Europos regionų komiteto nuomonė „Nekenkti sanglaudai. Kompleksinis principas, kuriuo prisidedama prie sanglaudos, kaip bendro ES tikslo ir vertybės“

(2023/C 257/01)

Pranešėjas Michiel RIJSBERMAN (NL/„Renew Europe“), Flevolando provincijos vykdomosios tarybos narys Pamatiniai dokumentai: Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl 8-osios Sanglaudos ataskaitos „Sanglauda Europoje iki 2050 m.“ COM(2022) 34 final Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions on the 8th Cohesion Report: Cohesion in Europe towards 2050 SWD(2022) 24 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

1.

palankiai vertina 8-ojoje Sanglaudos ataskaitoje pateiktą principą „nekenkti sanglaudai“, kuriuo nustatoma, kad „jokie veiksmai neturėtų trukdyti konvergencijos procesui arba didinti skirtumų tarp regionų“ (1), tačiau apgailestauja, kad ataskaitoje nėra gilios analizės, kuri leistų susidaryti aiškų vaizdą apie problemas (žalą sanglaudai) ir pasiūlyti galimus jų sprendimus;

2.

pabrėžia sanglaudos kaip pagrindinės Europos Sąjungos vertybės ir kaip kompleksinio, Europos regionų komiteto visapusiškai remiamo tikslo svarbą; pažymi, kad dėl pastarųjų krizių konvergenciją apėmė sąstingis ir jos pirmiausia palietė pažeidžiamiausius piliečius; primygtinai pabrėžia, kad atsižvelgiant į artėjančius Europos rinkimus reikia vengti sudaryti palankias sąlygas populizmui ir ekstremizmui;

3.

dėkoja Europos Parlamentui (2) už raginimą įtraukti Europos regionų komitetą į principo „nekenkti sanglaudai“ įgyvendinimą ir formulavimą ir ragina Europos Komisiją toliau tobulinant šį principą atsižvelgti į šioje nuomonėje pateiktus pasiūlymus;

4.

pabrėžia, kad Tarybos išvadose dėl 8-osios sanglaudos ataskaitos raginama nuolat prisiminti apie tai, kad visomis Sąjungos politikos priemonėmis ir iniciatyvomis ir įgyvendinant vidaus rinką, įskaitant valstybės pagalbos taisykles, neturi būti pakenkta sanglaudai;

5.

primena, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 175 straipsnį Europos politika ir veiksmai, taip pat valstybių narių ekonominė politika turėtų prisidėti prie bendros darnaus Sąjungos vystymosi ir socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos; pabrėžia, kad nors ES sanglaudos politikai tenka svarbus vaidmuo skatinant sanglaudą, šis tikslas yra privalomas ir kitų sričių ES politikai; pažymi, kad šiuo metu nėra mechanizmų, kuriais būtų galima tai užtikrinti;

6.

ragina Europos Komisiją, Europos Parlamentą, Tarybą ir valstybes nares principą „nekenkti sanglaudai“ perkelti iš konceptualaus į praktinį lygmenį;

7.

įspėja Komisiją, kad šis principas toli gražu nėra parengtas naudoti kaip sanglaudos užtikrinimo priemonė ir pats savaime gali pakenkti sanglaudos politikos paskirčiai. Sanglaudos politika yra ir turėtų išlikti pagrindine Sąjungos darnaus vystymosi priemone, skirta visiems regionams;

8.

siūlo principą „nekenkti sanglaudai“ interpretuoti plačiai, kad jis apimtų visas, teritorinį poveikį turinčias Europos politikos sritis, taip pat atitinkamas nacionalines politikos priemones ir reikalavimą laikytis sanglaudos principų – partnerystės ir daugiapakopio valdymo;

9.

siūlo Komisijai bet kurios pateiktos iniciatyvos aiškinamajame memorandume privalomai taikyti taisyklę „laikykis taisyklių arba paaiškink“, susietą su principu „nekenkti sanglaudai;

10.

ragina Komisiją į Europos semestro programą įtraukti įvairių sanglaudos aspektų analizę, pirmiausia pasinaudojant šalių ataskaitų priedu, skirtu ekonominiams ir socialiniams rezultatams regionų lygmeniu; būtų dar naudingiau, jeigu Komisija apžvelgtų sanglaudos padėtį NUTS2 regionų lygmeniu valstybėse narėse ir įtrauktų vykdomos politikos analizę, paaiškinančią situaciją, ir nurodytų galimas priemones, kurios padėtų pašalinti regionų skirtumus;

Kaip gali būti pakenkta sanglaudai?

11.

pripažįsta, kad dėl įvairių rūšių skirtumų ir trūkstamų duomenų apie politikos poveikį mūsų regionuose ir miestuose (tiek teigiamą, tiek neigiamą), sunku geriau suprasti, kaip daroma žala sanglaudai, ir pasiūlyti įgyvendinamus sprendimus;

12.

pažymi, kad be sanglaudos politikos kai kurių sričių ES politikos kūrimas ir įgyvendinimas prisideda prie konvergencijos proceso, o kitų – gali jam pakenkti; pažymi, kad ne tik finansavimo politika, bet ir reguliavimo iniciatyvos ar prekybos susitarimai gali daryti didelį poveikį ir sukurti kliūčių mažiau išsivysčiusių regionų raidai, net jeigu tokia politika ar susitarimai atrodo neturintys teritorinio matmens;

13.

pažymi, kad, pavyzdžiui, bet koks valstybės pagalbos taisyklių sušvelninimas dažnai yra naudingesnis labiau išsivysčiusioms valstybėms narėms;

14.

mano, kad būtų galima geriau išnaudoti galimą ES fondų, turinčių teritorinį matmenį, sąveiką;

15.

pabrėžia, kad nepaisant daugelio supaprastinimų, kuriuos įvedė Komisija, ES fondai ir jų naudojimo taisyklės yra tokie sudėtingi, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms vis dar sunku pasinaudoti ES programomis;

16.

pažymi, kad riboti vietos ir regionų subjektų gebėjimai pasinaudoti finansavimo galimybėmis ir vykdyti projektus taip pat susiję su tuo, kad trūksta techninių įgūdžių arba gebėjimo skirti numatytą bendro finansavimo dalį; todėl ragina Europos Komisiją gebėjimų stiprinimo priemonėmis ypač remti tas valstybes nares, kurių finansavimo panaudojimo lygis yra žemas;

17.

pritaria Europos Parlamento rezoliucijoje dėl 8-osios sanglaudos ataskaitos išsakytai nuomonei, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) buvo diegiama labai centralizuotai valstybių narių lygmeniu ir nebuvo konsultuojamasi su regionais ir savivaldybėmis (3);

18.

apgailestauja, kad naudojant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę valstybės narės neprivalo teikti ataskaitų apie lėšų paskirstymą įvairiuose regionuose; teigia, kad reikia geresnės ir skaidresnės informacijos apie tai, kur atsiduria pinigai, ir ragina ateityje investicijų programas įgyvendinti vietos ir regionų lygmeniu;

19.

pabrėžia, kad įgyvendinant įvairias lygiagrečiai vykdomas ES programas ir fondus, pavyzdžiui, EGADP, iniciatyvą „React-ES“, Teisingos pertvarkos fondą (TPF), Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) ir Europos socialinį fondą + (ESF+), valdymo institucijos įpareigojamos laikytis skirtingų taisyklių ir įgyvendinimo pareigų, o dėl to kyla neaiškumų ir kai kurios programos pradedamos įgyvendinti lėčiau;

20.

apgailestauja, kad nėra aiškaus vaizdo, koks yra bendras gausių ES taisyklių poveikis tiek apskritai, tiek vienos kitai; pabrėžia, kad tai riboja galimybes priimti kompleksinius teritorinius sprendimus ir apsunkina atskirų taisyklių įgyvendinimą, ir kad reikia priimti sprendimus siekiant palengvinti energetikos pertvarką (investuojant, pvz., į šildymo tinklus ir saulės baterijų plokštes), naudojant želdinius (pvz., medžius) aplinkoje, užtikrinant tvarų judumą ir statant pakankamai tvaraus būsto;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad net ir įgyvendinant sanglaudos politiką gali būti netyčia padaryta žala, sumažinanti jos poveikį; nacionalinės valdžios institucijos gali neskirti maksimalaus finansavimo mažiau išsivysčiusiems ar pereinamojo laikotarpio regionams, tuo stabdydamos konvergencijos procesą; prašo Komisijos ir valstybių narių optimizuoti sanglaudos politikos lėšų naudojimą mažiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose, be kita ko, atliekant būsimą 2021–2027 m. programų laikotarpio vidurio peržiūrą;

22.

pažymi, kad sanglaudai pavojų gali kelti ir sistemingas sanglaudos politikos lėšų naudojimas reagavimui į pastarąsias krizes; pabrėžia, kad nors tai galėjo padėti užkirsti kelią tolesniam skirtumų gilėjimui, taikant bet kokią reagavimo į krizę priemonę vis tiek reikėtų laikytis strateginio, faktais paremto planavimo, partnerystės ir daugiapakopio valdymo sanglaudos principų;

23.

pabrėžia, kad RK atmeta bet kokius bandymus centralizuoti ES programas ir nepritars tam, kad būsimose ES programose būtų toliau neatsižvelgiama į vietos ir regionų lygmenį; pabrėžia, kad pasidalijamasis valdymas pasirodė esąs sėkmingas ir jam neturėtų kenkti centralizuotai valdomos programos;

Principo įgyvendinimas atliekant sustiprintą visų atitinkamų ES politikos sričių teritorinio poveikio ex ante, tarpinį, nuolatinį ir ex post vertinimus

24.

pabrėžia, kad 8-ojoje sanglaudos ataskaitoje raginama stiprinti teritorinio poveikio vertinimus ir tinkamumo kaimo vietovėms užtikrinimą, „kad būtų geriau atsižvelgiama į skirtingų ES teritorijų poreikius ir ypatumus“; teigiamai vertina tai, kad savo išvadose dėl 8-osios sanglaudos ataskaitos Taryba paragino Europos Komisiją apsvarstyti galimybę įtraukti teritorinio poveikio vertinimus (tinkamumo regionams užtikrinimą) į atitinkamų sričių ES politiką tiek jų kūrimo, tiek vertinimo etapais;

25.

pabrėžia, kad reikia sistemingo visų naujų, teritorinį matmenį turinčių ES politikos priemonių diferencijuoto teritorinio poveikio visų tipų regionams ex ante vertinimo dar tų priemonių kūrimo etape, nes tai veiksmingiausias būdas įgyvendinti principą „nekenkti sanglaudai“;

26.

pažymi, kad pagal 2016 m. tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros Europos Komisija, Europos Parlamentas ir Taryba, kai įmanoma, įpareigojami atlikti poveikio vertinimus, ypatingą dėmesį skiriant teritoriniam poveikiui; mano, kad 2021 m. EK geresnio reglamentavimo dokumentų rinkinys (4) suteikia pagrindą teritorinio poveikio vertinimui; tačiau apgailestauja dėl nuostatos, kad poveikio vertinimai turėtų būti proporcingi savo aprėpčiai ir tikslui, nes dėl jos atsiranda labai ribotų vertinimų arba nepakankamai įvertinto teritorinio poveikio praktika; primena, kad pastaraisiais metais (5) Europos Komisija ne kartą įsipareigojo stiprinti teritorinio poveikio vertinimus;

27.

todėl rekomenduoja keliais būdais sustiprinti galimo diferencijuoto teritorinio poveikio ir neigiamo poveikio sanglaudai vertinimą EK geresnio reglamentavimo priemonių rinkinyje: — Geresnio reglamentavimo (GR) priemonės Nr. 18 klausimų sąrašą papildant panašiu klausimu: „Ar iniciatyva trukdo konvergencijos procesui ar prisideda prie regionų skirtumų?“; — GR priemonėje Nr. 34 numatant privalomą Teritorinio poveikio vertinimo (TPV) būtinybės patikrą, kad būtų nustatyta, ar reikalingas TPV, ir, kai reikės atlikti tokį galimą vertinimą, pirmenybę teikiant ne viešosioms konsultacijoms, o Europos teritorijų planavimo ir sanglaudos stebėsenos tinklo (ESPON) TPV greitajai patikrai, nes ji remiasi ekspertų vertinimų ir kiekybinių teritorinių duomenų, kurie renkami iš vis ES regionų, deriniu; — pateikiant rekomendaciją į konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais aiškiai įtraukti teritorinės sanglaudos aspektus, arba pateikiant nuorodą kvietime teikti informaciją ir (arba) įtraukiant klausimynus į viešąsias konsultacijas arba organizuojant tikslines konsultacijas su regionų ir vietos valdžios institucijomis, primenant, kad blogesnę prieigą prie interneto turinčias tikslines grupes atokiose ir kaimo vietovėse, pasiekti gali būti įmanoma tik specialiais kanalais; — numatant įpareigojimą poveikio vertinimo ataskaitoje informuoti apie galimo diferencijuoto teritorinio poveikio ir galimos žalos sanglaudai įvertinimą, panašiai, kaip ir reikšmingos žalos nedarymo principo atveju, kai jis taikomas vertinant poveikį aplinkai; poveikio vertinimuose reikėtų aiškiai nurodyti, ar bus poveikis ES sanglaudai ir kokie gali būti sanglaudos kompromisai su kitais tikslais; — įtraukiant specialų privalomą skyrių į aiškinamąjį memorandumą, nurodant, kaip, remiantis taisykle „laikykis taisyklių arba paaiškink“, atitinkama iniciatyva įgyvendins principą „nekenkti sanglaudai“: Komisija turėtų parodyti, kad iniciatyvos įgyvendinimas nekenkia Sąjungos sanglaudai (atitinka principą „nekenkti sanglaudai“) arba paaiškinti, kodėl vertinant kitų tikslų požiūriu potenciali žala (likusi po švelninamųjų priemonių) yra pagrįsta;

28.

ragina Komisiją toliau plėtoti teritorinio poveikio vertinimo modelius ir metodus padedant Jungtiniam tyrimų centrui (JTC) ir ESPON;

29.

ragina Komisiją numatyti pajėgumų specialiai tarnybai, kuri padėtų generaliniams direktoratams TPV procese, ir rengti privalomus mokymus TPV klausimais visiems Komisijos pareigūnams, kurie dalyvauja atliekant poveikio vertinimus;

30.

pakartoja savo raginimą į Reglamentavimo patikros valdybą įtraukti RK paskirtą nuolatinį narį, siekiant užtikrinti, kad ES politikoje nebūtų ignoruojamas teritorinis matmuo;

31.

nori padėti Komisijai atlikti jos teritorinio poveikio vertinimus; konkrečiai siūlo pagalbą nustatant vietos ir regionų valdžios institucijoms aktualius klausimus Komisijos konsultacijose ir parinkti Komisijos TPV seminaruose dalyvausiančius ekspertus iš vietos ir regionų lygmens;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos regionų komitetas, jeigu jam būtų suteiktos papildomos priemonės, galėtų atlikti didesnį vaidmenį įgyvendinant ES geresnio reglamentavimo darbotvarkę, pavyzdžiui, pats atlikdamas teritorinio poveikio vertinimą ES politikos srityse, kurios potencialiai gali pakenkti sanglaudai;

33.

primygtinai tvirtina, kad principą „nekenkti sanglaudai“ reikia taikyti ir vertinimo etape (ex post, tarpinio ir nuolatinio vertinimo), kad tai nebūtų vienkartinis „varnelės uždėjimas“ atliekant ex ante vertinimą, stebint ir vertinant ES sektorių politikos poveikį sanglaudai;

34.

siūlo tokiu atveju į EK geresnio reglamentavimo dokumentų rinkinį įtraukti rekomendaciją, pagal kurią vertinant teisės aktus ar programas būtų atsižvelgiama į galimą tiesioginį poveikį sanglaudai arba nesuderinamumą ar suderinamumą su sanglaudos politika; rengiamose ataskaitose dėl sektorinės politikos (panašios į sanglaudos ataskaitą) turėtų būti skyrius, skirtas sanglaudos poveikiui;

35.

dar kartą atkreipia dėmesį į pridėtinę vertę, kurią „RegHub“, konsultuodamasis su suinteresuotaisiais subjektais, teikia vertinant įgyvendinamus ES teisės aktus; pakartoja raginimą visapusiškai pasinaudoti platforma „Fit for Future“, „RegHub“ ir pačiu RK, kad Komisija turėtų išsamius faktus apie poveikį vietos lygmeniu;

36.

pabrėžia, kad reikia duomenų ir statistinių priemonių vietos ir regionų lygmeniu, kad būtų galima remti ES politikos ir priemonių poveikio sanglaudai ex ante ir ex post vertinimus; pabrėžia, kad reikia rodiklių ir visa apimančių indeksų (kitų nei BVP vienam gyventojui), pavyzdžiui, ES socialinės pažangos indekso arba regionų konkurencingumo indekso, kurie parodytų visus darnaus vystymosi aspektus, nes gali atsirasti naujų skirtumų šaltinių; ragina skirti daugiau išteklių Eurostatui ir JTC miestų ir kaimų observatorijoms plėtoti; ragina valstybes nares įgyvendinti duomenų ir informacijos rinkimo vietos lygmeniu sistemas, kad būtų galima įvertinti teisės aktų ir politikos poveikį;

Principo įgyvendinimas geriau koordinuojant ES politiką ir (arba) fondus ir juos įgyvendinant nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis

37.

ragina Europos Komisiją supaprastinti investicijų politiką ir fondus, kad būtų užtikrinta sinergija ir papildomumas, kad būtų pasiekti atrinkti tikslai; ragina Teisingos pertvarkos fondą ir Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai valdyti kartu su kitais fondais, kuriems taikomas Bendrųjų nuostatų reglamentas;

38.

pabrėžia, jog reikia didinti sanglaudos politikos ir programos „Europos horizontas“ sinergiją, kad visuose ES regionuose būtų plėtojami mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumai, kurie leistų ES konkuruoti pasaulio mastu investuojant į regionų kompetenciją ir padėtų spręsti vidutinių pajamų regionų vystymosi kliūčių klausimą;

39.

ragina Europos Komisiją valdant ES finansavimą atsižvelgti į regionų išsivystymo lygį ir regionų skirtumų mažinimo galimybes, vertinant ne tik BVP;

40.

ragina nacionalines Vyriausybes atlikti sistemingą ex ante teritorinio poveikio vertinimą, kad visų sričių nacionalinėje politikoje nebūtų ignoruojamas teritorinis matmuo, pasinaudojant patirtimi, įgyta įgyvendinant Teritorinės darbotvarkės iki 2030 m. bandomąjį veiksmą „Suprasti, kaip sektorių politika formuoja erdvinę pusiausvyrą (pusiausvyros stoką)“;

41.

pabrėžia, kad valstybės narės turi užtikrinti įvairių ministerijų, agentūrų ir valdymo institucijų bendravimą ir koordinavimą, kad būtų kuo geriau pasinaudota galima įvairių politikos sričių ir finansavimo srautų sinergija ir papildomumu, ir užtikrinti, kad nebūtų dubliavimosi ar žalos sanglaudai;

42.

dar kartą ragina valstybes nares ir Europos Komisiją į EGADP ir ją pakeisiančią bet kokią priemonę tiesiogiai integruoti požiūrį į sanglaudos politiką, paremtą informacija pagrįstu strateginiu planavimu, daugiapakopiu valdymu ir partneryste;

43.

pabrėžia, kad skirtingi valdymo lygmenys turi dirbti kaip partneriai, užtikrindami sanglaudą vietos lygmeniu, be kita ko, koordinuojant įvairių sričių ES politikos ir (arba) priemonių įgyvendinimą;

44.

ragina valstybes nares remti visus savo regionus, kurių vystymasis atsilieka, stiprinant jų administracinius gebėjimus ir tobulinant įgūdžius, kad tokie regionai galėtų visapusiškai pasinaudoti ES programomis.

