2023 8 1

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 272/2

Euro kursas (1)

2023 m. liepos 31 d.

(2023/C 272/02)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1023
JPY	Japonijos jena	156,73
DKK	Danijos krona	7,4529
GBP	Svaras sterlingas	0,85765
SEK	Švedijos krona	11,5895
CHF	Šveicarijos frankas	0,9619
ISK	Islandijos krona	144,30
NOK	Norvegijos krona	11,1805
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	23,900
HUF	Vengrijos forintas	386,93
PLN	Lenkijos zlotas	4,4070
RON	Rumunijos lėja	4,9349
TRY	Turkijos lira	29,7126
AUD	Australijos doleris	1,6436
CAD	Kanados doleris	1,4566
HKD	Honkongo doleris	8,5966
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7773
SGD	Singapūro doleris	1,4660
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 405,49
ZAR	Pietų Afrikos randas	19,5511
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,8808
IDR	Indonezijos rupija	16 622,65
MYR	Malaizijos ringitas	4,9703
PHP	Filipinų pesas	60,522
RUB	Rusijos rublis
THB	Tailando batas	37,732
BRL	Brazilijos realas	5,2031
MXN	Meksikos pesas	18,4088
INR	Indijos rupija	90,6690

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

2023 8 1

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 272/3

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.11205 – INPEX CORPORATION / ENEL GREEN POWER / ENEL GREEN POWER AUSTRALIA)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2023/C 272/03)

2023 m. liepos 24 d. Komisija gavo pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį pateiktą pranešimą apie siūlomą koncentraciją.

Šis pranešimas susijęs su šiomis įmonėmis:

—	„Enel Green Power S.p.A.“ (toliau – EGP, Italija), priklausančia įmonei „Enel Group“ (Italija),

—	„INPEX Corporation“ (toliau – INPEX, Japonija),

—	„Enel Green Power Australia Pty Ltd“ (toliau – EGPA, Australija), priklausančia įmonei „ENEL Group“,

—	„Enel Green Power Australia Trust“ (toliau – „Master Trust“, Australija), priklausančia įmonei „ENEL Group“.

Įmonės EGP ir INPEX įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte ir 4 dalyje, bendrą įmonių EGPA ir „Master Trust“ kontrolę.

Koncentracija vykdoma perkant akcijas.

Įmonių verslo veikla:

—	EGP yra įmonės „Enel Group“ atsinaujinančiųjų išteklių energijos padalinys, kurio būstinė yra Romoje. EGP visame pasaulyje (tiesiogiai arba per savo patronuojamąsias įmones) gamina ir parduoda atsinaujinančiųjų išteklių energiją,

—

INPEX yra žvalgymo ir gavybos bendrovė, kurios būstinė yra Tokijuje (Japonijoje). Ji užsiima naftos, gamtinių dujų, kitų mineralinių išteklių moksliniais tyrimais, žvalgyba, plėtra, gavyba ir pardavimu, taip pat susijusiu kitų rūšių verslu, ir teikia investicijas bei paskolas šią veiklą vykdančioms įmonėms,

—	EGPA ir „Master Trust“ investuoja į atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus, sukurdamos ištisinę atsinaujinančiųjų išteklių energijos platformą, kuri rengia ir valdo projektus, taip pat užsiima mažmenine ir didmenine prekyba energija. EGPA ir „Master Trust“ veikia tik Australijoje.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą.

Pagal Komisijos pranešimą dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2) procedūros reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Visoje korespondencijoje turėtų būti pateikiama ši nuoroda:

M.11205 – INPEX CORPORATION / ENEL GREEN POWER / ENEL GREEN POWER AUSTRALIA

Pastabas Komisijai galima siųsti e. paštu arba paštu. Kontaktiniai duomenys:

E. paštas: COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu

Pašto adresas

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2) OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

2023 8 1

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 272/9

Vyno sektoriaus produkto specifikacijos Sąjungos lygmens pakeitimo paraiškos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 97 straipsnio 4 dalyje, paskelbimas

(2023/C 272/06)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 98 straipsnį (1) per du mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

PRODUKTO SPECIFIKACIJOS SĄJUNGOS LYGMENS PAKEITIMO PARAIŠKA

„Мелник“

PDO-BG-A1472-AM01

Paraiškos pateikimo data: 2021 3 24

1. Pareiškėjas ir teisėtas interesas

Regioniniai vynuogių ir vyno rūmai (RLVK) „Pirin“

RLVK „Pirin“ įregistruoti pagal Vyno ir spiritinių gėrimų įstatymą, o jos nariai yra gamintojai, turintys teisėtą interesą keisti SKVN „Мелник“ specifikaciją.

