KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Bendros Europos turizmo duomenų erdvės kūrimas: dalijimosi duomenimis ir inovacijų skatinimas visoje turizmo ekosistemoje

(2023/C 263/01)

TURINYS

1.

ĮVADAS

2

1.1.

Visiems turizmo ekosistemos suinteresuotiesiems subjektams tarnaujanti duomenų erdvė

2

1.2.

Su turizmu susijusios informacijos dalijimosi iššūkiai

4

1.3.

Bendros Europos turizmo duomenų erdvės tikslas

5

2.

PAGRINDINĖS BENDRĄ EUROPOS TURIZMO DUOMENŲ ERDVĘ ĮGALINANČIOS PRIEMONĖS

7

2.1.

Valdymas

7

2.2.

Sąveikumo semantika

8

2.3.

Techniniai sąveikumo standartai

9

2.4.

Privačiojo sektoriaus vaidmuo

9

2.5.

Parama MVĮ pereinant prie duomenų erdvės

10

2.6.

Parama turizmo vietovėms pereinant prie duomenų erdvės

10

2.7.

Turizmo duomenų erdvės procesų scenarijaus bandymas

11

3.

TOLESNI ŽINGSNIAI KURIANT BENDRĄ EUROPOS TURIZMO DUOMENŲ ERDVĘ

12

4.

IŠVADA

13

1.   ĮVADAS

Šiame komunikate pristatomas bendros Europos turizmo duomenų erdvės kūrimas, kuriame dalyvauja visi turizmo ekosistemos suinteresuotieji subjektai: valstybės narės, vietos ir regionų valdžios institucijos, privatusis sektoriaus ir ES institucijos.

Duomenų erdvė turizmo ekosistemai yra svarbi priemonė pereinant prie tvaresnės ir išsamesnės skaitmenizacijos, kaip numatyta Turizmo pertvarkos kelrodyje (1) (2022 m.); ji yra visiškai suderinta su Europos duomenų strategija (2020 m.) (2).

Europos duomenų strategijoje buvo nustatytos bendros Europos duomenų erdvės pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose ir viešojo intereso srityse (3) kaip esminės politikos priemonės siekiant sudaryti sąlygas tiek viešajam, tiek privačiajam sektoriui naudotis duomenų teikiamomis galimybėmis Europos ekonomikos ir visuomenės labui. 2021 m. kovo 25 d. Tarybos išvadose (4) pritarta duomenų erdvių sukūrimui. Šia duomenų strategija siekiama sukurti bendrą Europos duomenų erdvę derinant teisėkūros, politikos ir finansavimo priemones; tai būtų tikra bendra duomenų rinka, kurioje informacija galėtų būti perduodama iš vieno sektoriaus į kitą ir iš vienos valstybės į kitą, ja būtų galima dalytis ir naudotis skatinant inovacijas.

Atsižvelgiant į tai, 2022 m. birželio mėn. Komisijos komunikate dėl Konferencijos dėl Europos ateities turizmo ir judumo duomenų erdvės buvo nurodytos kaip sritys, kuriose reikėtų apsvarstyti galimybę imtis naujų veiksmų prisidedant prie ES skaitmeninės transformacijos.

Europos bendrosios duomenų rinkos galimybėms ypač imlus yra turizmas, nes šio sektoriaus sėkmė pagrįsta klientų patirtimi, kuri yra skirtinga ir nuolat kinta. Todėl tai yra universalus sektorius tiek generuojamų duomenų, tiek duomenų, kuriais dalijamasi, požiūriu. Ir privatūs, ir viešieji subjektai supranta informacijos svarbą ir rodo didelį susidomėjimą duomenimis, tačiau šių subjektų pasirengimo išnaudoti informacijos, kuri yra labai įvairi, fragmentiška ir dažnai dar neatrasta, potencialą lygis, supratimas ir įgūdžiai yra nevienodi. Bendra Europos duomenų erdvė suteiks ekosistemai daugiau kokybiškų duomenų ir jais galės dalytis, juos naudoti ir su jais susipažinti daugiau suinteresuotųjų subjektų, o tai prisidės prie naujoviškų paslaugų ir sprendimų kūrimo.

Turizmo sektoriuje įmonės ir turizmo vietovės nenoriai dalijasi duomenimis, jei negarantuojamas abipusiškumas ir supratimas, kaip duomenys gali būti naudojami pakartotinai, kas ir kokiu tikslu tai gali daryti. Su nauja praktika susijusi administracinė našta taip pat yra didelė našta mažoms organizacijoms. Bendra Europos turizmo duomenų erdve nėra skirta reglamentuoti dalijimosi duomenimis šiame sektoriuje. Ja taip pat nenustatomos pareigos duomenų teikėjams ar naudotojams rinkti konkrečius duomenis. Bendra Europos turizmo duomenų erdve siekiama padidinti dalijimąsi duomenimis ir pakartotinį duomenų naudojimą šiame sektoriuje suformuojant duomenų valdymo modelį, pagrįstą esamų duomenų srities ES ir nacionalinės teisės aktų laikymusi, – tai padidins teisingumą, nes bus užtikrinama, kad visi susiję suinteresuotieji subjektai gautų naudos iš naujos vertės, sukurtos dalijantis didesniu duomenų kiekiu ir juos naudojant. Be to, sukūrus techninę ir sąveikią infrastruktūrą, šiai duomenų erdvei bus naudingi duomenys, kuriais dalijamasi kitose duomenų erdvėse.

Turizmo pertvarkos kelrodyje nustatytas techninio turizmo duomenų erdvės įgyvendinimo poreikis (14 tema). Turizmo pertvarkos kelrodis, patvirtintas 2022 m. gruodžio 1 d. Tarybos išvadose, kuriose valstybės narės nustatė 2030 m. Europos turizmo darbotvarkę (5), šiuo metu yra bendro įgyvendinimo etape, o šiame komunikate aprašoma, kaip ketinama jį išplėtoti iki turizmo duomenų erdvės.

1.1.   Visiems turizmo ekosistemos suinteresuotiesiems subjektams tarnaujanti duomenų erdvė

Augdama organiškai ir mažais žingsneliais, proporcingais savanoriškam turizmo suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui ir poreikiams, bendra Europos turizmo duomenų erdvė sudarys sąlygas dalytis duomenų rinkiniais su platesne auditorija, o naudotojai (pvz., verslo tarpininkai, turizmo vietovių vadovai, turizmo paslaugų teikėjai ir inovatyvios duomenų analizės MVĮ) gaus prieigą prie informacijos iš įvairesnių šaltinių. Europos Komisija padeda valstybėms narėms ir visiems suinteresuotiesiems subjektams kurti visoms šalims naudingą bendrą Europos duomenų erdvę; tai bendra visos turizmo ekosistemos atsakomybė.

Bendroje Europos turizmo duomenų erdvėje sukurta sąveikos sistema turės teigiamą poveikį valstybių narių valdžios institucijoms nacionaliniu ir vietos lygmenimis – tai parodė jų prašymas Europos Komisijai (6) sukurti priemonę turizmo ekosistemos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai bei atsparumui stebėti. Visa tai išaugo į Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro parengtą ES turizmo informacijos suvestinę. Kai kuriais atvejais valstybės narės (Austrija, Italija, Ispanija, Slovėnija, Graikija) taip pat kuria savo nacionalines duomenų erdves. Komisija palankiai vertina šias iniciatyvas ir siekia sukurti jų tarpusavio sinergiją, kad nustatytų ES dalijimosi duomenimis standartus ir modelius, visiškai atitinkančius esamus ES ir nacionalinės teisės aktus ir ES principus (žr. 2.1 punktą).

Turizmo duomenų erdvė turi paremti MVĮ. Beveik visos turizmo įmonės yra MVĮ (99,9 %), iš jų 91 % yra labai mažos įmonės (7). Tokiems mažiems suinteresuotiesiems subjektams kaip restoranai ir šeimos viešbučiai trūksta laiko, įgūdžių ir išteklių, kad jie galėtų ieškoti ir gauti turizmo strategijai ir valdymui naudingų duomenų, ypač kai šiuos duomenis kuria skirtingi paslaugų teikėjai ir kai jie pateikiami bei valdomi skirtingomis priemonėmis. Bendra vieta, kurioje būtų prieinami duomenys, gali padėti tokioms įmonėms kaip viešbučiai, restoranai ar kelionių organizatoriai tobulinti ir kurti naujoviškas paslaugas remiantis atnaujinama aukštos kokybės informacija, ypač jei visa tai būtų papildyta pagalbinėmis priemonėmis (žr. 2.5 punktą) ar paslaugomis. Pavyzdys, kaip tai gali atrodyti, – toliau pateiktame laukelyje.