---

(1)  Žr. 8-ąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą „Sanglauda Europoje iki 2050 m.“, p. 30 (http://ec.europa.eu/regional_policy/en/information/cohesion-report/).

(2)  Pranešimas A9–0210/2022 „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda ES: 8-oji sanglaudos ataskaita“ (2022/2032(INI)).

(3)  Europos regionų komiteto nuomonė „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo peržiūros ataskaita“ (OL C 157, 2023 5 3, p. 12).

(4)  Geresnis reglamentavimas: gairės ir priemonių rinkinys.

(5)  Žr. EK komunikatus „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija“ (2021 m.) ir „Pirmenybė žmonėms, tvaraus ir integracinio augimo užtikrinimas, ES atokiausių regionų potencialo atskleidimas“ (2022 m.).

Europos regionų komiteto nuomonė „Pasirengimas krizėms ir jų valdymas. Sąjungos, jos regionų ir miestų atsparumo didinimas“

(2023/C 257/02)

Pranešėjas Christophe CLERGEAU (FR / PES), Luaros krašto regiono tarybos narys

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

Visuomenės parengimas – naujas pasirengimo rizikai ir krizėms metodas

1.

mano, kad negalime žinoti, kokios krizės ateityje kils Europoje, jos miestuose, apskrityse ir regionuose, tačiau galime žinoti, kas nuo jų nukentės. Krizėms nėra administracinių sienų, todėl būtinas daugiapakopis požiūris, apimantis visas savivaldybių institucijas, tarpines vietos valdžios institucijas (provincijas, apskritis ir t. t.) ir regioninį lygmenį. Jeigu norime to išvengti, reikia plėtoti rizikos ir krizių kultūrą, naują visuomenės parengimo metodą, leisiantį užtikrinti žmonių saugą, sveikatą ir gerovę. Visuomenės parengimas yra šios nuomonės tema;

2.

pažymi, kad pastarųjų metų krizių pagrindinis ypatumas – brutalumas ir nenuspėjamumas. Su klimato kaita susijusios nelaimės ir ekstremalūs įvykiai gali ir turėtų būti nujaučiami ir numatomi, tačiau jų stiprumas ir reguliarumas yra nenuspėjami. COVID-19 krizė arba karas Ukrainoje ir dėl jo žmonių patiriamos kančios patvirtina tai, kad naujos krizės gali būti nenuspėjamos ir didelio masto. Norint reaguoti į šiuos reiškinius, nebepakanka bendro pobūdžio prevencijos metodų, t. y. veiksmų, skirtų išvengti žinomos ir tikėtinos rizikos, arba atsargumo principo, pagal kurį imamasi veiksmų, kad būtų išvengta dar vieno rimto ir nepataisomą žalą žmonių sveikatai ar aplinkai darančio pavojaus;

3.

mano, kad Europa turi investuoti į naują kryptį: pasirengimą, kuris sutelkus bendrus pajėgumus leistų parengti visuomenę kartu ir solidariai įveikti ateities iššūkius, visų pirma krizes ir nelaimes. Visuomenės parengimu pagrindinis dėmesys skiriamas pilietiniam, socialiniam ir žmogiškajam aspektui, galimybėms naudotis paslaugomis ir pagalbos žmonėms kokybei. Didžiausias krizių ir nelaimių pasekmes visų pirma patiria pažeidžiamiausi asmenys. Tai viena iš COVID-19 krizės pamokų;

4.

mano, kad laikantis holistinio požiūrio į atsparumą turi būti derinami du veiksmai: pirma, visuomenės pajėgumų imtis esminių pertvarkymų, kurie būtini ekonominės, socialinės ir teritorinės nelygybės, klimato kaitos ir žaliosios pertvarkos iššūkiams atremti, plėtojimas, antra, pajėgumų spręsti visuomenės pažeidžiamumo kilus rizikai, krizėms ir nelaimėms problemas, plėtojimas, o tam visų pirma būtina vykdyti veiklą, skirtą visuomenei parengti;

5.

siūlo atskirti pažeidžiamumą, susijusį su žinoma rizika, visų pirma rizika aplinkai, demografijai ir pramonei, ir pažeidžiamumą, susijusį su nežinoma rizika, nepriklausomai nuo to, ar ji yra klimato kaitos, sveikatos krizių ar žmogaus veiklos pasekmė. Tokio pobūdžio pažeidžiamumo problemų negalima pašalinti valdymo planais, net jei jie yra labai gerai parengti; norint spręsti antrojo tipo pažeidžiamumo problemas pirmenybę reikia teikti krizių ir rizikos kultūros plėtojimui ir kolektyviniam gebėjimui reaguoti esant netikrumui ir kilus nelaimei;

6.

ragina socialinio ir teritorinio pažeidžiamumo analizę laikyti ES politiniu prioritetu, nes be šios informacijos bus sunku parengti visuomenes. Tik aiškiai nustačius ir suvokus šias pažeidžiamumo problemas bus galima veiksmingai reaguoti Europos ir nacionaliniu lygmenimis, o svarbiausia – visuose mūsų miestuose, apskrityse ir regionuose; turėtume būti atsargūs dėl pernelyg holistinio ir plataus geografinio požiūrio į pažeidžiamumą ir teikti pirmenybę vietos požiūriui, kad būtų galima tiksliai įvertinti konkrečias realijas, su kuriomis vietos lygmeniu susiduria gyventojai;

7.

pripažįsta, kad už civilinės saugos politiką visų pirma atsakingos valstybės narės, tačiau pažymi, kad prevencijos, visuomenės parengimo ir pagalbos teikimo veiklą labai dažnai vykdo vietos subjektai, miestai ir apskritys (provincijos ir kt.), kuriems paprastai įgyvendinti šiuos įgaliojimus padeda regionai. Todėl šių lygmenų institucijos turi aktyviai dalyvauti rengiant, įgyvendinant ir stebint šią politiką ir joms reikia suteikti pakankamai finansinių ir teisinių išteklių, laikantis aktyvaus subsidiarumo ir daugiapakopio valdymo, kuris apima ir įtraukia visus teritorinius lygmenis, principų;

8.

pabrėžia, kad reikia stiprinti miestų ir regionų gebėjimus net ir krizės metu teikti paslaugas, kurių žmonėms reikia. Viena iš svarbiausių priemonių šioje srityje – stiprinti bendrą tiekimo saugumą visoje Europoje. Tam būtina nustatyti kritinę priklausomybę, gaminti daugumą svarbiausių produktų ir paslaugų Europoje ir užtikrinti bendrosios rinkos mechanizmų saugumą siekiant padidinti saugesnį žaliavų, medžiagų ir maisto produktų tiekimą. Taip pat reikia stiprinti ypatingos svarbos infrastruktūrą, kad krizės metu būtų užtikrintos gyvenimo sąlygos;

Pažeidžiamumo analizė turi tapti būsimos sanglaudos politikos pagrindu

Pažeidžiamumo indekso ir rezultatų suvestinės rengimas, kad būtų galima geriau suprasti su teritoriniu ir gyventojų pažeidžiamumu susijusią riziką ir į ją atsižvelgti

9.

palankiai vertina Jungtinio tyrimų centro (JRC) ir jo Rizikos valdymo skyriaus pastangas sukurti pažeidžiamumo indeksą (1), apimantį aplinkos, teritorinius, ekonominius ir socialinius aspektus; tikisi, kad JRC gaus visapusišką politinę ir finansinę paramą, kad galėtų daryti pažangą šiame procese;

10.

pabrėžia pažeidžiamumo socialinio aspekto, kuris pernelyg dažnai pamirštamas arba jo yra nepaisoma, nors tai yra vienas pagrindinių atsparumo elementų, svarbą. Į bet kokią pažeidžiamumo analizę turėtų būti visapusiškai įtrauktos tokios sąvokos kaip žmonių pasiekiamumas, socialinė parama ir pažeidžiamų asmenų galimybės naudotis sveikatos priežiūros sistema ir socialinėmis paslaugomis, taip pat skaitmeninės atskirties mažinimas ir skaitmeninio prieinamumo gerinimas; pabrėžia mažumų, moterų, skurstančių, vyresnio amžiaus ir neįgaliųjų, lėtinėmis ligomis sergančių asmenų pažeidžiamumą ir socialinio pažeidžiamumo svarbą atokiausiuose regionuose, salose ir izoliuotose teritorijose, kurie yra kovos su klimato kaita priešakyje;

11.

remia JRC pastangas gerinti duomenų kokybę ir pažeidžiamumo indeksą, pritaria siekiui stiprinti JRC, kitų Komisijos generalinių direktoratų ir valstybių narių bendradarbiavimą šiuo tikslu, patvirtina, kad naudinga taikyti šį indeksą visais teritoriniais lygmenimis (NUTS 2, NUTS 3) ir, visų pirma vietos lygmeniu, taip pat pakartoja savo raginimą paskelbti pažeidžiamumo rodiklių suvestinę, kad būtų galima suprasti kiekvienos teritorijos realią padėtį; todėl rekomenduoja valstybės narėms ir vietos valdžios institucijoms investuoti į rizikos vertinimą, visų pirma jos vertinimą pažeidžiamumo požiūriu, ir viešai skelbti apie šios veiklos rezultatus, siekiant stiprinti rizikos kultūrą Europos Sąjungoje;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikalingi duomenys, kurie leistų veiksmingai nustatyti pažeidžiamiausias gyventojų grupes, o tai reiškia, kad reikia turėti neagreguotus duomenis ir juos susieti, kad būtų galima parodyti konkrečias situacijas (pvz., neturtingų moterų), taip pat į tai, kad reikia duomenų, kuriais remiantis būtų galima atskleisti prieigos prie paslaugų problemas;

13.

mano, kad užuot siekus sukurti tobulą rodiklį, pirmiausia reikia išbandyti šį rodiklį kaip pagalbinę priemonę sprendimų priėmimo procese; teigiamai vertina tai, kad keletas visuomeninių organizacijų įsipareigojo imtis veiksmų šia kryptimi, ir ragina pradėti bandomąją programą, kurioje dalyvautų miestai ir regionai, norintys pabandyti taikyti pažeidžiamumo rodiklį, kad būtų galima jį palyginti su tuo, kaip vietos lygmeniu suvokiama reali padėtis, ir atitinkamai orientuoti savo politiką ir investicijas;

14.

siūlo JRC imtis iniciatyvos kurti Europos platformą, skirtą keistis informacija, taikant holistinį požiūrį į pažeidžiamumą, rizikos ir krizių numatymą, parengtį joms ir valdymą ir į tokios platformos veiklą įtraukti Europos institucijas, valstybes nares, vietos ir regionų valdžios institucijas ir suinteresuotuosius subjektus; ši platforma galėtų būti kuriama remiantis pažangiosios specializacijos platformų patirtimi ir finansuojama programos „Interreg Europe“ lėšomis. Ji visų pirma remtųsi Europos civilinės saugos žinių tinklu (2), kuris taip pat turėtų būti stiprinamas ir plėtojamas;

15.

siūlo sutelkti miestus, apskritis ir regionus, kad jie dalyvautų visose šiose iniciatyvose;

16.

ragina sukurti Europos pilietinių judėjimų ir nevyriausybinių asociacijų, dalyvaujančių rizikos ir krizių prevencijos ir valdymo bei visuomenės parengimo joms veikloje, tinklą; prašo Komisijos taip pat palaikyti šią idėją ir padėti ją įgyvendinti; todėl yra pasirengęs kartu su Europos civilinės saugos žinių tinklu prisidėti prie šio tinklo sukūrimo, kiekvienais metais kartu su UNDRR ir Europos Komisija organizuodamas visiems šiems suinteresuotiesiems subjektams skirtą renginį;

Spręsti pažeidžiamumo problemas – naujas sanglaudos politikos prioritetas

17.

norėtų pabrėžti, kad ypač pastarojo meto krizės parodė, kad teritorijų ir gyventojų pažeidžiamumas gali lemti didelę ir naują nelygybę sveikatos ir gerovės srityje; todėl mano, kad teritorinio ir socialinio pažeidžiamumo problemų sprendimas turėtų tapti politiniu sanglaudos politikos prioritetu; tai apimtų ne tik užimtumą ir mokymą, bet ir sanglaudos politikos socialinio aspekto stiprinimą dėmesį sutelkiant į įtraukties klausimus ir prieigą prie sveikatos ir socialinių paslaugų. Toks stiprinimas tai taip pat priartintų sanglaudos politiką prie piliečių;

18.

laikosi nuomonės, kad labai svarbu parengti teritorijų pažeidžiamumo indeksą ir rezultatų suvestinę, kad būtų galima pradėti politines diskusijas, kokiomis būsimos sanglaudos politikos priemonėmis galima spręsti šias pažeidžiamumo problemas. Plėtojant visus šios politikos aspektus taip pat reikės atsižvelgti į NUTS 3 lygmens duomenis, siekiant užtikrinti tikslingesnį, suprantamesnį ir veiksmingesnį požiūrį;

19.

ir toliau atsargiai vertina pažeidžiamumo indekso naudojimą kaip pagalbinę priemonę priimant sprendimus dėl sanglaudos politikos lėšų paskirstymo, tačiau pabrėžia, kad reikia ryžtingesnių sanglaudos politikos intervencinių veiksmų pažeidžiamiausiuose regionuose;

20.

siūlo sanglaudos politikos programavimą nukreipti į atsparumą krizėms ir socialinio bei teritorinio pažeidžiamumo problemų sprendimą, taip pat numatyti papildomą finansavimą regionams ir apskritims, kurie yra ypač pažeidžiami ir kurie nusprendžia sutelkti sanglaudos politiką šią kryptimi;

21.

vis dėlto mano, kad nors sanglaudos politika gali ir turėtų būti naudojamasi, kaip priemone visuomenei parengti, į jos taikymo sritį negali būti įtrauktas didelių nelaimių padarytos žalos atlyginimas; taip pat mano, kad naujasis solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas yra daugiau skirtas skubiai reaguoti į nelaimes ir pandemijas, o ne šalinti jų padarinius; todėl ragina apsvarstyti galimybę sukurti nuolatinį reagavimo mechanizmą, skirtą didelei nelaimių padarytai žalai tam tikroje teritorijoje atitaisyti;

22.

siūlo, vykdant europines finansavimo programas, pavyzdžiui, INTERREG, „Europos horizontas“ ar „Erasmus+“, skatinti rengti tarpregioninio bendradarbiavimo projektus, kurie turi būti rengiami atsižvelgiant į geografines įvairių teritorijų aplinkybes, galbūt paskatinant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis. Šie projektai bus skirti atsparumui krizėms ir pažeidžiamumo problemoms spręsti, visų pirma tarpvalstybiniams rizikos ir krizių valdymo metodams kurti, nes tai yra galingas svertas įvairiai ir konkrečiai valstybių narių praktikai sutelkti; todėl mano, kad, ko gero, reikės numatyti specialų šiam klausimui skirtą INTERREG ir Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės komponentą;

23.

pripažįsta, kad nors ES lygmens priemonės pasirodė esančios labai naudingos, dar galima nuveikti daugiau sprendžiant tarpvalstybinio bendradarbiavimo teisines ir administracines problemas, suprantant, kad pašalinus tarpvalstybinio bendradarbiavimo kliūtis, būtų galima užtikrinti ir didesnį Europos solidarumą; todėl prašo Europos Komisijos vėl pradėti taikyti mechanizmą teisinėms ir administracinėms kliūtims šalinti;

Perėjimas nuo rizikos valdymo prie bendros rizikos kultūros: parengti Europą ir jos teritorijas krizėms ir nelaimėms

24.

pažymi, kad nuo COVID krizės Europos civilinės saugos ir visuomenės sveikatos politikoje įgyvendinama vis daugiau naujų priemonių. Sukurta daug iniciatyvų, pavyzdžiui, „RescEU“ ir Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija (HERA). Europos atsakas į karą Ukrainoje leido užtikrinti visapusišką pagalbą žmonėms, o tai išryškino žmogiškąjį ir socialinį krizių valdymo aspektą; pripažįsta, kad krizių valdymas vis dar yra labai aktualus, tačiau norėtų, kad nuo šiol pirmenybė būtų teikiama visuomenės parengimui, t. y. rizikos prevencijai, pasirengimui krizėms ir bendros rizikos ir krizių kultūros sklaidai Europoje;

25.

pabrėžia svarbų Reagavimo į nelaimes koordinavimo centro, kaip pagrindinės struktūros, koordinuojančios Europos atsaką į krizes, visų pirma į karą Ukrainoje ar žemės drebėjimą Turkijoje, vaidmenį. Pastarųjų krizių valdymas išryškino žmogiškąjį ir socialinį krizių valdymo aspektą; todėl pripažįsta, kad krizių valdymas vis dar yra labai aktualus, tačiau norėtų, kad nuo šiol pirmenybė būtų teikiama visuomenės parengimui, t. y. rizikos prevencijai, pasirengimui krizėms ir bendros rizikos ir krizių kultūros sklaidai Europoje;

Europos Sąjungos atsparumo nelaimėms didinimo tikslai

26.

palankiai vertina Komisijos paskelbtus rekomendaciją ir komunikatą dėl ES atsparumo nelaimėms didinimo tikslų, pritaria jų bendriesiems principams, kuriais atsižvelgiama į daugelį ankstesnėse nuomonėse pateiktų pasiūlymų; teigiamai vertina tai, kad geriau atsižvelgiama į vietos ir regionų realijas, ir pabrėžia pasiūlytų pavyzdinių iniciatyvų vertę; yra įsitikinęs, kad ši sistema, nors ir neprivaloma, leis sustiprinti įvairių valstybių narių praktikos konvergenciją, taigi ir pasirengimo krizėms kokybę, ir norėtų aktyviai dalyvauti Civilinės saugos forume, kuris vyks 2024 m. ir kuriame bus galimybė pirmą kartą įvertinti šiuos tikslus ir juos pakoreguoti;

27.

ragina regionus pasinaudoti naujomis galimybėmis dalyvauti iniciatyvose ir gauti finansavimą projektams, visų pirma rengiamiems pagal 2 tikslą „Pasirengimas“ ir pavyzdinę iniciatyvą „preparEU“; ketina padėti siekti aktyvesnio vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo Europos civilinės saugos žinių tinkle;

28.

vis dėlto apgailestauja, kad šiuose dokumentuose nurodomos sąsajos tik su ES civilinės saugos mechanizmu ir juose nėra globalesnio požiūrio į Europos ir jos miestų bei regionų pažeidžiamumą ir atsparumą krizėms;

29.

palankiai vertina pradėtą ekstremaliųjų situacijų operatyvinių centrų atsparumo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, tačiau ragina į jį įtraukti nacionalines, regionines ir vietos įspėjimo apie krizes ir valdymo sistemas ir siūlo atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis labiau atsižvelgti į visus pažeidžiamumo veiksnius, visų pirma socialinius ir teritorinius;

30.

ragina regionų ir (arba) vietos valdžios institucijas atlikti vietos ir (arba) regioninės rizikos situaciją atitinkančių scenarijų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Taip pat būtų galima skatinti sudaryti vietos ir (arba) regionų rizikos atlasus ir parengti visuomenės informavimo apie riziką bei pasirengimo jai veiksmus bei vykdyti veiklą, susijusią su būsimu ES pasirengimo krizėms mėnesiu, siūlomu komunikate dėl atsparumo nelaimėms didinimo tikslo;

Bendros rizikos ir krizių kultūros kūrimas vietos, nacionalinių ir Europos sprendimus priimančių subjektų bendruomenėje

31.