2. Keičiama (-os) produkto specifikacijos antraštinė (-ės) dalis (-ys)

☐	Produkto pavadinimas

☐	Vynuogių produkto kategorija

☒	Ryšys su geografine vietove

☐	Prekybos apribojimai

3. Pakeitimo aprašymas ir priežastys

3.1. Geografinės vietovės išplėtimas

Šiuo metu nustatyta SKVN „Мелник“ žymimo vyno gamybos vietovė apima tik Drangovo kaimą Petričiaus savivaldybėje, Blagojevgrado regione. Šioje vietovėje yra nedaug vynuogynų, jų produkcija – ribota ir užima nedidelę rinkos dalį. Dėl dabartinių ribų vietovė negali tinkamai įsitvirtinti rinkoje ir pasinaudoti SKVN „Мелник“ žymimų vynų pridėtine verte. Vietovės ribos turi būti peržiūrėtos ir teisingai apibrėžtos, atsižvelgiant į tai, kad dirvožemio ir klimato ypatybės yra vienodos didesnėje teritorijoje, kurioje yra veislių, iš kurių gaminami specifinėmis juslinėmis savybėmis pasižymintys vynai. Tokiu būdu vietovė gali susigrąžinti gerą vardą rinkoje ir užimti vynų kokybę atitinkančią rinkos dalį. Siekiant parengti šią paraišką, buvo atliktas išsamus vietovės tyrimas, įskaitant istorinę perspektyvą. Ištirtos dirvožemio savybės, sudarytas klimato žemėlapis ir pridėtas dokumentas, kuriame nurodyti sklypai, apsodinti į sąrašą įtrauktų ir vietovėje paplitusių veislių vynmedžiais. Vietovės išplėtimas turi įtakos produkto ryšiui su geografine vietove, tačiau jo nepažeidžia, nes tai nedaro poveikio specifinėms šios vietovės dirvožemio ir klimato ypatybėms, taip pat žmogiškojo veiksnio įtakai SKVN „Мелник“ žymimo vyno gamybai. Pridedamos šios Blagojevgrado regiono vietovės:

—

Sandanskio savivaldybėje šie kaimai: Lehovo, Novo Hodzhovo, Piperitsa, Petrovo, Yanovo, Vranya, Katuntsi, Kalimantsi, Harsovo, Zlatolist, Zornitsa, Vinogradi, Hotovo, Lozenitsa, Levunovo, Novo Delchevo, Damyanitsa, Spatovo, Sklave, Leshnitsa, Polenitsa, Ploski, Debrene, Dzhigurovo, Laskarevo, Ladarevo, Lyubovka, Gorna Sushitsa, Rozhen, Kovachevo, Chereshnitsa, Gorno Spanchevo, Belevehchevo. Taip pat Sandanskio miestelis;

—	Petričiaus savivaldybėje šie kaimai: Kulata, Chuchuligovo, Dolno Spanchevo, Marino Pole, Topolnitsa, Drangovo, Kapatovo, Mitino, Marikostinovo, Kromidovo, Novo Konomladi, General Todorov, Rupite, Starchevo, Karnalovo, Mihnevo, Belasitsa. Taip pat Petričiaus miestelis;

—	Strumianų savivaldybėje šie kaimai: Ilindentsi, Drakata, Mikrevo, Kamenitsa;

—	Krešno savivaldybėje Krešno miestelis ir Dolna Gradešnicos kaimas.

Šis pakeitimas turi įtakos produkto specifikacijos 3 punktui „Vietovė, kurioje gaminamas SKVN „Мелник“ žymimas vynas“ ir bendrojo dokumento 6 punktui „Nustatyta geografinė vietovė“.

3.2. Naujų vyninių vynuogių veislių įtraukimas

Per pastaruosius 20 metų vynuogynų pasiskirstymas siūlomoje platesnėje Melniko vietovėje labai pasikeitė. Pasikeitė ir vynuogių veislių struktūra. Pastebimas didelis ir nuolatinis domėjimasis vietinių vyninių vynuogių veislių, taip pat naujų Bulgarijoje vynuogių veislių auginimu ir vyno iš jų gaminimu. Nustatyta, kad šių veislių vynuogės puikiai prisitaikiusios prie šios vietovės sąlygų ir kad rinka vis labiau domisi iš jų pagamintais vynais. Šis pakeitimas sudarys sąlygas išplėsti siūlomų vynų asortimentą atsižvelgiant į vartotojų poreikius. Siūloma įtraukti šias veisles:

—	baltųjų vynų: „Misket Sandanski“, „Keratsuda“, „Tamyanka“, „Muscat Ottonel“, „Chardonnay“, „Sauvignon Blanc“, „Viognier“, „Pinot Gris“;

—	raudonųjų ir rožinių vynų: „Shiroka Melnishka Loza“, „Ranna Melnishka Loza“ („Melnik 55“), „Melnik 82“, „Melnik 1300“, „Rubin“, „Ruen“, „Melnishki Rubin“, „Cabernet Sauvignon“, „Syrah“, „Mourvèdre“, „Cabernet Franc“, „Pinot Noir“, „Grenache“.

