2023 8 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 280/4

Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2023/C 280/03)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį per tris mėnesius nuo šio paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Edremit Körfezi Yeşil Çizik Zeytini“

ES Nr.: PDO-TR-02398-12.4.2018

SKVN (X) SGN ( )

1. Pavadinimas (-ai) [SKVN arba SGN]

„Edremit Körfezi Yeşil Çizik Zeytini“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Turkija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.6 klasė. Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Edremit Körfezi Yeşil Çizik Zeytini“ – tai valgomosios alyvuogės, gaunamos iš „Edremit“ veislės alyvuogių, jas įpjaunant ir mirkant sūryme. Toliau aprašomos „Edremit Körfezi Yeşil Çizik Zeytini“ savybės.

Vaisiaus morfologinės savybės yra tokios:

Dydis:	vidutinis IOC (Tarptautinės alyvuogių aliejaus tarybos standartas)
Svoris (100 kauliukų):	43,77 –63,77 g
Tūris (100 kauliukų)	43 –63 cm3
Valgomųjų alyvuogių sūryme ilgis:	11,76 –13,76 mm
Valgomųjų alyvuogių sūryme plotis:	6,15 –8,15 mm
Ilgio ir pločio santykis:	1,68 –1,88 mm
Vaisių kauliukų dydis:	14,00 –15,48 mm
Forma:	beveik apvali, cilindro
Išilginė simetrija:	simetriška
Skersinė simetrija:	simetriška
Plačiausias taškas:	netoli vidurio
Galiukas:	plokščias arba apvalus, neišgaubtas
Lapkočio įduba:	gili per vidurį, siaura, šaudyklės formos, įdubusiu kraštu
Nenuskinto vaisiaus spalva:	nuo žalios iki rausvos, įprastos alyvuogių spalvos
Sūryme esančių valgomųjų alyvuogių paviršiaus spalva: nuo smėlio iki geltonos
RAL 1001 – 1002 – 1003 – 1004 – 1018 – 1027 (tarptautiniai spalvų kodai)
Žalių vaisių porėtumas:	išryškėja kaip mažos dalelės
Svoris (100 vaisių):	355 –375 g
Paviršius:	gilūs grioveliai, šiurkštus;

alyvuogės renkamos, kai jų brandos indeksas yra 1–3.

Sūrymo pH: 4,0–4,2

Sūrymo druskingumas: daugiausiai 8 %

Citrinų rūgštis: daugiausiai 1,5 %

Skonis: čiobrelių, karčiųjų migdolų, artišokų ir Egėjo jūros prieskoninių augalų. Kartus skonis nėra visa užgožiantis ir nėra išliekančio kvapo. Alyvuogių skonis išryškėja kramtant ir yra rūgštokas, panašus į citrinos žievelės skonį.

Kvapas: sūryme juntamas žolės ir čiobrelių kvapas. Aromatas primena pavasarinių gėlių kvapą.

Galimus defektus (tokie kaip odelės pažeidimai su minkštimo pažeidimais arba be jų, raukšlėtumas, kotelio buvimas, grybelių, bakterijų ir (arba) vabzdžių padaryti pažeidimai) turinčios alyvuogės gali sudaryti ne daugiau kaip 4 %.

Sūrymas turi būti švarus ir skaidrus.

Pakuojant produktą gali būti naudojamos rūgštingumą didinančios medžiagos ir (arba) konservantai, pavyzdžiui, L-askorbo rūgštis ir citrinos rūgštis, kad būtų pailgintas produkto galiojimo laikas.

3.3. Pašarai (tik gyvūninės kilmės produktams) ir žaliavos (tik perdirbtiems produktams)

Produktas gaminamas iš vienos rūšies alyvuogių veislės („Edremit“).

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi gamybos proceso etapai (alyvuogių auginimas, derliaus nuėmimas ir perdirbimas) turi vykti 4 punkte aprašytoje geografinėje vietovėje.

3.5. Specialios produkto, kurio pavadinimas nurodytas, pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Produktai, sveriantys nuo 0,5 kg iki 14 kg, gali būti pakuojami į maistui skirtas pakuotes.

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Ant alyvuogių „Edremit Körfezi Yeşil Çizik Zeytini“ pakuočių turi būti įskaitomai ir neištrinamai užrašyta arba atspausdinta ši informacija:

—	įmonės prekinis pavadinimas ir adresas, trumpasis pavadinimas ir adresas arba bendrovės registruotas prekės ženklas;

—	partijos numeris;

—	prekės pavadinimas – „Edremit Körfezi Yeşil Çizik Zeytini“;

—	grynasis svoris;

—	logotipas:

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinis regionas, kuriame oficialiai gaminamos alyvuogės „Edremit Körfezi Yeşil Çizik Zeytini“, apima šiuos rajonus Balikesyro provincijoje: Edremit, Havran, Burhaniye, Gömeç, Ayvalık; taip pat šiuos kaimus, esančius Čanakalės provincijos Aivadžiko rajone: Adatepe, Ahmetçe, Babakale, Balabanlı, Bademli, Behram, Bektaş, Büyükhusun, Çamkalabak, Hüseyinfakı, Demirci, Kayalar, Paşaköy, Sazlı, Koyunevi, Kozlu, Kuruoba, Küçükkuyu, Kocaköy, Korubaşı, Tamış, Yeniçay, Yeşilyurt.

5. Ryšys su geografine vietove

Edremito įlankos srityje alyvmedžių auginimo tradicijos puoselėjamos nuo seno. Produktas „Edremit Körfezi Yeşil Çizik Zeytini“ gaminamas iš „Edremit“ veislės, kuri laikoma viena žinomiausių veislių Turkijoje, alyvuogių. „Edremit“ veislė priskiriama rausvoms pjaustytoms žalioms alyvuogėms. Edremito įlankos teritorija yra svarbus Turkijos alyvuogių auginimo regionas. Alyvmedžiai čia auginami jau tūkstančius metų, o šiandien tai yra svarbi ekonominė veikla.

Alyvmedžių giraitės Turkijoje paprastai auga pakrantės zonoje, kur vyrauja Viduržemio jūros klimato sąlygos. Pagrindiniai gamtiniai veiksniai, darantys įtaką derliui, yra geomorfologija, aukštis virš jūros lygio, saulės poveikis ir nuolydis, klimatas, dirvožemis, vandens sąlygos, periodiškumas ir medžių amžius, taip pat žmogiškieji veiksniai, pavyzdžiui, priežiūra, drėkinimas, genėjimas, derliaus nuėmimo laikas ir rūšis. Remiantis moksliniais tyrimais, Šiaurės Egėjo ir Pietų Marmuro regionai sudaro palankias sąlygas alyvuogėms augti. Kadangi Edremito įlanka yra Šiaurės Egėjo jūros regione, šis teiginys tinkamas „Edremit“ alyvuogių veislei. Kito tyrimo duomenimis, esant geroms priežiūros sąlygoms, „Edremit“ veislė auga sparčiai.

Šiaurėje ir rytuose regioną supantys Kazo kalnai sumažina neigiamą šaltų oro masių poveikį žiemos mėnesiais. Sausio mėnuo Edremito įlankoje yra šalčiausias – vidutinė temperatūra yra apie 7 °C, todėl alyvmedžiai gali tinkamai atvėsti. Karštos Edremito įlankos vasaros yra svarbios fiziologinei alyvmedžių veiklai ir vaisių vystymuisi pagreitinti. Tai, kad Edremito įlankoje vidutinė oro temperatūra būna maždaug 27 °C, turi teigiamos įtakos alyvuogių augimui. Taip užtikrinama, kad vaisių kartumas ir aitrumas būtų stiprus, bet subalansuotas. Skirtingi metų laikai lemia vaisių skonį ir kvapą.

Deguonies turtingas ir vėsus kalnų oras, cirkuliuojantis link į jūrą atgręžtų šlaitų (50–250 m aukščio) ir siaurų bei gilių slėnių ir kanjonų, kuriuos sukuria upės, prasidedančios Kazo kalnuose ir įtekančios į Edremito įlanką, susiduria su jodo turinčiomis oro srovėmis iš Edremito įlankos Egėjo jūroje. Panašios sąlygos vyrauja ir vietovėse tarp Madros kalnų ir Edremito įlankos. Dėl šios priežasties Edremito įlankos regione auginamos alyvuogės išsiskiria aromatu, skoniu ir alyvuogių minkštimo tekstūra.

