ISSN 1977-0960 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 202 |
|
![]() |
||
Leidimas lietuvių kalba |
Informacija ir pranešimai |
66 metai |
Turinys |
Puslapis |
|
|
I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės |
|
|
REKOMENDACIJOS |
|
|
Europos Centrinis Bankas |
|
2023/C 202/01 |
|
II Komunikatai |
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI |
|
|
Europos Komisija |
|
2023/C 202/02 |
Komisijos komunikatas Komisijos reglamento (ES) Nr. 284/2013, kuriuo, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, nustatomi duomenų apie augalų apsaugos produktus pateikimo reikalavimai, priedo B dalies ( 1 ) |
|
2023/C 202/03 |
Komisijos komunikatas Komisijos reglamento (ES) Nr. 283/2013, kuriuo, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, nustatomi duomenų apie veikliąsias medžiagas pateikimo reikalavimai, priedo B dalies ( 1 ) |
|
2023/C 202/04 |
|
IV Pranešimai |
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI |
|
|
Europos Komisija |
|
2023/C 202/05 |
||
|
VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI |
|
2023/C 202/06 |
||
2023/C 202/07 |
Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą |
|
2023/C 202/08 |
||
2023/C 202/09 |
Komisijos pranešimas, teikiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 16 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka. Viešųjų paslaugų įsipareigojimų, susijusių su reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimu, nustatymas ( 1 ) |
|
2023/C 202/10 |
Komisijos pranešimas, teikiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka. Kvietimas dalyvauti reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus konkurse ( 1 ) |
|
V Nuomonės |
|
|
PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU |
|
|
Europos Komisija |
|
2023/C 202/11 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.11078 – CONTARGO / ZIEGLER / SCHMID / JV). Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 ) |
|
2023/C 202/12 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.10920 – AMAZON / IROBOT) ( 1 ) |
|
|
KITI AKTAI |
|
|
Europos Komisija |
|
2023/C 202/13 |
||
2023/C 202/14 |
|
Klaidų ištaisymas |
|
|
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE. |
LT |
|
I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
REKOMENDACIJOS
Europos Centrinis Bankas
2023 6 9 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 202/1 |
EUROPOS CENTRINIO BANKO REKOMENDACIJA
2023 m. birželio 2 d.
skirta Europos Sąjungos Tarybai dėl Banca d’Italia išorės auditoriaus
(ECB/2023/14)
(2023/C 202/01)
EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 27 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
(1) |
Europos Centrinio Banko (ECB) ir valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionalinių centrinių bankų sąskaitų auditą atlieka nepriklausomi išorės auditoriai, kuriuos rekomenduoja ECB valdančioji taryba ir tvirtina Europos Sąjungos Taryba; |
(2) |
dabartinio Banca d’Italia išorės auditoriaus Deloitte & Touche S.p.A. įgaliojimai baigėsi po 2022 finansinių metų audito. Todėl būtina paskirti išorės auditorių nuo 2023 finansinių metų; |
(3) |
Banca d’Italia išorės auditoriumi 2023–2027 finansiniams metams pasirinko Deloitte & Touche S.p.A., |
PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:
rekomenduojama Deloitte & Touche S.p.A. skirti Banca d’Italia išorės auditoriumi 2023–2027 finansiniams metams.
Priimta Frankfurte prie Maino 2023 m. birželio 2 d.
ECB Pirmininkė
Christine LAGARDE
II Komunikatai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
Europos Komisija
2023 6 9 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 202/2 |
Komisijos komunikatas Komisijos reglamento (ES) Nr. 284/2013, kuriuo, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, nustatomi duomenų apie augalų apsaugos produktus pateikimo reikalavimai, priedo B dalies
(Tekstas svarbus EEE)
(2023/C 202/02)
Šios gairės parengtos konsultuojantis su valstybėmis narėmis. Jomis nenumatyta daryti jokio teisiškai privalomo poveikio ir dėl jų pobūdžio jomis negali būti daromas poveikis jokiai priemonei, kurios valstybė narė ėmėsi, įgyvendindama Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, ir jokiai su šia nuostata susijusiai teismų praktikai. Tik Teisingumo Teismas yra įgaliotas autoritetingai aiškinti ir taikyti Sąjungos teisę.
Šiuo Komisijos komunikatu vykdomas Reglamento (ES) Nr. 284/2013 priedo įžangos 6 punktas, kuriame nustatyta, kad informacijos tikslais ir siekiant suderinamumo, su šio reglamento įgyvendinimu susijusių bandymo metodų ir rekomendacinių dokumentų sąrašas turi būti skelbiamas Oficialiajame Europos Sąjungos leidinyje. Toliau pateiktas sąrašas – tai Reglamento (ES) Nr. 284/2013 su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (ES) 2022/1440 (1), priedo B dalies sąrašas, kuris bus nuolat atnaujinamas.
Jei pagal Reglamento (ES) Nr. 284/2013 priedo B dalies nuostatas reikalaujama parengti duomenis pagal Reglamento (ES) Nr. 284/2013 priedo A dalyje nustatytus reikalavimus, atitinkami bandymo metodai ir gairės nurodyti Komisijos komunikate, susijusiame su Reglamento (ES) Nr. 284/2013 priedo A dalies (t. y. susijusios su augalų apsaugos produktais, kuriuose yra cheminių veikliųjų medžiagų) įgyvendinimu.
Tai, kad prie atitinkamo skyriaus nurodytas tam tikras dokumentas, reiškia, kad jis susijęs su visais poskyriais. Jei prie skyriaus nenurodyta jokio dokumento, tai reiškia, kad šiuo metu dar nesutarta dėl atitinkamo bandymo metodo ar rekomendacinio dokumento. Tokiais atvejais potencialūs pareiškėjai turėtų aptarti pasiūlymus prieš teikiant paraišką rengiamame posėdyje su valstybės narės ataskaitos rengėjos ir Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) atstovais, pvz., remdamiesi bandymo metodų projektais.
Bandymo metodai
Jei Komisijos reglamente (EB) Nr. 440/2008 (2) pateikta kryžminė nuoroda į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) tyrimo gaires (nurodant, kad tas bandymo metodas yra EBPO tyrimo gairių kopija, yra joms analogiškas arba lygiavertis), siekiant išvengti dubliavimosi, nurodytos tik EBPO tyrimo gairės.
Į sąrašą įtraukti tik patvirtinti (t. y. EBPO arba lygiaverčių tarptautinių organizacijų atliktais tarplaboratoriniais bandymais patikrinti) bandymo metodai. Į jį neįtraukti tik moksliniuose leidiniuose aprašyti bandymo metodai.
Nuorodą į atitinkamą bandymo metodą reikėtų suprasti kaip nuorodą į naujausią to bandymo metodo versiją, kuri buvo parengta pradedant tyrimą.
Siekiant įvykdyti tam tikrus duomenų pateikimo reikalavimus dėl augalų apsaugos produktų, kurių veiklioji medžiaga yra mikroorganizmas, gali reikėti pateikti ad hoc bandymų protokolus. Prieš pateikiant paraišką (3) pareiškėjai, valstybė narė ataskaitos rengėja ir EFSA gali aptarti tokius ad hoc bandymų protokolus, ypač jei bandymų protokolai, nurodyti Komisijos komunikate, susijusiame su Reglamento (ES) Nr. 284/2013 priedo A dalies įgyvendinimu, gali būti naudojami kaip pakaitiniai protokolai arba ar juos galima pritaikyti taip, kad jie būtų tinkamesni augalų apsaugos produktams, kurių veiklioji medžiaga yra mikroorganizmas.
Siekiant kuo labiau sumažinti bandymų su stuburiniais gyvūnais skaičių, atliekant rizikos vertinimą, reikėtų atsižvelgti į bandymus, kurie jau buvo atlikti taikant senesnius bandymo metodus, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 62 straipsnyje. Tačiau prieš teikiant paraišką rengiamame posėdyje pareiškėjai, valstybės narės ataskaitos rengėjos ir EFSA atstovai gali apsvarstyti, ar nereikėtų atlikti naujų bandymų pagal naujesnius bandymo metodus, jei tai yra moksliškai pagrįsta.
Visais atvejais, vadovaujantis 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos (4), Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 (11 ir 40 konstatuojamosiomis dalimis, 8 straipsnio 1 dalies d punktu, 18 straipsnio b punktu, 33 straipsnio 3 dalies c punktu ir 62 straipsnio 1 dalimi) ir Komisijos reglamentu (ES) Nr. 283/2013 (5), būtina vengti nebūtinų bandymų su gyvūnais. Konkrečiau, Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 62 straipsnyje nustatyta, kad bandymai su stuburiniais gyvūnais augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų patvirtinimo tikslais atliekami tik tuo atveju, jei nesama kitų metodų. Alternatyvūs metodai – tai bandymai in vitro, in silico metodai arba kiti metodai, pvz., analogijos metodas, kaip aprašyta, pvz., Europos Sąjungos bandymų su gyvūnais alternatyvų etaloninės laboratorijos (EURL ECVAM) padėties ataskaitoje dėl alternatyvių metodų ir koncepcijų kūrimo, įteisinimo ir teisinio pripažinimo (angl. Status Report on the Development, Validation and Regulatory Acceptance of Alternative Methods and Approaches) ir EURL ECVAM padėties ataskaitoje dėl mokslo ir reglamentavimo srityse taikomų metodų nenaudojant gyvūnų (angl. Status Report on Non-animal Methods in Science and Regulation) (6). Be to, aptariant Reglamento (ES) Nr. 283/2013 priedo įžangos 1.5 punktą, tai, kad yra parengti atitinkami rekomendaciniai dokumentai dėl bandymų nenaudojant gyvūnų, taip pat patvirtinti ir patikimi tyrimų in vitro protokolai, reikėtų vertinti kaip mokslinį pagrįstumą taikyti atitinkamus metodus.
Jei atitinkamą duomenų pateikimo reikalavimą galima įvykdyti taikant kelis bandymo metodus, nurodytų bandymo metodų eilės tvarka rodo, kam reikėtų teikti pirmenybę prireikus atlikti naują bandymą. Tokia eilės tvarka pirmenybė teikiama tiems metodams, kuriuos taikant nenaudojami gyvūnai arba jų reikia mažiau, ir (arba) nurodoma, kad atitinkamas metodas siejamas su mažesnėmis bandomųjų gyvūnų kančiomis. Tačiau prieš teikiant paraišką rengiamo posėdžio metu, remiantis EFSA ir valstybės narės ataskaitos rengėjos rekomendacijomis, pirmenybės eiliškumas gali būti pakeistas, jei tai yra moksliškai pagrįsta (pvz., dėl kai kurių metodų taikymo srities apribojimų), siekiant užtikrinti mokslinę vertinimo kokybę.
Rekomendaciniai dokumentai
Rekomendacinius dokumentus galima įtraukti į sąrašą, jei jie:
— |
buvo patvirtinti Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete (SCoPAFF) prieš paskelbiant šį komunikatą, |
— |
buvo parengti remiant oficialiai įstaigai (pvz., EFSA, Komisijai, nacionalinėms valdžios institucijoms), siekiant aptarti tam tikrą rizikos vertinimo sritį arba procedūrinius klausimus, ir dėl jų konsultuotasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, arba |
— |
juos patvirtino tarpvyriausybinė organizacija (pvz., EBPO, JT maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) arba EPPO), kurios veikloje patvirtinimo procese dalyvauja valstybės narės. |
Dėl įtraukimo į sąrašą apsvarstyti šių rūšių rekomendaciniai dokumentai:
— |
techniniai rekomendaciniai dokumentai, įskaitant horizontalaus pobūdžio rekomendacinius dokumentus, kurie yra susiję su keliais arba visais duomenų pateikimo reikalavimų skyriais, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 284/2013 priedo įžangos 1.5 punkto įgyvendinimą; |
— |
administraciniai ir (arba) procedūriniai rekomendaciniai dokumentai, jeigu jie susiję su duomenų pateikimo reikalavimais; |
— |
modeliai arba skaičiavimo priemonės, jeigu jie susiję su duomenų pateikimo reikalavimais ir gali būti susieti su rekomendaciniu dokumentu arba jį papildo; |
— |
EFSA grupių mokslinės nuomonės ir tarpzoninio iniciatyvinio komiteto rekomendaciniai dokumentai, kurie yra svarbūs visomis valstybėmis narėmis, buvo įtraukti į sąrašą, atskirai apsvarsčius kiekvieną iš tų dokumentų, jeigu jie yra susiję su konkrečių duomenų pateikimo reikalavimų įgyvendinimu. |
Tokie dokumentai kaip zoniniai rekomendaciniai dokumentai, EFSA pareiškimai, recenzuoti leidiniai, techninės ataskaitos, mokslinės ataskaitos ir strategijos paprastai nebuvo įtraukiami į toliau pateiktą sąrašą, išskyrus kai kuriuos iš tų dokumentų, dėl kurių buvo surengtos viešos konsultacijos.
Nuorodą į atitinkamą rekomendacinį dokumentą reikėtų suprasti kaip nuorodą į naujausią to rekomendacinio dokumento versiją, kuri buvo parengta pradedant tyrimą.
Dėl EPPO standartų serijos, susijusios su augalų apsaugos produktų veiksmingumo vertinimu, pažymėtina, kad svarbiausi standartai yra nurodyti toliau pateiktame sąraše. Tačiau šis sąrašas turi būti laikomas nebaigtiniu, nes EPPO pasaulinė duomenų bazė yra nuolat atnaujinama ir kiekvienu konkrečiu atveju gali prireikti kitų standartų. Todėl į sąrašą taip pat įtraukta EPPO pasaulinė duomenų bazė, EPPO PP1 standartų serijos bendrieji standartai ir EPPO PP1 standartų serijos specialieji standartai.
Nuoroda į Reglamento (ES) Nr. 284/2013 priedo B dalį |
Bandymo metodai (7) |
Rekomendaciniai dokumentai (8) |
||
Bendrieji bandymo metodai ir rekomendaciniai dokumentai |
|
EFSA Guidance on the use of the weight of evidence approach in scientific assessments (EFSA Journal 2017;15(8):4971) |
||
Bendrieji bandymo metodai ir rekomendaciniai dokumentai |
|
ECHA Guidance on the Application of the CLP Criteria |
||
Bendrieji bandymo metodai ir rekomendaciniai dokumentai |
|
OECD Guidance Document for the Use of Adverse Outcome Pathways in Developing Integrated Approaches to Testing and Assessment (IATA) No. 260 |
||
Bendrieji bandymo metodai ir rekomendaciniai dokumentai |
|
OECD Guidance Document on Good In Vitro Method Practices (GIVIMP) |
||
|
|
EU Guidance document for the assessment of the equivalence of technical grade active ingredients for identical microbial strains or isolates approved under Regulation (EC) No. 1107/2009 (SANCO/12823/2012) |
||
|
|
OECD Issue Paper on Microbial Contaminants Limits for Microbial Pest Control Products No. 65 |
||
|
|
EU Guidance document on significant and non-significant changes of the chemical composition of authorised plant protection products under Regulation (EC) No 1107/2009 of the EU Parliament and Council on placing of plant protection products on the market and repealing Council Directives 79/117/EEC and 91/414/EEC (SANCO/12638/2011) |
||
|
|
OECD Issue Paper on Microbial Contaminants Limits for Microbial Pest Control Products No. 65. |
||
|
|
OECD Guidance document on storage stability of microbial pest control products. Series on Pesticides No. 85 (ENV/JM/MONO(2016)54) |
||
|
CIPAC MT 39 Stability of liquid formulations at 0°C |
|
||
|
CIPAC MT 46 Accelerated storage procedure |
|
||
|
CIPAC MT 53 Wettability |
|
||
|
CIPAC MT 47 Persistent foaming |
|
||
|
CIPAC MT 41 Dilution stability of herbicide aqueous solutions |
|
||
|
CIPAC MT 160 Spontaneity of dispersion of suspension concentrates |
|
||
|
CIPAC MT 174 Dispersibility of water dispersible granules |
|
||
|
CIPAC MT 179 Dissolution degree and solution stability |
|
||
|
CIPAC MT 180 Dispersion stability Suspo-emulsions |
|
||
|
CIPAC MT 184 Suspensibility of formulations forming suspensions on dilution with water |
|
||
|
CIPAC MT 196 Solution Properties of Water Soluble Tablets |
|
||
|
CIPAC MT 170 Dry sieve analysis of water dispersible granules |
|
||
|
CIPAC MT 187 Particle size analysis by laser diffraction |
|
||
|
CIPAC MT 185 Wet sieve test |
|
||
|
CIPAC MT 170 Dry sieve analysis of water dispersible granules |
|
||
|
CIPAC MT 171 Dustiness of granular products |
|
||
|
CIPAC MT 178 Attrition resistance of granules |
|
||
|
CIPAC MT 185 Wet sieve test |
|
||
|
CIPAC MT 187 Particle size analysis by laser diffraction |
|
||
|
CIPAC MT 193 Attrition of tablets |
|
||
|
CIPAC MT 197 Disintegration of Tablets |
|
||
|
CIPAC MT 36 Emulsion characteristics of emulsifiable concentrates |
|
||
|
CIPAC MT 148 Pourability of suspension concentrates |
|
||
|
CIPAC MT 171 Dustiness of granular products |
|
||
|
CIPAC MT 172 Flowability of water dispersible granules after heat test under pressure |
|
||
|
ASTM E1518 – 05 Standard Practice for Evaluation of Physical Compatibility of Pesticides in Aqueous Tank Mixtures by the Dynamic Shaker Method |
|
||
|
CIPAC MT 194 Adhesion to Treated Seed |
|
||
|
CIPAC MT 175 Seed treatment formulations, liquid, determination of seed-seed uniformity of distribution |
|
||
|
European Seed Association, 2011. Assessment of free floating dust and abrasion particles of treated seeds as a parameter of the quality of treated seeds: Heubach test. ESA STAT Dust Working Group |
|
||
|
|
EPPO Global Database (9) |
||
|
|
EPPO PP 1/248 Harmonized classification and coding of the uses of plant protection products (10) |
||
|
|
EPPO PP1/239 Dose expression of plant protection products |
||
|
|
EPPO PP1/292 Cleaning pesticide application equipment (PAE) – efficacy aspects |
||
|
|
EU Guidance document: Technical Active Substance and Plant protection products: Guidance for generating and reporting methods of analysis in support of pre- and post-registration data requirements for Annex (Section 4) of Regulation (EU) No 283/2013 and Annex (Section 5) of Regulation (EU) No 284/2013 (SANCO/3030/99) |
||
|
|
OECD Issue Paper on Microbial Contaminants Limits for Microbial Pest Control Products No. 65 |
||
|
|
Residues Analytical Methods for Risk Assessment and Post-approval Control and Monitoring Purposes (SANTE/2020/12830) |
||
|
EPPO standartų serijos PP1 specialieji standartai (11) |
|
||
|
|
EU guidance document on data requirements on efficacy for the dossier to be submitted for the approval of new active substances contained in plant protection products. (SANCO/10054/2013) |
||
|
|
EU Guidance document on the efficacy composition of core dossier and national addenda submitted to support the authorization of plant protection products under regulation (EC) No 1107/2009 of the EU parliament and council on placing of plant protection products on the market. (SANCO/10055/2013) |
||
|
|
EPPO standartų serijos PP1 bendrieji standartai (12) („Augalų apsaugos produktų veiksmingumo vertinimas“), visų pirma: EPPO PP1/276 Principles of efficacy evaluation for microbial plant protection products, EPPO PP1/296 principles of efficacy evaluation for low-risk plant protection products, and, EPPO PP1/319 General principles for efficacy evaluation of plant protection products with a mode of action as plant defence inducers. |
||
|
OECD Guidelines for Testing of Chemicals No. 208 „Terrestrial Plant Test: Seedling Emergence and Seedling Growth Test“ (2006) |
|
||
|
|
EPPO PP1/207 Effects on succeeding crops |
||
|
|
EPPO PP1/256 Effects on adjacent crops |
||
|
|
OECD (2006) Guidelines for the Testing of Chemicals No. 227 „Terrestrial Plant Test: Vegetative Vigour Test“ |
||
|
|
OECD (2006) Guidelines for Testing of Chemicals No. 208 „Terrestrial Plant Test: Seedling Emergence and Seedling Growth Test“ |
||
|
|
EFSA Guidance on the assessment of exposure of operators, workers, residents and bystanders in risk assessment for plant protection products (EFSA Journal 2022;20(1):7032) |
||
|
|
OECD (2016) Guidance Document on Considerations for Waiving or Bridging of Mammalian Acute Toxicity Tests Series on Testing & Assessment No. 237 |
||
|
OECD Test Guideline 423: Acute Oral toxicity - Acute Toxic Class Method |
|
||
|
OECD Test Guideline 420: Acute Oral Toxicity - Fixed Dose Procedure |
|
||
|
OECD Test Guideline 402: Acute Dermal Toxicity - Fixed Dose Procedure |
|
||
|
OECD Test Guideline 436: Acute Inhalation Toxicity – Acute Toxic Class Method |
|
||
|
OECD Test Guideline 403: Acute Inhalation Toxicity |
|
||
|
OECD Test Guideline 439: In vitro Skin Irritation: Reconstructed Human Epidermis Test Method |
|
||
|
OECD Test Guideline 404: Acute Dermal Irritation/Corrosion |
|
||
|
OECD Test Guideline 430: In Vitro Skin Corrosion: Transcutaneous Electrical Resistance Test Method (TER) |
|
||
|
OECD Test Guideline 431: In vitro skin corrosion: reconstructed human epidermis (RHE) test method |
|
||
|
OECD Test Guideline 435: In vitro Membrane Barrier Test Method for Skin Corrosion |
|
||
|
|
OECD Guidance Document on an Integrated Approach on Testing and Assessment (IATA) for Skin Corrosion and Irritation, No. 203 |
||
|
OECD Test Guideline 437: Bovine Corneal Opacity and Permeability Test Method for Identifying i) Chemicals Inducing Serious Eye Damage and ii) Chemicals Not Requiring Classification for Eye Irritation or Serious Eye Damage |
|
||
|
OECD Test Guideline 438: Isolated Chicken Eye Test Method for Identifying i) Chemicals Inducing Serious Eye Damage and ii) Chemicals Not Requiring Classification for Eye Irritation or Serious Eye Damage |
|
||
|
OECD Test Guideline 460: Fluorescein Leakage Test Method for Identifying Ocular Corrosives and Severe Irritants |
|
||
|
OECD Test Guideline 491: Short Time Exposure In Vitro Test Method for Identifying i) Chemicals Inducing Serious Eye Damage and ii) Chemicals Not Requiring Classification for Eye Irritation or Serious Eye Damage |
|
||
|
OECD Test Guideline 492: Reconstructed human Cornea-like Epithelium (RhCE) test method for identifying chemicals not requiring classification and labelling for eye irritation or serious eye damage |
|
||
|
OECD Test Guideline 405: Acute eye irritation/corrosion |
|
||
|
OECD Test Guideline 442A: Skin Sensitisation – Local Lymph Node Assay: DA |
|
||
|
OECD Test Guideline 442B: Skin Sensitisation - Local Lymph Node Assay: BrdU-ELISA or –FCM |
|
||
|
OECD Test Guideline 442C: In Chemico Skin Sensitisation |
|
||
|
OECD Test Guideline 442D: In Vitro Skin Sensitisation |
|
||
|
OECD Test Guideline 442E: In Vitro Skin Sensitisation: In Vitro Skin Sensitisation Assays Addressing the Key Event on Activation of Dendritic Cells on the Adverse Outcome Pathway for Skin Sensitisation |
|
||
|
OECD Guideline No. 497: Defined Approaches on Skin Sensitisation |
|
||
|
OECD Test Guideline 406: Skin Sensitisation Guinea Pig Maximisation Test and Buehler Test |
|
||
|
OECD Test Guideline 429: Skin Sensitisation – Local Lymph Node Assay |
|
||
|
OECD Test Guideline 428: Skin Absorption: In Vitro Method |
|
||
|
OECD Test Guideline 427: Skin Absorption: In Vivo Method |
|
||
|
|
EU Guidance on dermal absorption (SANTE/2018/10591) |
||
|
|
EU Guidance document on the risk assessment of metabolites produced by microorganisms used as plant protection active substances (SANCO/2020/12258) |
||
|
|
EFSA Guidance on the assessment of exposure of operators, workers, residents and bystanders in risk assessment for plant protection products (SANTE-10832-2015) |
||
|
|
EFSA Guidance on dermal absorption (EFSA Journal 2017;15(6):4873) |
||
|
|
FAO Operator exposure models and local risk assessment (13) |
||
|
|
EU Guidance document on the risk assessment of metabolites produced by microorganisms used as plant protection active substances (SANCO/2020/12258) |
||
|
|
EFSA Guidance on the establishment of the residue definition for dietary risk assessment (EFSA Journal 2016;14(12):4549) |
||
|
|
EFSA Reporting data on pesticide residues in food and feed according to Regulation (EC) No 396/2005 (2018 data collection) (EFSA Journal 2019;17(4):5655) |
||
|
Kaip pagrindą galima naudoti ir pakartotinai pritaikyti bandymo metodus, nurodytus Komisijos komunikate dėl Reglamento (ES) Nr. 283/2013 priedo B dalies įgyvendinimo arba Komunikate, susijusiame su Komisijos reglamento (ES) Nr. 284/2013 priedo A dalies įgyvendinimu. Pasirinktų metodų taikomumas arba jų pritaikymas turi būti pagrįstas atsižvelgiant į atitinkamo atvejo ypatumus ir gali būti aptartas prieš teikiant paraišką rengiamų posėdžių metu. |
|
||
|
|
EU Guidance document on the risk assessment of metabolites produced by microorganisms used as plant protection active substances (SANCO/2020/12258) |
||
|
|
OECD Guidance to the environmental safety evaluation of microbial biocontrol agents, Series on Pesticides No. 67 (ENV/JM/MONO(2012)1) |
(1) 2022 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentas (ES) 2022/1440, kuriuo dėl pateiktinos informacijos apie augalų apsaugos produktus ir duomenų apie augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra mikroorganizmų, konkrečių reikalavimų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 284/2013 (OL L 227, 2022 9 1, p. 38).
(2) 2008 m. gegužės 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 440/2008, nustatantis bandymų metodus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) (OL L 142, 2008 5 31, p. 1).
(3) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 32a straipsnis (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).
(4) OL L 276, 2010 10 20, p. 33.
(6) Skelbiama adresu https://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/
(7) Išskyrus Reglamente (EB) Nr. 440/2008 aprašytus metodus, dauguma nurodytų bandymo metodų yra parengti tik anglų kalba (kai kurie iš jų taip pat parengti prancūzų kalba). Išsami informacija apie šiuos bandymo metodus:
— |
Bendroji tarptautinė pesticidų analizės taryba (CIPAC), http://www.cipac.org/ |
— |
Amerikos bandymų ir medžiagų asociacija (ASTM), http://www.astm.org/Standard/index.shtml |
— |
Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO), http://www.iso.org/iso/home/store/catalogue_ics.htm |
— |
EBPO, http://www.oecd.org/env/chemicalsafetyandbiosafety/testingofchemicals/ |
— |
EPPO, http://www.eppo.int/STANDARDS/standards.htm |
(8) Dauguma nurodytų rekomendacinių dokumentų yra parengti tik anglų kalba. Išsami informacija apie šiuos rekomendacinius dokumentus:
— |
Europos Komisija, https://food.ec.europa.eu/plants/pesticides/approval-active-substances/guidelines-active-substances-and-plant-protection-products_en |
— |
EBPO, http://www.oecd.org/env/chemicalsafetyandbiosafety/testingofchemicals/ |
— |
EPPO, http://www.eppo.int/STANDARDS/standards.htm |
— |
Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), http://echa.europa.eu/support/guidance-on-reach-and-clp-implementation |
— |
EFSA, http://www.efsa.europa.eu/en/publications.htm |
— |
Pesticidų išlikimo aplinkoje modelių suderinimo ir jų naudojimo forumas (angl. FOrum for the Co-ordination of pesticide fate models and their Use, FOCUS), https://esdac.jrc.ec.europa.eu/projects/focus-dg-sante |
(9) https://gd.eppo.int/
(10) Reikėtų atsižvelgti tik į tuos naudojimo būdus, kurie laikomi susijusiais pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 taikymo sritį, o ne į standarte EPPO PP 1/248 nurodytus naudojimo būdus, susijusius su teiginiais apie biostimuliatorius, kaip apibrėžta pagal Reglamento (ES) 2019/1009 taikymo sritį ir pagal technines specifikacijas CEN/TS 17724, CEN/TS 17700–1, CEN/TS 17700–2, CEN/TS 17700–3, CEN/TS 17700–4, CEN/TS 17700–5, net jei standarte EPPO PP 1/248 šie biostimuliatoriai nurodyti kaip augimo reguliatoriai.
(11) EPPO standartai skelbiami adresu http://pp1.eppo.org/ EPPO PP1 serijos standartuose aprašoma, kaip vertinti augalų apsaugos produktų veiksmingumą. Šią seriją sudaro bendrieji ir specialieji standartai. Specialieji standartai turėtų būti taikomi kartu su atitinkamais bendraisiais standartais ir atvirkščiai.
(12) https://pp1.eppo.int/standards/general
(13) http://www.fao.org/pesticide-registration-toolkit/registration-tools/assessment-methods/method-detail/en/c/1187029/
2023 6 9 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 202/14 |
Komisijos komunikatas Komisijos reglamento (ES) Nr. 283/2013, kuriuo, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, nustatomi duomenų apie veikliąsias medžiagas pateikimo reikalavimai, priedo B dalies
(Tekstas svarbus EEE)
(2023/C 202/03)
Šios gairės parengtos konsultuojantis su valstybėmis narėmis. Jomis nenumatyta daryti jokio teisiškai privalomo poveikio ir dėl jų pobūdžio jomis negali būti daromas poveikis jokiai priemonei, kurios valstybė narė ėmėsi, įgyvendindama Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, ir jokiai su šia nuostata susijusiai teismų praktikai. Tik Teisingumo Teismas yra įgaliotas autoritetingai aiškinti ir taikyti Sąjungos teisę.
Šiuo Komisijos komunikatu vykdomas Reglamento (ES) Nr. 283/2013 priedo įžangos 6 punktas, kuriame nustatyta, kad informacijos tikslais ir siekiant suderinamumo, su šio reglamento įgyvendinimu susijusių bandymo metodų ir rekomendacinių dokumentų sąrašas turi būti skelbiamas Oficialiajame Europos Sąjungos leidinyje. Toliau pateiktas sąrašas – tai Reglamento (ES) Nr. 283/2013 su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (ES) 2022/1439 (1) , priedo B dalies sąrašas, kuris bus nuolat atnaujinamas.