Šis pakeitimas turi įtakos produkto specifikacijos 5 punktui „Vynuogių veislės, iš kurių leidžiama gaminti SKVN „Мелник“ žymimą vyną“ ir bendrojo dokumento 7 punktui „Pagrindinė (-ės) vynuogių veislė (-ės)“.

3.3. Baltojo vyno gamybos įtraukimas

Atsižvelgiant į išsiplėtusią vynuogių veislių struktūrą ir rinkos paklausą, vietovėje leista gaminti baltuosius vynus. Baltieji vynai yra išskirtiniai ir aukštos kokybės, nes baltųjų vynuogių veislės yra gerai prisitaikiusios prie vietovės sąlygų. Baltieji vynai papildo vietovės specifiką, o jų išskirtinumą lemia dirvožemio ir klimato ypatybės bei žmogiškieji veiksniai. Šis pakeitimas turi įtakos produkto specifikacijos 2 punktui „Pagamintas vynas, savybės“ ir 6 punktui „Ryšys su geografine vietove“ bei bendrojo dokumento 4 punktui „Vyno (-ų) apibūdinimas“, 5 punktui „Vyno gamybos būdai“ ir 8 punktui „Ryšio (-ių) su geografine vietove apibūdinimas“.

3.4. Taikomos auginimo praktikos pokyčiai

Dėl naujų vynuogynų įkūrimo ir esamų vynuogynų restruktūrizavimo, taip pat siekiant atsižvelgti į specifinį klimatą ir pagerinti gaminamo vyno savybes, gali būti taikomi šie nauji vynmedžių formavimo metodai: Guyot ir taurės formos. Dėl pasikeitusios vynuogynų struktūros leidžiamas vynuogynų tankumas yra ne daugiau kaip 500 vynmedžių dešimtyje arų arba 5 000 vynmedžių viename hektare. Šis pakeitimas turi įtakos produkto specifikacijos 6 punktui „Ryšys su geografine vietove“ ir bendrojo dokumento 5 punktui „Vyno gamybos būdai“.

3.5. Didžiausia vyno išeiga iš 100 kg vynuogių (vynas, pagamintas iš 100 kg vynuogių)

Kadangi leista gaminti baltąjį vyną, baltiesiems vynams nustatyta maksimali 60 l išeiga (vynas, pagamintas iš 100 kg vynuogių). Šis pakeitimas turi įtakos produkto specifikacijos 6 punktui ir bendrojo dokumento 5 punktui „Vyno gamybos būdai“.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Produkto pavadinimas

„Мелник“

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vyninių vynuogių produktų kategorijos

1 kategorija. Vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

Baltasis vynas

Baltieji vynai gaminami iš veislių „Misket Sandanski“, „Keratsuda“, „Tamyanka“, „Muscat Ottonel“, „Chardonnay“, „Sauvignon Blanc“, „Viognier“ ir „Pinot Gris“ vynuogių kaip vienos veislės vynuogių vynai arba kaip kiuvė vynai, gaminami iš kelių veislių vynuogių. Jie yra sodrūs, jiems būdinga spalvų gama nuo skaidrios šiaudų iki ryškios aukso ir turtinga kvapų paletė nuo baltųjų gėlių iki subtilių citrusinių vaisių pokvapių bei vaisiški svarainių uogienės, trešnių ir persikų aromatai. Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies nuostatos taikomos didžiausiai bendrai alkoholio koncentracijai.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	10,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,0 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	13,3
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre)	200