MVĮ ir didesnės įmonės, teikiančios duomenų analizės paslaugas verslo ir kitiems subjektams, yra tiesiogiai suinteresuotos organizuotai dalytis duomenimis ir gauti informaciją iš skirtingų šaltinių ir sektorių. Atitinkamai ir dirbtinio intelekto priemonių srityje besispecializuojančioms MVĮ būtų naudinga pasitelkti naujas priemones turizmo paslaugoms individualizuoti remiantis turimais pasiūlymais ir kitokia informacija. Turizmo duomenų erdvė tiesiogiai prisidėtų prie jų duomenimis grįstų paslaugų.

Su tais pačiais iššūkiais susiduria ir turizmo vietovių valdymo organizacijos. Turizmo vietovių valdymo organizacijų (tai gali būti privačios įstaigos, nacionalinės, regionų arba vietos valdžios institucijos) vaidmuo po truputį keičiasi – nuo rinkodaros vykdymo vaidmens pereinama prie tvarių pasiūlymų keliautojams valdymo ir planavimo, o tai turi ilgalaikės ekonominės bei socialinės naudos ir visai gyventojų bendruomenei. Norint atlikti šį vaidmenį reikia daug informacijos, kaip antai transporto įmonių, miesto paslaugų ir kultūros departamentų, viešųjų ir privačiųjų renginių organizatorių duomenų, netgi informacijos apie turizmo pasiūlymą ir regionų valdžios institucijų bei kaimyninių regionų politinius prioritetus.

Atlikdamos savo vaidmenį turizmo vietovių valdymo organizacijos taip pat gali būti duomenų rinkėjos ir turėtojos, todėl bendra Europos turizmo duomenų erdvė, pagrįsta esamais ir būsimais duomenų srities ES teisės aktais (žr. 1.3 punktą), gali joms padėti ne tik gauti daugiau informacijos, bet ir geriau bei sąveikiau naudoti savo surinktus duomenis. Pavyzdžiui, turizmo vietovių valdymo organizacijos ir visos ES valdžios institucijos galėtų teikti svarbią stebėsenos informaciją apie turizmą vietos lygmeniu ir taip atskleisti pagrindinius turizmo vietovių bruožus ir savo pažangą žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos srityje.

Konkretus dalijimosi duomenimis naudos verslui ir turizmo vietovių valdymo organizacijoms pavyzdys Nedidelei agentūrai arba kelionių organizatoriui gali reikėti parengti pasiūlymą potencialiems klientams atsižvelgiant į teritorijos, kuri gali apimti miestus ir atokesnes kaimo vietoves, apgyvendinimo pajėgumą. Tačiau skirtinguose regionuose ar savivaldybėse skirtingos turizmo vietovės (net ir panašaus dydžio) apgyvendinimo pajėgumą apibrėžia skirtingai. Vienos ją apibrėžia kaip nakvynių skaičių, kitos – kaip lovų skaičių. Vienos gali įtraukti trumpalaikės nuomos galimybes, kitos – tik viešbučių informaciją. Arba gali būti taikomos skirtingos lankytinų objektų ar lankytinų renginių apibrėžtys atsižvelgiant į vietos turizmo vietovių valdymo organizacijos pasirinkimą ir strategiją. Duomenų erdvė, kurioje pateikiami metaduomenų aprašai (geriausia – pagrįsti esamomis oficialioje statistikoje jau taikomomis suderintomis sąvokomis ir apibrėžtimis, taksonomijomis ir klasifikacijomis bei geoerdviniu suskirstymu), galėtų padėti užtikrinti, kad visuose duomenų rinkiniuose ir šaltiniuose būtų taikoma ta pati apibrėžtis, todėl prisijungęs arba išorine duomenų analize besiremiantis kelionių agentas galėtų tiksliai įvertinti pasiūlymą.

Duomenų erdvę natūraliai papildo nacionalinės ir Sąjungos lygmens statistikos įstaigos, todėl joms tenka labai svarbus vaidmuo – teikti nemokamą prieigą prie oficialios statistikos, remti sąveikumą atskirose statistikos srityse ir tarp skirtingų statistikos sričių, taip pat sudaryti sąlygas pakartotinai naudoti esamus duomenis, kad būtų galima rengti naujovišką arba patobulintą oficialią statistiką, galbūt prisidedant prie poreikių teikti ataskaitas reguliavimo tikslais.

Kad taikant inovatyvumo ir tvarumo principus Europa išliktų lankomiausiu turizmo regionu pasaulyje, labai svarbus geresnis, labiau individualizuotas ir tvaresnis turizmas kartu su nuosekliomis paramos politikos priemonėmis nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis – kaip išsamiau paaiškinta toliau, padėti pasiekti šį rezultatą gali turizmo duomenų erdvė. Duomenys gali padėti nustatyti, išmatuoti ir pagerinti turizmo poveikį tvarumui. To pavyzdžiai – duomenys apie viešbučių energijos suvartojimą, atsinaujinančiosios energijos sertifikatus, vandens suvartojimą ir nuotekų tvarkymą. Kita vertus, žemės ūkio ir maisto produktų atsekamumo priemonės gali būti naudingos vietos tiekimo grandinėms, nes mažinamas atkūrimo sektoriaus poveikis aplinkai ir remiamas kaimo turizmas. Dar vienas duomenų dalijimosi skirtingose srityse ir sektoriuose naudos pavyzdys – Europos turizmo duomenų erdvės ir Europos sveikatos duomenų erdvės sąveika. Dalijimasis elektroniniais sveikatos duomenimis gali būti labai naudingas tiek keliautojui, tiek priimančiajai šaliai planuojant ir siūlant tinkamą sveikatos priežiūros pagalbą.

Iš esmės platesnio dalijimosi duomenimis teikiama nauda turėtų įtakos visai rinkai, įskaitant dideles platformas, kurios yra pagrindinės su turizmu susijusių komercinių duomenų turėtojos.

1.2.   Su turizmu susijusios informacijos dalijimosi iššūkiai

Turizmo sektoriui kyla trys konkretūs dalijimosi duomenimis iššūkiai, kuriuos reikia priimti taikant pagrindines bendrą Europos turizmo duomenų erdvę įgalinančias priemones (žr. 2 dalį):

1.   Duomenų sąveikumas

Kuriant, valdant ir siūlant turizmo paslaugas sprendimų priėmimo ar inovacijų tikslais reikia įvairių ne asmens duomenų. Išskirtinis turizmo sektoriaus bruožas yra tas, kad bet kokia duomenų sritis gali būti naudinga teikiant turizmo paslaugas (t. y. judumo, energijos, aplinkos, kultūros paveldo, miestų planavimo, sveikatos ir kt.), nors kelionių organizatorius ypač domina pagrindiniai ne asmens duomenų rinkiniai. 2021–2023 m. Europos Komisijos surengtose išsamiose konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais nustatyti kelionių organizatoriams ypač svarbūs duomenų rinkiniai (atsižvelgiant į duomenų rinkimo procesų scenarijų ir tikslą): apgyvendinimo vietų pasiūlos ir paklausos; kelionių galimybių ir paklausos; turizmo poveikio aplinkai ir visuomenei; pasiūlymų ir rinkos tendencijų. Todėl pagrindinis iššūkis yra dalytis informacija iš įvairių šaltinių ir ją palyginti kiek įmanoma vengiant sutapimo ir dubliavimosi, užtikrinant duomenų sąveikumą su kitais sektoriaus duomenimis. Jei įmanoma, galima išnagrinėti standartus, kuriuos jau naudoja skirtingi suinteresuotieji subjektai (žr. 2.3 punktą).

2.   Prieiga prie duomenų

ES turizmo ekosistema nėra pagrįsta bendros rinkos platforma: pasiūlymus modeliuoja ir kataloguoja ir privatūs kelionių organizatoriai, ir nacionalinio, regionų bei vietos lygmens valdžios institucijos, todėl pasiūlymai yra skirtingi, įvairialypiai ir daugiakalbiai, o rezervacijos tvarkomos per platformas (dideles ir mažas) ir per atskirus paslaugų teikėjus. Nors bendra ES turizmo duomenų erdvė veikia ne pagal rinkos dalyvio principą (t. y. per ją negalima vykdyti rezervacijų ir per ją rezervacijos necentralizuojamos), per ją kelionių organizatoriams galima pasiūlyti informacijos paieškos priemones (žr. 2.2 punktą).

3.   Viešųjų ir privačiųjų suinteresuotųjų subjektų vykdomas duomenų teikimas

Duomenys gali būti atviri (pvz., tvarkaraščiai, eismo ir orų informacija arba iš interneto gauti duomenys), bet gali būti ir privatūs, komerciniai ir neskelbtini. Jei dalijamasi asmens duomenimis, visi suinteresuotieji subjektai turi laikytis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) (8). Kalbant apie komercinius duomenis, kurie sudaro didžiąją dalį informacijos, susijusios su rezervacijomis, kelionėmis, paieška internete ir mokėjimais, juos turi nedidelis skaičius stambių subjektų; juos reikia įtraukti į diskusiją apie taisykles, kuriomis reglamentuojama duomenų erdvėje taikytina prieiga prie duomenų.