Jei pagal Reglamento (ES) Nr. 283/2013 priedo B dalies nuostatas reikalaujama parengti duomenis pagal Reglamento (ES) Nr. 283/2013 priedo A dalyje nustatytus reikalavimus, atitinkami bandymo metodai ir gairės nurodyti Komisijos komunikate, susijusiame su Reglamento (ES) Nr. 283/2013 priedo A dalies (t. y. susijusios su cheminėmis veikliosiomis medžiagomis) įgyvendinimu.
Tai, kad prie atitinkamo skyriaus nurodytas tam tikras dokumentas, reiškia, kad jis susijęs su visais poskyriais. Jei prie skyriaus nenurodyta jokio dokumento, tai reiškia, kad šiuo metu dar nesutarta dėl atitinkamo bandymo metodo ar rekomendacinio dokumento. Tokiais atvejais potencialūs pareiškėjai turėtų aptarti pasiūlymus prieš teikiant paraišką rengiamame posėdyje su valstybės narės ataskaitos rengėjos ir Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) atstovais, pvz., remdamiesi bandymo metodų projektais.
Bandymo metodai
Į sąrašą įtraukti tik patvirtinti (t. y. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) arba lygiaverčių tarptautinių organizacijų atliktais tarplaboratoriniais bandymais patikrinti) bandymo metodai. Į jį neįtraukti tik moksliniuose leidiniuose aprašyti bandymo metodai.
Nuorodą į atitinkamą bandymo metodą reikėtų suprasti kaip nuorodą į naujausią to bandymo metodo versiją, kuri buvo parengta pradedant tyrimą.
Siekiant įvykdyti tam tikrus duomenų pateikimo reikalavimus dėl veikliųjų medžiagų, kurios yra mikroorganizmai, gali reikėti pateikti ad hoc bandymų protokolus. Prieš pateikiant paraišką (2) pareiškėjai, valstybė narė ataskaitos rengėja ir EFSA gali aptarti tokius ad hoc bandymų protokolus, ypač jei bandymų protokolai, nurodyti Komisijos komunikate, susijusiame su Reglamento (ES) Nr. 283/2013 priedo A dalies įgyvendinimu, gali būti naudojami kaip pakaitiniai protokolai arba ar juos galima pritaikyti taip, kad jie būtų tinkamesni veikliosioms medžiagoms, kurios yra mikroorganizmai.
Siekiant kuo labiau sumažinti bandymų su stuburiniais gyvūnais skaičių, atliekant rizikos vertinimą, reikėtų atsižvelgti į bandymus, kurie jau buvo atlikti taikant senesnius bandymo metodus, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 62 straipsnyje. Tačiau prieš teikiant paraišką rengiamame posėdyje pareiškėjai, valstybės narės ataskaitos rengėjos ir EFSA atstovai gali apsvarstyti, ar nereikėtų atlikti naujų bandymų pagal naujesnius bandymo metodus, jei tai yra moksliškai pagrįsta.
Visais atvejais, vadovaujantis 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos (3), Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 (11 ir 40 konstatuojamosiomis dalimis, 8 straipsnio 1 dalies d punktu, 18 straipsnio b punktu, 33 straipsnio 3 dalies c punktu ir 62 straipsnio 1 dalimi) ir Komisijos reglamentu (ES) Nr. 283/2013 (4), būtina vengti nebūtinų bandymų su gyvūnais. Konkrečiau, Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 62 straipsnyje nustatyta, kad bandymai su stuburiniais gyvūnais augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų patvirtinimo tikslais atliekami tik tuo atveju, jei nesama kitų metodų. Alternatyvūs metodai – tai bandymai in vitro, in silico metodai arba kiti metodai, pvz., analogijos metodas, kaip aprašyta, pvz., Europos Sąjungos bandymų su gyvūnais alternatyvų etaloninės laboratorijos (EURL ECVAM) padėties ataskaitoje dėl alternatyvių metodų ir koncepcijų kūrimo, įteisinimo ir teisinio pripažinimo (angl. Status Report on the Development, Validation and Regulatory Acceptance of Alternative Methods and Approaches) ir EURL ECVAM padėties ataskaitoje dėl mokslo ir reglamentavimo srityse taikomų metodų nenaudojant gyvūnų (angl. Status Report on Non-animal Methods in Science and Regulation) (5). Be to, aptariant Reglamento (ES) Nr. 283/2013 priedo įžangos 1.5 punktą, tai, kad yra parengti atitinkami rekomendaciniai dokumentai dėl bandymų nenaudojant gyvūnų, taip pat patvirtinti ir patikimi tyrimų in vitro protokolai, reikėtų vertinti kaip mokslinį pagrįstumą taikyti atitinkamus metodus.
Jei atitinkamą duomenų pateikimo reikalavimą galima įvykdyti taikant kelis bandymo metodus, nurodytų bandymo metodų eilės tvarka rodo, kam reikėtų teikti pirmenybę prireikus atlikti naują bandymą. Tokia eilės tvarka pirmenybė teikiama tiems metodams, kuriuos taikant nenaudojami gyvūnai arba jų reikia mažiau, ir (arba) nurodoma, kad atitinkamas metodas siejamas su mažesnėmis bandomųjų gyvūnų kančiomis. Tačiau prieš teikiant paraišką rengiamo posėdžio metu, remiantis EFSA ir valstybės narės ataskaitos rengėjos rekomendacijomis, pirmenybės eiliškumas gali būti pakeistas, jei tai yra moksliškai pagrįsta (pvz., dėl kai kurių metodų taikymo srities apribojimų), siekiant užtikrinti mokslinę vertinimo kokybę.
Rekomendaciniai dokumentai
Rekomendacinius dokumentus galima įtraukti į sąrašą, jei jie:
— |
buvo patvirtinti Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete (SCoPAFF) prieš paskelbiant šį komunikatą, |
— |
buvo parengti remiant oficialiai įstaigai (pvz., EFSA, Komisijai, nacionalinėms valdžios institucijoms), siekiant aptarti tam tikrą rizikos vertinimo sritį arba procedūrinius klausimus, ir dėl jų konsultuotasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, arba |
— |
juos patvirtino tarpvyriausybinė organizacija (pvz., EBPO, JT maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) arba EPPO), kurios veikloje patvirtinimo procese dalyvauja valstybės narės. |
Dėl įtraukimo į sąrašą apsvarstyti šių rūšių rekomendaciniai dokumentai:
— |
techniniai rekomendaciniai dokumentai, įskaitant horizontalaus pobūdžio rekomendacinius dokumentus, kurie yra susiję su keliais arba visais duomenų pateikimo reikalavimų skyriais, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 283/2013 priedo įžangos 1.5 punkto įgyvendinimą; |
— |
administraciniai ir (arba) procedūriniai rekomendaciniai dokumentai, jeigu jie susiję su duomenų pateikimo reikalavimais; |
— |
modeliai arba skaičiavimo priemonės, jeigu jie susiję su duomenų pateikimo reikalavimais ir gali būti susieti su rekomendaciniu dokumentu arba jį papildo; |
— |
EFSA grupių mokslinės nuomonės ir tarpzoninio iniciatyvinio komiteto rekomendaciniai dokumentai, kurie yra svarbūs visomis valstybėmis narėmis, buvo įtraukti į sąrašą, atskirai apsvarsčius kiekvieną iš tų dokumentų, jeigu jie yra susiję su konkrečių duomenų pateikimo reikalavimų įgyvendinimu. |
Tokie dokumentai kaip zoniniai rekomendaciniai dokumentai, EFSA pareiškimai, recenzuoti leidiniai, techninės ataskaitos, mokslinės ataskaitos ir strategijos paprastai nebuvo įtraukiami į toliau pateiktą sąrašą, išskyrus kai kuriuos iš tų dokumentų, dėl kurių buvo surengtos viešos konsultacijos.
Nuorodą į atitinkamą rekomendacinį dokumentą reikėtų suprasti kaip nuorodą į naujausią to rekomendacinio dokumento versiją, kuri buvo parengta pradedant tyrimą.
Dėl EPPO standartų serijos, susijusios su augalų apsaugos produktų veiksmingumo vertinimu, pažymėtina, kad svarbiausi standartai yra nurodyti toliau pateiktame sąraše. Tačiau šis sąrašas turi būti laikomas nebaigtiniu, nes EPPO pasaulinė duomenų bazė yra nuolat atnaujinama ir kiekvienu konkrečiu atveju gali prireikti kitų standartų. Todėl EPPO pasaulinė duomenų bazė taip pat įtraukta į toliau pateiktą lentelę.
Nuoroda į Reglamento (ES) Nr. 283/2013 priedo B dalį |
Bandymo metodai (6) |
Rekomendaciniai dokumentai (7) |
||
Bendrieji bandymo metodai ir rekomendaciniai dokumentai |
|
EFSA Guidance on submission of scientific peer-reviewed open literature for the approval of pesticide active substances under Regulation (EC) No 1107/2009 (EFSA Journal 2011;9(2):2092) |
||
Bendrieji bandymo metodai ir rekomendaciniai dokumentai |
|
EFSA Guidance on the use of the weight of evidence approach in scientific assessments (EFSA Journal 2017;15(8):4971) |
||
Bendrieji bandymo metodai ir rekomendaciniai dokumentai |
|
EU Guidance document on the assessment of new isolates of baculovirus species already included in Annex I of Council Directive 91/414/EEC (SANCO/0253/2008) |
||
Bendrieji bandymo metodai ir rekomendaciniai dokumentai |
|
EFSA Statement on the requirements for whole genome sequence analysis of microorganisms intentionally used in the food chain (EFSA Journal 2021;19(7):6506) |
||
Bendrieji bandymo metodai ir rekomendaciniai dokumentai |
|
OECD Guidance Document on Good In Vitro Method Practices (GIVIMP) |
||
Bendrieji bandymo metodai ir rekomendaciniai dokumentai |
|
OECD Guidance Document for the Regulatory Framework for the Microorganism Group: Bacteriophages Series on Pesticides No. 108 |
||
|
|
EU Guidance Document for the assessment of the equivalence of technical grade active ingredients for identical microbial strains or isolates approved under Regulation (EC) No 1107/2009 (SANCO/12823/2012) |
||
|
|
OECD Issue Paper on Microbial Contaminants Limits for Microbial Pest Control Products No. 65 |
||
|
|
EFSA Statement on the requirements for whole genome sequence analysis of microorganisms intentionally used in the food chain (EFSA Journal 2021;19(7):6506) |
||
|
|
EU Guidance document on the risk assessment of metabolites produced by microorganisms used as plant protection active substances (SANCO/2020/12258) |
||
|
|
EFSA Statement on the requirements for whole genome sequence analysis of microorganisms intentionally used in the food chain (EFSA Journal 2021;19(7):6506) |
||
|
|
EU Guidance document on the approval and low-risk criteria linked to „antimicrobial resistance“ applicable to microorganisms used for plant protection in accordance with Regulation (EC) No 1107/2009 (SANTE/2020/12260) |
||
|
|
EPPO PP1/248 Harmonized classification and coding of the uses of plant protection products (8) |
||
|
|
EPPO Global database (9) |
||
|
|
EPPO PP1/248 Harmonized classification and coding of the uses of plant protection product (10) |
||
|
|
EPPO PP1/213: Resistance risk analysis |
||
|
|
EFSA Guidance on submission of scientific peer-reviewed open literature for the approval of pesticide active substances under Regulation (EC) No 1107/2009 (EFSA Journal 2011;9(2):2092 - including appendix (11)) |
||
|
|
EU Guidance document: Technical Active Substance and Plant protection products: Guidance for generating and reporting methods of analysis in support of pre- and post-registration data requirements for Annex (Section 4) of Regulation (EU) No 283/2013 and Annex (Section 5) of Regulation (EU) No 284/2013 (SANCO/3030/99) |
||
|
|
OECD Issue Paper on Microbial Contaminants Limits for Microbial Pest Control Products No. 65 |
||
|
|
Residues Analytical Methods for Risk Assessment and Post-approval Control and Monitoring Purposes (SANTE/2020/12830) (12) |
||
|
US EPA OPPTS 885.3400 hypersensitivity Incidents |
|
||
|
US EPA OPPTS 885.3050 Acute Oral Toxicity/ Pathogenicity |
|
||
|
US EPA OPPTS 885.3150 Acute pulmonary toxicity/ pathogenicity |
|
||
|
US EPA OPPTS 885.3200 Microbial pesticide test guidelines. Acute injection toxicity/pathogenicity |
|
||
|
US EPA OPPTS 885.3500 Cell culture |
|
||
|
US EPA OPPTS 885.3600 Subchronic Toxicity/Pathogenicity |
|
||
|
US EPA OPPTS 885.3650 Reproductive/fertility effects |
|
||
|
|
European Commission draft guidance document Guidance for the setting of an acute reference dose (ARfD) (7199/VI/99) |
||
|
|
ECHA Guidance on the application of the CLP criteria. Guidance to Regulation (EC) No 1272/2008 on classification, labelling and packaging (CLP) of substances and mixtures |
||
|
|
EFSA Guidance on the use of the Threshold of Toxicological Concern approach in food safety assessment (EFSA Journal 2019;17(6):5708) |
||
|
|
OECD Series on Testing and Assessment No. 124, Guidance for the Derivation of an Acute Reference Dose. (ENV/JM/MONO(2010)15) |
||
|
|
EFSA Guidance on the use of the Threshold of Toxicological Concern approach in food safety assessment (EFSA Journal 2019;17(6):5708) |
||
|
|
EFSA Guidance document on clustering and ranking of emissions of active substances of plant protection products and transformation products of these active substances from protected crops (greenhouses and crops grown under cover) to relevant environmental compartments, Section 2 (EFSA Journal 2014;12(3):3615) |
||
|
|
EU Working document to the Environmental Safety Evaluation of Microbial Biocontrol Agents, section 3.1.2 (SANCO/12117/2012) |
||
|
|
EFSA Guidance document for predicting environmental concentrations of active substances of plant protection products and transformation products of these active substances in soil, section 2.7 „Applicability of the tiered assessment scheme for microbial actives substances“ (EFSA Journal 2017;15(10):4982) |
||
|
|
EU Working document to the Environmental Safety Evaluation of Microbial Biocontrol Agents, section 3.2.1 (SANCO/12117/2012) |
||
|
|
Generic Guidance for Estimating Persistence and Degradation Kinetics from Environmental Fate Studies in Pesticides in EU Registration (based on –among others- Guidance Document on Estimating Persistence and Degradation Kinetics from Environmental Fate Studies on Pesticides in EU Registration - Final Report of the Work Group on Degradation Kinetics of FOCUS (Sanco/10058/2005); Guidance Document for evaluating laboratory and field dissipation studies to obtain DegT50 values of active substances of plant protection products and transformation products of these active substances in soil (SANCO/12117/2014)) |
||
|
|
Generic guidance for Tier 1 FOCUS Ground water assessments (based on –among others-the European Commission (2014) Assessing Potential for Movement of Active Substances and their Metabolites to Ground Water in the EU - Final Report of the Ground Water Work Group of FOCUS (Sanco/13144/2010); FOCUS (2000) „FOCUS groundwater scenarios in the EU review of active substances“ Report of the FOCUS Groundwater Scenarios Workgroup (Sanco/321/2000); Scientific Opinion of the Panel on Plant Protection Products and their Residues on a request from EFSA related to the default Q10 value used to describe the temperature effect on transformation rates of pesticides in soil.(doi: 10.2903/j.efsa.2008.622); Generic Guidance for Estimating Persistence and Degradation Kinetics from Environmental Fate Studies in Pesticides in EU Registration (including Guidance Document on Estimating Persistence and Degradation Kinetics from Environmental Fate Studies on Pesticides in EU Registration - Final Report of the Work Group on Degradation Kinetics of FOCUS (Sanco/10058/2005); Guidance Document for evaluating laboratory and field dissipation studies to obtain DegT50 values of active substances of plant protection products and transformation products of these active substances in soil (SANCO/12117/2014)); section 3.3.1 of European Food Safety Authority. Guidance Document for predicting environmental concentrations of active substances of plant protection products and transformation products of these active substances in soil (doi:10.2903/j.efsa.2017.4982); section 3.3 of Scientific report of EFSA on the „repair action“ of the FOCUS surface water scenarios (doi:10.2903/j.efsa.2020.6119)) |
||
|
Šiame skyriuje nurodytus atitinkamus metodus gali reikėti pritaikyti kiekvienu konkrečiu atveju. Todėl pasirinktų metodų taikomumas arba jų pritaikymas turi būti pagrįstas atsižvelgiant į vertintinos veikliosios medžiagos biologines ir ekologines savybes ir gali būti aptartas prieš teikiant paraišką rengiamų posėdžių metu. |
|
||
|
|
EU Working document to the Environmental Safety Evaluation of Microbial Biocontrol Agents (SANCO/12117/2012) |
||
|
|
US EPA 885.4000 (1996) Background for non-target organism testing of microbial pest control agents |
||
|
|
Environment and Climate Change Canada (2016), guidance document for testing the pathogenicity and toxicity of new microbial substances to aquatic and terrestrial organisms (EPS1/RM/44) |
||
|
Environment and Climate Change Canada (2016) Guidance document for testing the pathogenicity and toxicity of new microbial substances to aquatic and terrestrial organisms (EPS1/RM/44), 14.1 Birds |
Environment and Climate Change Canada (2016) Guidance document for testing the pathogenicity and toxicity of new microbial substances to aquatic and terrestrial organisms (EPS1/RM/44), 14.1 Birds |
||
|
Environment and Climate Change Canada (2016) Guidance document for testing the pathogenicity and toxicity of new microbial substances to aquatic and terrestrial organisms (EPS 1/RM/44), 14.2 Small Mammals |
Environment and Climate Change Canada (2016) Guidance document for testing the pathogenicity and toxicity of new microbial substances to aquatic and terrestrial organisms (EPS 1/RM/44), 14.2 Small Mammals |
||
|
|
Environment and Climate Change Canada (2016) Guidance document for testing the pathogenicity and toxicity of new microbial substances to aquatic and terrestrial organisms (EPS 1/RM/44), 11.1 Freshwater Fish |
||
|
OECD Test No. 203 (2019) Fish, Acute Toxicity Test |
|
||
|
OECD Test No. 210 (2013) Fish, Early-life Stage Toxicity Test |
|
||
|
US EPA OCSPP 885.4200 freshwater fish Tier I |
|
||
|
Environment and Climate Change Canada (2016) Guidance document for testing the pathogenicity and toxicity of new microbial substances to aquatic and terrestrial organisms (EPS 1/RM/44), 11.1 Freshwater Fish |
|
||
|
OECD Test No. 233 (2010) Sediment-Water Chironomid Life-Cycle Toxicity Test Using Spiked Water or Spiked Sediment |
|
||
|
US EPA OCSPP 885.4240 Freshwater invertebrate Tier I |
|
||
|
Environment and Climate Change Canada (2016) Guidance document for testing the pathogenicity and toxicity of new microbial substances to aquatic and terrestrial organisms (EPS 1/RM/44), 10.1 Freshwater Invertebrates |
Environment and Climate Change Canada (2016) Guidance document for testing the pathogenicity and toxicity of new microbial substances to aquatic and terrestrial organisms (EPS 1/RM/44), 10.1 Freshwater Invertebrates |
||
|
OECD Test No. 201 (2011) Freshwater Alga and Cyanobacteria, Growth Inhibition Test |
|
||
|
US EPA OCSPP 885.4300 Non target plant studies Tier I |
|
||
|
Environment and Climate Change Canada (2016) Guidance document for testing the pathogenicity and toxicity of new microbial substances to aquatic and terrestrial organisms (EPS 1/RM/44), 9.1 Freshwater plants |
Environment and Climate Change Canada (2016) Guidance document for testing the pathogenicity and toxicity of new microbial substances to aquatic and terrestrial organisms (EPS 1/RM/44), 9.1 Freshwater plants |
||
|
OECD Test No. 221 (2006): Lemna sp. Growth Inhibition Test |
|
||
|
OECD Test No. 239 (2014): Water-Sediment Myriophyllum Spicatum Toxicity Test |
|
||
|
OECD Test No. 238 (2014): Sediment-Free Myriophyllum Spicatum Toxicity Test |
|
||
|
OECD Test Guideline 213 Honeybees, Acute Oral Toxicity Test |
|
||
|
OECD Test Guideline 214 Honeybees, Acute Contact Toxicity Test. |
|
||
|
OECD Test Guideline 245 Honey Bee, Chronic Oral Toxicity Test |
|
||
|
OECD guidance document 239 Honey Bee Larval Toxicity Test, Repeated Exposure |
|
||
|
OECD guidance document 75: Honey Bee Brood Test Under Semi-Field Conditions |
|
||
|
EPPO Bulletin (2019) 49 Oomen Bee Brood Feeding Test |
|
||
|
EPPO Bulletin (2010) 40 Side-Effects On Honeybees |
|
||
|
OECD Test No. 247 (2017) Bumblebee, Acute Oral Toxicity Test |
|
||
|
Environment and Climate Change Canada (2016) Guidance document for testing the pathogenicity and toxicity of new microbial substances to aquatic and terrestrial organisms (EPS 1/RM/44), 13.2.1 Honey bees |
Environment and Climate Change Canada (2016) Guidance document for testing the pathogenicity and toxicity of new microbial substances to aquatic and terrestrial organisms (EPS 1/RM/44), 13.2.1 Honey bees |
||
|
US EPA OCSPP 885.4380 Honey bee Tier I |
|
||
|
US EPA OCSPP 885.4340 Non-target Insect Tier I |
|
||
|
Environment and Climate Change Canada (2016) Guidance document for testing the pathogenicity and toxicity of new microbial substances to aquatic and terrestrial organisms (EPS 1/RM/44), 13.3.1 Tests for Plant-Dwelling Invertebrates |
Environment and Climate Change Canada (2016) Guidance document for testing the pathogenicity and toxicity of new microbial substances to aquatic and terrestrial organisms (EPS 1/RM/44), 13.3.1 Tests for Plant-Dwelling Invertebrates |
||
|
OECD Test No. 222 (2016): Earthworm Reproduction Test (Eisenia fetida/Eisenia andrei) |
|
||
|
OECD Test No. 232 (2016): Collembolan Reproduction Test in Soil |
|
||
|
OECD Test No. 226 (2016): Predatory mite (Hypoaspis (Geolaelaps) aculeifer) reproduction test in soil |
|
||
|
Environment and Climate Change Canada (2016) Guidance document for testing the pathogenicity and toxicity of new microbial substances to aquatic and terrestrial organisms (EPS 1/RM/44), 13.2.2 Springtails |
Environment and Climate Change Canada (2016) Guidance document for testing the pathogenicity and toxicity of new microbial substances to aquatic and terrestrial organisms (EPS 1/RM/44), 13.2.2 Springtails |
||
|
Environment and Climate Change Canada (2016) Guidance document for testing the pathogenicity and toxicity of new microbial substances to aquatic and terrestrial organisms (EPS 1/RM/44), 13.3.2 Earthworms |
Environment and Climate Change Canada (2016) Guidance document for testing the pathogenicity and toxicity of new microbial substances to aquatic and terrestrial organisms (EPS 1/RM/44), 13.3.2 Earthworms |
||
|
OECD Test No. 227 (2006): Terrestrial Plant Test: Vegetative Vigour Test |
|
||
|
OECD Test No. 208 (2006): Terrestrial Plant Test: Seedling Emergence and Seedling Growth Test |
|
||
|
Environment and Climate Change Canada (2016) Guidance document for testing the pathogenicity and toxicity of new microbial substances to aquatic and terrestrial organisms (EPS 1/RM/44), 12.2 Terrestrial plants |
Environment and Climate Change Canada (2016) Guidance document for testing the pathogenicity and toxicity of new microbial substances to aquatic and terrestrial organisms (EPS 1/RM/44), 12.2 Terrestrial plants |
(1) 2022 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentas (ES) 2022/1439, kuriuo dėl pateiktinos informacijos apie veikliąsias medžiagas ir duomenų apie mikroorganizmus konkrečių reikalavimų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 283/2013 (OL L 227, 2022 9 1, p. 8).
(2) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 32a straipsnis (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).
(3) OL L 276, 2010 10 20, p. 33.
(5) Skelbiama adresu https://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/
(6) Dauguma nurodytų bandymo metodų parengti tik anglų kalba. Išsami informacija apie šiuos bandymo metodus:
— |
Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO), http://www.iso.org/iso/home/store/catalogue_ics.htm, |
— |
EBPO, http://www.oecd.org/env/chemicalsafetyandbiosafety/testingofchemicals/, |
— |
EPPO, http://www.eppo.int/STANDARDS/standards.htm, |
— |
JAV aplinkos apsaugos agentūros Cheminės saugos ir taršos prevencijos biuras (US EPA OCSPP), http://www.epa.gov/. |
(7) Dauguma nurodytų rekomendacinių dokumentų parengti tik anglų kalba. Išsami informacija apie šiuos rekomendacinius dokumentus:
— |
Europos Komisija, https://food.ec.europa.eu/plants/pesticides/approval-active-substances/guidelines-active-substances-and-plant-protection-products_lt |
— |
EBPO, http://www.oecd.org/env/chemicalsafetyandbiosafety/testingofchemicals/, |
— |
EPPO, http://www.eppo.int/STANDARDS/standards.htm |
— |
Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), http://echa.europa.eu/support/guidance-on-reach-and-clp-implementation |
— |
EFSA, http://www.efsa.europa.eu/en/publications.htm |
(8) Reikėtų atsižvelgti tik į tuos naudojimo būdus, kurie laikomi susijusiais pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 taikymo sritį, o ne į EPPO standarte PP 1/248 nurodytus naudojimo būdus, susijusius su teiginiais apie biostimuliatorius, kaip apibrėžta pagal Reglamento (ES) 2019/1009 taikymo sritį ir pagal technines specifikacijas CEN/TS 17724, CEN/TS 17700–1, CEN/TS 17700–2, CEN/TS 17700–3, CEN/TS 17700–4, CEN/TS 17700–5, net jei EPPO standarte PP 1/248 šie biostimuliatoriai nurodyti kaip augimo reguliatoriai.
(9) https://gd.eppo.int/
(10) Reikėtų atsižvelgti tik į tuos naudojimo būdus, kurie laikomi susijusiais pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 taikymo sritį, o ne į EPPO standarte PP 1/248 nurodytus naudojimo būdus, susijusius su teiginiais apie biostimuliatorius, kaip apibrėžta pagal Reglamento (ES) 2019/1009 taikymo sritį ir techninėse specifikacijose CEN/TS 17724, CEN/TS 17700–1, CEN/TS 17700–2, CEN/TS 17700–3, CEN/TS 17700–4, CEN/TS 17700–5, net jei EPPO standarte PP1/248 jie nurodyti kaip augimo reguliatoriai.
(11) https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/action/downloadSupplement?doi=10.2903/j.efsa.2011.2092&file=efs22092-sup-0001-Appendix.pdf.
(12) Jei taikoma susirūpinimą keliančių metabolitų liekanoms.
2023 6 9 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 202/25 |
KOMISIJOS KOMUNIKATAS
Pranešimas suinteresuotiesiems subjektams dėl Jungtinės Karalystės išstojimo ir ES taisyklių valstybės pagalbos srityje
(2023/C 202/04)
2020 m. vasario 1 d. Jungtinė Karalystė išstojo iš Europos Sąjungos ir tapo trečiąja šalimi (1). Susitarime dėl išstojimo (2) numatytas pereinamasis laikotarpis baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d. Susitarime dėl išstojimo kai kuriais atvejais taip pat buvo numatytos nuostatos dėl atsiskyrimo, taikytinos pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.
Visoms suinteresuotosioms šalims primenama apie teisinę padėtį, kuri susiklostė pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (A dalis). Šiame pranešime taip pat paaiškinamos Šiaurės Airijai taikytinos taisyklės pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (B dalis).
A. Teisinė padėtis nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos
1. Valstybės pagalbos procedūros
Nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos ES nebekontroliuoja Jungtinės Karalystės suteiktos valstybės pagalbos, išskyrus atvejus, kai ta valstybės pagalba daro poveikį Šiaurės Airijos ir Europos Sąjungos tarpusavio prekybai, kuriai taikomas Protokolas dėl Airijos ir Šiaurės Airijos (toliau – Protokolas) (3) / Vindzoro sistema (4). Todėl, netaikant konkrečių Vindzoro sistemos nuostatų (žr. toliau), Europos Komisija nebeturi teisės vykdyti tyrimų ir priimti sprendimų dėl valstybės pagalbos priemonių, kurias Jungtinė Karalystė galėtų taikyti po tos dienos. Taigi, suinteresuotieji subjektai nebegali teikti oficialių skundų Europos Komisijai dėl tokių priemonių.
Valstybės pagalbai, kurią Jungtinė Karalystė suteikė iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, taikomos toliau nurodytos taisyklės.
Pagal Susitarimo dėl išstojimo 92 straipsnio 1 dalį Europos Komisija ir toliau bus kompetentinga tęsti visas vykdomas procedūras (5) dėl Jungtinės Karalystės teikiamos valstybės pagalbos.
Pagal Susitarimo dėl išstojimo 93 straipsnio 1 dalį Europos Komisija taip pat toliau bus kompetentinga pradėti naujas administracines procedūras dėl valstybės pagalbos, kurią Jungtinė Karalystė suteikė iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, jeigu tokios procedūros bus pradėtos per ketverius metus nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos.
Pagal Susitarimo dėl išstojimo 95 straipsnio 1 dalį šiais atvejais Europos Komisijos sprendimai Jungtinei Karalystei yra privalomi ir vykdytini.
Be to, ketverius metus nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos arba atitinkamo sprendimo priėmimo dienos, priklausomai nuo to, kuri iš šių datų vėlesnė, Europos Komisija pasilieka teisę pareikšti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teisme dėl tokių sprendimų nesilaikymo (6). Teismo sprendimai šiais klausimais Jungtinei Karalystei tebėra privalomi ir vykdytini.
Todėl suinteresuotieji subjektai, pateikdami oficialius skundus ar kitokiu būdu, gali ir toliau informuoti Europos Komisiją apie galbūt neteisėtą valstybės pagalbą, kurią Jungtinė Karalystė suteikė iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Tai apima atvejus, kai tokia pagalba išmokėta arba kitaip suteikta tik vėlesniame etape, jeigu juridinė teisė gauti pagalbą gavėjui buvo suteikta iki pereinamojo laikotarpio pabaigos.