Raudonasis vynas

Raudonieji vynai gaminami iš veislių „Shiroka Melnishka Loza“, „Ranna Melnishka Loza“ („Melnik 55“), „Melnik 82“, „Melnik 1300“, „Rubin“, „Ruen“, „Melnishki Rubin“, „Merlot“, „Cabernet Sauvignon“, „“Syrah, „Mourvèdre“, „“Cabernet Franc, „Pinot Noir“ ir „Grenache“ vynuogių kaip vienos veislės vynuogių vynai arba kaip kiuvė vynai, gaminami iš kelių veislių vynuogių. Jie yra nuo rubino iki tamsiai raudonos spalvos, intensyvaus aromato ir įvairaus skonio – nuo miško vaisių iki egzotiškų prieskonių, tokių kaip gvazdikėliai, cinamonas ir džiovintos žolelės. Juose gausu taninų ir ekstraktų, jie yra sodrūs ir pasižymi dideliu ilgo brandinimo potencialu. Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies nuostatos taikomos didžiausiai bendrai alkoholio koncentracijai.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,0 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	15
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre)	150

Rožinis vynas

Rožiniai vynai gaminami iš veislių „Shiroka Melnishka Loza“, „Ranna Melnishka Loza“ („Melnik 55“), „Melnik 82“, „Melnik 1300“, „Rubin“, „Ruen“, „Melnishki Rubin“, „Merlot“, „Cabernet Sauvignon“, „“Syrah, „Mourvèdre“, „“Cabernet Franc, „Pinot Noir“ ir „Grenache“ vynuogių kaip vienos veislės vynuogių vynai arba kaip kiuvė vynai, gaminami iš kelių veislių vynuogių. Jų spalvų gama turtinga – nuo subtilių blyškių iki aviečių atspalvių. Prinokusių braškių ir sultingų aviečių aromatai persipina su minerališkais citrusinių vaisių pokvapiais, švelniu gaivumu, stipriu braškių skoniu ir ilgai išliekančiu vaisišku poskoniu. Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies nuostatos taikomos didžiausiai bendrai alkoholio koncentracijai.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	10,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,0 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	13,3
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre)	200

5. Vyno gamybos praktika

a. Specifiniai vynininkystės metodai

Išeiga (vynas, pagamintas iš 100 kg vynuogių)

Susijęs vynų gamybos apribojimas

Vynas gaminamas tradiciniu raudonojo, baltojo ir rožinio vyno gamybos būdu. Leidžiama brandinti ąžuolo statinėse.

Didžiausia vyno išeiga iš 100 kg vynuogių (vynas, pagamintas iš 100 kg vynuogių)

—	65 l raudonųjų vynų (65 proc.);

—	60 l baltųjų vynų (60 proc.);

—	60 l rožinių vynų (60 proc.).

Auginimo reikalavimai

Auginimo metodas

Vynmedžių auginimo reikalavimai yra šie:

—	formavimas: skėčio forma, Moser metodas, vidurinės vielos dvišalio kordono metodas, Guyot metodas arba taurės forma;

—	genėjimas: kombinuotas ir žemas genėjimas, ant kiekvieno vynmedžio išsaugojant iki 54 pumpurų;

—	sodinimo tankumas: 2,0–3,4 m tarp eilių ir 1,0–1,5 m atstumas tarp vynmedžių eilėse, ne daugiau kaip 500 vynmedžių viename are arba 5 000 vynmedžių viename hektare.

b. Didžiausias derlius

9 000 kg vynuogių iš hektaro

6. Nustatyta geografinė vietovė

Nustatyta SKVN (GKNP – garantuota ir kontroliuojama kilmės vietos nuoroda) „Мелник“ žymimo vyno gamybos vietovė yra šių vietovių ribose:

—

—	Petričiaus savivaldybėje šie kaimai: Kulata, Chuchuligovo, Dolno Spanchevo, Marino Pole, Topolnitsa, Drangovo, Kapatovo, Mitino, Marikostinovo, Kromidovo, Novo Konomladi, General Todorov, Rupite, Starchevo, Karnalovo, Mihnevo, Belasitsa. Taip pat Petričiaus miestelis;

—	Strumianų savivaldybėje šie kaimai: Ilindentsi, Drakata, Mikrevo, Kamenitsa;

—	Krešno savivaldybėje Krešno miestelis ir Dolna Gradešnicos kaimas.