pažymi, kad dauguma dalyvių, su kuriais buvo susitikta, nori, kad būtų parengta Europos strateginė rizikos ir krizių programa, kuri leistų plėtoti sisteminį ir koordinuotą požiūrį, kurio šiuo metu pasigendama, ir kad daugelis dalyvių kalba apie perspektyvą įsteigti Rizikos ir krizių generalinį direktoratą, kurio kompetencija apimtų visuomenės pasirengimą, rizikos ir krizių, kylančių dėl mūsų pažeidžiamumo, prevenciją ir valdymą;

32.

tvirtina, kad pagrindinis su rizika ir krizėmis susijęs uždavinys yra pakeisti sprendimus priimančių asmenų mąstyseną ir politinių sprendimų priėmimo procesus. Didžioji dauguma sprendimus priimančių asmenų nėra apmokyti numatyti ir valdyti krizes ar reaguoti į atsparumo iššūkius. Padaugėjo priemonių, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama aiškiai nustatytos rizikos valdymui, o tai lemia viešosios politikos susiskaidymą, trukdantį holistiniam požiūriui, kuriuo dėmesys sutelkiamas į atsparumą, socialinio ir teritorinio pažeidžiamumo analizę ir pasirengimą nežinomai rizikai. Turėtų būti skleidžiama nauja kolektyvinė rizikos ir krizių kultūra, grindžiama visuomenės parengimo principu;

33.

todėl siūlo įsteigti Europos rizikos ir krizių mokyklą, kuri sudarytų galimybes mokyti politikos formuotojus ir už veiksmus atsakingus asmenis, rengtų profesines ir akreditavimo sistemas, padedančias kurti darnias profesines bendruomenes ir palengvinti judumą ir abipusį pripažinimą. Be to, ji remtų tęstinį mokymą, plėtotų žinių ir patirties mainų tinklus ir veiklą, organizuotų praktinius seminarus grįžtamosios informacijos ir novatoriškų veiklos strategijų ir atsako priemonių kūrimo klausimais;

34.

pabrėžia, kad pasaulinės krizės prasideda už Europos ribų, tačiau gali turėti poveikio bet kuriai ES valstybei narei, pavyzdžiui, taip nutiktų dėl pabėgėlių krizės arba sunkumų gauti ypatingos svarbos prekių. Reikia dėti pastangas siekiant numatyti pasaulines krizes ir užkirsti joms kelią vykdant bendrus veiksmus, be kita ko, už Europos Sąjungos ribų;

35.

mano, kad Europai svarbu imtis veiksmų tais atvejais, kai kyla naujų pavojų, kad būtų sumažinta Sąjungai kylanti rizika. Susijusios Sąjungos institucijos turi turėti priemonių plėtoti tinklaveiką su įvairiomis struktūromis, kurių partneris jau yra RK (pvz., tarptautinio lygmens subjektais, Jungtinių Tautų Nelaimių rizikos mažinimo biuru, Europos ir Vidurinės Azijos platforma ir iniciatyva „Kurkime atsparius miestus 2030“), ir tais atvejais, kai nustatoma rizika, dalyvauti veiksmuose už ES ribų bendradarbiaujant su atitinkamomis šalimis sutelkiant didelius išteklius. Šis bendradarbiavimas taip pat turėtų apimti parengiamąjį etapą, visų pirma priemones, skirtas visuomenės prevencijai, pažeidžiamumo mažinimui ir pasirengimui krizėms. Šiuo tikslu esami mechanizmai ir suinteresuotųjų subjektų forumai, pavyzdžiui, Europos civilinės saugos žinių tinklas, turėtų stiprinti partnerystę su pilietinės visuomenės veikėjais ir vietos NVO;

Atspari ir parengta visuomenė, galinti geriau kovoti su rizika ir krizėmis

36.

mano, kad vienas iš atsparumo pagrindų – piliečių gebėjimas susitelkti pirmosiomis krizės valandomis, kol bus pradėta teikti pagalba. Tai apima išankstinį kiekvieno piliečio mokymą, kiekvieno namų ūkio pasirengimą ir vietos solidarumo praktiką. Todėl Europos Sąjungoje turėtų būti parengta 72 valandų pasiruošimo krizėms strategija, pritaikyta vietos lygmeniu atsižvelgiant į kiekvienos šalies ir regiono ypatumus, visų pirma remiantis tokių šalių kaip Japonija ar Jungtinės Amerikos Valstijos patirtimi;

37.

norėtų priminti du tvirtus įsitikinimus: geriausias būdas pakeisti mąstyseną – mokyti vaikus ir jaunimą; ryžtingas piliečių dalyvavimas, asociacijų veikla ir savanoriškas dalyvavimas yra geriausi visuomenės atsparumo veiksniai; atsižvelgdamas į tai, RK siūlo ES atsparumo nelaimėms didinimo tikslus papildyti trimis naujomis pavyzdinėmis iniciatyvomis: — vietos ir regionų sąlygoms ir poreikiams pritaikytų „rizikos mokyklų“ (angl. risk factories) plėtra (3), remiantis jau turima keleto šalių praktika mokyti 6–10 metų vaikus tinkamai įvertinti padėtį ir pasirinkti tinkamą elgseną, siekiant juos parengti rizikai ir priimti atitinkamus sprendimus, — Europos orientacinės mokymo sistemos, skirtos pirminei reakcijai ir pirmosios pagalbos įgūdžiams ugdyti, sukūrimas; tokia sistema leistų kiekvienoje šalyje užtrinti mokymą, leidžiantį perduoti ir kaupti žinias – toks mokymas būtų siūlomas visiems jaunuoliams iki 20 metų amžiaus, — Europos kampanija, kuria skatinamas savanoriškas pilietinis dalyvavimas savanoriškose organizacijose ir nevyriausybinėse asociacijose;

38.

taip pat ragina atsisakyti tikimybinio požiūrio į riziką, nes tai nuolat trukdo tinkamai įvertinti labai didelę riziką, kaip tai buvo epidemijų atveju, kurti ne tik veiksmų planus, skirtus žinomai ir įmanomai rizikai aplinkai ir pramonei valdyti, bet ir visuose be išimties miestuose ir regionuose parengti atsparumo strategiją ir vietos telkimo platformą, kad būtų galima organizuoti vietos atsparumo grupes ir parengti visuomenes krizėms, ypatingą dėmesį skiriant pagalbai pažeidžiamiausiems gyventojams; šios vietos lygmens atsparumo platformos turės remtis piliečių dalyvavimu, palaikyti tarpdisciplininį požiūrį, sudaryti sąlygas keitimuisi duomenimis ir jų sąveikumui, skatinti bendradarbiavimą, įskaitant tarpvalstybinį, užtikrinti reagavimo į krizes sprendimų sklandumą ir didinti atsparumą krizėms;

39.

ragina itin aktyviai telkti pastangas siekiant spręsti skaitmeninio skurdo problemą, kuri yra papildoma rizika krizės sąlygomis, nes didelė gyventojų dalis neturi galimybės naudotis būtiniausia informacija ir paslaugomis; pabrėžia, kad reikia užtikrinti miestams ir regionams fizinę prieigą prie informacijos, pagalbos ir paramos žmonėms punktų, kurie būtų kuo arčiau gyventojų ir veiktų krizės atveju;

„RescEU“ ir reagavimo į nelaimes koordinavimo sistemos

40.

remia visas Europos finansines investicijas, skirtas „RescEU“ stiprinti, siekiant ne tik padidinti ES gebėjimą greitai, visapusiškai ir savarankiškai reaguoti, bet ir sustiprinti jos vaidmenį valdant riziką ir nelaimes;

41.

palankiai vertina Reagavimo į nelaimes koordinavimo centro (RNKC) 2.0 iniciatyvą, kurios tikslas stiprinti gebėjimus numatyti, parengti visuomenę ir pasirengti ES masto tarpsektoriniams įvykiams, toliau tobulinti ankstyvojo perspėjimo sistemas ir į jas investuoti, siekiant užtikrinti, kad ankstyvas informavimas ir informuotumas taptų realiais veiksmais; pripažįsta Europos Komisijos šioje srityje atliktą darbą, susijusį su įgaliojimais išankstinio perspėjimo sistemų srityje pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmo teisės aktus, siekiant sukurti tarpvalstybines aptikimo, informavimo ir įspėjimo sistemas, pavyzdžiui, Europos perspėjimo apie potvynius sistemą (EFAS), Europos miškų gaisrų informacinę sistemą (EFFIS) ir Europos sausrų stebėjimo centrą (EDO);

HERA ir Europos sveikatos sąjunga

42.

remia HERA ir jau metus įgyvendinamus veiksmus, visų pirma siekį nustatyti riziką sveikatai, parengti valdymo scenarijus ir medicininio atsako priemones, stiprinti vertės grandines ir gebėjimą Europoje gaminti prekes ir paslaugas, kurių mums reikia; primena, kad HERA turi būti kelerius metus teikiama atnaujinta ir nuolatinė politinė ir finansinė parama, kad ji galėtų veiksmingai vykdyti savo užduotis;

43.

pripažįsta, kad po vienerių veiklos metų sunku įvertinti HERA veiksmus, tačiau pakartoja savo raginimą labiau įtraukti Europos Parlamentą, taip pat miestus ir regionus ir visuomeninius suinteresuotuosius subjektus į HERA padalinių veiklą, ypač į jos forumą;

44.

palankiai vertina taikomas naujas koncepcijas, pavyzdžiui, „EFFIS viena sveikata“, pagal kurią į žmonių sveikatą, gyvūnų sveikatą ir aplinkos sveikatą žvelgiama kaip į visumą, o sveikatos politika integruojama į nuoseklią darnaus vystymosi kryptį;

45.

dar kartą ryžtingai įspėja Komisiją ir Tarybą dėl nepakankamų pastangų stiprinti Europos produktų ir vaistų gamybą, kad galėtume įveikti sveikatos krizes, ir dėl viešųjų pirkėjų praktikos, nes jie daugelyje šalių pirmenybę teikia žemoms kainoms, o ne Europos gaminiams, ir kad tokiu būdu pamirštama COVID krizės metu įgyta patirtis;

46.

siūlo, kad sveikatos priežiūros sistemų, įskaitant socialinę mediciną ir ligonines, atsparumas būtų svarstomas įgyvendinant Sveikatos Europos iniciatyvą, įtraukiant valstybes nares ir kompetentingas vietos ir regionų valdžios institucijas. Visų pirma būtina užtikrinti sveikatos priežiūros tęstinumą krizės metu pasitelkiant esamus ar laikinus priėmimo pajėgumus. Todėl RK ragina pradėti tyrimus siekiant įvertinti medicinos paslaugų atidėjimo ar laikino sustabdymo dėl COVID krizės pasekmes, visų pirma vėžio, lėtinių ligų ir psichikos sutrikimo atvejais;

47.

ragina gilinti diskusijas dėl sveikatos duomenų naudojimo, kad būtų galima nustatyti labiausiai krizių pažeidžiamų gyventojų grupes, taip sudarant palankesnes sąlygas socialinei paramai ir medicininės priežiūros tęstinumui; įvertinęs etinius ir veiklos uždavinius, ragina sukurti „Europos sveikatos duomenų erdvę“, kurioje būtų renkami duomenys, gerinama jų kokybė ir sudaromos sąlygos jais naudotis vietos viešosioms tarnyboms; įspėja dėl rizikos, kad kai kurios gyventojų grupės dėl socialinės ar skaitmeninės atskirties negalės naudotis sveikatos duomenų erdve;

Laikytis kompleksinio požiūrio į pažeidžiamumą, pasirengimą krizėms ir krizių valdymą

48.

siūlo atsižvelgti į pažeidžiamumo indeksą ir rezultatų suvestinę, kad būtų galima paskatinti įvairių sričių ES politikos, nesusijusios su sanglaudos politika, pokyčius (pvz., bendra žemės ūkio politika, mokslinių tyrimų ir inovacijų politika arba Europos sveikatos sąjunga). Norint pasiekti teigiamų rezultatų būtų ypač naudinga sukurti Komisijos generalinių direktoratų darbo grupę;

49.

pritaria integruotam požiūriui į atsparumą, kuris leidžia atsižvelgti į atsparumo ir pažeidžiamumo poveikį nuo pat ankstyvųjų viešosios politikos formavimo, reglamentavimo ir veiksmų planų, pagrindinių investicijų programų rengimo, didelės infrastruktūros kūrimo ir kt. etapų;

50.

mano, kad viešiesiems pirkimams tenka svarbus vaidmuo siekiant sudaryti sąlygas inovacijoms, išbandyti naujas vietos solidarumu paremtas formas, stiprinti vietos infrastruktūros ir įrenginių atsparumą;

51.

ragina programoje „Europos horizontas“ sukurti atsparumo rizikai ir krizėms „misiją“ (valdymas, pasirengimas, bendra kultūra, pažeidžiamumas), kuri papildytų mokslinių tyrimų veiksmų grupės „Civilinė visuomenės sauga“ tikslus; pagal šią veiksmų grupę ir toliau daugiausia dėmesio būtų skiriama metodų ir technologijų kūrimui, kad ji taptų gyvąja inovacijų ir sutelkimo laboratorija, grindžiama miestų ir regionų realijomis.

---

(1)  https://drmkc.jrc.ec.europa.eu/risk-data-hub/#/vulnerability-in-europe

Pažeidžiamumo indeksas suteikia didesnes galimybes, nei JRC atliktas darbas rengiant „atsparumo rezultatų suvestinę“, nes pateikiamas platesnis požiūris į visuomenės gebėjimą prisitaikyti ir numatyti (https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/strategic-planning/strategic-foresight/2020-strategic-foresight-report/resilience-dashboards_lt).

(2)  https://civil-protection-knowledge-network.europa.eu/about-knowledge-network

(3)  Pvz., Škotijoje: http://www.safercommunitiesscotland.org/wp-content/uploads/the-risk-factory.pdf; Nyderlanduose: https://www.riskfactorymwb.nl/over-ons/.

Europos regionų komiteto nuomonė „Daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūra. Regionų ir vietos požiūris“

(2023/C 257/03)

Pranešėjas Thomas HABERMANN (DE/EPP), Rėno-Grabfeldo apskrities viršininkas

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

1.

pažymi, kad Rusijos agresijos karas Ukrainoje ir besitęsianti tarptautinę teisę pažeidžianti Ukrainos teritorijų okupacija ne tik yra didžiulių nuostolių ir kančių vietoje priežastis, bet ir daro apčiuopiamą poveikį Europos Sąjungai, jos valstybėms narėms ir vietos bei regionų valdžios institucijoms kaimo ir miesto vietovėse;

2.

taip pat pažymi, kad Europos Sąjunga dar nevisiškai atsigavo po COVID-19 pandemijos, kuri ir taip padidino finansinę naštą, ypač vietos ir regionų valdžios institucijoms;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinė daugiametė finansinė programa (DFP) buvo parengta prieš prasidedant karui Ukrainoje, COVID-19 pandemijai ir prieš išaugant energijos kainoms ir infliacijai. Praėjus dvejiems metams nuo jos priėmimo tapo akivaizdu, kad dabartinės programos esamų krizių sąlygomis nepakanka;

4.

atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina faktą, kad tarpinstituciniame susitarime, kuris pridedamas prie daugiametės finansinės programos, Europos Komisija įpareigojama pateikti DFP vidurio laikotarpio vertinimą, įskaitant viršutines biudžeto ribas, ir ragina išsamiai įvertinti jos apimtį, įskaitant jos veikimą ir lankstumo priemones;

5.

pabrėžia horizontaliųjų principų, kurie yra DFP ir visų susijusių ES politikos sričių pagrindas, svarbą, ypač siekiant Sąjungos klimato ir biologinės įvairovės tikslų ir skatinant lyčių lygybę; primygtinai pabrėžia, kad atliekant peržiūrą šie principai turi išlikti pagrindinis DFP elementas ir kad reikia sudaryti galimybę įvykdyti Sąjungos įsipareigojimą užtikrinti teisingą, atsparų, tvarų ir socialiai teisingą ekonomikos atsigavimą visiems, be kita ko, įgyvendinti peržiūrėtos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslus, siekiant iki 2050 m. neutralizuoti ES poveikį klimatui;

6.

pabrėžia, kad DFP sandara daro didelį poveikį vietos ir regionų valdžios institucijų raidai ir kad didelė Europos lėšų dalis naudojama tiesiogiai savivaldybėms ir regionams stiprinti;

7.

pabrėžia ES sanglaudos politikos svarbą siekiant ekonominės, teritorinės ir socialinės sanglaudos visuose regionuose. Be šio svarbaus Europos paramos ramsčio kiltų pavojus Europos bendrosios rinkos sėkmei; įsipareigoja dirbti Sanglaudos aljanse, kad rengiant būsimą DFP būtų nustatyta tvirta ir patobulinta sanglaudos politika, kuri ir toliau išliktų Europos pagrindas;

8.

pažymi, kad mažas ES sanglaudos lėšų panaudojimo mastas kai kuriose šalyse yra daugiausia susijęs su vėlyvu veiksmų programų patvirtinimu ir su faktu, kad nemažai skirtingų ES paramos programų turi skirtingas taisykles ir skirtingus paraleliai atliekamų asignavimų ir mokėjimų terminus (pvz., ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, REACT-EU, Teisingos pertvarkos fondas (TPF), struktūriniai ir investicijų fondai) bei su pernelyg trumpais planavimo ir įgyvendinimo laikotarpiais atgaline data tinkamoms finansuoti krizių intervencijos priemonėms; ragina pagal Bendrųjų nuostatų reglamentą suderinti įvairių pasidalijamojo valdymo fondų taisykles ir pabrėžia, kad dabartinis žemas kai kurių programų lėšų panaudojimo lygis negali būti taikomas kaip standartas siekiant sumažinti sanglaudos fondams skirtą biudžetą;

DFP, kuria remiamos investicijos vietos ir regionų lygmeniu

9.

pabrėžia, kad didelė infliacija, išlaidos būstui, pabėgėlių aprūpinimas ir jų integracija bei labai išaugusios energijos kainos kelia didelių iššūkių ir vietos bei regionų valdžios institucijoms. NET ir ekonomiškai stipresnėse valstybėse narėse vietos ir regionų valdžios institucijos pačios dažnai nebegali investuoti tiek, kiek būtina. Žaliavų stygius, specialistų trūkumas ir nestabilios tiekimo grandinės taip pat yra papildomi iššūkiai, keliantys grėsmę Europos ekonomikos stabilumui;

10.

primena, kad daugiau nei pusė TPF lėšų skiriama iš priemonės „NextGenerationEU“ (NGEU) lėšų, o jo trukmė sutrumpinta tik iki 2023 m.; susirūpinęs pažymi, kad pirmaisiais šio visiškai naujo fondo veiklos metais susiduriama su didžiuliu spaudimu investicijoms, ko negalima pasakyti apie esamus sanglaudos politikos fondus; ragina pratęsti TPF išteklių iš priemonės NGEU lėšų investavimo terminus (pvz., pratęsiant lėšų skyrimo terminus), kad nekiltų pavojus lėšų išmokėjimui ir būtų užtikrintas visapusiškas fondo lėšų panaudojimas veiksmingiems ir tvariems projektams, atitinkantiems Europos žaliojo kurso tikslus;

11.

taip pat pabrėžia, kad daugumos taisyklių, priimtų siekiant bendrų Europos tikslų, įgyvendinimui reikalingos didelės investicijos vietos ir regionų lygmeniu, o tai daro tiesioginį poveikį subnacionaliniams biudžetams. Tai pasakytina apie, pavyzdžiui, ES skaitmeninius tikslus ir Europos žaliąjį kursą arba Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį, pagal kurį daugiau kaip pusė būtinų investicijų turi būti vietos ir regionų lygmens;

12.

ragina imtis jau pernelyg ilgai laukiamo laipsniško žalingų subsidijų panaikinimo ir užtikrinti visų ES fondų ir programų nuoseklumą DFP po 2027 m.; primygtinai reikalauja, kad projektai ir programos, kurie neatitinka tikslo užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 oC, arba tikslo sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ją atkurti, neturėtų būti laikomi atitinkančiais paramos skyrimo reikalavimus pagal kitą DFP;

13.