Svarbų poveikį vietovės klimato sąlygoms daro geomorfologiniai ypatumai. Be to, reljefo formos turi įtakos dirvožemio, augalijos ir hidrologinėms savybėms. Tai svarbus veiksnys, lemiantis Edremito įlankoje auginamų alyvuogių kokybę. Tinkama dirvožemio struktūra ir pakankamas organinių medžiagų kiekis užtikrina, kad alyvmedžiai yra maitinami, drėkinami ir vėsinami. Kuo mažiau streso patiria medžiai, tuo daugiau vaisių, pasižyminčių žolės skonių, jie užaugina. Dieną Edremito įlanką vėsina vėjas, pučiantis nuo jūros, tačiau vakare, saulei nusileidus, vėjas pakeičia kryptį ir šiaurinis vėjas, pučiantis nuo Kazo ir Madros kalnų, atvėsina alyvmedžiais apsodintus laukus. Lėtai nokstančios alyvuogės turi ploną ir tvirtą odelę. Kadangi sausra nekelia streso, alyvuogių šerdis tampa lygi, o tai išskiria Edremito įlanką iš kitų alyvuogių auginimo vietovių.

Požeminis vanduo kaupiasi nuo kalnų krentant sniegui. Atėjus vasaros mėnesiams oras tampa karštas. Dėl šio atšilimo tirpsta sniegas. Sniego vandenys teka į alyvmedžių giraites – po žeme, bet netoli paviršiaus. Taip sukuriamas vandens rezervas vasarai.

Po sausų žiemų drėkinimas ypač svarbus kokybei ir derliui.

Dėl drėkinimo bręstančios alyvuogės tampa didesnės, įgauna tinkamą formą ir pasisavina pakankamai maistingųjų medžiagų iš visų susijusių komponentų (dirvožemio, klimato, vėjo ir vandens atsargų). Alyvmedžiai taip pat patiria mažiau streso, todėl išgaunamas šiam regionui būdingas vaisių aromatas ir skonis. Šis aromatas primena pavasarinių gėlių kvapą. Sūryme juntamas žolės ir čiobrelių kvapas.

Dėl šių sąlygų regione užaugintos „Edremit“ veislės alyvuogės įgyja išskirtinį skonį (čiobrelių, karčiųjų migdolų, artišokų, Egėjo jūros prieskoninių augalų) ir tai lemia unikalų įpjautų žaliųjų valgomųjų alyvuogių skonį, kuris išryškėja sūryme. Fermentuoto galutinio produkto „Edremit Körfezi Yeşil Çizik Zeytin“ vaisių minkštimas yra minkštesnis ir skanesnis nei kitų regionų alyvuogių. Kartus skonis nėra visa užgožiantis ir nėra išliekančio kvapo. Alyvuogių skonis išryškėja kramtant ir yra rūgštokas, panašus į citrinos žievelės skonį. Valgomosios alyvuogės neturi pasižymėti jokiu sviesto, sūrio, sūrymo ar pūvančių organinių medžiagų kvapu ar skoniu, o sūrymas turi būti geriamojo vandens kokybės.

Alyvuogės, kurioms taikomas šis procesas, atskiriamos pagal dydį. Stengiamasi, kad dydis būtų 200–300 alyvuogių kilogramui. Alyvuogės pakuojamos į iš anksto paruoštas talpas. Ten jos laikomos tris savaites, iš karto nepridedant druskos ir (arba) dirbtinių rūgštinančių medžiagų. Trečiosios savaitės pabaigoje alyvuogės įdedamos į sūrų vandenį, kuriame yra ne daugiau kaip 8 % druskos. Tada alyvuogės paliekamos, kad įgautų skonį. Talpyklos su alyvuogėmis ir sūrymu vartomos kas 10 dienų. Visi procesai, įskaitant sūdymą, turėtų būti atliekami 4 straipsnyje nurodytoje geografinėje vietovėje.

Pagrindinis išskirtinis alyvuogių „Edremit Körfezi Yeşil Çizik Zeytini“ gamybos bruožas – natūrali fermentacija. Alyvuogės fermentuojamos be žmogaus įsikišimo ar cheminio apdorojimo; todėl gamybos procesas tęsiasi mažiausiai 6 mėnesius po derliaus nuėmimo, nes palaipsniui pašalinamas kartumas. Tačiau galutiniame produkte vis tiek išlieka šiek tiek kartumo, o tai patvirtina alyvuogių šviežumą ir autentiškumą.

Svarbus išskirtinis iš regione išaugintų alyvuogių vaisių pagamintų žaliųjų valgomųjų alyvuogių bruožas yra tas, kad pasibaigus fermentacijai minkštimas ir kauliukas lengvai atsiskiria vienas nuo kito, o ant kauliuko nelieka minkštimo. Kitas svarbus bruožas yra tas, kad fermentuotame produkte vaisių odelės spalva tampa citrinos geltonumo.

Minkštimas ir šerdis lengvai atskiriami vienas nuo kito. Alyvuogių kauliukas šiurkštus, bet nesukelia diskomforto ant liežuvio.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

2023 8 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 280/8

(2023/C 280/04)

Šiuo paskelbtu dokumentu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį (1) per tris mėnesius nuo šio dokumento paskelbimo dienos.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Sel de l’Île de Ré“ / „Fleur de sel de l’Île de Ré“

ES Nr. PGI-FR-02782 — 2.7.2021

SKVN ( ) SGN (X)

1. Pavadinimas (-ai)

„Sel de l’Île de Ré“ / „Fleur de sel de l’Île de Ré“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Prancūzija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

2.6 klasė. Druska

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Produkto kategorijų aprašymas

A- „Sel de l’Île de Ré“

Kristalų pavidalo „Sel de l’Île de Ré“ druska

Juslinės savybės

„Sel de l’Île de Ré“ druska pateikiama kaip neapdoroti išgauti kristalai, įprastai vadinami rupia druska, ir kaip smulki druska, kai kristalai susmulkinami arba išsijojami. „Sel de l’Île de Ré“ spalva – nuo pilkos iki baltos; spalva priklauso nuo produkte esančių netirpių medžiagų kiekio. Dėl mikroorganizmų gali būti lengvų nuo raudonos iki geltonos spalvos atspalvių.

Fizinės savybės

Išgauti kristalai dažniausiai yra kubo arba kubų junginių formos.

„Sel de l’Île de Ré“ druskos kristalai būna nevienodo dydžio – jie gali labai skirtis, priklausomai nuo druskos išgavimo sezono ir druskos garinimo tvenkinių priežiūros.

—	Išgautos nepadorotos „Sel de l’Île de Ré“ druskos, įprastai vadinamos rupia druska, kristalų dydis – ne mažiau kaip 90 % druskos kristalų yra mažesni nei 8 mm dydžio.

—	Smulkios druskos kristalų dydis – ne mažiau kaip 90 % druskos kristalų yra mažesni nei 2 mm dydžio.

Pakuojamoje „Sel de l’Île de Ré“ druskoje nėra didesnių nei 7 mm kietų ir (arba) aštrių svetimkūnių.

Cheminės savybės

Kristalų pavidalo „Sel de l’Île de Ré“ druska yra nerafinuota, neplauta ir be priedų. Pakuojant:

—	netirpių medžiagų kiekis 100 g druskos yra ne didesnis nei 0,75 g;

—	drėgnis yra ne didesnis nei 10 %.

Suslėgta „Sel de l’Île de Ré“

Juslinės savybės

Suslėgtą „Sel de l’Île de Ré“ druską sudaro suslėgti druskos kristalai. Jie būna nuo pilkos iki baltos spalvos; spalva priklauso nuo produkte esančių netirpių medžiagų kiekio. Dėl mikroorganizmų gali būti lengvų nuo raudonos iki geltonos spalvos atspalvių.

Fizinės savybės

Suslėgta „Sel de l’Île de Ré“ druska pateikiama daugiau nei 4 g sveriančiais įvairaus dydžio ir formos gabalėliais.