Duomenų vertės principas turėtų būti suderintas su valdymo modeliu, kuriuo suteikiama tiesioginė ir kuo geresnė prieiga prie duomenų. Tam reikia bendrų visų suinteresuotųjų subjektų pastangų, kartu taikant nuostatą, kad turizmo duomenų erdvė neturėtų būti naudojama kaip platforma privačių rinkinių pavyzdžiams pristatyti. Pagrindinis duomenų erdvės tikslas – sąžiningai ir įtraukiai remti visus ekosistemos suinteresuotuosius subjektus.

Veiksmingos duomenų srauto erdvės potencialas yra tiesiogiai susijęs su kuo didesnio skaičiaus suinteresuotųjų subjektų – ne tik naudotojų, bet ir duomenų teikėjų – dalyvavimu. Todėl galėtų būti apsvarstytos paskatos dideliems privatiems kelionių organizatoriams dalytis savo informacija arba jos dalimi bendroje Europos duomenų erdvėje. Pavyzdžiui, be duomenų altruizmo principo (9), apibrėžto Duomenų valdymo akte, šios paskatos gali būti įgyvendintos kaip sutartos prieigos sąlygos: skirtingos dalijimosi schemos ir modeliai, kurie yra apriboti įtraukiant tik tam tikrus duomenų rinkinius arba jiems taikomi ir kurie bėgant laikui gali keistis; nurodytos savaitės dienos, ketvirčiai ar kitas laikotarpis ir (arba) už mokestį prieinami duomenys arba taikomas atvirų ir mokamų ne asmens duomenų derinys. Tai dar nebaigtas darbas, todėl reikalingos bendros pastangos ir bendras supratimas, kad reikia suderinti taisyklių skaidrumą ir komercinių interesų paisymą (10). Tačiau, atsižvelgiant į Duomenų akto pasiūlymą, tai neturėtų turėti įtakos prieigai prie informacijos ir jos naudojimui duomenų erdvėje oficialiajai statistikai rengti.

Be to, duomenų srautų kūrimas reikalauja daug laiko ir išteklių. MVĮ, mažesnėms turizmo vietovių valdymo organizacijoms ir valdžios institucijoms būtų sudėtinga priimti jau taikomų duomenų rinkinių sąveikumo standartus. Todėl reikia ieškoti sprendimų, kaip sumažinti administracinę naštą mažesniems viešiesiems ir privatiesiems kelionių organizatoriams.

1.3.   Bendros Europos turizmo duomenų erdvės tikslas

Turizmo duomenų erdvės tikslas – suderinti techninius sąveikumo standartus su valdymo struktūra, kurią įdiegus viešieji ir privatieji suinteresuotieji subjektai būtų raginami ir jiems būtų leidžiama bendromis pastangomis aktyviau dalytis duomenimis skirtingose duomenų srityse bei skirtingose duomenų erdvėse ir didinti duomenų naudojimą šiame sektoriuje. Tai savo ruožtu gali būti labai naudinga turizmo ekosistemai ir padėti siekti konkrečių tikslų, pvz.:

—	skatinti šio sektoriaus įmonėms ir turizmo vietovių valdymo organizacijoms skirtas inovacijas kuriant, tobulinant ir individualizuojant paslaugas ir pasiūlymus dėl galimybės gauti kokybiškesnę informaciją, kuria galima dalytis ir kurią lengviau rasti;

—	padėti valdžios institucijoms priimti sprendimus dėl jų turizmo pasiūlymo, rinkodaros ir valdymo tvarumo remiantis įvairiais atitinkamais duomenimis;

—	padėti specializuotoms įmonėms teikti rinkai geresnes paslaugas, susijusias su duomenų analize, indeksais ir rinkos tendencijomis;

—	leisti MVĮ arba mažoms turizmo vietovių valdymo organizacijoms dalytis savo duomenimis ir informacija, susijusia su paslaugomis ir pasiūlymu, visos ES dalijimosi duomenimis sistemoje;

—	gerinti duomenų šaltinių prieinamumą statistinei informacijai rengti politikos formuotojams, įmonėms arba viešojo intereso tikslais, skatinti integravimą su esama oficialia statistika ir jos tobulinimą.

Priėmusi Europos duomenų strategiją Europos Komisija Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl bendrų Europos duomenų erdvių (2022 m.) (11) išdėstė pagrindinius visų bendrų sektorinių duomenų erdvių projektavimo principus ir ypatybes. Tai duomenų kontrolė, ES taisyklių ir vertybių laikymasis, techninė duomenų infrastruktūra, valdymas, sąveikumas ir atvirumas.

Prie šių projektavimo principų prisidedama Duomenų valdymo aktu (12) ir Duomenų akto pasiūlymu (13) (jį Europos Komisija priėmė 2022 m. vasario mėn.), kuriuose paaiškinami bendri ES metodai, kuriais siekiama užtikrinti suinteresuotųjų subjektų pasitikėjimą ir sąžiningumą veiksmingo dalijimosi duomenimis tikslais.

Duomenų valdymo aktu siekiama skatinti galimybes naudoti duomenis didinant pasitikėjimą duomenų tarpininkais ir stiprinant dalijimosi duomenimis mechanizmus visoje ES. Be kita ko, šiame akte taip pat nustatytas tikslas sukurti bendras, sąveikias duomenų erdves ES mastu strateginiuose sektoriuose, siekiant įveikti teisines ir technines dalijimosi duomenimis kliūtis.

Duomenų akto pasiūlymu siekiama užtikrinti teisingą vertės paskirstymą duomenų ekonomikoje ir palengvinti susijusių objektų sugeneruotų duomenų naudojimą ir prieigą prie jų, ypač kai prisidedama prie duomenų generavimo. Duomenų akte numatytos specialios priemonės sąveikumui palengvinti, įskaitant sąveikumą duomenų erdvėje ir tarp skirtingų duomenų erdvių. Jame nustatomi esminiai reikalavimai, susiję su įvairiais duomenų erdvėms aktualiais elementais, įskaitant įgaliojimą prašyti standartizacijos organizacijų parengti darniuosius standartus.

Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu nustatomos taisyklės, susijusios su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų asmens duomenis, ir taisyklės, susijusios su laisvu asmens duomenų judėjimu. BDAR numatytos bendros sąlygos, kurių privaloma laikytis renkant asmens duomenis, jais dalijantis ir juos pakartotinai naudojant.

Be to, papildydama Direktyvą dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (14) Europos Komisija pateikė konkrečių didelės vertės duomenų rinkinių sąrašą ir jų skelbimo bei pakartotinio naudojimo tvarką (15). Kai kurie iš šių duomenų (geoerdviniai, Žemės stebėjimo ir aplinkos, meteorologiniai, judumo) gali būti aktualūs plėtojant arba stebint turizmo paslaugas ir politiką.

Europos sąveikumo politika prisidedama prie duomenų sąveikumo atskirose duomenų erdvėse ir tarp skirtingų duomenų erdvių skatinant teisinį, operacinį ir techninį / semantinį suderinimą, pvz., naudojant bazinę architektūrą, semantines priemones, duomenų modelius ir programų sąsajas (API). Kai kurie iš šių sprendimų taip pat taps duomenų erdvės paramos centro priemonių rinkinio dalimi ir bus aptarti Europos duomenų inovacijų valdyboje (žr. toliau). Europos sąveikumo akto pasiūlymu (16) bus sustiprintas sąveikumas papildomai skatinant naudoti šiuos sąveikumo sprendimus – tai turėtų būti naudinga turizmo duomenų erdvei, nes ji gautų duomenų iš skirtingų šaltinių.

Šia architektūra, pagal kurią formuojamas dalijimasis duomenimis, teikiama esminė parama turizmo sektoriui, nes joje nustatytos aiškios taisyklės ES priklausantiems ir nepriklausantiems duomenų teikėjams bei kelionių organizatoriams. Dalijimasis duomenimis taip pat yra kai kurių svarbių sektorinių teisėkūros iniciatyvų, turinčių aiškų ir stiprų poveikį turizmo sektoriui, objektas.

Siūlomas Reglamentas dėl trumpalaikės būsto nuomos (17) leidžia kompetentingoms institucijoms dalytis trumpalaikės būsto nuomos veiklos duomenimis su „subjektais arba asmenimis, vykdančiais mokslinius tyrimus, analizės veiklą arba kuriančiais naujus verslo modelius“.

ES masto Deleguotajame reglamente dėl informacijos apie keliavimą daugiarūšiu transportu paslaugų teikimo (18) nustatyta, kad informacijos duomenys turi būti prieinami nacionaliniuose prieigos punktuose. Ši prievolė taikoma visoms pagal tvarkaraštį veikiančiam transportui (miesto viešajam transportui, geležinkeliui, oro transportui, keltams), taip pat alternatyviam transportui (pvz., pavėžėjimui, bendrai nuomai) ir atskiroms transporto priemonėms, pvz., dviračiams. Duomenys turėtų būti prieinami tik tada, kai jie egzistuoja skaitmeniniu formatu. Duomenys, kuriems taikoma ši pareiga, apima: informaciją apie tvarkaraščius, standartines kainas, stočių (prieigos mazgų) vietas ir tam tikrus infrastruktūros duomenis (įskaitant dviračių).