įspėja, kad dėl prastos biudžeto padėties daugelyje sričių vietos ir regionų valdžios institucijos nebepakelia savo esamų investicijų įsipareigojimų naštos, ir baiminasi, kad dėl bendro viešųjų investicijų sumažėjimo kils didelė rizika visos Europos tikslų (pvz., Europos žaliojo kurso tikslų) įgyvendinimui ir sumažės piliečių gerovė ir bendras regionų ir savivaldybių ekonominis potencialas;

14.

todėl mano, kad šiomis aplinkybėmis nėra prasmės tobulinti vien DFP, kartu nedidinant vietos ir regionų valdžios institucijų investavimo pajėgumų; taip pat mano, kad šiomis aplinkybėmis svarbu skatinti teritorinės plėtros strategijas (BIVP/ITI), prireikus jas taikant privalomai, siekiant įtraukti arčiausiai piliečių esančius valdymo lygmenis į planavimo, konsultacijų, įgyvendinimo ir lėšų valdymo procesus;

15.

pažymi, kad nors Europos fondai gali svariai prisidėti remiant subnacionalines valdžios institucijas, jų nepakaks visur, kad vietos ir regionų lygmeniu būtų galima investuoti tiek, kiek būtina siekiant įgyvendinti Europos tikslus;

16.

atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad daugumoje valstybių narių nėra mechanizmų, pagal kuriuos aukštesniu lygmeniu būtų automatiškai atlyginamos visos su vietos ir regionų valdžios institucijomis susijusių Europos tikslų įgyvendinimo išlaidos;

17.

mano, kad stiprios, konkurencingos ir tvarios Europos Sąjungos tikslas gali būti pasiektas tik tada, jei visų valdymo lygmenų biudžetai turės pakankamai tarpusavyje susijusių ir vienas kitą papildančių išteklių; todėl ragina atlikti realią DFP peržiūrą, kurios metu būtų atsižvelgta į naujus iššūkius ir būtų numatyti būtini papildomi ištekliai jiems atremti;

18.

mano, kad, kai bus teikiami nauji pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų ES aktų, Komisija turėtų įvertinti jų įgyvendinimo išlaidas atitinkamu lygmeniu, nustatyti, ar nacionaliniu lygmeniu taikomi kompensavimo mechanizmai ir tai, kokiu mastu DFP ištekliai padės kompensuoti šias išlaidas; ragina Komisiją ir valstybes nares pasirūpinti, kad būtų skirta pakankamai išteklių išlaidoms kompensuoti investicijų trūkumo atveju, kad būtų užtikrintas visapusiškas ir nuoseklus vystymasis;

19.

siekiant įvertinti šiuos aspektus, ragina Europos Komisiją, prieš nustatant tikslus, atlikti išsamų teritorinio poveikio tyrimą, į kurį būtų įtrauktos ir valstybės narės, ir regioniniai centrai;

20.

pabrėžia, kad aštuntojoje Sanglaudos ataskaitoje raginama sustiprinti teritorinio poveikio vertinimus ir tinkamumo kaimo vietovėms užtikrinimą, kad būtų geriau atsižvelgiama į skirtingų ES teritorijų poreikius ir ypatumus; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į RK nuomonę „Nekenkti sanglaudai. Kompleksinis principas, kuriuo prisidedama prie sanglaudos, kaip bendro ES tikslo ir vertybės“ (1); ragina biudžeto valdymo instituciją pasinaudoti DFP peržiūra, papildant programą finansinėmis priemonėmis, skirtomis teritorinio poveikio vertinimams finansuoti;

DFP, kuria stiprinama Europos Sąjunga ir didinamas jos atsparumas krizėms

21.

pažymi, kad pastaraisiais metais ištikus krizei Europos Sąjungos gebėjimas reaguoti buvo ribotas dėl ilgų su biudžetu ir naujų priemonių finansavimu susijusių diskusijų bei nepakankamų esamų biudžeto lankstumo priemonių; pabrėžia esąs įsitikinęs, kad dėl DFP laikotarpio vidurio peržiūros buvo susitarta siekiant reaguoti į šiuos nenumatytus naujus iššūkius;

22.

mano, kad daugiametė finansinė programa paseno ir turi būti peržiūrėta;

23.

pažymi kad DFP ir nuosavi ištekliai yra tarpusavyje susiję; ragina Tarybą ir Komisiją laikytis naujų nuosavų išteklių įvedimo plano, kaip susitarta teisiškai privalomame tarpinstituciniame susitarime, kuris buvo pasirašytas 2020 m. gruodžio mėn., nes tai būtina bent jau tam, kad būtų galima sugrąžinti „NextGenerationEU“ lėšas;

24.

palankiai vertina tai, kad 2023 m. Europos Komisija pateiks pasiūlymų dėl kitų tikrų nuosavų išteklių; pabrėžia, kad šios naujos pajamos turėtų būti įtrauktos į ES biudžetą kaip neasignuotosios pajamos ir naudojamos ne tik skolai, susijusiai su priemone „NextGenerationEU“, refinansuoti, bet ir ilguoju laikotarpiu stiprinti ES, valstybių narių ir vietos bei regionų valdžios institucijų gebėjimą reaguoti į krizes, kaip tai suprantama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 straipsnį. Jos taip pat turėtų, remdamosi pirminės teisės nuostatomis ir visapusiškai atsižvelgdamos į valstybių narių kompetenciją, padėti spręsti opias politikos problemas infliacija ir aukštomis energijos kainomis pasižyminčioje ekonominėje aplinkoje ir mažinti ES priklausomybę nuo BNP grindžiamų išteklių. Pertvarkant nuosavų išteklių sistemą reikėtų išnagrinėti poveikį ir vietos bei regionų valdžios institucijas atliekant teritorinio poveikio vertinimus, visapusiškai atsižvelgti į atitinkamas ES sutarties nuostatas ir toliau mažinti ES priklausomybę nuo BNP grindžiamų nuosavų išteklių;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad prieš kaupiant naujus nuosavus išteklius reikėtų išnagrinėti jų poveikį ES vietos ir regionų valdžios institucijoms, įmonėms ir namų ūkiams. Visų pirma, siekiant išvengti konkurencijos tarp Europos ir nacionalinio, regionų ar vietos lygmens ar net dvigubo apmokestinimo, reikia atsižvelgti į esamas nacionalinio, regionų ir vietos lygmens apmokestinimo sistemas. Atsižvelgiant į tai, Komitetas taip pat primena RK nuomonę „Būsimi nauji ES biudžeto nuosavi ištekliai“ (2);

26.

pakartoja nuomonėje „Užtikrinti, kad ATLPS ir PADKM būtų naudingi ES miestams ir regionams“ (3) išdėstytą raginimą dalį naujų pajamų skirti tiesiogiai lygmeniui, kuris yra atsakingas už atitinkamų Europos taisyklių įgyvendinimą;

27.

mano, kad įgyvendinant DFP reikėtų prisidėti prie decentralizacijos stiprinant vietos ir regionų valdžios institucijų atsparumą ir investavimo pajėgumus vietoje. Pajėgumai Europos lygmeniu neturi būti telkiami atsparumo krizėms ir subnacionalinių valdžios institucijų gebėjimo reaguoti sąskaita;

28.

primygtinai ragina Europos Komisiją atlikti galimų dalyvavimo derantis dėl sanglaudos politikos fondų (visų pirma BNR fondų ir EŽŪFKP), jų paskirstymo, planavimo ir įgyvendinimo modelių analizę, siekiant optimizuoti regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą kiekviename 2028–2034 m. Europos fondų valdymo etape. Atliekant šią analizę reikėtų pasinaudoti patirtimi, įgyta pirmojoje DFP laikotarpio pusėje;

29.

siūlo DFP numatyti pagrindinį ir visa apimantį reagavimo į krizes rezervą, kuris (jei nebūtų panaudotas iki biudžeto laikotarpio pabaigos) turėtų būti skirtas krizių prevencijai vietos ir regionų lygmeniu stiprinti pagal atitinkamus fondus, jau suplanuotoms priemonėms numatant ilgesnius įgyvendinimo laikotarpius;

30.

pakartoja, kad Europa būtinai turi atstatyti Ukrainą ir tai yra moralinė pareiga. Tam reikės ES masto valstybių narių tiesioginės paramos veiksmų koordinavimo ir papildomų ES daugiametėje finansinėje programoje (DFP) šiuo metu nenumatytų išteklių (4); pastarieji galėtų būti teikiami, inter alia, toliau plėtojant Komisijos remiamą tarpžinybinę paramos teikėjų koordinavimo platformą Ukrainai. Atstatymo strategija turėtų iš esmės atitikti ES sanglaudos politikos procesą, kad Ukraina kuo geriau pasirengtų stojimui į ES ir ES acquis priėmimui;

DFP, pagal kurią tinkamai finansuojamas Europos politikos įgyvendinimas

31.

pažymi, kad Europos Komisija anksčiau reguliariai siūlė naujų priemonių ir, kiek tai susiję su finansavimu, pateikdavo bendrą nuorodą į regioninę politiką arba ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, netikrindama, ar pagal programas ar planus apskritai yra išteklių priemonėms vietoje finansuoti;

32.

atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad naujoms Europos Sąjungos užduotims vykdyti reikalingi ir nauji ištekliai ir palankiai vertina tai, kad priimtas tarpinstitucinis Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimas dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų planą dėl naujų nuosavų išteklių įvedimo. Be to, taikant naujas Europos Sąjungos priemones, Europos Komisijos prašoma apsvarstyti, ar daugiametėje finansinėje programoje šiam tikslui numatyta išteklių ir ar šie ištekliai visose valstybėse narėse gali būti naudojami taisyklėms įgyvendinti. Kalbant apie regioninės politikos lėšas, reikėtų atidžiai patikrinti, ar esamos lėšos jau buvo numatytos kitiems tikslams ir ar norint jomis naudotis reikia pakoreguoti veiksmų programas;

33.

ragina suderinti DFP su ES politika ir užtikrinti būtinų finansinių išteklių jai įgyvendinti; pabrėžia, kad DFP peržiūra turėtų būti naudojama dabartinio daugiamečio biudžeto trūkumams koreguoti;

34.

pabrėžia, kad Europos Komisija turi užtikrinti, kad Sąjunga laikytųsi savo tarptautinių įsipareigojimų klimato kaitos srityje finansiniu požiūriu ir skirtų lėšų tarptautiniam kovos su klimato kaita finansavimui laikydamasi prisiimtų įsipareigojimų, ir būtent teiktų finansavimą nuostolių ir žalos fondui, dėl kurio susitarta COP 27, ir atitinkamoms programoms pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP) „Globali Europa“;

35.

atkreipia dėmesį į tai, kad nuo pat jo įsteigimo prieš beveik 30 metų RK buvo finansuojamas nepakankamai, palyginti su ES institucijomis, vykdančiomis panašias pagal pirminę teisę priskirtas užduotis (5); vis dėlto jis nuolat veiksmingai skatina geresnį reglamentavimą ir teritorinio poveikio vertinimą ir, pasitelkdamas išrinktus vietos ir regionų atstovus, stiprina Europos demokratiją;

36.

pažymi, kad institucinis RK biudžetas 2022 m. sudarė mažiau nei 1 % ES biudžeto 7 eilutės „Europos viešasis administravimas“ (6) ir kad investicijomis į RK siekiama įgyvendinti ES politinius prioritetus, atsižvelgiant į tai, kad 70 % ES taisyklių įgyvendinama vietos ir regionų lygmeniu ir kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra atsakingos vidutiniškai už pusę viešųjų investicijų, trečdalį viešųjų išlaidų ir ketvirtadalį mokestinių pajamų;

37.

todėl pabrėžia, kad, siekiant atkurti pasitikėjimą ir stiprinti dialogą su piliečiais, visų pirma pasitelkiant dvi politines ES asamblėjas, kurias sudaro demokratiškai išrinkti nariai, t. y. Europos Parlamentą ir Europos regionų komitetą, mokesčių mokėtojų pinigus reikėtų daugiau naudoti pagal DFP administracinį skyrių (7 biudžeto išlaidų kategorija), atsižvelgiant į aukštą piliečių pasitikėjimo savo regionų ir vietos sprendimus priimančiais asmenimis lygį ir Konferencijos dėl Europos ateities pasiūlymus (7);

38.

apgailestauja, kad į Europos Komisijos konsoliduotą pasiūlymą dėl 2024 m. biudžeto pagal DFP 7 biudžeto išlaidų kategoriją („Europos viešasis administravimas“) neįtraukta 2023 m. kovo 15 d. didele balsų dauguma priimta 2024 m. RK biudžeto sąmata (projektas „Regionų ir vietos valdžios institucijų potencialo panaudojimas siekiant sustiprinti ES“ arba „Cinderella“), ypač atsižvelgiant į išskirtinę artėjančių 2024 m. Europos Parlamento rinkimų konjunktūrą, Konferencijos dėl Europos ateities rezultatų naudą ir daugybės krizių metu įgytą patirtį, kai vietos ir regionų valdžios lygmuo vis labiau atsiduria priešakinėse linijose;

DFP, kuria skatinama ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

39.

ragina visą daugiametę finansinę programą suderinti su SESV 174 straipsnio tikslais ir tolygiai paskirstant išteklius prisidėti prie bendros ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos. Taip pat reikia užtikrinti, kad mažos savivaldybės turėtų vienodas galimybes gauti finansavimą, visų pirma supaprastinant paraiškų teikimo procedūras ir teikiant tikslinę Europos Sąjungos paramą;

40.

pažymi, kad Europos sanglaudos politikos tikslus galima pasiekti tik tuo atveju, jei bus skirta išteklių ilgalaikėms investicijoms. Sanglaudos politika pasirodė esanti naudinga priemonė, kai reikėjo nedelsiant reaguoti į pastarojo meto krizes, be kita ko, dėl lankstumo ir veiksmingumo, kuriuos suteikia partnerystės ir daugiapakopio valdymo principai, taip pat dėl ypatingos vietos lygmeniu veikiančios Europos fondų valdytojų ekosistemos; vis dėlto primena, kad nors būtinas tam tikras lankstumas, lėšos neturi būti naudojamos skubiam reagavimui į krizes, kaip tai buvo daroma pastaraisiais mėnesiais ir metais. Reikalingas krizei atsparus, apsaugotas biudžeto punktas, kad valdymo institucijos ir paramos gavėjai galėtų vykdyti darbus, susijusius su planuojamomis ir ilgalaikėmis investicijomis;

41.

pabrėžia, jog itin svarbu, kad, laikydamosi teisinių reikalavimų, visos valstybės narės kuo greičiau gautų sanglaudai skirtus nacionalinius paketus, kad nebūtų trukdoma įgyvendinimui ir visiems finansavimo gavėjams būtų sudarytos vienodos sąlygos;

42.

ragina užtikrinti, kad visas finansavimas ir toliau būtų paskirstomas visapusiškai laikantis partnerystės principo. Daugiausia naudos fondai gali duoti tada, kai nustatant problemas vietoje įtraukiami atitinkami partneriai. Siekiant užtikrinti visapusišką dalyvavimą, padidinti teisinį tikrumą valdymo institucijoms ir sumažinti administracinę naštą, Europos Komisija raginama kuo greičiau peržiūrėti „Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos [partnerystės] elgesio kodeksą“ (8);

43.

mano, kad pasidalijamojo valdymo sistema tvarkant struktūrinius fondus pasiteisino ir turėtų būti taikoma ateityje. Nauji ir jau esami fondai taip pat turėtų būti kuriami pagal šią sistemą ir, jei įmanoma, jų ištekliai turėtų būti paskirstomi taikant decentralizuotą valdymą;

44.

šiuo atžvilgiu kritikuoja tai, kad ekonomikos gaivinimui po krizės skirti ištekliai (priemonė „NextGenerationEU“) oficialiai nėra įtraukti į biudžetą, ir pažymi, kad dėl tokios struktūros nuosekliai naudoti išteklius yra sudėtingiau. Visi dabartiniai ir būsimi fondai turėtų būti visiškai integruoti į biudžetą;

45.

ragina dėti daugiau pastangų šalinant skirtumus Europoje vietos ir regionų lygmeniu, kuriuos dar labiau padidino įvairios krizės;

46.

pabrėžia, kad daugelyje tvirtą pramoninį pagrindą turinčių regionų vyksta esminė struktūrinė transformacija; atsižvelgdamas į tai, ragina būsima investicijų ir sanglaudos politika remti transformaciją ir teikti tikslinę paramą atitinkamiems regionams vykdant žaliąją, socialinę, demografinę ir skaitmeninę pertvarką, laikantis principo „nepakenkti sanglaudai“, pagal kurį „jokie veiksmai neturėtų trukdyti konvergencijos procesui arba didinti skirtumų tarp regionų“;

47.

nurodo, kad šiuo požiūriu rengiant ir įgyvendinant Pertvarkos fondą reikėtų atsižvelgti ne tik į tuos regionus, kurie turi daugiausiai problemų, bet ir į tuos, kurie tam tikru mastu jau pradėjo savo pertvarką. Be to, jei vietos ir regionų valdžios institucijos nebus tinkamai įtrauktos į šį procesą, kyla pavojus, kad lėšos bus paskirstytos nesubalansuotai, neteikiant pirmenybės NUTS 3 lygiui;

48.

ragina Europos Komisiją padidinti biudžeto išteklius teisingai automobilių pramonės regionų pertvarkai ne vėliau kaip rengiant kitą DFP nuo 2028 m., tačiau idealiu atveju jau dabartinės DFP laikotarpio vidurio peržiūros metu. Atsižvelgiant į tai, regionams turi būti suteikta galimybė lanksčiai naudoti finansavimą, nes iššūkiai labai skiriasi;

DFP, pagal kurią kuo veiksmingiau panaudojami turimi ištekliai

49.

tokiomis aplinkybėmis ragina Europos Komisiją išnagrinėti, kaip būtų galima veiksmingiausiai panaudoti turimas lėšas. Europos lygmeniu nustatytais reikalavimais turėtų būti užtikrinama, kad ne tik Europos Sąjungos biudžetas, bet ir vietos ir regionų lygmens biudžetai būtų naudojami kuo veiksmingiau ir kad lėšų panaudojimui netrukdytų nereikalingas biurokratizmas;

50.

mano, kad, numatant ES taisykles ir jas įgyvendinant valstybėse narėse, visapusiškai laikantis subsidiarumo ir vietos savivaldos principų, vietos ir regionų valdžios institucijoms, jei tik įmanoma, turi būti paliekama didelė veiksmų laisvė, kad būtų galima taikyti vietai tinkančius ir praktiškai veiksmingus metodus;

51.

be to, konkrečiai atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų teisės sritis yra itin gausiai reglamentuojama ir šios srities teisiniai klausimai yra labai sudėtingi. Didelė dalis vietos ir regionų valdžios institucijų nebegali pačios atlikti išsamaus teisinio ir techninio projektų vertinimo ir privalo naudotis trečiųjų šalių teisinėmis ir techninėmis konsultacijomis. Tam skirtų išteklių negalima naudoti investicijoms; tai labai sumažina vietos ir regionų valdžios institucijų galimybes investuoti; ragina teisėkūros institucijas užtikrinti supaprastinimo priemones ir pabrėžia, jog reikia išvengti perteklinio reglamentavimo; be to, reikia skirti finansavimą regionų ir vietos administraciniams gebėjimams gerinti;

52.

atsižvelgdamas į tai, taip pat pažymi, kad dėl ilgų viešųjų pirkimų procedūrų projektus projekto arba finansavimo laikotarpiu įgyvendinti yra kur kas sunkiau;

53.

siekiant didinti ES ir jos vietos ir regionų valdžios institucijų konkurencingumą, ragina pakeisti ES valstybės pagalbos teisės aktus taip, kad visiems regionams būtų užtikrintos vienodos sąlygos investicijoms į ateities technologijas ir jų gamybą;

54.

mano, kad struktūrinių fondų reglamentų srityje taip pat turėtų būti išnagrinėtos tolesnės paraiškų teikimo ir valdymo supaprastinimo galimybės; siūlo Komisijai ir valstybėms narėms apibrėžiant pagalbą nustatyti administracinę naštą atsižvelgiant į regionų ypatumus, skirtumus ir tikslus. Pavyzdžiui, Europos lygmeniu turėtų būti pagerintas atskirų fondų derėjimas ir jų sąveika su nacionaliniu ir regioniniu finansavimu; taip pat atkreipia dėmesį į atokiausių regionų, kaimo vietovių ir teritorijų, turinčių gamtinių kliūčių ar demografinių problemų, ypatumus ir ragina daryti išimtis tam tikriems įpareigojimams, kuriuos daugeliu atvejų gali veiksmingai įvykdyti tik tie paramos gavėjai, kurių biudžetas, įranga ir gyventojų skaičius yra didesni. Be to, turėtų būti numatytas lankstus lėšų naudojimas (toks, koks buvo įmanomas valdant COVID-19 pandemiją) ir ilguoju laikotarpiu. Taip būtų galima sumažinti administracinę naštą, o supaprastinimas būtų naudingas ypač mažesnėms savivaldybėms ir įmonėms;

55.

mano, kad galimas ES „suverenumo fondas“, kaip reakcija į JAV infliacijos mažinimo aktą, panašiai kaip Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), sutelkdamas atsilaisvinusius biudžeto išteklius, turėtų garantijų forma remti Europos įmones, tačiau užtikrinant geresnę geografinę pusiausvyrą, pagal kurią mažiau išsivysčiusioms teritorijoms būtų taikomas teisingesnis ir lankstesnis požiūris.