Pakuojamoje suslėgtoje „Sel de l’Île de Ré“ druskoje nėra didesnių nei 7 mm kietų ir (arba) aštrių svetimkūnių.

Cheminės savybės

Suslėgta „Sel de l’Île de Ré“ druska yra nerafinuota, neplauta ir be priedų. Pakuojant:

—	netirpių medžiagų kiekis 100 g druskos yra ne didesnis nei 0,75 g;

—	drėgnis yra ne didesnis nei 5 %.

B- „Fleur de sel de l’Île de Ré“

Juslinės savybės

„Fleur de sel de l’Île de Ré“ druską sudaro lengvi, trapūs kristalai, surenkami plūduriuojantys vandens paviršiuje.

„Fleur de sel de l’Île de Ré“ yra baltos spalvos. Dėl mikroorganizmų gali būti lengvų, ilgainiui išblunkančių, nuo raudonos iki geltonos spalvos atspalvių.

Fizinės savybės

„Fleur de sel de l’Île de Ré“ druskos kristalai daugiausia yra tuščiaviduriai, apverstos piramidės formos.

„Fleur de Sel de l’Île de Ré“ nėra didesnių nei 5 mm kietų ir (arba) aštrių svetimkūnių.

Pakuojamos „Fleur de sel de l’Île de Ré“ druskos tankis yra ne didesnis nei 0,8.

Cheminės savybės

Pakuojant „Fleur de sel de l’Île de Ré“:

—	drėgnis yra ne didesnis nei 8 %;

—	netirpių medžiagų kiekis 100 g „Fleur de sel“ yra ne didesnis nei 0,2 g.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

___

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

„Sel de l’Île de Ré“ / „Fleur de sel de l’Île de Ré“ gamyba ir išgavimas vykdomi tik geografinėje vietovėje.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

„Sel de l’Île de Ré“ / „Fleur de sel de l’Île de Ré“ druska pakuojama į pakuotes, ant kurių nurodomas partijos numeris.

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

___

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinę vietovę sudaro 10 komunų:

Ars-en-Ré, Le Bois-Plage-en-Ré, La Couarde-sur-Mer, La Flotte, Loix, Les Portes-en-Ré, Rivedoux-Plage, Saint-Clément-des-Baleines, Saint-Martin-de-Ré, Sainte-Marie-de-Ré.

5. Ryšys su geografine vietove

„Sel de l’Île de Ré“ / „Fleur de sel de l’Île de Ré“ – saloje gravitaciniu būdu vandeniu aprūpinamuose druskos garinimo tvenkiniuose, kurių dugne slūgso molis, natūraliai išgaravus jūros vandeniui, rankiniu būdu išgaunama jūros druska.

„Sel de l’Île de Ré“ / „Fleur de sel de l’Île de Ré“ savybes ir gerą vardą lemia įvairūs Rė salai būdingi gamtos veiksniai, visų pirma klimatas ir morfologinės ypatybės, taip pat nuo XII a. sukaupta druskos gamintojų praktinė patirtis.

Rė yra palyginti lygaus reljefo, žema nuosėdinė sala, esanti vandenyne už kelių kilometrų nuo La Rošelio, įsiterpusi tarp Bretonų sąsiaurio šiaurėje ir Antiochijos sąsiaurio pietuose.

Rė sala pasižymi žemomis klintinėmis plynaukštėmis, greta kurių tyvuliuoja maršos. Rė salą sudaro trys senos Oniso plynaukštei priklausančios salelės – Rė, Arsas ir Lua. Jas palaipsniui sujungė smėlio bei žvirgždo juostos ir Fjer d’Arso bei Lua Daubos įlankų žemumose susikaupusios nuogulos, virtusios plačiai plytinčiomis maršomis. Šiose maršose holocene atsitraukiant ledynams natūraliai nusėdusios nuogulos ilgainiui virto vadinamuoju Bri gruntu, iš kurio susidarė tankus pilkasis molis, saloje vadinamas bric. Šiais įvairiais laikotarpiais susiformavo labai lygaus reljefo kraštovaizdis, kurio aukščiausias taškas yra ne aukštesnis nei 20 metrų.

Rė sala yra Atlanto vandenyne, kuriame per parą įvyksta du potvynių ir atoslūgių ciklai. Po stipriausio potvynio vanduo gali atslūgti 5–6 metrus.

Rė salos mezoklimatui būdingas didelis vidutinis metinis saulėtų valandų skaičius (pasak La Rošelio meteorologijos stoties, saulė šviečia 2 250 valandų per metus), taip pat nedidelis kritulių kiekis – vidutiniškai 712 mm per metus; kritulių būna vidutiniškai 113 dienų (vidutiniai 1981–2010 m. „Météo France“ duomenys Pajūrio Kuarde). Be to, dienos ir nakties temperatūros ir drėgmės svyravimai yra nedideli. Vietovėje aktyviai reguliariai pakaitomis pučia pakrantės brizai ir iš šiaurės vakarų vandenyno oro srovių atėję stipresni vėjai.

Siekdamas įgyti gamybos plotų, žmogus ėmėsi formuoti Rė salą – išvalė arba suformavo įvairias jos vietoves.

Rė salos druskos garinimo tvenkiniai imti plėtoti XII a. (1191 m.) paskatinus Arso ir Lua salas valdžiusiems L’Hermo Sen Mišelio dvasininkams.

Druskos gavyba toliau plėtėsi, o žymių Rė salos ir La Rošelio protestantų iniciatyva aplink Fjerą buvo intensyviai užtvenkiamas vanduo ir įrengiami druskos garinimo tvenkiniai. Savo aukščiausią tašką druskos gavyba Rė saloje pasiekė XIX a. viduryje, kai tvenkinių plotas siekė 1 550 ha, o per metus buvo pagaminama 31 750 tonų druskos; druskos gamyba buvo pagrindinis salos vystymosi ramstis (Tardy, 1987 m.). Šie druskos gamybai įrengti tvenkiniai šiuo metu užima apie 20 % viso salos ploto. Tokia žmogaus suformuota aplinka daro didelį poveikį salos kraštovaizdžiui ir įvaizdžiui.

Dabartiniai Rė salos druskos garinimo tvenkiniai, jų veikimas ir druskos išgavimo būdai nesiskiria nuo naudotų druskos gamybos veiklai jos klestėjimo laikotarpiu (XIX a.).

Vandens tekėjimo gravitaciniais kontūrais valdymui reikalinga specifinė praktinė patirtis – ji labai svarbi „Sel de l’Île de Ré“ / „Fleur de sel de l’Île de Ré“ druskos gamybai. Druskos gamintojas turi išmanyti tvenkinio ypatybes, kad galėtų kontroliuoti tinkamą vandens tekėjimą, užtikrinti reikiamą vandens garinimą ir taip optimizuoti druskos bei „Fleur de sel“ druskos gamybą.

Druskos gamintojai veikia taip pat kaip ir jų protėviai; jie naudoja tradicinius įrankius (boguette, rouable, simoussi, souvron ir pan.), pritaikytus druskos garinimo tvenkinių priežiūrai ir kasdieniam rankiniam „Fleur de sel“ druskos išgavimui.

„Sel de l’Île de Ré“ būdinga spalva – nuo pilkos iki baltos, gali turėti lengvų nuo geltonos iki raudonos spalvos atspalvių. Išgaunant druską dauguma jos kristalų yra kubo formos, ir druska dažniausiai tokia parduodama; kristalai taip pat gali būti smulkinami, sijojami arba suslegiami.

„Fleur de sel de l’Île de Ré“ yra baltos spalvos, joje gali būti lengvų, ilgainiui išblunkančių, nuo raudonos iki geltonos spalvos atspalvių.

„Fleur de sel de l’Île de Ré“ sudaro lengvi, trapūs, daugiausia tuščiaviduriai, apverstos piramidės formos kristalai, surenkami plūduriuojantys vandens paviršiuje.

„Sel de l’Île de Ré“ / „Fleur de sel de l’Île de Ré“ druska neplaunama, į ją nepridedama priedų.