Kalbant apie duomenis, kurių reikia kuriant paslaugas, galinčias palengvinti rezervaciją ir mokėjimus, naująja Daugiarūšio skaitmeninio judumo paslaugų (19) iniciatyva bus nustatytos dalijimosi prievolės, kuriomis, kaip ir informacijos apie keliavimą daugiarūšiu transportu paslaugų atveju, bus pagrįsta turizmo duomenų erdvė. Pasiūlyme bus aptartos tam tikrų kelionių organizatorių prievolė sudaryti susitarimą su trečiosiomis šalimis. Taip siekiama užtikrinti, kad internetinių bilietų paslaugos prisidėtų prie daugiarūšiškumo suteikiant keleiviams galimybę lengvai ir skaidriai palyginti pasiūlymus ir jais pasinaudoti.

ES reglamentu dėl ryšių tarp platformų ir verslo (20) siekiama užtikrinti, kad internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai traktuotų verslo klientus sąžiningai, skaidriai ir nuspėjamai.

Bendroje Europos turizmo duomenų erdvėje siekiama taikyti šiuos reikalavimus ir principus, kad suinteresuotieji subjektai juos įgyvendintų nefragmentuotai. Bendra Europos turizmo duomenų erdvė teiks pridėtinę vertę dar ir dėl to, kad ją rems Europos Komisija ir kitos institucijos. Taikant universalaus sprendimo principą neįmanoma patenkinti konkrečių kiekvieno vertikaliojo sektoriaus ar srities poreikių, tačiau jis bus labai svarbus nustatant skirtingų sektorių bendrumus ir, kai tik įmanoma, kuriant bendras koncepcijas, modelius ir sudedamąsias dalis, kuriuos galima naudoti įvairiuose sektoriuose ar srityse. Kaip minėta, turizmo sektoriui ypač svarbūs bendri aspektai ir sinergija. Duomenų valdymo aktu įsteigta Europos duomenų inovacijų valdyba paskelbs gaires, nustatys atitinkamus standartus ir sąveikumo reikalavimus, taikomus dalijimuisi duomenimis tarp skirtingų sektorių. Įgyvendinant pagal Skaitmeninės Europos programą (SEP) finansuojamą projektą sukurtas Duomenų erdvės paramos centras bendradarbiaus su Europos duomenų inovacijų valdyba dėl bendrų Europos duomenų erdvių kūrimo ir jam bus pavesta koordinuoti visus su tuo susijusius veiksmus.

2.   PAGRINDINĖS BENDRĄ EUROPOS TURIZMO DUOMENŲ ERDVĘ ĮGALINANČIOS PRIEMONĖS

Siekiant sudaryti sąlygas dalytis duomenimis tokioje sudėtingoje ekosistemoje kaip turizmo ekosistema, kurioje naudinga informacija gaunama iš skirtingų sričių ir sektorių, beveik visi ekonominiai subjektai yra MVĮ, o didžiulės duomenų sritys priklauso kelioms didelėms platformoms, reikia suderinti ir subalansuoti skirtingus veiksnius.

Šis iššūkis priimamas vykdant du koordinavimo ir paramos veiksmus (toliau – KPV), finansuojamus pagal SEP 2022 m (21). KPV suburiami du viešojo ir privačiojo sektorių konsorciumai, kurių tikslas – Europos Komisijai pateikti atnaujintą atitinkamų viešųjų ir privačių iniciatyvų žemėlapį, išsamią pagrindinių turizmo duomenų erdvę įgalinančių priemonių analizę, o svarbiausia – šių priemonių įgyvendinimo planą. Sinergiškai veikiantys abu KPV vykdomi nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. lapkričio mėn.; jais bus sukurtas pagrindas turizmo duomenų erdvei pagal esamą Europos turizmo statistikos sistemą. Vykdant šiuos veiksmus bus gauta svarbios informacijos apie visus aspektus, susijusius su bendros Europos turizmo duomenų erdvės aplinkybėmis bei valdymu ir pasiruošta tolesniems jos plėtros etapams.

Remdama šį darbą ir skirdama papildomus 8 mln. EUR pagal 2023–2024 m. SEP darbo programą Europos Komisija įsipareigoja bendradarbiauti su viešaisiais ir privačiaisiais turizmo ekosistemos subjektais, kad iš jų sužinotų rinkos ir sektoriaus poreikius, susijusius tiek su dalijimosi duomenimis sistema, tiek su jos įgyvendinimo tempu.

2.1.   Valdymas

Turizmo duomenų erdvės valdymas nulems tai, kaip bus įgyvendinamos ir tarpusavyje sąveikaus pagrindinės sąveikumą įgalinančios priemonės, siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami, jais būtų dalijamasi ir jie būtų naudojami teisėtu, teisingu, skaidriu, proporcingu ir nediskriminaciniu būdu. Siekiant tai sumodeliuoti, dviejuose pagal SEP finansuojamuose koordinavimo ir paramos veiksmuose bus atsižvelgta į esamas viešųjų ir privačiųjų subjektų gaires tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu. Tai bus daroma atsižvelgiant tiek į Europos duomenų strategiją, tiek į turizmo pertvarkos kelrodį.

2022 m. Europos Komisija išdėstė pagrindinius visų bendrų sektorinių duomenų erdvių projektavimo principus ir ypatybes (22). Tai duomenų kontrolė, ES taisyklių ir vertybių laikymasis, techninė duomenų infrastruktūra, valdymas, sąveikumas, atvirumas ir kibernetinis saugumas (23). Be to, privačiųjų suinteresuotųjų subjektų kartu su Europos Komisija parengtame dalijimosi duomenimis turizmo sektoriuje elgesio kodekse (2023 m.) (žr. 2.4 punktą) pateikiamas konkrečių principų, į kuriuos reikia atsižvelgti susitarime dėl dalijimosi duomenimis, sąrašas: duomenų naudojimo teisės, duomenų vertė ir atlygis, intelektinė nuosavybė, su saugumu, atsakomybe, privatumu ir duomenų apsauga susiję skaidrumo principai (24) bei etika.

Turizmo pertvarkos kelrodyje nustatomi ES, nacionalinio ir regionų lygmens veiksmai, kuriais remiamas dalijimasis duomenimis šiame sektoriuje:

—	skatinti atitinkamų turizmo srities suinteresuotųjų subjektų tarpusavio pasitikėjimą ir teikti strateginę pagalbą dėl veiksmingo abipusiškai naudingos dalijimosi duomenimis partnerystės susitarimų panaudojimo turizmo sektoriuje (9, 14, 15 temos);

—	padėti turizmo įmonėms diegti inovacijas, tobulinti ir plėsti jų paslaugas, o valdžios institucijoms / turizmo vietovėms – geriau valdyti turizmo srautus vadovaujantis lengviau prieinamais su turizmu susijusiais duomenimis iš įvairių šaltinių (10, 14, 15, 16 temos);

—	sudaryti palankesnes sąlygas aplinkai draugiškesnių paslaugų moksliniams tyrimams ir inovacijoms turizmo ekosistemoje, įvairių tipų subjektams, įskaitant vartotojus, suteikiant galimybę naudoti duomenis (13, 15, 26 temos).

Neoficiali Komisijos ekspertų grupė „Dirbame kartu ES turizmo labui“ (angl. Together for EU Tourism, T4T) (25), kurią sudaro viešojo ir privačiojo sektorių ekspertai, padeda Komisijai įgyvendinti šiuos veiksmus, t. y. rengti politikos iniciatyvas, remti visų ekosistemos suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą įgyvendinant teisės aktus, veiksmus, programas bei politiką ir keistis gerąja praktika. Konkrečiai turizmo sektoriaus skaitmeninės pertvarkos pogrupis stebės ir rems visų veiksmų, susijusių su dalijimusi duomenimis ir sektoriaus skaitmenizacija, įgyvendinimą ir kasmet prisidės prie pažangos įvertinimo.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad turizmo politikos ir valdymo kompetencija priskirta nacionaliniam lygmeniui, o kai kuriose valstybėse narėse – regionų lygmeniui arba abiem lygmenims, prie šios politikos kūrimo turi kartu prisidėti Europos Komisija, nacionalinė bei regioninė valdžia ir privatūs suinteresuotieji subjektai. Bendros Europos turizmo duomenų erdvės įgyvendinimo ir eksploatavimo sprendimas galėtų būti nauja įgyvendinimo priemonė, pavadinta Europos skaitmeninės infrastruktūros konsorciumais (ESIK). Remdamosi naujomis galimybėmis, suteiktomis įgyvendinant 2030 m. Skaitmeninio dešimtmečio politikos programą (26), valstybės narės taip pat galėtų apsvarstyti galimybę įsteigti ESIK bendrai Europos turizmo duomenų erdvei kurti ir valdyti.