2. Materialinės valstybės pagalbos nuostatos
Tam tikri Europos Komisijos valstybės pagalbos gairėse nustatyti suderinamumo kriterijai išskirtinai yra susiję su bendradarbiavimu tarp ES valstybių narių ir (arba) tam tikrais ES ar EEE aspektais (7) Nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos Jungtinė Karalystė nebeturi laikytis tokių kriterijų, o valstybės narės turi į tai tinkamai atsižvelgti teikdamos naują pagalbą pagal atitinkamas nuostatas.
B. Šiaurės Airijai taikytinos taisyklės
1. Valstybės pagalbos taisyklių taikymas pagal Vindzoro sistemos akto 10 straipsnį
Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui taikomas Protokolas, dabar žinomas kaip Vindzoro sistema (8) Šiaurės Airijos Teisėkūros Asamblėja turi periodiškai pritarti Vindzoro sistemai, o pradinis taikymo laikotarpis trunka ketverius metus nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos (9).
Vindzoro sistemos akto 10 straipsnio 1 dalyje numatyta: [k]iek tai susiję su priemonėmis, kurios daro poveikį prekybai tarp Šiaurės Airijos ir Sąjungos, kuriai taikytinas šis protokolas, Jungtinei Karalystei taikomos šio protokolo 5 priede išvardytos Sąjungos teisės nuostatos, įskaitant nuostatas dėl priemonių, kuriomis remiama žemės ūkio produktų gamyba ir prekyba jais Šiaurės Airijoje.
Tai reiškia, kad ES valstybės pagalbos taisyklės ir toliau bus taikomos ES valstybėms narėms ir Jungtinei Karalystei, kiek tai susiję su pagalba, kuri daro poveikį Šiaurės Airijos ir Europos Sąjungos tarpusavio prekybai, kuriai taikoma Vindzoro sistema. Iš kitų Vindzoro sistemos akto nuostatų, visų pirma iš jo 5 ir 9 straipsnių, matyti, kad Vindzoro sistema taikoma prekybai prekėmis ir didmeninei prekybai elektros energija (10).
Kalbant apie žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybą ir prekybą jais Šiaurės Airijoje, Vindzoro sistemos akto 10 straipsnio 2 dalyje numatyta Sąjungos teisės taikymo išimtis, taikoma tuo atveju, jei neviršijamas nustatytas didžiausias bendras metinis paramos lygis ir jei nustatytas mažiausias procentinis paramos, kuriai taikoma išimtis, dydis atitinka PPO sutarties dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas. Minėtą didžiausią paramos lygį ir mažiausią procentinį dydį Jungtinis komitetas (Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės) nustatė 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimu Nr. 05/2020 (11). Į Vindzoro sistemos akto 10 straipsnio 1 dalies taikymo sritį patenka visos priemonės, kurių imtasi siekiant remti žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybą ir prekybą jais Šiaurės Airijoje, kurioms netaikoma išimtis ir kurios daro poveikį atitinkamai Šiaurės Airijos ir Sąjungos tarpusavio prekybai.
Europos Komisija, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas (toliau – Sąjungos teismai) ir toliau bus kompetentingi priimti sprendimus dėl tokios pagalbos, nes tai patenka į Vindzoro sistemos akto 10 straipsnio 1 dalies taikymo sritį (12).
2020 m. gruodžio 17 d. Jungtiniame komitete, atsakingame už Susitarimo dėl išstojimo vykdymo priežiūrą, ES paskelbė vienašalę deklaraciją. Joje nurodyta: „Protokolo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais taikydama SESV 107 straipsnį Europos Komisija deramai atsižvelgs į tai, kad Šiaurės Airija sudaro neatskiriamą Jungtinės Karalystės vidaus rinkos dalį. Europos Sąjunga pabrėžia, kad bet kuriuo atveju poveikis Šiaurės Airijos ir Sąjungos tarpusavio prekybai, kuriai taikomas šis protokolas, negali būti tik hipotetinis, nuspėjamas arba neturintis tikro ir tiesioginio ryšio su Šiaurės Airija. Kodėl priemonė gali daryti tokį poveikį Šiaurės Airijos ir Sąjungos tarpusavio prekybai, turi būti nustatoma remiantis realiu numatomu priemonės poveikiu“.
Šioje deklaracijoje paaiškinamas Protokolo, dabar vadinamo Vindzoro sistema, 10 straipsnio 1 dalies taikymas. Tačiau tai nedaro poveikio tam, kaip poveikio prekybai sąvoką aiškina Sąjungos teismai.
Realiu numatomu priemonės poveikiu grindžiamos tikro ir tiesioginio ryšio su Šiaurės Airija egzistavimo sąlygos išsamiau paaiškintos 2023 m. kovo 24 d. Susitarimo dėl išstojimo Jungtiniame komitete priimtoje bendroje Sąjungos ir Jungtinės Karalystės deklaracijoje dėl Vindzoro sistemos akto 10 straipsnio 1 dalies taikymo:
„Ši bendra deklaracija dėl Vindzoro sistemos akto 10 straipsnio 1 dalies taikymo grindžiama vienašale Sąjungos deklaracija, kuria patvirtinama Šiaurės Airijos vieta Jungtinės Karalystės vidaus rinkoje ir kartu užtikrinama Sąjungos vidaus rinkos apsauga. Ja patikslinamos Vindzoro sistemos akto 10 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, kuriose nurodytos konkrečios aplinkybės, kuriomis ji gali būti naudojama, kai subsidijos teikiamos Jungtinėje Karalystėje, ir ja galima remtis aiškinant tą nuostatą.
Kad priemonė būtų laikoma turinčia tikrą ir tiesioginį ryšį su Šiaurės Airija ir taip daranti poveikį Šiaurės Airijos ir Sąjungos tarpusavio prekybai, kuriai taikoma Vindzoro sistema, ta priemonė tai prekybai turi turėti realų numatomą poveikį. Atitinkamas realus numatomas poveikis turėtų būti reikšmingas, o ne tik hipotetinis ar numanomas.
Priemonių, suteiktų bet kuriam Didžiojoje Britanijoje esančiam naudos gavėjui, atveju su reikšmingumu susiję veiksniai gali būti įmonės dydis, subsidijos dydis ir įmonės dalyvavimas atitinkamoje Šiaurės Airijos rinkoje. Nors vien tik prekių pateikimas į Šiaurės Airijos rinką savaime nėra tiesioginis ir tikras ryšys su Vindzoro sistemos akto 10 straipsnio 1 dalimi, labiau tikėtina, kad reikšmingą poveikį turės priemonės, suteiktos Šiaurės Airijoje esantiems naudos gavėjams.
Kad būtų sukurtas tiesioginis ir tikras ryšys su Vindzoro sistemos akto 10 straipsnio 1 dalimi, bet kuriam Didžiojoje Britanijoje esančiam naudos gavėjui suteiktų priemonių, kurios turi reikšmingą poveikį, atveju turi būti papildomai įrodyta, kad ekonominė subsidijos nauda būtų visiškai arba iš dalies perduota Šiaurės Airijos įmonei arba per atitinkamas prekes, pateiktas Šiaurės Airijos rinkai, pavyzdžiui, parduodant mažesne nei rinkos kaina“.
Kaip patvirtinta bendroje deklaracijoje, Vindzoro sistemos akto 10 straipsnio 1 dalis taikoma priemonėms, kurios daro poveikį atitinkamai Šiaurės Airijos ir Sąjungos tarpusavio prekybai, neatsižvelgiant į tai, ar naudos gavėjas yra Šiaurės Airijoje ir (arba) vykdo atitinkamą prekybą.
Tai, ar priemonė turi pakankamai realų ir tiesioginį ryšį su Šiaurės Airija, atsižvelgiant į jos numatomą poveikį, kad patektų į Vindzoro sistemos akto 10 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, turi nustatyti Europos Komisija. Dėl šios priežasties Europos Komisija atsižvelgs į toliau nurodytas aplinkybes.
Labiau tikėtina, kad priemonės, suteiktos Šiaurės Airijoje esantiems naudos gavėjams, bus tikrai ir tiesiogiai susijusios su Šiaurės Airija, todėl joms bus taikoma Vindzoro sistemos akto 10 straipsnio 1 dalis.
Priemonių, suteiktų kitose nei Šiaurės Airija Jungtinės Karalystės dalyse esantiems naudos gavėjams, atveju Europos Komisija turi įrodyti tikrą ir tiesioginį ryšį su Šiaurės Airija, remdamasi realiu numatomu priemonės poveikiu:
— |
Europos Komisijos nuomone, norint įrodyti tokį realų numatomą poveikį atitinkamai Šiaurės Airijos ir Sąjungos tarpusavio prekybai, bet koks priemonės poveikis turi būti pakankamai reikšmingas. Siekdama įvertinti, ar taip yra, Europos Komisija remsis tam tikrais rodikliais, visų pirma grindžiamais įmonės dydžiu, subsidijos dydžiu ir įmonės dalyvavimu Šiaurės Airijos rinkoje. |
— |
Europos Komisija turi papildomai įrodyti, kad ekonominė priemonės nauda būtų visiškai arba iš dalies perduota Šiaurės Airijos įmonei arba per atitinkamas prekes, pateiktas Šiaurės Airijos rinkai, pavyzdžiui, parduodant mažesne nei rinkos kaina. Dėl šios priežasties Europos Komisija taip pat atsižvelgs į visas priemonės sąlygas ar savybes, kuriomis siekiama išvengti tokio ekonominės naudos perdavimo. |
Priemonių, skirtų paslaugų teikėjams, atveju Europos Komisija turi nustatyti, kad pranašumas perduodamas įmonėms, vykdančioms atitinkamą prekybą prekėmis tarp Šiaurės Airijos ir Sąjungos. Toks netiesioginis pranašumas įprastai yra tik jeigu priemonė parengta taip, kad jos antrinis poveikis būtų nukreiptas į įmones ar įmonių grupes, kurias galima nustatyti (13).
Tai, kas pirmiau išdėstyta, galima paaiškinti šiais pavyzdžiais:
— |
Subsidijavimo schemai, kuria siekiama teikti paramą Šiaurės Airijoje esantiems gamintojams, paprastai bus taikoma Vindzoro sistemos akto 10 straipsnio 1 dalis, jeigu ji laikoma valstybės pagalba. |
— |
Mažos sumos subsidija, teikiama už Šiaurės Airijos ribų esančiai mažajai įmonei, kurios turima rinkos dalis Šiaurės Airijoje nedidelė, paprastai neturėtų pakankamai reikšmingo poveikio, kad būtų įrodytas tikras ir tiesioginis ryšys su Šiaurės Airija, pagrįstas realiu numatomu poveikiu. |
— |
Didelių subsidijų stambiems gamintojams, esantiems kitose nei Šiaurės Airija Jungtinės Karalystės dalyse, atveju Europos Komisija, remdamasi įvairiais parametrais, pavyzdžiui, naudos gavėjo dalyvavimu Šiaurės Airijos rinkoje, įvertins, ar daromas esminis poveikis prekybai su Šiaurės Airija. Jei kyla realus pavojus, kad ekonominė nauda gali būti perduota ir taip paveikti Šiaurės Airijos rinką, Europos Komisija greičiausiai laikys, kad taikoma Vindzoro sistemos akto 10 straipsnio 1 dalis. Europos Komisija paprastai šios išvados nedarytų, jei priemonė būtų parengta taip, kad nekiltų realaus pavojaus, jog ekonominė nauda galėtų būti perduota ir taip paveiktų Šiaurės Airijos rinką. |
— |
Subsidijavimo schema, skirta tam tikroms paslaugų teikėjų mokymo išlaidoms padengti, paprastai nepatektų į Vindzoro sistemos akto 10 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, nes ja nebūtų siekiama antrinį poveikį nukreipti į atitinkamą Šiaurės Airijos ir Sąjungos tarpusavio prekybą vykdančias įmones ar įmonių grupes, kurias galima nustatyti. Tačiau taikant subsidijavimo schemą, kuria siekiama teikti finansines paskatas paslaugų teikėjams (pvz., finansų sektoriuje), parengtą sumažinti Šiaurės Airijoje esančių įmonių, vykdančių prekybą prekėmis tarp Šiaurės Airijos ir Sąjungos, paslaugų sąnaudoms, pastarosioms galėtų būti suteiktas netiesioginis pranašumas. |
2. Vindzoro sistemos akto 5 straipsnio 6 dalis
Pagal Vindzoro sistemos akto 5 straipsnio 3 dalį Jungtinės Karalystės renkami muitai Sąjungai neperduodami. Vindzoro sistemos akto 5 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad Jungtinė Karalystė tam tikromis aplinkybėmis gali prekiautojus atleisti nuo tarifinės skolos ar skirti jiems kompensacijas (14). Šioms priemonėms, jeigu jos yra valstybės pagalba ir daro poveikį atitinkamai Šiaurės Airijos ir Sąjungos tarpusavio prekybai, taikomas Vindzoro sistemos akto 10 straipsnis dėl valstybės pagalbos. Jei bus pareikalauta įvertinti tokių pagalbos priemonių suderinamumą, Europos Komisija atitinkamai atsižvelgs į aplinkybes Šiaurės Airijoje (15).
Šiame pranešime pateikti paaiškinimai nėra išsamūs. Jų tikslas – pateikti gaires dėl poveikio Šiaurės Airijos ir Sąjungos tarpusavio prekybai sąvokos taikymo ES valstybių narių ir Jungtinės Karalystės teismams ir pagalbą teikiančioms institucijoms. Šiuo pranešimu pakeičiamas ankstesnis 2021 m. vasario 10 d. paskelbtas pranešimas suinteresuotiesiems subjektams.
Bendro pobūdžio informacija apie valstybės pagalbos srities Sąjungos teisės aktus pateikiama Europos Komisijos svetainėje, skirtoje ES valstybės pagalbos taisyklėms (https://competition-policy.ec.europa.eu/state-aid_en). Prireikus šie tinklalapiai bus papildyti nauja informacija.
(1) Trečioji šalis – šalis, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė.
(2) Susitarimas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (OL L 29, 2020 1 31, p. 7) (toliau – Susitarimas dėl išstojimo).
(3) Daugiau informacijos apie Vindzoro sistemos nuostatas dėl valstybės pagalbos pateikta šio pranešimo B dalyje.
(4) Pagal 2023 m. kovo 24 d. Sąjungos ir Jungtinės Karalystės bendrą deklaraciją Nr. 1/2023, pateiktą Susitarimu dėl išstojimo įsteigtame jungtiniame komitete, atsižvelgiant į Jungtinio komiteto sprendime Nr. 1/2023 nustatytą tvarką, Protokolas su pakeitimais, padarytais tuo Jungtinio komiteto sprendimu, dabar turėtų būti vadinamas „Vindzoro sistema“. Todėl, kai tai aktualu Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykiuose pagal Susitarimą dėl išstojimo, Protokolas su pakeitimais, padarytais Jungtinio komiteto sprendimu Nr. 1/2023, laikantis teisinio tikrumo reikalavimų bus vadinamas „Vindzoro sistema“. Protokolas su pakeitimais, padarytais Jungtinio komiteto sprendimu Nr. 1/2023, Sąjungos ir Jungtinės Karalystės vidaus teisėje taip pat gali būti vadinamas „Vindzoro sistema“.
(5) Vykdomos procedūros – procedūros, kurioms iki pereinamojo laikotarpio pabaigos buvo suteiktas vidaus bylos numeris (žr. Susitarimo dėl išstojimo 92 straipsnio 3 dalies a punktą).
(6) Žr. atitinkamai Susitarimo dėl išstojimo 87 straipsnio 1 ir 2 dalis.
(7) Pavyzdžiui, tam tikrose priemonėse numatomas didesnis pagalbos intensyvumas ES valstybių narių ir (arba) EEE susitariančiųjų šalių tarpvalstybinio bendradarbiavimo atveju.
(8) Susitarimo dėl išstojimo 185 straipsnis.
(9) Vindzoro sistemos akto 18 straipsnis.
(10) Išsamus paaiškinimas, kokiai prekybai taikoma Vindzoro sistema, pateikiamas jos akto 5–9 straipsniuose. Šiame pranešime nuoroda į prekes atitinkamai apims elektros energijos rinką.
(11) 2020 m gruodžio 17 d. Susitarimu dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos įsteigto jungtinio komiteto sprendimas Nr. 5/2020, kuriuo nustatomas Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos protokolo dėl Airijos ir Šiaurės Airijos 10 straipsnio 2 dalyje nurodytas pradinis didžiausias bendras metinis paramos, kuriai netaikomi reikalavimai, lygis ir pradinis mažiausias procentinis dydis (OL L 443, 2020 12 30, p. 13).
(12) Žr. Vindzoro sistemos akto 12 straipsnio 4 dalį.
(13) Dėl netiesioginio pranašumo sąvokos daroma nuoroda į Komisijos pranešimo dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos 115 ir 116 punktus (OL , C 262, 2016 7 19, p. 1).
(14) Jungtinė Karalystė grąžina muitus už į Šiaurės Airiją įvežtas prekes; (Jungtinė Karalystė) atleidžia nuo skolų muitinei už į Šiaurės Airiją įvežtas prekes; (Jungtinė Karalystė) nustato sąlygas, kuriomis muitai grąžinami už prekes, „jei įmanoma įrodyti, kad jos nebuvo įvežtos į Sąjungą“; taip pat (Jungtinė Karalystė) skiria „kompensacijas įmonėms, [siekdama] atsverti“ šių nuostatų taikymo poveikį.
(15) Vindzoro sistemos akto 5 straipsnio 6 dalis.
IV Pranešimai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
Europos Komisija
2023 6 9 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 202/30 |
Euro kursas (1)
2023 m. birželio 8 d.
(2023/C 202/05)
1 euro =
|
Valiuta |
Valiutos kursas |
USD |
JAV doleris |
1,0737 |
JPY |
Japonijos jena |
149,98 |
DKK |
Danijos krona |
7,4498 |
GBP |
Svaras sterlingas |
0,86113 |
SEK |
Švedijos krona |
11,6480 |
CHF |
Šveicarijos frankas |
0,9751 |
ISK |
Islandijos krona |
149,50 |
NOK |
Norvegijos krona |
11,7580 |
BGN |
Bulgarijos levas |
1,9558 |
CZK |
Čekijos krona |
23,625 |
HUF |
Vengrijos forintas |
368,65 |
PLN |
Lenkijos zlotas |
4,4788 |
RON |
Rumunijos lėja |
4,9530 |
TRY |
Turkijos lira |
25,0875 |
AUD |
Australijos doleris |
1,6061 |
CAD |
Kanados doleris |
1,4342 |
HKD |
Honkongo doleris |
8,4126 |
NZD |
Naujosios Zelandijos doleris |
1,7696 |
SGD |
Singapūro doleris |
1,4460 |
KRW |
Pietų Korėjos vonas |
1 399,86 |
ZAR |
Pietų Afrikos randas |
20,3284 |
CNY |
Kinijos ženminbi juanis |
7,6541 |
IDR |
Indonezijos rupija |
15 979,46 |
MYR |
Malaizijos ringitas |
4,9589 |
PHP |
Filipinų pesas |
60,228 |
RUB |
Rusijos rublis |
|
THB |
Tailando batas |
37,408 |
BRL |
Brazilijos realas |
5,2866 |
MXN |
Meksikos pesas |
18,6188 |
INR |
Indijos rupija |
88,6170 |
(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.
VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2023 6 9 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 202/31 |
Pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/24/EB dėl kredito įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo 13 straipsnį apie „Baltic International Bank SE“ veiklos nutraukimą ir likvidavimą [likviduojama Latvijos kredito įstaiga]
(2023/C 202/06)
Siūlymas pateikti reikalavimą. Prieštaravimo pateikimo terminai.
2023 m. kovo 24 d. Ekonomikos reikalų teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. C75010823 „Baltic International Bank SE“, reg. Nr. 40003127883, buvo pripažinta likviduojama įstaiga ir pradėtas jos likvidavimo procesas. Olavs Cers, prisiekusysis advokatas, buvo patvirtintas „Baltic International Bank SE“ likvidatoriumi.
Likvidatoriui iki 2023 m. birželio 30 d. turi būti pateikti kreditorių ir kitų asmenų reikalavimai, taip pat kiti reikalavimai likviduojamai bendrovei „Baltic International Bank SE“. Kreditorių reikalavimai, pateikti pasibaigus nustatytam terminui, nagrinėjami ir tenkinami Kredito įstaigų įstatymo 3 straipsnio 139.3 skirsnyje nustatyta tvarka.
„Baltic International Bank SE“ likvidatoriaus darbo vieta likvidavimo proceso metu yra Ryga, 6 Grēcinieku Street, LV-1050, kontaktinis telefonas + 371 67000444 arba + 371 67365865 (darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 17.00 val.). E. pašto adresas ryšiams bib.likvidators@cersjurkans.lv.
Kreditoriaus prašymas turi būti parengtas latvių kalba. Jei jis parengtas kita kalba, turi būti pridėtas notaro patvirtintas vertimas į latvių kalbą. Prie kreditoriaus prašymo turi būti pridėti dokumentų originalai arba, pateikus originalus, notaro patvirtintos dokumentų kopijos, atitinkančios 1961 m. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo reikalavimus.
Kreditoriai turi apskaičiuoti bendrą savo reikalavimų sumą užsienio valiuta ir ją nurodyti eurais pagal 2022 m. gruodžio 12 d. Europos Centrinio Banko nustatytą užsienio valiutos kursą.
Likviduojamos bendrovės „Baltic International Bank SE“ kreditorių reikalavimus ir patvirtinamuosius dokumentus galima pateikti juos adresuojant likviduojamos bendrovės „Baltic International Bank SE“ likvidatoriui Olavs Cers:
— |
asmeniškai Rygoje, 9–4 Strēlnieku Street, darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 17.00 val.; |
— |
registruotu laišku, siunčiamu adresu 9–4 Strēlnieku Street, Ryga, LV-1010, Latvija; |
— |
siunčiant kreditoriaus reikalavimą, parengtą pagal Latvijos elektroninių dokumentų įstatymą, kaip elektroninį dokumentą, pasirašytą saugiu elektroniniu parašu ir su laiko žyma, likvidatoriaus e. pašto adresu: bib.likvidators@cersjurkans.lv. |
Jeigu kreditorius prie kreditoriaus reikalavimo prideda išvestinių dokumentų, likvidatorius turi teisę reikalauti pateikti dokumentų originalus, o kreditorius privalo juos pateikti. Likvidatorius turi teisę prašyti kitų dokumentų arba jų išvestinių dokumentų, jei tai būtina sprendimui dėl kreditoriaus reikalavimo priimti.
Išsamią informaciją apie kreditoriaus reikalavimo pateikimo reikalavimus galima rasti likviduojamos bendrovės „Baltic International Bank SE“ interneto svetainėje: https://www.bib.eu/en/news/03/29/notification-commencement-liquidation-baltic-international-bank-se-filing-creditors-claims-claims
2023 6 9 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 202/32 |
Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą
(2023/C 202/07)
Pagal 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), 35 straipsnio 3 dalį priimtas sprendimas uždrausti žvejybą, kaip nurodyta šioje lentelėje:
Draudimo įsigaliojimo data ir laikas |
2023 5 18 |
Trukmė |
2023 5 18–2023 12 31 |
Valstybė narė |
Portugalija |
Ištekliai arba išteklių grupė |
JAX/08C. (įskaitant specialiąją sąlygą JAX/*09.) |
Rūšis |
Paprastosios stauridės (Trachurus spp.) |
Zona |
8c |
Žvejybos laivų tipas (-ai) |
— |
Nuorodos numeris |
01/TQ194 |
2023 6 9 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 202/33 |
Atnaujintas sienos perėjimo punktų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (1) 2 straipsnio 8 dalyje, sąrašas
(2023/C 202/08)
2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (2) 2 straipsnio 8 punkte nurodytų sienos perėjimo punktų sąrašas skelbiamas atsižvelgiant į valstybių narių pagal Šengeno sienų kodekso 39 straipsnį Komisijai pateiktą informaciją.
Informacija skelbiama Oficialiajame leidinyje, be to, atnaujinamą informaciją galima rasti Migracijos ir vidaus reikalų generalinio direktorato svetainėje.