„Sel de l’Île de Ré“ / „Fleur de sel de l’Île de Ré“ ypatybes lemia visų pirma gamtiniai Rė salos veiksniai ir druskos bei „Fleur de sel“ druskos gamintojų praktinė patirtis.

Druskos garinimo tvenkinių plėtra Rė saloje sutvarkant ir išvalant maršų zonas paryškino originalų savitą, vandens garinimui labai palankų salos klimatą. Didelis saulėtumas, pakaitomis nuo jūros ir nuo sausumos pučiantis brizas, taip pat nedaug kritulių sukuria palankias druskos ir jos produkto „Fleur de sel“ gamybos sąlygas. Druskos garinimo tvenkinių molis – nepralaidi medžiaga – kaupia ir atiduoda saulės šilumą, tad druskos koncentracija tvenkiniuose veiksmingesnė. Šis ypač kietas molis lemia nedidelį netirpių medžiagų kiekį, turintį įtakos savitai druskos spalvai (nuo pilkos iki baltos). Galimus nuo raudonos iki geltonos spalvos atspalvius lemia vietovei būdingi mikroorganizmai.

Druskos gamintojai sugebėjo prisitaikyti prie aplinkos sąlygų – sutvarkė savitą vietovę, vandenį tvenkiniuose, naudojo specialius įrankius ir įgijo druskos gavybos praktinės patirties. Ši Rė salos druskos gavybos praktinė patirtis yra senų tradicijų dalis ir prisideda prie šios druskos ypatybių. Natūralaus molio dugną turintys druskos garinimo tvenkiniai buvo suformuoti taip, kad į juos natūraliai patektų ir užsiliktų jūros vanduo, jog juose būtų galima reguliuoti gravitacinį vandens tekėjimą. Druskos gamintojas moka valdyti jūros vandenį nuo vasais (pirmojo jūros vandens tvenkinio) iki aires saunantes (druskos išgavimo tvenkinių) ir sudaro sąlygas jūros vandeniui garuoti ir kristalizuotis – taip gaunama druska ir „Fleur de sel“ druska.

Rankiniu būdu išgaunamos „Sel de l’Île de Ré“ druskos kristalai yra įvairaus dydžio. Kadangi taikant tradicinę Atlanto druskos gamintojų praktinę patirtį druska išgaunama rankiniu būdu, jos kristalai yra nevienodo dydžio: kai kurie jų būna stambūs, didesni nei mechaniniu būdu išgautos druskos.

Be savitų atmosferos sąlygų (nestipraus vėjo, saulės, mažos drėgmės ar reto lietaus), gaminant „Fleur de sel“ druską reikia kontroliuoti vandens tekėjimą ir dar kruopščiau nei įprastai surinkti druską. Kad „Fleur de sel“ druskos plutelė galėtų laisvai plūduriuoti vandens paviršiuje ir būtų galima atsargiai ją surinkti, reikia plono vandens sluoksnio.

Visos aplinkos fizinės ir klimato sąlygos bei druskos gamintojų praktinė patirtis leidžia gaminti ir išgauti druską bei „Fleur de sel“ druską. Dėl būdingų savybių jos nereikia plauti ar pridėti priedų.

Jau daugiau nei 800 metų druskos gamyba yra Rė salos ekonomikos ramstis prekiaujant ja ne tik regione, bet ir su tolimesniais kraštais. Daugelyje rašytinių šaltinių nuo XV a. iki Prancūzijos revoliucijos, vėliau – XX a. pradžios minima druskos gamyba Rė saloje ir prekyba ja šalies rinkoje bei kitose šalyse.

„Sel de l’Île de Ré“ druska kasmet susilaukia dėmesio spaudoje ir televizijoje („Sud-Ouest“ 1986 m., „Le Figaro“ 2012 m., „France 3“ 2017 m. ir kt.).

„Fleur de sel de l’Île de Ré“ druska taip pat minima daugelyje žiniasklaidos priemonių („New York Time“ 2012 m., „Le Point“ 2017 m., „France Inter“ 2021 m. ir kt.). Ji minima vietos receptų knygose, visų pirma Bahic knygoje Le sel de l’Île de Ré (2015 m.).

Galiausiai XX a. pabaigoje atnaujinus druskos gamybą „Sel de l’Île de Ré“ / „Fleur de sel de l’Île de Ré“ išgarsėjo.

Jos geras vardas tapo žinomas ne tik Prancūzijoje, nes „Sel de l’Île de Ré“ / „Fleur de sel de l’Île de Ré“ druska eksportuojama į Europą, taip pat į Šiaurės ir Pietų Ameriką, Aziją ir kai kurias Artimųjų Rytų šalis. Apie šiuos tarptautinius laimėjimus liudija straipsniai žiniasklaidoje – „Sud-Ouest“ 1987 m., „New York Time“ 2012 m., „ARD“ 2021 m. ir t. t.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

https://extranet.inao.gouv.fr/fichier/CDC-SFdSRe2211.pdf

(1) OL L 343, 2012-12-14, p. 1.

2023 8 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 280/13

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2023/C 280/05)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Utiel-Requena“

PDO-ES-A0874-AM02

Pranešimo data: 2023 m. gegužės 9 d.

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Vynų aprašymas buvo patobulintas

APRAŠYMAS

A)	Įtrauktos konkrečios vyno kategorijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VIII priedo II dalyje pateiktą aprašymą.

Kalbant apie vyno, kuriam taikomi specialūs terminai, alkoholio koncentraciją, dabar ispanų kalboje, siekiant nurodyti faktinę alkoholio koncentraciją, vartojama kitokia formuluotė.

Šis pakeitimas yra susijęs su specifikacijos 2 dalimi ir neturi įtakos bendrajam dokumentui.

Tai yra standartinis pakeitimas pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnį, nes juo tiesiog įvedami patikslinimai dėl teisinių priežasčių ir jie nėra įtraukti į Sąjungos pakeitimų sąrašą. Šiuo konkrečiu atveju nė viena vynuogių produktų kategorija nebuvo pakeista, panaikinta ar pridėta: SKVN žymimų vynų rūšys išlieka tos pačios, tačiau specifikacijoje dabar nurodoma, kokiai kategorijai jie priklauso. Saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas taip pat nesikeičia ir nėra jokios galimybės, kad dėl šio pakeitimo bus panaikintas ryšys su geografine vietove.

PAGRINDIMAS

Dėl A punkto: pakeitimu siekiama suderinti specifikaciją su Deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 4 straipsnio 1 dalimi. Dėl B punkto: pakeitimu siekiama suderinti šį punktą su Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 II priedo IV dalimi ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/34 20 straipsniu.

2. Išsamesnis rožinių vynų juslinių savybių aprašymas

APRAŠYMAS

Šių vynų išvaizdos aprašymas buvo patobulintas. Dabar jie apibūdinami kaip vynai, kurių spalva gali būti nuo rausvai violetinės iki rausvai oranžinės. Anksčiau aprašyme buvo paminėti tik iš „Bobal“ veislės vynuogių gaminami vynai, o rausvos spalvos atspalviai buvo bendrai apibūdinti kaip „ryškūs“. Iš aromatų aprašymo išbraukta nuoroda, nurodanti aviečių aromatą kaip išskirtinę vyno savybę.

Šis pakeitimas turi įtakos specifikacijos 2 daliai ir bendrojo dokumento 4.3 punktui.

Tai yra standartinis pakeitimas pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnį, nes jis nėra įtrauktas į Sąjungos pakeitimų sąrašą. Šiuo konkrečiu atveju nė viena vynuogių produktų kategorija nebuvo pakeista, panaikinta ar pridėta. Saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas taip pat nesikeičia, nėra jokios galimybės, kad dėl šio pakeitimo bus panaikintas ryšys su geografine vietove, ir nėra jokių susijusių apribojimų dėl produkto pateikimo į rinką.

PAGRINDIMAS

Šiuo pakeitimu siekiama išsamiau apibūdinti gaminamų SKVN „Utiel-Requena“ žymimų rožinių vynų juslines savybes. Dabar mūsų vynų išvaizda aprašoma taip, kad būtų atspindėta visa jų įvairovė, kurią lemia technikos pažanga ir naudojamos vynuogės. Šis pakeitimas reiškia, kad galima išskirti įvairias spalvas. Aviečių aromatas išbrauktas iš aromatų aprašymo, nes jis nėra būdingas šia kilmės vietos nuoroda žymimiems vynams. Toks aromatas nėra būdingas net iš tam tikrų tradicinių vynuogių veislių vynuogių pagamintiems vynams.