7. Vyninių vynuogi‘ų veislė (-s)

„Viognier“

„Grenache“

„Cabernet Sauvignon“

„Cabernet Franc“

„Keratsuda“

„Melnik 82“

„Melnik Yubileen 1300“

„Melnishki Rubin“

„Merlot“

„Misket Sandanski“ – „Muscat Sandanski“

„Mourvèdre“

„Muscat Ottonel“

„Pinot Gris“

„Pinot Noir“

„Ranna Melnishka Loza“ – „Melnik 55“

„Rubin“

„Ruen“

„Syrah“ – „Shiraz“

„Sauvignon Blanc“

„Tamyanka“ – „Temenuga“

„Chardonnay“

„Shiroka Melnishka Loza“ – „Melnik“

8. Ryšio (-ių) su geografine vietove aprašymas

Nustatytoje teritorijoje esantys vynuogynai išsidėstę pietvakarių Bulgarijoje, Strumos slėnyje palei Melniko upę pietinėje Kresnos tarpeklio dalyje ir Osogovo-Belasicos kalnų papėdėje. Šioje vietovėje vyrauja pereinamasis Viduržemio jūros klimatas, o Egėjo jūros, į kurią įteka Strumos upė, šiluma jaučiama ištisus metus. Žiema trumpa, švelni ir be sniego, vasara karšta, o ruduo ilgas ir šiltas. Vidutinė metinė temperatūra yra 12,5–14 oC. Ilgalaikės aukštesnės nei 5 oC temperatūros laikotarpis nedideliame aukštyje virš jūros lygio esančiose vietovėse trunka 280–290 dienų, per kurias suminė temperatūra pasiekia 4 800 oC. Aukštesnės nei 10 oC temperatūros laikotarpis trunka 225–230 dienų, o suminė temperatūra yra 4 300–4 400 oC. Per metus iškrenta 470–670 mm kritulių. Šilčiausio mėnesio vidutinė paros temperatūra yra 24,9 oC. Dirvožemio tipai yra šie: vidutinio sunkumo ir sunkaus smėlingo molio dirvožemiai, rendzina ir pararendzina, koliuviniai dirvožemiai, aliuvinių pievų dirvožemiai ir miškų rudžemiai.

Dėl vietovei būdingo klimato, kuriam turi įtakos Egėjo jūra, į kurią įteka Strumos upė, Osogovo-Belasicos kalnų kaimynystės, palankių dirvožemio sąlygų, taip pat dėl žmogaus nustatytų apribojimų čia gaminami tipiški šios vietovės vynai. Žmogiškojo veiksnio vaidmuo siejamas su veislių atranka, vynuogynų auginimo praktika, vynuogių derliaus ir vyno išeigos ribojimu bei vyno gamybos metodais.

Šioje vietovėje gaminami vynai yra išskirtiniai, o jų juslinėms savybėms daro poveikį specifinis vietovės klimatas ir dirvožemio sudėtis. Dėl dirvožemio ir klimato sąlygų gaminami vynai išsiskiria dideliu ekstraktų kiekiu, puikia struktūra ir dideliu aromatingumu. Išskirtinę vynų struktūrą ir juslines savybes lemia tinkamai parinktos veislės, pritaikytos vietovei būdingiems dirvožemiams – miško rudžemiams, susiformavusiems ant senųjų kvartero nuogulų, koliuviniams dirvožemiams, susiformavusiems ant koliuvinių nuogulų, rendzinai, susiformavusiai ant kalkakmenio, pararendzinai, susiformavusiai ant požeminių kalkakmenio sluoksnių, ir aliuviniams dirvožemiams, susidariusiems iš upių sąnašų. Šios vietovės dirvožemiai ir podirviai yra labai gilūs, vidutinio ir sunkaus smėlingo molio mechaninės sudėties, jie gerai sulaiko vandenį ir pasižymi geru drenavimu. Tai sudaro sąlygas vynmedžių šaknims giliai įsiskverbti į žemę ir aprūpinti augalą reikalingomis maisto medžiagomis, kurios turi tiesioginės įtakos ekstraktų gausai vynuose. Dėl vietovės aukštos vidutinės temperatūros vynuogės labai gerai sunoksta, todėl perdirbant vaisius užtikrinama aukšta produkto kokybė. Daugiau kaip 220 dienų per metus temperatūra viršija 10 oC, o 209 dienas per metus nebūna šalnų, todėl net ir vėliausiai nokstančių veislių vynuogės būna reikiamoje temperatūroje, kad puikiai sunoktų. Šie ypatumai lemia tipiškas šioje vietovėje gaminamų vynų juslines savybes.

9. Kitos specifinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Teisinė sistema:

Nustatyta nacionalinės teisės aktuose.

Papildomos sąlygos rūšis:

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata.