SIENOS PERĖJIMO PUNKTŲ SĄRAŠAS
VOKIETIJA
OL C 286, 2022 7 27, p. 33 skelbtos informacijos pakeitimas
Šiaurės jūros uostai
(1) |
Borkum |
(2) |
Brake |
(3) |
Brunsbüttel |
(4) |
Büsum |
(5) |
Bützflether Sand |
(6) |
Bremen |
(7) |
Bremerhaven |
(8) |
Cuxhaven |
(9) |
Eckwarderhörne |
(10) |
Elsfleth |
(11) |
Emden |
(12) |
Fedderwardersiel |
(13) |
Glückstadt |
(14) |
Hamburg |
(15) |
Hamburg-Neuenfelde |
(16) |
Helgoland |
(17) |
Horumersiel |
(18) |
Husum |
(19) |
Leer |
(20) |
Lemwerder |
(21) |
List/Sylt |
(22) |
Norddeich |
(23) |
Nordenham |
(24) |
Norderney |
(25) |
Papenburg |
(26) |
Stadersand |
(27) |
Wangerooge |
(28) |
Wedel |
(29) |
Wewelsfleth |
(30) |
Wilhelmshaven |
Baltijos jūros uostai
(1) |
Eckernförde (Vokietijos federaliniai jūrų laivyno uostų įrenginiai) |
(2) |
Flensburg uostas |
(3) |
Greifswald-Ladebow uostas |
(4) |
Jägersberg (Vokietijos federaliniai jūrų laivyno uostų įrenginiai) |
(5) |
Kiel |
(6) |
Kiel (Vokietijos federaliniai jūrų laivyno uostų įrenginiai) |
(7) |
Kiel-Holtenau |
(8) |
Lubmin |
(9) |
Lübeck |
(10) |
Lübeck-Travemünde |
(11) |
Mukran |
(12) |
Neustadt |
(13) |
Puttgarden |
(14) |
Rendsburg |
(15) |
Rostock- uostas (užjūrio uostų sujungimas Warnemünde und Rostock) |
(16) |
Sassnitz |
(17) |
Stralsund |
(18) |
Surendorf (Vokietijos federaliniai jūrų laivyno uostų įrenginiai) |
(19) |
Vierow |
(20) |
Wismar |
(21) |
Wolgast |
ODERIO UOSTAI
(1) |
Ueckermünde |
Oro uostai, aerodromai
BADENO-VIURTEMBERGO FEDERALINĖJE ŽEMĖJE
(1) |
Aalen-Heidenheim-Elchingen |
(2) |
Baden Airport Karlsruhe Baden-Baden |
(3) |
Donaueschingen-Villingen |
(4) |
Freiburg/Brg. |
(5) |
Friedrichshafen-Löwental |
(6) |
Heubach (Krs. Schwäb. Gmünd) |
(7) |
Lahr |
(8) |
Laupheim |
(9) |
Leutkirch-Unterzeil |
(10) |
Mannheim-City |
(11) |
Mengen |
(12) |
Niederstetten |
(13) |
Schwäbisch Hall |
(14) |
Stuttgart |
BAVARIJOS FEDERALINĖJE ŽEMĖJE
(1) |
Aschaffenburg |
(2) |
Augsburg-Mühlhausen |
(3) |
Bayreuth – Bindlacher Berg |
(4) |
Coburg-Brandebsteinsebene |
(5) |
Giebelstadt |
(6) |
Hof-Plauen |
(7) |
Ingolstadt |
(8) |
Landshut-Ellermühle |
(9) |
Lechfeld |
(10) |
Memmingerberg |
(11) |
München „Franz Joseph Strauß“ |
(12) |
Neuburg |
(13) |
Nürnberg |
(14) |
Oberpfaffenhofen |
(15) |
Roth |
(16) |
Straubing-Wallmühle |
BERLYNO FEDERALINĖJE ŽEMĖJE
(1) |
Berlin-Tegel |
BRANDENBURGO FEDERALINĖJE ŽEMĖJE
(1) |
Berlin Brandenburg „Willy Brandt“ |
(2) |
Schönhagen |
BREMENO FEDERALINĖJE ŽEMĖJE
(1) |
Bremen |
HAMBURGO FEDERALINĖJE ŽEMĖJE
(1) |
Hamburg |
HESENO FEDERALINĖJE ŽEMĖJE
(1) |
Allendorf/Eder |
(2) |
Egelsbach |
(3) |
Frankfurt/Main |
(4) |
Fritzlar |
(5) |
Kassel-Calden |
(6) |
Reichelsheim |
MEKLENBURGO-POMERANIJOS FEDERALINĖJE ŽEMĖJE
(1) |
Neubrandenburg-Trollenhagen |
(2) |
Rostock-Laage |
ŽEMUTINĖS SAKSONIJOS FEDERALINĖJE ŽEMĖJE
(1) |
Borkum |
(2) |
Braunschweig-Waggum |
(3) |
Bückeburg-Achum |
(4) |
Celle |
(5) |
Damme/Dümmer-See |
(6) |
Diepholz |
(7) |
Emden |
(8) |
Fassberg |
(9) |
Ganderkesee |
(10) |
Hannover |
(11) |
Leer-Nüttermoor |
(12) |
Nordholz |
(13) |
Osnabrück-Atterheide |
(14) |
Wangerooge |
(15) |
Wilhelmshaven-Mariensiel |
(16) |
Wittmundhafen |
(17) |
Wunstorf |
ŠIAURĖS REINO-VESTFALIJOS FEDERALINĖJE ŽEMĖJE
(1) |
Aachen-Merzbrück |
(2) |
Arnsberg |
(3) |
Bielefeld-Windelsbleiche |
(4) |
Bonn-Hardthöhe |
(5) |
Dortmund-Wickede |
(6) |
Düsseldorf |
(7) |
Essen-Mülheim |
(8) |
Bonn Hangelar |
(9) |
Köln/Bonn |
(10) |
Marl/Loemühle |
(11) |
Mönchengladbach |
(12) |
Münster-Osnabrück |
(13) |
Nörvenich |
(14) |
Paderborn-Lippstadt |
(15) |
Porta Westfalica |
(16) |
Rheine-Bentlage |
(17) |
Siegerland |
(18) |
Stadtlohn-Wenningfeld |
(19) |
Weeze-Lahrbruch |
REINO KRAŠTO-PFALCO FEDERALINĖJE ŽEMĖJE
(1) |
Büchel |
(2) |
Föhren |
(3) |
Hahn |
(4) |
Koblenz-Winningen |
(5) |
Mainz-Finthen |
(6) |
Pirmasens-Pottschütthöhe |
(7) |
Ramstein (US-Air Base) |
(8) |
Speyer |
(9) |
Spangdahlem (US-Air Base) |
(10) |
Zweibrücken |
SARO KRAŠTO FEDERALINĖJE ŽEMĖJE
(1) |
Saarbrücken-Ensheim |
(2) |
Saarlouis/Düren |
SAKSONIJOS FEDERALINĖJE ŽEMĖJE
(1) |
Dresden |
(2) |
Leipzig-Halle |
(3) |
Rothenburg/Oberlausitz |
SAKSONIJOS-ANHALTO FEDERALINĖJE ŽEMĖJE
(1) |
Cochstedt |
(2) |
Magdeburg |
ŠLĖZVIGO-HOLŠTEINO FEDERALINĖJE ŽEMĖJE
(1) |
Helgoland-Düne |
(2) |
Hohn |
(3) |
Kiel-Holtenau |
(4) |
Lübeck-Blankensee |
(5) |
Schleswig/Jagel |
(6) |
Westerland/Sylt |
TIURINGIJOS FEDERALINĖJE ŽEMĖJE
(1) |
Altenburg-Nobitz |
(2) |
Erfurt-Weimar |
ISPANIJA
OL C 420, 2014 11 22, p. 9 skelbtos informacijos pakeitimas
Oro sienos
(1) |
Albacete |
(2) |
Alicante |
(3) |
Almería |
(4) |
Asturias |
(5) |
Badajoz |
(6) |
Barcelona |
(7) |
Bilbao |
(8) |
Burgos |
(9) |
Castellón |
(10) |
Ciudad Real |
(11) |
Fuerteventura |
(12) |
Gerona |
(13) |
Gran Canaria |
(14) |
Granada |
(15) |
Huesca-Pirineos |
(16) |
Ibiza |
(17) |
Jerez de la Frontera |
(18) |
La Coruña |
(19) |
La Palma |
(20) |
Lanzarote |
(21) |
León |
(22) |
Lleida-Alguaire |
(23) |
Logroño-Agoncillo |
(24) |
Madrid-Barajas |
(25) |
Málaga |
(26) |
Matacán (Salamanca) |
(27) |
Menorca |
(28) |
Murcia |
(29) |
Palma de Mallorca |
(30) |
Pamplona |
(31) |
Reus |
(32) |
San Sebastián |
(33) |
Santander |
(34) |
Santiago |
(35) |
Sevilla |
(36) |
Tenerife North |
(37) |
Tenerife South |
(38) |
Teruel |
(39) |
Valencia |
(40) |
Valladolid |
(41) |
Vigo |
(42) |
Vitoria |
(43) |
Zaragoza |
Jūrų sienos
(1) |
Algeciras (Cádiz) |
(2) |
Alicante |
(3) |
Almería |
(4) |
Arrecife (Lanzarote) |
(5) |
Avilés (Asturias) |
(6) |
Barselona |
(7) |
Bilbao |
(8) |
Cádiz |
(9) |
Cartagena (Murcia) |
(10) |
Castellón |
(11) |
Ceuta |
(12) |
Ferrol (La Coruña) |
(13) |
Gijón |
(14) |
Huelva |
(15) |
Ibiza |
(16) |
La Coruña |
(17) |
La Línea de la Concepción |
(18) |
La Luz (Las Palmas) |
(19) |
Mahón |
(20) |
Málaga |
(21) |
Melilla |
(22) |
Motril (Granada) |
(23) |
Palma de Mallorca |
(24) |
Puerto del Rosario (Fuerteventura) |
(25) |
Puerto de Santa Cruz de La Palma (La Palma) |
(26) |
Sagunto (Provincia de Valencia) |
(27) |
San Sebastian |
(28) |
Santa Cruz de Tenerife |
(29) |
Santander |
(30) |
Sevilla |
(31) |
Tarifa |
(32) |
Tarragona |
(33) |
Valencia |
(34) |
Vigo |
Sausumos sienos
(1) |
Ceuta |
(2) |
Melilla |
(3) |
La Seo de Urgel |
(4) |
La Línea de la Concepción (*) |
(*) |
Muitinės postas ir policijos kontrolės postas „La Línea de la Concepción“ neatitinka valstybės sienos nustatymo, kurį Ispanija pripažįsta pagal Utrechto sutartį. |
PRANCŪZIJA
OL C 229, 2022 6 14, p. 8 skelbtos informacijos pakeitimas
Oro sienos
(1) |
Ajaccio-Napoléon-Bonaparte |
(2) |
Albert-Bray |
(3) |
Angers-Marcé |
(4) |
Angoulême-Brie-Champniers |
(5) |
Annecy-Methet |
(6) |
Auxerre-Branches |
(7) |
Avignon-Caumont |
(8) |
Bâle-Mulhouse |
(9) |
Bastia-Poretta |
(10) |
Beauvais-Tillé |
(11) |
Bergerac-Dordonge-Périgord |
(12) |
Béziers-Vias |
(13) |
Biarritz-Pays Basque |
(14) |
Bordeaux-Mérignac |
(15) |
Brest-Bretagne |
(16) |
Brive-Souillac |
(17) |
Caen-Carpiquet |
(18) |
Calais-Dunkerque |
(19) |
Calvi-Sainte-Catherine |
(20) |
Cannes-Mandelieu |
(21) |
Carcassonne-Salvaza |
(22) |
Châlons-Vatry |
(23) |
Chambéry-Aix-les-Bains |
(24) |
Châteauroux-Déols |
(25) |
Cherbourg-Mauperthus |
(26) |
Clermont-Ferrand-Auvergne |
(27) |
Colmar-Houssen |
(28) |
Deauville-Normandie |
(29) |
Dijon-Longvic |
(30) |
Dinard-Pleurtuit-Saint-Malo |
(31) |
Dôle-Tavaux |
(32) |
Epinal-Mirecourt |
(33) |
Figari-Sud Corse |
(34) |
Grenoble-Alpes-Isère |
(35) |
Hyères-le Palivestre |
(36) |
Istres-Le-Tubé |
(37) |
La Môle-Saint-Tropez (kasmet veikia nuo liepos 1 d. iki spalio 15 d.) |
(38) |
La Rochelle-Ile de Ré |
(39) |
La Roche-sur-Yon |
(40) |
Laval-Entrammes |
(41) |
Le Castellet (kasmet veikia nuo nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d. Išimties tvarka atidaromas nuo 2022 m. spalio 22 d. iki 31 d.) |
(42) |
Le Havre-Octeville |
(43) |
Le Mans-Arnage |
(44) |
Le Touquet-Côte ďOpale |
(45) |
Lille-Lesquin |
(46) |
Limoges-Bellegarde |
(47) |
Lorient-Lann-Bihoué |
(48) |
Lyon-Bron |
(49) |
Lyon-Saint-Exupéry |
(50) |
Marseille-Provence |
(51) |
Metz-Nancy-Lorraine |
(52) |
Monaco-Héliport |
(53) |
Montpellier-Méditérranée |
(54) |
Nantes-Atlantique |
(55) |
Nice-Côte d’Azur |
(56) |
Nîmes-Garons |
(57) |
Orléans-Bricy |
(58) |
Orléans-Saint-Denis-de-l’Hôtel |
(59) |
Paris-Charles de Gaulle |
(60) |
Paris-Issy-les-Moulineaux |
(61) |
Paris-le Bourget |
(62) |
Paris-Orly |
(63) |
Pau-Pyrénées |
(64) |
Perpignan-Rivesaltes |
(65) |
Poitiers-Biard |
(66) |
Quimper-Pluguffan (veikia nuo gegužės mėn. pradžios iki rugsėjo mėn. pradžios) |
(67) |
Rennes Saint-Jacques |
(68) |
Rodez-Aveyron |
(69) |
Rouen-Vallée de Seine |
(70) |
Saint-Brieuc-Armor |
(71) |
Saint-Etienne Loire |
(72) |
Saint-Nazaire-Montoir |
(73) |
Salon de Provence (2023 m. gegužės 10 d.–2023 m. gegužės 27 d.) |
(74) |
Strasbourg-Entzheim |
(75) |
Tarbes-Lourdes-Pyrénées |
(76) |
Toulouse-Blagnac |
(77) |
Toulouse-Francazal |
(78) |
Tours-Val de Loire |
(79) |
Troyes-Barberey |
(80) |
Valence – Chabeuil (nuo 2021 m. birželio 1 d.) |
(81) |
Vélizy-Villacoublay |
Jūrų sienos
(1) |
Ajaccio |
(2) |
Bastia |
(3) |
Bayonne |
(4) |
Bordeaux |
(5) |
Boulogne |
(6) |
Brest |
(7) |
Caen-Ouistreham |
(8) |
Calais |
(9) |
Cannes-Vieux Port |
(10) |
Carteret |
(11) |
Cherbourg |
(12) |
Dieppe |
(13) |
Douvres |
(14) |
Dunkerque |
(15) |
Granville |
(16) |
Honfleur |
(17) |
La Rochelle-La Pallice |
(18) |
Le Havre |
(19) |
Les Sables-d’Olonne-Port |
(20) |
Lorient |
(21) |
Marseille |
(22) |
Monaco-Port de la Condamine |
(23) |
Nantes-Saint-Nazaire |
(24) |
Nice |
(25) |
Port-de-Bouc-Fos/Port-Saint-Louis |
(26) |
Port-la-Nouvelle |
(27) |
Port-Vendres |
(28) |
Roscoff |
(29) |
Rouen |
(30) |
Saint-Brieuc |
(31) |
Saint-Malo |
(32) |
Sète |
(33) |
Toulon |
Sausumos sienos
(1) |
Bourg Saint Maurice geležinkelio stotis (veikia nuo gruodžio mėn. pradžios iki balandžio mėn. vidurio) |
(2) |
Moûtiers geležinkelio stotis (veikia nuo gruodžio mėn. pradžios iki balandžio mėn. vidurio) |
(3) |
Ashford International geležinkelio stotis |
(4) |
Cheriton/Coquelles |
(5) |
Chessy-Marne-la-Vallée geležinkelio stotis |
(6) |
Fréthun geležinkelio stotis |
(7) |
Lille-Europe geležinkelio stotis |
(8) |
Paris-Nord geležinkelio stotis |
(9) |
St-Pancras geležinkelio stotis |
(10) |
Ebbsfleet geležinkelio stotis |
(11) |
Pas de la Case-Porta |
(12) |
Roissy TGV geležinkelio stotis - oro uostas |
KROATIJA
OL C 242, 2013 8 23, p. 2 skelbtos informacijos pakeitimas
KROATIJOS RESPUBLIKA – BOSNIJA IR HERCEGOVINA
Nuolatiniai sienos perėjimo punktai, skirti tarptautiniam keleivių ir prekių vežimui kelių transportu, kuriuose veikia kontrolės tarnybos (PKP) (3):
1. |
Stara Gradiška, |
2. |
Nova Sela. |
Nuolatiniai sienos perėjimo punktai, skirti tarptautiniam keleivių ir prekių vežimui kelių transportu:
1. |
Županja, |
2. |
Gunja, |
3. |
Slavonski Šamac, |
4. |
Slavonski Brod, |
5. |
Jasenovac, |
6. |
Maljevac, |
7. |
Ličko Petrovo Selo, |
8. |
Strmica, |
9. |
Kamensko, |
10. |
Vinjani Gornji, |
11. |
Vinjani Donji, |
12. |
Gornji Brgat, |
13. |
Klek, |
14. |
Zaton Doli. |
Nuolatiniai sienos perėjimo punktai, skirti tarptautiniam keleivių ir prekių vežimui geležinkelių transportu:
1. |
Drenovci, |
2. |
Volinja, |
3. |
Ličko Dugo Polje, |
4. |
Slavonski Šamac, |
5. |
Metković. |
Nuolatiniai sienos perėjimo punktai, skirti tarptautiniam keleivių vežimui kelių transportu:
1. |
Hrvatska Kostajnica, |
2. |
Užljebić, |
3. |
Aržano, |
4. |
Orah, |
5. |
Čepikuće, |
6. |
Prud, |
7. |
Metković, |
8. |
Mali Prolog, |
9. |
Dvor. |
Nuolatiniai sienos perėjimo punktai, skirti vietiniam eismui per sieną (4):
1. |
Pašin Potok, |
2. |
Bogovolja, |
3. |
Kordunski Ljeskovac, |
4. |
Lička Kaldrma, |
5. |
Bili Brig, |
6. |
Aržano Pazar, |
7. |
Dvorine, |
8. |
Cera, |
9. |
Jovića Most, |
10. |
Sebišina, |
11. |
Slivno, |
12. |
Podprolog, |
13. |
Unka, |
14. |
Vukov Klanac, |
15. |
Imotica, |
16. |
Slano, |
17. |
Hrvatska Dubica, |
18. |
Gabela Polje. |
KROATIJOS RESPUBLIKA – JUODKALNIJA
Nuolatiniai sienos kirtimo punktai, skirti tarptautiniam keleivių ir prekių vežimui kelių transportu, kuriuose veikia kontrolės tarnybos (PKP) (5):
1. |
Karasovići. |
Nuolatiniai sienos perėjimo punktai, skirti tarptautiniam keleivių vežimui kelių transportu:
1. |
Vitaljina. |
KROATIJOS RESPUBLIKA – SERBIJOS RESPUBLIKA
Nuolatiniai sienos perėjimo punktai, skirti tarptautiniam keleivių ir prekių vežimui kelių transportu, kuriuose veikia kontrolės tarnybos (PKP) (6):
1. |
Bajakovo. |
Nuolatiniai sienos perėjimo punktai, skirti tarptautiniam keleivių ir prekių vežimui kelių transportu:
1. |
Batina, |
2. |
Erdut, |
3. |
Ilok, |
4. |
Principovac, |
5. |
Tovarnik, |
6. |
Principanovac II, |
7. |
Ilok II |
Nuolatiniai sienos perėjimo punktai, skirti tarptautiniam keleivių ir prekių vežimui geležinkelių transportu:
1. |
Tovarnik, |
2. |
Erdut. |
Upių sienos perėjimo punktai
Nuolatiniai sienos perėjimo punktai, skirti tarptautiniam keleivių ir prekių vežimui upių transportu:
1. |
Osijek, |
2. |
Slavonski Brod, |
3. |
Sisak, |
4. |
Vukovar. |
Jūrų sienos perėjimo punktai
Nuolatiniai sienos perėjimo punktai, skirti keleivių ir prekių vežimui jūrų transportu, kuriuose veikia kontrolės tarnybos (PKP) (7):
1. |
Rijeka, |
2. |
Ploče. |
Nuolatiniai sienos perėjimo punktai, skirti tarptautiniam keleivių ir prekių vežimui jūrų transportu:
1. |
Zadar, |
2. |
Šibenik, |
3. |
Split, |
4. |
Dubrovnik, |
5. |
Raša-Bršica. |
Nuolatiniai sienos perėjimo punktai, skirti tarptautiniam keleivių vežimui jūrų transportu:
1. |
Umag, |
2. |
Pula, |
3. |
Mali Lošinj, |
4. |
Vis, |
5. |
Cavtat, |
6. |
Ubli. |
Sezoniniai sienos perėjimo punktai, skirti tarptautiniam keleivių vežimui jūrų transportu:
Oro uostų sienos perėjimo punktai
Nuolatiniai sienos perėjimo punktai, skirti tarptautiniam keleivių ir prekių vežimui oro transportu, kuriuose veikia kontrolės tarnybos (PKP) (8):
1. |
Zagreb. |
Nuolatiniai sienos perėjimo punktai, skirti tarptautiniam keleivių ir prekių vežimui oro transportu:
1. |
Pula, |
2. |
Rijeka, |
3. |
Zadar, |
4. |
Split, |
5. |
Dubrovnik, |
6. |
Osijek. |
Nuolatiniai sienos perėjimo punktai, skirti tarptautiniam keleivių vežimui oro transportu:
1. |
Mali Lošinj, |
2. |
Brač. |
Pastaba:
— |
Nuolatinis sienos perėjimo punktas – 24 val. per parą veikiantis sienos perėjimo punktas. |
— |
Sezoninis sienos perėjimo punktas – sienos perėjimo punktas, veikiantis balandžio 1 d. – spalio 31 d. (išskyrus atvejus, kai Velykų atostogos prasideda prieš balandžio 1 d.; minėtas sienos perėjimo punktas turi veikti 7 dienas prieš Velykų atostogas). |
Anksčiau skelbtos informacijos sąrašas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
(1) Anksčiau paskelbtų pavyzdžių sąrašas pateikiamas šio atnaujinimo pabaigoje.
(3) Pasienio kontrolės postas.
(4) Veikia kasdien 16.00–20.00 val.
(5) Pasienio kontrolės postas.
(6) Pasienio kontrolės postas.
(7) Pasienio kontrolės postas.
(8) Pasienio kontrolės punktas.
2023 6 9 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 202/47 |
Komisijos pranešimas, teikiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 16 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka
Viešųjų paslaugų įsipareigojimų, susijusių su reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimu, nustatymas
(Tekstas svarbus EEE)
(2023/C 202/09)
Valstybė narė |
Prancūzija |
|||||
Maršrutas |
La Rošelio Rė salos oro uostas–Liono Sent Egziuperi oro uostas |
|||||
Pradinė viešųjų paslaugų įsipareigojimų įsigaliojimo data |
2005 m. lapkričio 1 d. |
|||||
Pakeitimų įsigaliojimo data |
2023 m. lapkričio 1 d. |
|||||
Adresas, kuriuo galima gauti viešųjų paslaugų įsipareigojimų tekstą ir visą su jais susijusią reikiamą informaciją ir (arba) dokumentus |
2023 m. sausio 30 d. Nutarimas, kuriuo nustatomi viešųjų paslaugų įsipareigojimų teikti oro susisiekimo paslaugas iš La Rošelio į Lioną ir iš Liono į La Rošelio NOR numeris: TREA2302709A http://www.legifrance.gouv.fr/initRechTexte.do Informacijos kreiptis į:
Tel. +33 158094321 |
2023 6 9 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 202/48 |
Komisijos pranešimas, teikiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka
Kvietimas dalyvauti reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus konkurse
(Tekstas svarbus EEE)
(2023/C 202/10)
Valstybė narė |
Prancūzija |
||||
Maršrutas |
La Rošelio Rė salos oro uostas–Liono Sent Egziuperi oro uostas |
||||
Sutarties galiojimo trukmė |
2023 m. gruodžio 9 d.–2027 m. spalio 31 d. |
||||
Paraiškų ir pasiūlymų teikimo terminas |
2023 m. rugpjūčio 9 d. 18.00 Paryžiaus laiku |
||||
Adresas, kuriuo galima gauti kvietimo dalyvauti konkurse tekstą ir visą reikiamą informaciją ir (arba) dokumentus, susijusius su viešuoju konkursu ir viešųjų paslaugų įsipareigojimais |
Tel. +33546428671 E. paštas: comptabilite@larochelle.aeroport.fr Pirkėjo profilis: http://www.e-marchespublics.com |
V Nuomonės
PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
Europos Komisija
2023 6 9 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 202/49 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją
(Byla M.11078 – CONTARGO / ZIEGLER / SCHMID / JV)
Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka
(Tekstas svarbus EEE)
(2023/C 202/11)
1.
2023 m. gegužės 31 d. Komisija gavo pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį pateiktą pranešimą apie siūlomą koncentraciją.Šis pranešimas susijęs su šiomis įmonėmis:
— |
„Contargo GmbH & Co. KG“ (toliau – „Contargo“), kontroliuojama įmonės „Rhenus SE & Co. KG“, priklausančia „Rethmann-Group“ (visos įmonės įsisteigusios VOKIETIJOJE), |
— |
„Ziegler Holding GmbH“ (toliau – „Ziegler“, VOKIETIJA), |
— |
„SFI GmbH“, kontroliuojama „Schmid Group“ (toliau – „Schmid“, VOKIETIJA). |
„Rhenus SE & Co. KG“, „Ziegler Holding GmbH“ ir „SFI GmbH“ įgis, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte ir 3 straipsnio 4 dalyje, bendrą bendros įmonės – JV – kontrolę.
Koncentracija vykdoma perkant įsteigtos naujos bendrosios įmonės akcijas.
2.
Įmonių verslo veikla:
— |
„Contargo“ teikia paslaugas, susijusias su krovinių vežimu, sutarčių logistika, transporto logistika ir uostų logistika; |
— |
„Ziegler“ teikia su krovinių vežimu ir transporto logistika susijusias paslaugas; |
— |
„Schmid“ teikia su krovinių vežimu ir transporto logistika susijusias paslaugas. |
3.
Tikslinės įmonės – JV – verslo veikla: konteinerių tvarkymas.
4.
Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą.Pagal Komisijos pranešimą dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2) procedūros reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka.
5.
Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.Pastabos Komisijai turi būti pateiktos per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Visoje korespondencijoje turėtų būti pateikiama ši nuoroda:
M.11078 - CONTARGO / ZIEGLER / SCHMID / JV
Pastabas Komisijai galima siųsti e. paštu arba paštu. Kontaktiniai duomenys:
E. paštas: COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu
Pašto adresas
European Commission |
Directorate-General for Competition |
Merger Registry |
1049 Bruxelles/Brussel |
BELGIQUE/BELGIË |
(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).
2023 6 9 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 202/51 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją
(Byla M.10920 – AMAZON / IROBOT)
(Tekstas svarbus EEE)
(2023/C 202/12)
1.
2023 m. gegužės 31 d. Komisija gavo pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį pateiktą pranešimą apie siūlomą koncentraciją.Šis pranešimas susijęs su šiomis įmonėmis:
— |
„Amazon.com, Inc.“ (toliau – „Amazon“, Jungtinės Valstijos) |
— |
„iRobot Corporation“ (toliau – „iRobot“, Jungtinės Valstijos) |
Įmonė „Amazon“ įgys, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, išskirtinę visos įmonės „iRobot“ kontrolę.
Koncentracija vykdoma perkant akcijas.
2.
Įmonių verslo veikla:
— |
„Amazon“ vykdo veiklą įvairiose srityse, įskaitant mažmeninę prekybą, pramogas, buitinę elektroniką ir technologijų paslaugas. Ji taip pat teikia internetines tarpininkavimo paslaugas trečiųjų šalių pardavėjams per savo internetines „Amazon“ prekyvietes, kuriose trečiųjų šalių pardavėjams leidžiama reklamuoti ir parduoti produktus klientams. |
— |
„iRobot“ yra pasaulinė grindų priežiūros produktų gamintoja, visų pirma kurianti ir tiekianti dulkių siurblius robotus. |
3.
Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą.
4.
Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Visoje korespondencijoje turėtų būti pateikiama ši nuoroda:
M.10920 – AMAZON / IROBOT
Pastabas Komisijai galima siųsti e. paštu arba paštu. Kontaktiniai duomenys:
E. paštas COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu
Pašto adresas
European Commission |
Directorate-General for Competition |
Merger Registry |
1049 Bruxelles/Brussel |
BELGIQUE/BELGIË |
(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).
KITI AKTAI
Europos Komisija
2023 6 9 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 202/53 |
Produkto specifikacijos reikšmingo pakeitimo patvirtinimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą
(2023/C 202/13)
Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį (1) per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.
PRODUKTO SU SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA ARBA SAUGOMA GEOGRAFINE NUORODA SPECIFIKACIJOS REIKŠMINGO PAKEITIMO PATVIRTINIMO PARAIŠKA
Pakeitimo patvirtinimo paraiška pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą
„PARMIGIANO REGGIANO“
ES Nr.: PDO-IT-0016-AM06 — 2.12.2021
SKVN (X) SGN ( )
1. Pareiškėjų grupė ir teisėtas interesas
Consorzio del Formaggio Parmigiano-Reggiano (liet. Sūrio „Parmigiano Reggiano“ konsorciumas) |
Centrinė būstinė: Via J.F. Kennedy, 18 |
42124 Reggio Emilia (RE) |
ITALIA |
Tel. + 39 0522307741
Faks. + 39 0522307748
E. paštas staff@parmigianoreggiano.it
Sūrio „Parmigiano Reggiano“ konsorciumą sudaro sūrio „Parmigiano Reggiano“ gamintojai. Konsorciumas turi teisę teikti pakeitimo paraišką pagal 2013 m. spalio 14 d. Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos nutarimo Nr. 12511 13 straipsnio 1 dalį.
2. Valstybė narė arba trečioji šalis
Italija
3. Keičiama (-os) produkto specifikacijos dalis (-ys)
☐ |
Produkto pavadinimas |
☒ |
Produkto aprašymas |
☐ |
Geografinė vietovė |
☐ |
Kilmės įrodymas |
☒ |
Gamybos būdas |
☐ |
Ryšys su geografine vietove |
☒ |
Ženklinimas |
☒ |
Kita: pakavimas, karvių šėrimo taisyklės |
4. Pakeitimo (-ų) rūšis
☒ |
Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą. |
☐ |
Produkto su registruota SKVN arba SGN, kurio bendrasis (arba lygiavertis) dokumentas nepaskelbtas, specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą. |
5. Pakeitimas (-ai)
Sūrio gamybos standartas padalytas į straipsnius, kad jis būtų labiau struktūruotas ir palengvintų konsultavimąsi, taip pat būtų suderintas su ženklinimo taisyklėmis ir karvių šėrimo taisyklėmis, kurios jau buvo suskirstytos į straipsnius.
Dalis „Produkto aprašymas“
Sūrio gamybos standartas
- 1 straipsnis
Pirmoje pastraipoje itališkas žodis, reiškiantis „nugriebtas“, pakeistas iš scremato į decremato.
Šis pakeitimas įtrauktas į bendrojo dokumento 3.2 punktą.
Anksčiau vartotas terminas parzialmente scremato reiškia „pusiau nugriebtas“, o tai gali reikšti, kad yra nustatytas procentinis riebalų kiekis, nors grietinėlės nugriebimas nuo pieno gaminant sūrį „Parmigiano Reggiano“ pagrįstas ne konkrečia verte, o patirtimi ir sūrio meistrų taikomumetodu.
Pirmoje pastraipoje nuoroda į „karves“ pakeista į „pienines karves“.
Šis pakeitimas įtrauktas į bendrojo dokumento 3.2 ir 3.3 punktus.
Šiuo atveju buvo siekiama suderinti terminologiją su karvių šėrimo taisyklių 1 straipsniu, pagal kurį pieninių karvių bandą sudaro visos melžiamos karvės, pieno neduodančios karvės ir telyčios nuo šeštojo nėštumo mėnesio.
Pirmos pastraipos sakinys „[p]rivaloma naudoti termiškai neapdorotą pieną ir negalima naudoti priedų.“
keičiamas taip:
„Privaloma naudoti termiškai neapdorotą ir fiziškai ar mechaniškai, pavyzdžiui, centrifugacijos, baktofugacijos ar mikrofiltracijos būdu, neapdorotą pieną, taip pat negalima naudoti priedų.“
Šis pakeitimas iš dalies įtrauktas į bendrojo dokumento 3.2 punktą.
Šiuo pakeitimu siekiama aiškiai nurodyti, kad pienas negali būti termiškai, fiziškai ar mechaniškai apdorotas, aiškiai paminint ir fizinį bei mechaninį apdorojimą ir pateikiant keletą draudžiamų procesų pavyzdžių, siekiant pabrėžti, kad naudojamas pienas turi būti žalias ir neapdorotas.
- 4 straipsnis
Pirmojoje pastraipoje:
— |
sakinys „Parmigiano Reggiano“ pasižymi šiomis savybėmis:“ keičiamas taip: „Sūrio „Parmigiano Reggiano“ negalima apdoroti taip, kad pablogėtų jo cheminės, fizinės ar juslinės savybės; jis pasižymi šiomis savybėmis:“ Šis pakeitimas įtrauktas į bendrojo dokumento 3.2 punktą. |
Žodinių ar grafinių nuorodų į SKVN „Parmigiano Reggiano“ arba saugomą pavadinimą „Parmesan“ (2008 m. vasario 26 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-132/05) galima rasti daugelio šiuo metu ES rinkoje esančių fasuotų sudėtinių, paruoštų ir perdirbtų maisto produktų ženklinime, pateikime ar reklamoje. Tokių nuorodų vartojimas labai išaugo tiek dėl pavadinimo „Parmigiano Reggiano“ (arba „Parmesan“) gero vardo, tiek dėl to, kad sūris „Parmigiano Reggiano“ yra universali sudedamoji dalis, kurią galima naudoti daugelyje maisto produktų. Dėl šių produktų dažnai kyla nemažai problemų, ypač dėl to, kad jų sudedamoji dalis, nurodyta kaip „Parmigiano Reggiano“ arba „Parmesan“, iš tikrųjų yra ne sūris „Parmigiano Reggiano“, o pusgaminis, pagamintas iš sūrio „Parmigiano Reggiano“, kuris nebeturi produkto specifikacijoje reikalaujamų savybių, nes sūris buvo specialiai apdorotas, pavyzdžiui, dehidratuotas, išdžiovintas sublimacijos būdu arba sumaišytas su kitomis sudedamosiomis dalimis.
Būtina užkirsti kelią pasinaudojimui sūrio „Parmigiano Reggiano“ geru vardu naudojant šį pavadinimą siekiant vienintelio tikslo – suteikti pridėtinės vertės galutiniam maisto produktui, kurio sudėtyje yra pusgaminio, pagaminto iš sūrio „Parmigiano Reggiano“. Tačiau dėl šiuo metu galiojančių taisyklių ES rinkoje susiduriama su sunkumais bandant sustabdyti SKVN „Parmigiano Reggiano“ arba saugomo pavadinimo „Parmesan“ naudojimą parduodant produktus, kurie, nors ir pagaminti iš sūrio „Parmigiano Reggiano“, nebeatitinka produkto specifikacijos. Todėl dabar tekste konkrečiai nurodoma, kad sūris „Parmigiano Reggiano“ negali būti apdorotas jokiais būdais, dėl kurių pablogėtų jo cheminės, fizikinės ar juslinės savybės, siekiant aiškiai nurodyti, kad bet koks produktas, gautas taikant tokį apdorojimą, nebegali būti žymimas SKVN „Parmigiano Reggiano“.