3. Išsamesnis baltųjų ir rožinių rūšinių putojančių vynų juslinių savybių aprašymas

APRAŠYMAS

Apraše dabar minimas vyraujantis poskonis, menantis sąlytį su nuosėdomis. Pirminėje specifikacijos formuluotėje tai nebuvo paminėta. Vis dėlto tai yra svarbi šios rūšies baltojo ir rožinio vyno juslinė savybė.

Šis pakeitimas turi įtakos specifikacijos 2 daliai ir bendrojo dokumento 4.4 punktui.

PAGRINDIMAS

Pakeitimu siekiama produkto aprašyme pateikti išsamesnę informaciją. Taip yra todėl, kad šios kilmės vietos nuorodos kontrolės įstaigos juslinių savybių ekspertų grupė nustatė, kad baltuosiuose ir rožiniuose vynuose galima aptikti sąlytį su nuosėdomis.

4. Nurodyta didžiausia produkto išeiga

APRAŠYMAS

Dalyje, susijusioje su specifiniais vynininkystės metodais, nurodoma, kad didžiausia leistina ekstrahavimo išeiga yra 74 litrai vyno iš 100 kilogramų nuskintų vynuogių.

Šis pakeitimas turi įtakos specifikacijos 3 daliai ir bendrojo dokumento 5.1 punktui.

PAGRINDIMAS

Leistina išeiga nurodyta kaip specifinis vynininkystės metodas, remiantis specifikacijos 5 dalyje nustatytomis išeigomis. Išeiga jau buvo numatyta specifikacijoje, nurodyta kilogramais iš hektaro ir hektolitrais iš hektaro. Dabar ji nurodyta aiškiai.

5. Įtrauktos naujos vynuogių veislės „vitis vinifera“ veislės, taip pat nurodytos pagrindinės veislės, prie kurių pridedamas terminas „superior“

APRAŠYMAS

„Graciano“ ir „Monastrell“ veislės priskirtos prie raudonųjų vynuogių veislių. Vynuogių veislės „Viognier“, „Xarel-lo“, „Godello“, „Garnacha Blanca“, „Albariño“ ir „Tortosí“ priskirtos prie baltųjų vynuogių veislių. Dabar nurodyta, kurios veislės yra pagrindinės, o kurios – ne.

Šis pakeitimas turi įtakos specifikacijos 6 daliai ir bendrojo dokumento 7 punktui.

PAGRINDIMAS

Visų į specifikaciją įtrauktų naujų veislių vynmedžiai auginami SKVN „Utiel-Requena“ žymimoje vietovėje. Šioje vietovėje jau seniai gaminami rūšiniai vynai, kuriems gaminti naudojamos naujai (į specifikaciją) pridėtų vynuogių veislių vynuogės, t. y. tiek gaminant vynus iš vienos vynuogių veislės vynuogių, tiek gaminant vynus iš skirtingų vynuogių veislių, o tai reiškia, kad šių veislių vynuogės yra labai paplitusios. Todėl galime pripažinti šių vynuogių auginimo šioje vietovėje tradiciją ir atitinkamai suteikti joms SKVN apsaugą.

Vynuogių veislės „Graciano“ vynuogės kartu su jau naudojamų vynuogių veislių vynuogėmis vynams suteikia struktūros ir aromatinių savybių. Vynuogių veislė „Monastrell“ yra tipiška Viduržemio jūros regiono veislė, kurios vynuogės, atsižvelgiant į dabartinį klimato kaitos kontekstą, prisitaiko prie kilmės vietos nuorodos klimato sąlygų. Baltųjų vynuogių veislių „Viognier“ ir „Tortosí“ vynmedžiai jau kurį laiką auginami šioje vietovėje. Todėl tikslinga juos pripažinti vynmedžiais, tinkamais SKVN žymimiems vynams gaminti. Vynuogių veislės „Xarel-lo“ vynmedžiai taip pat yra būdingi šiai vietovei. Šios vynuogių veislės vynmedžiai prisitaikė prie vietovės, o iš jų vynuogių pradėjus gaminti vyną gauti tokie geri rezultatai, kad ši veislė dabar tapo tradicine vynuogių veisle. Iš tradiciškai šioje vietovėje auginamų vynuogių veislių „Godello“ ir „Albariño“ vynuogių gaminami vynai pasižymi tokiomis rūšinių vynų savybėmis, kurios atitinka vietos baltiesiems vynams būdingas savybes. Tą patį galima pasakyti ir apie vynuogių veislės „Garnacha Blanca“ vynuoges, kurios jau buvo naudojamos kitiems vynams pagerinti, suteikiant jiems struktūros ir sodrumo.

Tai, kad reikia nustatyti pagrindines veisles, yra susiję su tuo, jog tam, kad vynams būtų suteiktas specialus terminas „Superior“, turi būti naudojamos tam tikrų veislių vynuogės. Tai numatyta specifikacijos 8 dalies H poskirsnio „Specialūs ir tradiciniai terminai“ ii punkte. Juo atnaujinamos gamybos sąlygos.

6. Patobulinta dalyje „ryšys (-iai) su geografine vietove“ pateikiama formuluotė

APRAŠYMAS

Ankstesnės specifikacijos dalyje „Ryšys (-iai) su geografine vietove“ prie žmogiškųjų veiksnių buvo nurodyta, kad teikiant paraišką dėl UNESCO pasaulio paveldo objekto statuso suteikimo SKVN „Utiel-Requena“ žymima vietovė turėjo būti įtraukta į kategoriją „vynmedžių ir vyno vietovė“. Šiuo metu ši vynuogių auginimo vietovė įtraukta į orientacinį sąrašą antrašte „Vynas Iberijoje“. Be to, atnaujintas vynuogių augintojų skaičius, paminėtos naujos veislės, atsižvelgiant į pasikeitusias juslines savybes patikslintas vynų aprašymas, o skyriuje apie priežastinį ryšį taip pat paminėti likeriniai vynai.

Šis pakeitimas yra susijęs su specifikacijos 7 dalimi ir neturi įtakos bendrajam dokumentui.

PAGRINDIMAS

Pasinaudojome galimybe atnaujinti informaciją apie ryšį su geografine vietove. Be to, buvo ištaisyta netyčinė klaida – naujojoje specifikacijoje vėl minimi likeriniai vynai.

7. Reikalavimai laikymui rūsyje

APRAŠYMAS

Manoma, kad tikslinga specifikaciją papildyti paaiškinimu dėl SKVN žymimų vynų laikymo rūsyje. Jie lieka gamybos vietovėje, nors laikymas rūsiuose už SKVN žymimos vietovės ribų ir toliau bus leidžiamas laikantis nustatytų teisių ir vykdant atitinkamą kontrolę. Tas pats galioja ir bodegas de embotellado – vyno rūsiams, kuriuose įrengtos išpilstymo į butelius patalpos, su sąlyga, kad jiems leidimai buvo išduoti iki 2011 m. gruodžio mėn. Antraštė „Vynų išpilstymas į butelius“ pakeista į antraštę „Vynų išpilstymas į butelius ir jų laikymas rūsyje“.

Pakeista specifikacijos 8.F dalis, kuri, išbraukus 8.A dalį, kurioje buvo nuoroda į nebeaktualius teisės aktus, tapo 8.E dalimi. Pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.

PAGRINDIMAS

Rūsiuose laikomi vynai lieka geografinės vietovės vyno rūsiuose, kurie taip pat turi būti įregistruoti. Taip siekiama palengvinti kontrolę, kad būtų užtikrintas vyno autentiškumas ir kokybė vartotojų labui.

8. Patobulintos ženklinimo taisyklės

APRAŠYMAS

Panaikintas reikalavimas patvirtinti etiketes prieš jas išleidžiant į apyvartą. Dabar neprivaloma jų pateikti valdymo institucijai, kuri gali pateikti neprivalomų pastabų, nepažeisdama teisės aktų, taikomų etiketėms patekus į apyvartą. Veiklos vykdytojai privalo užtikrinti, kad etiketės neklaidintų vartotojų.