2.2.   Sąveikumo semantika

Norint pasiekti nors minimalų sąveikumą, reikalingi bendri duomenų modeliai ir žodynai. Visos nacionalinio, regionų ir vietos lygmens administracijos ir agentūros, kaupiančios ir kuriančios paslaugas pagal turizmo duomenis, susiduria su tais pačiais iššūkiais ir mato tas pačias galimybes semantikos srityje. Nacionaliniai statistikos institutai ir Eurostatas naudoja bendrai sutartas apibrėžtis, skirtas oficialiai statistikai. Tačiau tai nereiškia, kad šias apibrėžtis automatiškai priima kiti turizmo suinteresuotieji subjektai.

To pavyzdys – terminas „apgyvendinimo pajėgumas“, nes vieni paslaugų teikėjai jį apibrėžia pagal tai, kiek asmenų viešbutis gali priimti, o kiti jį supranta kaip siūlomų lovų skaičių. Šis pavyzdys rodo, kad būtina patikslinti pagrindinių turizmo sektoriuje plačiai vartojamų sąvokų apibrėžtis ir ribas siekiant paremti bet kokias privačiųjų ir viešųjų subjektų dalijimosi duomenimis iniciatyvas. Tačiau suderinti reikėtų ne tik modelius ir apibrėžtis. Turizmo, kaip į naudotoją orientuotos paslaugos, srityje reikia vartoti apibrėžtis, atitinkančias ES taikomus daugiakalbystės reikalavimus: nors turinys pateikiamas naudotojo kalba, prie naudotojo kalbos turi būti pritaikyti ir turinį rasti padedantys metaduomenys bei klasifikacija, kad būtų užtikrinta geresnė naudotojo patirtis ir išvengta diskriminacijos.

Todėl būtų labai vertingas (-i) bendras (-i) Europos lygmens duomenų modelis (-iai), pvz., esami duomenų modeliai, skirti dalytis informacija apie keleivinį transportą. Tiksli modelio (-ių) taikymo sritis turi būti apibrėžta atliekant parengiamąjį darbą 2023 m. (žr. 3 dalį), tačiau taikomas metodas turėtų būti pragmatiškas ir pagrįstas esamomis specifikacijomis (27). Taip pat labai svarbu parengti gaires ir paaiškinimą, kaip įgyvendinti šį modelį, kad būtų užtikrinta įvairių subjektų atitiktis skirtingais lygmenimis. Šiuo požiūriu labai svarbus bus Duomenų erdvės paramos centro vaidmuo.

2.3.   Techniniai sąveikumo standartai

Duomenų erdvės paramos centras siekia nustatyti bendrus techninius standartus atsižvelgdamas į esamas iniciatyvas ir reglamentavimo sistemą bei standartus kuriančių organizacijų darbą. Visoms duomenų erdvėms taip pat bus naudinga tarpinė programa „Simpl“, kuri sudarys sąlygas veikti debesijos bei tinklo paribio federacijoms ir padės vykdyti visas pagrindines Europos Komisijos finansuojamas duomenų iniciatyvas ir kuri šiuo metu pradedama įgyvendinti (28).

Pažymėtina, kad Duomenų aktu Komisijai bus suteikta galimybė įsikišti, jei bus nustatyta, kad standartų trūksta. Komisijos komunikate ES standartizacijos strategija. Pasaulinių standartų nustatymas siekiant paremti atsparią, žaliąją ir skaitmeninę ES bendrąją rinką (29) pabrėžiamas tiesioginis ryšys tarp Europos subjektų sėkmės vykdant standartizaciją tarptautiniu lygmeniu ir Europos konkurencingumo, technologinio suvereniteto ir ES vertybių apsaugos. Viena iš nustatytų prioritetinių sričių yra dalijimosi duomenimis ir pakartotinio duomenų naudojimo gerinimo remiant bendras Europos duomenų erdves duomenų standartai.

Pagal Eurostato ir nacionalinių statistikos institucijų bendrai kuriamą Europos statistikos sistemą sukurta ir tvarkoma Reglamente (ES) Nr. 692/2011 (30) aprašyta Europos turizmo statistikos tobulinimo, rengimo ir sklaidos sistema. Skirtingose statistikos srityse naudojant bendrą klasifikaciją bei taksonomijas ir taip užtikrinant semantinį sąveikumą, turistų apgyvendinimo pajėgumo ir užimtumo duomenys arba turistinių kelionių ypatybių duomenys gali būti derinami su kitomis statistikos sritimis, taip sukuriant prasmingus rodiklius. Be to, Eurostatas jau nustatė techninius standartus, taikomus dalijimuisi apgyvendinimo duomenimis su privačiuoju sektoriumi, t. y. tarptautinėmis interneto platformomis (31).

2.4.   Privačiojo sektoriaus vaidmuo

Bendra Europos turizmo duomenų erdvė bus sukurta klestinčioje paslaugų rinkoje. Įmonės ir duomenų tarpininkai teikia labai svarbią paslaugą ES turizmo ekosistemai ir yra labai suinteresuoti bendra Europos duomenų erdve. Kai kurios platformos jau savanoriškai ir reguliariai dalijasi savo apgyvendinimo duomenų rinkiniais su Eurostatu, kad būtų galima rengti Europos statistiką.

Privatusis sektorius rengia dalijimosi ne asmens duomenimis susitarimus, pagal kuriuos turizmo sektoriuje būtų galima kurti privačias duomenų erdves. Europos Komisija palankiai vertina šias iniciatyvas ir įsipareigoja jas remti siekdama užtikrinti jų ir bendros ES turizmo duomenų erdvės sinergiją. Prie šių pastangų prisidės Europos Komisijos internetinė turizmui skirta suinteresuotųjų subjektų paramos platforma, pradėsianti veikti 2024 m. (žr. 3 dalį).

Suinteresuotųjų subjektų grupės ES lygmeniu parengtu ir 2023 m. kovo mėn. priimtu dalijimosi duomenimis turizmo sektoriuje elgesio kodeksu (32) siekiama skatinti suinteresuotųjų subjektų, daugiausia MVĮ, tarpusavio pasitikėjimą, tikintis, kad bus sudaryta susitarimų dėl dalijimosi informacija. Jame taip pat pateikiamos bendros gairės su pavyzdžiais ir kontroliniu sąrašu dalytis duomenimis norinčiais suinteresuotaisiais subjektais dėl abipusiškai naudingų dalijimosi duomenimis ryšių kūrimo turizmo sektoriuje. Europos Komisija ragina Europos turizmo subjektus viešai įsipareigoti įgyvendinti šias gaires.

Privatusis sektorius taip pat gali labai padėti papildyti bendrą ES turizmo duomenų erdvę, visų pirma suteikdamas MVĮ ir turizmo vietovėms patogias naudoti priemones. Tai gali būti platforma, programa arba mokamos analitinės ir verslo paramos paslaugos, kuriomis mažinamas atotrūkis tarp ES lygmeniu nustatytos sąveikumo sistemos ir būtinybės nedelsiant bei lengvai naudoti ir pakartotinai naudoti duomenis.

2.5.   Parama MVĮ pereinant prie duomenų erdvės

Kaip skelbiama komunikate „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“ (33) ir kaip numatyta ES duomenų strategijoje, Europos Komisija teikia paramą įvairių sektorių MVĮ per skaitmeninių inovacijų centrus ir Europos įmonių tinklą, kurie vieni kitus papildo.

Europos skaitmeninių inovacijų centrai (EDIH) (34) yra vieno langelio principu veikiantys centrai, padedantys įmonėms ir viešojo sektoriaus organizacijoms priimti skaitmeninius iššūkius ir tapti konkurencingesniems. EDIH sudaro sąlygas pasitelkti techninę kompetenciją ir MVĮ suteikia galimybę išbandyti sprendimus prieš investuojant. EDIH teikia suprantamas ir tikslingas konsultacijas dėl finansavimo, rengia mokymus ir kvalifikacijos kėlimą. Kai kurie EDIH specializuojasi turizmo srityje, tačiau per šį tinklą visi jie gali padėti MVĮ pasinaudoti tokia infrastruktūra ir iniciatyvomis kaip bendros Europos duomenų erdvės.

Europos įmonių tinklo turizmo sektoriaus grupę sudaro 61 narys iš 23 skirtingų šalių. Grupės nariai reguliariai bendradarbiaudami teikia paramą turizmo ekosistemoms savo teritorijose. Turizmo sektoriaus grupės tikslas – remti MVĮ ir didinti jų konkurencingumą bei atsparumą teikiant aukštos kokybės konsultacijas ir padedant joms tapti tarptautiškesnėms. Daugiausia dėmesio skiriama ES finansavimo galimybėms, technologijų perdavimui ir verslo galimybėms, papildomai užsiimant konkrečia tikslinga komunikacijos ir skatinimo veikla. Viena iš pagrindinių turizmo sektoriaus grupės veiklos sričių yra skaitmenizacija – šioje plačioje srityje grupė padeda plataus užmojo į augimą orientuotoms MVĮ gauti informaciją ir kuo geriau ją išnaudoti.