Šis pakeitimas padarytas dėl konkrečių sunkumų, nustatytų sprendžiant pirmiau aprašytas problemas, nes SKVN „Parmigiano Reggiano“ produkto specifikacijoje nėra aiškios nuostatos. Pakeitimą būtina atlikti dėl to, kad ES rinkoje dėl SKVN „Parmigiano Reggio“ žymimo produkto gero vardo dažnai neteisėtai naudojama SKVN „Parmigiano Reggiano“. Todėl šio pakeitimo tikslas – padėti užtikrinti, kad ES rinkoje būtų apsaugotas SKVN „Parmigiano Reggiano“ autentiškumas ir geras vardas.
Pirmoje pastraipoje iš dalies pakeistos sūrio „Parmigiano Reggiano“ savybės:
— |
sakinys „plokščiojo paviršiaus skersmuo – nuo 35 iki 45 cm, šono aukštis – nuo 20 iki 26 cm;“ keičiamas taip: „plokščiojo paviršiaus skersmuo – nuo 35 iki 43 cm, šono aukštis – nuo 20 iki 26 cm;“ |
— |
sakinys „išorės išvaizda: žievė yra natūralios šiaudų spalvos;“ keičiamas taip: „žievės spalva: natūrali šiaudų spalva, kuri laikui bėgant gali kisti;“ Šie pakeitimai įtraukti į bendrojo dokumento 3.2 punktą. |
Daugelį metų gaminamos sūrio galvos svėrė vidutiniškai apie 40 kg, t. y. jų plokščiojo paviršiaus skersmuo – 40 cm., ir retai kada vertės buvo artimos maksimaliai ribai. Tačiau pastaraisiais metais palaipsniui pastebima tendencija gaminti vis didesnius sūrius, kai kuriais atvejais jų skersmuo artėja prie didžiausio leistino 45 cm skersmens. Nors tokie sūriai neviršija produkto specifikacijoje nustatytų ribų, didžiausių matmenų sūriai gali sverti apie 50 kg, o dėl to kyla rimtų problemų juos perkeliant, valant ir dalijant, nes šiems procesams naudojami įrenginiai paprastai yra pritaikyti vidutiniams matmenims. Todėl didžiausias plokščiojo paviršiaus skersmuo sumažintas nuo 45 cm iki 43 cm, kad būtų išvengta atliekant tokius veiksmus atsirandančių problemų, kylančių dėl to, kad sūriai gaminami taip, kad jų skersmuo būtų artimas didžiausiam pagal specifikaciją leidžiamam skersmeniui. Dėl šio pakeitimo sūrio „Parmigiano Reggiano“ galvos svoris sumažės maždaug 4 kg, nepakenkiant jo kokybės savybėms, tad bendras svoris sumažės maždaug iki 46 kg.
Nors sūrių žievė paprastai yra natūralios šiaudų spalvos, brandinimo metu aplinkos sąlygų (drėgmės, temperatūros) svyravimai, sūrių valymo metodai ir valymo dažnumas gali lemti žievės spalvos pokyčius per ne trumpesnį kaip 12 mėnesių brandinimo laikotarpį. Tai reiškia, kad sūrių spalva gali būti nevienoda ir dėl natūralių priežasčių gali šiek tiek skirtis, todėl šis pakeitimas buvo padarytas siekiant tai paaiškinti.
Įterpiama ši antra pastraipa: „Kalbant apie sūrio tekstūros savybes, reikėtų remtis produktų kategorijomis, apibrėžtomis ženklinimo taisyklėse.“
Siekiant užtikrinti, kad produkto specifikacija būtų aiškinama sistemingiau, dabar tekste nurodoma, kad, be sūrio „Parmigiano Reggiano“ savybių, aprašytų ir išvardytų Sūrio gamybos standarto 5 straipsnyje, taip pat turi būti atsižvelgiama į produkto specifikacijos skirsnyje „Ženklinimo taisyklės“, konkrečiau – priede „Produktų kategorijos“, apibrėžtas ir į kategorijas suskirstytas sūrio „Parmigiano Reggiano“ tekstūros savybes (kartu su leistinais defektais).
- 5 straipsnis
Pirma pastraipa „Norint užtikrinti kokybę, atsekamumą ir kontrolę, tarkuotas ir su pluta ar be jos pateikiamas dalimis padalytas „Parmigiano Reggiano“ sūris parduoti turi būti paruošiamas kilmės vietovėje.“
keičiama taip:
„Siekiant užtikrinti kokybę, atsekamumą ir kontrolę, tarkuoto „Parmigiano Reggiano“ sūrio ir jo dalių (su žieve arba be jos) tarkavimas, dalijimasį dalis ir vėlesnis pakavimas turi būti vykdomi kilmės vietovėje.“
Ši pastraipa iš dalies pakeista, kad atitiktų bendrojo dokumento 3.5 punkto antroje pastraipoje jau vartojamus terminus.
Trečia pastraipa „Kaip jau nustatyta 1991 m. lapkričio 4 d. Ministro Pirmininko dekretu, kilmės vietos nuoroda „Parmigiano Reggiano“ gali būti naudojama ir tarkuotam sūriui, pagamintam tik iš sveiko sūrio, kuriam gali būti taikoma ši kilmės vietos nuoroda, su sąlyga, kad sūris tarkuojamas sūrio gamybos vietovėje, o tarkuotas sūris iš karto supakuojamas, jo niekaip neapdorojant ir nepridedant jokių medžiagų, galinčių pakeisti jo galiojimo laiką ar pirmines juslines savybes.“
keičiama taip:
„Kaip jau nustatyta 1991 m. lapkričio 4 d. Ministro Pirmininko dekretu, kilmės vietos nuoroda „Parmigiano Reggiano“ gali būti naudojama ir tarkuotam sūriui, pagamintam tik iš sveiko sūrio, kuriam gali būti taikoma ši kilmės vietos nuoroda, su sąlyga, kad sūris tarkuojamas sūrio gamybos vietovėje, o tarkuotas sūris iš karto supakuojamas, jo niekaip neapdorojant ir nepridedant jokių medžiagų.“
Šis pakeitimas įtrauktas į bendrojo dokumento 3.5 punktą.
Tekste, kuriame kalbama apie tarkuoto sūrio „Parmigiano Reggiano“ pakavimą, frazė „nepridedant jokių medžiagų, galinčių pakeisti jo galiojimo laiką ar pirmines juslines savybes“ pakeista į „nepridedant jokių medžiagų“. Šia nauja formuluote siekiama nedviprasmiškai nurodyti, kad draudimas pridėti medžiagų taikomas visoms medžiagoms.
Įterpta ši nauja pastraipa: „Tačiau pirmiau nurodytomis sąlygomis leidžiama naudoti ir sūrių nuopjovas.“
Šis pakeitimas įtrauktas į bendrojo dokumento 3.5 punktą.
Dabar aiškiai nurodyta, kad tarkuotam „Parmigiano Reggiano“ sūriui galima naudoti ne tik sveikus sūrius, bet ir jų nuopjovas.
Bėgant metams atsižvelgiant į kintančius vartotojų poreikius rinka keitėsi, todėl dabar rinkoje yra daug daugiau dalimis parduodamo sūrio „Parmigiano Reggiano“ pateikimo formų ir rūšių. Anksčiau 1 kg buvo beveik vienintelis galimas sūrio porcijos dydis, o dabar dėl besikeičiančių vartotojų įpročių atsiranda vis mažesnių porcijų paklausa (fiksuotas 150 / 200 g svoris, miniatiūrinės užkandžių porcijos be žievės ir kt.). Ruošiant „Parmigiano Reggiano“ sūrį tokiomis pateikimo formomis, gaunama daug daugiau atraižų (pavyzdžiui, plokščiosios sūrio galvos pusės, šerdinė dalis iš sūrio galvos vidurio arba porcijos, viršijančios nustatytą svorį ar jo nesiekiančios), kurių nebuvo pagaminama ruošiant didelių formų sūrį.
Šios atraižos, vadinamos nuopjovomis, nėra pakuojamos dalimis, vietoj to kontrolės sistemos veiklos vykdytojai jas pakartotinai panaudoja kitų formų gaminiams, ypač tarkuotam „Parmigiano Reggiano“ sūriui, kaip nurodyta 8 straipsnyje, gaminti. Todėl šio pakeitimo tikslas buvo aiškiai nurodyti, kad tarkuotas sūris gali būti gaminamas tiek iš nuopjovų, tiek iš sveiko sūrio.
Penktoje pastraipoje iš dalies pakeistos tarkuoto sūrio „Parmigiano Reggiano“ savybės:
— |
sakinys „žievė sudaro ne daugiau kaip 18 proc.;“ keičiamas taip:
|
— |
Sakinys „vienoda išvaizda, ne miltelių pavidalo, o dalelių skersmuo negali būti didesnis kaip 0,5 mm ir jos negali viršyti 25 proc. viso kiekio.“ keičiamas taip:
|
Pirmasis iš šių pakeitimų įtrauktas į bendrojo dokumento 3.5 punktą.
Žodis „masės“ pridedamas siekiant apibrėžti, kaip apskaičiuojama ši procentinė dalis.
Šis smulkių dalelių kiekio tarkuotame sūryje apribojimas iš pradžių buvo įvestas ne kaip produkto kokybės parametras: prieš daugelį metų jis buvo įvestas dėl rizikos, kad veiklos vykdytojai gamins tarkuotą SKVN „Parmigiano Reggiano“ sūrį, kurį iš dalies arba visiškai sudarys džiovintas sūris (kuris iš esmės yra smulkus ir miltelių pavidalo). Todėl buvo nustatyta mažesnių nei 0,5 mm skersmens dalelių riba.
Dalelių dydis priklauso nuo daugelio veiksnių (drėgmės, brandinimo, tarkos tipo, tarkavimo slėgio), todėl jis labai kinta.
Pastaraisiais metais rinka ir gamybos technologija keitėsi. Veiklos vykdytojai vis dažniau pageidauja smulkesnio ir vienodesnio tarkuoto sūrio, ypač kai jis turi būti maišomas su kitomis sudedamosiomis dalimis. Be to, vis populiaresni tampa brandesni sūriai (30 mėnesių ir daugiau) ir mažos pateikimo formos sūriai (vieno kąsnio dydžio kubeliai ir mažos porcijos). Ruošiant šiuos mažos pateikimo formos sūrius, susidaro daug atraižų (įskaitant mažo dydžio atraižas), kurios gali lengviau išdžiūti, o kai tarkuojamas labai brandus sūris, jis tampa dar atsparesnis, t. y. spaudžiant sūrį tuo pačiu slėgiu, gaunamos mažesnio dydžio tarkuojamos dalelės. Todėl mažesnių nei 0,5 mm skersmens dalelių procentinė dalis keičiama iš ne mažiau kaip 25 proc. iki ne mažiau kaip 35 proc., o tai tiksliau atitinka šiuo metu gaminamo tarkuoto sūrio „Parmigiano Reggiano“ kokybę, nepakenkiant jo kokybinėms savybėms.
- 7 straipsnis
Įterpta ši nauja pastraipa: „Sūrio „Parmigiano Reggiano“ atraižos, kurias kontrolės sistemos veiklos vykdytojai naudoja kitų formų sūriams ruošti, vadinamos nuopjovomis.“
Šis paskutinis pakeitimas įtrauktas į bendrojo dokumento 3.5 punktą.
Kaip jau buvo nurodyta 5 straipsnyje, ir dėl tų pačių priežasčių buvo paaiškinta nuopjovų sąvoka.
Dalis „Gamybos būdas“
Sūrio gamybos standartas
- 3 straipsnis
Iš trečios pastraipos išbraukiama ši taisyklė: „Pienas negali būti centrifuguojamas.“ Taip yra todėl, kad ši taisyklė perkelta į 1 straipsnį ir performuluota taip: „Privaloma naudoti termiškai neapdorotą ir fiziškai ar mechaniškai, pavyzdžiui, centrifugacijos būdu, neapdorotą pieną <...>“ Šio pakeitimo priežastys yra tos pačios, kaip ir 1 straipsnio pakeitimo dalyje „Produkto aprašymas“ priežastys.
Penkta pastraipa „Vakarinio melžimo pienas iš dalies nugriebiamas [pavartojant itališką terminą [scremato], leidžiant grietinėlei natūraliai iškilti į paviršių plieninėse talpyklose su atviru viršumi. Pristatant pieną į sūrio gamybos įmonę, rytinio melžimo pienas sumaišomas su iš dalies nugriebtu [scremato] pienu, gautu vakarinio melžimo metu. Jis taip pat gali būti iš dalies nugriebtas [scrematura], leidžiant grietinėlei natūraliai iškilti į paviršių.“
keičiama taip:
„Vakarinio melžimo pienas iš dalies nugriebiamas [pavartojant itališką terminą [decremato], leidžiant grietinėlei natūraliai iškilti į paviršių atvirose, natūraliai vėdinamose plieninėse talpyklose. Pristatant pieną į sūrio gamybos įmonę, rytinio melžimo pienas sumaišomas su iš dalies nugriebtu [decremato] pienu, gautu vakarinio melžimo metu. Jis taip pat gali būti iš dalies nugriebtas [decrematura], leidžiant grietinėlei natūraliai iškilti į paviršių.“
Siekiant aiškumo, bendrojo dokumento 3.4 punkte prieš žodį „vakarinio“ įrašytas žodis „ankstesnio“.
Tradiciškai talpyklos buvo atviri katilai, kuriuose pienas buvo paliekamas nusistovėti, kad grietinėlė iškiltų į paviršių. Bėgant metams buvo sukurtos naujos technologijos, kuriomis siekta sumažinti užimamą plotą ir užtikrinti, kad įrenginiai būtų švaresni ir veiksmingesni, ir šios talpyklos buvo pakeistos daugiapakopiais įrenginiais su atidaromais dangčiais, todėl plieninių talpyklų aprašymas „su atviru viršumi“ pakeistas į „atvirose, natūraliai vėdinamose“.
Itališki nugriebto pieno ir nugriebimo proceso terminai scremato ir scrematura buvo pakeisti į decremato ir decrematura, atsižvelgiant į 1 straipsnio pakeitimą dalyje „Produkto aprašymas“.
Šis paskutinis pakeitimas įtrauktas į bendrojo dokumento 3.4 punktą.
Šešta pastraipa „Pieno riebalų ir kazeino santykis katile, apskaičiuotas kaip perdirbimo dieną katile esančių pieno partijų vidutinė svertinė vertė, negali viršyti 1,1 + 12 %.“
keičiama taip:
„Pieno riebalų ir kazeino santykis katile, apskaičiuotas kaip perdirbimo dieną katile esančių pieno partijų vidutinė svertinė vertė, negali viršyti 1,10 + 10 proc.“
Šis paskutinis pakeitimas įtrauktas į bendrojo dokumento 3.4 punktą.
Pieno riebalų ir kazeino santykis buvo patikslintas, sumažinant leistiną nuokrypį nuo 12 proc. iki 10 proc,, o skaičius „1,1“ dėl aiškumo pakeistas į „1,10“.
Remiantis įvairiais statistiniais duomenimis ir moksliniais tyrimais, nustatyta, kad vidutinė sūrio „Parmigiano Reggiano“ riebalų ir kazeino santykio pamatinė vertė yra apie 1,1, o kadangi sūrio meistrų gamybos būdai, taikomi gaminant šį sūrį, ir naudojamo pieno riebalų kiekio skirtumai, kuriems įtakos turi ir sezonas, ir ūkininkavimo technika, gali lemti tam tikrus šio santykio svyravimus, buvo nustatytas leistinas nuokrypis, kuris iš pradžių buvo maždaug 10 proc.
Papildomi 2 proc. (nuo 10 proc. iki 12 proc.) buvo pridėti siekiant atsižvelgti į matavimo ir ėminių ėmimo neapibrėžtį, taip pat į pirmiau minėtus svyravimus, todėl tvirtinant nereikšmingą produkto specifikacijos pakeitimą (OL C 132, 2018 4 13, p. 7) buvo pasiūlytas 1,1 + 12 proc. santykis.
Po šio patvirtinimo, rengdama kontrolės planą, patvirtinta kontrolės institucija (OCQPR Soc. Coop.) 2018 m. gegužės 23 d. išsiuntė Žemės ūkio, maisto ir miškininkystės politikos ministerijai prašymą paaiškinti reikalaujamą sūrio „Parmigiano Reggiano“ riebalų ir kazeino santykį, klausdama, ar tekste nurodytas reikalavimas, kad „pieno riebalų ir kazeino santykis katile <...> negali viršyti 1,1 + 12 proc.“, apima matavimo neapibrėžtį.
Žemės ūkio, maisto ir miškininkystės politikos ministerija atsakė, kad ši 1,1 + 12 proc. vertė pati savaime neapima matavimo neapibrėžties, todėl leistinas nuokrypis turi būti sumažintas 2 procentiniais punktais, kad produkto specifikacijoje nustatyta taisyklė atitiktų principą, kuriuo grindžiamas pradinis sprendimas.
Septinta pastraipa „Dalis rytinio melžimo pieno, neviršijanti 15 %, gali būti paliekama kitos dienos gamybai. Tokiu atveju rytinio melžimo pienas, kuris sūrio gamybos įmonėje turi būti laikomas tam tikslui skirtuose plieniniuose induose ne žemesnėje negu 10 °C temperatūroje, turi būti perpilamas į katilą su vakarinio melžimo pienu ir paliekamas, kad riebalai atsiskirtų natūraliai.“
keičiama taip:
„Dalis rytinio melžimo pieno, neviršijanti 15 proc., gali būti paliekama kitos dienos gamybai. Galima palikti daugiau nei 15 proc., jei iš šio kiekio galima pagaminti ne daugiau kaip vieną sūrio galvą. Rytinio melžimo pienas, kuris sūrio gamybos įmonėje turi būti laikomas tam tikslui skirtuose plieniniuose induose ne žemesnėje negu 10 °C temperatūroje, turi būti perpilamas į katilą su vakarinio melžimo pienu ir paliekamas, kad natūraliai atsiskirtų riebalai.“
Dabar tekste numatyta, kad galima palikti daugiau kaip 15 proc. rytinio melžimo pieno kitos dienos sūrio gamybai, jei didesnio pieno kiekio reikia ne daugiau kaip vienai sūrio galvai pagaminti. Dėl šio teksto papildymo mažos sūrio gamybos įmonės tam tikrais metų laikais galėtų turėti pakankamai pieno katile, kad būtų galima pagaminti sūrio galvą.
Aštunta pastraipa „Į pieną dedama pastovios išrūgų pradinės kultūros – natūralios pieno fermentų kultūros, gautos paliekant savaime rūgti išrūgas, likusias po ankstesnės dienos sūrio gamybos.“
keičiama taip:
„Į pieną dedama pastovios išrūgų pradinės kultūros – natūralios pieno rūgšties bakterijų kultūros, gautos kontroliuojamoje temperatūroje paliekant savaime fermentuotis saldžiąsias išrūgas, likusias po ankstesnių sūrio gamybos operacijų.“
Šis pakeitimas įtrauktas į bendrojo dokumento 3.4 punktą.
Ta pati pastraipa papildoma taip: „Į pastovią išrūgų pradinę kultūrą negalima dėti nei pieno rūgšties bakterijų kultūrų, skirtų tam tikrų savybių reguliavimui ar stiprinimui, nei maisto papildų, skatinančių pieno floros vystymąsi. Leidžiama pridėti tik vieną pieno porciją.“
Pastovios išrūgų pradinės kultūros savybių aprašyme žodžiai „pieno fermentų“ pakeisti į techniškai teisingesnius žodžius „pieno rūgšties bakterijų“. Taip pat aiškiai nurodytas draudimas pridėti pieno rūgšties bakterijų kultūrų arba maisto papildų, skatinančių natūralių pieno rūgšties bakterijų vystymąsi. Šiuo pakeitimu siekiama aiškiai nurodyti, kad pastovi išrūgų pradinė kultūra yra natūrali sudedamoji dalis, ir pabrėžti jos vaidmenį sūrio „Parmigiano Reggiano“ gamyboje; tai susiję su tvirtu teritorijos ir produkto ryšiu. Todėl pastovi išrūgų pradinė kultūra gali būti gaunama tik fermentuojant saldžiąsias išrūgas, likusias po ankstesnių sūrio gamybos operacijų. Žodis „dienos“ buvo išbrauktas siekiant suteikti sūrių gamintojams galimybę, atsižvelgiant į chemines, fizines ir mikrobiologines pieno savybes, į vakarinio melžimo pieną, kuris paliekamas talpyklose, kad grietinėlė iškiltų į paviršių, įpilti nedidelį kiekį pastovios išrūgų pradinės kultūros, t. y. tos pačios kultūros, kuri kitą dieną bus dedama į katile esantį pieną. Šios praktikos tikslas – per naktį į pieną įnešti pieno floros ir šiek tiek jį parauginti, kad kitą rytą jis būtų tinkamesnis sūriui gaminti.
Galiausiai buvo aiškiai nurodyta, kad galima įpilti vieną pieno porciją – tai autentiška ir nekintanti vietinė praktika, kuri jau buvo nusistovėjusi tradicija. Tokia praktika leidžia suteikti pieno rūgšties bakterijoms, esančioms išrūgų pradinėje kultūroje, augimą skatinančių maisto medžiagų.
Tryliktos pastraipos pabaigoje įterpiamas šis sakinys: „Sūriai gali būti brandinami medinėse lentynose.“
Šis pakeitimas iš dalies įtrauktas į bendrojo dokumento 3.4 punktą.
Siekiant skaidrumo, buvo aiškiai nurodyta galimybė brandinti sūrius medinėse lentynose, nes medienos naudojimas sūrio „Parmigiano Reggiano“ gamybos rūsiuose yra nusistovėjusi ir įsitvirtinusi tradicija, kurios negalima keisti. Kadangi pastaraisiais metais kai kuriose užsienio rinkose (ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose) buvo iškelti galimi sveikatos ir higienos klausimai, susiję su medienos naudojimu, manoma, kad produkto specifikacijoje svarbu aiškiai nurodyti, kad mediena yra pagrindinė medžiaga ir kad būtent dėl to, jog ji yra nusistovėjusios tradicijos dalis, ji niekada nesukėlė jokių sveikatos problemų.
Dalis „Ženklinimas“
Sūrio gamybos standartas
- 8 straipsnis
Įterpiama ši pastraipa:
„Parmigiano Reggiano“ pavadinimu negali būti žymimos sūrio plokščiųjų pusių ir šonų (dalių su daugiau kaip 18 proc. žievės) atraižos, išskyrus atvejus, kai jos naudojamos kaip nuopjovos.“
Šis pakeitimas įtrauktas į bendrojo dokumento 3.6 punktą.
Sūrio „Parmigiano Reggiano“ kokybės savybės yra aiškiai apibrėžtos produkto specifikacijoje ir apima konkrečias nuorodas į vidinę sūrio masę:
— |
sūriui būdingas kvapas ir skonis: aromatingas, subtilus, stipraus, bet ne aštraus skonio; |
— |
vidinės sūrio masės struktūra: smulkiai grūdėta, sluoksniuota. |
Be to, nuo 1991 m. (1991 m. lapkričio 4 d. Ministro Pirmininko dekretas) produkto specifikacijoje nustatyta, kad tarkuotame sūryje gali būti ne daugiau kaip 18 proc. žievės. Šis reikalavimas buvo taikomas tik tarkuotam sūriui, nes sūriuose su žieve žievė visuomet sudaro mažiau nei 18 proc. (sveiki sūriai ir dalys su žieve). Kaip aprašyta anksčiau, kalbant apie nuopjovas, ruošiant sūrį pardavimui, lieka sūrių galvų plokščiųjų pusių ir šonų atraižų (gabalų su daugiau nei 18 proc. žievės). Jei šios atraižos nebus naudojamos tarkuotam sūriui „Parmigiano Reggiano“ gaminti (tokiu atveju pridėjus vidinės sūrio masės išlyginamas vidinės masės ir žievės santykis), jas galima parduoti. Tačiau tokiose atraižose yra daug žievės, todėl jose nėra pakankamai grynos vidinės sūrio masės, kad jos atitiktų sūriui „Parmigiano Reggiano“ būdingų savybių apibrėžtį. Todėl, kadangi jos nebeatitinka produkto specifikacijos, jos nebegali būti parduodamos kaip sūris „Parmigiano Reggiano“.
Dėl minėtų priežasčių, taip pat siekiant pateikti vartotojams tikslią informaciją ir užtikrinti sąžiningą veiklos vykdytojų konkurenciją, SKVN „Parmigiano Reggiano“ pavadinimas negali būti vartojamas parduodant sūrio galvų plokščiųjų pusių ir šonų atraižas (dalis su daugiau nei 18 proc. žievės), išskyrus atvejus, kai jos naudojamos kaip nuopjovos.
- 9 straipsnis
Pirmos pastraipos tekstas <...> ant kiekvienos pakuotės turi būti pateiktas toliau nurodytas logotipas, kuriame pavaizduotas sūrio „Parmigiano Reggiano“ gabalėlis ir galva bei mažas peilis virš užrašo „PARMIGIANO REGGIANO“. Šis logotipas turi būti atspausdintas naudojant CMYK spalvų modelį, laikantis atitinkamame konsorciumo susitarime nustatytų techninių specifikacijų.“
keičiamas taip:
<...> ant kiekvienos pakuotės turi būti pateiktas toliau nurodytas logotipas, kuriame pavaizduotas stilizuotas sūrio „Parmigiano Reggiano“ gabalėlis ir galva virš užrašo „PARMIGIANO REGGIANO“. Šis logotipas turi būti atspausdintas spalvotai, laikantis atitinkamame konsorciumo susitarime nustatytų techninių specifikacijų.“
Šis pakeitimas iš dalies įtrauktas į bendrojo dokumento 3.6 punktą.
Logotipas pakeistas, kad būtų stilistiškai modernesnis ir šiuolaikiškesnis. Jis taip pat įtrauktas į bendrojo dokumento 3.6 punktą.
Antra pastraipa „Tam, kad vartotojai galėtų sužinoti fasuoto sūrio „Parmigiano Reggiano“, kuris vartoti pateikiamas didesnėmis nei 15 g porcijomis, brandą, etiketėje turi būti nurodytas trumpiausias nustatytas sūrio brandinimo laikas.“
keičiama taip:
„Kad būtų galima sužinoti fasuoto sūrio „Parmigiano Reggiano“, kuris vartoti pateikiamas didesnėmis nei 15 g porcijomis, brandą, etiketėje turi būti nurodytas trumpiausias nustatytas sūrio brandinimo laikas.“
Šis pakeitimas įtrauktas į bendrojo dokumento 3.6 punktą.
Nuoroda į vartotojus buvo išbraukta, nes prievolė nurodyti trumpiausią nustatytą sūrio brandinimo laiką turi būti taikoma visiems fasuotiems sūriams, kurių porcijos yra didesnės nei 15 g, taip pat ir tais atvejais, kai sūris parduodamas ne tik galutiniams vartotojams, bet ir komercinės veiklos vykdytojams (perdirbimo įmonėms, viešojo maitinimo įmonėms, pvz., restoranams ir kt.). Šiuo pakeitimu siekiama tai paaiškinti. Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 2 straipsnio 2 dalies i ir j punktuose nustatytomis apibrėžtimis, nuoroda į ženklinimą pakeista nuoroda į etiketes, nes trumpiausias nustatytas brandinimo laikas turi būti nurodytas ant pakuotės ar talpyklos ir negali būti nurodytas dokumentuose.
Įterpiama ši trečia pastraipa:
Kadangi sūrio „Parmigiano Reggiano“ vidinės masės aromatas ir skonis brandinant keičiasi, siekiant perteikti juslines savybes, etiketėje gali būti vartojami toliau nurodyti apibūdinamieji būdvardžiai, taip pat tam tikrų brandinimo klasių atveju gali būti nurodomas brandinimo laikas:
— |
„delicato“ [subtilus] (12–19 mėn.); |
— |
„armonico“ [harmoningas] (maždaug 20–26 mėn.); |
— |
„aromatico“ [aromatingas] (maždaug 27–34 mėn.); |
— |
„intenso“ [stiprus] (maždaug 35–45 mėn.). |
Šis pakeitimas įtrauktas į bendrojo dokumento 3.6 punktą.
Įvedus reikalavimą nurodyti trumpiausią nustatytą sūrio „Parmigiano Reggiano“, tiekiamo rinkai didesnėmis nei 15 g porcijomis, brandinimo laiką, atsirado poreikis išreikšti juslinį vertinimą vartojant apibūdinamuosius būdvardžius, kurie skiriasi priklausomai nuo brandinimo laiko. Kadangi sūris „Parmigiano Reggiano“ brandinamas ilgai – nuo 12 iki daugiau kaip 40 mėnesių, jo kvapas ir skonis kinta, todėl numatyta galimybė etiketėse vartoti apibūdinamuosius būdvardžius, siekiant padėti vartotojams pasirinkti produktą.
Ketvirta pastraipa „Sūrio gamybos įmonės registracijos numerį arba pavadinimą ženklinant būtina nurodyti tik tuo atveju, jei sūris tarkuojamas ar dalimis dalijamas iš „Premium“ ženklu pažymėto sūrio galvos, atsižvelgiant į ženklinimo taisyklių 15 straipsnį.“
keičiama taip:
„Sūrio gamybos įmonės registracijos numerį arba pavadinimą etiketėje būtina nurodyti tik tuo atveju, jei sūris tarkuojamas ar dalimis dalijamas iš „Premium“ ženklu pažymėto sūrio galvos, atsižvelgiant į ženklinimo taisyklių 15 straipsnį.“
Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 2 straipsnio 2 dalies i ir j punktuose nustatytomis apibrėžtimis, nuoroda į ženklinimą pakeista nuoroda į etiketes, nes sūrio gamybos įmonės registracijos numeris arba pavadinimas turi būti nurodytas ant pakuotės ar talpyklos ir negali būti nurodytas dokumentuose.
Ženklinimo taisyklės
- 1 straipsnis. Ženklinimas
Antra pastraipa „2. Kiekviena sūrio gamybos įmonė privalo ant savo sūrių nurodyti kilmės informaciją tokiais būdais:
a) |
prie kiekvienos sūrio galvos pritvirtinant kazeino plokštelę su ją identifikuojančiais kodais; |
b) |
ant sūrio galvos šonų trafaretu taškinėmis raidėmis atspausdinant žodžius „Parmigiano-Reggiano“ (žr. 1 pav.), sūrio gamybos įmonės registracijos numerį, gamybos metus ir mėnesį.“ |
keičiama taip:
„2. |
Kiekviena sūrio gamybos įmonė privalo ant savo sūrių nurodyti kilmės informaciją tokiais būdais:
|
Šie pakeitimai įtraukti į bendrojo dokumento 3.6 punktą.