Sąlygos aprašymas:

Vynuogių perdirbimas ir vyno gamyba vyksta nustatytoje vietovėje ir arčiausiai jos esančioje vietovėje. Nustatant SKVN „Мелник“ žymimų vynų gamybos vietovės ribas, arčiausiai esančia vietove laikoma Blagojevgrado administracinio regiono teritorija.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://eavw.com/updocs/2323031679562021_PDO_Melnik_Specification-NEW.pdf

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

2023 8 1

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 272/15

Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2023/C 272/07)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį (1) per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Vit färsksaltad Östgötagurka“

ES Nr.: PGI-SE-02824 — 14.12.2021

SKVN ( ) SGN (X)

1. [SKVN arba SGN] pavadinimas (-ai)

„Vit färsksaltad Östgötagurka“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Švedija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.6 klasė. Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Vit färsksaltad Östgötagurka“ – tai šiltnamyje auginami baltieji trumpavaisiai agurkai, marinuoti sūryme su prieskoniais. Jiems gaminti naudojamos šios sudedamosios dalys: druska (NaCl), prieskoniai, krapai, konservantai (natrio benzoatas, kalio sorbatas) ir citrinos rūgštis. Išskyrus privalomai naudojamus krapus, prieskonių sudėtis gali skirtis. Tradiciškai druskos ir vandens santykį sūryme nustato gamintojai.

Baltieji trumpavaisiai agurkai „Vit färsksaltad Östgötagurka“ yra greitai gendantis šviežias produktas. Baltieji trumpavaisiai agurkai „Vit färsksaltad Östgötagurka“ parduodami sveiki arba supjaustyti griežinėliais.

Baltieji trumpavaisiai agurkai „Vit färsksaltad Östgötagurka“ pasižymi toliau nurodytomis savybėmis.

Fizinės savybės:

sveiki baltieji trumpavaisiai agurkai „Vit färsksaltad Östgötagurka“:

ilgis: 120–150 mm;

skersmuo: 30–50 mm;

svoris: 50–90 g;

griežinėliais pjaustyti baltieji trumpavaisiai agurkai „Vit färsksaltad Östgötagurka“:

skersmuo: 30–50 mm;

storis: 5–7 mm;

paviršius: briaunuotas.

Toliau nurodyta informacija taikoma tiek sveikiems, tiek griežinėliais pjaustytiems baltiesiems trumpavaisiams agurkams „Vit färsksaltad Östgötagurka“:

Cheminės savybės:

druskos kiekis: 10–15 proc.

Juslinės savybės:

spalva:

odelė: šilta gelsvai balta su žaliais atspalviais (NSC S0520-G60Y iki S0520-G50Y);

vidus: vienodos spalvos toje pačioje spalvų skalėje kaip ir šių agurkų išorinė pusė. Šių trumpavaisių agurkų minkštimas yra žaliosios citrinos geltonumo spalvos, o šerdis šiek tiek tamsesnio žalio atspalvio nei odelė;

skonis: ryškus sūrumas, kurį sušvelnina baltiesiems trumpavaisiams agurkams būdingas saldumas. Taip pat skonis yra gana sodrus, primenantis krapus ir kmynus;

burnoje išliekantis skonis: sūrus, su krapų ir šviežių žaliųjų žirnelių poskoniais;

kvapas: sodri aromatų paletė su dirvožemio ir (arba) požeminio rūsio pokvapiais, taip pat žirnių ūglių ir distiliuoto alkoholio be prieskonių pokvapiai;

konsistencija: tvirti ir traškūs, šiek tiek mažiau tvirta šerdis;

pojūtis burnoje: maloni struktūra ir tvirtumas kramtant. Išskirtinis sūrumas ir ypatingas traškumas, taip pat išlikę daug šviežumo, būdingo ką tik šiltnamyje užaugintiems baltiesiems trumpavaisiams agurkams.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavinės medžiagos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Žaliava: šiltnamyje auginami veislės „Lilla Delikatessen“ baltieji trumpavaisiai agurkai. Šiltnamyje auginami baltieji trumpavaisiai agurkai yra 120–150 mm ilgio ir 30–50 mm skersmens. Ką tik nuskinti trumpavaisiai agurkai yra balkšvi, su šviesiai žaliu blizgesiu. Oda yra nežymiai gumbuota ir gana kieta. Šiltnamyje auginamų baltųjų trumpavaisių agurkų minkštimas yra žaliosios citrinos geltonumo, o palyginti nedidelė šerdis – žalsvos spalvos.

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visas gamybos procesas – nuo baltųjų trumpavaisių agurkų auginimo šiltnamyje iki užaugintų baltųjų trumpavaisių agurkų marinavimo sūryme – turi vykti 4 punkte nurodytoje geografinėje vietovėje.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

–

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

–

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

SGN „Vit färsksaltad Östgötagurka“ žymimo produkto gamybos teritoriją sudaro Esterjotlando provincija.

5. Ryšys su geografine vietove

SGN „Vit färsksaltad Östgötagurka“ žymimo produkto savybių ir geografinės vietovės ryšys grindžiamas su geografine vietove susijusiais žmogiškaisiais veiksniais.