---

(1)  COTER-VII/026 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 16).

(2)  Europos regionų komiteto nuomonė „Būsimi nauji ES biudžeto nuosavi ištekliai“ (OL C 79, 2023 3 2, p. 99).

(3)  Europos regionų komiteto nuomonė „Užtikrinti, kad ATLPS ir PADKM būtų naudingi ES miestams ir regionams“ (OL C 301, 2022 8 5, p. 116).

(4)  Europos regionų komiteto nuomonė „ES miestų ir regionų vaidmuo atkuriant Ukrainą“ (OL C 498, 2022 12 30, p. 12), 3 punktas.

(5)  „Demokratijos stiprinimas Europoje. Didinti milijono vietos ir regiono lygmens politikų potencialą“, Europos regionų komitetas, p 6.

(6)  154-oji RK plenarinė sesija, 2023 3 15. 1 priedas, „Išsamus 2024 m. RK biudžeto projektas“, COR-2023-00005-01-00-NB-REF, p. 9.

(7)  Konferencija dėl Europos ateities, „Galutinių rezultatų ataskaita“, 2022 m. gegužės mėn., įskaitant atstovaujamosios demokratijos stiprinimą „ne tik Europos Parlamento rinkimų metu, bet ir prieš šalies, regiono ir vietos rinkimus“ (Konferencijos dėl Europos ateities 38.4 pasiūlymas), dalyvavimą sprendžiant sveikatos sąjungos klausimus (Konferencijos dėl Europos ateities 10.2 pasiūlymas) ir vietos jaunimo tarybų steigimą (Konferencijos dėl Europos ateities 36.8 pasiūlymas).

(8)  2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 240/2014 dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso (OL L 74, 2014 3 14, p. 1).

Europos regionų komiteto nuomonė „Nulinis ilgalaikis nedarbas. Vietos ir regionų perspektyva“

(2023/C 257/04)

Pranešėjas Yonnec POLET (BE/PES), pirmasis Berchem-Sainte-Agathe mero pavaduotojas

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Įžanginės pastabos

1.

primena, kad ES užsibrėžė tikslą siekti „Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos“ (1);

2.

pabrėžia, kad ilgalaikis nedarbas, kurį Eurostatas apibrėžia kaip darbo neturinčių, tačiau jau bent vienus metus aktyviai jo ieškančių žmonių skaičių (2), vis dar tebėra iššūkis, kurį reikia įveikti, kad ES pasiektų pirmiau minėtą tikslą. 2021 m. ilgalaikių bedarbių Europoje vis dar buvo 2,8 % ekonomiškai aktyvių gyventojų, t. y. apie 6 mln. žmonių (3);

3.

pabrėžia, kad 2021 m. ilgalaikis nedarbas paveikė 3,5 % 15–29 metų amžiaus žmonių (4), t. y. daugiau kaip 2,5 milijono jaunuolių Europoje;

4.

pažymi, kad beveik ketvirtadalis 15–64 metų amžiaus žmonių Europoje yra neaktyvūs (5), įskaitant bedarbius, kurie netekę vilties nustojo ieškoti darbo ir kurie nebepatenka į nedarbo statistiką;

5.

primena, kad aukštas ilgalaikio nedarbo lygis rodo, kad darbo rinka veikia prastai: prarandami žmogiškieji ištekliai ir bedarbių įgūdžiai, socialinio draudimo įmokos, sulėtėja ekonominė veikla;

6.

dar kartą pabrėžia socialinį ilgalaikio nedarbo poveikį ir tai, kad kuo ilgiau nedirbama, tuo sunkiau sugrįžti į darbo rinką;

7.

primena, kad dėl ilgalaikio nedarbo visuomenei tenka didelės išlaidos ir dar kartą pabrėžia (6), kad svarbu kovoti su ilgalaikiu nedarbu siekiant užtikrinti socialinę sanglaudą ir išvengti dalies gyventojų marginalizacijos;

8.

primena, kad Europos socialinių teisių ramstyje nurodoma, kad „[k]iekvienas turi teisę laiku gauti konkrečiai jam pritaikytą pagalbą siekiant pagerinti perspektyvas įsidarbinti ar pradėti dirbti savarankiškai“, be to, „[i]lgalaikiai bedarbiai turi teisę į išsamų konkrečios jų padėties įvertinimą vėliausiai po 18 mėnesių nedarbo“ (7);

9.

primena, kad Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane nustatyti aiškūs užimtumo ir skurdo mažinimo tikslai ir kad Porto deklaracijoje (8) šie tikslai patvirtinami pabrėžiant, kad reikia kovoti su atskirties rizika, ypač pažeidžiamų socialinių grupių, pavyzdžiui, ilgalaikių bedarbių;

10.

pabrėžia, kad geresnis darbo ieškančių asmenų pasirengimas, atitinkantis darbo rinkos poreikius, padės pagerinti jų darbo perspektyvas, ir palankiai vertina Europos Komisijos pastangas gerinti nuolatinį profesinių įgūdžių įgijimą ir atnaujinimą, įskaitant jos pasiūlymą 2023 m. paskelbti Europos įgūdžių metais;

11.

vis dėlto apgailestauja, kad nuo 2016 m., kai buvo priimta Tarybos rekomendacija (9), nebuvo iniciatyvos, skirtos ilgalaikio nedarbo problemai spręsti, nors ši problema vis dar aktuali visoms valstybėms narėms;

12.

pabrėžia, kad labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims, kuriems priskiriami ir ilgalaikiai bedarbiai, mokymas yra vis dar pernelyg dažnai sunkiai prieinamas ir pats savaime jis negarantuoja galimybės grįžti į darbo rinką;

13.

dar kratą pabrėžia, kad „sumažėjus darbo jėgos paklausai [tam tikrame profesinės veiklos sektoriuje arba vietos lygmeniu] bedarbiui sunku vėl gauti darbą, netgi jei jis dalyvavo individualioje mokymo programoje“ (10);

14.

pabrėžia, kad reikia pasiūlyti darbo vietą visiems, įskaitant ilgalaikius bedarbius;

„Nulinis ilgalaikis nedarbas“, novatoriški vietos lygmens sprendimai grįžimui į darbo rinką skatinti

15.

pažymi, kad nedarbas kainuoja daugiau nei papildomų darbo vietų kūrimas;

16.

pabrėžia keleto eksperimentų, pavyzdžiui, iniciatyvos „teritorijos be ilgalaikių bedarbių“, novatorišką pobūdį ir požiūrį, grindžiamą socialine ir solidarumo ekonomika, ir pažymi, kad visose šiose iniciatyvose ilgalaikio nedarbo išlaidos nukreipiamos į deramų, toms teritorijoms naudingų darbo vietų kūrimą;

17.

pažymi, kad šios iniciatyvos buvo įgyvendintos bent keturiose ES valstybėse narėse: nuo 2016 m. Prancūzijoje, nuo 2022 m. – Belgijoje, o nuo 2020 m. iniciatyva „darbo garantija“ Austrijoje (Gramatneusiedl) ir „Basisbaan“ Nyderlanduose (Groningene);

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad šios iniciatyvos iš esmės grindžiamos bendrais principais: a. nėra neįdarbintinų žmonių, jei darbas pritaikomas prie jų gebėjimų ir įgūdžių; be to, yra darbo vietų, kurios nesiūlomos darbo rinkoje, ir kartu veiklos ir paslaugų, kurių neteikia nei privatusis, nei viešasis sektorius; b. savanoriškas ilgalaikių bedarbių dalyvavimas, priešingai nei priverstinė veikla ar parama tam tikromis sąlygomis, suteikia jiems galimybę realiai prisiimti atsakomybę; programos taikomos plačiau, apimant ir tuos asmenis, kurie nebėra užsiregistravę valstybinėse užimtumo tarnybose; c. kokybiškos darbo vietos kuriamos atsižvelgiant į darbo ieškančių žmonių įgūdžius ir jų asmeninę padėtį, visų pirma sveikatos būklę ar šeiminę padėtį; d. atlyginimas dalyviams prilygsta minimaliam darbo užmokesčiui arba jį viršija, darbo laikas yra pritaikytas ir jie dirba pagal neterminuotas sutartis; e. teikiama paslauga yra naudinga visai teritorijai, nesudarant konkurencijos jau veikiančioms įmonėms; f. laikomasi dalyvaujamojo ir įtraukaus požiūrio, inicijuoto vietos lygmeniu kartu su visuomene ir visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais;

19.

pažymi, kad šios iniciatyvos įgyvendinamos keturiose veiklos srityse, nurodytose 2016 m. Tarybos rekomendacijoje dėl ilgalaikio nedarbo, t. y. geresnis ilgalaikių bedarbių mobilizavimas, pritaikymas individualiems poreikiams, glaudesnis vietos užimtumo srities suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas ir partnerystė su vietos darbdaviais ir vietos bendruomenėmis; taip pat pabrėžia, kad 2023 m. Tarybos rekomendacijoje (11) dėl pakankamų minimalių pajamų rekomenduojama remti galimybes įsidarbinti socialinės ekonomikos sektoriuje ir teikti individualizuotą paramą;

20.

pažymi, kad veikla, vykdoma pagal iniciatyvas „teritorijos be ilgalaikių bedarbių“ arba „darbo garantija“ ir „Basisbaan“, suteikia galimybę išplėsti piliečiams ir įmonėms teikiamų paslaugų, prieinamų socialinėje, aplinkos ar prekybos srityse, pasiūlą ir kad iki šių iniciatyvų tokių paslaugų neteikė nei valdžios institucijos, nei vietos privatūs subjektai;

21.

pažymi, kad įgyvendinant iniciatyvas „teritorijos be ilgalaikių bedarbių“, „darbo garantija“ ir „Basisbaan“ iš tiesų sukurta darbo vietų įvairiose srityse, pavyzdžiui, daržininkystės, perdirbimo, dviračių taisymo, bendruomenių patalpų valymo, paslaugų įmonėms, durininko paslaugų, pristatymo, socialinių prekybos centrų, priežiūros ir kitos žiedinės ekonomikos srityse, taip prisidedant prie žaliosios pertvarkos ir priežiūros paslaugų plėtojimo ES;

22.

pabrėžia, kad šios iniciatyvos ne tik teikia individualią ir kolektyvinę ekonominę naudą, t. y. padeda sugrįžti į darbo rinką, bet ir sudaro ilgalaikiams bedarbiams geresnes galimybes mokytis, puoselėti sveikatą, įskaitant psichikos sveikatą, bendrauti ir užtikrinti jų socialinę įtrauktį ir gerovę ir kartu sustiprinant atitinkamų bendruomenių socialinę sanglaudą;

23.

pažymi, kad šios iniciatyvos įgyvendinamos konsultuojantis ir koordinuojant veiksmus su vietos užimtumo srities suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant socialinės paramos tarnybas, siekiant bendro sutarimo vietos lygmeniu, ir pabrėžia, jog svarbu konsultuotis ir bendradarbiauti su vietos ekonominės veiklos vykdytojais, paramos tarnybomis ir socialiniais partneriais užtikrinant, kad šios iniciatyvos sulauktų pritarimo ir būtų sėkmingos;

24.

pabrėžia, kad ši bendra veikla naudinga vietos ekonominės veiklos vykdytojams: arba ji tiesiogiai susijusi su jų veikla – kai bedarbiai įdarbinami įmonėse, pavyzdžiui, pagal Austrijos iniciatyvą „darbo garantija“ – arba plėtojamos paslaugos ir ekonominė veikla naudos atneša teritorijoje, kuriai jie priklauso;

25.

pabrėžia, kad toks koordinavimas taip pat gali padėti įgyvendinti kitą aktyvią darbo rinkos politiką, įskaitant mokymo, ir sukurti bendrus kontaktinius punktus darbo ieškantiems asmenims;

Vietos ir regionų matmuo

26.

pabrėžia labai svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį kuriant kovos su ilgalaikiu nedarbu sistemas, pavyzdžiui, „teritorijas be ilgalaikių bedarbių“, ypač atsižvelgiant į tai, kad jos turi informacijos apie vietos darbo rinką, teikia socialinę ir darbo rinkos integraciją įgalinančias paslaugas ir palaiko ryšius su vietos įmonėmis ir vietos socialiniais partneriais. Vienas geriausios praktikos šioje srityje pavyzdžių – Berlyno federalinės žemės iniciatyva, pagal kurią įgyvendinant projektą „Solidary Basic Income“ 2019–2025 m. laikotarpiu buvo sukurta 1 000 darbo vietų žmonėms, 1–3 metus buvusiems bedarbiais;

27.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas taikyti priemones, grindžiamas pagrindiniais iniciatyvų „teritorijos be ilgalaikių bedarbių“ ir „darbo garantijos“ principais, nedarbo sąnaudas nukreipiant į deramų darbo vietų kūrimą;

28.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas, kurios ėmėsi tokių iniciatyvų, įtraukti vietos įmonių vadovus ir profesinių sąjungų atstovus į įvairius projekto etapus, visų pirma siekiant išvengti bet kokios konkurencijos su esama veikla ir užtikrinti, kad atitinkamuose sektoriuose būtų laikomasi esamų kolektyvinių sutarčių;

29.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas keistis nuomonėmis ir dalytis geriausia patirtimi, susijusia su kovos su ilgalaikiu nedarbu sistemomis, su kitomis vietos ir regionų valdžios institucijomis tiek šalyje, tiek kitose valstybėse narėse;

„Nulinio ilgalaikio nedarbo“ iniciatyvų finansavimas

30.

pabrėžia, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti „nulinio ilgalaikio nedarbo“ iniciatyvas svarbu aktyvuoti pasyviąsias išlaidas, ir pažymi, kad tai suteikia galimybę papildomų darbo vietų kūrimo išlaidas kompensuoti lėšomis, sutaupytomis bedarbio pašalpų, socialinių išmokų ir sveikatos priežiūros išlaidų, kurias moka socialinės apsaugos institucijos, sąskaita;

31.

pažymi, kad Prancūzijoje už šių išlaidų aktyvavimą atsakingas ad hoc fondas buvo sukurtas 2016 m. priėmus teritorinio eksperimentavimo įstatymą, kuriuo buvo siekiama sumažinti ilgalaikį nedarbą (12), kad nacionalinius išteklius būtų galima skirti darbo vietoms vietos lygmeniu kurti;

32.

pažymi, kad nesant pasyviųjų išlaidų aktyvavimo mechanizmo atitinkamose valstybėse narėse, iniciatyvos „Basisbaan“ Nyderlanduose ir „teritorijos be ilgalaikių bedarbių“ Valonijoje gauna finansinę ESF+ paramą;

Valstybių narių skiriamas finansavimas

33.

pabrėžia glaudaus vietos užimtumo srities suinteresuotųjų subjektų ir regioninių ir (arba) nacionalinių socialinės apsaugos įstaigų ir vietos socialinių tarnybų bendradarbiavimo svarbą;

34.

ragina valstybes nares patvirtinti priemones, kurios būtinos siekiant aktyvuoti su ilgalaikiu nedarbu susijusias pasyviąsias išlaidas;

35.

ragina valstybes nares sukurti struktūras, būtinas tinkamam šių su ilgalaikiu nedarbu susijusių pasyviųjų išlaidų aktyvavimui, ir užtikrinti, kad lėšos, sutaupytos socialinių išmokų srityje, būtų veiksmingai perduotos vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios padengia kovos su ilgalaikiu nedarbu iniciatyvų išlaidas;

36.

pabrėžia, kad tais atvejais, kai nėra su ilgalaikiu nedarbu susijusių pasyviųjų išlaidų aktyvavimo mechanizmo, valstybių narių ar regioninio lygmens (bendras) finansavimas padeda susijusioms valdžios institucijoms įgyvendinti kovos su ilgalaikiu nedarbu iniciatyvas, nes sumažina jų finansinę naštą;

Kovos su ilgalaikiu nedarbu iniciatyvų koordinavimas

37.

primena, kad 2016 m. Taryba paragino Komisiją „remti socialinių inovacijų projektus, siekiant ilgalaikius bedarbius integruoti į darbo rinką“ (13);

38.

palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą (14) toliau remti pastangas atkartoti sėkmingą valstybių narių patirtį;

39.

primena Jaunimo garantijų iniciatyvos sėkmę, visų pirma individualizuotą požiūrį į darbo ieškančius asmenis, kuriuo grindžiamos ir iniciatyvos „teritorijos be ilgalaikių bedarbių“ ir „darbo garantijos“;

40.

pabrėžia, kad, siekiant siūlyti kiekvienam pritaikytą sprendimą, Jaunimo garantijų iniciatyva jau leido įdiegti mechanizmus ir metodikas, kurie daugelyje valstybių narių ypač svarbūs įgyvendinant iniciatyvas, panašias į iniciatyvas „teritorijos be ilgalaikių bedarbių“ ir „darbo garantijos“;

41.

ragina Europos Komisiją parengti šių iniciatyvų žemėlapį, be kita ko, sutelkiant Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklą;

42.

ragina Europos Komisiją pasiūlyti tokių iniciatyvų įgyvendinimo kitose ES valstybėse narėse gaires, grindžiamas 17 punkte nurodytais principais;

43.

