagal pirmenybę, kai kandidatai į darbo vietą yra vienodai kompetentingi; |
|
bp) |
atnaujinti 2018–2023 m. EIVT lyčių ir lygių galimybių strategiją, įtraukiant konkrečius, išmatuojamus ir privalomus politinius įsipareigojimus dėl moterų užimamų vadovaujamųjų pareigų, atitinkančius Trečiojo ES lyčių lygybės veiksmų plano tikslus ir uždavinius, taip pat įtraukiant įvairovės tikslus, visų pirma susijusius su rase, gebėjimais ir etnine kilme; |
|
bq) |
imtis rimtų ir tvarių veiksmų, kad būtų pagerinta EIVT personalo visais lygmenimis, ypač vyresniųjų vadovų ir ES delegacijų vadovų, geografinė pusiausvyra; imtis priemonių siekiant užtikrinti didesnę geografinę darbuotojų įvairovę visuose padaliniuose ir ES delegacijose ir užkirsti kelią pernelyg dideliam atstovų iš kai kurių valstybių narių skaičiui; |
o
o o
|
2. |
paveda Pirmininkei perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai. |
(1) OL L 201, 2010 8 3, p. 30.
(3) OL C 65, 2016 2 19, p. 168.
(4) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0406.
(5) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0009.
(6) Priimti tekstai, P9_TA(2023)0010.
(7) ES sutarties 27 straipsnio 1 dalis.
ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/410/oj
ISSN 1977-0960 (electronic edition)