Šis pakeitimas turi įtakos specifikacijos 8.G daliai (dabartinei 8.F daliai), bet neturi įtakos bendrajam dokumentui.

PAGRINDIMAS

Pakeitimas buvo būtinas, kad būtų laikomasi 2013 m. gruodžio 9 d. Įstatymo Nr. 20/2013 dėl rinkos vientisumo garantijų 17 straipsnio, nes trūko „būtinumo ir proporcingumo“ principų.

9. Reikalavimų, taikomų tam tikriems etiketėse naudojamiems terminams, pakeitimai

APRAŠYMAS

Buvo ištaisyta su pirmiau minėtais teisės aktais susijusi klaida: 93 straipsnis pakeistas Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 112 straipsnio a punktu. Be to, buvo iš dalies pakeisti reikalavimai, susiję su šiais etiketėse vartojamais terminais:

—	„Superior“. Išbraukta nuoroda į nebegaliojančią taisyklę ir nurodyta, kad vynas laikomas turinčiu „Superior“ kategorijai būdingas juslines savybes.

—	„Madurado“ (brandintas) arba „Madurado en barrica“ (brandintas statinėje). Įtrauktas reikalavimas pateikti juslinius įrodymus, kad vynas turėjo sąlytį su mediena.

—	„Reserva“ ir „Gran reserva“. Formuluotė buvo pataisyta, kad atitiktų šio termino apibrėžtį nacionalinės teisės aktuose.

—

„Bobal Alta Expresión“ (vynuogių veislės „Bobal“ geriausiai išreiškiamos savybės): minimalus vynmedžių, ant kurių auga vynuogės, amžius padidintas nuo 35 iki 50 metų.

Šis pakeitimas turi įtakos specifikacijos 8.H daliai (dabartinei 8.G daliai) ir bendrojo dokumento 9 punktui.

Tai yra standartinis pakeitimas pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnį, nes jis nėra įtrauktas į Sąjungos pakeitimų sąrašą. Šiuo konkrečiu atveju nė viena vynuogių produktų kategorija nebuvo pakeista, panaikinta ar pridėta. Saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas taip pat nesikeičia, nėra jokios galimybės, kad dėl šio pakeitimo būtų panaikintas ryšys su geografine vietove, ir nėra jokių susijusių apribojimų dėl šiuo SKVN žymimų vynų pateikimo į rinką.

PAGRINDIMAS

Ištaisyta formuluotė, patikslinti ir patobulinti terminams taikomi reikalavimai.

Vynuogynams, kuriems suteiktas terminas „Bobal Alta Expresión“, iš tiesų yra daugiau nei 50 metų. Nors vynmedžiai atitinka dabartinį reikalavimą, t. y. jiems yra „daugiau nei 35 metai“, šis pakeitimas reiškia, kad šis reikalavimas yra daug tikslesnis ir labiau atspindi padėtį.

10. Atnaujinta informacija apie kompetentingą instituciją ir kontrolės įstaigą

APRAŠYMAS

Atnaujinta informacija apie kompetentingą instituciją ir įgaliotąją kontrolės įstaigą.

Šis pakeitimas turi įtakos specifikacijos 9 daliai, bet neturi įtakos bendrajam dokumentui.

Tai yra standartinis pakeitimas pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnį, nes jis nėra įtrauktas į Sąjungos pakeitimų sąrašą. Šiuo konkrečiu atveju nė viena vynuogių produktų kategorija nebuvo pakeista, panaikinta ar pridėta. Saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas taip pat nesikeičia, nėra jokios galimybės, kad dėl šio pakeitimo būtų panaikintas ryšys su geografine vietove, ir nėra jokių susijusių apribojimų dėl šiuo SKVN žymimų vynų pateikimo į rinką.

PAGRINDIMAS

Buvo pasinaudota galimybe atspindėti pakeitimus informacijoje apie abi įstaigas.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Pavadinimas (-ai)

Utiel-Requena

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

3.	Likerinis vynas

5.	Rūšinis putojantis vynas

6.	Rūšinis aromatinis putojantis vynas

8.	Pusiau putojantis vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

1. Raudonasis vynas

TRUMPAS APRAŠYMAS

Išvaizda: intensyvios raudonos spalvos vynas su violetiniais atspalviais – ši spalva brandinimo metu kartais pereina į vyšnių raudonumo spalvą. Iš vynuogių veislės „Bobal“ vynuogių pagamintų ir brandinti skirtų raudonųjų vynų spalva formuojasi labai lėtai. Kvapas: juodųjų ir raudonųjų vaisių ir uogų aromatas. Ilgainiui išryškėja prinokusių vaisių aromatas. Skonis: sodrūs, pakankamai intensyvūs, paprastai subalansuoto rūgštumo vynai.

*	Didžiausias lakusis rūgštingumas vynuose, pagamintuose iki paskutinių vynuogių derliaus metų: 20 miliekvivalentų viename litre (16,6 + 1 miliekvivalentas viename litre) kiekvienam alkoholio laipsniui, pradedant nuo 10 proc. tūrio.

**	Didžiausias SO2 kiekis – 150 miligramų viename litre vynuose, kurių cukraus kiekis mažesnis kaip 5 gramai viename litre; 200 miligramų viename litre vynuose, kurių cukraus kiekis 5 gramai viename litre arba daugiau.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	10,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	3,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	15
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	150

2. Baltasis vynas

TRUMPAS APRAŠYMAS

Įvairaus intensyvumo geltonos spalvos vynas, kuris gali turėti žalsvų atspalvių. Iš vynuogių veislės „Tardana“ vynuogių gaminami baltieji vynai yra labiau aukso geltonumo spalvos. Vynams būdingas gėlių ir baltųjų vaisių ir uogų aromatas. Iš vynuogių veislės „Tardana“ vynuogių gaminami vynai gali pasižymėti atogrąžų vaisių aromatais. Ragaujant jaučiamas sodrumas ir silpnas rūgštumo poskonis, suteikiantis vynams gaivumo.

*	Didžiausias lakusis rūgštingumas vynuose, pagamintuose iki paskutinių vynuogių derliaus metų: 18 miliekvivalentų viename litre (16,6 + 1 miliekvivalentas viename litre) kiekvienam alkoholio laipsniui, pradedant nuo 10 proc. tūrio.

**	Didžiausias SO2 kiekis – 200 miligramų viename litre vynuose, kurių cukraus kiekis mažesnis kaip 5 gramai viename litre; 250 miligramų viename litre vynuose, kurių cukraus kiekis 5 gramai viename litre arba daugiau.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	10
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	15
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	200

3. Rožinis vynas

TRUMPAS APRAŠYMAS

Įvairių rausvos spalvos atspalvių vynas, kurio spalva gali būti nuo rausvai violetinės iki rausvai oranžinės. Vynai pasižymi raudonuosius vaisius ir uogas primenančiu aromatu. Iš vynuogių veislės „Bobal“ vynuogių gaminamuose vynuose vyrauja braškių aromatas. Ragaujant jaučiamas sodrumas ir gaivumas, kurį lemia vynuogių veislės vynuogių natūralus rūgštumas. Intensyvus raudonųjų vaisių ir uogų aromatas taip pat jaučiamas poskonyje.

*	Didžiausias lakusis rūgštingumas vynuose, pagamintuose iki paskutinių vynuogių derliaus metų: 18 miliekvivalentų viename litre (16,6 + 1 miliekvivalentas viename litre) kiekvienam alkoholio laipsniui, pradedant nuo 10 proc. tūrio.

**	Didžiausias SO2 kiekis – 200 miligramų viename litre vynuose, kurių cukraus kiekis mažesnis kaip 5 gramai viename litre; 250 miligramų viename litre vynuose, kurių cukraus kiekis 5 gramai viename litre arba daugiau.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	9
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	15
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	200

4. Rūšinis putojantis vynas

TRUMPAS APRAŠYMAS

Vynas pasižymi vaisių aromatais su subtiliais poskoniais, menančiais sąlytį su nuosėdomis. Ragaujant jaučiama cukraus ir rūgštumo pusiausvyra.