2.6.   Parama turizmo vietovėms pereinant prie duomenų erdvės

Turizmo vietovės (miestai, kaimo bendruomenės ar platesnės teritorijos) yra kompleksiški dalyviai, kuriems reikia integruoti turizmo valdymą į urbanistinį ir vietos planavimą siekiant užtikrinti, kad turistų srautų poveikis būtų ne tik naudingas gyventojams, bet ir tvarus tiek bendruomenei, tiek aplinkai. Kai kurios Komisijos iniciatyvos gali turėti teigiamą poveikį turizmo valdymui ir plėtrai naudingos informacijos prieinamumui, o Komisija užtikrins, kad būtų išlaikyta skirtingų tinklų sinergija siekiant nuoseklios viešojo sektoriaus skaitmeninės pertvarkos. 2024 m. Komisija pristatys suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo platformą, kad prisidėtų prie bendro turizmo pertvarkos kelrodžio įgyvendinimo; tai bus vienas prieigos taškas norint gauti visą turizmo suinteresuotiesiems subjektams naudingą informaciją apie ES ir nacionalinę politiką ir priemones, taip pat keistis gerąja praktika.

Be to, šie tiesioginio skirtingų turizmo vietovių tarpusavio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo su Komisija būdai garantuos, kad kuriant bendrą ES turizmo duomenų erdvę bus atsižvelgiama į specifinius vietos aspektus ir reikalavimus:

—	Įgyvendinant įniciatyvą living-in.eu (35) sukurti miestams ir bendruomenėms skirti minimalaus sąveikumo mechanizmai gali būti svarbi parama bendrai Europos turizmo duomenų erdvei, nes jais kuriami šių ekosistemų sąveikumo sprendimai.

—	Intelligent Cities Challenge (36) yra Europos Komisijos iniciatyva, kuria Europos miestams padedama vykdyti jų vietos ekonomikų žaliąją ir skaitmeninę pertvarką remiantis tinklų kūrimu, keitimusi gerąja praktika, ekspertų parama ir privačiojo sektoriaus įtraukimu.

—

ES miestų darbotvarkėje (37) taip pat bus numatyta lėšų miestų turizmui remti, ypatingą dėmesį skiriant pasiūlymo tvarumui. 2022 m. gruodžio mėn. prasidėjusi nauja partnerystė tvaraus turizmo srityje pagal ES miestų darbotvarkę (38) taip pat gali pasiūlyti konkrečių veiksmų gerinant miestų skaitmenines paslaugas.

—	Oficialiame ES duomenų portale (39) renkama visa vieša informacija apie ES teisės aktus, leidinius, pranešimus apie pirkimą ir bet kokios kitos formos atviruosius duomenis. Ši duomenų bazė gali būti naudinga visoms sektorinėms duomenų erdvėms.

—

Programa „Tourism Flagship“ (40) pagal 2022 m. techninės paramos priemonę (41) septynioms valstybėms narėms (42) padedama stiprinti jų turizmo statistikos ir duomenų sistemą tobulinant dalijimosi duomenimis ir integravimo pajėgumus, mažinant turizmo ir su juo susijusių sričių apskaitos statistinės sistemos įgyvendinimo atotrūkį, taip pat pateikiant gaires, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas naudoti alternatyvius duomenų šaltinius, integruojant tvarumo rodiklius į turizmo statistiką geresnio turizmo vietų valdymo tikslais ir skatinant turizmo MVĮ skaitmenizaciją.

Taip pat kuriamas ES kompetencijos centras, skirtas padėti valdyti duomenis turizmo vietovėse. Šis žinių centras padės turizmo vietovėms plėtoti ir įgyvendinti duomenimis pagrįstą valdymą, taip pat dalijimosi duomenimis kompetenciją ir strategijas. ES kompetencijos centras turėtų pradėti veikti 2024 m.

2.7.   Turizmo duomenų erdvės procesų scenarijaus bandymas

Atsižvelgdama į tai, kad visoms susijusioms šalims reikia sukurti patikimą dalijimosi duomenimis aplinką, ir į tai, kaip svarbu išbandyti sąveikumą įgalinančias priemones, kad jos taptų turizmo duomenų erdvės sudedamosiomis dalimis, Europos Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir privačiais suinteresuotaisiais subjektais, pradeda bandomąjį veiksmą, kad būtų pasirengta sukurti turizmo duomenų erdvę.

Vykdant šį veiksmą turėtų būti taikomos pagrindinės įgalinančios priemonės (techniniai standartai ir valdymo modelis), nustatytos atliekant pagal SEP finansuotus parengiamuosius veiksmus, suderinant šias priemones su Eurostato parengtais apgyvendinimo duomenų techniniais standartais; šis veiksmas leis parodyti turizmo duomenų erdvės vertę šiam sektoriui pritaikant ir išbandant sąveikumo standartus ir dalijimosi duomenimis verslo modelį, nustatytą atliekant koordinavimo ir paramos veiksmus. Bandomasis veiksmas rengiamas tik savanoriškai ir yra praktinis turizmo duomenų erdvės rengimo pavyzdys.

Ir nacionalinės, ir regioninės valdžios institucijos, Eurostatas ir atitinkamos Europos Komisijos tarnybos kartu su privačiais partneriais, besispecializuojančiais duomenų valdymo srityje, užtikrins, kad šis metodas būtų naudingas bendros Europos turizmo duomenų erdvės ir dalijimosi duomenimis sistemos, numatytos pasiūlyme dėl Reglamento dėl trumpalaikės būsto nuomos, parengiamajam darbui.

Komisija siekia užtikrinti, kad šis metodas būtų realistiškas ir įtraukus, o ši veikla būtų naudinga ES suinteresuotiesiems subjektams – tiek dalyvaujantiems vykdant šį veiksmą, tiek MVĮ ir turizmo vietovių valdymo organizacijoms. Iš esmės atliekant bandymą bus orientuojamasi į skirtingų duomenų sričių, įskaitant trumpalaikės nuomos ir apgyvendinimo sritis, sąveikos procesų scenarijų.

Iki numatomos iniciatyvos pabaigos (2025 m. I ketv.) bus integruoti turizmo duomenų erdvės paruošimo koordinavimo ir paramos veiksmų rezultatai, taip žengiant tvirtą pirmą žingsnį visavertės bendros Europos turizmo duomenų erdvės link.

3.   TOLESNI ŽINGSNIAI KURIANT BENDRĄ EUROPOS TURIZMO DUOMENŲ ERDVĘ

1 etapas: nuo dabar iki 2023 m. IV ketv.

—

2022 m. pagal SEP finansuotais dviem koordinavimo ir paramos veiksmais (KPV) Komisijai bus pateiktas atnaujintas atitinkamų viešųjų ir privačių iniciatyvų žemėlapis, išsami pagrindinių turizmo duomenų erdvę įgalinančių priemonių analizė, rekomendacijos dėl valdymo modelio ir techninių standartų bei duomenų erdvės įgyvendinimo priemonių planas.

—

Tuo pat metu Europos Komisija savanoriškumo pagrindu suburs darbo grupę, kad pastaroji išbandytų procesų scenarijų pirmą kartą atsižvelgdama į KPV išvadas. Šiuo pirmuoju etapu darbo grupė nustatys eksperimento kryptį, įskaitant konkretų poreikį naudoti ir pakartotinai naudoti duomenis, taip pat eksperimento darbo metodiką.

—	Remdamosi nacionalinio lygmens iniciatyvomis ir pasinaudojant sinergija su Duomenų erdvės paramos centro darbu, Europos Komisija ir valstybės narės turėtų pradėti diskusijas dėl galimybės įsteigti ESIK bendrai Europos turizmo duomenų erdvei valdyti.

—

Duomenų analizės kompetenciją turinčių viešųjų ir privačių suinteresuotųjų subjektų konsorciumas turėtų įsteigti ES kompetencijų centrą, skirtą padėti valdyti turizmo vietovių duomenis. Jis turėtų padėti turizmo vietovėms plėtoti ir įgyvendinti duomenimis pagrįstą valdymą, taip pat dalijimosi duomenimis strategijas kuriant bendrą Europos turizmo duomenų erdvę.

—

Suinteresuotieji subjektai gali įvairiais būdais įsitraukti į pirmiau aprašytą sektoriaus poreikiams pritaikytos duomenų erdvės kūrimo procesą. Sektoriaus organizacijos turėtų pradėti informuoti savo narius apie turizmo duomenų erdvės galimybes ir naudą, taip pat dalijimosi duomenimis turizmo sektoriuje elgesio kodekse nustatytus principus.

2 etapas: nuo 2024 m. I ketv. iki 2025 m. I ketv.

—	Europos Komisijos sudaryta procesų scenarijaus darbo grupė sieks pritaikyti KPV darbo rezultatus 1 etape atrinktam procesų scenarijui suderindama juos su techninėmis specifikacijomis, kurias nustatė Eurostatas savo susitarime dėl dalijimosi apgyvendinimo duomenimis su privačiuoju sektoriumi.