įsipareigoja įtraukti šias iniciatyvas į Regionų komiteto gerosios praktikos skaitmeninę platformą;

Galimybės gauti ES finansavimą

44.

pabrėžia ESF+, kaip „nulinio ilgalaikio nedarbo“ projektų finansavimo šaltinio, svarbą vietos valdžios institucijoms, kurios kol kas negauna naudos iš su ilgalaikiu nedarbu susijusių pasyviųjų išlaidų aktyvavimo, arba tais atvejais, kai projektams neskiriama tvirta nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų parama;

45.

siekiant įveikti šiuos sunkumus, ragina dalį ESF+ lėšų skirti „nulinio ilgalaikio nedarbo“ vietos iniciatyvoms, visų pirma skiriant asignavimus parengiamajam projektų etapui ir projektų inžinerijai teritorijų lygmeniu;

46.

ragina Komisiją Tarybos rekomendacijoje dėl pagrindinių socialinės ekonomikos sąlygų plėtojimo, kurią ketinama paskelbti 2023 m., pasiūlyti palankesnes sąlygas gauti ES finansavimą socialinėms ir solidarumu grindžiamoms įmonėms, dedančioms pastangas spręsti ilgalaikio nedarbo problemą, visų pirma pagal „InvestEU“, skirtą socialinėms investicijoms ir įgūdžiams finansuoti, kad būtų sudarytos geresnės galimybės įgyvendinti „nulinio ilgalaikio nedarbo“ projektus;

47.

primena, kad 2013 m. parengta Europos jaunimo užimtumo iniciatyva ir jai skirta didelė finansinė parama, 2014–2020 m. laikotarpiu siekusi 8,9 mlrd. EUR, sudarė sąlygas sėkmingai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą ir padėjo daugiau kaip 24 mln. jaunuolių gauti darbą arba pradėti tęstinį profesinį mokymąsi, gamybinę praktiką ar stažuotę;

48.

pakartoja Enrico Rossi parengtoje nuomonėje dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką pateiktą rekomendaciją veiksmingiau spręsti ilgalaikio nedarbo problemą imantis specialių iniciatyvų, pavyzdžiui, sukurti kovos su ilgalaikiu nedarbu ad hoc fondą (15);

49.

ragina Komisiją, sekant Jaunimo užimtumo iniciatyvos pavyzdžiu, įsteigti tokį kovos su ilgalaikiu nedarbu ad hoc fondą ir per penkerius metus jam skirti ne mažiau kaip 750 mln. EUR, kad, semiantis įkvėpimo iš iniciatyvų „teritorijos be ilgalaikių bedarbių“ ir „darbo garantijos“, būtų galima pradėti naujus bandomuosius projektus tuose Europos Sąjungos valstybių narių regionuose, kuriuose ilgalaikis nedarbas yra didžiausias.

---

(1)  Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnis.

(2)  2016 m. vasario 15 d. Tarybos rekomendacija dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką (OL C 67, 2016 2 20, p. 1).

(3)  https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/une_ltu_a/default/table?lang=en

(4)  https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/yth_empl_130/default/table?lang=en

(5)  https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/LFSA_IPGA/default/table

(6)  Europos regionų komiteto nuomonė „Ilgalaikių bedarbių integracija į darbo rinką“ (OL C 120, 2016 4 5, p. 27).

(7)  https://ec.europa.eu/social/home.jsp?langId=lt

(8)  https://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2021/05/08/the-porto-declaration/

(9)  2016 m. vasario 15 d. Tarybos rekomendacija dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką (OL C 67, 2016 2 20, p. 1).

(10)  Europos regionų komiteto nuomonė „Ilgalaikių bedarbių integracija į darbo rinką“ (OL C 120, 2016 4 5, p. 27).

(11)  2023 m. sausio 30 d. Tarybos rekomendacija dėl pakankamų minimalių pajamų, kuriomis užtikrinama aktyvi įtrauktis (OL C 41, 2023 2 3, p. 1).

(12)  2016 m. vasario 29 d. Įstatymas Nr. 2016–231 dėl teritorinio eksperimentavimo siekiant sumažinti ilgalaikį nedarbą.

(13)  2016 m. vasario 15 d. Tarybos rekomendacija dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką (OL C 67, 2016 2 20, p. 1).

(14)  COM(2021) 778 final.

(15)  Europos regionų komiteto nuomonė „Ilgalaikių bedarbių integracija į darbo rinką“ (OL C 120, 2016 4 5, p. 27).

Europos regionų komiteto nuomonė „Tvarių maisto sistemų teisės aktų sistema“

(2023/C 257/05)

Pranešėja Joke SCHAUVLIEGE (BE/EPP), Flandrijos parlamento pirmininkės pavaduotoja

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

Įžanginės pastabos

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

1.

palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą pasiūlyti tvarių maisto sistemų teisės aktų sistemą, kaip nurodyta 2023 m. Europos Komisijos darbo programoje;

2.

pabrėžia, kad tvari maisto sistema turi užtikrinti aprūpinimą maistu ir mitybos saugumą visiems, nekeliant pavojaus ekonominiams, socialiniams ir aplinkosauginiams ateities kartų aprūpinimo maistu ir mitybos pagrindams (1). Sistema turėtų prisidėti prie visų aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio tvarumo aspektų;

3.

pabrėžia, kad maisto sistema apima „su maisto produktų gamyba ir vartojimu susijusius elementus ir veiklą bei jų poveikį, įskaitant ekonominius, sveikatos ir aplinkosaugos rezultatus“ (2), nuo ūkio iki stalo, įskaitant pirminę gamybą, perdirbimą, mažmeninę prekybą ir viešąjį maitinimą, taip pat gamintojus ir vartotojus, kuriems iš esmės jau taikomi šiuo metu galiojantys teisės aktai, kartu atsižvelgiant į socialinį ir kultūrinį maisto aspektą ir poreikį gerbti tradicinę mitybą;

4.

ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad su maistu ir maisto sistemomis susijusi horizontalioji ir sektorių politika atitiktų būsimos tvarių maisto sistemų teisės aktų sistemos, strategijos „Nuo ūkio iki stalo“, Europos klimato teisės akto ir biologinės įvairovės strategijos tikslus ir uždavinius, taip pat nulinės taršos tikslus, vykdant tinkamą vertinimą ir nuolatinę stebėseną;--

5.

ragina Europos Komisiją numatyti tinkamą būsimos teisės aktų sistemos poveikio Europos maisto sistemoms ir gamybai ir rezultatų vertinimą vykdant reguliarią stebėseną ir kuo labiau apriboti deleguotųjų ir įgyvendinimo teisės aktų rengimą dėl pagrindinių aspektų, darančių poveikį Europos gamybos sistemoms, laikantis Sutartyse numatyto subsidiarumo ir lojalaus bendradarbiavimo principo;

6.

atsižvelgdamas į tai prašo, kad būsimame reglamente būtų numatyta, kad Europos Komisija iki 2030 m. turėtų atlikti vertinimą siekiant peržiūrėti visą esamą su maistu ir maisto sistemomis susijusią horizontaliąją ir sektorių politiką ir užtikrinti jos derėjimą su būsimo reglamento dėl tvarių maisto sistemų teisės aktų sistemos tikslais ir uždaviniais ir jos rėmimą;

7.

primygtinai ragina, kad visų pirma bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reglamentai, kai bus peržiūrimi po 2027 m., būtų suderinti su šiuo nauju reglamentu dėl tvarių maisto sistemų teisės aktų sistemos;

8.

pabrėžia ES piliečių norą pereiti prie saugios, tvarios, teisingos, kiekybę ir kokybę visiems užtikrinančios, klimato atžvilgiu atsakingai išteklius naudojančios įperkamų maisto produktų gamybos, kurią vykdant būtų laikomasi tvarumo principų, būtų tausojama aplinka, būtų saugoma biologinė įvairovė ir ekosistemos ir kartu būtų užtikrinamas apsirūpinimas maistu, kaip išdėstyta Konferencijos dėl Europos ateities galutinėje ataskaitoje;

9.

ragina nustatyti pagrindines poveikio piliečiams ir aplinkai, paviršinių ir požeminių vandenų, oro ir dirvožemio užteršimo priežastis;

10.

ragina vietos, regionų valdžios institucijas ir kitas viešąsias institucijas, atsižvelgiant į ES viešojo pirkimo taisyklių taikymą ir Komisijos gaires dėl žaliojo ir tvaraus viešojo pirkimo, nusistatyti savo tikslus dėl viešojo maitinimo sektoriuje tiekiamų sveikų, mitybos požiūriu subalansuotų, sezoninių, vietinių ir ekologiškų maisto produktų pirkimo, kad tie tikslai taptų tvaraus viešojo pirkimo strategijų, kuriomis prisidedama prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, dalimi;

11.

pabrėžia strateginį kaimo vietovių vaidmenį užtikrinant klimato ir apsirūpinimo maistu saugumą ir sveiko bei įvairaus maisto gamybą, nes jos saugo žemės ūkio paskirties dirvožemį ir jo derlingumą. Tam palankias sąlygas sudaro gyvulininkystės ir augalininkystės veiklos sambūvis kaimo vietovėse ir kraštovaizdžiuose visoje ES, nes tai kuria darbo vietas ūkininkavimo, žemės ūkio maisto produktų pramonės ir susijusiuose sektoriuose. Regionams ir miestams tenka svarbus vaidmuo išsaugant kaimo vietoves ir kraštovaizdį, ir į tai reikėtų atsižvelgti Komisijos pasiūlyme;

12.

pakartoja savo raginimą persvarstant Europos Parlamento ir Tarybos Atliekų pagrindų direktyvą (3) ir remiantis ES maisto nuostolių ir švaistymo prevencijos platformos atliktu darbu nustatyti privalomą tikslą iki 2030 m. perpus sumažinti maisto švaistymą; atkreipia dėmesį į Europos piliečių forumo maisto švaistymo klausimais parengtas rekomendacijas (4);

13.

primena tvaraus miškų ir kitos miško žemės valdymo, taip pat agrarinės miškininkystės sistemų indėlį į maisto gamybą ir bendros sveikatos koncepcijos išsaugojimą; pabrėžia didėjantį susidomėjimą miško maisto produktais ir ragina sudaryti palankias sąlygas miškingomis vietovėmis naudotis gyvulininkystės sektoriui siekiant užkirsti kelią miškų gaisrams, atkurti biologinę įvairovę ir išlaikyti bei didinti ekosistemų funkcijas kaimo vietovėse;

Suderintas ES masto požiūris

14.

pabrėžia, kad reikia skubiai sukurti išsamų ES tvarių maisto sistemų teisinį pagrindą, kad tvarumas taptų pagrindiniu visų su maistu susijusių politikos sričių aspektu, ir kartu užtikrinti didesnį politikos nuoseklumą;

15.

ragina laikytis holistinio ir subalansuoto požiūrio, pagrįsto ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos ramsčiais, kurie būtų grindžiami aiškiomis, mokslinėmis, ES mastu nustatytomis tvarumo apibrėžtimis, principais ir bendraisiais tikslais;

16.

ragina ES, nacionalines, vietos ir regionų valdžios institucijas užtikrinti, kad tvarumo aspektas būtų integruotas į visas su maistu susijusias politikos sritis. Pagrindų teisės akte reikėtų aiškiau apibrėžti visų maisto sistemos dalyvių pareigas, organizuojant daugiapakopį bendradarbiavimą, kuriame dalyvautų ES, valstybių narių, regionų ir vietos lygmens atstovai. Bet koks galimas vietos ir regionų lygmens kompetencijos srities išplėtimas turėtų būti neatsiejamas nuo paramos ir gairių bei pakankamų finansinių išteklių papildomiems įsipareigojimams vykdyti;

17.

Valstybės narės, kurioms priklauso Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje išvardyti atokiausi regionai, patvirtindamos nacionalinius 2030 m. mažinimo tikslus gali atsižvelgti į konkrečius augalų apsaugos produktų naudojimo tuose regionuose poreikius dėl specifinių tų regionų klimato sąlygų ir juose auginamų žemės ūkio kultūrų. Tačiau dėl to šiems regionams neturėtų būti leidžiama nustatyti mažesnius tikslus;

18.

pabrėžia technologinių inovacijų svarbą siekiant aplinkos tvarumo, taip pat užtikrinant ekonominį ir socialinį tvarumą ir išlaikant dabartinį gamybos lygį;

Valdymas

19.

yra įsitikinęs, kad miestai ir regionai yra svarbūs šios srities subjektai, atliekantys svarbų vaidmenį sprendžiant maisto sistemų problemas, ir kad reikėtų atsižvelgti į jų vaidmenį deramai laikantis subsidiarumo principo; maisto sektorius vykdo veiklą sveikatos ir švietimo sektoriuose ir jų administravimo organizacijose. Be to, regionams ir miestams taip pat tenka svarbus vaidmuo skatinant gerą ir teisingą įvairių gyventojų grupių sveikatos priežiūrą ir gyvenimo įpročius. Maisto sektorius, kaip ekonominės veiklos vykdytojas, yra aiškiai susijęs su regionine plėtra ir teritorijų planavimu, už kuriuos dažnai atsakingi regionai ir miestai;

20.

pabrėžia socialinių inovacijų svarbą atliepiant kolektyvinius poreikius ir skatinant maisto gamybos ir vartojimo sistemų tvarumą;

21.

pabrėžia trumpesnių vertės grandinių, kurios priartintų ūkininkus prie vartotojų ir užtikrintų tiesioginį pardavimą, svarbą, nes tai leistų vartotojams įsigyti maisto produktų už prieinamą kainą ir kartu užtikrintų, kad kaina atitiktų gamintojų interesus, o jie galėtų gyventi oriai ir deramai užsidirbti pragyvenimui;

22.

todėl kartoja savo raginimą sukurti įvairių suinteresuotųjų subjektų platformą tvarių maisto sistemų klausimais, kurioje dalyvautų Europos regionų komitetas kartu su kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir pilietine visuomene, taip sukuriant paramos tinklą, kuris palengvintų Europos regionų ir miestų perėjimą prie tvaresnių maisto sistemų atsižvelgiant į regioninius skirtumus ir į regionų specializaciją ir tradicijas;

23.

atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį atlieka įvairūs maisto sistemų dalyviai kaip galimi pokyčių iniciatoriai – nuo pirminių gamintojų, ūkininkų ir žvejų iki įvairių gamintojų ir verslo subjektų, maisto produktų gamintojų, prekiautojų, mažmenininkų, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių, sveikatos priežiūros subjektų ir vartotojų;

24.

prašo Europos Komisijos sukurti mechanizmą „teršėjas moka, o tiekėjas gauna“, kad būtų galima atlyginti tiems ūkininkams ar kitiems maisto gamintojams, kurie neapsiriboja ES minimaliaisiais teisiniais reikalavimais ir suteikia papildomos aplinkosauginės naudos ES visuomenei, ir paskatinti kitus ūkininkus didinti savo gamybos tvarumą;

Sveika ir tvari mityba

25.

ryžtingai tvirtina, kad į tvarių maisto sistemų teisės aktų sistemą reikėtų įtraukti „maisto aplinkos“ sąvoką, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos rinktis sveiką ir tvarią mitybą, nes nesveika ir netvari maisto aplinka yra pagrindinė netinkamų mitybos įpročių priežastis;

26.

pabrėžia miestų ir regionų vaidmenį formuojant maisto aplinką, kuri skatintų įperkamą ir prieinamą tvarią ir sveiką mitybą ir remtų tvarius gamintojus; šiuo atžvilgiu pabrėžia miestų planavimo svarbą sudarant palankesnes sąlygas rinktis sveikus maisto produktus; tai itin aktualu netoli mokyklų ir „maisto dykynių“ (vietovių, kuriuose sudėtinga rasti kokybiško ir įperkamo maisto) atveju;

27.

atkreipia dėmesį į ES vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programos galimybes palengvinti perėjimą prie tvarių maisto sistemų;

28.

ragina peržiūrėti ES vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programą, kad būtų vartojama daugiau produktų, kuriais prisidedama prie sveikos, labiau augalinės kilmės tvarios mitybos, ir kartu būtų atkuriamas ryšys su žemės ūkiu vykdant šviečiamąją veiklą tvariuose ūkiuose; atliekant šį persvarstymą reikėtų išsamiai išnagrinėti sąlygas, kuriomis vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų skatinti sveiką ir tvarią mitybą;

29.

ragina reguliariai atnaujinti nacionalines mitybos gaires, kad būtų skatinama sveika ir tvari mityba ir remiamas perėjimas prie tvaresnių maisto sistemų;

30.

ragina žemės ūkio maisto produktų skatinimo kampanijas suderinti su strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir ES kovos su vėžiu plano tikslais;

31.

ragina viešąsias lėšas skirti visų pirma su sveika, tvaria ir labiau augalinės kilmės mityba susijusiems maisto produktams. Šiuo tikslu miestams ir regionams, kaip stambiems viešiesiems pirkėjams, turėtų būti teikiama parama ir konsultacijos;

32.

ragina vykdyti kainų nustatymo politiką, pagal kurią maisto kainos atitiktų tikrąsias sąnaudas ir būtų sumažinta santykinė tvaresnio maisto, pavyzdžiui, augalinės kilmės maisto produktų kaina;

33.

ragina skirti ES subsidijų smulkiesiems ūkininkams remti, kad jie gamintų ekologišką maistą, ir ūkininkams, kurie taiko tvarią praktiką ir skatina gyvūnų gerovę, atlyginti;

34.

ragina taikyti mokesčių paskatas ir minimalų PVM būtiniausiems maisto produktams;

35.

nuogąstauja, kad pagal būsimą pasiūlymą dėl Europos reglamento dėl augalų, užaugintų taikant naujus genomikos metodus į maistą Europoje gali vėl patekti genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). Tai turėtų būti grindžiama patikimu Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) vertinimu ir tvirtais moksliniais įrodymais. Bet kuriuo atveju ant kiekvieno maisto produkto, kurio sudėtyje yra GMO, pakuotės priekinės pusės turėtų būti pažymėta, kad jame yra GMO;

Maisto produktų viešieji pirkimai

36.

kartoja savo raginimą (5) pašalinti esamus viešųjų pirkimų taisyklių apribojimus siekiant taikyti tvarumo kriterijus. ES konkurencijos teisės aktais draudžiama viešųjų pirkimų sutartyse nurodyti teritorinius prioritetus (pavyzdžiui, pirmenybę teikti vietiniams maisto produktams); atkreipia dėmesį į tai, kad šiandien valdžios institucijoms, norinčioms įtraukti vietos tiekėjus ir gamintojus ir remti regioninę maisto ekonomiką, gresia teisiniai veiksmai dėl galimo bendrosios rinkos taisyklių pažeidimo, jei jos pasinaudotų esamomis spragomis; taisyklių patikslinimą reikėtų papildyti miestams ir regionams, kaip stambiems viešiesiems pirkėjams, teikiama parama ir konsultacijomis;

37.

pabrėžia, kad tvarių, sveikų, sezoninių ir vietinių maisto produktų viešieji pirkimai yra veiksminga priemonė siekiant pereiti prie tvaresnių maisto sistemų, atitinkančių tvarumo politiką ir darnaus vystymosi tikslus, ir ragina taikyti žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus;

38.

pabrėžia, kad į mitybą reikia įtraukti daugiau augalinės kilmės maisto produktų, nes tai yra tvaresnės, neutraliai klimatą veikiančios ir atsparesnės maisto sistemos pagrindas; šiuo atžvilgiu pabrėžia tradicinės mitybos naudą sveikatai ir kultūrai;

39.

reiškia susirūpinimą dėl laboratorijose užaugintų maisto produktų patekimo į Europos rinkas, nes tai neužtikrins kokybės, gerovės ir kultūros bei tradicijų apsaugos; laboratorijose auginamas maistas tebėra brangus, o tai yra didelė kliūtis, kurią reikės įveikti;

40.

pabrėžia, kad mažo anglies dioksido pėdsako maisto grandinė „Nuo ūkio iki stalo“ padeda siekti išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslų, nes diegiamos mokslinės ir techninės inovacijos, kartu taikant žiediškumo principus ūkininkavime;

41.