Didžiausias lakusis rūgštingumas vynuose, pagamintuose iki paskutinių vynuogių derliaus metų: 18 miliekvivalentų viename litre (16,6 + 1 miliekvivalentas viename litre) baltuosiuose ir rožiniuose vynuose ir 20 miliekvivalentų viename litre (16,6 + 1 miliekvivalentas viename litre) raudonuosiuose vynuose kiekvienam alkoholio laipsniui, pradedant nuo 10 proc. tūrio.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	15
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	185

5. Rūšiniai aromatiniai putojantys vynai

TRUMPAS APRAŠYMAS

Įvairių geltonos spalvos atspalvių vynai. Vynai pasižymi vaisių aromatais, primenančiais naudotas vynuoges. Ragaujant jaučiamas silpnas saldumas, gerai subalansuotas su rūgštumu.

*	Didžiausias lakusis rūgštingumas vynuose, pagamintuose iki paskutinių vynuogių derliaus metų: 18 miliekvivalentų viename litre (16,6 + 1 miliekvivalentas viename litre) kiekvienam alkoholio laipsniui, pradedant nuo 10 proc. tūrio.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	6
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	15
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	185

6. Baltieji, rožiniai ir raudonieji pusiau putojantys vynai

TRUMPAS APRAŠYMAS

Šie vynai pasižymi jau aprašytomis baltojo, rožinio arba raudonojo vyno išvaizdos savybėmis. Vyraujantys aromatai yra susiję su vynuogių veislėmis. Ragaujant jaučiamas vynų lengvumas ir gaivumas.

Didžiausias SO2 kiekis (miligramais viename litre) – 150 miligramų viename litre raudonuosiuose vynuose ir 200 miligramų viename litre baltuosiuose ir rožiniuose vynuose, kurių cukraus kiekis mažesnis kaip 5 gramai viename litre; 200 miligramų viename litre raudonuosiuose vynuose ir 250 miligramų viename litre baltuosiuose ir rožiniuose vynuose, kurių cukraus kiekis 5 gramai viename litre arba daugiau.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	7
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	15
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

7. Baltieji ir rožiniai likeriniai vynai

TRUMPAS APRAŠYMAS

Šių vynų išvaizda ir aromatas yra tokie patys kaip ir aprašomos baltųjų vynų savybės. Ragaujant jaučiamas vynų salsvumas ir labai gera rūgštumo ir cukraus pusiausvyra.

*	Didžiausias lakusis rūgštingumas vynuose, pagamintuose iki paskutinių vynuogių derliaus metų: 18 miliekvivalentų viename litre (16,6 + 1 miliekvivalentas viename litre) kiekvienam alkoholio laipsniui, pradedant nuo 10 proc. tūrio.

**	Didžiausias SO2 kiekis – 150 miligramų viename litre vynuose, kurių cukraus kiekis mažesnis kaip 5 gramai viename litre; 200 miligramų viename litre vynuose, kurių cukraus kiekis 5 gramai viename litre arba daugiau.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	15
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	15
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	150

8. Raudonasis likerinis vynas

TRUMPAS APRAŠYMAS

Šių vynų išvaizda ir aromatas yra tokie patys kaip ir aprašomos raudonųjų vynų savybės. Ragaujant jaučiamas vynų salsvumas ir labai gera rūgštumo ir cukraus pusiausvyra.

*	Didžiausias lakusis rūgštingumas vynuose, pagamintuose iki paskutinių vynuogių derliaus metų: 20 miliekvivalentų viename litre (16,6 + 1 miliekvivalentas viename litre) kiekvienam alkoholio laipsniui, pradedant nuo 10 proc. tūrio.

**	Didžiausias SO2 kiekis – 150 miligramų viename litre vynuose, kurių cukraus kiekis mažesnis kaip 5 gramai viename litre; 200 miligramų viename litre vynuose, kurių cukraus kiekis 5 gramai viename litre arba daugiau.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	15
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	3,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	15
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	150

9. Baltieji, rožiniai ir raudonieji mažos alkoholio koncentracijos vynai

TRUMPAS APRAŠYMAS

Šie vynai pasižymi jau aprašytomis baltojo, rožinio arba raudonojo vyno išvaizdos savybėmis. Tai yra vaisiški vynai, kurių aromatai primena šviežias vynams gaminti naudotas vynuoges. Ragaujant jaučiamas gerai subalansuotas rūgštumas, suteikiantis vynams gaivumo ir harmonijos.

*	Didžiausias bendrasis rūgštingumas: 3,5 g/l raudonuosiuose vynuose ir 4 g/l baltuosiuose ir rožiniuose vynuose.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)	—
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	4,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	miliekvivalentais viename litre
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	15
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

5.1. Specifiniai vynininkystės metodai

Specifinis vynininkystės metodas

Didžiausias kiekis – ne daugiau kaip 74 litrai vyno iš 100 kilogramų vynuogių.

5.2. Didžiausia išeiga

1.	Suteikiant taurės formą genimi raudonųjų vynuogių veislių vynmedžiai 7 500 kilogramų vynuogių iš hektaro 55,5 hektolitro iš hektaro

2.	Suteikiant taurės formą genimi vynuogių veislės „Bobal“ vynmedžiai 8 600 kilogramų vynuogių iš hektaro 63,64 hektolitro iš hektaro

3.	Suteikiant taurės formą genimi baltųjų vynuogių veislių vynmedžiai 9 900 kilogramų vynuogių iš hektaro 73,26 hektolitro iš hektaro

4.	Priraišioti raudonųjų vynuogių veislių vynmedžiai 9 100 kilogramų vynuogių iš hektaro 67,34 hektolitro iš hektaro

5.	Priraišioti vynuogių veislės „Bobal“ vynmedžiai 10 500 kilogramų vynuogių iš hektaro 77,70 hektolitro iš hektaro

6.	Priraišioti baltųjų vynuogių veislių vynmedžiai 12 000 kilogramų vynuogių iš hektaro 88,80 hektolitro iš hektaro

6. Nustatyta geografinė vietovė

Vietovę, kurioje auginamos vynuogės ir gaminami SKVN „Utiel-Requena“ žymimi vynai, sudaro sklypai, esantys šiose Valensijos provincijos komunose: Camporrobles, Caudete de las Fuentes, Fuenterrobles, Requena, Siete Aguas, Sinarcas, Utiel, Venta del Moro ir Villargordo del Cabriel.

Vietovė, kurioje produktas gaminamas ir brandinamas, sutampa su gamybos teritorija.

7. Vyninių vynuogių veislė (-ės)

„BOBAL“

„CABERNET SAUVIGNON“

„CHARDONNAY“

„GARNACHA BLANCA“

„GARNACHA TINTA“

„GARNACHA TINTORERA“

„GODELLO“

„GRACIANO“

„MACABEO“ – „VIURA“

„MERLOT“

„MERSEGUERA“

„MONASTRELL“

„PARELLADA“

„PETIT VERDOT“

„PINOT NOIR“

„PLANTA NOVA“ – „TARDANA“

„SAUVIGNON BLANC“

„SYRAH“

„TEMPRANILLO“

„TORTOSÍ“

„VERDEJO“

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

8.1. Raudonieji vynai

Šioje vietovėje gaunamas fenolių kiekis, ypač iš vietinės vynuogių veislės „Bobal“ vynuogių, ir didelis bendrasis rūgštingumas lemia, kad raudonieji vynai yra intensyvios raudonos spalvos, kartais su violetiniais atspalviais. Būtent dėl pirmiau aprašytų šios vietovės savybių vynai įgyja raudonųjų ir juodųjų vaisių ir uogų pokvapius ir balzamo poskonius. Apskritai iš šios geografinės vietovės vynuogynų uogų dėl minėtos fenolių koncentracijos gaminami sodrūs vynai. Jiems būdingi aromatai, taip pat jaučiami ragaujant, tinkamas sodrumas, ilgai išliekantis poskonis ir ragaujant jaučiamas minerališkumas.