—	Valstybės narės gali prisidėti apsvarstydamos galimybę įsteigti bendros Europos turizmo duomenų erdvės valdymo ESIK. Pagal SEP turėtų būti vykdomi tolesni KPV veiksmai, kuriais būtų siekiama sukurti bendros Europos turizmo duomenų erdvės infrastruktūrą (36 mėnesiai).

—

Siekdama dar labiau paspartinti bendrą turizmo pertvarkos kelrodžio įgyvendinimą, Europos Komisija pristatys suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo platformą; tai bus patogus prieigos taškas suinteresuotiesiems subjektams susipažinti su aktyviai atnaujinama informacija ir nuorodomis į oficialius ir bendruomenės išteklius, susijusius su pertvarkos kelrodžio veiksmais; rasti nuolat atnaujinamas žinias apie vykdomus projektus, veiklą ir įvykius, susijusius su pertvarkos kelrodžio veiksmais; naudotis priemonėmis, kuriomis būtų galima užmegzti ryšį su suinteresuotųjų subjektų bendruomenės nariais ir kartu su jais dirbti, ieškoti informacijos apie aktualias dabartines finansavimo ir mokymosi galimybes ar kitus pokyčius arba gauti apie tai pranešimą. Platformoje bus sutelkiami ir atnaujinami su dalijimusi duomenimis turizmo sektoriuje susijusių iniciatyvų aprašymai.

—	Suinteresuotieji subjektai raginami aktyviai įsitraukti į platformos veiklą, taip pat į Komisijos neoficialios ekspertų grupės T4T siūlomas organizuoti iniciatyvas, susijusias su dalijimusi duomenimis ir duomenų valdymu.

3 etapas: 2025 m. ir vėliau

Ateityje Europos turizmo ekosistema turėtų būti grindžiama geresniu dalijimosi duomenimis teikiamų galimybių supratimu. Šiuo metu numatomos Komisijos ir sektoriaus atstovų iniciatyvos ir trumpalaikiai veiksmai suinteresuotiesiems subjektams yra galimybė įsitraukti į turizmo duomenų erdvės įgyvendinimą.

Be to, bendros Europos turizmo duomenų erdvės valdymo sprendimas galėtų būti valstybių narių ESIK. Tikimasi, kad parengiamieji ir įgyvendinimo darbai pagal SEP bus pakankamai pažengę, kad būtų sukurta infrastruktūra, kurioje, bendradarbiaujant su Duomenų erdvės paramos centru, gali būti apibendrintu lygmeniu nustatyti unikalūs turizmo elementų identifikatoriai, sutarta dėl bendrų pagrindinių metaduomenų elementų (semantinių taisyklių) ir nuosekliai integruotos techninės sąveikumo taisyklės su kitomis ES lygmens duomenų erdvėmis.

2025–2027 m. laikotarpiu bus prieinamas papildomas finansavimas pagal SEP. Tokio papildomo finansavimo dydis turėtų atitikti padarytą pažangą ir tolesnio finansavimo poreikius.

4.   IŠVADA

Europos Komisija yra visiškai įsipareigojusi teikti paramą erdvei, kurioje su turizmu susiję duomenys teikiami visiškai laikantis ES teisingumo, prieinamumo, saugumo ir privatumo principų. Tai visų pirma bus suderinta su ES duomenų strategija. Tai taip pat atitiks Įgūdžių pakte numatytas kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo pastangas (43).

Duomenų erdvė neatsiras vakuume: ji užpildys spragą turizmo duomenų rinkoje, kurioje duomenys turi būti prieinamesni, nuoseklesni ir ypač pritaikyti MVĮ bei turizmo vietovėms, kurios yra ES ekonomikai svarbios ekosistemos variklis, siekiant skatinti pakartotinį duomenų naudojimą ir kurti novatoriškas paslaugas bei ekonominę vertę.

Toks bendros Europos turizmo duomenų erdvės kūrimo metodas turi būti pažangus ir tvirtas. Juo siekiama sukurti sistemą, kuri atitiktų ekosistemos bei rinkos poreikius ir būtų integruota į platesnę ES lygmens sektorinių duomenų erdvių sąveikumo sistemą. Kad šis siekis materializuotųsi, Europos Komisija ragina visus susijusius subjektus įsitraukti į dalijimąsi duomenimis bendroje Europos turizmo duomenų erdvėje siekiant ne tik padidinti joje teikiamų duomenų kiekį, bet ir kartu formuoti šią erdvę visų naudai.

---

(1)  Šiandien paskelbtas turizmo pertvarkos kelrodis (europa.eu)

(2)  COM(2020) 66 final.

(3)  2020 m. vasario mėn. Europos duomenų strategijoje paskelbta apie duomenų erdvių kūrimą 10-yje strateginių sričių: sveikatos, žemės ūkio, gamybos, energetikos, judumo, finansų, viešojo administravimo, įgūdžių, Europos atvirojo mokslo debesijos ir kompleksinio pagrindinio žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo prioriteto.

(4)  250321-vtc-euco-statement-en.pdf (europa.eu)

(5)  Konkurencingumo taryba (vidaus rinka ir pramonė). Concilium (europa.eu)

(6)  https://www.consilium.europa.eu/media/49960/st08881-en21.pdf

(7)  Metinė Europos MVĮ ataskaita, 2022 m. birželio 20 d.

(8)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(9)  Duomenų altruizmo politika yra susijusi su savanorišku dalijimusi duomenimis bendrojo intereso ir bendros gerovės tikslais už tai negaunant jokios kompensacijos.

(10)  Programoje „Europos horizontas“ numatyta projektų naudos gavėjų pareiga atvirai dalytis duomenimis, kuriais grindžiami mokslinių tyrimų rezultatai. Taip suteikiama galimybė projektų naudos gavėjams apibrėžti skelbtinus ir konfidencialius teisėtiems komerciniams interesams skirtus duomenis. Iš to būtų galima pasimokyti, kaip šie naudos gavėjai skatinami atvirai dalytis duomenimis ir kaip paisoma jų komercinių teisių. Apskritai, kadangi jau yra sudaryti tarptautiniai sąveikumo susitarimai ir turima atitinkamos praktikos, iš dalijimosi moksliniais duomenimis būtų galima pasisemti naudingos patirties kuriant pramonės ekosistemų duomenų erdves.

(11)  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl duomenų erdvių | Europos skaitmeninės ateities formavimas (europa.eu).

(12)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/868 2022 m. gegužės 30 d. dėl Europos duomenų valdymo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1724 (Duomenų valdymo aktas) (OL L 152, 2022 6 3, p. 1).

(13)  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_22_1113

(14)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 172, 2019 6 26, p. 56).

(15)  Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/138 2022 m. gruodžio 21 d. kuriuo sudaromas konkrečių didelės vertės duomenų rinkinių sąrašas ir nustatoma jų skelbimo bei pakartotinio naudojimo tvarka (OL L 19, 2023 1 20, p. 43).

(16)  COM(2022) 720 final, EUR-Lex - 52022PC0720 - LT - EUR-Lex (europa.eu).

(17)  COM_2022_571_1_EN_ACT_part1_v7.pdf (europa.eu).

(18)  2017 m. gegužės 31 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1926, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/40/ES nuostatos dėl informacijos apie keliavimą daugiarūšiu transportu paslaugų teikimo (OL L 272, 2017 10 21, p. 1). Šiuo metu deleguotasis reglamentas yra peržiūrimas siekiant šią pareigą taikyti ir realiuoju laiku teikiamai informacijai (visų rūšių transportui), pvz., realiuoju laiku teikiamai informacijai apie nenumatytus traukinio tvarkaraščio pakeitimus.

(19)  https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/13133-Skaitmenines-daugiarusio-judumo-paslaugos_lt

(20)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (OL L186, 2019 7 11, p. 57). Pavyzdžiui, tai taikytina sąlygų pakeitimams, prieigai prie duomenų, reitingavimo organizavimui, platformos naudojimo sustabdymo ar nutraukimo priežastims ir kainų pariteto sąlygų taikymo priežastims.

(21)  DATES – European Tourism Data Space (tourismdataspace-csa.eu) ir Home – Data Space for Tourism (DSFT) (modul.ac.at).

(22)  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl duomenų erdvių | Europos skaitmeninės ateities formavimas (europa.eu).

(23)  Pagal dokumentą Europos deklaracija dėl skaitmeninių teisių ir principų | Europos skaitmeninės ateities formavimas (europa.eu).

(24)  Siekiant apibrėžti BDAR taikymą turizmo sektoriui, būsimi privatumo ir duomenų apsaugos elgesio kodeksai turi būti parengti pagal BDAR 40 straipsnį.

(25)  Komisijos ekspertų grupių ir kitų panašių subjektų registras (europa.eu).

(26)  Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2022/2481 2022 m. gruodžio 14 d. kuriuo nustatoma 2030 m. Skaitmeninio dešimtmečio politikos programa (OL L 323, 2022 12 19, p. 4).