pabrėžia, kad nustatant kriterijus reikia įtraukti nacionalinius ir tarptautinius viešųjų pirkimų ekspertus, kad būtų remiamas tiek įgyvendinimas vietos lygmeniu, tiek viešieji pirkėjai, pavyzdžiui, valdžios institucijos, regionai ir miestai, ir skatinamas strategiškesnis naudojimasis viešaisiais pirkimais;

42.

ragina parengti viešųjų pirkimų pareigūnams skirtus praktinius vadovus, kaip viešaisiais pirkimais skatinti siekti darnaus vystymosi tikslų ir rinktis sveikus, sezoninius, vietinius ir ekologiškus maisto produktus; pritaria tam, kad būtų kuriami ir finansiškai remiami viešųjų pirkimų vykdytojų tinklai, kuriuose būtų dalijamasi gairėmis, ekspertinėmis žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais;

43.

kartoja, kad ES ir valstybės narės turi teikti finansinę ir techninę paramą, kad viešieji pirkimai būtų išnaudojami strategiškiau, atsižvelgiant į nacionalines ir vietos maisto strategijas ir tikslus;

44.

atkreipia dėmesį į socialiai atsakingų maisto produktų viešųjų pirkimų, kuriais skatinama ūkininkų veikla kaimo vietovėse ir kurie apima socialinę ekonomiką ir socialinius kooperatyvus visoje tiekimo grandinėje, naudą;

45.

siūlo nustatyti konkrečioms šalims skirtus laipsniškus tvarių maisto produktų viešųjų pirkimų tikslus, atitinkančius strategiją „Nuo ūkio iki stalo“;

Ženklinimas

46.

pažymi, kad suderinto tvarių maisto produktų ženklinimo diegimas turėtų būti proporcingas, teisiškai reglamentuotas ir privalomas ir parengtas remiantis patikimais ir nepriklausomais moksliniais duomenimis, neprieštarauti esamoms sistemoms, pavyzdžiui, geografinėms nuorodoms, kai maistas atsitiktinai klasifikuojamas, nes tai gali suklaidinti vartotojus renkantis maisto produktus;

47.

pabrėžia, kad tvarių maisto produktų ženklinimas turėtų būti grindžiamas mokslu ir apimti visus aspektus: aplinkosaugos, socialinį ir mitybos. Reikėtų nustatyti atskirus individualiai pritaikytus ženklinimo kriterijus, siekiant sumažinti kompromisus tarp įvairių tvarumo matmenų; RK remia paprastą visoje ES naudojamą ženklinimą maisto produktų pakuotės priekinėje pusėje, grindžiamą patikimais ir nepriklausomais moksliniais įrodymais. Tokiu rodikliu turėtų būti atkreipiamas dėmesys tiek į puikių, tiek į prastesnių rezultatų pasiekusius gamintojus, kad vartotojas, pirkdamas maisto produktus, galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia informuotumo didinimo kampanijų, švietimo programų tvaraus maisto klausimais ir kitų iniciatyvų vietos bendruomenėse nuo pat ankstyvos vaikystės svarbą;

48.

pabrėžia, kad ženklinimas turėtų būti susietas su rinkodaros ir propagavimo politika, taip pat su pakuočių ir pakuočių atliekų mažinimu;

49.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina ūkininkams suteikti veiksmingų ekologinio ar biologinio apdorojimo sprendimų, kad būtų sumažintas pesticidų ir cheminių medžiagų naudojimas siekiant padidinti ūkių atsparumą išorės sukrėtimams, apsaugoti žmonių sveikatą ir gamtą ir išsaugoti dirvožemio derlingumą – galiausiai padidinti apsirūpinimo maistu saugumą;

50.

mano, kad savanoriškos maisto produktų ženklinimo sistemos, kurios nekoordinuojamos Europos lygmeniu, gali daryti iškreipiamąjį ir neigiamą poveikį bendrojoje rinkoje, o tai ypač pakenktų smulkiesiems ir vidutiniams gamintojams; vis dėlto pripažįsta, kad šios aplinkybės neatsveria poreikio užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį nustatant ir įgyvendinant visas politikos priemones ir veiklą;

51.

ragina vykdyti ES politiką, kuria būtų siekiama padėti vartotojams dėl maisto produktų priimti informacija pagrįstus sprendimus, rinktis sveiką ir tvarų maistą, be kita ko, sukuriant suderintas, proporcingas ir Europos ženklinimo sistemas, grindžiamas patikimais ir nepriklausomais moksliniais duomenimis;

52.

pabrėžia, kad maisto produktų ženklinimas turi būti vykdomas koordinuotai ir suderintai Europos lygmeniu, nesukuriant jokių kiekybinių ar kokybinių Europos vidaus prekybos apribojimų ir nekeliant pavojaus tinkamam bendrosios rinkos veikimui, išskyrus atvejus, kai tai pateisinama tokiais reikalavimais kaip žmonių sveikatos apsauga;

Apsirūpinimo maistu saugumas

53.

ragina ES užtikrinti apsirūpinimą maistu, investuoti į tvarią vietos žemės ūkio gamybą ir sutrumpinti tiekimo grandines;

54.

pabrėžia, kad logistika ir maisto produktų vežimas tarp valstybių narių turi būti užtikrinti ir krizių metu;

55.

ragina mažinti priklausomybę įvairinant pagrindinius importo šaltinius, vykdant tvirtą prekybos politiką, kuri, be kita ko, skatintų ES prekybos partnerius siekti didesnio tvarumo, reikalaujant, kad jie importuotų savo produktus laikydamiesi tokių pačių sanitarinių gamybos sąlygų kaip ir ES ūkininkai;

56.

ragina užtikrinti glaudų ES politikos tvarios maisto produktų gamybos, vartojimo ir prekybos srityje suderinamumą ir koordinavimą, kad netvarią praktiką pakeistų tvari. Atsižvelgiant į tai, tvarios maisto sistemos taip pat turėtų užtikrinti ES tvarios maisto gamybos, vartojimo ir prekybos politikos nuoseklumą ir suderinamumą, siekiant užtikrinti, kad importuojami žemės ūkio ir maisto produktai atitiktų tas pačias socialines ir aplinkosaugos gamybos taisykles, kurios taikomos Europos Sąjungoje, laikantis Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių.

57.

pabrėžia, kad būtina stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką tvaraus maisto srityje. Europai reikės priimti teisės aktus, kuriais būtų skatinama naudoti naujus inovatyvius metodus.

---

(1)  FAO, 2014 m.

(2)  Maisto sistemos – EBPO.

(3)  2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).

(4)  flw_eu-actions_fwrt_20230210_recom-cit_0.pdf (europa.eu)

(5)  Europos regionų komiteto nuomonė „Darni ES maisto politika, kuria kuriamos darbo vietos ir skatinamas augimas Europos regionuose ir miestuose“ (OL C 272, 2017 8 17, p. 14).

Europos regionų komiteto nuomonė „Europos sąveikumo aktas“

(2023/C 257/06)

Pranešėjas Michele PAÍS (IT/ECR), Sardinijos regiono tarybos pirmininkas ir narys Pamatinis dokumentas Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos viešojo sektoriaus aukšto lygio sąveikumo visoje Sąjungoje priemonės (Europos sąveikumo aktas) COM(2022) 720

I.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

3 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

naujajai valdymo struktūrai turėtų būti suteikiami teisiniai įgaliojimai toliau plėtoti Europos sąveikumo sistemą ir kitus bendrus sąveikumo sprendimus, kaip antai specifikacijas ir taikomąsias programas. Be to, šiuo reglamentu turėtų būti nustatytas aiškus ir lengvai atpažįstamas kai kurių sąveikumo sprendimų ženklas. Turėtų būti skatinama kurti aktyvią bendruomenę, veikiančią atvirų valdžios sektoriaus technologijų sprendimų srityje;

Pagal naująją valdymo struktūrą turėtų būti sudaromos sąlygos vietos ir regionų valdžios institucijoms tinkamai išsakyti savo nuomonę dėl įgyvendinimo tempo ir masto laikantis subsidiarumo principo. Taip naujajai valdymo struktūrai turėtų būti suteikiami teisiniai įgaliojimai toliau plėtoti Europos sąveikumo sistemą ir kitus bendrus sąveikumo sprendimus, kaip antai specifikacijas ir taikomąsias programas. Su sąveikumo įgyvendinimu susijusių užduočių finansinės pasekmės vietos ir regionų valdžios institucijoms turėtų būti kiek galima mažesnės. Be to, šiuo reglamentu turėtų būti nustatytas aiškus ir lengvai atpažįstamas kai kurių sąveikumo sprendimų ženklas. Turėtų būti skatinama kurti aktyvią bendruomenę, veikiančią atvirų valdžios sektoriaus technologijų sprendimų srityje;

Paaiškinimas

Vietos ir regionų valdžios institucijos turi ribotus išteklius, t. y. finansavimą, žmogiškuosius išteklius, priemones ir kt. Todėl, laikydamosi subsidiarumo principo, vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų išlaikyti įgyvendinimo proceso kontrolę. Jos taip pat turėtų gauti atitinkamą finansavimą, kad galėtų padengti papildomas išlaidas, susijusias su įgyvendinimu procesu.

2 pakeitimas

3 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Siekiant užtikrinti, kad procesas būtų pakankamai demokratiškas ir grindžiamas principu „iš apačios į viršų“, Europos valstybių narių piliečiai turėtų turėti galimybę pareikšti nuomonę dėl sąveikumo sprendimų prioritetų. Šiuo tikslu, atsižvelgdamos į Europos sąveikumo akto tikslą, vietos ir regionų valdžios institucijos gali kas dvejus metus tiesiogiai konsultuotis su piliečiais, kad išsiaiškintų, kuriems sąveikumo sprendimams, piliečių nuomone, reikėtų teikti pirmenybę. Europos Komisija skiria tinkamą finansinę paramą vietos ir regionų valdžios institucijoms, kad jos galėtų vesti tokius dialogus su savo piliečiais. Vietos ir regionų valdžios institucijos dalijasi konsultacijų rezultatais su sąveikios Europos sąveikumo valdyba ir Europos sąveikumo bendruomene.

Paaiškinimas

Vietos ir regionų valdžios institucijos yra arčiausiai piliečių, todėl jos gali geriausiai suprasti piliečių prioritetus ir lūkesčius. Siekiant, kad sąveikumas taptų demokratiniu ir principu „iš apačios į viršų“ grindžiamu procesu, pakankamas ir aktyvus vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas stebint piliečių prioritetus bus itin svarbus.

3 pakeitimas

8 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant sukurti tarpvalstybines sąveikias viešąsias paslaugas, formuojant politiką svarbu kuo anksčiau sutelkti dėmesį į sąveikumo aspektą. Todėl viešoji organizacija, ketinanti sukurti naują arba pakeisti esamą tinklų ir informacinę sistemą, galinčią turėti didelį poveikį tarpvalstybiniam sąveikumui, turėtų atlikti sąveikumo vertinimą. Šį vertinimą atlikti būtina, kad būtų galima suprasti planuojamų veiksmų poveikio mastą ir pasiūlyti priemones, kaip gauti naudos ir sumažinti galimas išlaidas. Sąveikumo vertinimas turėtų būti privalomas trimis atvejais, susijusiais su tarpvalstybiniu sąveikumu. Kitais atvejais viešosios organizacijos gali nuspręsti sąveikumo vertinimą atlikti savanoriškai;

siekiant sukurti tarpvalstybines sąveikias viešąsias paslaugas, formuojant politiką svarbu kuo anksčiau sutelkti dėmesį į sąveikumo aspektą. Todėl viešoji organizacija, ketinanti sukurti naują arba pakeisti esamą tinklų ir informacinę sistemą, galinčią turėti didelį poveikį tarpvalstybiniam sąveikumui, turėtų atlikti sąveikumo vertinimą. Šį vertinimą atlikti būtina, kad būtų galima suprasti planuojamų veiksmų poveikio mastą ir pasiūlyti priemones, kaip gauti naudos ir sumažinti galimas išlaidas. Kad būtų galima užtikrinti sklandų sąveikumo vertinimo įgyvendinimą, Europos sąveikumo valdyba turėtų paskelbti konkrečias gaires, kokioms paslaugoms taikoma direktyva. Sąveikumo vertinimas turėtų būti privalomas trimis atvejais, susijusiais su tarpvalstybiniu sąveikumu. Tais atvejais, kai sąveikumo vertinimas yra privalomas, reikėtų numatyti mokymo galimybes ir finansavimo šaltinius, o tokie finansavimo šaltiniai kaip Skaitmeninės Europos programa užtikrina, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms taip pat būtų skirti ištekliai patirtoms papildomoms išlaidoms padengti. Neprivalomais atvejais viešosios organizacijos gali nuspręsti sąveikumo vertinimą atlikti savanoriškai;

Paaiškinimas

Vietos ir regionų valdžios institucijos turi ribotus išteklius, todėl negalima tikėtis, kad jos pačios padengs privalomų vertinimų išlaidas. Todėl tais atvejais, kai sąveikumo vertinimai yra privalomi, Komisija turėtų užtikrinti vertinimų finansavimą.

4 pakeitimas

37 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti apribotos bandomosios reglamentavimo aplinkos sukūrimo ir naudojimo taisykles ir sąlygas;	siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, bendradarbiaujant su atitinkamomis viešojo sektoriaus institucijomis, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, nustatyti apribotos bandomosios reglamentavimo aplinkos sukūrimo ir naudojimo taisykles ir sąlygas;

Paaiškinimas

Kadangi už bandomosios reglamentavimo aplinkos veikimą atsako dalyvaujančios viešojo sektoriaus institucijos, tai būtų vienašališka, jei Europos Komisija nustatytų veiklos sąlygas, nepasikonsultavusi su kitais atitinkamais subjektais.

5 pakeitimas

3 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Nacionalinės kompetentingos institucijos ir sąveikumo koordinatoriai teikia paramą, reikalingą sąveikumo vertinimui atlikti. Komisija gali teikti pagalbines vertinimo technines priemones.	Nacionalinės kompetentingos institucijos ir sąveikumo koordinatoriai teikia paramą, reikalingą sąveikumo vertinimui atlikti. Komisija gali teikti pagalbines vertinimo technines priemones. Nacionalinės kompetentingos institucijos ir Europos sąveikumo valdyba padeda iš anksto įvertinti, ar numatomi veiksmai patenka į šio reglamento taikymo sritį, dar prieš privalomą sąveikumo vertinimą.

Paaiškinimas

Reglamento taikymo sritis yra plati, todėl mažesnėms viešojo sektoriaus institucijoms arba savivaldybėms gali būti pernelyg sudėtinga įvertinti, ar numatomi veiksmai yra susiję su tarpvalstybiniu aspektu.

6 pakeitimas

3 straipsnio 5 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	5. […] — Atlikdama sąveikumo vertinimą, atitinkama Sąjungos viešojo sektoriaus įstaiga arba institucija, organas ar agentūra nesinaudoja savo dabartinių paslaugų teikėjo ar jų darbuotojų ekspertinėmis žiniomis, kad išvengtų galimo interesų konflikto. Šiomis konsultacijomis nedaroma poveikio komercinių arba viešųjų interesų apsaugai arba tokių sistemų saugumui.

Paaiškinimas

Siekiant išvengti susaistymo su pardavėju, atitinkamos viešojo sektoriaus institucijos turėtų naudotis nuo dabartinių sistemų ir (arba) tinklų tiekėjų nepriklausomų asmenų ekspertinėmis žiniomis, nes jų vertinimuose gali būti teikiama pirmenybė jau esamiems sprendimams.

7 pakeitimas

9 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Politikos įgyvendinimo paramos projekte aprašomi: a) esami Europos sąveikumo sprendimai, kurie laikomi būtinais laikantis skaitmeninio politikos įgyvendinimo reikalavimų; b) trūkstami sąveikumo sprendimai, kurie laikomi būtinais laikantis skaitmeninio politikos įgyvendinimo reikalavimų; c) kitos rekomenduojamos paramos priemonės, kaip antai mokymai arba tarpusavio vertinimai.

Politikos įgyvendinimo paramos projekte aprašomi: a) esami Europos sąveikumo sprendimai, kurie laikomi būtinais laikantis skaitmeninio politikos įgyvendinimo reikalavimų; b) trūkstami sąveikumo sprendimai, kurie laikomi būtinais laikantis skaitmeninio politikos įgyvendinimo reikalavimų; c) kitos rekomenduojamos paramos priemonės, kaip antai mokymai arba tarpusavio vertinimai; d) finansinės paramos galimybės siekiant padėti įgyvendinti sąveikumo sprendimus.

Paaiškinimas

Skirti finansinę paramą sąveikumui įgyvendinti bus neišvengiama. Todėl tai turėtų būti ir konkretus paramos politikai įgyvendinti aspektas.

8 pakeitimas

11 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Už apribotos bandomosios reglamentavimo aplinkos valdymą atsako dalyvaujančios viešojo sektoriaus institucijos, o tais atvejais, kai viešojo sektoriaus institucijos bandomojoje aplinkoje tvarko asmens duomenis prižiūrint kitoms atitinkamoms nacionalinėms institucijoms […].	Už apribotos bandomosios reglamentavimo aplinkos valdymą atsako dalyvaujančios viešojo sektoriaus institucijos, o tais atvejais, kai viešojo sektoriaus institucijos bandomojoje aplinkoje tvarko asmens duomenis prižiūrint kitoms atitinkamoms nacionalinėms arba subnacionalinėms institucijoms […].

Paaiškinimas

Apribotos bandomosios reglamentavimo aplinkos taip pat gali veikti vietos ir regionų lygmeniu. Vietos ir regionų administracijos atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant sąveikumo sprendimus arti piliečių ir teikia įvairias paslaugas vietos lygmeniu.

9 pakeitimas

12 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Dalyvaujančios viešojo sektoriaus institucijos užtikrina, kad tais atvejais, kai novatoriškas sąveikumo sprendimas apima asmens duomenų tvarkymą arba kitaip patenka į kitų nacionalinių institucijų, teikiančių arba remiančių prieigą prie duomenų, priežiūros sritį, nacionalinės duomenų apsaugos institucijos ir tos kitos nacionalinės institucijos būtų įtrauktos į apribotos bandomosios reglamentavimo aplinkos veiklą. […]

Dalyvaujančios viešojo sektoriaus institucijos užtikrina, kad tais atvejais, kai novatoriškas sąveikumo sprendimas apima asmens duomenų tvarkymą arba kitaip patenka į kitų nacionalinių arba subnacionalinių institucijų, teikiančių arba remiančių prieigą prie duomenų, priežiūros sritį, nacionalinės arba subnacionalinės duomenų apsaugos institucijos ir tos kitos nacionalinės arba subnacionalinės institucijos būtų įtrauktos į apribotos bandomosios reglamentavimo aplinkos veiklą. […]

Paaiškinimas

Apribotos bandomosios reglamentavimo aplinkos taip pat gali veikti vietos ir regionų lygmeniu. Vietos ir regionų administracijos atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant sąveikumo sprendimus arti piliečių ir teikia įvairias paslaugas vietos lygmeniu.

10 pakeitimas

13 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Siekdama stiprinti viešojo sektoriaus institucijų ir Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų darbuotojų bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, Komisija Sąjungos lygmeniu taip pat rengia su sąveikumo klausimais susijusius mokymus. Apie šiuos kursus skelbiama Europos sąveikumo portale.

Siekdama stiprinti viešojo sektoriaus institucijų ir Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų darbuotojų bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, Komisija Sąjungos lygmeniu taip pat rengia su sąveikumo klausimais susijusius mokymus. Apie šiuos sprendimus priimantiems ir (arba) juos įgyvendinantiems asmenims skirtus kursus skelbiama Europos sąveikumo portale. Tai gali būti informaciniai posėdžiai internetu, mokomoji vaizdo medžiaga ir seminarai, mokytojų mokymui skirta medžiaga ir gairės dėl mokymosi darbo vietoje.