Ypatingos produkto savybės

Baltiesiems trumpavaisiams agurkams „Vit färsksaltad Östgötagurka“ būdinga tokia pati šiltos gelsvai baltos spalvos išorinė pusė, žaliosios citrinos geltonumo minkštimas ir žalsva šerdis, kaip ir ką tik nuskintiems šiltnamyje užaugintiems baltiesiems trumpavaisiams agurkams. Jų skonis ir aromatas pasižymi šviežumu, būdingu ką tik nuskintiems baltiesiems trumpavaisiams agurkams.

Dėl palyginti kietos odelės ir mažos šerdies baltieji trumpavaisiai agurkai „Vit färsksaltad Östgötagurka“ yra daug traškesni nei šviežiai sūdyti agurkai, pagaminti iš žaliųjų trumpavaisių agurkų. Dėl tvirtos ir traškios baltųjų trumpavaisių agurkų „Vit färsksaltad Östgötagurka“ konsistencijos, kramtant jie yra maloniai kieti.

Baltiesiems trumpavaisiams agurkams „Vit färsksaltad Östgötagurka“ būdingą saldumą atsveria aiškiai juntamas sūrumas. Aromatas kompleksiškas, su dirvožemio, šviežių žirnių ūglių ir distiliuoto alkoholio pokvapiais.

Baltieji trumpavaisiai agurkai „Vit färsksaltad Östgötagurka“ skiriasi nuo kitų paprastai parduodamų sūdytų trumpavaisių agurkų rūšių, nes marinavimui naudojamame sūryme su prieskoniais nėra pridėtinio cukraus ar acto. Baltieji trumpavaisiai agurkai „Vit färsksaltad Östgötagurka“ taip pat skiriasi nuo ättiksgurka – rūgščiai marinuotų trumpavaisių agurkų, kurie yra daug labiau paplitę Švedijoje ir pasižymi ryškiu saldžiarūgščiu acto, cukraus ir garstyčių skoniu.

Su geografine vietove susiję žmogiškieji veiksniai

Baltieji trumpavaisiai agurkai „Vit färsksaltad Östgötagurka“ – tai labai tipiškas Esterjotlando provincijos maisto produktas. Esterjotlande marinuoti trumpavaisiai agurkai tradiciškai yra baltieji agurkai ir ruošiami naudojant sūrymą, o likusioje Švedijos dalyje žmonės mieliau renkasi žaliuosius trumpavaisius agurkus, marinuotus acto, cukraus ir druskos tirpale.

Hagdahlio akademija SGN „Vit färsksaltad Östgötagurka“ žymimo produkto gamintojams skyrė apdovanojimą už jų darbą išsaugant šią Esterjotlando kulinarinę tradiciją.

Nėra žinoma, kodėl Esterjotlando regione pirmenybė buvo pradėta teikti baltiesiems trumpavaisiams agurkams „Vit färsksaltad Östgötagurka“, tačiau XIX a. pabaigoje buvo nustatyta, kad baltieji trumpavaisiai agurkai pasižymi savybėmis (kietesnė odelė ir mažesnė šerdis), dėl kurių šie šviežiai sūdyti trumpavaisiai agurkai, juos tinkamai apdorojus marinavimo metu, yra traškesni už žaliuosius trumpavaisius agurkus.

Tradiciškai SGN „Vit färsksaltad Östgötagurka“ žymimam produktui gaminti auginami veislės „Lilla Delikatessen“ baltieji agurkai. Esterjotlande veislės „Lilla Delikatessen“ agurkai auginami šiltnamiuose, o derlius nuimamas kovo–spalio mėnesiais. Todėl SGN „Vit färsksaltad Östgötagurka“ žymimi baltieji trumpavaisiai agurkai yra sezoninis produktas, gaminamas tik nuo kovo iki spalio mėn.

Auginant veislės „Lilla Delikatessen“ agurkus reikia ypatingų augintojo pastangų. Skirtingai nei, pavyzdžiui, žalieji trumpavaisiai agurkai, veislės „Lilla Delikatessen“ agurkai nėra savidulkiai augalai. Kad baltieji trumpavaisiai agurkai užmegztų vaisius, jiems reikia augintojo pagalbos apdulkinant, o tai reiškia, kad šie agurkai turi būti taip genimi ir formuojami, kad augintojas galėtų apdulkinti žiedus.