Kadangi dėl technologijų raidos ateityje gali atsirasti kitų unikalių „Parmigiano Reggiano“ sūrių identifikavimo būdų, dabar tekste numatyta galimybė naudoti ne tik kazeino plokšteles, bet ir kitas sistemas.
Pridėta nuoroda į 1-bis pav., kuris įtrauktas į skirsnį „Paveikslų pavyzdžiai“.
Dabar tekste teigiama, kad trafaretuose, naudojamuose kilmės ženklams sūriuose įspausti, taip pat turi būti santrumpa DOP (SKVN), nes ši santrumpa jau yra ant šiuo metu naudojamų trafaretų.
Trečia pastraipa „3. Sūrio „Parmigiano Reggiano“ konsorciumas pažymi sūrį, vadovaudamasis 4, 5, 6, 7 ir 8 str., kai patvirtinta kontrolės institucija atlieka patikrinimus.“
keičiama taip:
„3. |
Sūrio „Parmigiano Reggiano“ konsorciumas pažymi sūrį, vadovaudamasis 4, 5, 6, 7 ir 8 straipsniais, kai patvirtinta kontrolės institucija atlieka patikrinimus.“ |
Vietoje santrumpos „str.“ įrašytas visas žodis „straipsniais“.
- 3 straipsnis. Sūrio gamybos įmonių įsipareigojimai
Pirma pastraipa „1. Likus ne mažiau kaip keturiems mėnesiams iki veiklos pradžios, sūrio gamybos įmonės, ketinančios gaminti sūrį „Parmigiano Reggiano“, turi kreiptis į konsorciumą, deklaruodamos, kad yra įtrauktos į kontrolės sistemą, kad joms būtų suteiktas registracijos numeris ir jos galėtų prašyti kilmės ženklinimo trafaretų ir kazeino plokštelių.“
keičiama taip:
„1. |
Prieš pradėdamos veiklą, sūrio gamybos įmonės, ketinančios gaminti sūrį „Parmigiano Reggiano“, turi kreiptis į konsorciumą, deklaruodamos, kad yra įtrauktos į kontrolės sistemą, kad joms būtų suteiktas registracijos numeris ir jos galėtų prašyti kilmės ženklinimo trafaretų ir plokštelių.“
Nuoroda į 4 mėnesius išbraukta, nes laikyta, kad tai yra per ilgas laikotarpis. Žodis „kazeino“ išbraukiamas atsižvelgiant į 1 straipsnio pakeitimą. Antra pastraipa „2. Sūrio gamybos įmonės yra atsakingos už tinkamą trafaretų ir kazeino plokštelių, kurie joms tiekiami pasitikėjimo pagrindu, naudojimą ir saugojimą.“ keičiama taip: |
„2. |
Sūrio gamybos įmonės yra atsakingos už trafaretų ir plokštelių, kurie joms tiekiami pasitikėjimo pagrindu, saugojimą ir tinkamą naudojimą.“ |
Šiuo pakeitimu logiškesne tvarka išdėstomas sakinys apie trafaretų ir plokštelių saugojimą ir tinkamą naudojimą.
Penkta pastraipa „5. <...> Jei nesilaikoma reikalavimų, konsorciumas nurodo atšaukti trafaretus ir plokšteles ir (arba) skirti baudą, laikydamasis kontrolės plane nustatytos tvarkos.“
keičiama taip:
„6. |
<...> Jei nesilaikoma reikalavimų, konsorciumas nurodo atšaukti trafaretus ir plokšteles ir (arba) skirti baudą, laikydamasis galiojančių teisės aktų.“ |
Patikslinama, kad bet koks konsorciumo vykdomas trafaretų ar plokštelių atšaukimas ir (arba) baudų skyrimas turi atitikti galiojančius teisės aktus.
- 6 straipsnis. Sūrio klasifikacija
Antra pastraipa „2. Kad ekspertizės procesas būtų kuo objektyvesnis, ekspertizės komisijos, norėdamos įvertinti sūrio tekstūros ir juslines savybes, perpjauna ne mažiau kaip vieną sūrio galvą iš kiekvienos partijos ir niekada ne mažiau kaip vieną sūrį iš kiekvieno tūkstančio pagamintų sūrių ar šio kiekio dalies <...>“
keičiama taip:
„2. |
Kad inspektoriams būtų lengviau vertinti sūrius, ekspertizės komisijos turi perpjauti bent vieną kiekvienos partijos sūrio galvą ir bet kuriuo atveju tiek sūrių, kiek reikia tekstūros ir juslinėms savybėms įvertinti <...>“ |
Inspektorių veikla vertinant sūrį „Parmigiano Reggiano“ dabar apibūdinama teisingiau, nurodant, kad sūrių perpjovimo tikslas – padėti jiems įvertinti kokybę. Be to, užuot nurodžius mažiausią sūrių, kuriuos turi perpjauti ekspertizės komisijos, skaičių, tekste reikalaujama, kad jie perpjautų tiek sūrių, kiek reikia, kad būtų galima kuo geriau įvertinti vidinės sūrio masės tekstūros ir juslines savybes, taip pagerinant jų vertinimą.
- 7 straipsnis. Rašaliniai antspaudai
Pirma pastraipa „Atliekant 6 straipsnyje nurodytas ekspertizes, ant sūrių nenutrinamu rašalu uždedama laikinoji žyma, kuria sūris priskiriamas vienai iš šių priede apibrėžtų kategorijų:“
keičiama taip:
„Atliekant 6 straipsnyje nurodytas ekspertizes, ant sūrių nenutrinamu rašalu arba naudojant lygiavertę sistemą uždedama laikinoji žyma, kuria sūris priskiriamas vienai iš šių priede apibrėžtų kategorijų:“
Po ekspertizės ir klasifikavimo inspektoriai sūrius pažymi rašaliniu antspaudu, laikinai pažymėdami jiems priskirtą kokybės kategoriją – pirmą, antrą arba trečią – iki tol, kol sūriai bus paženklinti, o tai gali būti atliekama praėjus 7 dienoms po ekspertizės pagal kontrolės institucijos nurodymus. Kadangi technologijos tobulėja, šiuo pakeitimu siekiama, kad laikinam sūrių identifikavimui būtų galima naudoti įvairius mechanizmus.
- 9 straipsnis. Ženklinimo panaikinimas
Pastraipa „Nuo trečios kategorijos sūrių <...> ženklus pašalina konsorciumo darbuotojai <...>.“
Keičiama taip:
„Nuo trečios kategorijos sūrių galvų šonų <...> kilmės ženklinimą pašalina konsorciumo darbuotojai <...>.“
Sūrių kilmė žymima: ant sūrio galvos šonų trafaretu taškinėmis raidėmis atspausdintais žodžiais „Parmigiano-Reggiano“ (taip pat tą sūrį pagaminusios sūrio gamybos įmonės registracijos numeriu, gamybos metais ir mėnesiu bei santrumpa DOP (SKVN)); kazeino plokštele atsekamumo tikslais, kuri paprastai tvirtinama prie plokščiosios sūrio galvos dalies. Jei sūris neatitinka SKVN naudojimo reikalavimų, kilmės ženklinimas ant šonų, įskaitant žodžius „Parmigiano-Reggiano“, užrašytus taškinėmis raidėmis, yra pašalinamas ir sūris vartotojams nebepateikiamas kaip „Parmigiano Reggiano“, o kazeino plokštelė ant vienos iš plokščiųjų sūrio galvos dalių, kuri turi išlikti vietoje, kad būtų užtikrintas atsekamumas, paliekama. Pakeitimu siekiama aiškiau nurodyti, kad kilmės ženklinimo panaikinimas susijęs tik su ženklais, esančiais ant sūrio galvos šono.
- 11 straipsnis. Prieštaravimai
Pirma pastraipa „1. Sūrio gamybos įmonė gali pateikti prieštaravimą dėl ekspertizės rezultatų, šiuo tikslu per keturias dienas nuo kiekvieno ekspertizės etapo pabaigos konsorciumui registruotu laišku išsiųsdama pranešimą.“
keičiama taip:
„1. |
Sūrio gamybos įmonė gali pateikti prieštaravimą dėl ekspertizės rezultatų, šiuo tikslu kreipdamosi į konsorciumą raštu per dvi dienas nuo kiekvieno ekspertizės etapo pabaigos.“ |
Laikotarpis, per kurį galima pateikti prieštaravimą dėl ekspertizės rezultatų, sutrumpintas nuo keturių iki dvejų dienų. Siekiant supaprastinti administracinį procesą, dabar tekste nurodyta, kad prieštaravimai turi būti pateikiami raštu ir nebūtinai siunčiami registruotu paštu.
- 12 straipsnis. Prašymas ištaisyti kilmės ženklinimą
Šis straipsnis, šiuo metu išdėstytas taip: „Jei žievės dalyje, kurioje yra plokštelė, reikia atlikti darbus, kad būtų pašalinti brandinimo metu atsiradę defektai, sūrio gamybos įmonė paprašo konsorciumo pakeisti plokštelę nenutrinamu antspaudu. Sūrio gamybos įmonės turi saugoti pašalintas plokšteles ir perduoti jas konsorciumui.“
keičiamas taip:
„1. |
Jei po brandinimo plokštelė tinkamai nebeprisitvirtina prie sūrio arba jei žievės dalyje, kurioje yra plokštelė, reikia atlikti darbus, kad būtų pašalinti brandinimo metu atsiradę defektai, sūrio gamybos įmonė nedelsdama paprašo konsorciumo pakeisti plokštelę nenutrinamu antspaudu. Sūrio gamybos įmonės turi saugoti pašalintas plokšteles ir perduoti jas konsorciumui.“ |
Tekste taip pat reikalaujama, kad sūrio gamybos įmonės paprašytų konsorciumo pakeisti plokšteles nenutrinamais antspaudais, kai plokštelė tinkamai nebeprisitvirtina prie sūrio, ir nurodoma, kad šis prašymas turi būti pateiktas nedelsiant.
- 13 straipsnis. Prašymas panaikinti kilmės ženklinimą
Šis straipsnis, šiuo metu išdėstytas taip: „Jei brandinimo metu atsiranda tokie dideli defektai, kad brandinimo procesas negali būti tęsiamas, sūrio gamybos įmonė turi teisę prieš ekspertizę prašyti konsorciumo panaikinti susijusio sūrio kilmės ženklinimą arba sūrį perduoti pagal 9 straipsnį.“
keičiamas taip:
„Jei brandinimo metu atsiranda tokie dideli defektai, kad trumpiausio nustatyto brandinimo procesas negali būti tęsiamas, sūrio gamybos įmonė turi teisę prieš ekspertizę prašyti konsorciumo panaikinti susijusio sūrio kilmės ženklinimą, esantį ant sūrio šonų, arba sūrį perduoti pagal 9 straipsnį.“
Žodžiai „trumpiausio nustatyto“ buvo įrašyti, kad būtų aišku, jog sūrio gamybos įmonės gali prašyti panaikinti ženklinimą per ne trumpesnį kaip 12 mėnesių brandinimo laikotarpį. Be to, atsižvelgiant į 9 straipsnio pakeitimą ir to straipsnio nuostatas, patikslinama, kad kilmės ženklinimo panaikinimas susijęs tik su ženklais, esančiais ant sūrio galvos šonų.
- 16 straipsnis. Išlaidos
Trečia pastraipa „Reikalaujama, kad sūrio gamybos įmonės padengtų anksčiau laiko susidėvėjusių ar kitaip pažeistų trafaretų pakeitimo išlaidas.“
keičiama taip:
„Gali būti reikalaujama, kad sūrio gamybos įmonės padengtų anksčiau laiko susidėvėjusių ar kitaip pažeistų trafaretų pakeitimo išlaidas.“
Žodis „reikalaujama“ pakeistas į „gali būti reikalaujama“, nes reikalavimas apmokėti šias išlaidas yra galimybė, o ne prievolė.
Priedas
Produktų kategorijos
3 punkte dėl sūrio „Parmigiano Reggiano“mezzano [vidutiniškai brandintas] ši frazė: „tinkamai atlikti sūrio galvos šonų arba plokščiųjų dalių trūkumų pašalinimai, kurie yra pakankamai minimalūs, kad nebūtų reikšmingai pakenkta išorinei sūrio išvaizdai, nesudarant kvapo defektų.“
keičiama taip:
„atlikti sūrio galvos šonų arba plokščiųjų dalių trūkumų pašalinimai, kurie yra pakankamai minimalūs, kad nebūtų reikšmingai pakenkta išorinei sūrio išvaizdai, nesudarant kvapo defektų.“
Taikant papročius ir praktiką, susijusius su sūrio „Parmigiano Reggiano“ komercinių kategorijų apibrėžimu, kaip nurodyta ženklinimo taisyklių 6 straipsnyje ir konkrečiai 1990 m. Emilijos Redžo prekybos, amatų ir žemės ūkio rūmų provincijos papročių sąvado ketvirto skirsnio (sūris „Parmigiano-Reggiano“) dalies „Sūrio klasifikavimas“ b punkte (Rinkos pasirinkimo 0–1 kategorijos), 0 kategorijos sūriui gali būti „tinkamai atlikti tam tikri nedideli trūkumų pašalinimai arba jis gali turėti nedidelių trūkumų, kuriuos reikia pašalinti ir dėl kurių sūrio galva nesideformuoja“. Ši pataisymo sąvoka apima tiek estetinius defektus, kurie vis dar yra ant sūrio žievės ir kurie skiriasi dydžiu, gyliu ir galimai drėgmės kiekiu (trūkumas, kurį reikia pašalinti), tiek estetinio defekto pašalinimą, paprastai atliekant kauterizaciją, siekiant išspręsti ar sumažinti problemą arba pašalinti drėgmę (trūkumo pašalinimas).
Ženklinimo taisyklių priedo „Produktų kategorijos“ 2 punkto („Parmigiano Reggiano“ 0 ir 1 kategorijos) a papunktyje (0 kategorija) neskiriami atlikti trūkumų pašalinimai ir aspektai, kuriuos reikia ištaisyti, o tik nurodoma, kad bet kokie trūkumų pašalinimai turi būti nedidelės apimties ir nesukelti sūrio deformacijos.
Šiuo metu įprasta, kad sūrio gamybos įmonės ekspertizės komisijai pateikia trūkumus, kuriuos reikia pašalinti, ir tokiu atveju sūriams priskiriama atitinkama produkto kategorija, atitinkanti defekto mastą.
Kadangi žodžiai „tinkamai atlikti“ reiškė, kad ši ištrauka apima tik atliktus trūkumų pašalinimus, jie buvo išbraukti, todėl antros kategorijos sūriai gali būti pateikiami ekspertizei ir su atliktais trūkumų pašalinimais, ir su trūkumais, kuriuos reikia pašalinti.
PAVEIKSLŲ PAVYZDŽIAI
Iliustraciniais tikslais pateikiamas paveikslas, kuriame pavaizduoti ant sūrio galvos šonų taškinėmis raidėmis atspausdinti žodžiai „Parmigiano-Reggiano“.
Dalis „Kita“
Podalis „Pakavimas“
Sūrio gamybos standartas
- 6 straipsnis
Pastraipa Sūrio „Parmigiano Reggiano“ dalys gali būti pakuojamos ir iš karto parduodamos asmeniškai toje pačioje įmonėje, kurioje ta dalis buvo atpjauta.“
keičiama taip:
„Tarkavimas, dalijimas į dalis ir fasavimas tiesioginiam pardavimui gali būti atliekami mažmeninės prekybos vietoje tik pardavimo galutiniam vartotojui tikslu.“
Šis pakeitimas įtrauktas į bendrojo dokumento 3.5 punktą.
Dabartinėje produkto specifikacijos versijoje numatyta galimybė sūrį „Parmigiano Reggiano“ padalinti dalimis ir supakuoti, siekiant dalis iš karto parduoti asmeniškai mažmeninės prekybos vietoje, kurioje atliekamas sūrio dalijimas. Ši galimybė buvo įtraukta remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nurodytais principais (2003 m. gegužės 20 d. sprendimo byloje C-469/00 62 punktas). Tai taip pat suteikia galimybę įmonėms teikti paslaugas galutiniams vartotojams, nes sūrio galvų arba jų dalių pjaustymas į dalis yra ilgai trunkantis procesas, o jei dalis būtų galima pjaustyti tik vartotojui paprašius, tai būtų labai sudėtinga pardavimo vietoms, ypač esant dideliam užimtumui.
Kadangi Teisingumo Teismo sprendime taip pat minimas tarkavimo procesas, šiame pakeitime dėl tų pačių pirmiau nurodytų priežasčių aiškiai numatyta galimybė sūrį tarkuoti ir pakuoti mažmeninės prekybos vietoje, siekiant sūrį galutiniam vartotojui parduoti tiesiogiai . Šis patikslinimas būtinas ir dėl to, kad pastaraisiais metais už kontrolę atsakingoms institucijoms dažnai buvo reiškiami prieštaravimai dėl galimybės tarkuoti ir pakuoti sūrį „Parmigiano Reggiano“ mažmeninės prekybos vietose tiesioginiam pardavimui.
Dalis „Karvių šėrimo taisyklės“
Karvių šėrimo taisyklės
- 1 straipsnis. Taikymo sritis
1 straipsnis buvo papildytas antra, trečia ir ketvirta pastraipomis.
Antra pastraipa išdėstyta taip:
„Pienas turi būti gaunamas kilmės vietovėje esančiuose ūkiuose, kurie yra įtraukti į kontrolės sistemą.“
Šis sakinys buvo įtrauktas į bendrojo dokumento 3.3 punktą, o toliau nurodytos ištraukos buvo išbrauktos: 3.3 punkto sakinys „Pienas gaunamas iš nustatytoje geografinėje vietovėje auginamų karvių.“; 3.4 punkto sakinys „Pieninės karvės, kurių pienas naudojamas „Parmigiano Reggiano“ sūriui gaminti, auginamos nustatytoje geografinėje vietovėje esančiuose ūkiuose.“; ir nuoroda į gaunamą pieną iš bendrojo dokumento 3.4 punkto.
Aiškiai nurodyta, kad karvės pienas, naudojamas kaip žaliava, turi būti gaunamas nustatytoje geografinėje vietovėje esančiuose ūkiuose, kuriuose vykdoma oficiali kontrolė, siekiant patikrinti atitiktį produkto specifikacijai.
Trečia pastraipa išdėstyta taip:
„Pakaitinių pieninių karvių auginimas (karvių pakeitimas) turi būti vykdomas kilmės vietovėje ir įtrauktas į kontrolės sistemą kaip specifinė pieno ūkio veikla. 9 straipsnyje nustatytos taisyklės taikomos iš kitų gamybos sektorių kilusiems gyvuliams.“
Šis pakeitimas įtrauktas į bendrojo dokumento 3.3 punktą.
Dabar tekste pateikiama aiški nuoroda į pakaitinių pieninių karvių auginimą (karvių pakeitimą), t. y. telyčaičių ir telyčių, kurios ateityje prisijungs prie pieninių karvių bandos, auginimą, taip pat būtina nuoroda, kad tai yra specifinė pieno ūkio veikla. Atsižvelgiant į šį struktūrinį ir funkcinį ryšį su pienininkyste, tekste dabar reikalaujama, kad gyvulių pakeitimas būtų vykdomas nustatytoje geografinėje vietovėje ir kad būtų vykdoma oficiali kontrolė, siekiant patikrinti atitiktį produkto specifikacijai.
Galiausiai daroma nuoroda į karvių šėrimo taisyklių 9 straipsnį, kuriuo reglamentuojamas gyvulių iš kitų nei „Parmigiano Reggiano“ gamybos grandinių patekimas į pieno ūkius arba pakaitinių karvių laikymo objektus.
Ketvirta pastraipa išdėstyta taip:
„Pieno ūkiai, kurie 2021 m. sausio 5 d. vykdė karvių pakeitimo veiklą už kilmės vietovės ribų, gali ir toliau vykdyti šią veiklą už kilmės vietovės ribų, jei ji įtraukta į kontrolės sistemą.“
Šis pakeitimas įtrauktas į bendrojo dokumento 3.3 punktą.
Pakeitimu atsižvelgiama į tam tikrų gyvulių auginimo ir pieno, iš kurio gaminamas sūris „Parmigiano Reggiano“, gamybos įmonių, kurios, kaip leidžiama pagal dabartinę produkto specifikacijos versiją, ilgą laiką pačios tvarkė savo gamybos ciklus, naudodamosi už nustatytos geografinės vietovės ribų esančiu pakaitinių karvių laikymo objektu, pareiškimus. Vienintelis šios veiklos tikslas – auginti telyčaites ir jaunas telyčias, kurios, sulaukusios brandos, pakeis pienines karves toms pačioms įmonėms priklausančiuose pieno ūkiuose, esančiuose nustatytoje geografinėje vietovėje. Todėl šis pakeitimas leidžia užtikrinti taip organizuoto verslo modelio tęstinumą, tačiau kartu nustatoma, kad už nustatytos geografinės vietovės ribų esančioms įmonėms, vykdančioms karvių pakeitimo veiklą, taikomi pagrindiniai karvių šėrimo taisyklių 5 ir 9 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir oficiali kontrolė, kuria siekiama patikrinti atitiktį produkto specifikacijai, jei ši veikla jau buvo vykdoma tuo metu, kai pakeitimo paraiška buvo paskelbta Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje.
- 4 straipsnis. Leidžiamas pašaras
Pirmos pastraipos antra įtrauka „Pieninės karvės gali būti šeriamos:
— |
<...> |
— |
pašarinėmis svidrėmis, pašariniais rugiais, pašarinėmis avižomis, pašariniais miežiais, pašariniais kviečiais, pašariniais kukurūzais <...>;“ |
keičiama taip:
„Pieninės karvės gali būti šeriamos:
— |
<...> |
— |
pašarinėmis svidrėmis, pašariniais rugiais, pašarinėmis avižomis, pašariniais miežiais, pašariniais kviečiais, pašariniais kvietrugiais, pašariniais kukurūzais <...>;“ |
Pašariniai kvietrugiai, kurie pasižymi panašiomis savybėmis kaip ir kiti jau leidžiami pašariniai augalai (miežiai, kviečiai, rugiai ir kt.), buvo įtraukti į leidžiamų pašarų sąrašą. Kadangi pašariniai kvietrugiai, švieži arba džiovinti, gali būti ypač svarbūs kalvotesnėse nustatytos geografinės vietovės dalyse, kur jie yra ypač paplitę, tekste dabar aiškiai nurodyta jų naudojimo galimybė, kad būtų kuo labiau padidinta galimybė naudoti pašarus iš vietinės vietovės.
- 5 straipsnis. Draudžiami pašarai ir šalutiniai produktai
Pirmos dvi pastraipos
„Siekiant apsaugoti galvijų laikymo patalpų, kuriose auginamos telyčaitės, telyčios iki šeštojo nėštumo mėnesio ir pieninės karvės, aplinką nuo užteršimo silosu, įskaitant užteršimo per dirvožemį ir pašarus prevenciją, draudžiama naudoti ir laikyti bet kokios rūšies silosą.
Ūkiuose, kuriuose auginamos pieninės karvės, turi būti užtikrinta, kad bet kokiai ūkininkavimo veiklai, susijusiai su kitomis gamybos grandinėmis (mėsiniai galvijai, atliekų apdorojimo įrenginiai ir kt.), būtų naudojamos visiškai atskiros teritorijos. Grūdų silosas ir šalutiniai produktai gali būti laikomi ir naudojami tokiai kitai ūkininkavimo veiklai.“
iš dalies keičiamos taip:
„Siekiant apsaugoti galvijų laikymo patalpų aplinką nuo užteršimo silosu, įskaitant užteršimo per dirvožemį ir pašarus prevenciją, ir siekiant, kad gyvulių didieji skrandžiai fiziologiškai prisitaikytų prie raciono, kuriame nėra siloso, pieno ūkiams ir pakaitinių karvių laikymo objektams draudžiama naudoti ir laikyti bet kokį silosą.
Ūkiuose, kuriuose auginamos pieninės karvės, ir pakaitinių karvių laikymo objektuose turi būti užtikrinta, kad bet kokiai ūkininkavimo veiklai, susijusiai su kitomis gamybos grandinėmis (mėsiniai galvijai, atliekų apdorojimo įrenginiai ir kt.), būtų naudojamos visiškai atskiros teritorijos. Grūdų silosas ir šalutiniai produktai gali būti laikomi ir naudojami tokiai kitai ūkininkavimo veiklai.“
Pirmos pastraipos pakeitimas įtrauktas į bendrojo dokumento 3.3 punktą.
Šio pakeitimo tikslas – pirmiausia pritaikyti straipsnį prie karvių šėrimo taisyklių 1 straipsnio pakeitimų, įskaitant vartojamų terminų suderinimą, nustatant, kad, kaip ir pieno ūkiuose, pakaitinių karvių laikymo objektuose taip pat draudžiama naudoti ir laikyti bet kokį silosą. Antra, be to, kad siekiama išvengti aplinkos, kurioje laikomi gyvuliai, užteršimo, pakeitime aiškiai nurodoma ir antroji pagrindinė priežastis, dėl kurios draudžiama laikyti ir naudoti silosą, – tai būtinybė sudaryti sąlygas gyvulių didiesiems skrandžiams fiziologiškai prisitaikyti prie raciono, kuriame nėra siloso (nuo mažens). Dėl antrojo aspekto žr. karvių šėrimo taisyklių 9 straipsnio pakeitimų priežastis.
Be to, antros pastraipos pakeitimu taip pat siekiama suderinti straipsnį su karvių šėrimo taisyklių 1 straipsnio pakeitimais.
Nuoroda į skystą melasą (išskyrus atvejus, kai ją leidžiama naudoti pagal 6 straipsnį), anksčiau buvusi ketvirtos pastraipos b punkto šeštoje įtraukoje, buvo išbraukta.
Absoliutus melasos naudojimo draudimas, iš pradžių įvestas dėl dažnai prastos šio produkto kokybės ir labai kintančių jo savybių, buvo panaikintas (nors jo naudojimas vis dar reglamentuojamas 6 straipsniu), nes šis produktas dabar yra visiškai patikimas dėl šiuolaikinių gamybos technologijų, kurių naudojimas yra privalomas pagal teisės aktus. Melasą netgi rekomenduojama naudoti tam tikruose racionuose, pavyzdžiui, šieno racionuose, kuriuose cukraus yra mažiau nei šviežioje žolėje, nes dėl lengvos fermentacijos, kurios metu žolė virsta šienu, prarandamas tam tikras cukraus kiekis.
Šiuo metu galvijų laikymo patalpos valdomos labai skirtingais būdais, todėl dabar galima nesunkiai suvaldyti lovių ir ūkio įrangos užteršimo riziką, kuri iš pradžių buvo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių melasą galvijų laikymo patalpose buvo patariama naudoti itin atsargiai.
- 6 straipsnis. Nepašarinių pašarų žaliavos
Pastraipos „Kombinuotųjų pašarų papilde taip pat galima naudoti:
— |
ne daugiau kaip 3 proc. saldžiųjų ceratonijų; |
— |
ne daugiau kaip 3 proc. melasos. |
Vienam galvijui per dieną leidžiama duoti ne daugiau kaip 1 kg melasos blokų, įskaitant susmulkintus blokus. Tačiau melasos blokų naudojimas nesuderinamas su pašarų, kurių sudėtyje yra melasos, naudojimu.
Taip pat leidžiama duoti cukraus pagrindo produktus ir (arba) propilenglikolio ir glicerolio pagrindo produktus, skystus arba įmaišytus į pašarus, bet ne daugiau kaip 300 g vienam galvijui per dieną.“
iš dalies keičiamos taip:
„Kombinuotųjų pašarų papilde taip pat galima naudoti saldžiąsias ceratonijas, runkelių ir cukranendrių melasą, salyklo ekstraktą, propilenglikolį ir glicerolį, neviršijant bendro 6 proc. kiekio.
Cukraus pagrindo produktų, įskaitant skystus arba melasinius (cukranendrių arba runkelių melasa) produktus, salyklo ekstrakto, propilenglikolio ir glicerolio naudojimas pieninių karvių racione, neatsižvelgiant į tai, ar jie duodami atskiroms karvėms, ar dedami į bendrą sumaišytą racioną, yra ribojamas iki 800 g vienam galvijui per dieną. Šie produktai negali būti duodami su geriamuoju vandeniu.“
Straipsnyje saldžiųjų ceratonijų ir melasos (ir kitų panašių cukraus produktų) ribinės vertės, kurios anksčiau buvo skirstomos į 3 proc. melasos ir 3 proc. saldžiųjų ceratonijų ribines vertes, paprasčiausiai sujungiamos į vieną bendrą 6 proc. ribinę vertę.
Cukraus produktų, įskaitant melasą, kurios naudojimas anksčiau buvo uždraustas pagal 5 straipsnį, naudojimas buvo išplėstas, suteikiant galimybę naudoti ne tik melasos blokus, bet ir platesnę panašių produktų grupę, ir yra reglamentuojamas nustatant didžiausią dienos normą, kuri laikoma tinkama papildyti „Parmigiano Reggiano“ gamybos grandinei būdingą daug skaidulų turintį racioną.
Šių produktų naudojimas šiandien, palyginti su ankstesnės produkto specifikacijos versijos rengimo metu, yra ypač tinkamas, nes dabar yra plačiai naudojamas bendras sumaišytas racionas ir šie produktai gali atlikti naudingą funkciją: jie sujungia racioną ir sumažina jo miltingumą, todėl mišinys tampa vientisesnis, o galvijų laikymo aplinka – higieniškesnė.
Penkta pastraipa „Nepažeidžiant 8 straipsnio nuostatų, kiti produktai ir pašarai, kuriuos pagal galiojančius teisės aktus leidžiama duoti pieninėms karvėms, taip pat gali būti naudojami, jeigu juos ištiria sūrio „Parmigiano Reggiano“ konsorciumas, kuris, patikrinęs tokių produktų ir pašarų suderinamumą, apie tai praneša kompetentingoms institucijoms.“
nuo šiol pateikiama ketvirtoje pastraipoje ir yra keičiama taip:
„Nepažeidžiant 8 straipsnio nuostatų, kiti produktai ir pašarai, kuriuos pagal galiojančius teisės aktus leidžiama duoti pieninėms karvėms, taip pat gali būti naudojami, jeigu juos įvertina „Parmigiano Reggiano“ sūrio konsorciumas, kuris, patikrinęs tokių produktų ir pašarų atitiktį 2 straipsnyje nustatytiems principams, apie tai praneša kompetentingoms institucijoms.“
Kalbant apie draudimą naudoti tam tikras žaliavas pieninėms karvėms šerti skirtuose nepašariniuose pašaruose ir produktuose, žodis „ištiria“ pakeistas į žodį „įvertina“. Dabar nurodyta, kad suderinamumas turi būti tikrinamas pagal bendruosius pašarų principus, nustatytus karvių šėrimo taisyklių 2 straipsnyje.