Paaiškinimas

Po konsultacijų RK „RegHub“ tinklas parodė, kad mokymas sąveikumo klausimais yra vienas iš svarbių prioritetų. Svarbu orientuotis ne tik į specialistus ir IRT ekspertus, bet ir į vyresniąją vadovybę ir mokyti viduriniosios grandies vadovus, nes gali prireikti keisti darbo kultūrą.

11 pakeitimas

15 straipsnio 4 dalies r punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
derina su tinklų ir informacinių sistemų tarpvalstybinio sąveikumo klausimais susijusius veiksmus su sąveikumo koordinatoriais ir Europos sąveikumo bendrija ir reguliariai juos informuoja.	derina su tinklų ir informacinių sistemų ir atitinkamų ES finansuojamų projektų ir tinklų tarpvalstybinio sąveikumo klausimais susijusius veiksmus su sąveikumo koordinatoriais ir Europos sąveikumo bendrija ir reguliariai juos informuoja.

Paaiškinimas

Valdyboje turėtų būti atstovaujama kitiems ES finansuojamiems projektams, pavyzdžiui, programai „Horizontas 2020“ AURORAL, arba skaitmeninei pertvarkai skirtiems miestų tinklams, pavyzdžiui, living-in.eu, o sinergijos turėtų būti siekiama strateginiu ir veiklos lygmenimis.

12 pakeitimas

16 straipsnio 4 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	d) padėti viešojo sektoriaus institucijoms ir Sąjungos institucijoms, agentūroms ar įstaigoms atlikti sąveikumo vertinimus.

Paaiškinimas

Ši rekomendacija dera su siūlymu sutelkti ekspertus iš visų ES valstybių narių, kurie padėtų atlikti sąveikumo vertinimus. Priešingai nei atliekant tarpusavio vertinimus pagal 14 straipsnį, ekspertai nebūtinai turi būti iš kitų valstybių narių, nei ta, kurioje įsikūrusi viešojo sektoriaus institucija, kuriai atliekamas su sąveikumo vertinimu susijęs tarpusavio vertinimas.

13 pakeitimas

17 straipsnio 2 dalies f punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
koordinuoja ir skatina aktyvų įvairių nacionalinių subjektų dalyvavimą Europos sąveikumo bendrijos veikloje […];	koordinuoja ir skatina aktyvų įvairių nacionalinių subjektų , įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, dalyvavimą Europos sąveikumo bendrijos veikloje […];

Paaiškinimas

Vietos ir regionų administracijos atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant sąveikumo sprendimus arti piliečių ir teikia įvairias paslaugas vietos lygmeniu.

14 pakeitimas

17 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija turėtų pakankamai kompetencijos ir išteklių , reikalingų veiksmingai ir efektyviai vykdyti jai pavestas užduotis.	Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija turėtų pakankamai kompetencijos, reikalingos veiksmingai ir efektyviai vykdyti jai pavestas užduotis. Komisija užtikrina, kad valstybių narių kompetentingoms institucijoms būtų skirtas tinkamas finansavimas susijusioms užduotims vykdyti.

Paaiškinimas

Kadangi paskirtosioms kompetentingoms institucijoms bus pavestos papildomos užduotys, susijusios su sąveikumu, Komisija turi užtikrinti, kad visi su atitinkamomis užduotimis susijusios finansinės pasekmės, įskaitant galimą poreikį samdyti papildomus darbuotojus, tektų ne vien tik paskirtosioms kompetentingoms institucijoms.

15 pakeitimas

19 straipsnio 2 dalies d punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
nustatyta sinergija su kitomis atitinkamomis Sąjungos ir nacionalinėmis programomis ir iniciatyvomis.	nustatyta sinergija su kitomis atitinkamomis Sąjungos, nacionalinėmis , regioninėmis ir vietos programomis ir iniciatyvomis.

Paaiškinimas

Vietos ir regionų administracijos atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant sąveikumo sprendimus arti piliečių ir teikia įvairias paslaugas vietos lygmeniu.

16 pakeitimas

21 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Priklausomai nuo turimų lėšų, iš Sąjungos bendrojo biudžeto padengiamos išlaidos, susijusios su : a) Europos sąveikumo portalo kūrimu ir priežiūra; b) Europos sąveikumo sprendimų plėtojimu, priežiūra ir skatinimu; c) Europos sąveikumo paramos priemonėmis.

Priklausomai nuo turimų lėšų, iš Sąjungos bendrojo biudžeto padengiamos: a) Europos sąveikumo portalo kūrimo ir priežiūros išlaidos ; b) Europos sąveikumo sprendimų plėtojimo, priežiūros ir skatinimo išlaidos ; c) Europos sąveikumo paramos priemonių išlaidos; d) vietos ir regionų valdžios institucijų vykdomų privalomų sąveikumo vertinimų išlaidos. e) vietos ir regionų valdžios institucijų su piliečiais vykdomų konsultacijų dėl sąveikumo prioritetų išlaidomis.

Paaiškinimas

Vietos ir regionų valdžios institucijos turi ribotus išteklius, todėl negalima tikėtis, kad jos pačios padengs privalomų vertinimų išlaidas. Todėl tais atvejais, kai sąveikumo vertinimai yra privalomi, Komisija turėtų užtikrinti vertinimų finansavimą. Pagal 12 pakeitimą vietos ir regionų valdžios institucijos yra arčiausiai piliečių, todėl jos gali geriausiai suprasti piliečių prioritetus ir lūkesčius, susijusius su reikiamais sąveikumo sprendimais. Pakankamas ir aktyvus vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas stebint piliečių prioritetus bus itin svarbus, todėl būtinas pakankamas finansavimas.

17 pakeitimas

21 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	e) papildomos išlaidos, kurias kompetentingos institucijos patyrė vykdydamos veiklą sąveikumo srityje.

Paaiškinimas

Kadangi paskirtosioms kompetentingoms institucijoms bus pavestos papildomos užduotys, susijusios su sąveikumu, Komisija turi užtikrinti, kad visi su atitinkamomis užduotimis susijusios finansinės pasekmės, įskaitant galimą poreikį samdyti papildomus darbuotojus, tektų ne vien tik paskirtosioms kompetentingoms institucijoms.

II.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

1.

atkreipia dėmesį į pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama sukurti visos ES sąveikumo valdymo sistemą, užtikrinant tinkamą pusiausvyrą tarp principo „iš viršaus į apačią“ apibrėžiant procedūrą, skirtą bendroms rekomendacijoms dėl sąveikumo sprendimų ES lygmeniu nustatyti, ir atsižvelgimo į vietos ir regionų valdžios institucijų, kurios yra arčiausiai piliečių, kai kalbama apie ES teisės aktų įgyvendinimą, indėlį;

2.

vis dėlto pažymi, kad tam tikrus pasiūlymo aspektus reikia sustiprinti ir patikslinti: visų pirma aspektus, susijusius su naujomis subnacionalinių valdžios institucijų užduotimis, ištekliais, skirtais tam, kad jos galėtų greitai ir veiksmingai įgyvendinti sąveikumo sprendimus, ir aspektus, susijusius su subalansuota valdymo struktūra, kurioje būtų laikomasi subsidiarumo principo ir skirtingų valstybių narių valdymo modelių ir pagal kurią vietos ir regionų valdžios institucijoms būtų leista turėti balsą dėl sąveikumo sprendimų įgyvendinimo tempo ir masto;

3.

rekomenduoja atsižvelgti į tai, kad gali būti nacionalinių sąveikumo sistemų, kurios apskritai arba kiekvienoje srityje buvo pradėtos taikyti anksčiau nei ši reguliavimo sistema, ir jos gali prieštarauti naujai nustatytoms taisyklėms, todėl gali atsirasti neatitikimų ir joms įgyvendinti gali prireikti didelių žmogiškųjų ir finansinių išteklių;

4.

pabrėžia svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį teikiant paslaugas piliečiams ir ketinimą iki 2030 m. šias paslaugas suskaitmeninti laikantis ES skaitmeninio dešimtmečio nuostatų ir subsidiarumo bei proporcingumo principų; ypač svarbu, kad visada ir visos susijusios tarnybos užtikrintų asmens duomenų apsaugą;

5.

atkreipia dėmesį į tai, kad šios paslaugos paprastai apima tokius sektorius kaip judumas, energetika, gyventojai, sveikata, žemės ūkis ir kt., taip pat atkreipia dėmesį į sąsajas tarp duomenų naudojimo šiuose sektoriuose ir atitinkamų ES teisės aktų, pavyzdžiui, ES duomenų akto (1), Duomenų valdymo akto ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) (2);

6.

pripažįsta, kad teikiant papildomą finansinę paramą ir mokant institucijų darbuotojus, sąveikumas gali iš esmės pagerinti viešojo administravimo veiksmingumą vietos ir regionų lygmeniu. Vietos ir regionų valdžios institucijos, atsižvelgdamos į subsidiarumo ir proporcingumo principus, turėtų užtikrinti, kad jų sistemos būtų sąveikios su kitų vietos valdžios institucijų sistemomis, regionų valdžios institucijų sistemomis, nacionaliniu lygmeniu, taip pat su kitų ES šalių ir bendradarbiaujančių įmonių bei tiekėjų sistemomis; atsižvelgiant į šį ES pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, svarbiausias aspektas yra tarpvalstybinis sąveikumas;

7.

pripažįsta, kad esant dabartinėms ekonominėms aplinkybėms daugelis vietos ir regionų administracijų susiduria su finansiniais ir žmogiškųjų išteklių apribojimais, tačiau skaitmeninė pertvarka turi būti laikoma prioritetu; pabrėžia, kad šie iššūkiai, jei nebus skiriama finansinė parama, gali pakenkti ekonominėms ir socialinėms galimybėms ateityje ir apskritai gali kelti realų pavojų skaitmeninei sanglaudai; ragina Europos institucijas remti skaitmeninę pertvarką skiriant pakankamai finansinių išteklių, be kita ko, mažesniems ir (arba) nepalankioje padėtyje esantiems regionams ir saloms;

8.

pabrėžia, kad „RegHub“ vietos ir regionų administracijų tinklo atlikta apklausa (3) rodo, jog pagrindinės problemos sąveikumui užtikrinti vietos lygmeniu yra šios: atitinkamų teisinių reikalavimų laikymasis; techninių reikalavimų integruoti duomenis į dažnai sudėtingas duomenų specifikacijas laikymasis; esamas įvairių nacionalinio lygmens sistemų nesąveikumas; nuolatinio duomenų prieinamumo trūkumas; šaltinių ir vartojimo tipų įvairovė; be to, reikia mažinti organizacijų biurokratizmą ir keisti organizacinę kultūrą atsižvelgiant į techninių sistemų sąveikumą (organizacinis sąveikumas);

9.

atkreipia dėmesį į Europos Komisijos darbą rengiant šį pasiūlymą, taip pat į įtraukų požiūrį, kurį ji taiko atsižvelgdama į Viešųjų paslaugų sąveikumo ekspertų grupės rekomendacijas (4), į neseniai parengtą Ateičiai tinkamo reglamentavimo platformos nuomonę dėl „Vyriausybių sąveikumo strategijos“ (5) ir į daugelio suinteresuotųjų subjektų bei pirmųjų taikytojų, kurie novatoriškus sprendimus praktiškai įgyvendina labai ankstyvame etape, indėlį;

10.

primena, kad reikia užtikrinti, jog būtų diegiami nuoseklūs sprendimai, užtikrinant retrospektyvų naujų sistemų suderinamumą su senosiomis sistemomis (6);

11.

palankiai vertina laisvo naudojimo ir atvirojo kodo sprendimų, kurie būtų neabejotinas privalumas vietos valdžios institucijoms ir Europos piliečiams, naudojimą kaip itin svarbią priemonę siekiant numatyto dalijimosi sąveikumo sprendimais ir pakartotinio jų naudojimo, taigi ir geresnio tarpvalstybinio sąveikumo, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalyje;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad bendriems sąveikumo sprendimams plėtoti ir įgyvendinti vietos ir regionų valdžios institucijoms reikės didelių finansinių ir žmogiškųjų išteklių; pabrėžia, kad dėl to, viena vertus, reikės plėtoti naujus sąveikius sprendimus ir į juos investuoti arba, kita vertus, pertvarkyti jau esamas sistemas. Šiuo tikslu tokie finansavimo šaltiniai kaip Skaitmeninės Europos programa turėtų padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms padengti susijusias išlaidas;

13.

pabrėžia, kad laisvo naudojimo ir atvirojo kodo programinės įrangos naudojimas yra pagrindinis ir būtinas metodas norint išvengti susaistymo su pardavėju ir užtikrinti, kad galimas dalijimasis neatvirais sąveikumo sprendimais ir pakartotinis jų naudojimas, teisių turėtojams nesuteiktų nesąžiningo konkurencinio pranašumo, kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalyje;

14.

ragina Europos sąveikumo valdybą pateikti konkrečią informaciją, kada bus atliktas privalomas sąveikumo vertinimas ir kokie veiksniai gali paskatinti tokį vertinimą, pavyzdžiui, viešojo pirkimo atveju; be to, pabrėžia, kad sąveikumo vertinimas neturėtų būti privalomas tol, kol Europos sąveikumo valdyba nepriims atitinkamų gairių;

15.

siūlo parengti sistemas ir gaires dėl tinkamo licencijavimo, atvirojo kodo naudojimo ir autorių teisių saugomų sąveikumo sprendimų, siekiant remti valdžios institucijas įsigyjant tokius sprendimus ir rengiant viešuosius pirkimus;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad sąveikumo valdymas yra įgyvendinamas fragmentiškai, ypač decentralizuotose šalyse, nes Europos sąveikumo sistema yra savanoriška; pabrėžia svarbų nacionalinių kompetentingų institucijų bei vietos ir regionų valdžios institucijų, kurios pirmosios pradėjo naudoti šią sistemą, vaidmenį didinant informuotumą ir skatinant skaitmeninę pertvarką panašiuose miestuose ir regionuose;

17.

pakartoja, kad reikia mažinti skaitmeninį ir teritorinį atotrūkį, o šio tikslo siekti padeda Skaitmeninės politikos kelrodžio (7) tikslas, pagal kurį iki 2030 m. 100 % pagrindinių viešųjų paslaugų Europos piliečiams ir įmonėms būtų teikiama internetu; pabrėžia, kad skaitmeninis ir (arba) internetinis viešųjų paslaugų teikimo sąveikumas itin svarbus visiems ES regionams ir savivaldybėms nepriklausomai nuo jų geografinės vietovės, įskaitant periferinius regionus, atokias salas ir kalnuotas vietoves; Naudojant technologijas galima užtikrinti, kad regionai ir savivaldybės galėtų įveikti savo atokumo sąlygotas nepalankias aplinkybes; pabrėžia konkretaus ir veiksmingo bendradarbiavimo su salų ir periferiniais regionais poreikį valdant sąveikumo pertvarką;

18.

palankiai vertina iniciatyvių miestų ir regionų, kurie ieško sprendimų ir dalijasi geriausia patirtimi, veikia kaip pirmieji taikytojai ir bando naują praktiką, veiklą; palankiai vertina judėjimo „living-in.eu“ (8), vienijančio miestus ir bendruomenes skaitmeninei transformacijai skatinti, arba tinklo „Open and Agile Smart Cities“ (liet. „Atviri ir lankstūs pažangieji miestai“), kuriam priklausantys miestai kuria mažo sąveikumo mechanizmus kaip universalias priemones duomenų, sistemų ir paslaugų sąveikumui tarp miestų ir tiekėjų visame pasaulyje užtikrinti, veiklą; pabrėžia, kad siekiant sukurti vienodesnę sąveikumo aplinką ir plačiai naudojamus sąveikumo sprendimus, reikia sukurti visos ES valdymo sistemą;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad naujų sistemų pirkimai ir konkursų rengimas arba esamų sistemų modernizavimas bus našta vietos ir regionų valdžios institucijoms, ypač dėl kompetencijos, finansų ir darbuotojų trūkumo;

20.

pakartoja, kad sąveikumas yra labai svarbus ES skaitmeniniam atsparumui ir strateginei nepriklausomybei: turint tarpusavyje susijusias paslaugas ir sistemas reikia užkirsti kelią galimai skaitmeninei pandemijai, kuri gali kilti dėl didelio kibernetinio išpuolio prieš silpniausią tinklo vietą, naudojant tuos pačius arba panašius sprendimus visuose tarpusavyje susijusiuose subjektuose. Kartu naudojant atvirojo kodo sprendimus sumažės priklausomybė nuo didžiųjų programinės įrangos sprendimų tiekėjų ir padidės ES strateginė nepriklausomybė;

21.

pripažįsta miestų, mažesnių savivaldybių ir regionų susirūpinimą dėl siūlomame reglamente numatytų naujų užduočių ir pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į konkrečius jų interesus; pabrėžia, kad RK atstovai turi būti neatsiejama sąveikumo valdymo strateginio lygmens dalis; dalyvaudamas Europos sąveikumo valdyboje ketina užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į vietos ir regionų problemas;

22.

akcentuoja, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms svarbu, kad Europos sąveikumo valdyba ir nacionalinės kompetentingos institucijos pateiktų konkrečias gaires dėl paslaugų, kurioms taikomas sąveikumo vertinimas; pabrėžia, kad prieš atliekant bet kokį sąveikumo vertinimą turėtų būti nustatytas išankstinis tarpvalstybinio taikymo patikrinimas, už kurį turėtų būti atsakingos nacionalinės kompetentingos institucijos;

23.

palankiai vertina tai, kad pasiūlyme daug dėmesio skiriama atvirojo kodo sprendimams ir atvirojo kodo kūrėjų dalyvavimui Europos sąveikumo bendrijoje. Naudojant atvirąjį kodą kaip pagrindinę paslaugų sprendimų dalį vietos ir (arba) regiono administracijos lygmeniu padidės skaidrumas, sumažės išlaidos, padidės kibernetinis saugumas ir bus išvengta susaistymo situacijų, kai keičiant paslaugų teikėją kai kurie jau surinkti duomenys gali būti neprieinami;

24.

siūlo, kad Europos sąveikumo portalas (arba panašių funkcijų portalas) taptų visų ES valstybėse narėse internetu teikiamų viešųjų paslaugų, suskirstytų pagal paslaugos rūšį ir valstybę narę, saugykla. Tada portalas gali tapti atspirties tašku visiems piliečiams, ieškantiems informacijos, kaip naudotis šiomis viešosiomis paslaugomis internetu. Tai būtų veiksmingas būdas sutelkti informaciją apie pagrindines viešąsias paslaugas, kurios ne vėliau kaip iki 2030 m. bus pradedamos teikti internetu;

25.

galiausiai pažymi, pasiūlymas atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus.

---

(1)  Europos regionų komiteto nuomonė „Europos duomenų aktas“ (OL C 375, 2022 9 30, p. 112), žr. Informacijos apie nuomonę suvestinę (europa.eu).

(2)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(3)  Regioninių centrų tinklas (europa.eu).

(4)  Oficialios ekspertų rekomendacijos dėl naujos sąveikumo politikos. Platforma „Joinup“ (europa.eu).

(5)  Final opinion 2022_SBGR3_10 Governments interoperability strategy_rev.pdf (europa.eu).

(6)  Tai taip pat atitinka Ateičiai tinkamo reglamentavimo platformos nuomonėje pateiktą rekomendaciją, kurioje siūloma patobulinti organizacinius ir semantinio sąveikumo lygmenis, kad jie atspindėtų duomenų laiko aspektą (tai susiję su senų ir naujų IT sprendimų versijų suderinamumu).

(7)  https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/europes-digital-decade

(8)  https://living-in.eu/