Augintojai ruošia sėklas kitų metų veislės „Lilla Delikatessen“ agurkų derliui pačiame ūkyje, atrinkdami tam tikrą kiekį trumpavaisių agurkų daigams išauginti. Atranka vykdoma atsižvelgiant į augalo gebėjimą išauginti gerą baltųjų agurkų derlių, pasižymintį kokybinėmis savybėmis (atitinkama agurkų spalva, minkštimas ir šerdis, taip pat odelės kietumas ir šerdies dydis), kurios būtinos SGN „Vit färsksaltad Östgötagurka“ žymimų marinuotų baltųjų agurkų gamybai.

Gamintojų gebėjimas marinavimo metu išsaugoti ką tik nuskintam šiltnamyje užaugintam baltajam trumpavaisiam agurkui būdingą spalvą, traškumą ir šviežumą yra labai svarbus SGN „Vit färsksaltad Östgötagurka“ žymimo produkto savybėms užtikrinti.

Gaminant SGN „Vit färsksaltad Östgötagurka“ žymimą produktą, baltieji trumpavaisiai agurkai turi būti ką tik nuskinti. Todėl baltieji trumpavaisiai agurkai skinami kasdien. Kad baltasis trumpavaisis agurkas atitiktų SGN „Vit färsksaltad Östgötagurka“ žymimo produkto kokybės reikalavimus, ką tik nuskintas agurkas turi būti 12–15 cm ilgio ir 3–5 cm skersmens.

Ką tik nuskinti baltieji trumpavaisiai agurkai nuplaunami vandenyje, nušveičiami šepetėliu ir subadomi, kad sūrymas lengviau įsigertų į visą agurką. Po to baltieji trumpavaisiai agurkai rūšiuojami, patikrinama jų kokybė ir, gaminant sveikus SGN „Vit färsksaltad Östgötagurka“ žymimus marinuotus baltuosius agurkus, sudedami į sūrymą su krapais ir prieskoniais.

Gaminant griežinėliais pjaustytus SGN „Vit färsksaltad Östgötagurka“ žymimus baltuosius trumpavaisius agurkus, nuplauti baltieji trumpavaisiai agurkai supjaustomi maždaug 6 milimetrų pločio griežinėliais, naudojant peilius, kurie palieka briaunuotą pjūvio paviršių, po to griežinėliai sudedami į sūrymą su krapais ir prieskoniais.

Gamindami SGN „Vit färsksaltad Östgötagurka“ žymimą produktą, gamintojai ką tik nuskintus baltuosius trumpavaisius agurkus per 1–2 dienas turi sudėti į sūrymą, kad išliktų agurkams būdinga spalva ir traškumas. Jei baltieji trumpavaisiai agurkai laikomi ilgiau, jie suminkštėja ir pagelsta.

Kiekvienas SGN „Vit färsksaltad Östgötagurka“ žymimo produkto gamintojas, ruošdamas sūrymą, naudoja savo receptą. Pagal tradicinį gamybos būdą sūryme turi būti tiek druskos, kad jame galėtų plūduriuoti vištos kiaušinis. Tačiau virš vandens paviršiaus esanti kiaušinio dalis negalėjo būti didesnė nei 25 erių moneta. Į sūrymą visada dedama krapų, tačiau tikslią prieskonių sudėtį gamintojai laisvai pasirenka patys ir ji pagrįsta senais, dažnai iš kartos į kartą perduodamais receptais.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

https://www.livsmedelsverket.se/globalassets/foretag-regler-kontroll/livsmedelsinformation-markning-halsopastaenden/skyddade-beteckningar/produktbeskrivning_vit_farsksaltad-ostgotagurka_23-02-08.pdf

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 272

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	66 metai 2023m. rugpjūčio 1d.

Turinys		Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2023/C 272/01	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.11108 – MERIDIAM / AWSA I / AWSA II / A2 ROUTE / AESA) ( 1 )	1

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2023/C 272/02	2023 m. liepos 31 d. Euro kursas	2

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2023/C 272/03	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.11205 – INPEX CORPORATION / ENEL GREEN POWER / ENEL GREEN POWER AUSTRALIA). Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	3
2023/C 272/04	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.11215 – PAI PARTNERS / HG / AZETS). Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	5
2023/C 272/05	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.11168 – WARBURG PINCUS / ADVENT INTERNATIONAL / BAXTER PHARMACEUTICAL SOLUTIONS AND BAXTER ONCOLOGY). Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	7
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2023/C 272/06	Vyno sektoriaus produkto specifikacijos Sąjungos lygmens pakeitimo paraiškos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 97 straipsnio 4 dalyje, paskelbimas	9
2023/C 272/07	Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	15


	(1) Tekstas svarbus EEE.