- 7 straipsnis. Paprastųjų ir kombinuotųjų pašarų papildų, prisodrintų ir neprisodrintų, naudojimas
Išbraukiama ketvirta pastraipa. Ji buvo suformuluota taip: „Bendras neapdorotų riebalų, gautų iš sojų, linų, saulėgrąžų, kukurūzų ir kviečių gemalų produktų ir šalutinių produktų, kiekis neturi viršyti 300 g vienam galvijui per dieną.“
Nekeičiant šio konkretaus reikalavimo loginio pagrindo ar bendro produkto specifikacijos požiūrio į riebalų naudojimą, kuris turi būti griežtai reglamentuojamas, pirmiau minėtas tam tikrų sudedamųjų dalių, naudojamų nepašariniams pašarams gaminti, riebalų kiekio nustatymo metodas buvo pakeistas paskutinėje pastraipoje aprašytu metodu, kad būtų lengviau atlikti patikrinimus, kadangi labai sunku atskirti riebalus, gautus vien tik iš „sojų, linų, saulėgrąžų, kukurūzų ir kviečių gemalų produktų ir šalutinių produktų“, ir daug lengviau patikrinti bendrą duodamų riebalų kiekį tiek dokumentų (remiantis pašarų informaciniais lapais arba sudedamosiomis dalimis, įdėtomis į bendro sumaišyto raciono maišytuvą), tiek analitiniu požiūriu.
Toliau pateikta prieš tai buvusi 8 straipsnio antra pastraipa perkelta į ketvirtą pastraipą: „Pieninių karvių negalima šerti jokiais gyvūninės ar augalinės kilmės muilais ar riebalais (aliejumi, lajumi, taukais, sviestu) nei tiesiogiai, nei dedant į pašarus.“
8 straipsnio trečia pastraipa „Augalinės kilmės lipidai gali būti naudojami mikroelementams pernešti ir apsaugoti, bet jų gali būti duodama ne daugiau kaip 100 g vienam galvijui per dieną.“
nuo šiol pateikiama 7 straipsnio penktoje pastraipoje ir yra keičiama taip:
„Bet kokios rūšies ar formos augalinis aliejus ir riebalai gali būti naudojami tik kaip premiksų nešikliai ir aminorūgščių, vitaminų, mineralų bei kitų maisto medžiagų apsaugai, bet jų gali būti duodama ne daugiau kaip 50 g vienam galvijui per dieną.“
8 straipsnyje buvusiame tekste žodžiai „augalinės kilmės lipidai“ ir „mikroelementams“ atitinkamai pakeisti žodžiais „augalinis aliejus ir riebalai“ ir „aminorūgščių, vitaminų, mineralų bei kitų maisto medžiagų“, nes šie terminai yra išsamesni.
Bet kokios rūšies ar formos neapdoroto augalinio aliejaus ir riebalų kiekis sumažinamas nuo 100 g iki 50 g vienam galvijui per dieną, nes šios medžiagos turi atlikti tik aminorūgščių, vitaminų, mineralų ir kitų maisto medžiagų apsaugos funkciją, o ne būti naudojamos kaip slaptas būdas pridėti riebalų, kurie kitu atveju yra draudžiami, o sumažinus bendrą kiekį ir kartu išlaikant jų naudojimą kaip aminorūgščių, pvz., metionino, ar vitaminų, pvz., cholino, nešiklio, ši praktika netenka prasmės.
Įterpiama šešta pastraipa: „Siekiant išvengti neigiamo poveikio atrajotojų žarnyne vykstančiai fermentacijai ir pieno kokybės pablogėjimo, pieninėms karvėms per parą duodamas lipidų (vertinamų kaip eterinis ekstraktas) kiekis:
— |
neturi sudaryti daugiau kaip 4,0 proc. bendro sausosios medžiagos kiekio; |
— |
neturi sudaryti daugiau kaip 700 g kiekio, duodamo su šių taisyklių 2 straipsnyje apibrėžtais nepašariniais pašarais.“ |
Didžiausia leistina lipidų paros norma, kurią galima duoti pieninėms karvėms su leidžiamais produktais, yra 4 proc. viso raciono sausosios medžiagos kiekio. Šios bendros ribos laikymasis užtikrinamas nustatant riebalų, duodamų su nepašariniais pašarais, ribinę vertę. Vietoje 300 g riebalų, kuriuos galima duoti su aliejinių augalų sėklomis (soja, linais, saulėgrąžomis, kukurūzais ir kviečių gemalais), ribinės vertės, kurios laikymąsi buvo labai sunku patikrinti, nustatyta 700 g riebalų, kuriuos galima duoti su nepašariniais pašarais, naudojant pašarines žaliavas, kuriose jau yra natūralių riebalų (taigi, pavyzdžiui, įskaitant ir kukurūzus), ribine verte.
- 8 straipsnis. Draudžiamos pašarinės žaliavos ir draudžiami produktai
Pirmos pastraipos pirmos įtraukos tekstas „visi gyvūniniai maisto produktai: žuvų miltai, mėsa, kraujas, plazma, plunksnos, įvairūs skerdimo šalutiniai produktai bei pieno milteliai ir kiaušinių perdirbimo šalutiniai produktai;“
keičiamas taip:
„visi gyvūniniai maisto produktai: žuvų miltai, mėsa, kraujas, plazma, plunksnos, įvairūs skerdimo šalutiniai produktai, taip pat pieno milteliai ir kiaušinių perdirbimo šalutiniai produktai;“
Tekstas buvo performuluotas, jungtuką „bei“ pakeičiant jungtuku „taip pat“.
Pirmos pastraipos aštuntoje įtraukoje žodžiai „išauginti dumbliai“ pakeisti į žodį „dumbliai“, nes jų kilmės negalima patikrinti, taip pat todėl, kad šiuo metu rinkoje esančiais produktais, kuriems taikomos galiojančios taisyklės, užtikrinamas pakankamas bendras saugos lygis.
Ketvirtos pastraipos antros įtraukos tekstas „antioksidantai butilintas hidroksianizolas, butilintas hidroksitoluenas ir etoksichinas“
nuo šiol pateikiamas antroje antros pastraipos įtraukoje ir yra iš dalies keičiamas taip:
„antioksidantai butilintas hidroksianizolas, butilintas hidroksiluenas ir etoksichinas, išskyrus atvejus, kai jie technologiniais tikslais skiriami su vitaminais kaip stabilizatoriai.“
Formuluotė „išskyrus atvejus, kai jie technologiniais tikslais skiriami su vitaminais kaip stabilizatoriai“ buvo įrašyta todėl, kad išvardyti antioksidantai iš tikrųjų visada buvo naudojami pašaruose, nes jų yra vitaminų premiksuose, kuriuos pašarų gamyklos naudoja pašarams gaminti, kad būtų užtikrintas riebaluose tirpių vitaminų, pavyzdžiui, vitamino A (kuris lengvai oksiduojasi, todėl negali būti naudojamas be stabilizatorių), stabilumas ir kokybė. Tačiau neseniai padaryti teisės aktų pakeitimai reiškia, kad sudedamosios dalys turi būti nurodytos ant galutinio produkto, o tai reiškia, kad jos gali būti pateikiamos informaciniuose lapeliuose, todėl gali atsirasti akivaizdžių neatitikčių, nors iš tikrųjų padėtis nepasikeitė.
Todėl tekstas buvo pakoreguotas taip, kad būtų atsižvelgta faktą, jog pagal teisės aktus reikalaujama, kad šie produktai būtų išvardyti informaciniuose lapeliuose, kai jie naudojami premiksuose. Tačiau draudimas naudoti šiuos produktus kaip atskiras pašarų sudedamąsias dalis išlieka, nes šia taisykle norima užkirsti kelią jų naudojimui siekiant išspręsti problemas, kylančias dėl prastos kokybės pašarinių žaliavų naudojimo.
- 9 straipsnis. Gyvuliai iš kitų gamybos sektorių
9 straipsnio pirmos dvi pastraipos
„Pieninės karvės iš kitų nei „Parmigiano Reggiano“ gamybos grandinių negali būti įvežamos į melžiamų ir pieno neduodančių karvių laikymo aplinką, kol nepraėjo bent keturi mėnesiai nuo jų atvežimo į ūkį.
Šiuo laikotarpiu melžiamos karvės turi būti šeriamos laikantis šių taisyklių, o jų duodamas pienas negali būti tiekiamas į sūrio gamybos įmones.“
iš dalies keičiamos taip:
„Gyvuliai iš kitų nei „Parmigiano Reggiano“ gamybos grandinių, kurie nėra įtraukti į kontrolės sistemą, turi būti įvežami į pieno ūkius arba pakaitinių karvių laikymo objektus ne vėliau kaip tą dieną, kai gyvuliui sukanka 10 mėnesių.“
Šis pakeitimas įtrauktas į bendrojo dokumento 3.3 punktą.
Pagrindinius sūrio „Parmigiano Reggiano“ unikalius elementus galima apibendrinti taip:
— |
teritorija: ji suprantama kaip dirvožemis, oras ir vanduo ir yra itin svarbi dėl gebėjimo teikti gyvuliams maistą ir išlaikyti aktyvią „gerąją“ mikroflorą, kuri yra labai svarbi sūrio gamybai ir brandinimui. Visų pirma pripažįstama, kad pagrindiniai šios teritorijos išsaugojimo elementai yra draudimas duoti bet kokios rūšies silosą pieninėms karvėms ir pašarų iš ganyklų, pavyzdžiui, daugiamečių ir laikinų pievų, vaidmuo. Subtilią sūrio gamybai būtiną mikrobiologinę pusiausvyrą galima išsaugoti tik kruopščiai tvarkant dirvožemį bei valdant galvijų laikymo patalpas ir sūrio gamybos įmones; |
— |
gyvuliai: gyvulininkystės valdymas, visų pirma tinkama mityba, padeda gyvuliams išsiugdyti gebėjimą skiriamą racioną paversti pienu, taip pat padeda užtikrinti jų produktyvumą, sveikatą ir ilgaamžiškumą. Todėl produkto specifikacijoje tikslinga skatinti daugiau dėmesio skirti šiems klausimams, taip pat ir gavus naujos informacijos; |
— |
„geri“ mikroorganizmai sūriui gaminti: jie visada buvo laikomi labai svarbiais sūrio „Parmigiano Reggiano“ išskirtinumo veiksniais. |
Visos dabartinės produkto specifikacijos taisyklės yra parengtos taip, kad būtų skatinama palanki mikrobiologinė aplinka viso sūrio gamybos proceso metu. Visų pirma, draudimas naudoti bet kokį silosą auginant telyčaites, telyčias iki šeštojo nėštumo mėnesio ir pienines karves, taip pat šėrimas šienu yra sūrio „Parmigiano Reggiano“ gamybos vietovei būdingos „gerosios“ ir „blogosios“ floros atrankos pagrindas.
Atsižvelgiant į šiuos pagrindinius principus, manoma, kad svarbu, jog produkto specifikacija būtų tobulinama ir joje būtų nustatytos telyčaičių ir telyčių, kurios, subrendusios, duoda pieno, iš kurio gaminamas sūris, laikymo taisyklės. Ilgą laiką produkto specifikacijoje nurodytos pieninių karvių šėrimo taisyklės taip pat buvo taikomos pieno neduodančioms karvėms ir telyčioms nuo šeštojo nėštumo mėnesio. Šiomis taisyklėmis siekiama ne tik užkirsti kelią bet kokiam pieno kokybės charakteristikų pablogėjimui, nes pastarųjų dviejų kategorijų karvės neduoda pieno, bet ir (visų pirma) padėti gamintojams taikyti ūkininkavimo modelį, atitinkantį pagrindinius principus: draudimą naudoti silosą, šėrimą šienu, didžiųjų skrandžių gebėjimą perdirbti skaidulas ir dėmesį visiems ūkyje laikomiems galvijams. Kaip jau minėta, dabartinėje produkto specifikacijoje draudimas naudoti ir laikyti bet kurios rūšies silosą taikomas ir telyčaičių bei telyčių iki šeštojo nėštumo mėnesio auginimui.
Pagrindinis prašymo padaryti pakeitimą, pagal kurį gyvulių iš kitų gamybos grandinių įvežimas į pieno ūkį arba į kontrolės sistemoje išvardytus objektus, kuriuose vykdoma speciali pieno ūkio pakaitinių karvių laikymo veikla, turi vykti iki 10 mėnesių amžiaus, tikslas – pagerinti ir padidinti karvių gebėjimą visam gyvenimui prisitaikyti prie įprasto SKVN „Parmigiano Reggiano“ kontrolės sistemoje esančių ūkių skiriamo raciono, kuriuo jau šeriamos tiesiogiai gamybos vietovėje auginamos karvės, naudojant pašarus ir uždraudžiant šerti silosu.
Nors teoriškai būtų geriausia, jei šie gyvuliai į ūkius būtų atvežti vos tik nujunkomi, kad jie visam gyvenimui galėtų prisitaikyti prie įprasto SKVN „Parmigiano Reggiano“ kontrolės sistemoje esančių ūkių skiriamo raciono, manoma, kad 10 mėnesių amžius yra pakankamai ankstyvas, kad būtų galima akivaizdžiai pagerinti padėtį, susijusią su dabartine produkto specifikacija. Šiuo pasiūlymu siekiama sąžiningo kompromiso, kuriuo būtų išvengta didelės ekonominės naštos tiems, kurie šiuo metu augina jaunus gyvulius už SKVN „Parmigiano Reggiano“ gamybos grandinės ribų.
Be to, atsižvelgiant į bendrą tendenciją telyčias apsėklinti vis ankstyvesniame amžiuje, kai kuriais atvejais net iki 12 mėnesių, reikalavimas, kad gyvuliai būtų įvežami iki 10 mėnesių, užtikrintų, kad sėklinimas būtų vykdomas ūkiuose, priklausančiuose SKVN gamybos grandinei, siekiant pagerinti genetines savybes.
Reikalavimu, kad galvijai nuo 10 gyvenimo mėnesio būtų šeriami be siloso, siekiama užtikrinti, kad jų didieji skrandžiai vystytųsi galvijams mintant šienu, o tai reiškia, kad galima tikėtis, jog jų anatominės ir histologinės savybės bus tinkamesnės vėlesniam pieno gamybos etapui, todėl karvės geriau funkcionuos, kai bus šeriamos tokiu pašaru. Plačiai manoma, kad telyčaičių ir telyčių šėrimas daugiausia sausais pašarais, o ne silosu, teigiamai veikia jų morfologinį vystymąsi, dėl to didėja pilvo gylis ir gebėjimas praryti pašarą, taip pat mažėja per didelio riebalinio sluoksnio rizika (tai ypač dažnai atsitinka dėl netinkamo kukurūzų siloso naudojimo).
Neseniai atliktais tyrimais nustatyta, kad telyčių šėrimas šienu yra naudingas sausųjų medžiagų įsisavinimui ir augimui ir kad šėrimas šienu, o ne silosu, turi teigiamą poveikį gyvulio pašarų panaudojimo gebėjimui, tikriausiai dėl geresnio morfofunkcinio augančios telyčios didžiojo skrandžio vystymosi. Be to, reikėtų pridurti, kad skiriant dėl per didelio krakmolo kiekio rūgštingumą sukeliantį racioną, koks paprastai būna grūdų (ypač kukurūzų) siloso pagrindo racionas, gali sukelti didžiųjų skrandžių gleivinės audinių pažeidimus (eroziją) ir kepenų audinių pažeidimus (abscesus). Dėl šios nepataisomos žalos gyvuliai tampa jautresni kitoms ligoms ir mažiau efektyvūs apdorojant racionus, kurių pagrindą sudaro daug skaidulų turintys stambūs pašarai, pavyzdžiui, šieno racionus, kurie būdingi ūkiams, įtrauktiems į SKVN „Parmigiano Reggiano“ kontrolės sistemą. Gyvuliai, kurių racioną sudaro neperdirbti pašarai, ypač šienas, labai retai patiria šiuos pažeidimus.
Šeriant telyčias šviežiais pašarais ir šienu, palyginti su silosu, taip pat labai sumažėja rizika, kad į jų organizmą pateks mikotoksinų, kurie gali pakenkti gyvulio imuninei sistemai, padidinti jo ligų tikimybę ir taip sutrumpinti jo gyvenimo trukmę.
Šiuo pakeitimu taip pat siekiama pagerinti sertifikuotos sūrio „Parmigiano Reggiano“ gamybos sistemos kontrolę ir galutiniam vartotojui suteikti daugiau garantijų, kad produktas atitinka produkto specifikaciją.
Šiuo metu produkto specifikacijoje draudžiama naudoti ir laikyti bet kokios rūšies silosą auginant telyčaites, telyčias iki šešto nėštumo mėnesio ir pienines karves. „Karantino“ reikalavimas, nustatytas dabartinės produkto specifikacijos karvių šėrimo taisyklių 9 straipsnyje, yra skirtas būtent tam, kad būtų sumažinta aplinkos, kurioje laikomi pieniniai galvijai, kurių pienas naudojamas sūrio „Parmigiano Reggiano“ gamybai, užkrėtimo sporomis rizika, todėl šiuo „karantino“ laikotarpiu veiklos vykdytojai privalo tinkamai atskirti karves nuo karvių iš kitų nei „Parmigiano Reggiano“ gamybos grandinių, laikyti jų pieną atskirai ir tvarkyti atitinkamus ūkio įrašus.
Laikui bėgant atlikus patikrinimus, kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi „karantino“ taisyklių pagal dabartinę produkto specifikaciją, nustatyta daugybė „karantino“ reikalavimų, nustatytų SKVN „Parmigiano Reggiano“ kontrolės plane, nesilaikymo atvejų.
Tiksliau, patvirtinta SKVN „Parmigiano Reggiano“ kontrolės institucija, 2012–2017 m. atlikdama „karantino reikalavimų“ laikymosi patikrinimus, nustatė 12 „reikšmingo reikalavimų nesilaikymo“ atvejų. Dėl šių „reikšmingo reikalavimų nesilaikymo“ atvejų buvo taikomos kontrolės lentelėje nustatytos pasekmės, susijusios su žaliavos tvarkymu ir ypač su SKVN panaikinimu tam produktui, taip pat susiję veiklos vykdytojai ėmėsi taisomųjų priemonių, kad pašalintų neatitikties priežastį ar priežastis. Tuo pačiu laikotarpiu patvirtinta kontrolės institucija nustatė 639 „mažareikšmio reikalavimų nesilaikymo“ atvejus, dėl kurių susiję veiklos vykdytojai ėmėsi taisomųjų priemonių, kad pašalintų neatitikties priežastį ar priežastis.
Be to, 2018 m. (5) ir 2019 m. (4) užfiksuotų „reikšmingo reikalavimų nesilaikymo“ atvejų, palyginti su ankstesniu laikotarpiu (2012–2017 m.), proporcingai padaugėjo, o tai reiškia, kad jie tampa vis dažnesni.
Visų pirma, dėl reikalavimo, kad karvės būtų įvežtos į gamybos grandinę iki 10 mėnesių amžiaus, patvirtintai kontrolės institucijai būtų daug lengviau atlikti patikrinimą, nes gyvulio amžių (nuo gimimo) galima nesunkiai sužinoti iš duomenų bazių, o dabartiniai „karantino“ patikrinimai orientuoti į karvės gyvenimo etapą (šeštasis nėštumo mėnuo, melžimo ar užtrūkimo laikotarpis), kuris priklauso nuo to, kada įvyko apsėklinimas.
Be to, „karantinas“, kaip jis suprantamas dabar, nebebūtų reikalingas, nes, kaip jau minėta, nuo 10 mėnesių amžiaus karvė turėtų pakankamai laiko prisitaikyti prie įprasto raciono (nes vidutiniškai iki pieno davimo pradžios praeis dar apie 12–14 mėnesių), be to, nebūtų pavojaus, kad veiklos vykdytojas netinkamai atskirs „karantine“ laikomus gyvulius ir jų pieno srautus, dėl ko gali kilti problemų, susijusių su sūriu (šiuo metu taip gali atsitikti, jei karvė, atvežta į ūkį, jau yra pieninga).
- 10 straipsnis. Naujų ūkių įtraukimas į gamybos grandinę
9 straipsnio trečia pastraipa „Žemės ūkio valdoms, nepriklausančioms „Parmigiano Reggiano“ gamybos grandinei, tiekti pieną leidžiama tik praėjus ne mažiau kaip keturiems mėnesiams po patikrinimo.“
nuo šiol pateikiama 10 straipsnyje „Naujų ūkių įtraukimas į gamybos grandinę“ ir yra iš dalies keičiama taip:
„Žemės ūkio valdoms, nepriklausančioms „Parmigiano Reggiano“ gamybos sistemai, tiekti pieną leidžiama tik praėjus ne mažiau kaip keturiems mėnesiams po patvirtintos kontrolės institucijos atlikto patikrinimo.“
Dabar tekste nurodoma, kad šalis, atsakinga už atitikties šiems reikalavimams tikrinimą, yra kontrolės institucija.
- 11 straipsnis
10 straipsnis nuo šiol yra 11 straipsnis, išlaikant pavadinimą „Vienodo raciono taikymas“.
- 12 straipsnis. Nauji produktai ir technologijos
11 straipsnis „Norint naudoti šiose taisyklėse nenumatytus maisto produktus, keisti nustatytus kiekius arba taikyti jose nenumatytus paruošimo ir davimo būdus, „Parmigiano-Reggiano“ konsorciumo atliktų bandymų ir tyrimų rezultatai turi būti teigiami. Jei rezultatai yra teigiami, gali būti pateiktas prašymas atitinkamai pakeisti produkto specifikaciją.“
nuo šiol yra 12 straipsnis ir yra iš dalies keičiamas taip:
„Norint naudoti šiose taisyklėse nenumatytus maisto produktus, keisti nustatytus kiekius arba taikyti jose nenumatytus paruošimo ir davimo būdus, sūrio „Parmigiano-Reggiano“ konsorciumo atliktų bandymų ir tyrimų rezultatai turi būti teigiami. Jei rezultatas teigiamas, jis turi būti patvirtintas remiantis 6 straipsnio nuostatomis ir įtrauktas į produkto specifikaciją, kai ji bus keičiama kitą kartą.
Patikslinama, kad norint naudoti karvių šėrimo taisyklėse nenumatytus pašarus ir technologijas, keisti numatytus kiekius arba pradėti taikyti naujus paruošimo ir davimo metodus, pirmiausia turi būti gauti teigiami konsorciumo įvertintų bandymų ir tyrimų rezultatai. Jei rezultatas teigiamas, jis turi (o ne „gali“) būti patvirtintas remiantis 6 straipsnio nuostatomis ir įtrauktas į produkto specifikaciją, kai ji bus keičiama kitą kartą.
Galiausiai įterptas žodis „sūrio“, kad būtų nurodytas tikrasis konsorciumo pavadinimas.
BENDRASIS DOKUMENTAS
„PARMIGIANO REGGIANO“
ES Nr.: PDO-IT-0016-AM06 — 2.12.2021
SKVN (X) SGN ( )
1. Pavadinimas (-ai)
„Parmigiano Reggiano“
2. Valstybė narė arba trečioji šalis
Italija
3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas
3.1. Produkto rūšis
1.3 klasė. Sūriai
3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas
„Parmigiano Reggiano“ yra virtos ir lėtai brandintos kietos masės sūris, pagamintas iš neapdoroto pieno, kuris iš dalies nugriebiamas leidžiant grietinėlei iškilti į paviršių. Privaloma naudoti termiškai arba fiziškai ar mechaniškai neapdorotą, daugiausia kilmės vietovėje pagamintais pašarais šeriamų karvių pieną. Sūris privalo būti brandinamas ne mažiau nei 12 mėnesių. Sūris „Parmigiano Reggiano“ gali būti parduodamas galvomis, dalimis ar tarkuotas.
„Sūrio „Parmigiano Reggiano“ negalima apdoroti taip, kad pablogėtų jo cheminės, fizinės ar juslinės savybės; jis pasižymi šiomis savybėmis:“
— |
yra lengvai išgaubtais ar beveik tiesiais šonais, paviršius – plokščias, su truputį pakilusiu kraštu; |
— |
matmenys: „plokščiojo paviršiaus skersmuo – nuo 35 iki 43 cm, šono aukštis – nuo 20 iki 26 cm;“ |
— |
mažiausias kiekvienos sūrio galvos svoris – 30 kg; |
— |
žievės spalva: natūrali šiaudų spalva, kuri laikui bėgant gali kisti; |
— |
žievės storis: apie 6 mm; |
— |
vidinės sūrio masės spalva: nuo šviesios šiaudų iki šiaudų spalvos; |
— |
sūriui būdingas kvapas ir skonis: aromatingas, subtilus, stipraus, bet ne aštraus skonio; |
— |
vidinės sūrio masės struktūra: smulkiai grūdėta, sluoksniuota; |
— |
riebalų kiekis sausojoje medžiagoje: ne mažiau kaip 32 proc.; |
— |
priedai: nenaudojami; |
— |
ciklopropano riebalų rūgštys: mažiau negu 22 mg/100 g riebalų (šioje vertėje, nustatytoje dujinės fazės chromatografijos ir masės spektrometrijos metodu, atsižvelgiama į tam tikrą apskaičiavimo netikslumą). |
3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)
Pakaitinių pieninių karvių auginimas (karvių pakeitimas) turi būti vykdomas nustatytoje geografinėje vietovėje ir įtrauktas į kontrolės sistemą kaip specifinė pieno ūkio veikla. Draudžiama naudoti ir laikyti bet kokios rūšies silosą.
Gyvuliai iš kitų nei sūrio „Parmigiano Reggiano“ gamybos grandinių, kurie nėra įtraukti į kontrolės sistemą, turi būti įvežami į pieno ūkius arba pakaitinių karvių laikymo objektus ne vėliau kaip tą dieną, kai gyvuliui sukanka 10 mėnesių.
Pieno ūkiai, kurie 2021 m. sausio 5 d. vykdė karvių pakeitimo veiklą už nustatytos geografinės vietovės ribų, gali ir toliau vykdyti šią veiklą už kilmės vietovės ribų, jei ji įtraukta į kontrolės sistemą.
Pieninių karvių racionas grindžiamas nustatytoje geografinėje vietovėje užaugintų pašarų kiekiu ir kokybe.
Geografinėje vietovėje privalo būti pagaminta ne mažiau kaip 75 proc. sausosios pašaro medžiagos.
Nepašariniai pašarai gali sudaryti ne daugiau kaip 50 proc. sausosios galvijų raciono medžiagos.
Draudžiama naudoti ir laikyti bet kokios rūšies silosą.
Karvių pienas, druska, veršelių šliužo fermentas.
Pienas turi būti gaunamas nustatytoje geografinėje vietovėje esančiuose ūkiuose, kurie yra įtraukti į kontrolės sistemą.
3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje
Pienas turi būti perdirbamas į sūrį nustatytoje geografinėje vietovėje. Pagal produkto specifikaciją vakarinio ir rytinio melžimo pienas pristatomas į pieninę nenugriebtas ir neapdorotas. Rytinio melžimo pienas supilamas į varinius katilus ir sumaišomas su vakarinio melžimo iš dalies natūraliai nugriebtu pienu. „Pieno riebalų ir kazeino santykis katile, apskaičiuotas kaip perdirbimo dieną katile esančių pieno partijų vidutinė svertinė vertė, negali viršyti 1,10 + 10 proc.“„Į pieną dedama pastovios išrūgų pradinės kultūros – natūralios pieno rūgšties bakterijų kultūros, gautos kontroliuojamoje temperatūroje paliekant savaime fermentuotis saldžiąsias išrūgas, likusias po ankstesnių sūrio gamybos operacijų.“ Komercinių rinktinių fermentų naudoti neleidžiama. Po koaguliacijos, kuri vyksta naudojant tik veršelių šliužo fermentą, varškė suyra ir yra verdama. Po sedimentacijos sūrio masė perpilama į tam tikras formas ir taip suformuojamos sūrių galvos. Tuomet jos ženklinamos. Po kelių dienų galvos panardinamos į sūrymą ir brandinamos ne trumpiau kaip 12 mėnesių. Sūriai gali būti brandinami medinėse lentynose.
Mažiausiai 12 mėnesių trunkantis brandinimas turi vykti nustatytoje geografinėje vietovėje.
Praėjus trumpiausiam nustatytam brandinimo laikotarpiui, atliekant ekspertizę tikrinama, ar produktas atitinka produkto specifikaciją.
3.5. Specialios produkto, kurio pavadinimas nurodytas, pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės
Sūris „Parmigiano Reggiano“ gali būti parduodamas galvomis, dalimis ar tarkuotas.
Siekiant apsaugoti vartotoją ir garantuoti rinkai patiekto fasuoto tarkuoto ar dalimis padalyto sūrio „Parmigiano Reggiano“ autentiškumą sūris turi būti tarkuojamas, dalijamas ir vėliau pakuojamas nustatytoje geografinėje vietovėje. Šis reikalavimas keliamas todėl, kad produkto atpažinties ženklai, kuriais žymimos sūrio „Parmigiano Reggiano“ galvos, ant tarkuoto ar dalimis padalyto produkto neišlieka arba jų nematyti, todėl būtina garantuoti fasuoto produkto kilmę. Šis reikalavimas taip pat keliamas siekiant užtikrinti, kad dalimis padalytas sūris būtų pakuojamas greitai ir pagal atitinkamus metodus, kad negalėtų dehidratuotis, oksiduotis ar prarasti sūriui „Parmigiano Reggiano“ būdingų pradinių juslinių savybių. Prapjovus sūrio galvą, sūris netenka natūralios apsaugos, kurią jam suteikia puikiai nuo aplinkos oro sūrį izoliuojanti dehidratavusi žievė.
Tarkuoti galima tik sveiką, saugomos kilmės vietos nuorodos „Parmigiano Reggiano“ ženklu pažymėtą sūrio galvą. Sutarkuotą sūrį privaloma nedelsiant pakuoti jo neapdorojant ir nepapildant jokiomis medžiagomis. Tačiau pirmiau nurodytomis sąlygomis leidžiama naudoti ir nuopjovas. Tarkuotame sūryje „Parmigiano Reggiano“ žievė sudaro ne daugiau kaip 18 proc. masės
Sūrio „Parmigiano Reggiano“ atraižos, kurias kontrolės sistemos veiklos vykdytojai naudoja kitų formų sūriams ruošti, vadinamos nuopjovomis.