(27)  Pavyzdžiui, patirtimi, įgyta kuriant bendros ES žaliojo kurso duomenų erdvės specifikacijas, kurias parengė Jungtinis tyrimų centras (https://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/handle/JRC126319), kurią didele dalimi galima pritaikyti ir turizmo duomenų erdvei.

(28)  „Simpl“: debesijos ir tinklo paribio federacijos ir duomenų erdvės paprastai | Europos skaitmeninės ateities formavimas (europa.eu).

(29)  COM/2022/31 final. EUR-Lex - 52022DC0031 - LT - EUR-Lex (europa.eu).

(30)  2011 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 692/2011 dėl Europos turizmo statistikos, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 95/57/EB (OL L 192, 2011 7 22, p. 17).

(31)  Be to, peržiūrimas Reglamentas (EB) Nr. 223/2009 (su pakeitimais), kuriame apibrėžiamos dabartinės Europos statistikos sistemos sąlygos. Tuo siekiama geriau integruoti privačiai laikomus duomenis.

(32)  Key European tourism stakeholders co-sign a Code of Conduct on data sharing in tourism - ETC Corporate - ETC Corporate (etc-corporate.org)

(33)  Komunikatas COM(2020) 103. Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija | Žinios politikai formuoti (europa.eu)

(34)  Informacija MVĮ | Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklas (europa.eu)

(35)  Join us in building the European way of Digital Transformation for 300 million Europeans | Living in EU (living-in.eu)

(36)  Home | Intelligent Cities Challenge

(37)  Inforegio - The Urban Agenda for the EU (europa.eu)

(38)  Sustainable Tourism | EUI (urban-initiative.eu)

(39)  Oficialus Europos duomenų portalas | data.europa.eu

(40)  Technical Support Instrument 2022: „Support the tourism ecosystem: towards a more sustainable, resilient and digital tourism“.

(41)  Techninės paramos priemonė (TPP) (europa.eu)

(42)  Italijai, Kroatijai, Ispanijai, Slovėnijai, Portugalijai, Maltai ir Graikijai.

(43)  Įgūdžių pakto interneto svetainė (europa.eu)

Europos Sąjungos pranešimas pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą

(2023/C 263/02)

Europos Sąjunga praneša Jungtinei Karalystei ir Specialiajam teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetui apie toliau išvardytus Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (toliau – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas) aspektus.

I.   PRANEŠIMAI PAGAL PREKYBOS IR BENDRADARBIAVIMO SUSITARIMĄ

1.   Dalinis pranešimo pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 690 straipsnio 4 dalį atšaukimas

Europos Sąjunga Lenkijos vardu iš dalies atšaukia Lenkijos pranešimą dėl buvusios LAW.SURR.83 straipsnio 2 dalies (dabar – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 603 straipsnio 2 dalis), kad Lenkija neperduos savo piliečių (1).

Lenkija nustato tokias savo piliečių perdavimo sąlygas:

Nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d. Lenkijos pilietis gali būti perduotas Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei remiantis Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nurodytu arešto orderiu, jeigu arešto orderyje nurodyta veika buvo padaryta už Lenkijos Respublikos teritorijos ribų ir už Lenkijos laivo ar orlaivio ribų ir ši veika pagal Lenkijos Respublikoje galiojančią teisę laikoma nusikalstama veika arba pagal Lenkijos Respublikoje galiojančią teisę būtų laikoma nusikalstama veika, jei ji būtų padaryta Lenkijos Respublikos teritorijoje, tiek tuo metu, kai ji buvo padaryta, tiek arešto orderio išdavimo metu.

Lenkijos piliečio perduoti neleidžiama, jei arešto orderis išduotas dėl asmens, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą dėl politinių priežasčių, tačiau nenaudojant jėgos, arba jei arešto orderio vykdymas pažeistų asmenų ir piliečių teises ir laisves.

---

(1)  Dok. ST 6076/1/21 REV 1.

Euro kursas (1)

2023 m. liepos 25 d.

(2023/C 263/03)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1051
JPY	Japonijos jena	156,18
DKK	Danijos krona	7,4515
GBP	Svaras sterlingas	0,86148
SEK	Švedijos krona	11,4950
CHF	Šveicarijos frankas	0,9598
ISK	Islandijos krona	145,70
NOK	Norvegijos krona	11,1605
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	24,047
HUF	Vengrijos forintas	378,33
PLN	Lenkijos zlotas	4,4263
RON	Rumunijos lėja	4,9223
TRY	Turkijos lira	29,7848
AUD	Australijos doleris	1,6328
CAD	Kanados doleris	1,4562
HKD	Honkongo doleris	8,6336
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7785
SGD	Singapūro doleris	1,4677
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 409,63
ZAR	Pietų Afrikos randas	19,4256
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,8915
IDR	Indonezijos rupija	16 607,03
MYR	Malaizijos ringitas	5,0420
PHP	Filipinų pesas	60,271
RUB	Rusijos rublis
THB	Tailando batas	38,115
BRL	Brazilijos realas	5,2178
MXN	Meksikos pesas	18,5746
INR	Indijos rupija	90,4445

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

SĄJUNGOS VYRIAUSIOJO ĮGALIOTINIO UŽSIENIO REIKALAMS IR SAUGUMO POLITIKAI SPRENDIMAS

2023 m. birželio 19 d.

dėl Europos išorės veiksmų tarnybos saugumo taisyklių

(2023/C 263/04)

SĄJUNGOS VYRIAUSIASIS ĮGALIOTINIS UŽSIENIO REIKALAMS IR SAUGUMO POLITIKAI,

atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimą 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (1) (toliau – Tarybos sprendimas 2010/427/ES), ypač į jo 10 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Europos išorės veiksmų tarnyba (toliau – EIVT), kaip funkciniu požiūriu savarankiška Europos Sąjungos (ES) įstaiga, turi turėti saugumo taisykles, kaip numatyta Tarybos sprendimo 2010/427/ES 10 straipsnio 1 dalyje;

(2)

Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) turi nuspręsti dėl EIVT saugumo taisyklių, kurios apimtų visus saugumo aspektus, susijusius su EIVT veikimu, kad EIVT galėtų veiksmingai valdyti riziką, kylančią darbuotojams, už kuriuos atsakinga EIVT, jos materialiajam turtui, informacijai ir lankytojams, ir kad ji vykdytų rūpestingumo pareigą ir įsipareigojimus šiuo atžvilgiu;

(3)	visų pirma turėtų būti užtikrintas toks darbuotojų, už kuriuos atsakinga EIVT, EIVT materialiojo turto, įskaitant ryšių ir informacines sistemas, informacijos ir lankytojų apsaugos lygis, kuris atitiktų Tarybos, Komisijos, valstybių narių ir atitinkamai tarptautinių organizacijų geriausią praktiką;

(4)

EIVT saugumo taisyklės turėtų padėti užtikrinti labiau suderintą visapusišką bendrą sistemą Europos Sąjungoje, skirtą ES įslaptintos informacijos (toliau – ESĮI) apsaugai, remiantis Europos Sąjungos Tarybos (toliau – Taryba) saugumo taisyklėmis ir Europos Komisijos saugumo nuostatomis ir išlaikant kuo didesnį suderinamumą su jomis;

(5)	EIVT, Taryba ir Komisija yra įsipareigojusios taikyti lygiaverčius ESĮI apsaugą užtikrinančius saugumo standartus;

(6)	šis sprendimas nedaro poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15 bei 16 straipsniams ir jų įgyvendinamiesiems aktams;

(7)	būtina nustatyti saugumo organizavimą EIVT ir paskirstyti saugumo užduotis EIVT struktūrose;

(8)	vyriausiasis įgaliotinis reikiamu mastu turėtų atsižvelgti į atitinkamą valstybių narių, Tarybos generalinio sekretoriato ir Komisijos patirtį;

(9)	vyriausiasis įgaliotinis turėtų imtis visų tinkamų priemonių, būtinų, kad šios taisyklės būtų įgyvendintos, padedamas valstybių narių, Tarybos generalinio sekretoriato ir Komisijos;

(10)

net jei EIVT Saugumo institucija yra EIVT generalinis sekretorius, tikslinga peržiūrėti EIVT saugumo taisykles, visų pirma siekiant atsižvelgti į Reagavimo į krizes centro įsteigimą ir tuo tikslu panaikinti ir pakeisti 2017 m. rugsėjo 19 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai sprendimą ADMIN(2017) 10 (2);

(11)

vadovaujantis 2017 m. rugsėjo 19 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai sprendimo ADMIN(2017) 10 dėl Europos išorės veiksmų tarnybos saugumo taisyklių 15 straipsnio 4 dalies a punktu, dėl EIVT saugumo taisyklių numatomų pakeitimų konsultuotasi su EIVT Saugumo komitetu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

---

(1)  OL L 201, 2010 8 3, p. 30.

(2)  OL C 126, 2018 4 10, p. 1.

(3)  Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos (toliau – Tarnybos nuostatai).

(4)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(5)  OL C 126, 2018 4 10, p. 1.