8.2. Baltieji vynai ir rožiniai vynai

Dėl dirvožemio, kurio didžiąją dalį sudaro kalkakmenis, savybių baltieji vynai įgyja gėlių ir baltųjų vaisių ir uogų aromatą, kuris gali būti gana intensyvus, jei vynuose susidaro reikiamas fenolių kiekis. Ragaujant jaučiamas gaivumas, kurį lemia vynų natūralus rūgštumas, yra jų išskirtinė savybė.

Gaminamus SKVN žymimus rožinius vynus, ypač pagamintus iš vynuogių veislės „Bobal“ vynuogių, galima atpažinti pagal jiems būdingą intensyvią rausvą spalvą. Vynams būdingi raudonųjų vaisių ir uogų aromatai. Iš SKVN „Utiel-Requena“ žymimoje vietovėje auginamų veislės „Bobal“ vynmedžių uogų pagamintuose vynuose vyrauja braškių aromatas.

8.3. Putojantys, pusiau putojantys ir mažos alkoholio koncentracijos vynai

Daugiausia dėl didelio saulėtumo, kai nokstančiose vynuogėse susidaro cukrus, galima išgauti stiprų aromatą ir subalansuoti saldumą ir rūgštumą, būtiną šių rūšių vynui gaminti.

8.4. Rūšiniai aromatiniai putojantys vynai

Dėl kasmetinio didelio saulėtumo vynuogėse susidaro cukrus, tačiau išvengiama per didelės alkoholio koncentracijos, nes uogų odelėse esantys junginiai bręsta veiksmingai.

Šie vynai pasižymi cukraus ir rūgštumo pusiausvyra ir stipriu aromatu. Jų skonis malonus ir pasižymi tam tikru gaivumu, primenančiu vaisius ir uogas, iš kurių jie pagaminti. Dėl natūralaus šių vynų rūgštumo šie vynai puikiai tinka laikyti ir brandinti.

8.5. Likeriniai vynai

Specifines likerinių vynų savybes galima užtikrinti dėl to, kad SKVN vietovėje yra maža grybelinių ligų rizika. Šios rūšies vynui gaminti sveikų vynuogių, kuriose yra labai didelis cukraus kiekis ir natūraliai išlieka labai didelis bendrasis rūgštingumas, derlių galima nuimti vėlai. Šių vynų juslines savybes lemia skirtingi derliaus nuėmimo etapai, cukraus ir rūgštumo derinys ir vynuogių sunokimo lygis. Žinoma, šių vynuogių savitumą lemia šios vietovės žemės ir klimato sąlygos.

9. Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Teisinė sistema

Nustatyta nacionalinės teisės aktuose

Papildomų sąlygų rūšis

Išpilstymas nustatytoje geografinėje vietovėje

Sąlygos aprašymas

Išpilstyti vyną gali tik registruotos vyno daryklos, esančios nustatytoje SKVN žymimoje vietovėje. Išimtis taikoma išpilstymo įmonėms, esančioms už gamybos teritorijos ribų ir gavusioms Reguliavimo valdybos leidimus iki 2011 m. gruodžio mėn. Išimtis taikoma tik tai veiklai, kuriai vykdyti šioms vyno darykloms buvo suteiktas leidimas, ir tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis jos buvo įtrauktos į išpilstymo įmonių registrą, laikantis Reguliavimo valdybos nustatytos tikrinimo tvarkos.

Teisinė sistema

Nustatyta nacionalinės teisės aktuose

Papildomų sąlygų rūšis

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas

Be informacijos, kurios paprastai reikalaujama pagal galiojančius teisės aktus, saugomos kilmės vietos nuorodos „Utiel-Requena“ pavadinimas turi būti aiškiai nurodytas išpilstytų vynų etiketėse.

Vynuogių derliaus metai turi aiškiai matytis į butelius išpilstytų baltųjų, rožinių ir raudonųjų vynų etiketėse.

Nepriklausomai nuo pakuotės, kurioje vynai pateikiami vartojimui, tipo, ant jos turi būti uždėta Reguliavimo valdybos išduota sunumeruota garantinė plomba, etiketė arba antrinė etiketė, kuri turi būti pritvirtinta pačioje vyno darykloje pagal Reguliavimo valdybos nustatytus standartus ir taip, kad jos nebūtų galima panaudoti dar kartą. Reguliavimo valdyba gali leisti numeruotą antrinę etiketę pakeisti lygiaverte jos patvirtinta numeravimo sistema.

Gali būti naudojami šie terminai:

„Bobal con mención específica“ (specialus vynuogių veislės „Bobal“ paminėjimas) – terminas, kuriuo apibrėžiami iš vynuogių veislės „Bobal“ vynuogių pagaminti vienos vynuogių veislės rožiniai ir raudonieji vynai.

„Madurado“ (brandintas) arba „Madurado en barrica“ (brandintas statinėje) – terminas, kuriuo apibrėžiami raudonieji arba baltieji vynai, laikomi ąžuolo arba kūginėse statinėse, kurių didžiausia talpa – 600 litrų, ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį, bet pakankamai ilgai, kad būtų padarytas poveikis pirminėms juslinėms savybėms, taip pakeičiant pirmines aromato ir skonio savybes, kad būtų galima nustatyti sąlytį su mediena.

„Bobal Alta Expresión“ (vynuogių veislės „Bobal“ geriausiai išreiškiamos savybės) – terminas, kuriuo apibrėžiami iš vynuogių veislės „Bobal“ vynuogių pagaminti brandinti arba nebrandinti vienos vynuogių veislės vynai, kuriuose per vynuogių veislės „Bobal“ vynuoges geriausiai atsiskleidžia vietovės savybės. Vynuogynams turi būti daugiau nei 50 metų. Išeiga turi būti mažesnė nei 4 000 kilogramų iš hektaro (29,60 hektolitro iš hektaro). Vynuogynų negalima drėkinti, išskyrus atvejus, kai Reguliavimo valdyba duoda išankstinį leidimą. Taikomi vynuogių auginimo metodai turi būti orientuoti į vynuogynų ekologinės pusiausvyros išsaugojimą ir jais turi būti tausojama aplinka. Visa taikoma žemės ūkio praktika turi būti aprašyta vynuogių auginimo žurnale. Vyno daryklos privalo užtikrinti, kad šie vynai visada būtų laikomi visiškai atskirai nuo kitų vynų, pagamintų jų įmonėse, ir nurodyti jų kilmę. Etiketėse turi būti nurodytas butelių skaičius vyno partijoje, pažymėtoje šiuo terminu.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://portalagrari.gva.es/documents/366567370/0/00001D+PC+DO+UTIEL-REQUENA+DEFINITIVO.pdf/76ec7286-6eef-f866-3b5f-ab88734cbbed?t=1682418183136

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 280

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	66 metai 2023m. rugpjūčio 9d.

Turinys		Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2023/C 280/01	2023 m. rugpjūčio 8 d. Euro kursas	1

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,0944
JPY	Japonijos jena	156,55
DKK	Danijos krona	7,4515
GBP	Svaras sterlingas	0,86158
SEK	Švedijos krona	11,7440
CHF	Šveicarijos frankas	0,9600
ISK	Islandijos krona	144,90
NOK	Norvegijos krona	11,2950
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	24,240
HUF	Vengrijos forintas	388,50
PLN	Lenkijos zlotas	4,4500
RON	Rumunijos lėja	4,9498
TRY	Turkijos lira	29,5716
AUD	Australijos doleris	1,6827
CAD	Kanados doleris	1,4755
HKD	Honkongo doleris	8,5491
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,8116
SGD	Singapūro doleris	1,4766
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 444,82
ZAR	Pietų Afrikos randas	20,6870
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,8950
IDR	Indonezijos rupija	16 665,11
MYR	Malaizijos ringitas	5,0151
PHP	Filipinų pesas	61,747
RUB	Rusijos rublis
THB	Tailando batas	38,348
BRL	Brazilijos realas	5,3970
MXN	Meksikos pesas	18,8176
INR	Indijos rupija	90,6614

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2023/C 280/02	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.11130 – SONAE / BKCF / BKSA / UNIVERSO IME / JV). Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	2
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2023/C 280/03	Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	4
2023/C 280/04	Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	8
2023/C 280/05	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas	13


	(1) Tekstas svarbus EEE.