Tarkavimas, dalijimas į dalis ir fasavimas tiesioginiam pardavimui gali būti atliekami mažmeninės prekybos vietoje tik pardavimo galutiniam vartotojui tikslu.
3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės
Kiekviena sūrio „Parmigiano Reggiano“ galva žymima atpažinties ženklais, kuriuos sudaro ant šonų paviršiaus trafaretu taškinėmis raidėmis įrašomi žodžiai „Parmigiano Reggiano“, tą sūrį pagaminusios sūrio gamybos įmonės registracijos numeris, pagaminimo metai ir mėnuo, santrumpa „DOP“ (SKVN), taip pat ovalus antspaudas su užrašu „Parmigiano Reggiano Consorzio Tutela“ (liet. „Parmigiano Reggiano“ apsaugos konsorciumas) ir kazeino plokštelė arba lygiavertė sistema, užtikrinanti unikalų kiekvienos sūrio galvos identifikavimą, ir antros kategorijos antspaudas, skirtas šios kategorijos sūriams.
Rinkai patiektas fasuotas tarkuotas ir dalimis padalytas sūris„Parmigiano Reggiano“ žymimas logotipu, kuriame pavaizduotas stilizuotas sūrio„Parmigiano Reggiano“ gabalėlis ir galva virš užrašo „PARMIGIANO REGGIANO“.
Šis logotipas yra privaloma etiketės sudedamoji dalis ir turi būti atspausdintas spalvotai, laikantis atitinkamame konsorciumo susitarime nustatytų techninių specifikacijų.
Kad būtų galima sužinoti fasuoto sūrio „Parmigiano Reggiano“, kuris vartoti pateikiamas didesnėmis nei 15 g porcijomis, brandą, etiketėje turi būti nurodytas trumpiausias nustatytas sūrio brandinimo laikas.
Kadangi sūrio „Parmigiano Reggiano“ vidinės masės aromatas ir skonis brandinant keičiasi, siekiant perteikti juslines savybes, etiketėje gali būti vartojami toliau nurodyti apibūdinamieji būdvardžiai, taip pat tam tikrų brandinimo klasių atveju gali būti nurodomas brandinimo laikas:
— |
„delicato“ [subtilus] (12–19 mėn.); |
— |
„armonico“ [harmoningas] (maždaug 20–26 mėn.); |
— |
„aromatico“ [aromatingas] (maždaug 27–34 mėn.); |
— |
„intenso“ [stiprus] (maždaug 35–45 mėn.). „Parmigiano Reggiano“ pavadinimu negali būti žymimos sūrio plokščiųjų pusių ir šonų (dalių su daugiau kaip 18 proc. žievės) atraižos, išskyrus atvejus, kai jos naudojamos kaip nuopjovos. |
4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas
Nustatytą geografinę vietovę sudaro kairėje Reno upės pusėje esanti Bolonijos provincijos teritorija, dešinėje Po upės pusėje esanti Mantujos provincijos teritorija, Modenos, Parmos ir Emilijos Redžo provincijų teritorijos.
5. Ryšys su geografine vietove
Kalbant apie natūralius veiksnius, ypatingas dėmesys skiriamas nustatytos geografinės vietovės, besitęsiančios nuo Apeninų kalvagūbrių iki Po upės, dirvožemiui būdingoms savybėms ir klimato sąlygoms, kurios daro tiesioginę įtaką tiek natūralios augmenijos sudėčiai, tiek specifinėms produkto fermentacijos savybėms. Kalbant apie žmogiškuosius veiksnius, reikia paminėti ne tik istorinę sūrio svarbą vietos ekonomikai, bet ir tai, kad sudėtingą sūrio „Parmigiano Reggiano“ gamybą lemia šimtmečiais šiame regione naudoti ir kaip nuosekli vietos praktika ištikimai perduodami tradiciniai sūrio gamybos būdai.
Sūris „Parmigiano Reggiano“ išsiskiria vidine sūrio masės struktūra – smulkiai grūdėta ir sluoksniuota, kvapnumu ir subtiliu, stipriu, bet neaštriu skoniu. Šis sūris yra labai tirpus ir lengvai virškinamas.
Šį išskirtinumą lemia ypatingos pieno savybės ir jam taikomi atrankos kriterijai, taip pat naudojamas neapdorotas pienas, kuris kasdien pilamas į varinius katilus ir tirštinamas naudojant veršelių šliužo fermentą, pasižymintį dideliu chimozino kiekiu. Išskirtinumą lemia ir sūrio laikymas prisotintame sūryme bei ilgas brandinimas.
Ypatingas pieno fizines, chemines ir mikrobiologines savybes, kurios užtikrina sūriui „Parmigiano Reggiano“ būdingas savybes ir kokybę, iš esmės lemia kilmės vietovėje pagaminti pieninių karvių pašarai ir tai, kad griežtai atsisakoma bet kokios rūšies siloso. Ne trumpesnis nei 12 mėnesių brandinimas, vykstantis tam tikromis klimato sąlygomis pasižyminčioje nustatytoje geografinėje vietovėje, yra būtinas etapas, padedantis užtikrinti, kad iš apdoroto pieno gautas produktas dėl tam tikrų fermentų procesų įgytų sūriui „Parmigiano Reggiano“ būdingas savybes.
Nuoroda į specifikacijos leidinį
http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335
2023 6 9 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 202/76 |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 94 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto bendrojo dokumento ir nuorodos į paskelbtą vyno sektoriaus produkto specifikaciją paskelbimas
(2023/C 202/14)
Šiuo paskelbtu dokumentu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 98 straipsnį (1) per du mėnesius nuo paskelbimo dienos.
BENDRASIS DOKUMENTAS
„Terres du Midi“
PGI-FR-02484
Paraiškos pateikimo data: 2018.9.28
1. Registruojamas (-i) pavadinimas (-ai)
„Terres du Midi“
2. Valstybė narė
Prancūzija
3. Geografinės nuorodos tipas
SGN – saugoma geografinė nuoroda
4. Vynuogių produktų kategorijos
1. |
Vynas |
5. Vyno (-ų) aprašymas
Saugoma geografine nuoroda „Terres du Midi“ žymimi neputojantys raudonieji, rožiniai ir baltieji vynai.
Gaminami vynai pasižymi vaisių aromatais. Aromatų pobūdis ir stiprumas priklauso nuo to, iš kokių vynuogių veislių vynai pagaminti ir kokios technologijos naudotos.
Paprastai ryškia spalva (nuo avietinės iki granatų) pasižymintiems raudoniesiems vynams, gaminamiems iš kelių vynuogių veislių derinio, kad būtų galima išgauti sodrią, švelnią ir darnią struktūrą, būdingi raudonųjų vaisių ar net prieskonių pokvapiai.
Baltųjų vynų spalva – nuo žalsvai geltonos iki aukso geltonumo. Be to, šiems baltiesiems vynams iš įvairių vynuogių veislių derinių būdingas vaisių baltu minkštimu gaivumas ir citrusinių vaisių pokvapiai.
Rožiniai vynai pasižymi puikia pusiausvyra, nes juos gaminant naudojamas „Grenache“ ir „Syrah“ veislių derinys, taip pat norint, kad persikų atspalvio rožinė spalva taptų ryškesne avietine rožine, gali būti naudojamos „Cinsault“ ir „Carignan“ veislių vynuogės. Šiems gaiviems rožiniams vynams būdingas raudonųjų vaisių ir gėlių aromatas.
Kalbant apie vynininkystės metodus, vynai turi atitikti visus ES teisės aktuose nustatytus įpareigojimus.
Bendrosios analitinės savybės |
|
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %) |
|
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %) |
10 |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas |
|
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre) |
|
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre) |
|
6. Vyno gamybos metodai
a. Pagrindiniai vynininkystės metodai
Kalbant apie vynininkystės metodus, vynai turi atitikti ES ir nacionalinės teisės aktuose nustatytus įpareigojimus.
b. Didžiausias gamybos kiekis
Raudonieji, rožiniai ir baltieji SGN „Terres du Midi“ vynai
120 hektolitrų iš hektaro
7. Nustatyta geografinė vietovė
Saugoma geografine nuoroda „Terres du Midi“ žymimiems vynams gaminti skirtos vynuogės auginamos, vynininkyste užsiimama ir vynai gaminami šių komunų teritorijoje:
— |
visos Odo, Hero, Garo ir Rytų Pirėnų departamentų komunos; |
— |
Lozero departamentas: Gorges du Tarn Causses, Ispagnac, La Malène, Massegros Causses Gorges (tik deleguotosios komunos – Les Vignes – teritorija). |
8. Pagrindinės vyninių vynuogių veislės
„Alicante Henri Bouschet N“
„Alphonse Lavallée N“
„Altesse B“
„Alvarinho“ ir „Albariño“
„Aramon N“
„Aramon blanc B“
„Aramon gris G“
„Aranel B“
„Arinarnoa N“
„Arvine B“ ir „Petite Arvine“
„Aubun N“ ir „Murescola“
„Auxerrois B“
„Baco blanc B“
„Bourboulenc B“ ir „Doucillon blanc“
„Cabernet franc N“
„Cabernet-Sauvignon N“
„Caladoc N“
„Cardinal Rg“
„Carignan N“
„Carignan blanc B“
„Carménère N“
„Chambourcin N“
„Chardonnay B“
„Chasan B“
„Chasselas B“
„Chasselas rose Rs“
„Chenanson N“
„Chenin B“
„Cinsaut N“ ir „Cinsault“
„Clairette B“
„Clairette rose Rs“
„Colombard B“
„Cot N“ ir „Malbec“
„Couderc noir N“
„Counoise N“
„Danlas B“
„Egiodola N“
„Fer N“ ir „Fer Servadou“, „Braucol“, „Mansois“, „Pinenc“
„Gamay N“
„Gamay de Chaudenay N“
„Gewurztraminer Rs“
„Grenache N“
„Grenache blanc B“
„Grenache gris G“
„Gros Manseng B“
„Jurançon blanc B“
„Landal N“
„Listan B“ ir „Palomino“
„Lival N“
„Lledoner pelut N“
„Macabeu B“ ir „Macabeo“
„Marsanne B“
„Marselan N“
„Mauzac B“
„Merlot N“
„Meunier N“
„Mondeuse N“
„Morrastel N“ ir „Minustellu“, „Graciano“
„Mourvèdre N“ ir „Monastrell“
„Muscadelle B“
„Muscat d’Alexandrie B“ ir „Muscat“, „Moscato“
„Muscat de Hambourg N“ ir „Muscat“, „Moscato“
„Muscat à petits grains blancs B“ ir „Muscat“, „Moscato“
„Muscat à petits grains roses Rs“ ir „Muscat“, „Moscato“
„Muscat à petits grains rouges Rs“ ir „Muscat“, „Moscato“
„Nielluccio N“ ir „Nielluciu“
„Négrette N“
„Parrellada B“
„Petit Manseng B“
„Petit Verdot N“
„Pinot gris G“
„Pinot noir N“
„Portan N“
„Ravat blanc B“
„Riesling B“
„Rivairenc N“ ir „Aspiran noir“
„Rivairenc blanc B“ ir „Aspiran blanc“
„Roussanne B“
„Sauvignon B“ ir „Sauvignon blanc“
„Sauvignon gris G“ ir „Fié gris“
„Savagnin rose Rs“
„Sciaccarello N“
„Semillon B“
„Servant B“
„Seyval B“
„Sylvaner B“
„Syrah N“ ir „Shiraz“
„Tannat N“
„Tempranillo N“
„Terret blanc B“
„Terret gris G“
„Terret noir N“
„Ugni blanc B“
„Verdelho B“
„Vermentino B“ ir „Rolle“
„Villard blanc B“
„Villard noir N“
„Viognier B“
9. Ryšys (-iai) su geografine vietove
9.1. Geografinės vietovės ypatumai
Prancūzijos pietuose, greta Viduržemio jūros pakrantės esanti SGN „Terres du Midi“ geografinė vietovė apima Garo, Hero, Odo ir Rytų Pirėnų departamentus, taip pat kelias Lozero departamento komunas. Žemutinis Langedokas, konkrečiau – Garo, Hero ir Odo departamentai, sudaro palei Viduržemio jūros pakrantę plytinčią lanko pavidalo vietovę, kurioje auginamos beveik vien tik vynuogės ir kuri nuo XIX a. pradžios vadinama „vignoble du Midi“ (Pietų krašto vynuogynu).
Geografinė vietovė pasižymi įvairiais dirvožemiais – joje vyrauja kalvų viršuje slūgsantys rūgštūs skalūnai, klintinis plynaukščių ir lygumų, kuriose auginamos vynuogės, dirvožemis ir akmeningos aliuvinės terasos. Visi šie dirvožemiai yra sausi, nederlingi, tinkami vynuogėms, nes jos gali juose giliai įsišaknyti. Nuo Sevenų, Juodųjų kalnų ir Pirėnų priekalnių iki lagūnos pakrantės besidriekianti Odo, Orbo, Hero, Vidurlio ir Gardono upių vagojama SGN „Terres du Midi“ vietovė atrodo lyg didžiulis į Viduržemio jūrą atsiveriantis amfiteatras.
Viduržemio jūros klimatas labai palankus auginti vynuoges, nes vasaros būna karštos ir sausos, o žiemos – švelnios, lyja pavasarį ir rudenį.
Vietovėje pučia keli vyraujantys vėjai. Vynuogėms nokstant Liono įlanką nuolatos, o kartais ir smarkiai košia jūros vėjas. Jo atnešama jūros dulksna sušvelnina pernelyg aukštą temperatūrą. Dėl sauso ir stipraus šiaurės arba vakarų vėjo („tramontane“, „cers“ ir mistralio) vynuogės auga sveikos. Vyraujant tokiam klimatui galima auginti įvairioms vietovėms tinkamas vynuogių veisles. Šioje vietovėje tarpusavyje persipina kalnai ir aukštikalnės, priekalnės ir vidutinio aukščio plynaukštės ir galiausiai pakrantės lyguma. Joje nuo Ronos deltos iki pat Ispanijos sienos auginamos vien vynuogės.
9.2. Produkto ypatumai
SGN „Terres du Midi“ vynai – iš „Midi viticole“ judėjimo istorijos užgimęs produktas. Šioje vietovėje maždaug 600 m. pr. Kr. vynai buvo gaminami iš pirmuosiuose aplink Agdą augusiuose Vakarų Europos vynuogynuose išaugintų vynuogių.
1907 m. įvyko vyno gamybą, socialinį gyvenimą ir vynuogių auginimo įmonių ekonomiką paveikusi vyno sektoriaus krizės kulminacija. Įvairūs mokesčiai, perteklinė gamyba ir sukčiavimas kurstė nepasitenkinimą. Krito kainos, kartu prastėjo vynų kokybė. Susidūrę su valdžios institucijų nelankstumu, vyndariai įsteigė daugybę vyno apsaugos komitetų, turėjusių atstovų daugumoje Pietų krašto komunų; šie komitetai netrukus susijungė į „Confédération Générale des Vignerons du Midi“ (Generalinę Pietų krašto vyndarių konfederaciją). Taigi, valstybei pripažinus šią konfederaciją, leidusią atnaujinti dialogą ir rasti sprendimus šiai krizei įveikti (mokesčių mažinimas, kova su sukčiavimu, vyno deklaravimo ir judėjimo taisyklės, amnestija), ėmė rastis „Midi Viticole“ (Pietų vynuogių krašto) idėjos apmatai. Šio judėjimo steigimo akte aiškiai nurodomi „Midi Viticole“, jungiančio keturis Rytų Pirėnų, Odo, Hero ir Garo vynuogių auginimo departamentus, kontūrai. Šiose vietovėse beveik išimtinai auginamos vynuogės.
1964 m. buvo tiksliai apibrėžtas ir imtas reguliuoti teisės aktais su administracine gamybos vietove, pasižyminčia tam tikromis dirvožemio ir klimato sąlygomis, susijęs „vin de canton“ (kantono vynas). 1968 m. dekretu šie „vins de canton“ (kantono vynai) pakeičiami „vins de pays“ (krašto vynais); iš pradžių jie buvo vadinami departamento, kuriame pagaminti, pavadinimu ir atitiko konkrečius gamybos kriterijus, užtikrinančius aukštesnę produkcijos kokybę. Šiuo etapu „Vins du Midi“ (Pietų krašto vynams) buvo suteiktas specialus pripažinimas; tai paskatino atsirasti SGN „Terres du Midi“.
Pagaminama 100 000 hektolitrų raudonųjų, rožinių ir baltųjų SGN „Terres du Midi“ vynų. Raudonųjų vynų gaminama daugiausia (55 % produkcijos). Auga rožinių vynų gamyba (35 %), o šias dvi rūšis papildo baltieji vynai.
Saugoma geografine nuoroda „Terres du Midi“ žymimi vynai gaminami iš kelių vynuogių veislių, kurios gali būti ir tradicinės regiono, ir iš kitų vynuogių auginimo regionų atkeliavusios veislės, derinio.
Šias vynuogių veisles tapo įmanoma auginti dėl augintojų praktinės patirties, nes jie sodina vynmedžius atsižvelgdami į įvairius geografinės vietovės dirvožemius, taip siekdami išauginti kokybiškas vynuoges. Dėl šilto ir sauso Viduržemio jūros klimato poveikio visų veislių vynuogės kiekvienoje vietovėje visiškai sunoksta, taip pat išsaugomi ar net sustiprinami pirminiai jų aromatai. Tad gaminamiems vynams būdingi vaisių ir gėlių aromatai, kurių stiprumas ir pobūdis priklauso nuo deriniuose naudojamų vynuogių veislių.
Gaminant raudonuosius vynus vynuogių veislės derinamos taip, kad būtų gaunami vaisiški, švelnūs, SGN vynams būdingais brandžiais ir harmoningais taninais pasižymintys vynai. Gaminant baltuosius ir rožinius vynus vynuogių veislės derinamos taip, kad būtų išlaikytas puikus balansas, išsaugantis vynų gaivumą ir baltųjų vynų vaisinius ir rožinių vynų gėlių aromatus.
9.3. Geografinės vietovės ir produkto ypatumų priežastinis ryšys
Ryšys su produkto kilme grindžiamas produkto ypatybėmis, kurias lemia savitos geografinės vietovės dirvožemio ir klimato savybės kartu su vynuogių veislių, kurios daro didelę įtaką šioms savybėms, pasirinkimu.
Geografinės vietovės dirvožemio ir klimato ypatumai kartu su pasirinktomis vynuogių veislėmis daro didelę įtaką produkto ypatybėms. Dėl didelės šilto, sauso ir gana vėjuoto Viduržemio jūros klimato įtakos SGN vynuogių veislėms vynuogės visose vietovėse visiškai sunoksta ir pasižymi aromatingumu.
Pavadinimas „Terres du Midi“ atspindi vietovės ypatybes – Viduržemio jūros dirvožemio ir klimato sąlygas, palankias nokti įvairioms vynuogių veislėms ir formuotis pirminiams jų aromatams, prie kurių prisideda vyndariai, siekiantys pasiūlyti malonaus ir gardaus skonio aromatingus, šiame beveik vien vynuogėms skirtame krašte pagamintus vynus.
Nuo Sevenų, Juodųjų kalnų ir Pirėnų priekalnių iki lagūnos pakrantės besidriekianti Odo, Orbo, Hero, Vidurlio ir Gardono upių vagojama SGN „Terres du Midi“ vietovė atrodo lyg didžiulis į Viduržemio jūrą atsiveriantis amfiteatras.
Geografinė vietovė pasižymi įvairiais dirvožemiais – jie visi yra sausi, nederlingi, tinkami vynuogėms, kurios gali giliai juose įsišaknyti, ir palankūs auginti kuo įvairiausias vynuogių veisles. Dėl to vynmedžiai gali vienodai augti ir išauginti sultingų vynuogių derlių. Vietovės reljefas sudaro sąlygas vėjams, kurie pūsdami nuo pat kalnų iki saulėtos pakrantės sušvelnina per didelį karštį, todėl įvairių veislių vynuogėms sudaromos palankios sąlygos augti ir sunokti bei taip išsaugoti SGN vynams būdingą gaivumą ir uogų aromatų potencialą. Kalbant apie baltuosius vynus, dėl palankios vėjų įtakos daugiausia lygumose augantiems vynuogynams vynuogių uogos yra apsaugomos nuo sausros, todėl iš jų pagaminti vynai būna gaivūs ir vaisiški. Raudonųjų vynų, kuriems būdingas raudonųjų vaisių ir prieskonių aromatas, taip pat gera taninų ir alkoholio kiekio pusiausvyra, ypatybes lemia sauso, saulėto ir vėjuoto klimato įtaka vynuogių veislėms. Gaivių vaisių ar gėlių, atsižvelgiant į vynuogių veislių derinį, aromatais pasižyminčių rožinių vynų aromatingumo ir gaivumo pusiausvyrą lemia saulė ir nuo jūros pučiantis vėjas.
Derindami pagrindines šios vietovės išryškintas vynuogių veislių ypatybes (spalvą, aromatą, taninus, gaivumą), vyndariai kiekvienos spalvos vynų juslinėse savybėse išsaugo išskirtinius vynų ypatumus – aromatingumą, švelnumą ir gaivumą. Iš ryškią spalvą ir intensyvų skonį lemiančių vynuogių veislių pagaminti raudonieji vynai būna ryškios spalvos – nuo avietinės iki granatų. Jiems būdingi raudonųjų vaisių ar net prieskonių aromatai. Jų skonis pasižymi švelnių ir harmoningų taninų poskoniais. Baltųjų vynų spalva – nuo žalsvai geltonos iki aukso geltonumo. Šiems iš aromatingų ir rūgštokų vynuogių pagamintiems vynams būdingas vaisių baltu minkštimu gaivumas ir citrusinių vaisių pokvapiai. Rožiniai vynai gaminami iš ryškią spalvą lemiančių ir vaisiškumo suteikiančių vynuogių veislių, iš kurių gaunami šie gaivūs raudonųjų vaisių ir gėlių pokvapiais pasižymintys vynai.
Šie veiksniai, veislių derinimo išmanymas ir „Midi Viticole“ organizacija, kurią sudaro glaudžiai tarpusavyje susijusios kolektyvinės vynuogių augintojų struktūros, yra SGN „Terres du Midi“ ypatumai.
Jie yra tikras regioninės vynuogių auginimo ekonomikos plėtros pagrindas. Tad vynmedžiai ir vynas yra pagrindinė trijų ketvirtadalių Pietų departamentų kaimo vietovių veikla.
10. Kitos pagrindinės sąlygos
Ženklinimas
Teisinis pagrindas:
|
Nacionalinės teisės aktai |
Papildomų sąlygų rūšis:
|
Papildomos nuostatos dėl ženklinimo |
Sąlygos aprašymas:
|
Griežtai draudžiama nurodyti vienos ar kelių vynuogių veislių pavadinimą. |
Jeigu nuoroda „Indication géographique protégée“ (saugoma geografinė nuoroda) pakeičiama tradicine nuoroda „Vin de Pays“ (krašto vynas), etiketėje turi būti pateiktas Europos Sąjungos SGN logotipas.
Arčiausiai esanti vietovė
Teisinis pagrindas:
|
Nacionalinės teisės aktai |
Papildomų sąlygų rūšis:
|
Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata |
Sąlygos aprašymas
Pritaikius nukrypti leidžiančią nuostatą, nustatyta arčiausiai esanti saugoma geografine nuoroda „Terres du Midi“ žymimų vynų vyndarystės ir gaminimo vietovė apima greta Odo, Hero, Garo ir Rytų Pirėnų departamentų esančius kantonus:
Arles, Avignon (Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3), Haute-Ariège (Ax-les-Thermes, Artigues, Ascou, Carcanières, Ignaux, Mérens-les-Vals, Mijanès, Montaillou, Orgeix, Orlu, Ornolac-Ussat-les-Bains, Perles-et-Castelet, Le Pla, Prades, Le Puch, Quérigut, Rouze, Savignac-les-Ormeaux, Sorgeat, Tignac, Vaychis komunos), Collet de Dèze (Le Collet-de-Dèze, Barre-des-Cévennes, Bassurels, Cassagnas, Cans, Cévennes (tik Saint-Julien-d’Arpaon teritorija) Fraissinet-de-Fourques, Gabriac, Moissac-Vallée-Française, Molezon, Le Pompidou, Saint-André-de-Lancize, Saint-Etienne-Vallée-Française, Saint-Germain-de-Calberte, Saint-Hilaire-de-Lavit, Saint-Julien-des-Points, Saint-Martin-de-Boubaux, Saint-Martin-de-Lansuscle, Saint-Michel-de-Dèze, Saint-Privat-de-Vallongue, Sainte-Croix-Vallée-Française, Ventalon en Cévennes komunos), Bollène, Bourg-Saint-Andéol (Bourg-Saint-Andéol, Bidon, Gras, Larnas, Saint-Just-d’Ardèche, Saint-Marcel-d’Ardèche, Saint-Martin-d’Ardèche, Saint-Montan komunos), Causses-Rougiers (La Cavalerie, Arnac-sur-Dourdou, Brusque, Camarès, Le Clapier, Cornus, La Couvertoirade, Fayet, Fondamente, Gissac, L’Hospitalet-du-Larzac, Lapanouse-de-Cernon, Marnhagues-et-Latour, Mélargues, Montagnol, Peux-et-Couffouleux, Saint-Beaulize, Saint-Jean-et-Saint-Paul, Sainte-Eulalie-de-Cernon, Sauclières, Sylvanès, Tauriac-de-Camarès, Viala-du-Pas-de-Jaux komunos), Tarn, Causses (Campagnac, La Capelle-Bonance, La Cresse, Mostuéjouls, Peyreleau, Rivière-sur-Tarn, La Roque-Sainte-Marguerite, Saint-André-de-Vézines, Saint-Laurent-d’Olt, Saint-Martin-de-Lenne, Saint-Saturnin-de-Lenne, Veyreau komunos), Châteaurenard (Châteaurenard, Barbentane, Boulbon, Eyragues, Graveson, Saint-Pierre-de-Mézorgues, Noves, Rognonas, Tarascon komunos), Haute-Ardèche (Coucouron, Issanlas, Issarlès, Le Lac-d’Issarlès, Lachapelle-Graillouse, Lanarce, Lavillatte, Lespéron komunos), La Montagne Noire, Le Pastel (Garrevaques, Palleville, Soual, Viviers-lès-Montagnes komunos), Hautes Terres d’Oc (Lacaune, Anglès, Barre, Berlats, Escroux, Espérausses, Gijounet, Lamontélarié, Lasfaillades, Moulin-Mage, Murat-sur-Vèbre, Nages, Senaux, Viane komunos), Pays d’Olmes (Lavelanet, L’Aiguillon, Bélesta, Bénaix, Carla-de-Roquefort, Dreuilhe, Fougax-et-Barrineuf, Ilhat, Lesparrou, Leychert, Lieurac, Montferrier, Montségur, Nalzen, Péreille, Raissac, Roquefixade, Roquefort-les-Cascades, Saint-Jean-d’Aigues-Vives, Sautel, Villeneuve-d’Olmes komunos), Saint-Etienne-du-Valdonnez (Altier, Pied-de-Borne, Pont-de-Montvert-Sud Mont Lozère, Pourcharesses, Prévenchère, Saint-André-Capcèze, Vialas, Villefort komunos), Le Pontet (Le Pontet, Vedéne komunos), Cévennes Ardéchoises (Les Vans, Les Assions, Banne, Beaumont, Berrias-et-Casteljau, Chambonas, Dompnac, Gravières, Laboule, Loubaresse, Malarce-sur-la-Thines, Malbosc, Montselgues, Saint-André-de-Cruzières, Saint-Mélany, Saint-Paul-le-Jeune, Saint-Pierre-Saint-Jean, Saint-Sauveur-de-Cruzières, Sainte-Marguerite-Lafigère, Les Salelles, Valgorge komunos), Mazamet-1, Mazamet-2 Vallée du Thoré, Castres (Saint-Salvy-de-la-Balme komuna), Florac (Gatuzières, Hures-la-Parade, Meyrueis, Le Rozier, Saint-Pierre-des-Tripiers komunos), Mirepoix, Escalquens (Auragne, Caignac, Calmont, Gibel, Mauvaisin, Monestrol, Montgeard, Nailloux, Saint-Léon, Seyre komunos), Millau-2 (Nant, Saint-Jean-du-Bruel komunos), Orange, Revel (Revel, Avignon-et-Lauragais, Beauteville, Bélesta-en-Lauragais, Cessales, Falga, Folcarde, Gardouch, Juzes, Lagarde, Lux, Mauremont, Maurens, Montclair-Lauragais, Montégut-Lauragais, Montesquieu-Lauragais, Montgaillard-Lauragais, Mourvilles-Hautes, Nogaret, Renneville, Rieumajou, Roumens, Saint-Félix-Lauragais, Saint-Germier, Saint-Julia, Saint-Rome, Saint-Vincent, Trébons-sur-la-Grasse, Vallègue, Vaudreuille, Vaux, Vieillevigne, Villefranche-de-Lauragais, Villenouvelle komunos), Les Portes d’Ariège (Saverdun, La Bastide-de-Lordat, Brie, Canté, Esplas, Gaudiès, Justiniac, Labatut, Lissac, Mazères, Montaut, Saint-Quirc, Trémoulet, Le Vernet komunos), Sorgues, Salon de Provence-1 (Mas-Blanc-des-Alpilles, Saint-Etienne-du-Grès komunos), Vallon-Pont-d’Arc (Vallon-Pont-d’Arc, Balazuc, Bessas, Labastide-de-Virac, Lagorce, Organc-d’Aven, Pradons, Ruoms, Saint-Remèze, Salavas, Sampzon, Vagnas komunos), Vaison-la-Romaine (Camaret-sur-Aigues, Travaillan, Violès komunos)
Nuoroda į paskelbtą specifikaciją
https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-e251ee13-3a0d-45e8-a272-733874b7a36a
Klaidų ištaisymas
2023 6 9 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 202/84 |
Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimo pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalis klaidų ištaisymas
( Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 104, 2022 3 4 )
(2023/C 202/15)
39 puslapis, trečia pastraipa:
yra:
„Languedoc / Coteaux du Languedoc“,
turi būti:
„Languedoc“.
40 puslapis, 1 punktas „Pavadinimas (-ai)“:
yra:
„Languedoc
Coteaux du Languedoc“,
turi būti:
„Languedoc“.